Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės, Larisos Šimanskienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. Č. ieškinį atsakovui R. Č. dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo R. Č. priešieškinį ieškovei K. Č. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas nurodė, kad atsakovas teikė dalį išlaikymo (3138 Eur ir 304 Eur), tai pripažino ir ieškovė, tačiau atkreipė dėmesį, jog teigti, kad atsakovas savo pareigą teikti išlaikymą iki 2019 m. sausio 1 d. įvykdė tinkamai, nėra pagrindo. Todėl nusprendė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2019 m. spalio 7 d. tinkamai neįvykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukterį. Nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis siekė 380 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. siekė 400, o 2019 m. sausio 1 d. siekia 430 Eur. Kadangi atsakovas neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos tinkamai teikė išlaikymą, atsižvelgęs į atsakovo finansinę padėtį, teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei rungimosi principus, iš atsakovo priteisė išlaikymo dukrai įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2019 m. spalio 7 d., kuris sudaro 3743 Eur, skaičiuojant pagal tuo metu galiojusią MMA, išskaičiavus šalių nurodytą dalį, kurią atsakovas dengė ((190 Eur x 15 mėn. + 200 Eur x 12 mėn. + 215 Eur x 9 mėn. = 7185 Eur); (7185 Eur – 3138 Eur – 304 Eur = 3743 Eur)). Nurodė, jog išlaikymo ir įsiskolinimo dydis mažintinas dalimi pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis. Iki 2020 m. sausio 1 d. išmokos dydis siekė 50 Eur. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei tai, kad ieškovė galėjo anksčiau kreiptis į teismą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, laikė, jog iš atsakovo prašoma priteisti suma mažintina, ir iš jo priteistinas 1 943 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, taip pat prašo pakeisti sprendimo dalį, kurią paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo R. Č. išlaikymą nepilnametei dukrai K. Č., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Eur iki jos pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti K. Č.; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą – 3743 Eur; padidinti priteistų ieškovei K. Č. bylinėjimosi išlaidų dydį iki 605 Eur; sumažinti priteistų iš ieškovės K. Č. bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovui R. Č. iki 600 Eur. Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Teismo išvada, jog ieškovė neteikia vaiko poreikių lentelėje nurodyto dydžio išlaikymo, nepagrįsta. Ieškovė nurodė, jog išlaikyti dukrą jai padeda ieškovės tėvai. Taip pat pažymėtina, kad ši skaičiuotė atitinka vaiko poreikius, o ne ieškovės galimybes.

16.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog vaikui pakanka per dieną 6 Eur. Išminusavus vaiko pietus, kuriuos ji perka mokykloje (4 Eur), pusryčiams ir vakarienei turi užtekti po 1 Eur. Akivaizdu, kad tokia suma negali patenkinti net ir minimalių vaiko poreikių. Mergaitei 14 metų, ji nori ir kavos, ir saldumynų ar ledų, todėl ieškovės nurodyta 240 Eur dydžio pinigų suma per mėnesį, kai dienai tenka 8 Eur, yra adekvati, atitinkanti jos amžių ir gyvenimo sąlygas.

16.3. Sutiktina, kad ieškovė nepateikė kvitų, patvirtinančių, jog mergaitei per mėnesį reikia 30 Eur higienai, tačiau akivaizdu, kad higieniniams įklotams, dantų pastai, šampūnui, balzamui plaukams, dantų šepetėliams, šukoms, ausų krapštukams, nosinaitėms, vatos rutuliukams, dezodorantams, plaukų lakui 30 Eur suma tikrai būtina.

