- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- e2-504-912/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00384-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Čiurlionio tiltas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
- 3.1.18.2.3Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Čiurlionio tiltas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 98 312,55 Eur skolą, 8 848,13 Eur delspinigius, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės lėšas, esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, turtines reikalavimo teises, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 107 160,68 Eur reikalavimams užtikrinti.
3. Ieškovė nurodė, kad pareikšto reikalavimo suma didelė. Tai lemia didesnę teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovė vengia įvykdyti įsipareigojimus ieškovei, nors gavo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos daugiau negu 2 mln. Eur už ieškovės atliktus darbus. Atsakovė gali bandyti paslėpti lėšas, turtą, ir, tikėtina, sieks, kad ieškovės reikalavimai nebūtų patenkinti. Ieškovė teigia, kad grėsmę teismo sprendimui įvykdyti patvirtina vieša informacija apie atsakovės finansinę padėtį. Pagal atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus, jai 2021 metais priklausė daugiau negu 12 mln. Eur vertės turtas, bet atsakovė turi daugiau negu 13 mln. Eur įsipareigojimų kreditoriams. Atsakovė nuo 2020 metų patiria nuostolius – ji 2021 metais patyrė daugiau negu 383 tūkst. Eur nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m kovo 31 d. nutartimi nepatenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas preliminariai įvertino ieškovės pateiktą ieškinį, prie jo pridėtus rašytinius įrodymus ir nusprendė, kad ieškovės reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti ar ji pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Ieškovė suformulavo ieškinio dalyką, išsamiai nurodė faktines aplinkybes, pateikė įrodymų, kuriais grindžia ieškinio reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme.
6. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės nebendradarbiavimas ir vengimas atsiskaityti su ieškove nepatvirtina atsakovės siekio pabloginti savo turtinę padėtį tam, kad išvengtų išieškojimo iš turto pagal būsimą teismo sprendimą, taip pat jos nesąžiningumo. Dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo teismas pasisakys tik bylą išnagrinėjęs iš esmės. Ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovė siekia perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkti savo turtą. Ieškovės nurodytos aplinkybės neįrodo atsakovės veiksmų, nukreiptų į jos turto masės sumažinimą, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
7. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukuria materialinių vertybių, nedidina atsakovės turimo turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, bet padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės. Nors ieškovė teigia, kad atsakovei ginčo suma laikytina didele pagal jos turtinę padėtį, bet tik didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Hidrostatyba“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jos prašymą ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, suteikė išskirtinę reikšmę vienai aplinkybei, jog nėra duomenų, kad atsakovė gali imtis veiksmų, siekdama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, neįvertino kitų aplinkybių, nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24-236/2018; 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-570-186/2016).
8.2. Atsakovė nesąžininga, nes neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė išrašė ir pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė turėjo apmokėti. Kauno miesto savivaldybės administracija sumokėjo atsakovei už ieškovės atliktus darbus, bet atsakovė neatsiskaitė su ieškove daugiau negu 4 metus. Atsakovė išrašė sąskaitas Kauno miesto savivaldybės administracijai, priėmė jos mokėjimus, t. y., atsakovė priėmė ieškovės sąskaitose nurodytus darbus. Atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, gavusi daugiau negu 2 mln. Eur pajamų iš Kauno miesto savivaldybės administracijos. Atsakovė nesąžininga, siekia išvengti mokėjimų ieškovei.
Atsiliepimas
8.3. Atsakovė iniciavo bylą dėl koncesijos mokesčio įsiskolinimo. Nurodytoje byloje jai iš Kauno miesto savivaldybės administracijos priteista 114 469,96 Eur. Taigi ieškovė savo sąskaita atliko darbus, bet apmokėjimą už juos gavo atsakovė. Tai pagrindžia atsakovės nesąžiningumą, ji nevykdys teismo sprendimo, slėps lėšas.
