- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- 2-24-236/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00701-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RIVARDA“
- Atsakovas
- D. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RIVARDA“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,RIVARDA“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2298-436/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,RIVARDA“ ieškinį atsakovui D. V. dėl be pagrindo gautų lėšų ir nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,RIVARDA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. V. 136 121,41 Eur be pagrindo gautų lėšų, 136 121,41 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo 272 242,82 Eur vertės turtą, o nesant pakankamai turto, areštuoti atsakovo sąskaitas bankuose. Ieškovė nurodė, kad aplinkybės, jog atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, ieškinio suma yra didelė, ir jog atsakovas be teisėto pagrindo gautos sumos negrąžina jau beveik 10 metų, sudaro pagrindą manyti, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, jeigu nebus imtasi ieškinio užtikrinimo priemonių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB ,,RIVARDA“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Spręsdamas dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, egzistavimo, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos) egzistavimo teismas nurodė, kad būtent ieškovei tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga, tačiau ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį. Teismo vertinimu, prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti minėtą prezumpciją ir spręsti, jog ieškovės pareikštas turtinis reikalavimas atsakovui yra didelis, nes ieškovė nenurodė jokios informacijos apie atsakovo turtinę padėtį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodinėjo atsakovo nesąžiningumo ir neteikė tikėtinų duomenų, jog atsakovas turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Teismas nenustatė jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, nes vien aplinkybė, kad atsakovas negrąžina skolos ieškovei, nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo. Teismas nenustatė pagrindų rinkti įrodymus savo iniciatyva, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnyje, nes ginčo šalys yra privatūs asmenys, kuriems pagal rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principus ir tenka įrodymų rinkimo bei teikimo teismui pareiga.Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes nors ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau byloje nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė UAB ,,RIVARDA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismui, taikančiam laikinąsias apsaugos priemones, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė yra galima. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingai išspręsti svarbias aplinkybes ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Nors asmuo iš savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos, atsakovas jau daugiau nei 10 metų piktybiškai negrąžina ir nežada grąžinti be teisėto pagrindo gautų lėšų, nebendradarbiauja su ieškove. Iš atsakovo prašoma priteisti suma būtų didelė bet kuriam fiziniam asmeniui. Visas atsakovui priklausantis turtas yra antstolių areštuotas, nes atsakovas turi įsipareigojimų ne tik ieškovei, tačiau ir kitiems kreditoriams (atsakovo sutuoktinė byloje dėl santuokos nutraukimo yra nurodžiusi 19 atsakovo kreditorių), be to, atsakovas turi problemų su teisėsaugos institucijomis. Tai patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra labai bloga, todėl ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovas jau ne vieną kartą ėmėsi priemonių sumažinti savo turtą, perleisdamas nekilnojamąjį turtą savo uošviams. Atsakovo nesąžiningumas yra patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Ne. 3K-3-408/2013 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Vėliau atsakovas dar kartą perleido savo nekilnojamąjį turtą uošviams. Tai reiškia, kad atsakovo sąžiningumo prezumpcija yra paneigta. Kadangi ieškovė neturi galimybės surinkti duomenų apie atsakovui Lietuvos teismuose iškeltas bylas, tai gali padaryti teismas, tikrindamas ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas piktybiškai vengia vykdyti savo įsipareigojimus net 19 kreditorių (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovė neturi kitų galimybių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti, kad atsakovas imasi nesąžiningų būsimo teismo sprendimo įvykdymą sunkinančių veiksmų, ar pateikti įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau atsakovo veiksmai, t. y. vengimas grąžinti pinigus ir nebendradarbiavimas, akivaizdžiai patvirtina, jog būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, jeigu nebus imtasi ieškinio užtikrinimo priemonių. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė asmenų lygybės teismui principą ir nukrypo nuo jį saistančių precedentų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes, kad ieškovė nepateikė atsakovo turtinę padėtį ir jo nesąžiningumą pagrindžiančių įrodymų, galėjo pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), tačiau to nepadarė, todėl tokie įrodymai yra teikiami kartu su atskiruoju skundu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės UAB ,,RIVARDA“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė valstybės įmonės Registrų centro duomenis apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, J. V. 2017 m. kovo 21 d. patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-3554-375/2017, Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-2067/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2013, R. P. 2015 m. gruodžio 30 d. ieškinį Kauno apylinkės teismui, 2016 m. gegužės 26 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir R. P. 2016 m. gegužės 26 d. pranešimą Kauno apylinkės teismui.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apeliantės pateikti nauji įrodymai, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo pobūdį, yra reikšmingi. Apeliantė šiais įrodymais grindžia atskirąjį skundą. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas priima į bylą apeliantės pateiktus įrodymus ir juos vertina (CPK 314 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017 ir joje nurodytą teismų praktiką).Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, tačiau netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nes nenustatė antrosios sąlygos, t. y. pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra duomenų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kadangi apeliantė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Šiuo aspektu teisiškai ypač reikšmingi apeliantės naujai pateikti įrodymai, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą daryti priešingą išvadą dėl grėsmės, kad gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, nei padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2067/2012 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2013 patvirtina, kad atsakovas, siekdamas išvengti skolos grąžinimo bei išsaugoti ir nuslėpti nuo kreditorių savo / šeimos turtą, 2008 metais jį pirkimo–pardavimo ir dovanojimo sandoriais buvo perleidęs kitiems asmenims, tačiau teismas šiuos sandorius pripažino negaliojančiais actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu. R. P. 2015 m. gruodžio 30 d. ieškinys Kauno apylinkės teismui buvo pareikštas taip pat dėl to, kad D. V. ir J. V., pažeisdami kreditoriaus interesus, perleido jiems priklausantį turtą. Šie duomenys tikėtinai pagrindžia, kad ir nagrinėjamu atveju atsakovas gali vengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.Atsakovo sutuoktinė J. V. 2017 m. kovo 21 d. patikslintame ieškinyje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo Nr. 2-3554-375/2017 yra nurodžiusi 19 kreditorių, kurių prievoles prašo pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Valstybės įmonės Registrų centro 2017 m. liepos 25 d. duomenimis apie atsakovo nekilnojamąjį turtą, atsakovui nuosavybės teise priklauso 3 žemės sklypai ir 1 žemės sklypas su statiniais, tačiau visas šis turtas yra areštuotas. Atsižvelgęs į nurodytą ankstesnį atsakovo elgesį su turtu, kai jis turėdavo neįvykdytų įsipareigojimų kreditoriams, į atsakovo nekilnojamajam turtui dabar taikomus suvaržymus, į duomenis apie atsakovo kreditorių kiekį, į šioje byloje pareikšto reikalavimo dydį (272 242,82 Eur), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė įrodymais pagrindė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pagal nustatytų aplinkybių visumą šiuo atveju, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja reali grėsmė, kad patenkinus ieškovės reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai reiškia, kad yra pagrindas taikyti ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo 272 242,82 Eur vertės turtą. Todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – laikinąsias apsaugos priemones taikyti.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RIVARDA“ (j. a. k. 302249245, J. Basanavičiaus al. 34A-31, Kaunas) reikalavimams užtikrinti neviršijant 272 242,82 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 82 ct) sumos areštuoti atsakovui D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, taip pat bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, uždraudžiant areštuotą turtą bet kokiu būdu perleisti ar įkeisti kitiems asmenims, bet leidžiant atsakovui D. V. iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, mokėti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui ir valstybinio socialinio draudimo biudžetui bei atsiskaityti su ieškove.
Nutarties vykdymą pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui. Pavesti nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytoms operacijoms su areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti.
Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.