16.4. Teismas nepagrįstai sumažino išlaidas, susijusias su šventėmis bei nenumatytomis išlaidomis. Nepagrįstai neįvertintos visuotinai žinomos aplinkybės, kad kiekvienų metų pradžioje yra renkami pinigai mokyklos fondui, po to Mokytojo dienai, Naujiesiems Metams, pratyboms, mokyklos šventėms, ekskursijoms. Taip pat mergaitė labai gerai mokosi, dalyvauja įvairiose olimpiadose, t. y. reikalingi pinigai kelionių išlaidoms. Tokio amžiaus vaikai švenčia gimtadienius, eina į kiną ir pan., todėl 3,60 Eur dydžio išlaidos dienai tikrai nėra didelės.

16.5. Teismas neatsižvelgė į ieškovės pateiktus išlaidų kompiuteriui, telefonui dokumentus. Savaime suprantama, kad yra išlaidos telefono abonentiniam mokesčiui, internetui telefone, važiavimo autobusu bilietui. Akivaizdu, kad detaliai suskaičiuoti kiekvieno mėnesio išlaidas praktiškai yra neįmanoma, tačiau būtent teismui ir suteikta galimybė vertinti, ar išlaidos yra protingos ir reikalingos, atitinkančios vaiko poreikius ir amžių. Net sumažinus išlaidas vaiko sveikatos priežiūrai ir būstui, išlaikymo dydžio suma sudarytų 620 Eur.

16.6. Pagal atsakovo pateiktus dokumentus kyla pagrįstų abejonių, ar jis tiksliai nurodo savo gaunamas pajamas.

16.7. Teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, nepagrįstai išminusavo ir pinigus, gautus pagal Išmokų vaikams įstatymą, t. y. po 50 Eur. Pagal iki šiol galiojusią teisminę praktiką, skaičiuojant įsiskolinimą, niekada nebuvo išskaičiuojamos sumos, gautos iš valstybės vaiko išlaikymui.

16.8. Teismas priteisė aiškiai per dideles atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimo buvo patenkinta tik 53 procentai. Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, iš esmės neturėjo galimybių iš anksto tiksliai įvertinti ir nurodyti teismui visų aplinkybių, susijusių su atsakovo turtine padėtimi, jo pozicija dėl vaiko poreikių. Taigi, nors nagrinėjamu atveju teismas nusprendė priteisti ne visą ieškovės prašytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumą, tai nesudaro pagrindo nuspręsti, kad teismo procesinis sprendimas priimtas ne ieškovės, atstovaujančios nepilnamečiam vaikui, naudai, ir todėl teismas turėjo priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nepagrįstai būtinosiomis išlaidomis pripažintos atsakovo turėtos 833,09 Eur išlaidos, susijusios su dokumentų vertimu, kadangi kiekviena šalis turi pareigą teismui pateikti dokumentus valstybine kalba.

17. Atsakovas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

17.1. Sutiktina su skundo argumentu, jog neįmanoma taip išskirstyti maisto išlaidų, kad jos atspindėtų kiekvienam subjektui skiriamos pinigų sumos išraišką, tačiau manytina, kad vienu iš orientacinių kriterijų turėtų būti duomenys iš Lietuvos statistikos departamento oficialiojo portalo, kuriame pateikiami duomenys – „2008, 2012, 2016 m. vidutinės vartojimo išlaidos, tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį“. Manytina, kad teismas visapusiškai ir pagrįstai nustatė, kad maisto išlaidų eilutė per mėnesį turėtų sudaryti 180 Eur. Juo labiau, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų, jog nepilnametei K. Č. reikia kokių nors išskirtinių maisto produktų ar pan., dėl ko būtų poreikis didinti šią išlaidų dalį.

17.2. Dėl išlaidų higienai pastebėtina, kad higienos ir švaros prekės yra dažniausiai perkamos ilgesniam laikotarpiui ir neperkamos kiekvieną mėnesį.

