Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriausiant Renatai Andreson, dalyvaujant ieškovės vadovei A. J. ir atstovei advokatei V. L., atsakovės atstovui advokatui D. D., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų A. J., atsakovei nesant, viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu per zoom konferencijų programą žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atletiški ir barzdoti“ ieškinį atsakovei V. R. dėl bendrovės vadovės civilinės atsakomybės taikymo - žalos atlyginimo, trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje dalyvaujantis ieškovės pusėje - A. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).

11. Bendrovės dalyviai (akcininkai): registruota 2019 m. rugsėjo 10 d. nuo 2019 m. liepos 26 d. akcininkė A. J.. Iš byloje esančio Bendrovės Akcininkų registravimo žurnalo matyti, jog pagal 2017 m. spalio 4 d. Žurnale atliktą įrašą I. B. (K.) priklausė 34 paprastosios nematerialios akcijos, V. R. ir A. J. priklausė po 33 paprastąsias nematerialias akcijas, o pagal 2018 m. vasario 20 d. Žurnale atliktą įrašą - V. R. ir A. J. priklausė po 50 paprastųjų nematerialių akcijų. 2019 m. liepos 26 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 7151 atsakovė V. R. (pardavėja) pardavė, o A. J. (pirkėja) nupirko pardavėjai priklausiusių 50 vnt. Bendrovės akcijų (Sutarties 3.1. punktas: nuosavybės teisė į parduodamas akcijas pereina nuo šios Sutarties apsirašymo ir įrašų Bendrovės akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose atlikimo momento).

14. Išnagrinėjus bylos medžiagą bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. birželio 16 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3300-996/2020 pagal ieškovės UAB „Atletiški ir barzdoti“ ieškinį atsakovei V. R. dėl darbo ginčo, kuriuo UAB „Atletiški ir barzdoti“ nurodė nesutinkanti su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (DGK) 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. DGKS-6940 darbo byloje Nr. APS-131-18104 dalimi, kurioje nurodyta išieškoti darbuotojos naudai iš darbdavės 5 655,78 Eur darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, prašė pripažinti, kad darbuotojos prašymas, teiktas DGK komisijai ir jos patenkintas dėl 5 655,78 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos priteisimo, nepagrįstas, priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 16 d. sprendimu UAB „Atletiški ir barzdoti“ ieškinį atmetė, priteisė atsakovei V. R. iš UAB „Atletiški ir barzdoti“ 5 655,78 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 700 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybės naudai iš UAB „Atletiški ir barzdoti“ 11 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, jog nuo 2017 m. spalio 4 d. atsakovė V. R. buvo įmonės 33 procentų akcijų savininkė, 2017 m. gruodžio 8 d. atsakovė nuo 2017 m. gruodžio 13 d. buvo paskirta įmonės direktore, 2018 m. vasario 20 d. atsakovė tapo 50 procentų įmonės akcijų savininkė, 2019 m. liepos 10 d. atsakovė buvo atleista iš įmonės direktorės pareigų, 2019 m. liepos 26 d. atsakovė visas 50 procentų turėtas įmonės akcijas pardavė. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (DGK) su prašymu dėl darbo užmokesčio, susijusių išmokų ir skolos iš įmonės priteisimo, kuri sprendimu darbuotojos prašymą patenkino iš dalies – nurodė išieškoti darbuotojai iš darbdavės 5 655,78 Eur darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, Įmonė nesutiko su šia DGK sprendimo dalimi. Atsakovė byloje nurodė, kad įmonė buvo naujai įsteigta, ji pati skolino pinigus įmonei tam, kad įmonė galėtų apmokėti einamąsias sąskaitas, todėl įmonė negalėjo atsiskaityti su ja dėl apyvartinių lėšų trūkumo, jos atleidimo iš pareigų dieną įmonė su ja neatsiskaitė – jai nebuvo išmokėtas jai priklausantis darbo užmokestis nuo 2017 m. gruodžio mėn. ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurią, įmonės skaičiavimais pagal įmonės buhalterės parengtą 2019 m. spalio 23 d. pažymą Nr. 2019/10-1, sudaro 5 655,78 Eur suma. Ieškovė UAB „Atletiški ir barzdoti“ vienu metu byloje teigė, kad atsakovė faktiškai yra išsimokėjusi jai priklausantį darbo užmokestį, nes ji nuolat nuiminėdavo pinigus grynaisiais iš įmonės sąskaitos, kitu metu teigė, kad įmonei nėra žinoma, kodėl atsakovė neišsimokėjo sau darbo užmokesčio. Teismas konstatavo, jog įmonė savo teiginių apie įmonės tinkamą atsiskaitymą su buvusia įmonės vadove (atsakove) jokiais įrodymais nepagrindė, o įmonės paskolos atsakovei grąžinimas nėra darbo užmokesčio jai išmokėjimas, Valstybinio socialinio draudimo fondui deklaruotos draudiminės atsakovės pajamos neįrodo įmonės atsiskaitymo su atsakove fakto. Ieškovė neginčijo, jog atsakovė atliko įmonės vadovės funkcijas. Nors teismo posėdžio metu dabartinė įmonės vadovė vienu metu nurodė, kad atsakovė savo pareigų nevykdė, tačiau jau kitu metu teigė, kad atsakovė darbo funkcijas vykdė, darbe naudojo savo asmeninį kompiuterį, ten žymėjo lankomumą, taip pat atsakovė atsiskaitydavo su treneriais, rūpinosi sporto klubo priežiūra ir pan. Teismas sprendė, jog šios nurodytos aplinkybės rodo įmonės paaiškinimų nenuoseklumą ir prieštaringumą, kaip ir ta aplinkybė, kad ieškinyje buvo nurodyta, jog atsakovė išeidama iš darbo išsinešė įmonės kompiuterį, tuo tarpu teismo posėdžio metu ieškovės atstovių jau buvo teigiama, kad kompiuteris buvo ne įmonės, o pačios atsakovės. Teismas padarė išvadą, jog įmonės paaiškinimų nenuoseklumas ir jų keitimas sudaro pagrindą įmonės paaiškinimus vertinti kritiškai. Byloje darbdavė neįrodė atsiskaitymo su atsakove fakto, nors būtent ji kaip darbdavė tokią pareigą turėjo. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė buvo įmonės vadovė įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, neatleidžia įmonės nuo tinkamų įsipareigojimų įvykdymo – tai, kad įmonė tuo metu negalėjo atsiskaityti su atsakove dėl apyvartinių lėšų trūkumo nereiškia, kad atsakovė atsisako jai priklausančio darbo užmokesčio ar kad įmonė neprivalo su atsakove atsiskaityti jos atleidimo iš pareigų metu arba tartis dėl vėlesnio atsiskaitymo esant tokiai būtinybei. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nuo 2019 m. kovo 14 d. iki 2019 m. kovo 31 d. buvo kasmetinėse atostogose, 2019 m. kovo 26 d. įgaliojimu Nr. 190326-IG-1 atsakovė savo nedarbingumo, prasidėjusio nuo 2019 m. kovo 26 d., ir pratęstų atostogų metu pavedė A. J. laikinai eiti įmonės vadovės pareigas, atsakovė nemokamose atostogose buvo nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. liepos 10 d., 2019 m. liepos 10 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime Nr. 2019/07/10-1, kuriuo atsakovė atleista iš įmonės vadovės pareigų ir kurį pasirašė tiek atsakovė, tiek A. J., nurodyta, kad nuo 2019 m. kovo mėn. pradžios įmonei realiai vadovauja ir visą kasdieninę ūkinę veiklą vykdo įmonės akcininkė A. J., ji atsakovės neprileidžia prie buhalterinių įmonės dokumentų, neteikia jokios su įmonės veikla ir finansais susijusios informacijos, todėl teismas sprendė, jog įmonės teiginiai apie finansinių įmonės duomenų neturėjimą yra nepagrįsti, kadangi pati A. J. savo parašu patvirtino, kad nuo 2019 m. kovo mėn. ji realiai vadovauja įmonei ir turi įmonės finansinius dokumentus. Nors teismo posėdžio metu A. J. teigė, kad ji prierašu paneigė šių duomenų teisingumą, tačiau prierašu ji tik nurodė, kad: „vadovą priima ir atleidžia akcininkų susirinkimas, kurį šiuo atveju turėjo inicijuoti įmonės vadovas“, taigi, jokio prierašo apie duomenų paneigimą nėra. Į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė įmonės dokumentus yra palikusi klube, prisijungimus perdavusi. Byloje nėra sprendžiamas atsakovės ieškovei galimai padarytos žalos klausimas. Net ir ieškovei nustačius atsakovės galimai padarytą žalą įmonei, tai nepanaikina pareigos įmonei tinkamai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, o galimos žalos atlyginimo klausimas įmonės turi būti sprendžiamas atskirai. Ieškovė neįrodė, kad su atsakove yra tinkamai atsiskaičiusi, byloje nustatytas įmonės neatsiskaitymo faktas su atsakove, atsakovei neišmokėta suma nurodyta pačios įmonės buhalterės parengtoje pažymoje, todėl teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 5 655,78 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Taigi, teismas konstatavo, jog ieškovės UAB „Atletiški ir barzdoti“ ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nebuvo pagrindo.

