- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- e2S-3675-1187/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05620-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vitagra“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Decoratus“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Decoratus“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitagra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Decoratus“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Vitagra“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Decoratus“ (toliau – atsakovė, apeliantė), kuriuo prašo nutraukti 2023 m. birželio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 230620, priteisti 7 500,00 Eur sumokėtą kainą, 14 929,45 Eur nuostolių atlyginimą bei 4 263,45 Eur ikiteisminių išlaidų.
2. Ieškovė ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 26 692,90 Eur sumai areštuoti atsakovei UAB „Decoratus“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas. Nurodė, kad atsakovė pardavė nekokybiškas prekes, ieškinio suma atsakovei yra didelė, o atsakovės finansinė padėtis bei nesąžiningas elgesys ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje kelia realią grėsmę, kad teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ne didesnei kaip 26 692,90 Eur sumai atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o jo nesant, ar esant nepakankamai, atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ir/ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant reikalavimo sumos, leidžiant atsiskaityti su ieškove.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2023 m. birželio 20 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 230620, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagaminti ir parduoti fasado apdailos medžiagas (apvadus, rustus). Ieškovė už prekes sumokėjo 7 500,00 Eur. Sumontavus įsigytas medžiagas ant pastato fasado, atsirado daugybiniai jų skilimai ir trūkiai. Ieškovės pateiktoje eksperto S. K. 2025 m. birželio 26 d. konsultacinėje išvadoje KI 52-63 konstatuota, kad skilimai atsirado dėl netinkamos UAB „Decoratus“ pagamintų plokščių konstrukcijos (polistireninio putplasčio ir cemento kompozito plokštės linijinių plėtimųsi skirtumų), taip pat dėl to, kad po plokštėmis susidarantis ir užšąlantis kondensatas ardo cemento kompozito plokštę. Ekspertas taip pat padarė išvadą, jog atsakovės pagamintos plokštės, kaip galutinis produktas, neturi eksploatacinių savybių deklaracijos ir negali būti naudojamos statybose. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės leidžia daryti preliminarią išvadą, jog ieškovės reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, atsižvelgtina į tai, kad ieškinio suma (26 692,90 Eur) yra didelė. Ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto vertė (27 610,00 Eur) yra artima ieškinio sumai. Ieškinio suma taip pat viršija atsakovės 2022–2024 metų bendrą grynąjį pelną (15 561,00 Eur) ir sudaro reikšmingą dalį (16,24 proc.) jos 2024 metų pardavimo pajamų. Be to, pateikti duomenys apie atsakovės įsiskolinimus Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo matyti, kad atsakovė į 2025 m. liepos mėnesį kelis kartus siųstą išsamią pretenziją nereagavo, jokio atsakymo nepateikė. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ir didinantis būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė šiame proceso etape tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be to, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo priėmimas, atsakovei sukeltų finansinių sunkumų, dėl ko ji gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantė (atsakovė) UAB „Decoratus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai pritaikė dvigubą apsaugą – tiek turto, tiek piniginių lėšų areštą, nors CPK 145 straipsnio 2 dalis įpareigoja parinkti priemones, mažiausiai varžančias atsakovę.
7.2. Pirmosios instancijos teismas, nesulaukęs atsakovės paaiškinimų, nesudarydamas galimybės ginčyti eksperto išvados, faktiškai iš anksto suformavo nuomonę dėl ginčo esmės. Toks požiūris prieštarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos remiantis vien tik abejotino pobūdžio įrodymais ar prielaidomis.
7.3. Vien formali nuoroda į didelę ieškinio sumą ar įprastus verslo rizikos veiksnius nėra pakankamas pagrindas riboti atsakovės nuosavybės teises. Šiuo atveju Šiaulių apylinkės teismas motyvavo, kad ieškinio suma (26 692,90 Eur) yra reikšminga ir viršija atsakovės kelių metų pelną, taip pat atkreipė dėmesį į įsiskolinimus valstybės institucijoms. Pabrėžtina, kad toks argumentavimas nepagrįstai iškelia hipotetinę grėsmę aukščiau už realią situaciją.
