Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-430-496/2024 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei S. M. dėl be pagrindo gautų pinigų grąžinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui R. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl be pagrindo įgytų pinigų grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliami klausimai dėl įrodymų vertinimo ir tinkamo tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Iš bylos duomenų nustatyta, šalys šių aplinkybių neginčija, kad 2020-05-13 iš ieškovo R. M. Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovės S. M. sąskaitą buvo pervesta 4 000 Eur, 2020-10-04 pervesta 230 Eur. 2020-10-04 iš minėtos ieškovo sąskaitos taip pat padarytas 770 Eur pavedimas K. M., kuris bylos duomenimis, yra ieškovo sūnus ir atsakovės brolis. Mokėjimo paskirtyse jokie duomenys nenurodyti. Ieškovo Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 patvirtina, kad minėtu laikotarpiu sąskaitos pradžios likutis 8 616,26 Eur, laikotarpio pabaigos likutis 6 691,22 Eur.

20. Ieškovo Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 patvirtina, kad sąskaitos pradžios likutis buvo 21,82 Eur, pabaigai likutis 45,55 Eur. 2020-02-28 S. M. į šią ieškovo sąskaitą pervedė 200 Eur. Mokėjimo paskirtis nenurodyta.

21. Atsakovė S. M. į trečiojo asmens R. M. sąskaitą 2020-06-02 pervedė 4935,50 Eur, 2021-04-10 - 1751 Eur, 2021-04-24 - 1300 Eur, 2021-05-08 - 2500 Eur. Iš viso pagal pateiktus mokėjimų pavedimus atsakovė trečiajam asmeniui pervedė 10 486,50 Eur.

22. 2022-09-23 Buto dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas R. M. ir trečiasis asmuo R. M. padovanojo atsakovei S. M. butą, adresu (duomenys neskelbtini)

Dėl apeliacinio skundo argumentų

23. Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje pateiktus įrodymus konstatavo, kad atsakovė praturtėjo 4 230 Eur suma ieškovo ir trečiojo asmens sąskaita (santuokos metu). Teismas sprendė, kad atsakovė teigdama, jog ginčo suma jai buvo padovanota, nepateikė rašytinės dovanojimo sutarties, taip pat jokių kitų įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Taip pat teismas vertino, kad atsakovė neįrodė jokio kito turto gavimo teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino ieškovo ieškinį iš dalies ir iš prašomos priteisti sumos išskaičiavęs 200,00 Eur atsakovės ieškovui pervestą sumą, kurią teismas kvalifikavo kaip paskolą, priteisė ieškovo naudai 1915,00 Eur.

24. Atsakovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas netinkamai ištyrė byloje nurodytas aplinkybes, nenustatė bylos esmės. Visų pirma, ieškovui iš pradžių teigiant, kad pinigai buvo pervesti be teisėto pagrindo, vėliau nurodant, kad pavedimai padaryti per klaidą, o bylos nagrinėjimo metu iš esmės pakeitus ieškinio pagrindą ir teigiant, kad pinigus atsakovė pasisavino pati sau pervesdama iš ieškovo sąskaitos, teismas netyrė ir nesiaiškino šių ieškovo prieštaringai nurodomų aplinkybių. Antra, teismas nevertino ir neanalizavo atsakovės pateiktų argumentų, kad ginčo piniginės lėšos buvo jai dovanotos ir šią faktinę aplinkybę patvirtina tiek byloje pateikti mokėjimo nurodymai, tiek trečiojo asmens paaiškinimai, kad šias lėšas jie abu kartu su ieškovu dukrai dovanojo neatlygintinai. Trečia, teismas 200,00 Eur sumos atsakovės pervedimą ieškovui kvalifikuodamas kaip paskolinius teisinius santykius, nenurodė kokiais motyvais remiantis padarė tokias išvadas. Taip pat atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeisdamas procesinės teisės normas netinkamai organizavo civilinės bylos nagrinėjimą, iš santuokos nutraukimo bylos išskirtoje elektroninės bylos kortelėje neįkėlė pradinio ieškovo ieškinio bei ieškinį pagrindžiančių įrodymų, nors ir naudojosi kitos civilinės bylos medžiaga, tačiau jos prie nagrinėjamos bylos neprijungė, nenustatė ieškovui pareigos patikslinti pakeistą ieškinį.

25. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, byloje pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadas, turi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

26. LR CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014 ir kt.).

27. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktą). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 51 punktas).

28. Aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 50 punktas). Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas), ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-695/2015 ir kt.).

29. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. Teismas, priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų, negali peržengti šių ribų, išskyrus civilinio proceso normose nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi ir teisę, ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-37/2014; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 25 punktas). Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį.

31. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, taigi negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą ar nurodyti ieškovui, kaip turi būti surašomas ieškinys (CPK 21 straipsnis). Tačiau, jeigu materialinis teisinis reikalavimas teismui yra neaiškus, teismas privalo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, numatytą CPK 115, 135, 138 straipsniuose, ar parengiamajame posėdyje įpareigoti galutinai sutikslinti šalių reikalavimus ir pasiūlyti pateikti įrodymus (CPK 179 straipsnis). Pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas, išsprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.).