17.3. Ieškovė, nurodydama, kad išlaidos laisvalaikiui, išvykoms į ekskursijas sudaro 50 Eur, įvairioms šventėms – 30 Eur, o nenumatytoms išlaidoms – 30 Eur, nepateikė konkretaus šių išlaidų pagrindimo. Nesant įrodymų, objektyviai pagrindžiančių jos prašomą priteisti sumą, nėra jokio pagrindo didinti apeliantės prašomas sumas. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio išlaidos nebūtinai turi būti patiriamos kiekvieną mėnesį, tad 50 Eur išlaidos laisvalaikiui, išvykoms į ekskursijas yra protinga ir racionali suma. Kritiškai vertintinas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į pateiktus išlaidų kompiuteriui, telefonui dokumentus, važiavimo bilietui, internetui telefone. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nors šios srities labai nedetalizavo, tačiau jai skyrė 20 Eur per mėnesį išlaidų, tai racionaliai atitinka pateiktų apeliantės dokumentų turinį. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė, pateikdama tokias išlaidas kaip: 642,80 Eur už nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo V130“ su draudimu; 772,56 Eur už mobilųjį telefoną „Iphone 8“ su draudimu, netiesiogiai atskleidžia, kad su nepilnametės K. Č. išlaidomis elgiasi neatsakingai.

17.4. Ieškovė, nurodydama, kad išlaidos medicinai sudaro 100 Eur, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Įvertinus apeliantės pateiktus duomenis matyti, kad nepilnamečiam vaikui per mėnesį yra skiriama apie 24 Eur suma, tačiau teismas nustatė, kad reikalinga 50 Eur suma per mėnesį. Galima daryti pagrįstą išvadą, kad teismas vėlgi vadovavosi išimtinai vaiko interesais, net ir nesant duomenų apie sveikatos išlaidas ar kažkokius specialiuosius poreikius.

17.5. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su abejonėmis dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties, yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

17.6. Teismas pagrįstai paaiškino, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Manytina, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis.

17.7. Apeliantė buvo pareiškusi reikalavimą dėl 3 743 Eur įsiskolinimo priteisimo, jį apskaičiuodama pagal minimaliosios mėnesinės algos dydžius, galiojusius atitinkamais laikotarpiais. Apeliantė neteikė jokių duomenų, įrodymų apie egzistavusias faktines aplinkybes, dėl kurių tam tikru laikotarpiu nepilnamečiam vaikui būtų reikėję didesnio nei įprastai išlaikymo dydžio.

17.9. Teismas teisingai ir pagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl pagrindo keisti šią dalį nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo formos

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo

20. Atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas išlaikymas bei išlaikymo įsiskolinimas, kolegija neanalizuoja ir nepasisako dėl priešieškiniu reikštų reikalavimų pagrįstumo, t. y. šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje nepasisakytina šalių santuokos nutraukimo bei turto dalijimo klausimais.

21. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 410 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų bei 3743 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnametei dukrai po 240 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 metų spalio 7 d. iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ir 1943 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Su tokiu teismo sprendimu ieškovė nesutinka ir teigia, jog iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui per mėnesį turi būti priteista 400 Eur suma ir 3743 Eur dydžio įsiskolinimas.

22. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

23. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

24. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

25. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalųjį darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

28. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nesutinka su bylą nagrinėjusio teismo atliktu vaiko poreikių vertinimu. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai suabejojo, kad ji vaikui vidutiniškai išleidžia 810 Eur per mėnesį, ir skunde detaliai paaiškina nesutikimo su pirmosios instancijos teismo motyvus. Teisėjų kolegija, siekdama patikrinti pirmosios instancijos teismo atlikto vaiko poreikių vertinimo pagrįstumą, pasisakys dėl kiekvieno apeliantės apeliacinio skundo argumento.

29. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė nurodė, jog vaiko išlaidos per mėnesį sudaro 860 Eur. Byloje ieškovė pateikė tokią poreikių apskaičiavimo lentelę: maistas (įskaitant mokykloje) – 6 Eur (dienai) arba 180 Eur/mėn.; maistpinigiai mokykloje – 4 Eur (dienai) arba 4x20 = 80 Eur; vaiko išlaidos būstui (vaiko dalis) – 30 Eur/mėn.; būsto nuoma – 260 Eur/mėn.; vaiko išlaidos drabužiams – 35 Eur/mėn.; vaiko išlaidos lavinimo priemonėms – 35 Eur/mėn.; vaiko išlaidos sveikatos priežiūrai – 100 Eur/mėn.; vaiko išlaidos higienai – 30 Eur/mėn.; laisvalaikis, išvykos į ekskursijas – 50 Eur/mėn.; įvairioms šventėms (gimtadieniams, Kalėdoms, Velykoms ir pan.) – 30 Eur/mėn.; nenumatytoms išlaidoms (patalynė, lova, spinta ir t. t.) – 30 Eur/mėn., iš viso 860 Eur/mėn., tačiau, atėmus valstybės mokamą paramą – 50 Eur/mėn., ši suma lygi 810 Eur.

30. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ji neskiria dukrai 810 Eur dydžio išlaikymo, tačiau teigia, jog dukrą jai padeda išlaikyti tėvai, taip pat akcentuoja, jog vaiko poreikių lentelėje nurodyta suma atitinka vaiko poreikius, o ne ieškovės galimybes. Kolegija pažymi, kad nors byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovei dukrą padeda išlaikyti jos tėvai, tačiau pagrindo abejoti šiomis aplinkybėmis, įvertinus ieškovės atlyginimo dydį, nėra. Taip pat sutiktina su tuo, jog vaiko poreikių skaičiuotė atitinka vaiko poreikius, o ne ieškovės galimybes, tačiau, kaip jau minėta šioje nutartyje, ieškovė, įrodinėjanti didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

31. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantė nesutinka su teismo nuomone, jog ieškovė nurodė per dideles išlaidas vaiko maistui per mėnesį, ir teigia, jog jos nurodyta 240 Eur išlaidų suma, t. y. 6 Eur per dieną, ir 4 Eur, kuriuos sumoka mokykloje už pietus, yra adekvati, atitinkanti mergaitės amžių ir gyvenimo sąlygas.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, galimybių išskirstyti išlaidas maistui taip, kad jos atspindėtų kiekvienam subjektui skiriamos pinigų sumos išraišką, nėra, tačiau šiuo atveju vertinant, kokia suma galėtų būti pakankama ir pagrįsta, manytina, jog būtų galima vadovautis statistiniais duomenimis. Iš Europos Komisijos interneto puslapio (https://ec.europa), kuriame informacija atnaujinta 2020 m. gegužės mėn., matyti, kad Europos Komisija, įvertinusi gyvenimo ir darbo sąlygas Lietuvoje, nurodė, jog Statistikos departamento duomenimis vieno namų ūkio disponuojamosios pajamos sudaro vidutiniškai 1 063 Eur per mėnesį, o disponuojamosios pajamos vienam namų ūkio nariui – 487 Eur per mėnesį. Maisto išlaidos vidutiniškai sudaro apie penktadalį visų šeimos lėšų. Iš byloje pateiktų duomenų apie ieškovės atlyginimo dydį (apie 1000 Eur) matyti, kad apeliantė atitinka Europos Komisijos vertintą statistinį Lietuvos gyventoją, taigi galima manyti, jog ir išlaidos maistui atitinka nurodytą dydį – penktadalį visų šeimos lėšų, t. y. apie 200 Eur. Kolegija pastebi ir tai, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog pietūs Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, kurioje mokosi šalių dukra, gerokai viršija patiekalų kitose mokyklose kainas. Taip pat nėra duomenų, jog šalių dukrai reikalingi tam tikri išskirtiniai maisto produktai ar pan., dėl ko kiltų būtinybė didinti šias išlaidas. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog 180 Eur suma yra protinga ir pakankama šalių nepilnamečiam vaiko maisto poreikiams per mėnesį, įskaitant ir jos poreikius pavalgyti mokykloje.