7.4. Atsakovė yra aktyviai veikiantis juridinis asmuo, vykdantis gamybinę veiklą ir nuolat gaunantis pajamas. Byloje nėra duomenų, kad įmonė būtų bankroto procese, likviduojama ar kitaip nutraukusi veiklą. Vien faktas, jog įmonė turėjo laikinų įsiskolinimų valstybės institucijoms, negali būti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti nesąžiningą elgesį ar sprendimo įvykdymo riziką, nes tokie įsiskolinimai verslo praktikoje yra įprasti ir dažnai laikinio pobūdžio.
7.5. Atsakovės nereagavimas į pretenzijas negali būti laikomas pakankamu įrodymu, kad įmonė imsis nesąžiningų veiksmų siekdama paslėpti turtą ar išvengti sprendimo vykdymo. Ieškovė nepateikė įrodymų apie realius atsakovės veiksmus, keliančius grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „Vitagra“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškovės ieškinyje išdėstyti išsamus argumentai ir motyvai, neabejotinai tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimas, todėl yra įvykdyta pirmoji sąlyga.
8.2. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl 26 692,90 Eur sumos, kuri neabejotinai yra didelė atsakovei. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės aktualūs duomenys patvirtina, kad atsakovė nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto už bendrą 27 610,00 Eur sumą. Viešai prieinami duomenys taip pat patvirtina, kad ginčo suma yra didesnė nei atsakovės uždirbtas 15 161,00 Eur grynasis pelnas per 2022, 2023 ir 2024 m. kartus sudėjus (4 491,00 Eur + 6 100,00 Eur + 4 970,00 Eur). Be to, viešai prieinami duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė nuolatos ir sistemingai vėluoja sumokėti mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdymai.
8.3. Svarbiausia yra tai, kad visos reikšmingos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai turi būti vertinami ne kiekviena atskirai ir (ar) atsietai, kaip tai bando daryti atsakovė, o visos kartu, kaip reikšmingų duomenų visuma.
8.4. Atsakovė visiškai ignoravo ieškovės visapusiškas pastangas kilusį ginčą pabandyti išspręsti taikiai, t. y., keturiais el. laiškais išsiųstą išsamiai motyvuotą Pretenziją trimis viešai skelbiamais ir (ar) žinomais atsakovės el. pašto adresais.
8.5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neriboja atsakovės veiklos vykdymo. Antstoliui vykdant teismo nutartį, realiai pakako atsakovei priklausiančio nekilnojamojo turto arešto. Kol galioja areštas, šis nekilnojamasis turtas negali būti perleistas, todėl neliko net teorinės galimybės, jog pagal pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių formuluotę galėtų būti areštuotos ir atsakovei priklausiančios piniginės lėšos.
9. 2025 m. gruodžio 2 d. apeliacinės instancijos teisme gautas apeliantės prašymas priimti papildomai teikiamus naujus įrodymus. Prašyme nurodoma, kad papildomi dokumentai yra susiję su ieškovės neteisėtais veiksmais dar nuo 2023 m. lapkričio 8 d., kai nepagrįstai pateikė duomenis UAB „Okredo“ dėl neegzistuojančios UAB „Decoratus“ skolos UAB „Vitagra“, priešingai, tuo metu teismo sprendimu buvo pripažinta, kad ieškovė skolinga atsakovei ir tai pasirodo kenkė visus tuos metus įmonės reputacijai, ir buvo teikiama neteisinga informacija įmonės partneriams ketinantiems sudaryti sandorius. Ši informacija paaiškėjo tik dabar, atsakovei ji niekada nebuvo žinoma ir tik siekiant plėtoti įmonės veiklą, kreipusis dėl paskolos, ji paaiškėjo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškinio sumos dydžiui areštuotas atsakovei priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, turtinės teisės, o jo nesant, ar esant nepakankamai, piniginės lėšos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
13. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7268-1200/2024 ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-87-1042/2025.
14. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė tinklalapio rekvizitai.lt ekrano nuotrauką ir antstolio Tomo Ubarto 2025 m. rugsėjo 16 d. sudarytą turto aprašą.