16. Išnagrinėjus bylos medžiagą bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (LITEKO) duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. spalio 14 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1760-909/2020 pagal ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei UAB „Atletiški ir barzdoti“, tretiesiems asmenims V. R. ir I. K. dėl skolos - 13 191,42 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 474,89 Eur delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. galutiniu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Atletiški ir barzdoti“ ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai 9 801 Eur skolos, 352,80 Eur delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (10 153,80 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 668,96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė, bei priteisė iš UAB „Atletiški ir barzdoti“ 5,50 Eur pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2017 m. spalio 23 d. su atsakove UAB „Atletiški ir barzdoti“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 17-10-23V, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais išnuomoti patalpas, kurių plotas yra 600 kv.m, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė už naudojimąsi patalpomis ieškovei įsipareigojo mokėti sutartimi nustatytą nuomos mokestį – 2 700 Eur per mėnesį. Patalpos buvo perduotos atsakovei 2017 m. spalio 23 d. patalpų priėmimo-perdavimo aktu. Sutartį ir aktą pasirašė tuometinė įmonės vadovė I. B. (K.). Sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo 2017 m. gruodžio 23 d. Nuomininkas taip pat įsipareigojo atlyginti patalpų išlaikymo išlaidas (Sutarties 4.6 punktas). Ieškovė su atsakove sutarė, kad visos sąskaitos – faktūros bus pateikiamos elektroninėmis priemonėmis atsakovo nurodytu elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) (Sutarties 4.9 punktas), visos sąskaitos – faktūros, nuomos mokestis ir bet kokios kitos pagal Sutartį atsakovui mokėtinos sumos turi būti mokamos bankiniu pavedimu į ieškovo nurodytą banko sąskaitą arba grynaisiais pinigais išrašant pinigų išmokėjimo kvitus (Sutarties 4.14 punktas). 2018 m. birželio 19 d. atsakovei UAB „Atletiški ir barzdoti“ buvo išsiųstas pranešimas apie nuomos sutarties nutraukimą. UAB „Atletiški ir barzdoti“ 2018 m. birželio 22 d. grąžino ieškovei patalpas pasirašydama patalpų priėmimo – perdavimo aktą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad atsakovė UAB „Atletiški ir barzdoti“ akto pasirašymo dieną yra skolinga ieškovei 11 325,42 Eur. Aktą pasirašė tuometinė įmonės vadovė V. R.. Teismas nustatė, kad ieškovė nurodė, jog atsakovė yra sumokėjusi iš viso 9 624,42 Eur, t. y. 5 000 Eur sumokėta 2017 m. spalio 25 d. kaip avansas pagal sutartį, 2017 m. lapkričio 8 d. sumokėta 400 Eur, 2018 m. vasario 22 d. sumokėta 2 700 Eur, 2018 m. birželio 8 d. sumokėta 1 524,42 Eur. Trečiasis asmuo I. K. savo atsiliepime taip pat patvirtino aplinkybę, kad atsakovė ieškovei pagal Nuomos sutartį mokėjo (sumokėjo 5 400 Eur avansą). 2019 m. birželio 22 d. atsakovė grąžino patalpas ieškovei, pasirašydama patalpų priėmimo – perdavimo aktą, kuriame buvo nurodyta 11 325,42 Eur skola, t. y. suma, iš kurios minusuotos atsakovės sumokėtos sumos. Atsakovės vadovė A. J. teigė, kad apie sudarytą patalpų nuomos sutartį ji nežinojo, tačiau teismas sprendė, jog šį argumentą paneigia byloje pateikti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės: tiek I. K., tiek V. R. savo atsiliepimuose nuosekliai išdėstė patalpų paieškos ir Sutarties sudarymo aplinkybes, nurodydamos, kad dėl patalpų nuomos tarėsi visos akcininkės, susirašinėjimas vyko ir visa informacija buvo siunčiama elektroniniu paštu, byloje taip pat pateiktas ir I. K. kitoms akcininkėms siųstas 2017 m. lapkričio 4 d. elektroninis laiškas, iš kurio matyti, kad tarp kitų dokumentų siunčiama ir Nuomos sutartis. Net ir nustačius aplinkybę, kad A. J. apie sudarytą Sutartį nežinojo, tai nepaneigia atsakovės prievolės vykdyti galiojančią Sutartį bei savaime nedaro šios sutarties negaliojančios. Teismas sprendė, jog nuomos sutarties galiojimui įtakos nedaro bei nepaneigia atsakovo prievolių pagal Sutartį vykdymo atsakovės teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad atsakovė 2018 m. gegužės 22 d. sudarė nuomos sutartį dėl kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad UAB „Atletiški ir barzdoti“ akcininkės, pagal byloje nustatytus duomenis, veikė kartu, bei padarė išvadą, jog dabartinė įmonės direktorė A. J., turėjo pareigą domėtis įmonės veikla, susipažinti su įmonės sudarytomis sutartimis, skolomis ir kitais įsipareigojimais. Teismas nesutiko su atsakovės motyvais, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja skolos už naudojimąsi patalpomis, kadangi atsakovė nesinaudojo Sutarties objektu. Tai, kad patalpomis nebuvo faktiškai naudojamasi yra nuomininkės pasirinkimas ir teisė, bet neeliminuoja jos sutartinės prievolės dėl nuomos ir kitų sutartų mokesčių mokėjimo. Tiek ieškinyje, tiek atsakovo prieštaravimuose, trečiųjų asmenų atsiliepimuose nėra ginčijamas patalpų nuomos sutarties sudarymo, sutarties nutraukimo faktas, todėl atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti su ieškove už negyvenamųjų patalpų nuomą. Teismas sprendė, jog Sutartis, iš kurios kildinami ieškinio reikalavimai, nėra nuginčyta, atsakovė nėra pareiškusi priešieškinio dėl Nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ar niekine, todėl teismas dėl aplinkybių, jog patalpos nuomotojai nuosavybės teise nepriklausė, plačiau nepasisakė. Teismas pažymėjo, kad nuomotojos (ieškovės) išrašytos sąskaitos-faktūros už patalpų nuomą atitinka Sutartyje nustatytą nuomos kainą, todėl laikomos pagrįstomis įrodinėjant skolos sumą už patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. birželio mėn. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog Nuomos sutartis buvo nutraukta ir 2018 m. birželio 22 d. atsakovė grąžino patalpas ieškovei, reikalavimą priteisti skolos dalį už 2018 m. liepos mėnesio nuomą teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovė turi pareigą sumokėti mokesčius už bendrųjų patalpų ir teritorijos eksploatavimo išlaidas bei pastato administravimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 m. birželio mėn., nurodė, jog kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui. Kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl delspinigių už apmokėjimo termino praleidimą priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies – pagal perskaičiuotą 9 801 Eur skolos sumą viso 352,80 Eur.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 18 d., Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijai išnagrinėjus civilinę bylą apeliacine tvarka ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą palikus nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-402-864/2021). Teisėjų kolegija 2021 m. vasario 18 d. nutartimi išnagrinėjusi ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovės UAB „Atletiški ir barzdoti“ apeliacinius skundus, skundus atmetė kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei (nuomos) sutartis, nei 2017 m. spalio 23 d. patalpų priėmimo-perdavimo aktas, nei sutarties nutraukimo faktas ar 2018 m. birželio 22 d. patalpų priėmimo - perdavimo aktas nebuvo šalių ginčijami. Atsakovė, kuri byloje teikė poziciją dėl, atsakovės nuomone, fiktyvių nuomos teisinių santykių egzistavimo, ir nereiškė savarankiško reikalavimo dėl tarp ginčo šalių sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, turėjo pareigą įrodyti akivaizdžias niekinį sandorį patvirtinančias aplinkybes, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas galėtų niekinio sandorio negaliojimo faktą konstatuoti ex officio (savo iniciatyva), tačiau tokių aplinkybių byloje neįrodė. Sutarties įregistravimas VĮ „Registrų centras“ atlieka tik išviešinimo funkciją, o pagal sutarties nuostatas ieškovė pareigos įregistruoti sutartį VĮ Registrų centre neturėjo, o pozicija, jog sutarties neįregistravimas sąlygoja galimybę „pasirašinėti" menamų patalpų komercinės nuomos sutartis grindžiama tik atsakovės subjektyviu vertinimu. Vadovaujantis sutarties turiniu nustatyta, jog sutarties pagrindu patalpos atsakovei buvo išnuomotos, jos nurodytos 2017 m. spalio 23 d. patalpų priėmimo-perdavimo akte, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti, jog patalpos atsakovei buvo perduotos, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ne tik sutarties objekto atsakovei perdavimo faktą, bet ir pačios sutarties faktinį vykdymą. Teisėjų kolegija sprendė, jog ginčo situacijoje neegzistavo akivaizdžios niekinį sandorį patvirtinančios aplinkybės, dėl ko, priešingai negu teigia atsakovė UAB „Atletiški ir barzdoti“, teismas neturėjo pagrindo sandorio negaliojimo faktą konstatuoti ex officio. Sutartis buvo sudaryta abiejų šalių valia, sutarties objektas buvo atsakovei perduotas, sutartis buvo realiai vykdoma, sutartis bei jos nutraukimas nebuvo šalies ginčijamas, byloje nėra duomenų, nurodančių, kad atsakovė būtų pilnai atsiskaičiusi su ieškove pagal sutartį, todėl teisėjų kolegija sprendė, jog teismas priėmė pagrįstą sprendimą, o apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad atsakovė patalpomis faktiškai nesinaudojo yra pačios atsakovės pasirinkimas ir teisė, bet neeliminuoja atsakovės sutartinės prievolės dėl nuomos ir kitų sutartų mokesčių mokėjimo.