33. Kolegija nesutinka ir su kitu apeliacinio skundo argumentu, t. y. jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė aiškiai nepagrindė higienos išlaidų sumos (30 Eur). Nors skunde teisingai pažymėta, jog nėra būtina pateikti šias išlaidas patvirtinančių pirkimo čekių, kadangi akivaizdu, jog higienos prekės yra būtinos, tačiau nesutiktina, jog 20 Eur suma, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra pakankama šioms išlaidoms. Pastebėtina, jog didžioji dalis ieškovės nurodytų higienos prekių perkama ne tik ne kiekvieną mėnesį, tačiau net ir ne kas antrą, tai yra nei šampūnas, nei balzamas plaukams, nei dantų pasta, nei plaukų lakas, nei ausų krapštukai ar juo labiau šukos nėra perkami kiekvieną mėnesį. Taigi įvertinus tai, jog didžioji dalis higienos prekių nėra perkamos kas mėnesį, o kai kurių užtenka ir dar ilgesniam laikotarpiui, manytina, jog 20 Eur suma per mėnesį higienos prekėms yra visiškai pagrįsta ir pakankama.

34. Taip pat priešingai, nei nurodo apeliantė, pagrįstai konstatuota, jog ieškovė neįrodė, kad pateiktoje vaiko išlaidų lentelėje numatytos išlaidos laisvalaikiui, išvykoms – 50 Eur/mėn., įvairioms šventėms (Šv. Kalėdos, gimtadieniai ir t. t.) – 30 Eur ir nenumatytoms išlaidoms (patalynė, lova, spinta) – 30 Eur yra visiškai įrodytos ir pagrįstos. Visų pirma, pastebėtina, jog ieškovė nėra teisi teigdama, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas šių išlaidų pagrįstumą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad kiekvienų mokslo metų pradžioje yra renkami pinigai pratyboms. Išlaidas lavinimo priemonėms ieškovė yra išskyrusi vaiko poreikių lentelėje ir nurodžiusi, jog šioms išlaidoms kas mėnesį reikalinga 35 Eur suma, šių išlaidų atsakovas neginčijo ir teismas jas vertino kaip pagrįstas ir būtinas. Antra, nors ieškovė nurodo, kad visuotinai žinoma, jog yra renkami pinigai mokyklos fondui, mokyklos šventėms, tačiau šių išlaidų plačiau nedetalizuoja, t. y. nėra duomenų, nei kokios pinigų sumos, jeigu yra renkamos, skiriamos mokyklos fondui, nei kokioms mokyklos šventėms renkami pinigai. Pastebėtina, kad aplinkybė, jog mokinių lėšomis yra rengiamos mokyklos šventės, nėra visuotinai žinoma, todėl kolegijai kelia abejonių tokių išlaidų pagrįstumas. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, jog šalių dukra dalyvauja olimpiadose, kuriose būtų nustatytas dalyvio mokestis, taip pat nėra duomenų, jog šalių dukra būtų vykusi į kokią nors olimpiadą, kurios metu būtų patyrusi kelionės išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ieškinyje paminėtas aplinkybes, jog šalių dukra dalyvauja anglų kalbos „Kengūros“ konkursuose, iš interneto puslapio https://kengura.lt nustatė, kad dalyvio mokestis šiuose konkursuose sudaro 3 Eur, o konkursai vyksta prisijungiant prie sistemos, t. y. vykti fiziškai į šiuos konkursus nereikia. Kolegijos vertinimu, šios nurodytos aplinkybės kelia klausimą dėl ieškovės siekio dirbtinai sukurti įspūdį dėl didesnės, nei realiai yra būtinos, išlaidų sumos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priteista 50 Eur suma išvykoms / gimtadienių šventėms yra pagrįsta ir pakankama tokio pobūdžio vaiko poreikiams patenkinti, todėl ją didinti nėra pagrindo.