8.4. Teismas neteisingai nurodė, kad argumentas, susijęs su didele ieškinio suma, vertintinas kaip papildomas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu būtų konstatuotas atsakovės nesąžiningumas. Teismas turėjo įvertinti ne tik šalies nesąžiningumą, bet ir ieškinio sumą. Atsakovė turėjo įrodyti, kad yra ekonomiškai pajėgi. Ji 2021 metais turėjo 12 mln. Eur vertės turto ir 13 mln. Eur įsipareigojimų kreditoriams, patyrė 383 tūkst. Eur nuostolių, yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
8.5. Pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, teismas užtikrintų viešąjį interesą, bankrutavusios bendrovės (ieškovės) kreditorių interesus. Laikinosios apsaugos priemonės nepažeis atsakovės interesų.
9. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Čiurlionio tiltas“ prašo netenkinti ieškovės atskirojo skundu. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodė tokius argumentus:
9.1. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Civiliniame procese taikomas rungimosi principas ir bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Pareigą įrodyti abi sąlygas, privalomas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, turi ta šalis, kuri prašo jas taikyti.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes atsakovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų, t. y. neatsiskaito su ieškove daugiau negu ketverius metus ir yra skolinga ieškovei daugiau kaip 98 tūkst. Eur, nors gavo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos užmokestį už atliktus darbus, nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo. Nurodytos aplinkybės – bylos nagrinėjimo dalykas, jos bus tiriamos ir vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės, bet ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės argumentai, jog atsakovė nebendradarbiauja su ieškove ir vengia atsiskaityti, nepatvirtina atsakovės siekio pabloginti savo turtinę padėtį, jog išvengtų išieškojimo iš turto pagal būsimą teismo sprendimą.
9.3. Ieškovės reikalavimo dydis ir atsakovės turtinės padėties santykis nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo vykdymui. Ieškovė neteisingai nurodo, kad dėl atsakovės sunkios finansinės padėties, jeigu būtų patenkintas ieškinys, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pirmiausiai turi įvertinti duomenis, kuriais būtų galima patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį. Jeigu nėra duomenų apie atsakovės nesąžiningą elgesį, jos veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, ieškinio sumos dydis ir atsakovės turtinė padėtis nereikšmingi.
9.4. Neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti jo vykdymo) –skirtingos faktinės situacijos. Tik esant antrajai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir lėšomis apribojimai.
9.5. Byloje bus sprendžiamas klausimas dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo. Byloje nėra viešojo intereso, todėl, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, viešasis interesas bus nepažeistas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės lėšų, turtinių teisių ir turto arešto – ar ne.
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
12. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nurodytos sąlygos yra kumuliatyvios. Tai reiškia, kad jeigu nėra bent vienos iš sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi atsakovo teisės ir interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-11-196/2018, 10 punktas).
13. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė preliminariai pagrindė ieškinį, t. y. nustatė, jog yra pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Apeliantė neginčija nurodytos išvados. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pakartotinai nevertins šios sąlygos. Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai nusprendė dėl antrosios sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, neįvertino aplinkybių, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą, taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovei ieškinio suma yra didelė.
Dėl grėsmės teismo sprendimui įvykdyti
14. Apeliantė teigia, kad teismas, spręsdamas dėl grėsmės teismo sprendimui įvykdyti, neteisingai įvertino jos nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas konstatuoti atsakovės nesąžiningumą, grėsmę galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais atskirojo skundo argumentais.
15. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, bet padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galbūt atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019, 22 punktas).
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog tikrąją grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodytas klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, pagal kurį galima įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, pavyzdžiui, ieškinio sumos, kurios nurodymas visada priklauso nuo paties ieškovo, dydžiui. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017, 18 punktas; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24-236/2018, 17 punktas).
17. Apeliantė remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24-236/2018, bet neteisingai ją interpretuoja. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kiekvieną kartą turi įvertinti konkrečios bylos faktines aplinkybes. Kai pareikštas turtinis reikalavimas, ieškinio suma, atsakovės turtinė padėtis, jos elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu – yra kriterijai, kurie vertintini, sprendžiant dėl atsakovės nesąžiningumo. Nurodyti kriterijai vertinami kartu, nė vienam iš jų nesuteikiant išskirtinės reikšmės. Tikėtinas skolininko nesąžiningumas – pakankamas pagrindas konstatuoti grėsmę galbūt ieškovui palankiam teismo sprendimui įvykdyti.
