Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Telksnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. ir nuteistojo V. (V.) B. gynėjo advokato Algirdo Gurausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2020 m. spalio 31 d. epizodas prieš L. A.) – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 289 straipsnį (2020 m. spalio 31 d. epizodas prieš L. A.) – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2020 m. lapkričio 8 d. epizodas prieš K. B.) – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 289 straipsnį (2020 m. lapkričio 8 d. epizodas prieš K. B.) – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2020 m. lapkričio 15 d. epizodas prieš G. I.) – 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 289 straipsnį (2020 m. lapkričio 15 d. epizodas prieš G. I.) – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2020 m. lapkričio 20 d. epizodas prieš V. B.) – 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 289 straipsnį (2020 m. lapkričio 20 d. epizodas prieš V. B.) – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos subendrintos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir R. B. paskirta subendrinta 4 (keturių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžiu, paskirta 15 (penkiolikos) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir R. B. paskirta galutinė subendrinta 18 (aštuoniolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendį, pakeistą Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžiu, ir šiuo nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. B. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas:

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (2020 m. spalio 27 d. epizodas prieš M. K.);

- pagal BK 289 straipsnį (2020 m. spalio 27 d. epizodas prieš M. K.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su R. B. nepriteistinos.

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2020 m. spalio 31 d. epizodas prieš L. A.) – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) laisvės atėmimo bausme;

- pagal 182 straipsnio 3 dalį (2020 m. lapkričio 8 d. epizodas prieš K. B.) – 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2020 m. lapkričio 15 d. epizodas prieš G. I.) – 2 (dvejų) metų 3 (trejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2020 m. lapkričio 20 d. epizodas prieš V. B.) – 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 159 straipsnį (2020 m. lapkričio 20 d. epizodas – A. M.) – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu (2020 m. lapkričio 20 d. epizodas) ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos subendrintos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir V. (V.) B. paskirta galutinė subendrinta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaityta laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. spalio 27 d., nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. (V.) B. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių:

- pagal BK 159 straipsnį (2020 m. lapkričio 15 d. epizodas – D. P.);

- pagal BK 159 straipsnį (2020 m. lapkričio 15 d. epizodas – P. B.);

- pagal BK 159 straipsnį (2020 m. lapkričio 20 d. epizodas – D. P.).

L. A. civilinis ieškinys tenkintas. Priteista L. A. iš R. B., V. (V.) B., D. V. (D. V.) ir A. N. solidariai 13 000 (trylika tūkstančių) eurų turtinės žalos atlyginimo.

Priimtas G. I. atsisakymą nuo dalies civilinio ieškinio (300 (trijų šimtų) eurų) ir šioje dalyje procesas nutrauktas. Likusioje dalyje civilinis ieškinys tenkintas, priteista G. I. iš R. B., V. (V.) B., D. P. ir P. B. solidariai 410 (keturi šimtai dešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo.

Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Tuo pačiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu nuteisti ir D. V. (D. V.), A. N., P. B., D. P. bei A. M., vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo V. B. gynėjo advokato Algirdo Gurausko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

2. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistojo R. B. apeliaciniame skunde keliamas įrodymų ir jo kaltės vertinimo klausimas, taip pat ginčijama, kad nusikalstami veiksmai padaryti veikiant organizuotoje grupėje, o jis (R. B.) pats buvo grupės organizatorius, taip pat prašoma atskirtas inkriminuotas veikas pripažinti ir kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką bei ištaisyti bausmių bendrinimo klaidą. Kaip matyti iš kito nuteistojo V. B. gynėjo advokato apeliacinio skundo turinio, jame iš esmės keliamas bausmės individualizavimo klausimas, o būtent švelnesnės bausmės skyrimo klausimas. Kartu V. B. apeliacinės instancijos teisme iškėlė papildomus prašymus, t. y. pritarė R. B. argumentams dėl tęstinės nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bei prašė subendrinti jam kitu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę su už padarytas nagrinėjamas nusikalstamas veikas paskirtą ir į bausmę įskaityti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros laikotarpį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytus teiginius bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, Skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina būtent šiais aspektais.

Dėl įrodymų vertinimo ir R. B. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus

6. Sprendžiant iš pateikto R. B. apeliacinio skundo turinio, nuteistasis savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu motyvuoja tuo, jog apylinkės teismas nepagrįstai jo kaltę grindė vadovaujantis prielaidomis, netinkamai vertinant faktines bylos aplinkybes. Tačiau teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, akivaizdu, kad R. B. versijos apie tai, kad jis negalėjo dalyvauti jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų padaryme, jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina, priešingai, juos paneigia. Pirmosios instancijos teismas, šioje Skundžiamo nuosprendžio dalyje pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, byloje surinktus įrodymus lygino tarpusavyje, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, pateikė motyvus, kodėl vienais jų remiasi, o kitus laiko nepatikimais ir atmeta. Skundžiamo nuosprendžio dalyje, kuria nustatyta, jog R. B. dalyvavo padarant jam inkriminuotus veiksmus, reikšmingos faktinės nuteistojo ir jo bendrininkų bei kitų nuteistųjų padarytų nusikalstamų veiksmų aplinkybės nustatytos teisingai (išskyrus nuosprendžio dalį dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaip pavienių, kas bus aptarta vėliau), išsamiai įvertinus bylos įrodymus.

9. Pirmosios instancijos teismas, BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, motyvuotai atmetė nuteistojo R. B. parodymus apie tai, kad jis su šioje byloje nagrinėjamais įvykiais nėra susijęs. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu byloje surinktų įrodymų vertinimu neturi pagrindo nesutikti. Nuteistojo R. B. kaltė yra grindžiama abejonių nekeliančiais rašytiniais įrodymais, kuriuose užfiksuoti duomenys paneigia nuteistojo iškeltą gynybinę versiją.

14. Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus, sugretinus juos tarpusavyje, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu ir teisingumu, kurios paremtos byloje esančiais ir teisme tinkamai ištirtais įrodymais, kurių duomenys sudaro vieningą loginę įrodymų grandinę. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra Skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Vadovaujantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais teisinio pagrindo nėra.

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos

33. Nuteistojo R. B. argumentai, kad pagal bylos aplinkybes yra pagrindas pripažinti jo ir kitų nuteistųjų V. B., D. V., A. N., D. P. padarytus nusikalstamus veiksmus atskirais atvejais sukčiaujant (ir pasikėsinant sukčiauti) ir pasisavinant valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens vardą (šioje dalyje išskyrus V. B. veiksmus), o V. B. padarytus nusikalstamus veiksmus atskirais atvejais sukčiaujant (ir pasikėsinant sukčiauti) ir įtraukiant vaiką nusikalstamą veiką, tęstinais, pagrįsti. Iš tiesų, pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad nuteistųjų veiksmai kvalifikuotini kaip atskiri nusikaltimai, taip iš viso R. B. inkriminuojant aštuonias nusikalstamas veikas, V. B. – penkias, D. V. – keturias, A. N. – dvi, ir D. P. – dvi nusikalstamas veikas, nėra pagrįstas bylos medžiaga ir neatitinka nusikalstamų veikų kvalifikavimo taisyklių.

35. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste būtina pažymėti, jog tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-31-788/2021). Sukčiavimo baudžiamosiose bylose bendros tyčios, jungiančios kelias veikas, svarbiu kriterijumi paprastai pripažįstamas konkretus siekis kelis kartus apgaule gauti turtinę naudą iš to paties šaltinio. Kita vertus, tyčios, nukreiptos į neapibrėžtą skaičių analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, konstatavimas savaime nepaneigia nusikalstamos veikos tęstinumo. Sprendžiant turtinės nusikalstamos veikos tęstinumo (pakartotinumo) klausimą, to paties turto šaltinio kriterijus neturi būti absoliutinamas. Telefoninio sukčiavimo atvejais veikų pripažinimas ar nepripažinimas tęstinėmis priklauso nuo konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumos ir specifikos. Nustačius, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos bendra tyčia, jos buvo nukreiptos išvilioti kuo daugiau pinigų iš patiklių asmenų, taikant tuos pačius apgaulės metodus, padaryta veika kvalifikuotina kaip vienas tęstinis sukčiavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-788/2015, Nr. 2K-250-699/2016, Nr. 2K-192-788/2017, Nr. 2K-170-495/2023).

36. Taigi baudžiamojoje byloje nustačius vieningą kaltininko sumanymą grobti neapibrėžtos vertės turtą, tęstinė nusikalstama veika gali būti konstatuojama, jei šis neapibrėžtumas, vertinant kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, leidžia spręsti apie tęstinį veikos pobūdį. Neteisėto svetimo turto įgijimo atveju turtas paprastai gaunamas iš to paties šaltinio ir padarant žalą tam pačiam savininkui, arba kaip nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu nusikalstamo sumanymo bendra vieninga tyčia apėmė veikimas telefoninio sukčiavimo būdu ir pasisavinimas valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens vardą, siekiant užvaldyti kiek įmanoma daugiau turto. Paskutiniame 2020 m. lapkričio 20 d. epizode nuteistųjų ketinimas įgyti svetimą turtą nebuvo įgyvendintas dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių priežasčių, kadangi nukentėjusioji V. B. neįsileido A. M. į namus ir atsisakė atiduoti pinigus, tačiau vertinant ir konstatuojant, kad nuteistųjų tyčią apėmė ir vienijo būtent telefoniniu sukčiavimu įgyti kuo daugiau svetimo turto, o kituose epizoduose tokie veiksmai buvo įgyvendinti, tokia veika kvalifikuojama kaip baigta ir papildomai tokie veiksmai kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, nekvalifikuojami.

37. Baudžiamojoje byloje nustatyta tokia nusikalstamo veikimo schema: 1) R. B., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, duodavo nurodymus laisvėje esančiam nuteistajam V. B. surasti asmenis nusikalstamai veikai daryti, kurie nueitų pas nukentėjusiuosius paimti pinigų ir juos perduotų V. B.; 2) R. B. kartu su bausmę atliekančiu, tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būnant (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, skambindavo nukentėjusiesiems, prisistatydami policijos pareigūno vardu, taip pasisavindami valstybės taranuotojo funkcijas atliekančio asmens vardą, ir nukentėjusiesiems melagingai pranešdavo apie vykstantį tyrimą dėl padirbtų pinigų; 3) V. B. surasti asmenys (2020 m. spalio 31 d. ir 2020 m. lapkričio 8 d. epizode – D. V., 2020 m. lapkričio 15 d. epizode – P. B.; 2020 m. lapkričio 20 d. epizode – A. M.) nuvykdavo pas nurodytus nukentėjusiuosius, prisistatydami policijos pareigūno vardu, taip pasisavindami valstybės taranuotojo funkcijas atliekančio asmens vardą, paimdavo pinigus ir perduodavo juos V. B.; 4) kiti surasti asmenys (2020 m. spalio 31 d. ir 2020 m. lapkričio 8 d. epizode – A. N., 2020 m. lapkričio 15 d. ir 2020 m. lapkričio 20 d. epizode – D. P., V. B.), vykdant nusikalstamus veiksmus, likdavo laukti lauke stebėti aplinką, kad niekas netrukdytų įvykdyti nusikaltimo; tokiu būdu svetimi pinigai būdavo apgaule pasisavinami.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos aplinkybės – keturi sukčiavimo atvejai buvo padaryti per trumpą laiką, iš esmės nusikalstamus veiksmus atliekant kas savaitę – 2020 m. spalio 31 d., 2020 m. lapkričio 8 d., 2020 m. lapkričio 15 d. ir 2020 m. lapkričio 20 d.; nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo veikta iš esmės identišku būdu, sukčiavimo schema buvo analogiška visais atvejais – veikiama, prisistatant policijos pareigūnų vardais, melagingai pranešant, kad neva reikia patikrinti galimai padirbtus nukentėjusiųjų pinigus; tikslas – išvilioti kuo daugiau pinigų iš patiklių žmonių, ką iš esmės nurodė ir visi nuteistieji, jog jiems reikėjo užsidirbti, patvirtina nuteistųjų veikos tęstinumą ir leidžia spręsti apie veikimą bendra iš anksto susiformavusia tyčia. Šiuo atveju aplinkybė, kad buvo siekiama apgaule gauti turtinę naudą ne iš to paties šaltinio, aptartų bylos aplinkybių kontekste, nepaneigia veikos tęstinumo požymio. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl neįžvelgė šių veiksmų tęstinumo, o išvada, kad kiekviena nusikalstama veika buvo vykdoma atskirai, nesant bendros tyčios, taip pat nėra pagrįsta jokiais ir juolab įtikinamais argumentais. Taigi pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs nuteistųjų nusikalstamų veiksmų tęstinumo ir kiekvieną veiką kvalifikavęs kaip atskirą nusikaltimą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

