- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- e2A-87-1042/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01524-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- UAB „DECORATUS“
- Atsakovas
- UAB „VITAGRA“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „VITAGRA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7268-1200/2024 pagal ieškovės UAB „DECORATUS“ ieškinį atsakovei UAB „VITAGRA“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „DECORATUS“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „VITAGRA“ 1 301,65 Eur skolą, 39,80 Eur palūkanas, 12 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. birželio 20 d. su atsakove sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo pagaminti ir parduoti fasado apvadus pagal sąmatą, o atsakovė įsipareigojo nupirkti juos sutartyje nurodytomis sąlygomis. Pažymėjo, kad šalys susitarė, kad gamintoja pradeda gamybą tik gavusi išankstinį 3 000 Eur apmokėjimą, likusią sumą užsakovė sumoka per 3 dienas nuo gaminių pristatymo į objektą. Atsakovė 2023 m. birželio 21 d. sumokėjo avansą, po to buvo atlikti sutartyje nustatyti darbai ir gaminiai atsakovės pageidavimu per kelis kartus pristatyti į objektą. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė visiškai neatsiskaitė: sumokėjusi avansą ir 2023 m. rugpjūčio 25 d. pervedusi 3 198,35 Eur (iš viso 6 198,35 Eur) atsakovė liko skolinga 1 301,65 Eur. Pabrėžė, kad negamina EPS plokščių ir jokių gaminių, kurie būtų susiję su pastatų apšiltinimu, o iš sertifikuotų medžiagų gamina tik fasado puošybos detales. Pristatymo metu atsakovė jokių pretenzijų nereiškė nei dėl prekių kokybės, nei dėl kiekio.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „VITAGRA“ prašė ieškinį atmesti. Teigė, kad ieškovės pateiktų prekių dalis neatitiko nei įprastų reikalavimų, nei pirkėjo poreikių. Ieškovės sudarytas apdailos išdėstymo planas, kuris buvo pateiktas tik po prekių pristatymo, neatitinka EPS (polistireninio putplasčio) gamintojų rekomendacijų. Ieškovė neįrodė, kad nežinojo ir neturėjo žinoti, jog perduodami daiktai neatitinka daiktų asortimento sąlygų. Atsakovės nuomone, atsisakius priimti asortimento neatitinkančias prekes, ji turi teisę atsisakyti mokėti už šias prekes ar nekokybiškas prekes. Atsakovės vertinimu, pateikti produktai nėra sertifikuoti ir neturi eksploatacinių savybių deklaracijos bei neatitinka atsakovės poreikių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei UAB „DECORATUS“ iš atsakovės UAB „VITAGRA“ 1 301,65 Eur skolą, 39,48 Eur palūkanas, 12 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1 383,82 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad šalių sudarytoje sutartyje nenurodyta jokių kokybės reikalavimų, kuriuos turėtų atitikti ieškovės parduodami gaminiai, todėl sprendė, jog ieškovė privalėjo perduoti atsakovei tokios kokybės prekes, kad jas būtų galima naudoti tam, kam jos paprastai naudojamos. Teismo vertinimu, ieškovės pagamintos ir parduodamos puošybos detalės negali būti vertinamos kaip apšiltinimo detalės ir pati atsakovė užsakomą produkciją įvardijo kaip apdailos prekes. Sprendė, kad ieškovė sutartį įvykdė, o atsakovė tinkamai neatsiskaitė ir neįrodė, kad perduotos prekės nekokybiškos, todėl ieškovės reikalavimai yra pagrįsti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) UAB „VITAGRA“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, taip pat priimti papildomus įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliantės vertinimu, ieškovės visos perduotos prekės neatitinka kokybės reikalavimų ir nėra sertifikuotos. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra nemotyvuotos.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „DECORATUS“ prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad prekių montavimo darbus atliko atsakovės darbuotojai, todėl kokybės rezultatas priklausė ir nuo jų kvalifikacijos. Pažymėjo, kad iš apeliantės pateiktų nuotraukų matyti, kad vienose gaminių sandūrose nėra įtrūkimų, o kitose yra, todėl negalima teigti, kad prekė buvo nekokybiška. Puošybos detalėms nereikalingas papildomas sertifikavimas. Atsakovei buvo pateikti sertifikatai ir eksploatacinių savybių deklaracijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
11. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus - Ekspertinio vertinimo aktą.
12. Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).
13. Prieš tai minėtas draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
14. Apeliantė skunde nepagrindė būtinybės naujus įrodymus pateikti apeliacinės instancijos teismui. Teismas pažymi, kad proceso dalyviai turi pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Atsakovė nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui specialisto išvadą ar prašyti teismo skirti byloje ekspertizę. Apeliantės naujų įrodymų pateikimas, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas ir dėl kurių detaliai nepasisakė ieškovė užvilkintų bylos nagrinėjimą.
15. Kaip minėta, naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas ir taikomas tik išimtinais atvejais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus, todėl teismas jų nevertina.