18. Išnagrinėjus bylos medžiagą bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (LITEKO) duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. sausio 6 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-408-862/2021 pagal ieškovės UAB „Jėgos pašiūrė“ ieškinį atsakovei UAB „Atletiški ir barzdoti“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės UAB „Atletiški ir barzdoti“ priešieškinį ieškovei dėl nepagrįsto praturtėjimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims byloje dalyvaujantiems ieškovės pusėje - UAB „Toyama Solutions“ ir V. R.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė - priteisė iš atsakovės UAB „Atletiški ir barzdoti“ ieškovei UAB „Jėgos pašiūrė“ 23 292,69 Eur skolą, 963,22 Eur delspinigių, 40 Eur baudą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (24 295,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 53 70,22 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės UAB „Atletiški ir barzdoti“ trečiajam asmeniui V. R. 700 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 528,17 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas sprendė, jog šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, byloje esantis nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko 2019 m. spalio 28 d., 2020 m. gegužės 11 d. išrašai, 2018 m. gegužės 22 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 18/TOY/AIB patvirtina, jog UAB „Toyama Solutions“ jai nuosavybės teise priklausančias 648,83 m² ploto negyvenamąsias patalpas – sandėlį su autoservisu, esančias (duomenys neskelbtini), sutartimi išnuomojo atsakovei UAB „Atletiški ir barzdoti“ veiklai, kuri neprieštarauja patalpų paskirčiai. Nurodytos nuomos sutarties 3.1; 3.2 punktai patvirtina, kad atsakovė už išnuomotas patalpas įsipareigojo mokėti nuomotojui UAB „Toyama Solutions“ kiekvieną mėnesį 2 500 Eur plius PVM nuomos mokestį bei apmokėti paslaugų tiekėjams mokesčius už teikiamas komunalines ir kitas paslaugas. Pagal nuomos sutarties 3.4 punktą atsakovė iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. nuomotojui turėjo sumokėti 2 500 Eur ir 21 procentų PVM užstatą. Sutarties 3.5 - 3.7 punktai patvirtina, sutarties šalių susitarimą, kad nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo mėnesio penktos dienos nuomininkui išrašoma sąskaita už kiekvieną praėjusį mėnesį, kuri turi būti apmokėta ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sąskaitos išrašymo dienos. Byloje esančios UAB „Toyama Solutions“ PVM sąskaitos – faktūros bei sąskaitos pagal klientus apyvarta 2018 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. rugpjūčio 14 d., 2019 m. kovo 6 d. pretenzija Nr. 2019-03-06/1, 2019 m. kovo 26 d. pranešimas Nr. 0326/1, UAB „Toyama Solutions“ ir UAB „Atletiški ir barzdoti“ 2019 m. kovo 29 d. susitarimas Nr. 19/TOY/AIB, UAB „Toyama Solutions“ 2019 m. gegužės 21 d. pranešimas Nr. 0516/1, patvirtina, kad atsakovė UAB „Atletiški ir barzdoti“ prievoles mokėti nuomos mokestį ir kitus mokesčius vykdė netinkamai dėl ko 2019 m. kovo mėnesį susidarė 13 107,14 Eur įsiskolinimas, apie kurį atsakovė buvo informuota pretenzija, išsiųsta atsakovės buveinės adresu, nurodytu juridinių asmenų registre. Nurodyti įrodymai, nuomos sutarties šalių 2019 m. kovo 29 d. susitarimas Nr. 19/TOY/AIB, paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu patvirtina, kad nuomos sutarties šalys 2019 m. kovo mėnesį susitarė dėl nuomos teisinių santykių išsaugojimo, su sąlyga, kad nurodytame susitarime fiksuota atsakovės skola bus padengta iki 2019 m. liepos 31 d. ir atsakovė nuomos sutartį vykdys jos nepažeisdama, taigi atsakovė skolą pripažino. Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, UAB „Toyama Solutions“ sąskaitos pagal klientus apyvarta patvirtina, jog atsakovė iki 2019 m. liepos 31 d. susidariusios 13 107,14 Eur skolos nesumokėjo, toliau netinkamai vykdė sutartimi prisiimtas prievoles, todėl susidarė prašoma priteisti 23 292,69 Eur skola. Byloje esantis UAB „Toyama Solutions“ 2019 m. rugpjūčio 13 d. pranešimas atsakovei patvirtina, kad UAB „Toyama Solutions“ nuomos sutartį 2019 m. rugpjūčio 15 d. nutraukė. Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai patvirtina, jog atsakovė aplinkybės, jog dėl netinkamo nuomos sutarties vykdymo susidarė ieškovės nurodyta skola neginčija, kaip ir neginčija UAB „Toyama Solutions“ sprendimo nuomos sutartį vienašališkai nutraukti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti prašomos priteisti skolos dydžiu, o byloje esantys atsakovės atstovės A. J. pasirašyti vekseliai, argumentai, jog ji nebuvo tinkamai informuojama apie susidariusią skolą, ar nedalyvavo priimant tam tikrus sprendimus, nagrinėjamu atveju, taip pat nesudaro pagrindo abejoti ieškovės prašomos priteisti skolos dydžiu, nes 2019 m. kovo 29 d. susitarimą Nr. 19/TOY/AIB atsakovės UAB „Atletiški ir barzdoti“ vardu sudarė įgaliotas asmuo – juridinių asmenų regsite nurodytas atsakovės vadovas, vekselius sudaręs asmuo yra ne atsakovė ar jos įgaliotas asmuo, vekseliuose nėra įrašų, kurie sudarytų pagrindą juos vertinti, kaip atsakovės prievolių įvykdymo užtikrinimą. Trečiojo asmens UAB Toyama Solutions“ pateiktos nuotraukos, UAB „Senojo miesto architektai“ parengtas prekybos pastato (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – sandėlio su servisu paskirties keitimo į sporto paskirties patalpas paprastojo remonto projektas, projektavimo darbų 2018 m. liepos 17 d. sutartis Nr. 18-24, UAB „Senojo miesto architektai“ 2018 m. gruodžio 31 d. raštas Nr. 18-12-05 ir 2020 m. gruodžio 17 d. raštas Nr. 20-12/03 patvirtina, kad atsakovė tinkamai neįgyvendino pareigų savo sąskaita pakeisti išnuomotų patalpų paskirtį. Byloje nėra pateiktas rašytinis susitarymas, kuriuo nuomotojas būtų sutikęs kompensuoti atsakovei už atliktus remonto darbus, kaip tai numatyta negyvenamųjų patalpų 2018 m. gegužės 22 d. nuomos sutarties Nr. 18/TOY/AIB 4.3 punkto 11 papunktyje. Byloje esančio 2019 m. kovo 29 d. susitarimo Nr. 19/TOY/AIB, kuris nėra nuginčytas, 1.3. punktu atsakovė patvirtino, kad šiame punkte nurodytus pagerinimus, įrangą ir kita jai kompensuojama nebus, todėl atsakovės argumentai, kad nuomotoja turi grąžinti jos nurodytas sumas už grindų dangą taip pat nesudaro pagrindo mažinti prašomą priteisti skolą. Be to byloje esantis 2018 m. gruodžio 6 d., 2018 m. gruodžio 17 d., 2019 m. vasario 18 d., 2019 m. vasario 20 d. susirašinėjimas, tarp UAB „Toyama Solutions“ vadovo ir A. J., ieškovės pateiktas UAB „Toyama Solutions“ atstovo ir atsakovės atstovės A. J. 2019 m. gegužės 21 d., 2019 m. birželio 18 d., 2019 m. birželio 19 d., 2019 m. liepos 9 d., 2019 m. rugpjūčio 9 d. elektroninis susirašinėjimas paneigia atsakovės vadovės A. J., nurodytu laikotarpiu nėjusios atsakovės vadovės pareigų, argumentus, jog ji nebuvo informuojama apie susidariusią situaciją. Teismas padarė išvadą, kadangi atsakovė netinkamai vykdė nuomos sutartį, UAB „Toyama Solutions“ turėjo pagrindą nutraukti sutartį (CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir reikalauti, kad atsakovė sumokėtų susidariusį įsiskolinimą. Šalių sudarytos sutarties 6.2. punktu šalys susitarė, kad atsakovei nesumokėjus nuomos mokesčio ar kitų mokėjimų sutartyje nustatytu terminu, ji moka delspinigius, todėl reikalavimus priteisti iš atsakovės 963,22 Eur delspinigių ir dėl palūkanų bei dėl 40 Eur dydžio skolos išieškojimo išlaidų (baudos) priteisimo teismas taip pat vertino kaip pagrįstą. Teismas taip pat nurodė, jog byloje esantis neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2019 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. 2019/07/10-1 patvirtina, kad šiuo sprendimu atsakovės UAB „Atletiški ir barzdoti“ vadovė V. R. buvo atleista iš pareigų nuo 2019 m. liepos 10 d. Šis sprendimas taip pat patvirtina, kad A. J. buvo įgaliota įforminti visus įstatymų reikalaujamus dokumentus, susijusius su vadovės atleidimu iš pareigų. Byloje esantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2019 m. rugsėjo 12 d. išrašas patvirtina, kad minėtas sprendimas viešame juridinių asmenų registre įregistruotas 2019 m. rugsėjo 9 d., todėl yra pagrindas sutikti su ieškovės pozicija, jog 2019 m. rugpjūčio 21 d. elektroninis laiškas, kuriuo atsakovė buvo informuojama apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį išsiųstas tinkamam adresatui – asmeniui, kuris pranešimo išsiuntimo dieną juridinių asmenų registre buvo nurodytas atsakovo vadovu. Byloje esanti 2019 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo teisų perleidimo sutartis patvirtina, kad UAB „Toyama Solutions“ reikalavimo teisę į atsakovę pagal 2018 m. gegužės 22 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 18/TOY/AIB perleido ieškovei UAB „Jėgos pašiūrė“. Byloje esantis UAB „Toyama Solutions“ ir UAB „Jėgos pašiūrė“ 2019 m. rugpjūčio 16 d. susitarimas dėl atsiskaitymo tvarkos prie 2019 m. rugpjūčio 14 d. reikalavimo perleidimo sutarties, UAB „Jėgos pašiūrė“ 2019 m. liepos 24 d. – 2019 m. rugpjūčio 16 d. sąskaitos išrašas, patvirtina, kad ieškovė UAB „Jėgos pašiūrė“ trečiajam asmeniui UAB „Toyama Solutions“ 2019 m. rugpjūčio 16 d. sumokėjo susitarime dėl atsiskaitymo tvarkos nurodytą kainą. Ieškovei sumokėjus susitarime nurodytą sumą UAB „Toyama Solutions“ buvo padengta atsakovės skola nuomotojai. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios būtų kliūtimi perleisti reikalavimo teisę, teismui pateikta sutartis atitinka jai keliamus formos reikalavimus (CK 6.103 straipsnis). Byloje nėra pareikšta reikalavimų dėl sutarties negaliojimo, todėl atsakovės argumentus dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties fiktyvumo, tariamumo ar nesąžiningumo teismas atmetė kaip nepagrįstus. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į praturtėjimo sumažėjimą, jeigu tai įvyko dėl priežasčių, už kurias nepagrįstai praturtėjęs asmuo neatsako, gali būti atsižvelgta ir atitinkamai sumažinta grąžintina suma. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. Byloje esanti negyvenamųjų patalpų 2019 m. rugpjūčio 16 d. nuomos sutartis Nr. 19/TOY/JEP patvirtina, kad šios sutarties pagrindu UAB „Toyama Solutions“ jai nuosavybės teise priklausančias patalpas išnuomojo ieškovei UAB „Jėgos pašiūrė“. Ieškovė pagal aukščiau nurodytą reikalavimo perleidimo sutartį sumokėjo nuomotojai atsakovės skolą, kurios, kaip matyti iš antstolio pažymų, atsakovės 2017 metais VĮ „Registrų centras“ pateiktos finansinės atskaitomybės dokumentų, atsakovė neturėjo galimybės sumokėti, todėl tiek nuomotoja, tiek ieškovė, turėjo pagrįstą komercinį interesą sudaryti nuomos sutartį: viena atgauti skolą ir toliau gauti naudą iš patalpų nuomos, kita - vykdyti veiklą išnuomotose patalpose. Nuomos sutartis sudaryta nutraukus aukščiau nurodytą nuomos sutartį, sudarytą su atsakove. Byloje esantys įrodymai, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad nuomotojas siekė su atsakove išsaugoti nuomos teisnius santykius, tačiau jie pasibaigė dėl atsakovės netinkamai vykdomų sutartinių pareigų, todėl teismas sprendė, kad atsakovės UAB „Atletiški ir barzdoti“ argumentai, kad nuomos sutartis sudaryta tarp ieškovės UAB „Jėgos pašiūrė“ ir trečiojo asmens UAB „Toyama Solutions“ yra pažeidžianti atsakovės komercinius interesus, nesąžiningi, atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs. UAB „Toyama Solutions“ paaiškinimai bei aplinkybė, jog byloje nepateiktas tarp atsakovės ir nuomotojo sudarytas patalpų perdavimo aktas, patvirtina tai, kad atsakovė, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomotojui patalpų neperdavė. Byloje esantis 2019 m. rugpjūčio 16 d. priėmimo – perdavimo aktas priedas Nr. 1 prie sutarties Nr. 19/TOY/JEP patvirtina, kad ieškovei ir nuomotojui sudarius nuomos sutartį, ieškovei UAB „Jėgos pašiūrė“ buvo perduotos patalpos ir visi jose esantys daiktai, tame tarp daiktai, priklausę atsakovei UAB „Atletiški ir barzdoti“, nurodyti antstolio 2019 m. rugpjūčio 26 d. turto apyraše. Kadangi ieškovei reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu perėjo visos teisės pagal UAB „Toyama Solutions“ ir atsakovės UAB „Atletiški ir barzdoti“ sudarytą nuomos sutartį, atsakovė neatvyko į patalpų perdavimą, patalpose liko atsakovei priklausantys kilnojami daiktai, ieškovė, vadovaudamasi šios sutarties 6.4 punktu, turėjo teisę sulaikyti nuomojamose patalpose likusius, atsakovei priklausančius daiktus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas UAB „Atletiški ir barzdoti“ priklausantis nekilnojamas ir/ar kilnojamas turtas, o jo nesant vertybiniai popieriai ir/ar piniginės lėšos ir/ar turtinės teisės, priklausančios UAB „Atletiški ir barzdoti“ ir esančios pas trečiuosius asmenis. Byloje esantis antstolio R. V. 2019 m. rugpjūčio 26 d. turto aprašas patvirtina, kad vykdant teismo nutartį buvo areštuoti atsakovei priklausantys apraše nurodyti kilnojamieji daiktai, šių daiktų saugotoja paskirta ieškovė. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog šis antstolio procesinis sprendimas būtu apskųstas CPK 510, 512 straipsnių nustatyta tvarka. Byloje esantys ieškovės pateikta 2019 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. SPR Nr. 27214, 2020 m. liepos 9 d. ilgalaikio turto pagal atsakingus asmenis duomenys, 2020 m. liepos 3 d. pranešimas, kuriame nurodytas ieškovei priklausantis trumpalaikis turtas, nuotraukos, sąskaitos likučio 2020 m. liepos 15 d. duomenys, 2019 m. liepos 30 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. trumpasis balansas ir kitos byloje esančios ieškovės finansinės ataskaitos paneigia atsakovės argumentus, grindžiamus 2020 m. gegužės 21 d. sudarytomis internete patalpintų žinučių kopijomis ir nuotraukomis, jog ieškovė naudojasi sulaikytas ir šio sprendimo įvykdymo užtikrinimui areštuotais daiktais. Atsakovė neįrodė, kad jos kilnojami daiktai pas ieškovę yra be teisinio pagrindo, todėl teismas nesutiko su atsakove, kad ieškovė nepagrįstai praturtėjo atsakovės priešieškiniu prašoma priteisti suma, priešieškinį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

22. Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, jog dalis ginčų (ieškovei atsikertant analogiškais argumentais) teismų jau yra išnagrinėti ir dėl to civilinė byla dalyje turi būti nutraukta ir pažymi, jog minėtose civilinėje bylose nebuvo sprendžiamas atsakovės deliktinės atsakomybės Bendrovei klausimas (teismų sprendimuose tai aiškiai nurodyta).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

25. Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022).