18. Akcentuotina tai, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi būti atsižvelgta į tai, atliko atsakovė kokius nors veiksmus, dėl kurių pasikeitė jos turtinė padėtis, t. y. ji paslėpė, perleido turtą tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkino ir dėl tokių atsakovės veiksmų sumažėjo galėjo pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas, ar ne. Šioje proceso stadijoje teismas neturi vertinti atsakovės veiksmų ir aplinkybių, dėl kurių kilo ginčas, kuris nagrinėjamas teisme. Apeliantės nurodytoje byloje teismas įvertino skolininko sudarytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, kuriais jis siekė išsaugoti savo turtą ir paslėpti jį nuo kreditorių bei išvengti skolos grąžinimo, t. y. teismas nustatė, kad skolininkas elgėsi nesąžiningai, siekė išvengti teismo sprendimo vykdymo (civilinė byla Nr. 2-24-236/2018). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės siekį paslėpti ar perleisti kitiems asmenims jai priklausantį turtą ar jį apsunkinti.
19. Aplinkybė, kad atsakovė neatsiskaito su apeliante daugiau negu ketverius metus, nors jai Kauno miesto savivaldybės administracija sumokėjo už atliktus darbus, nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo. Jo taip pat nepagrindžia atsakovės inicijuota byla dėl koncesijos mokesčio įsiskolinimo (Kauno apygardos teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-472-601/2022). Pastarosios bylos iškėlimas nėra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė atliko veiksmus, dėl kurių būtų sumažėjusi jos turto vertė ir atsirado galimybė išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Priešingai – atsakovei iš Kauno miesto savivaldybės administracijos priteista 114 469,96 Eur suma. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertins aplinkybes, susijusias su ieškovės atliktais darbais, jų priėmimu, sąskaitų išrašymu, apmokėjimu už atliktus darbus, prievolės neįvykdymo trukmę, kai išnagrinės bylą iš esmės ir ištirs byloje esančius rašytinius įrodymus. Sprendžiant klausimą taikyti ar ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiau nurodytos aplinkybės reikšmingos, nustatant tikėtiną ieškinio pagrįstumą, bet ne grėsmę teismo sprendimui įvykdyti.
20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad didelė ieškinio suma turi būti įvertinta kiekvieną kartą, kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet ne tik tuomet, kai konstatuotas atsakovės nesąžiningumas.
21. Pirmiau nurodyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, pagal kurią didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, bet tik jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jį taikyti prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1147-196/2018).
22. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės, taigi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018).
23. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas skirtas užkirsti kelia asmens nesąžiningiems veiksmams, dėl kurių pablogėtų jo turtinė padėtis. Apeliantė pateikė į bylą duomenis, kad atsakovės turtinė padėtis sunki, ji 2021 metais patyrė nuostolių, bendra įsipareigojimų kreditoriams suma viršija jos turimo turto vertę. Taigi atsakovė neturi pakankamai turto, kad patenkintų kreditorių reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad, jeigu atsakovas neturi tiek turto, kad jo užtektų reikalavimams patenkinti, pripažįstama, jog negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to atsakovo turtine būkle susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), bet ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017).
24. Ieškinio reikalavimo dydį suformuluoja ieškovas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tik preliminariai įvertina ieškinio pagrįstumą. Ieškinio pareiškimo faktas, taip pat tikėtinas ieškinio pagrįstumo nustatymas savaime nereiškia, kad ieškinys bus patenkintas. Dėl to ieškinyje pareikšto reikalavimo dydis, atsakovės turtinė padėtis nėra esminiai kriterijai, sprendžiant dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Įstatyme neįtvirtinta skolininko nesąžiningumo prezumpcija, todėl apeliantė, prašydama areštuoti atsakovės lėšas ir turtą, turėjo jį įrodyti. Apeliantės nurodytų aplinkybių visuma nepagrindžia antrosios būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Nenustačius grėsmės teismo sprendimui įvykdyti ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas teisingumo principas, įpareigojantis teismą užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principas, įpareigojantis teismą nesuteikti nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas, vadovavosi aktualia teismų praktika. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstą teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.