Dėl įrodymų vertinimo
16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės skundo teiginiais dėl 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 305/2011 taikymo. Reglamento 1 straipsnyje įtvirtinta, kad nustatomos statybos produktų pateikimo į rinką arba tiekimo rinkai sąlygos. Pagal Reglamento 2 straipsnio 1 punktą statybos produktas – produktas arba komplektas, kuris gaminamas ir pateikiamas į rinką, kad būtų nuolat įmontuotas į statinį arba jo dalis, ir kurio eksploatacinės savybės daro poveikį statinio eksploatacinėms savybėms, susijusioms su esminiais statinių reikalavimais.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės parduotos dekoratyvinės fasado detalės nėra statybos produktas, skirtas įmontuoti į statinį arba jo dalį tam, kad daryti poveikį esminėms statinio eksploatacinėms savybėms. Ieškovės atsakovei pateikti puošybos elementai (detalės) neturi įtakos statinio esminėms techninėms savybėms. Teismas plačiau neanalizuoja Reglamento I priedo nuostatų, kadangi jos skirtos esminiams statinio reikalavimams, o ne kitos paskirties statinio neprivalomiems fasado puošybos elementams (detalėms).
18. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantės skundo teiginiais, susijusiais su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. D1-15 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“ nuostatų interpretavimu. Reglamentuojamų statybos produktų sąraše išvardyti statybos produktai, kurie turi turėti gamintojo išduotą eksploatacinių savybių deklaraciją. Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo 6 punkte nurodytos termoizoliacinės medžiagos ir gaminiai. Byloje nustatyta, kad atsakovė siekė iš ieškovės gauti ne termoizoliacinius gaminius, skirtus namui apšiltinti, o gaminius (detales), skirtus papuošti namo išorę (fasadą), t. y. namo fasadą padaryti patrauklesniu, ir ginčo gaminių paskirtis nebuvo tiesiogiai susijusi su termoizoliacija. Analogiški ginčo puošybos elementai gali būti gaminami ir iš kitų medžiagų – gipso, medienos, o iš putplasčio (EPS) įprastai gaminami dėl mažo svorio, palankesnės kainos, putplasčio pjaustymo (apdirbimo) lengvumo, montavimo proceso operatyvumo.
19. Pati apeliantė savo skunde pripažino, kad ginčo detalės buvo skirtos fasado (jo dalies) apdailos užbaigimui, t. y. ne tiesioginei polistireninio putplasčio paskirčiai - namo apšiltinimui, o namo išvaizdai pagerinti.
20. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; kt.).
21. Iš šalių 2023 m. birželio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties 1.1 punkto nustatyta, kad sutarties dalykas buvo fasado apvadų pagaminimas.
22. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).
23. Byloje nustatyta, kad fasado apvadai skirti namo fasadui dekoruoti, pagerinti jo estetinę išvaizdą, suteikti fasadui išskirtinumo.
24. Byloje nėra ginčo dėl to ir apeliantė patvirtino šias aplinkybes, kad ieškovė pateikė jai ginčo puošybos prekėms sukurti panaudoto UAB „Kauno šilas“ polistireninio putplasčio plokštės ir kitų naudotų medžiagų (armavimo tinklelio ir cementinio mišinio) deklaracijas (tripliko priedai). Taigi, byloje nustatyta, kad puošybos elementai buvo pagaminti iš sertifikuotų medžiagų. Apeliantė skunde nekelia šių deklaracijų tikrumo ar duomenų atitikties klausimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš polistireninio putplasčio plokštės išpjovus (suformavus) tam tikros formos detalę (elementą), šios detalės savybės savaime nepakinta ir atitinka prieš tai polistireninio putplasčio turėtas savybes.
25. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y., kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
26. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad aplinkybes dėl ieškovės parduotų prekių kokybės trūkumų parodo detalių sujungimo vietos, nes po montavimo darbų matosi sujungimo siūlės, atsirado skilimų, kuriuose kaupiasi drėgmė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad įsigytas detales montavo pati atsakovė (atsakovės pasamdyti darbuotojai), o ne ieškovė. Taigi, ieškovei neturėtų būti perkelta atsakomybė dėl apdailos elementų galimai netinkamo montavimo. Pati atsakovė pasirinko puošybos detalių montavimo vietą, sprendimus, tvirtinimo medžiagas, organizavo montavimo procesą, pasirinko, jos vertinimu, tam tinkamus darbuotojus, todėl tai, jog montavimo proceso rezultatas nepateisino atsakovės lūkesčių, negali būti laikoma pačių apdailos gaminių nekokybiškumo požymiu.
27. Pažymėtina, kad atsakovė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).
28. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).
29. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia teismų praktika, tinkamai motyvavo priimtą teismo sprendimą. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
30. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 600,00 Eur advokato pagalbos išlaidos, ieškovės turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Šios išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, todėl nemažintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovės UAB „VITAGRA“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „DECORATUS“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės UAB „VITAGRA“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 600 Eur (šešių šimtų eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.