15. Atsakovė 2025 m. gruodžio 2 d. apeliaciniam teismui taip pat pateikė UAB „Vitagra“ pranešimus apie atsakovės skolas. Apeliantės tvirtinimu, papildomi dokumentai yra susiję su ieškovės neteisėtais veiksmais dar nuo 2023 m. lapkričio 8 d., kai ji nepagrįstai pateikė duomenis UAB „Okredo“ dėl neegzistuojančios UAB „Decoratus“ skolos UAB „Vitagra“.
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.
17. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teismui teikti naujus įrodymus užtikrina teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (arba sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Tam tikrais išskirtiniais atvejais apeliacinės instancijos teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, gali pritaikyti išimtį, bet prieš tai turi įsitikinti, ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise ir ar naujai prašomas priimti įrodymas (įrodymai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą (nagrinėjamu atveju sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
18. Viena vertus, nagrinėjamu atveju apeliantei nebuvo pranešta apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą (CPK 147 straipsnio 1 dalis), todėl kartu su atskiruoju skundu pateiktų paminėtų įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui objektyviai nebuvo galimybės, tačiau kita vertus, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovės pateiktų teismo nutarčių nėra pagrindo priimti.
19. Pasisakant dėl ieškovės pateiktų įrodymų pažymėtina, kad siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumo principą ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtu turto aprašu grindžia atsikirtimus į atskirąjį skundą, atsakovė su juo taip pat yra susipažinusi (ieškovės atsiliepimas su priedais buvo išsiųstas atsakovei), aprašas sudarytas po skundžiamos nutarties priėmimo, apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą antstolio Tomo Ubarto 2025 m. rugsėjo 16 d. sudarytą turto aprašą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tinklalapio rekvizitai.lt ekrano nuotrauka galėjo būti pateikta su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones be to, šis įrodymas neturės reikšmės sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo, todėl jį atsisakoma priimti.
20. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir atsakovės vėliau apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus, kadangi šių dokumentų vertinimas nėra susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimu. Taigi šie įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo su sprendžiamu klausimu (dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo) reikalavimo (CPK 180 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 19 punktas).
23. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021, 14 punktas).
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė abiejų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų egzistavimą. Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygos pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė iš atsakovės įsigijo prekes, kurias sumontavus ant pastato fasado, atsirado daugybiniai jų skilimai ir trūkiai. Ieškovės pateiktoje eksperto 2025 m. birželio 26 d. konsultacinėje išvadoje KI 52-63 konstatuota, kad skilimai atsirado dėl netinkamos UAB „Decoratus“ pagamintų plokščių konstrukcijos, taip pat dėl to, kad po plokštėmis susidarantis ir užšąlantis kondensatas ardo cemento kompozito plokštę, atsakovės pagamintos plokštės, kaip galutinis produktas, neturi eksploatacinių savybių deklaracijos ir negali būti naudojamos statybose. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės leidžia daryti preliminarią išvadą, jog ieškovės reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nesulaukęs atsakovės paaiškinimų, nesudarydamas galimybės ginčyti eksperto išvados, faktiškai iš anksto suformavo nuomonę dėl ginčo esmės.
25. Pirma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sulaukti atsakovės paaiškinimų, yra teisiškai nepagrįstas. CPK 147 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, šiuo atveju nenustačius aptariamos būtinybės, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nepranešęs atsakovei ir negavus jos atsiliepimo į ieškovės prašymą.