39. Pagal BPK 320 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Skundžiamu nuosprendžiu dėl tęstinės nusikalstamos veikos, dalyvaujant ne viename epizode nuteisti ir V. B., kuris apkaltinamąjį nuosprendį skundė tik bausmės individualizavimo kontekste, bei D. V., A. N. ir D. P., kurių nusikalstamos veikos kvalifikuotos kaip pavienės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei į BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatas, konstatuoja, kad ir nuteistųjų V. B., D. V., A. N. ir D. P. nusikalstamos veikos pripažintinos tęstinėmis esant tokių veiksmų bendrai tyčiai.

40. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėtos nusikalstamos veikos kvalifikuotos atskirais atvejais pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (bei pasikėsinimo epizode pagal BK 22 straipsnio 1 dalį) ir 289 straipsnį R. B. atžvilgiu; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį ir 159 straipsnį V. B. atžvilgiu; pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį D. V. atžvilgiu, sudaro idealiąją sutaptį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK Specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, Nr. 2K-115/2007, Nr. 2K-126/2007, Nr. 2K-412/2010, Nr. 2K-536/2010). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, t. y. apėmimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei kelios veikos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą. Tokiais atvejais atskirus kaltininko nusikalstamus veiksmus jungia vieningas kaltininko sumanymas, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau jie kvalifikuojami pagal skirtingus specialios dalies BK straipsnius.

41. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nagrinėjamoje byloje nustatytus R. B. veiksmus perkvalifikuojant į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje (dėl organizuotos grupės požymių bus pasisakyta šiame procesiniame sprendime vėliau) ir 182 straipsnio 3 dalyje ir 289 straipsnyje; V. B. veiksmus perkvalifikuojant į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 159 straipsnyje; D. V. veiksmus perkvalifikuojant į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 289 straipsnyje (Skundžiamu nuosprendžiu D. V. nuteistas ir už dar dvi nusikalstamas veikas, kurios nagrinėjamu atveju kvalifikuotinos kaip pavienės); A. N. veiksmus perkvalifikuojant į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje; D. P. veiksmus perkvalifikuojant į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje. Už nurodytas nusikalstamas veikas nuteistiesiems skirtinos naujos bausmės. Pripažintina, kad minėtos nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotinos skirtinguose BK Specialiosios dalies straipsniuose, tęstinių veiksmų ir laiko požiūriu sutampa, taigi sudaro idealiąją sutaptį, todėl skirtinos bausmės pagal atskiras nusikalstamas veikas subendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl organizuotos grupės

42. BK 182 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už sukčiavimą tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Taigi, vienas iš sukčiavimą kvalifikuojančių požymių yra organizuota grupė, todėl sukčiavimas, padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 182 straipsnio 3 dalis), inkriminuojamas tuo atveju, kai grupė atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatytus požymius.

43. Apeliaciniame skunde R. B. taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo veiksmus pripažino kaip padarytus dalyvaujant organizuotoje grupėje, nes neatskleidė būtinųjų organizuotos grupės požymių, asmenų susitarimo, vaidmenų pasiskirstymo, jo ir kitų nuteistųjų suvokimo priklausant organizuotai grupe, nekonkretizavo jo, kaip organizatoriaus, atliktų veiksmų. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliacinio skundo argumentas, susijęs su netinkamu BK 25 straipsnio 3 dalies taikymu, nustačius R. B. veiką kvalifikuojantį požymį – organizuotą grupę, ir veikimą kaip organizatoriumi, yra nepagrįstas.