35. Taip pat kolegija nemato pagrindo didinti ir pirmosios instancijos teismo priteistos 20 Eur sumos nenumatytoms išlaidoms. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė prašė priteisti 30 Eur nenumatytoms išlaidoms. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, jog vaikui atsiranda nenumatytų išlaidų (remontas, baldai), tačiau nesutiko, jog tokios išlaidos yra nuolat būtinos ar patiriamos kas mėnesį, todėl sumažino prašomą priteisti sumą iki 20 Eur. Apeliantė savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pateiktus išlaidų dokumentus kompiuteriui, telefonui, važiavimo bilietui, internetui telefone. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šios išlaidų srities išsamiai nedetalizavo, tačiau, kolegijos vertinimu, 20 Eur suma laikytina pakankama nenumatytoms, kas mėnesį nebūtinai patiriamoms išlaidoms. Teisėjų kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neaptarė aplinkybių, susijusių su kompiuterio bei mobiliojo telefono įsigijimu, tačiau šiuo atveju sutiktina su atsakovo pastebėjimu, jog įvertinus šių pirkinių kainos bei ieškovės darbo užmokesčio dydžio santykį kyla abejonių dėl racionalaus lėšų naudojimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė už nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo V130“ su draudimu sumokėjo 642,80 Eur, už mobilųjį telefoną „Iphone 8“ su draudimu – 772,56 Eur. Šioje nutartyje jau minėta, kad ieškovės darbo užmokestis yra apie 1000 Eur, todėl mobiliojo telefono, kurio kaina artima viso ieškovės nurodyto dukros mėnesiui reikalingo išlaikymo dydžiui, pirkimas sudaro pagrindą šį pirkinį vertinti kaip prabangos prekę bei ekonomiškai neracionalų ieškovės elgesį. Nesant kitų nesutikimo su nenumatytoms išlaidoms priteistos sumos dydžiu motyvų, plačiau šiuo klausimu nepasisakytina ir darytina išvada, kad pagrindo didinti šią išlaidų grupę nėra.

36. Skunde apeliantė taip pat pastebi, jog nėra įmanoma tiksliai suskaičiuoti kiekvieno mėnesio išlaidas, ir pažymi, kad vien mokyklinė apranga kainavo 120 Eur, taip pat reikia ir sportinės aprangos, kuprinės, šlepečių, chalato, patalynės, skalbimo priemonių, pižamos, kojinių ir kitų apatinių rūbų ir pan. Todėl, jos manymu, teismas, net ir nesant konkrečių pirkinių čekių, turėjo vertinti, ar išlaidos yra protingos ir reikalingos, atitinkančios vaiko poreikius ir amžių. Visų pirma, kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, būtent ir atliko ieškovės nurodytų išlaidų pagrįstumo bei būtinumo vertinimą. Antra, šie ieškovės argumentai vėlgi kelia abejonių dėl ieškovės siekio dirbtinai padidinti išlaikymo dydžio sumą. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė išlaidas rūbams buvo išskyrusi (35 Eur), atsakovas su šia suma sutiko ir teismas ją vertino kaip pagrįstą. Taip pat įvertinta ir tai, jog gali būti ir nenumatytų išlaidų, ir šioms išlaidoms pagrįsta suma laikyta 20 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas nagrinėjamam klausimui aplinkybes ir dėl jų pasisakė.

37. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytą vaiko būtiniesiems poreikiams prašomą priteisti sumą, į vaiko amžių, pagrįstai nusprendė, kad 860 Eur suma yra per didelė ir nelaikytina atitinkančia faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas.

38. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovė, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, nereiškia reikalavimo iš atsakovo priteisti dar didesnę išlaikymo, nei priteisė teismas, dalį. Tačiau apeliantė mano, jog geresnė atsakovo finansinė padėtis suteikia pagrindą padidinti pirmosios instancijos teismo nustatytą išlaikymo dydį, kuris galbūt užtikrintų tik minimalius būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius. Apeliantės įsitikinimu, atsakovo turtinė padėtis suteikia pagrindą nustatyti maksimaliai patenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį.

