Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys R. C., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas antstolės prašymas dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

10. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą gautas suinteresuoto asmens prašymas dėl naujų įrodymų – 2024 m. kovo 14 d. Konsultacinės išvados Nr. 24-11 pridėjimo prie bylos, jame nurodoma, jog pirminėje įrodymų tyrimo stadijoje teismas atsisakė šį įrodymą priimti, todėl R. C. šį įrodymą teikia kartu su atsiliepimu, nes pirmojoje teismo instancijoje buvo nepagrįstai suvaržyta R. C. teisė teikti tokį jo paaiškinimus grindžiantį įrodymą.

11. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

13. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama ir su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, ši praktika neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-3-823/2020, 50 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju susipažinus su R. C. pateikta 2024 m. kovo 14 d. Konsultacine išvada Nr. 24-11, matyti, kad ji nepakeičia fakto, jog antstolė prašo jam skirti baudą vadovaujantis 2018 m. sausio 26 d. privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra galiojantis ir teisėtas. R. C. paaiškinimai, jog pateikta Konsultacinė išvada gali nuginčyti ar pakeisti privalomuoju nurodymu nustatytas aplinkybes, nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir todėl šis įrodymas neturi esminės įtakos ginčo išsprendimui, todėl nėra pagrindo priimti pateiktus naujus įrodymus.

Dėl bylos sustabdymo

15. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą gautas suinteresuoto asmens prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-305-513/2024 yra nagrinėjamas ginčas dėl žemės sklypo išformavimo ir restitucijos taikymo bei 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu. Suinteresuotas asmuo mano, jog konstatavus, kad savavališkos statybos aktas yra neteisėtas, išvestinis dokumentas - privalomasis nurodymas savaime netenka galios, nes juo reikalaujama pašalinti tame savavališkos statybos akte nurodytas pasekmes, o atmetus ieškinio reikalavimą dėl Žemės sklypo išformavimo ir restitucijos, natūroje esantis I grupės statinys lieka valstybės nuosavybėje (CPK 163 str. 1 d. 3 p.).

16. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72 straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

17. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Kai nėra įstatymo reikalaujamo dviejų bylų teisinio ryšio, civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties.

18. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme 2023 m. lapkričio 23 d. priimtas ieškovo R. C. ieškinys atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisės gynimo, kuriuo pareikšti reikalavimai: pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento) 0,0053 ha žemės plotą užimančios ažūrinės tvoros ir 0,0483 ha žemės plotą užimančių želdinių perdavimą Valstybei ir žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) , su naudmenomis - ažūrine tvora, užimančia užstatyta 0,0053 ha teritorija, ir 0,0483 ha plotą užimančiais želdiniais, suformavimą bei 2016 m. birželio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 13SK-193-(14.13.111.) bei taikyti restituciją, t. y. grąžinti ieškovo nuosavybėn žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) naudmenas - 0,0053 ha užimančią ažūrinę tvorą, 0,0483 ha plotą užimančius želdinius, o nesant galimybės restitucijos taikyti natūra, taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – 125 413,00 Eur, bei priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teisme 2024 m. sausio 5 d. priimtas ieškovo R. C. pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo be pradiniu ieškiniu pateikto reikalavimo, ieškovas pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti pagal patikslintus reikalavimus, t. y. pateikė papildomą reikalavimą - ex officio pripažinti ab initio neteisėtu ir negaliojančiu 2018 m. sausio 25 d. Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad R. C. 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumą taip pat ginčijo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė R. C. reikalavimą ir konstatavo, jog privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas bei pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismui nustačius, kad ieškovas (pareiškėjas) tvorą statė be statybą leidžiančio dokumento valstybinėje žemėje, konstatuotina, kad jis veikė savo rizika ir yra atsakingas už atsiradusias savavališkos statybos pasekmes – tvoros nugriovimą. Taigi, 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra teisėtas ir galiojantis, todėl turi būti vykdytinas.

20. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 R. C. buvo pripažintas tvoros statytoju. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sklypo formavimo procedūros, kitų valdymo ir naudojimo teisių įgijimas į žemės sklypą neturi jokios reikšmės tvoros pripažinimui savavališka statyba. Net jeigu būtų patenkintas R. C. ieškinys, t. y. konstatuota R. C. nuosavybės teisė į tvorą su želdynais, tai savaime nereikštų, kad tvora pastatyta teisėtai ir R. C. neturėtų pareigos įvykdyti jam tenkančią prievolę nugriauti savavališkai pastatytą tvorą. Statybos neteisėtumas kildinamas ne iš žemės formavimo ir naudojimo teisinių santykių, o iš statybos teisės normų, numatančių prievolę turėti statybą leidžiantį dokumentą, pažeidimo. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatyta ar statomas savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

21. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-305-513/2024 nustatyti faktai neturės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą šioje nagrinėjamoje byloje, todėl nėra pagrindo bylos stabdymui. Esant tokioms aplinkybėms, R. C. prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

22. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Inspekcija 2018 m. sausio 25 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) R. C.. Inspekcija 2018 m. sausio 26 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo įpareigojo statytoją R. C. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti valstybinės žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2018 m. liepos 26 d. Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pratęstas 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) terminas iki 2018 m. spalio 26 d.

23. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-8784-583/2018 pareiškėjo R. C. prašymą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo iki 2019 m. spalio 26 d. atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1144-415/2020 R. C. apeliacinį skundą atmetė. R. C. 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumą ginčijo civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė R. C. reikalavimą ir konstatavo, jog privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas bei pagrįstas ir R. C. buvo pripažintas tvoros statytoju. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą.

24. Inspekcija 2020 m. birželio 4 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, iš kurio matyti, kad savavališkai pastatyta tvora (II grupės nesudėtingas statinys), dėl kurios statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nenugriauta. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdytas. Patikrinus duomenis „Infostatyba“, R. C. išduoto statybą leidžiančio dokumento minėtos tvoros statybai nerasta. Inspekcija kreipėsi į antstolę A. R. Ž. su prašymu priimti vykdyti 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 23 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog skolininkas R. C. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdė ir kreipėsi į teismą dėl privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų pasekmių taikymo ir baudos skolininkui skyrimo.

25. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-375-911/2021 tenkintas pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimas ir taikytos 2018 m. sausio 26 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos pasekmės: leista Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – tvorą, dėl kurio statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš R. C.. Taip pat teismas minėta nutartimi paskyrė skolininkui 5 Eur baudą valstybei už kiekvieną uždelstą įvykdyti išieškotojo privalomąjį nurodymą dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 24 d. iki visiško minėto privalomojo nurodymo įvykdymo dienos. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeista 2021 m. liepos 5 d. teismo nutartis ir 5 Eur bauda už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną paskirta nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2021 m. kovo 2 d.

26. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, todėl 2022 m. lapkričio 8 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi į teismą spręsti klausimą dėl periodinės baudos iki 300 Eur dydžio paskyrimo skolininkui R. C. už privalomojo nurodymo neįvykdymą valstybės naudai nuo 2021 m. kovo 2 d. Klaipėdos apylinkės teismas ginčijama 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi antstolės prašymo netenkino.

28. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas šios konkrečios bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus bei faktinius duomenis neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.

29. Pažymėtina, kad nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.

30. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

31. Priimant nutartį taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

32. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas; 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022, 25 punktas).

33. Teismas, priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, taip pat turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos, ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, 34 punktas); pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą gali konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo teismo sprendimo.

34. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra institucija, kuri atlieka teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą (TPSVPĮ 3 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę organizuoti statinių griovimo ir statybviečių sutvarkymo darbus pagal šiame įstatyme nurodytus privalomuosius nurodymus arba įsiteisėjusius teismų sprendimus bylose, kuriose ieškovai buvo Inspekcija, kiti viešojo administravimo subjektai ar prokuratūra (TPSVPĮ 20 straipsnio 1 dalies 16 punktas). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų 2 punkte nurodyta, kad užtikrindama statinių statybos teisėtumą Inspekcija tikrina, ar statyba vykdoma teisėtai, taip pat organizuoja statybos sustabdymą, neteisėtos, savavališkos statybos padarinių šalinimą, statybos padarinių šalinimą pagal teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą (11.2.4 ir 11.2.7 punktai).

35. Reglamentuojant Inspekcijos funkcijas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, nustatyta, kad jeigu TPSVPĮ 14 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo (TPSVPĮ 14 straipsnio 3 dalis). TPSVPĮ 15 straipsnyje, reglamentuojančiame statybos padarinių šalinimą pagal teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą, įtvirtinta, kad jeigu per nustatytą terminą šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo neįvykdė teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo pašalinti statybos padarinius, o jame nustatyta teisė juos pašalinti minėto asmens lėšomis, teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą vykdantis antstolis ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki griovimo (ardymo) darbų pradžios informuoja asmenį apie numatomą šių darbų pradžią ir pabaigą bei kitas aplinkybes. Inspekcija šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai ar privalomieji nurodymai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi (3 dalis).

36. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 1V-175 „Dėl Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 priede nurodyti privalomieji kriterijai, kada Inspekcija gali pradėti griovimo darbus, t. y. kai paskirta bauda neefektyvi ir skolininkas pats neįvykdo teismo sprendimo; bauda laikoma neefektyvia, jei po jos paskyrimo skolininkas neįvykdo sprendimo per 6 mėn. (1 punktas); kai teismo sprendime nustatyta teisė Inspekcijai griauti statinį ir yra įsiteisėjusi nutartis taikyti sprendime nurodytas pasekmes (2 punktas). Aprašas taikomas visiems Inspekcijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, organizuojantiems ir vykdantiems šio Aprašo 2 punkte nurodytas procedūras, t. y. tinkamą privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo procedūrų organizavimą (3 Aprašo punktas).

37. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius ar atkuriant pradinę statinio padėtį, savaime nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats skolininkas, t. y. nėra griežtai asmeninio pobūdžio pareiga, ir kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar, skolininkui nevykdant teismo sprendimo, išieškotojui priskirtina teisė pašalinti savavališkos statybos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014; 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-219/2016).

38. Kaip nurodyta šios nutarties 26 punkte, nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo R. C. nevykdo 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nugriauti savavališkai pastatytą tvorą. Ši aplinkybė nustatyta Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-375-911/2021 skiriant R. C. 5 Eur dydžio baudą valstybei už kiekvieną uždelstą įvykdyti išieškotojo privalomąjį nurodymą dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 24 d. iki visiško minėto privalomojo nurodymo įvykdymo dienos. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-909-889/2021 pakeista 2021 m. liepos 5 d. teismo nutartis ir 5 Eur bauda už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną paskirta nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2021 m. kovo 2 d. Teismai įvertino R. C. veiksmus ir nustatė nepakankamas jo pastangas įvykdyti 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nugriauti savavališkai pastatytą tvorą. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi taip pat leista pačiai Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti valstybinės žemės sklype savavališkai pastatytą tvorą, dėl kurios statybos 2018 m. sausio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš suinteresuoto asmens R. C.. Teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartis yra įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta, įsiteisėjusi 2021 m. spalio 7 d., todėl vykdytina (CPK 18 straipsnis). Inspekcijos, kaip išieškotojos, prašymu antstolė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą antrą kartą dėl baudos R. C. skyrimo.

39. Pagal CPK 771 straipsnio 1–4 dalis, skolininkui nevykdant teismo sprendimo gera valia, vienas iš būdų pasiekti, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas, – leisti jį įvykdyti išieškotojui skolininko lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 25 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju – leisti Inspekcijai, kaip išieškotojai, nugriauti savavališkai pastatytą tvorą suinteresuoto asmens lėšomis. Minėta, kad toks vykdymas galimas tik tokiais atvejais, kai vykdytina prievolė nėra asmeninio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2023).

40. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad 2018 m. sausio 26 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nugriauti savavališkai pastatytą tvorą gali įvykdyti tik R. C., t. y. kad tai yra asmeninio pobūdžio suinteresuoto asmens pareiga. Byloje taip pat nėra duomenų, kad tvoros griovimo darbų, nesant suinteresuoto asmens geros valios ir bendradarbiavimo, Inspekcijai gali būti neįmanoma atlikti.

41. Nagrinėjant klausimą dėl papildomos baudos skyrimo, taip pat turi būti ginamas viešasis interesas, nes yra akivaizdu, kad R. C. atliekami veiksmai yra nepakankami ir nepateisina teismo sprendimo nevykdymo. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad egzistuoja viešasis interesas, jog savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti per įmanomai trumpiausią terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-943/2023, 36 punktas).

42. Teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių.

43. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. C., po Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2021 m. spalio 7 d.) jam paskirtos baudos, privalomojo nurodymo be objektyvių priežasčių nevykdo trejus metus, todėl baudos paskyrimas R. C. nepasiekė jos paskyrimo tikslo, t. y. nepaskatino ir nemotyvavo skolininko įvykdyti privalomąjį nurodymą. Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcijai Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartimi nustatyta teisė pačiai pašalinti savavališkos statybos padarinius, remiantis aukščiau aptartu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad po Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarties priėmimo Inspekcijai kilo ne tik teisė, bet ir pareiga kuo operatyviau įvykdyti savavališkai pastatyto statinio – tvoros griovimo darbus, o ne antstolei pakartotinai kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo.

44. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

45. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė civilinio proceso normas ir pagrįstai netenkino antstolės prašymo, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.