44. Įstatyme nustatytų organizuotos grupės požymių turinys yra atskleidžiamas kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-303-699/2015, Nr. 2K-545-489/2015, Nr. 2K-103-976/2016, Nr. 2K-109-746/2017, Nr. 2K-1-719/2020, Nr. 2K-41-648/2022). Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-1073/2019). Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, Nr. 2K-275/2012, Nr. 2K-453/2012, Nr. 2K-35/2013, Nr. 2K-103-976/2016, Nr. 2K-109-746/2017, Nr. 2K-1-719/2020, Nr. 2K-41-648/2022). Bet kuriuo atveju, darant išvadas dėl organizuotos grupės požymių, būtina įvertinti visas aplinkybes, padedančias atskleisti bendrininkų organizuotumo laipsnį (lygį), nusikaltimų planavimą, bendrininkų pasiskirstymą vaidmenimis, taip pat ir asmenų suvokimą priklausant tokiai grupei, turinčiai tikslą daryti tokius nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, Nr. 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016). Atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės, turi būti vertinamas organizuotumo lygis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2008, Nr. 2K-344/2010, Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-275/2012, Nr. 2K-453/2012, Nr. 2K-70/2014, Nr. 2K-159-746/2015, Nr. 2K-170-495/2023). Būtina pažymėti ir tai, jog pagal teismų praktiką taip pat nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-648/2017, Nr. 2K-90-895/2020). Taigi, sprendžiant apie organizuotos grupės požymių buvimą ar nebuvimą, būtina vertinti visas faktines aplinkybes, reikšmingas šiam klausimui spręsti.

45. Iš Skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius bendrininkavimo organizuotoje grupėje požymius su kitais nuteistaisiais V. B., D. V., A. N., D. P., kaip ir R. B. veikimą organizatoriumi, t. y. atitinkamą nusikalstamoje veikoje veikiančių dalyvių skaičių, susitarimą daryti nusikaltimą, veiklos organizuotumo lygį, aptarė vaidmenų pasiskirstymą. Be to, apylinkės teismas ne tik aprašė organizuotos grupės bendrai padarytą nusikaltimą (nusikaltimo epizodus), bet ir nurodė, kaip toje nusikalstamoje veikoje dalyvavo kiekvienas iš bendrininkų, pagrįsdami susitarimo daryti sunkų nusikaltimą tarp šios grupės narių buvimą. Kartu Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai įvertinta ir P. B. bei A. M. atsakomybė, pripažįstant, kad jų atžvilgiu kvalifikuojantis sukčiavimo požymis – organizuota grupė, nepasitvirtino.

46. Iš teismo surinktų, išnagrinėtų ir aptartų duomenų, t. y. pačių nuteistųjų parodymų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose esančių duomenų ir kitos baudžiamosios bylos medžiagos nustatytas nusikalstamos veikos darymo mechanizmas (šio procesinio sprendimo 44 punktas). Nustatyta, kad nusikaltimo bendrininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis, kad ryšiai tarp jų nebuvo trumpalaikiai, bendro tikslo buvo siekiama kryptingai, tarpusavyje bendradarbiaujant. Iš bylos medžiagos matyti, kad organizuotos grupės pobūdį apibūdina tarpusavio funkcijų ir užduočių pasiskirstymas. Telefoninio sukčiavimo darymo schemoje pagrindinis vaidmuo, t. y. organizatoriaus, teko R. B., kuris subūrė organizuotą grupę, koordinavo jos narių veiksmus ir jiems vadovavo, duodamas nurodymus. Akivaizdu, kad R. B., atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, galėjo realizuoti savo nusikalstamą sumanymą tik suderinęs veiksmus su laisvėje esančiu V. B.. Nuteistasis R. B. kiekvienu atveju telefonu duodavo V. B. nurodymus, kokius konkrečius veiksmus atlikti konkrečių nukentėjusiųjų atžvilgiu, juos siejo nuolatinis ryšys, kurį jie palaikydavo telefoniniais pokalbiais ir žinutėmis, ką patvirtina telefoninių pokalbių ir žinučių išklotinės, išsamiai aptartos Skundžiamame nuosprendyje. Susitarimas sukčiauti nebuvo vienkartinis, vaidmenys buvo nustatyti aiškūs, konkretūs, buvo pasiskirstyta konkrečiomis užduotimis, suvokiant kokio bendro tikslo siekiama – apgaule įgyti kuo daugiau svetimo turto. Byloje nustatyta kad R. B. ir V. B. aptardavo konkretų nusikaltimo planą, kurį analogiškai pritaikydavo surastam nukentėjusiajam ir bendrininkams. Kai R. B. atlikdavo savo vaidmenį įkalinimo įstaigoje (davęs nurodymus V. B., pats su kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu skambindavo nukentėjusiesiems), V. B. kitus suderintus veiksmus darydavo laisvėje – surasdavo atitinkamus asmenis, kurie vyktų į nukentėjusiųjų namus, o pats, siekdamas nebūti identifikuotas, nukentėjusiųjų namuose nesirodydavo ir tik vėliau surinkdavo iš nukentėjusiųjų paimtus pinigus. Organizuotos grupės požymio buvimo R. B. veikoje nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodytas argumentai, kad nuteistieji nebuvo labai gerai organizuoti, nes į nusikaltimo vietas vykdavo taksi automobiliu. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog R. B., atlikdamas nurodytus nevienkartinio pobūdžio veiksmus, suprato, kad atlieka veiksmus būtinus bendram nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, ir suvokė, kad jis kartu su kitais nuteistaisiais vykdo bendrą organizuotą susitarimą, ir to siekė, inkriminuoto kvalifikuoto sukčiavimo schema galėjo būti įgyvendinta tik bendrais iš anksto suderintais nuteistųjų veiksmais, pasidalijant užduotimis, kas ir buvo padaryta, t. y. nuteistiesiems veikiant organizuota grupe. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, sutinka su Skundžiamo nuosprendžio išvadomis ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nustatęs, jog buvo veikiama organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis) ir R. B. veikė kaip organizatorius (BK 24 straipsnio 4 dalis), baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl skirtinų bausmių ir jų individualizavimo

47. Teisėjų kolegijai nustačius pirmosios instancijos teismo padarytą baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir nuteistųjų R. B., V. B., D. V., A. N., D. P. nusikalstamas veikas perkvalifikavus iš pavienių nusikalstamų veikų, padarytų nukentėjusiųjų atžvilgiu, į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, spręstinas ir minėtų nuteistųjų bausmės klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistieji P. B. bei A. M. pripažinti kaltais dalyvavę tik viename tęstinės nusikalstamos veikos epizode, jie apeliacinių skundų nepateikė, todėl dėl pastariesiems skirtinų bausmių apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

48. Teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl kiekvienam nuteistajam skirtinos konkrečios bausmės, pirmiausiai akcentuoja, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1–2 dalys). Vieningą bausmės paskirtį sudaro visų šių tikslų visuma. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai bei kaltininko asmenybei. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1–2 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-176-222/2019, Nr. 2K-213-719/2020).

49. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo kodekso nuostatų nepažeidė, savo sprendimą motyvavo, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes kaip visumą, vadovavosi pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nesuteikdamas nė vienai iš jų išskirtinės reikšmės. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems R. B., V. B., D. V., A. N., D. P. paskirtų bausmių rūšimis. Taigi nuteistiesiems parinktos bausmių rūšys Skundžiamu nuosprendžiu individualizuotos tinkamai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad veikos perkvalifikuotos į tęstinę nusikalstamą veiką, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu skirtini nauji bausmių dydžiai (nedidesni nei paskirti Skundžiamu nuosprendžiu už pirmąjį nusikalstamos veikos epizodą). Kadangi bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, t. y. ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija dėl kiekvienam nuteistajam skirtinos bausmės pasisakys atskirai.

Dėl R. B. skirtinos bausmės

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, skirdama nuteistajam R. B. bausmę, atsižvelgia į žemesnės instancijos teismo nustatytas skiriant bausmes reikšmingas aplinkybes. Byloje nėra nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistasis padarė vieną tęstinį tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 182 straipsnio 3 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 289 straipsnis). Įvertintina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant organizuotos grupės organizatoriumi (BK 24 straipsnio 4 dalis), t. y. nuteistasis buvo nusikalstamų veiksmų sumanytojas. R. B. asmenybė charakterizuojama išskirtinai neigiamai, t. y. nuteistasis nusikaltimų padarymo metu buvo teistas 17 (septyniolika) kartų, eilę kartų už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnyje. Akcentuotina ir tai, jog apeliantas legalaus pragyvenimo šaltinio ir oficialiai gaunamų lėšų niekada gyvenime neturėjo, didžiąją gyvenimo dalį praleido laisvės atėmimo vietos įstaigose, netgi ir būdamas jose išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, toliau sistemingai nusikalsdavo bei darydavo administracinius nusižengimus, kas leidžia daryti išvadą, kas nusikalstamų veikų darymas yra tapęs apelianto gyvenimo būdu, ir rodo jo elgesio pavojingumą. Vertinant R. B. padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, atliktų veiksmų apimtį, reikšmę siekiant galutinio nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo ir nusikalstama veika padarytos žalos dydį, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas, nuteistajam skiriant už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 289 straipsnyje – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrintinos apėmimo būdu (ideali nusikalstamų veikų sutaptis).

51. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepateikti teismo sprendimo bendrinti dviem nuosprendžiais R. B. paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu argumentai (kaip ir D. V. atžvilgiu), ką įpareigoja daryti BK 63 straipsnio 4 dalis. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais atvejais bendrindamas bausmes teismas privalo parinkti visiško bausmių sudėjimo būdą, o kuriais atvejais – bendrinti bausmes iš dalies jas sudedant, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai – kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012). Nagrinėjamu atveju nuteistajam R. B. paskyrus naują bausmę, teisėjų kolegija įvertina tiek paminėtus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tiek ir aplinkybes, susijusias su konkrečiomis padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek į ankstesniu nuosprendžiu, kuris bendrintas su šiuo, padarytas analogiškas nusikalstamas veikas, ir sprendžia, jog prie Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės iš dalies pridėtina šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, artima paskirtos bausmės dydžio maksimumui. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad paskirta galutinė bausmė neviršys BK 63 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos subendrintos viršutinės laisvės atėmimo bausmės rūšies ribos.

Dėl V. B. skirtinos bausmės

52. Apeliaciniame skunde V. B. gynėjas prašo sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kaip jau buvo minėta, pripažinus nusikalstamas veikas tęstinėmis, V. B. skirtina nauja bausmė, taip pat, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, plačiau pasisakyta ir dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo instituto.

53. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. B. organizuotoje grupėje padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis, 182 straipsnio 3 dalis), ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 159 straipsnis). Šias nusikalstamas veikas V. B. padarė būdamas teistas 2 (du) kartus, po jų padarymo teistas dar 4 (keturis) kartus, 11 (vienuolika) kartų baustas administracine tvarka, 2 (du) kartus iš jų, atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau pagrįstai nustatė vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). V. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių metu savo kaltės dėl jam inkriminuoto sunkaus nusikaltimo padarymo nepripažino, savo elgesio kritiškai nevertino, teismui teikė tik gynybines versijas, kurios nebuvo patvirtintos byloje surinktais duomenimis. Nuteistasis V. B., veikė organizuotoje grupėje, ieškodavo asmenų nusikalstamiems veiksmams daryti, tarpininkaudavo tarp organizatoriaus ir nusikaltimus įgyvendinančių asmenų, t. y. buvo aktyvus bendro nusikaltimo vykdytojas, kas teisėjų kolegijos vertinimu parodo padidintą nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskyrus už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 159 straipsnyje – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrintinos apėmimo būdu (ideali nusikalstamų veikų sutaptis), ir paskiriant galutinę 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ji savo dydžiu nebūtų per griežta, ir būtent tokia bausme bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

52. Atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus bei į BK 75 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas, V. B. skirdamas laisvės atėmimo bausmę, motyvuoja savo sprendimą dėl galimybės taikyti/netaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

54. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad V. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. B. nusikalstamas veikas, dėl kurių jis teisiamas, padarė tik išėjęs iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Ankstesniais nuosprendžiais (iki nagrinėjamų nusikaltimų padarymo) V. B. buvo taikytos ir švelnesnės bausmės, buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jos teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė. V. B. ne tik, kad nepasimokė ir išvadų dėl savo elgesio nepadarė, bet ir šio baudžiamojo proceso metu pažeidinėjo paskirtą kardomąją priemonę, jos taikymo metu darė naujas nusikalstamas veikas, po Skundžiamo nuosprendžio priėmimo, jo atžvilgiu priimti dar keturi apkaltinamieji nuosprendžiai. Aptartos aplinkybės rodo, kad švelnesnių bausmių skyrimas, teismų išreiškiamas pasitikėjimas ženklios įtakos pozityviems nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nuo teisės pažeidimų nesulaikė, todėl akivaizdu, kad V. B. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad V. B. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas.

55. Apelianto gynėjo akcentuojamos aplinkybės apie V. B. poreikį rūpintis žmona ir senyvo amžiaus ligota močiute, taip pat neleidžia spręsti apie galimybę taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi jos negali būti vertinamos kaip išimtinės. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausias Teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, jog paprastai į kaltininko asmenybę apibūdinančias, jo šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nelemia išvados, kad sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-489/2023). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog paskirtas dalinis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus V. B. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai. Kartu pastebėtina, jog nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių minėtame straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

56. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu V. B. pateikė prašymą subendrinti jam paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. paskirta bausme. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog ir pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrino su tuo metu esančiu paskutiniu V. B. atžvilgiu priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nurodydamas, jog paskutinis apkaltinamasis nuosprendis neįsiteisėjęs. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apkaltinamaisiais nuosprendžiais, nurodytais tiek V. B. prašyme, tiek Skundžiamame nuosprendyje, paskirtų bausmių bendrinimo, pažymi, jog šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas to padaryti negali, nes tokiu atveju nuteistasis prarastų apskundimo galimybę dalyje dėl bausmių bendrinimo. Nurodytų aplinkybių pagrindu, siekiant užtikrinti nuteistojo teisę į sprendimo, kuriuo bausmės bus subendrintos, apskundimo galimybę, V. B. prašymas, nagrinėjant apeliacinį skundą, negali būti išspręstas.

57. Taip pat V. B. pateikė prašymą į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, kuomet jam buvo paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsakydama į tokio pobūdžio nuteistojo prašymą, akcentuoja, jog BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Taigi teismas privalo įskaityti tik kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką. Kitų, už suėmimą švelnesnių, kardomųjų priemonių, įskaitant intensyvią priežiūrą, taikymo laiko įskaitymo į bausmės laiką baudžiamasis įstatymas nenumato. Atsižvelgiant į tai, V. B. intensyvios priežiūros laikotarpio įskaityti į jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Dėl D. V. skirtinos bausmės

58. Vertindama nuteistojo D. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė keturias nusikalstamas veikas, įstatymo leidėjo priskiriamas sunkių (BK 182 straipsnio 3 dalis) ir apysunkių (BK 289 straipsnis) nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 ir 5 dalys). Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, organizuotoje grupėje, būnant aktyviam bendro nusikaltimo vykdytoju, tiesiogiai, pasisavinant valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens vardą, bendraujant su nukentėjusiaisiais. Vertindama nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog D. V. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas 17 (septyniolika) kartų, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu teistas 21 (dvidešimt) vieną kartą. Nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė būdamas recidyvistas, neišnykus teistumui už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistasis D. V. charakterizuojamas išskirtinai neigiamai, nors yra jauno amžiaus, tačiau nusikalstamų veikų sistemiškumas, susijęs išimtinai tik su nusikaltimais nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad jis yra linkęs daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, jokių išvadų dėl ankstesnių teistumų nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekeičia, toliau daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, pajamų pragyvenimui nesiekia įgyti teisėtu būdu – dirbdamas. D. V., nepaisydamas jam taikomų sankcijų, parodyto pasitikėjimo, paskiriant švelnesnės rūšies bausmes, suteiktos progos pasitaisyti, ir toliau daro nusikalstamas veikas. Pripažinus nusikalstamas veikas tęstinėmis (išskyrus D. V. nusikalstamas veikas, padarytas 2020 m. spalio 27 d.), D. V. skirtina nauja bausmė – už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 289 straipsnyje – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrintinos apėmimo būdu (ideali nusikalstamų veikų sutaptis). Paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, bendrinta su subendrinta bausme, paskirta už nusikalstamas veikas, padarytas 2020 m. spalio 27 d., ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi subendrinta bausme, bausmės sudedant iš dalies, ir pridėtinos bausmės dalį parenkant didesnę nei jos vidurkis. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl tokio pridėtinos bausmės dydžio, atsižvelgia į nustatytą D. V. padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kiekį bei jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, ir mano, kad tik tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.