32. Tačiau ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka ex officio (pagal pareigas), vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2011; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019). Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisinės kvalifikacijos paskirtis – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020).

33. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad šioje civilinėje byloje ieškinys atsakovei buvo pareikštas tuo pagrindu, kad 2020-05-13 ir 2020-10-05 ieškovas, nesant jokiam teisiniam pagrindui, pervedė atsakovei 4230,00 Eur sumą. Tai yra ieškovas ieškinį grindė nepagrįsto praturtėjimą reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas su šiais ieškovo argumentais sutiko ir konstatavo, kad atsakovė neįrodė gavusi pinigus dovanojimo sutarties ar kokiu nors kitu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas perklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus nustatė, kad 2023-11-14 posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė faktines aplinkybes apie tai, kad ieškovas lėšas atsakovei pervedė pačios atsakovės prašymu ir šių lėšų jis atsakovei nei skolino, nei dovanojo. 2024-01-03 teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jo atstovas surašydamas 2023-04-05 kreipimąsi dėl be pagrindo įgytų pinigų grąžinimo nurodė neteisingą informaciją apie tai, kad jis pats pervedė atsakovei pinigus. Ieškovas laikėsi kategoriškos pozicijos, kad atsakovė turėdama prisijungimus prie jo banko sąskaitos šias lėšas jam nežinant pasisavino iš jo sąskaitos. Ieškovas nurodė, kad atsakovei prisijungimus prie banko sąskaitos buvo davęs dėl to, kad pats dažnai išvykdavo į komandiruotes ir atsakovė už jį mokėdavo mokesčius. Taip pat minėto posėdžio metu ieškovo atstovas iškėlė dar vieną versiją, kad pinigai tarp šalių ir trečiojo asmens buvo pervedami su tikslu nupirkti nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo padovanotas dukrai (2022-09-23 Buto dovanojimo sutartis, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas vėl keitė poziciją ir nurodė, kad jis tik darė prielaidą, kad atsakovė galėjo pati iš jo sąskaitos persivesti ginčo pinigus. Taigi bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyti trys skirtingi ieškinio pagrindai: 1) kad pinigus ieškovas atsakovei pervedė be teisinio pagrindo, kas reiškia, jog pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovei; 2) kad pinigai ieškovui nežinant buvo pasisavinti iš jo sąskaitos, kas tokiu atveju reiškia, kad kyla deliktinės atsakomybės taikymo klausimas ir byloje turi būti nustatinėjamos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės; 3) kad pinigų pervedimo sandoriai buvo pagrindas kitam sandoriui sudaryti, kas šiuo atveju reikštų, kad ginčuose dėl tariamo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės ir pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje.

34. Šiuo atveju ieškovui ir jo atstovui nurodant skirtingą ieškinio pagrindą, prieštaringas faktines aplinkybes, bei keičiant pozicijas dėl įrodinėtinų byloje aplinkybių, pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų nepašalino, neįpareigojo ieškovo aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir nurodyti kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis grindžia ieškinį ir kokie įrodymai šias aplinkybes patvirtina. Pažymėtina, kad ieškovui keičiant ieškinį pagrindžiančias aplinkybes, ir teismui tinkamai nepaskirsčius įrodinėjimo pareigos tarp šalių, bei tinkamai nekvalifikavus ginčo teisinių santykių ir nenustačius iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, nebuvo nustatyta bylos esmė. Taip pat sutiktina su atsakovės argumentais, kad aiškiai nesuformulavus ieškinio pagrindo, atsakovės teisės tinkamai gintis nuo tokių reikalavimų, nebuvo tinkamai užtikrintos ir teisminė gynyba buvo apsunkinta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iš esmės viename teismo posėdyje, vykusiame 2024-01-03. Parengiamųjų teismo posėdžių metu buvo spręsti klausimai tik dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą, įrodymų išreikalavimo, tuo metu nebuvo svarstoma dėl ieškinio tikslinimo būtinybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teisme, išklausius šalių, trečiojo asmens paaiškinimus, buvo pagrindas svarstyti, ar ieškovo ieškinyje nurodomos aplinkybės neturėtų būti tikslinamos. Šiuo atveju teismas, nors ir pastebėjo (turėjo pastebėti), jog ieškovo teikiami paaiškinimai prieštarauja ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, o ieškovo ir ieškovo atstovo pozicija nebuvo vienareikšmiška dėl galimo nepagrįsto atsakovės praturtėjimo, nepasiūlė ieškovui patikslinti faktinį ieškinio pagrindą bei ieškinio reikalavimą, nenustatė termino ieškinio trūkumų pašalinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors dėl to bylos nagrinėjimas ir būtų užsitęsęs, tačiau būtų sudarytos prielaidos tinkamai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą bei atkurti teisinę taiką (CPK 2 str.).

35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kito asmens nepagrįstas praturtėjimas, deliktinės atsakomybės taikymas ar tariamų sandorių nuginčijimas, nustatomi skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes savo esme tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, jiems konstatuoti būtina įvertinti konkrečias atitinkamų teisės normų taikymo sąlygas, nustatyti šių sąlygų buvimą patvirtinančias aplinkybes. Teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą).

