- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- e2-570-186/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02495-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- L. A.-T., R. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lilonija“ bankroto administratorės E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lilonija“ ieškinį atsakovams L. A.-T. ir R. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pareikštame ieškinyje prašė priteisti ieškovo BUAB „Lilonija“ naudai solidariai iš atsakovų L. A.-T. ir R. J. 139 596 Eur žalos atlyginimo.
Reikalavimams užtikrinti ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų L. A.-T. ir R. J. turtą 139 596 Eur sumai, o nesant nekilnojamojo turto ar jo nepakankant, areštuoti atsakovų kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises. Nurodė, kad ieškovas prašo pripažinti atsakovus kaltais dėl įmonės vadovų esminių pareigų pažeidimo ir žalos ieškovui atlyginimo, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja grėsmė, jog būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkės ar taps neįmanomas, nes atsakovai gali nebeturėti jokio turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieškovės BUAB „Lilonija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas konstatavo, kad ieškovė, teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės nenurodė jokių argumentų (CPK 178 str.). Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovai galimai neturės jokio turto ar lėšų sumokėti priteistą pinigų sumą, yra deklaratyvios ir nepagrįstos įrodymais. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie atsakovų siekį paslėpti turtą, sąmoningai sumažinti savo mokumo galimybes ar kitokį akivaizdžiai nesąžiningą elgesį. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė BUAB „Lilonija“ bankroto administratorė E. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovės prašyme nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismų praktikoje formuojama taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje nr. 2-447-2009; kt.). Ieškovė teigia, kad galimai palankiam teismo sprendimui įvykdyti atsakovai tikrai neturės pakankamai lėšų, todėl ši suma jiems laikytina didele.
2. Atsakovė L. A.-T. 2015 m. rugsėjo 30 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AK-3560 pardavė jai priklausiusį 212 000 Eur vertės žemės sklypą su statiniais. Tai patvirtina, kad jau dabar pastebimi aktyvūs atsakovų veiksmai perleidžiant jiems priklausantį vertingą turtą ir mažinant savo mokumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš CPK 144 str. 1 d. suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Taigi, teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nustatyti dviejų sąlygų visetą: (i) asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimus; (ii) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.
Lietuvos apeliacinio teismo yra išaiškinta, kad, taikydamas CPK 145 str. nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
Byloje nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrindimo, todėl teismas dėl jos nepasisako (CPK 320 str.).
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatęs grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui kaip būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovės L. A.-T. atžvilgiu apeliantė grindžia didelės ieškinio sumos kriterijumi ir atsakovės L. A.–T. nesąžiningais veiksmais. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė perleido jai nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą su statiniais (registro Nr. 44/89393), vertintini kaip veiksmai, kuriais yra apsunkinamas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įvykdymas, kadangi tokiu būdu buvo sumažinta atsakovės bendra turto masė. Ši aplinkybė yra pakankama įsitikinti, kad egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovė ateityje sieks perleisti ir kitą jai nuosavybės teise priklausantį turtą tretiesiems asmenims. Ieškovės nurodomos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomu.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovo R. J. atžvilgiu ieškovė grindžia tais pačiais kriterijais, tačiau į bylą nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys galimus nesąžiningus atsakovo R. J. veiksmus. Ieškovei neįrodžius atsakovo nesąžiningumo, nesant duomenų, jog atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan., ieškinio suma neturi reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą. Ieškinio pateikimas ir jame nurodytas reikalavimo dydis atsakovo nesąžiningumo nepreziumuoja. Kaip jau yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. e2-1507-330/2015). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo R. J. atžvilgiu ir atskirojo skundo šioje dalyje netenkina.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė tinkamai pagrindė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės L. A.-T. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normą pritaikė netinkamai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama (CPK 329 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį pakeisti ir ieškovės BUAB „Lilonija“ bankroto administratorės E. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.
Ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštuoti L. A.-T. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausantį 139 596 Eur (vieno šimto trisdešimt devynių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt šešių eurų) vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovės pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškovu. Bendras arešto mastas neturi viršyti 139 596 Eur sumos.
Išaiškinti ieškovei, kad dėl nutarties vykdymo ji turi kreiptis į atsakovės teritoriją aptarnaujantį antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Nutarties kopiją išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.