Dėl A. N. skirtinos bausmės

59. Vertindama nuteistojo A. N. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nuteistojo nusikalstami veiksmai, lyginant juos su kitais organizuotos grupės nariais, buvo pasyvesni, t. y. jis dviejuose nusikalstamos veikos epizoduose, atlikdavo stebėtojo vaidmenį ir likdavo lakti lauke prie nukentėjusiųjų namų, stebėdamas aplinką, kad niekas nesutrukdytų įvykdyti nusikaltimo. Nenustatyta A. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 1 (vieną) kartą, paskirtą arešto bausmę atlikęs, administracine tvarka beveik septynerių metų laikotarpyje baustas net 111 (vieną šimtą vienuolika) kartų, kas rodo, kad nėra atsitiktinis reiškinys nuteistojo gyvenime, paskirtų administracinių nuobaudų nemokantis. Vis tik, pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad nuteistasis yra atlikęs bausmę, duomenų apie naujus ikiteisminius tyrimus nebuvo, yra sukūrę šeimą, dirbantis, teisėjų kolegijos vertinimu pagrįstai sprendė, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. N. iš dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Aptartų aplinkybių pagrindu, pripažinus nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas tęstinėmis, jam skirtina nauja bausmė, t. y. už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, skirtina – 2 (dviejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija, kaip jau minėta, pažymi, kad BK 75 straipsnio 3 dalis A. N. atžvilgiu pritaikyta pagrįstai, dalinio bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir skirtinos pareigos pritaikytos pagrįstai bei individualizuotos tinkamai, todėl paliktinos tokios, kokios yra pritaikytos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

Dėl D. P. skirtinos bausmės

60. Vertindama nuteistojo D. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaip ir A. N. atveju, nuteistojo nusikalstami veiksmai, lyginant juos su kitais organizuotos grupės nariais, buvo pasyvesni, t. y. jis dviejuose nusikalstamos veikos epizoduose, atlikdavo stebėtojo vaidmenį ir likdavo lakti lauke prie nukentėjusiųjų namų, stebėdamas aplinką, kad niekas nesutrukdytų įvykdyti nusikaltimo. Nustatyta viena D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jis savo noru atlygino dalį nukentėjusiajai G. I. padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo D. P. asmenybę atsižvelgia į tai, jog nusikaltimo padarymo metu jis buvo nepilnametis, neteistas, Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo dirbantis, vykdantis individualią veiklą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus ir atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bei paties nuteistojo elgesį neįžvelgė pagrindo svarstyti nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Aptartų aplinkybių pagrindu, pripažinus nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas tęstinėmis, jam skirtina nauja bausmė, t. y. už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, skirtina – 20 MGL (1 000 eurų) dydžio bauda.

Dėl nukentėjusiosios L. A. turtinės žalos

61. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nagrinėjant nuteistųjų skundus, R. B. gynėjas advokatas iškėlė klausimą dėl nukentėjusiajai L. A. priteisto civilinio ieškinio (2020 m. spalio 31 d. epizodas). Gynėjo teigimu, nukentėjusioji apie teisę pareikšti civilinį ieškinį raštu buvo informuota ikiteisminio tyrimo metu, tačiau rašytinio civilinio ieškinio byloje nepareiškė ir jo nepateikė. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta pagrįstais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios L. A. prašymą, išreikštą apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu, atlyginti turtinę žalą, nepagrįstai prilygino civiliniam ieškiniui.

62. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Taigi, civilinis ieškinys turi būti pareiškiamas rašytine forma. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau pagal teismų praktiką baudžiamojoje byloje reiškiamas civilinio ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, Nr. 2K-7-124-648/2016).

63. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad BPK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą, pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Šią normą sistemiškai aiškinant kartu su BPK 109 straipsnio ir 112 straipsnio 1 dalies nuostatomis, toks reikalavimas atlyginti žalą pareiškiamas nustatyta tvarka paduodant civilinį ieškinį; civilinio ieškinio pateikimas yra būtina sąlyga reikalavimą atlyginti žalą pareiškusį asmenį pripažinti civiliniu ieškovu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189-511/2017). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog procesinio dokumento, pavadinto civiliniu ieškiniu, nukentėjusioji L. A. nepateikė. Ikiteisminio tyrimo metu L. A. nutarimu buvo pripažinta tik nukentėjusiąja (1 t., b. l. 95–96), t. y. asmuo civiliniu ieškovu pripažintas nebuvo, nors nukentėjusiajai ši teisė tinkamai buvo išaiškinta jau ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 191–193).

64. Pagal teismų praktiką teismas, gavęs nagrinėti baudžiamąją bylą, jos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu ar teisiamojo posėdžio parengiamojoje dalyje iki įrodymų tyrimo pradžios turi išsiaiškinti, ar byloje pareikštas civilinis ieškinys, kam jis pareikštas, kokie reikalavimai, ar civilinis ieškinys atitinka bent minimalius reikalavimus, taikomus jo formai, turiniui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016). Esant situacijai, kai nėra nustatyta tvarka pareikšto civilinio ieškinio ir asmuo buvo nepripažintas civiliniu ieškovu dėl nusikaltimu padarytos turtinės ar neturtinės žalos, teismas teisiamojo posėdžio parengiamojoje dalyje iki įrodymų tyrimo pradžios turi išaiškinti teisę paduoti civilinį ieškinį, tam padarydamas bylos nagrinėjimo pertrauką, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo nesilaikė. Iš 2021 m. rugsėjo 17 d. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. A. jame dalyvavo, tačiau teisiamasis posėdis buvo atidėtas neatvykus kitiems proceso dalyviams (kaltinamojo V. B. gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, kaltinamiesiems P. B., A. M. ir jos atstovei pagal įstatymą N. M., nukentėjusiesiems M. K. (M. K.), V. B.) (2021 m. rugsėjo 17 d. teisiamojo posėdžio protokolas). Minėtame 2021 m. rugsėjo 17 d. posėdyje, kuriame dalyvavo nukentėjusioji L. A., pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų paaiškinti nukentėjusiajai pripažintai L. A. teisę pareikšti civilinį ieškinį ir (ar) civilinio ieškinio pateikimo tvarką. Vėlesniame 2021 m. lapkričio 18 d. teisiamajame posėdyje, bei kituose posėdžiuose, nukentėjusioji nedalyvavo, o susirinkus kitiems proceso dalyviams apylinkės teismas pradėjo įrodymų tyrimą. Bylos nagrinėjimo eigoje, nukentėjusioji L. A. 2022 m. gegužės 15 d. atvyko į teisiamąjį posėdį, jai buvo išaiškinta pareiga duoti parodymus, taip pat ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, prisaikdinta, ir atsakydama į klausimus L. A. nurodė, kad negalvojo apie ieškinį, bet turbūt nori, kad jai priteistų pinigus, kiek iš jos paėmė, tiek turi grąžinti (2022 m. gegužės 15 teisiamojo posėdžio protokolas). Susiklosčiusioje analizuojamoje situacijoje teisėju kolegija akcentuoja, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai nustatyta tvarka yra pateiktas civilinis ieškinys, o jo turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame aiškiai nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas. Vadovaujantis pirmiau aptartomis BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vien tik fizinio asmens ar juridinio asmens atstovo žodinis pareiškimas apie jam nusikaltimu padarytą žalą arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo priimtas nutarimas pripažinti asmenį civiliniu ieškovu (kas šioje byloje ir tai nebuvo padaryta) negali būti prilygintas civilinio ieškinio pareiškimui bei teismo išnagrinėtas, priimant vieną iš BPK 115 straipsnyje įtvirtintų sprendimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189-511/2017).