36. Taip pat apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavęs, jog byloje nėra pateikta rašytinės dovanojimo sutarties ir tuo pagrindu iš esmės tenkinęs ieškinio reikalavimą, skundžiamame sprendime dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, kad pinigų dovanojimo sandoriai, nesudarant atskiros dovanojimo sutarties, buvo įprasta šeimos praktika, kad pinigus ieškovas, tą pačią dieną kaip ir atsakovei, pervedė ir sūnui ir apie šį pavedimą neneigė žinojęs, kad atsakovei po pinigų pervedimo ieškovas ir trečiasis asmuo padovanojo butą, motyvuotai nepasisakė. Teismas taip pat nepasisakė kodėl atmeta trečiojo asmens pateiktus paaiškinimus, kad ginčo lėšos buvo bendru sutarimu padovanotos dukrai. Atsakovei nurodžius aplinkybes, kad pinigus ieškovas jai dovanojo norėdamas padėti įsigyti metalo pjovimo įrenginį, teismas neįpareigojo atsakovės pateikti šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad CK 6.465 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje dovanojimo sutarties sampratą, nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles (CK 6.466 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinis ir būtinas dovanojimo sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. Sutarčiai kvalifikuoti kaip dovanojimo būtina nustatyti, kad tikroji šalių valia buvo perduoti ir, atitinkamai, priimti turtą ar turtinę teisę neatlygintinai. Šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016, 26, 27 punktai; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-381/2021, 24 punktas). Nagrinėjamu atveju, ieškovui keičiant savo parodymus ir nurodant skirtingas tiek faktines pinigų pervedimo (pasisavinimo) aplinkybes, tiek sužinojimo apie savo pažeistas teises momentą, teismas neišsiaiškino ir nenustatė tikrosios šalių valios pinigų pervedimo metu. Nenustatęs tikrosios šalių valios, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo kvalifikuoti ginčo santykių remdamasis nepagrįsto praturtėjimo institutu bei laikyti ieškovo ieškinį įrodytu.

37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko, kad pirmosios instancijos teismas 200,00 Eur sumos atsakovės pervedimą ieškovui kvalifikuodamas kaip paskolinius teisinius santykius, nenustatė šių teisinių santykių būtinųjų sąlygų (tame tarpe skolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolą) ir sprendimą pagrindžiančių faktinių aplinkybių bei nenurodė kokiais motyvais remiantis padarė tokias išvadas. Paminėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bei teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo našta tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo naštos paskirstymo tvarką negu CPK normos, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016). Nagrinėjamu atveju nei ieškovas, nei atsakovė byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad 2020-02-28 atsakovės ieškovui pervestos 200 Eur lėšos buvo paskolintos. Šių aplinkybių šalys neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas šių lėšų pervedimą nepagrįstai konstatavęs kaip paskolinius teisinius santykius, pažeidė materialinės teisės normas bei netinkamai taikė paskolos teisinius santykius reglamentuojančias įstatymo nuostatas.

38. Dėl apeliantė argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu neįtraukė R. M., apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtas asmuo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukas 2023-11-15 nutartimi, 2023-11-29 R. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsižvelgiant į tai, šį apeliacinio skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą.

39. Dėl apeliantės nurodytų argumentų, kad pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai organizuotas procesas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad nagrinėjamos civilinės bylos elektroninėje versijoje nėra tinkamai įkeltas pradinis ieškovo ieškinys.

40. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad atsakovei ieškovas pervedė pinigus nesant teisėto pagrindo, tinkamai nenustatė ir neištyrė faktinių aplinkybių, nepasiūlė ieškovui patikslinti faktinį ieškinio pagrindą bei ieškinio reikalavimą, nenustatė termino ieškinio trūkumų pašalinimui. Dėl šios priežasties bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus, tirtinų aplinkybių, reikalautinų bei tirtinų įrodymų apimtį, jų pobūdį, ginčo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tuo atveju, jei visas minėtas aplinkybes nustatytų ir teisiškai įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, būtų pažeista ginčo šalių teisė į apeliaciją – šalys netektų galimybės bent kartą apskųsti joms nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, negalėtų kvestionuoti teismo išvadų. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundą patenkinti – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

41. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi motyvuotai nustatyti faktines bylos aplinkybes, išsamiai įvertinti ir nustatyti tikrąją šalių valią pinigų pervedimo metu, be to, pasiūlyti ieškovui patikslinti ir suformuluoti materialinius teisinius reikalavimus bei ieškinio pagrindą, sprendžiant dėl 2020-02-28 ieškovui atsakovės pervestos 200,00 Eur sumos motyvuotai įvertinti ar tarp šalių egzistavo esminės paskolos sutarties sąlygos. Taip pat teismas turi tinkamai suformuoti elektroninę bylos kortelę, įkeliant visus su nagrinėjama byla susijusius dokumentus.

42. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi.

43. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 20234m. sausio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.