26. Antra, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2023 m. birželio 20 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 230620, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagaminti ir parduoti fasado apdailos medžiagas (apvadus, rustus). Ieškovė už prekes sumokėjo 7 500,00 Eur. Tačiau, ieškovės tvirtinimu, po iš atsakovės įsigytų apvadų ir rustų, sumontavimo ant pastato fasado antrojo šaltojo sezono metu atsirado daugybiniai skilimai / trūkiai. Jos vertinimu, trūkumus pagrindžia teikiama eksperto 2025 m. birželio 26 d. konsultacinė išvada KI 52-63. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė minėtą sutartį, eksperto išvadą ir kitus įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodomas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nutartyje tik preliminariai įvertino, kad eksperto išvada sudaro pagrindą teigti, jog ieškinys preliminariai pagrįstas, tačiau nepasisakė dėl ginčo esmės, t. y. kad eksperto konsultacinė išvada sudaro pagrindą tenkinti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovei, kad ieškovė ieškinyje aiškiai įvardijo reikalavimus (ieškinio dalyką), nurodė faktines aplinkybes ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (ieškinio pagrindas). Ieškinys atitinka turinio ir formos reikalavimus, nustatytus CPK 135 straipsnyje. Atlikus preliminarų ieškovės pareikšto ieškinio vertinimą nustatyta, kad ieškovė turi pagrindą pareikšti ieškinį atsakovei bei nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas.
27. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pareikštų reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, nusprendžia, kad nėra pagrindo padaryti išvadą, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šiuo atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. ieškovės ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.
28. Vien preliminarus ieškinio pagrįstumas nėra pakankamas taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti konstatuota ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, todėl toliau bus vertinama antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui – nustatymo pagrįstumas.
29. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
30. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-896-302/2020). Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2025 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-80-516/2025).
31. Atsakovo nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos prievoles, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo, ieškovui pakanka pateikti bent labiau tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo turimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
32. Pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, sprendė, kad aplinkybės, jog ieškinio suma didelė, atsakovės finansinė padėtis sunki, atsakovė nevykdo prievolių valstybinėms institucijoms, nebendradarbiauja su ieškove, pagrindžia, kad tokia grėsmė egzistuoja. Apeliantė atskirajame skunde tvirtina, kad vien formali nuoroda į didelę ieškinio sumą ar įprastus verslo rizikos veiksnius nėra pakankamas pagrindas riboti atsakovės nuosavybės teises. Toks argumentavimas nepagrįstai iškelia hipotetinę grėsmę aukščiau už realią situaciją.
33. Pasisakant dėl didelės ieškinio sumos kaip pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje didelę ieškinio sumą nurodė vertinantis kitų nustatytų aplinkybių kontekste, t. y. ieškinio suma, atsižvelgiant į juridinio asmens finansinę būklę, laikytina didele. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2025 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-890-516/2025). Atsižvelgiant į aptartą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma, nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą ne pačiame ginčo teisniame santykyje, bet patvirtinančių, kad jis jau ėmėsi ar ketina imtis veiksmų, kuriais apsunkintų galimybę įvykdyti jam nepalankų teismo sprendimą, nelaikytina aplinkybe pagrindžiančia grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
34. Taipogi, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, jeigu atsakovas neturi tiek turto, kad jo užtektų reikalavimams patenkinti, pripažįstama, jog negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to atsakovo turtine būkle susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), bet ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017; 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-504-912/2023).
35. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas teisniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan.) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-32-516/2021; 2025 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-890-516/2025). Todėl teisiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog atsakovė neatsakė į ieškovės jai siųstas pretenzijas dėl šioje byloje kilusio ginčo, patvirtina atsakovės nesąžiningumą.
36. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai ieškovas pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022; 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-516/2024, 2025 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-840-912/2025).
37. Apeliacinės instancijos teismas, net ir vertinant ieškovės nurodomų aplinkybių visumą, nenustatė, kad atsakovė ėmėsi ar ketina imtis veiksmų, siekdama sumažinti savo turto vertę, perleisdama jį kitiems asmenims, slėpdama, kad išvengtų galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Nenustačius atsakovės nesąžiningo elgesio, nėra pagrindo daryti išvadą, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas.
38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad ieškinys preliminariai yra pagrįstas, tačiau nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju egzistuoja grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nesant vienos iš būtųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Kiti atskirojo skundo (bei atsiliepimo į jį) argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
40. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesirėmė aktualia teismų praktika, todėl apeliantės atskirasis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Tenkinti apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Decoratus“ atskirąjį skundą.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitagra“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.