65. Taigi pradėjus įrodymų tyrimą L. A. neteko galimybės pareikšti civilinį ieškinį. Ištaisyti šios klaidos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nėra galimybės, nes civilinių ieškinių pateikimas baudžiamojoje byloje galimas tik iki įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme pradžios (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Nepaisant to, pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatas nukentėjusioji L. A., kuriai R. B., V. B., D. V. ir A. N. nusikalstamais veiksmais padaryta žala, tačiau civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, teisę į žalos atlyginimą gali realizuoti pateikdama ieškinį civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad tiek baudžiamojoje byloje, tiek ir civilinėje byloje dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos ieškovai nuo žyminio mokesčio atleidžiami (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 11 d. nuosprendis Nr. 1A-241-307/2019). Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, Skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria tenkintas nukentėjusiosios L. A. civilinis ieškinys, naikintina, paliekant jai teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

66. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta 2024 m. kovo 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-03477 dėl 662,50 eurų išieškojimo iš nuteistojo R. B. dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

67. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nors nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas pradėtas ir paties nuteistojo iniciatyva, tačiau sprendžiant klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo, pažymėtina, kad nuteistajam gynėjas buvo paskirti ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi siekiant įgyvendinti apelianto teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo apelianto R. B. valios.

68. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1-788/2021, Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-67-697/2021). Nagrinėjamu atveju R. B. apeliacinio skundo nagrinėjamo metu buvo laisvės atėmimo vietos įstaigoje, taip pat privalės atlikti ir Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Būtina pažymėti ir tai, kad apelianto skundas dalyje, teisėjų kolegijos pripažintas pagrįstu ir yra tenkintinas, į ką pagal formuojamą teismų praktiką taip pat privalu atsižvelgti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016). Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinus tai, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, iš R. B. solidariai priteistas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, jis yra nedirbantis, o atliekant realią laisvės atėmimo bausmę bus apsunkintos galimybės dirbti ir užsidirbti, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo R. B. ir nuteistojo V. (V.) B. gynėjo advokato Algirdo Gurausko apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendį.

Keturis nusikaltimus, už kuriuos R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, taip pat keturis nusikaltimus, už kuriuos R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnį, perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnį.

R. B. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

R. B. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnyje paskirti 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. B. paskirti subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžiu, paskirtos 15 (penkiolikos) metų 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės dalį, ir R. B. paskirti galutinę subendrintą 17 (septyniolikos) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką R. B. įskaityti laiką, atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendį, kuris buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžiu.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Keturis nusikaltimus, už kuriuos V. (V.) B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį.

V. (V.) B. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje paskirti 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. (V.) B. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnyje paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. (V.) B. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką V. (V.) B. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. spalio 27 d., taip pat nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Du nusikaltimus, už kuriuos D. V. (D. V.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, taip pat du nusikaltimus, už kuriuos D. V. (D. V.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnį, perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnį.

D. V. (D. V.) už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje paskirti 2 (dviejų) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. V. (D. V.) už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnyje paskirti 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. V. (D. V.) paskirti subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis už tęstinę nusikalstamą veiką paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su 2 (dviejų) metų bausme, paskirta už nusikalstamas veikas, padarytas 2020 m. spalio 27 d., jas iš dalies sudedant ir D. V. (D. V.) paskirti subendrintą 3 (trejų) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi subendrintos 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės dalį, ir D. V. (D. V.) paskirti galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką D. V. (D. V.) įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. lapkričio 08 d. iki 2021 m. sausio 17 d., bei bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi paskirtą subendrintą bausmę.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Du nusikaltimus, už kuriuos A. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį.

A. N. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, A. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti iš dalies, nurodant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, skiriant jam šias pareigas:

1) visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. 00 min. iki 6.00 val. 00 min., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose;

2) visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į realiai atliktinos laisvės atėmimo bausmės laiką A. N. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. lapkričio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Du nusikaltimus, už kuriuos D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį.

D. P. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje paskirti 20 MGL (1 000 eurų) dydžio baudą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria L. A. naudai iš R. B., V. (V.) B., D. V. (D. V.) ir A. N. solidariai priteista 13 000 (trylika tūkstančių) eurų turtinei žalai atlyginti.

L. A. išaiškinti teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl R. B., V. (V.) B., D. V. (D. V.) ir A. N. nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d.. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo R. B. neišieškoti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.