39. Visų pirma, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, iš bendrų nustatytų vaiko 510 Eur išlaidų vaiko būtiniesiems poreikiams atėmęs 60 Eur valstybės paramą vaikui, iš atsakovo priteisė po 240 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis paauglės dukters išlaikymui, t. y. ieškovei tenkanti išlaikymo dalis – 210 Eur (510 Eur – 60 Eur – 240 Eur). Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog teismas nusprendė, jog siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir vaiko būtinuosius poreikius atsakovas turi šiek tiek didesne dalimi prisidėti išlaikant vaiką, nes ieškovės galimybės gauti didesnį atlyginimą Lietuvoje yra ribotos, be to, ji gyvena viena ir iš savo atlyginimo išlaiko tiek save, tiek vaiką.

40. Antra, teismas išsamiai įvertino atsakovo pateiktus duomenis, susijusius su jo turtine padėtimi, ir nurodė, kad atsakovas ne visas savo nurodytas išlaidas pagrindė rašytiniais įrodymais, todėl, teismo nuomone, labiau tikėtina, jog atsakovo finansinė padėtis yra šiek tiek geresnė, nei jis bando įrodyti.

41. Sutiktina su apeliantės pastebėjimu, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

42. Tačiau kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, jog proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į šiuos paminėtus kriterijus, t. y. abiejų šalių gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaikytinių skaičių, turimas prievoles. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo atliktų bankinių pervedimų, įvertinus išsamius atsakovo paaiškinimus, nurodytus atsiliepime į apeliacinį skundą, nelaikytinos pakankamomis spręsti, jog atsakovo turtinė padėtis ne šiek tiek geresnė, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, o daug geresnė. Taigi nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį, nei pirmosios instancijos teismas nurodė, išlaikymo dydį.

44. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

45. Apeliaciniu skundu taip pat kvestionuojama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Apeliantė nesutikimą su šia sprendimo dalimi grindžia argumentais, jog nepagrįstai konstatuota, jog iki ieškinio pateikimo nepilnamečio vaiko poreikiams būtina suma sudarė minimaliąją mėnesinę alga, taip pat nepagrįstai iš šios sumos išminusuotos išmokos, gautos pagal Išmokų vaikams įstatymą.

46. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti 3743 Eur susidariusį išlaikymą nuo 2016 m. spalio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos ir nurodė, jog atsakovas minėtu laikotarpiu tinkamo išlaikymo neteikė, todėl iš bendros įsiskolinimo sumos (7185 Eur) atėmė atsakovo sumokėtas sumas (3138 Eur ir 304 Eur). Taigi, būtent ieškovė nurodė, kokio dydžio išlaikymas turėjo būti teikiamas tuo metu.

47. Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, jog reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

48. Todėl spręstina, kad, esant ieškovės reikalavimui, apskaičiuodamas įsiskolinimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minimaliosios mėnesinės algos dydžiu, ir apeliantei neįrodinėjant retroaktyvaus pobūdžio faktinių aplinkybių egzistavimo nėra pagrindo išvadai, jog apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimo dydį reikėjo vadovautis kitu, nei nurodė ieškovė, išlaikymo dydžiu.

49. Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimo sumą nepagrįstai išminusuotos išmokos, mokamos vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymu. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo tokį savo sprendimą, t. y. paaiškino, kad „kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020)“. Antra, aplinkybė, jog iki minėto kasacinio teismo išaiškinimo teismų praktikoje skaičiuojant įsiskolinimą nebuvo išskaičiuojamos sumos, gautos iš valstybės vaiko išlaikymui, nesudaro pagrindo išvadai, jog šiuo atveju galima nesivadovauti minėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu.

50. Taigi nurodytų ir aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo pakeisti skundžiamo sprendimo dalies, todėl ji paliktina nepakeista.

51. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir teigia, jog teismas priteisė aiškiai per dideles atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimų buvo patenkinta tik 53 procentai. Apeliantės teigimu, nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ne visą ieškovės prašytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumą, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad teismo procesinis sprendimas priimtas ne ieškovės, atstovaujančios nepilnamečiam vaikui, naudai, ir todėl teismas turėjo priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nesutinka, jog prie bylinėjimosi išlaidų turėtų būti priskiriamos atsakovo išlaidos, susijusios su vertimo paslaugomis, ir akcentuoja, jog teismas neįvertino, jog byla nebuvo sudėtinga.

53. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-274-1075/2019). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

54. Kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo nuostatą, jog nepaisant to, jog buvo priteista ne visa ieškovės prašyta išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad teismo procesinis sprendimas priimtas ne ieškovės, atstovaujančios nepilnamečiam vaikui, naudai.

55. Kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, jog reikšdama ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ieškovė visų pirma įrodinėjo šalių dukros išlaikymo poreikio faktą, taip pat vaiko poreikiams per mėnesį reikalingos sumos dydį, t. y. nagrinėjamu atveju įrodinėjimo dalykas šioje byloje buvo ne tik prašomos priteisti iš atsakovo sumos dydis. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė neturėjo galimybių iš anksto tiksliai įvertinti ir nurodyti teismui visų aplinkybių, susijusių su atsakovo turtine padėtimi, nelaikytini pagrįstais išvadai, jog išlaikymo poreikio fakto patvirtinimas savaime reiškia, jog buvo visiškai patenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, padaryti. Aplinkybę, jog tokio pobūdžio bylose bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų sumą, patvirtina ir kasacinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017.

56. Kolegija taip pat nesutinka, jog nėra pagrindo atlyginti atsakovui jo turėtų išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu. Pažymėtina, kad pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Taigi, sprendžiant dėl šių išlaidų priteisimo, svarbu įvertinti, kiek jos buvo būtinos ir yra pagrįstos.

57. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, atsakovas prašė priteisti 833,09 Eur už dokumentų vertimą, šią sumą sudaro išlaidos už kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų priedų, susijusių su atsakovo turtine padėtimi, vertimus į lietuvių kalbą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas gyvena Norvegijos Karalystėje, jam išduoti dokumentai, kuriais atsakovas įrodinėjo savo turtinę padėtį, parengti norvegų kalba, todėl tam, kad teismas priimtų ir vertintų šiuos dokumentus, buvo būtina juos išversti į lietuvių kalbą, todėl darytina išvada, kad vertimo išlaidos, kurios šiuo atveju buvo būtinos bylos nagrinėjimui – atsakovo turtinės padėties įvertinimui, pagrįstai pripažintos būtinomis ir pagrįstomis ir pagrįstai spręstas šių išlaidų priteisimo klausimas.

58. Taip pat kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų atsakovo procesinį elgesį vertinti kaip netinkamą ir leistų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijų.

59. Nesutiktina ir su kita skundo nuostata, t. y. kad pagrindą mažinti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudarė tai, jog byla bei joje spręsti klausimai nebuvo sudėtingi. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas teismui teikė atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, kurie yra išsamūs, susiję su byloje sprendžiamas klausimais, taip pat teikė papildomus įrodymus, turėjo išlaidų, susijusių su jo atstovavimu teismo posėdžiuose. Taigi įvertinus, jog atsakovo prašomos priteisti 2 998,09 Eur bylinėjimosi išlaidos daugiau nei du kartus mažesnės nei maksimalus priteistinas užmokestis už ieškovo advokato suteiktas teisines paslaugas (7 744,40 Eur), manytina, kad pagrindo jų mažinti nėra.

60. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

61. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

63. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

64. Atsakovas pateikė prašymą iš ieškovės priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.

65. Pažymėtina, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Todėl jos priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės K. Č. atsakovui R. Č. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.