26. Taigi, siekiant taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę, pirmiausia būtina nustatyti, ar ieškovė įrodė atsakovo veiksmų neteisėtumą. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

27. Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovės 7 029 Eur sumą kaip Bendrovės 2017 metų balanse atvaizduoto Bendrovės turto, kurio, kaip teigia ieškovė, atleista iš vadovės pareigų atsakovė ieškovei neperdavė, įrodinėja šio teismo sprendimo 12 punkte nurodyta 2017 m. finansine atskaitomybe. Ieškovės pateiktame 2017 m. UAB „Atletiški ir barzdoti“ balanse nurodyta, jog 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo turto iš viso 7 029 Eur sumai, tai iš esmės tai trumpalaikis turtas Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 6 315 Eur). Minėta, jog 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentai JAR buvo pateikti 2018 m. gegužės 24 d., atsakovei V. R. vadovės pareigas pradėjus eiti 2017 m. gruodžio 13 d. (JAR vadove registruota – nuo 2017 m. gruodžio 20 d.), t. y. Bendrovei vadovaujant penkis mėnesius.

28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau, vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai duomenys turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina buvusią įmonės turtinę padėtį – turtą ir prievoles (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą ir tikslumą bei sprendžiant dėl šių duomenų patikimumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atitinka tikrąją padėtį, todėl tikrajai padėčiai nustatyti, turi būti remiamasi ir kitais dokumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, jog netgi tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada savaime sudaro pagrindą išvadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę.

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė ne tik nenurodė - kokio turto atsakovė Bendrovei nėra perdavusi (grąžinusi), bet byloje net neatskleidė tokio turto sudėties. Pažymėtina, jog į bylą taip pat nėra pateiktas perdavimo – priėmimo aktas, kuris patvirtintų, jog prieš tai pareigas ėjusi direktorė I. B. (K.) būtų kokį nors turtą (materialų ar nematerialų) perdavusi atsakovei V. R.. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. Š. patvirtino, jog ji pagal darbo sutartį dirba UAB „Atletiški ir barzdoti“ finansininke, finansines ataskaitas JAR ir VMI pateikdavo liudytoja (turėjo prisijungimus). Koks turtas atspindėtas 2017 m. sausio – gruodžio jos pateiktame balanse liudytoja taip pat nenurodė. Liudytoja minėjo iš dabartinės ieškovės vadovės A. J. sužinojusi, kad atsakovė pardavė įmonės turtą – sporto įrangą, trinkeles, tačiau apie šio turto likimą teismas pasisakys vėliau, kadangi ieškovė dėl jo reiškia atskirą reikalavimą. Be to, ieškovė ieškinyje nurodė, kad minima įranga įsigyta 2018 m. vasarą (birželio – liepos mėnesiais), vadinasi 2017 metų balanse kaip Bendrovės turtas nebuvo ir negalėjo būti apskaitytas. Taigi, liudytoja nenurodė kokį tariamai 7 029 Eur vertės turtą ji pati įtraukė į ieškovės 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, o kitų įrodymų apie tai ieškovė į bylą nepateikė. Teismas taip pat pažymi, jog ieškovės argumentai, kad atsakovė 2019 m. liepos mėnesį neperdavė Bendrovės dokumentų, su nagrinėjamu epizodu iš esmės nėra susijusi nei faktiniu, nei priežastiniu ryšiu, kadangi grindžiama visiškai kitu laikotarpiu (ieškovė nurodė, jog atsakovė 2019 m. išeidama iš darbo išsinešė savo asmeninį kompiuterį, kuriame buvo dokumentai) ir nepaneigia ieškovės įrodinėjimo naštos. Teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė neteisėtos atsakovės veikos – 7 029 Eur vertės turto negrąžinimo Bendrovei ar jo iššvaistymo bei 7 029 Eur dydžio žalos buvimo fakto (CPK 178 straipsnis).

30. Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovės 36 804,58 Eur sumą už prarastą sporto įrangą sporto salei įsirengti iš esmės grindžia argumentais, jog atsakovė pagal kredito sutarties sąlygas minimą įrangą turėjo įkeisti kreditą Bendrovei suteikusiai unijai (paskolos davėjai), tačiau to nepadarė, todėl Bendrovė šį turtą prarado, nes turtas buvo areštuotas ir antstolio realizuotas pusvelčiui. Be to ieškovė papildomai nurodo, jog civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Jėgos pašiūrė“ ieškinį atsakovė veikė priešingai ieškovės interesams – kad kuo didesnės sumos būtų priteistos iš ieškovės, o ieškovės priešieškinis buvo atmestas (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-408-862/2021), nešaukė akcininkų susirinkimų susidariusiai padėčiai spręsti, neperdavė dokumentų, dėl to Bendrovė prieš kreditorius gintis teisme. Teismas sprendžia, jog ieškovės argumentai dėl 36 804,58 Eur žalos sumos priteisimo iš atsakovės taip pat nepagrįsti.

31. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. gegužės 14 d. ieškovė (paskolos gavėja) su kredito unija Taupa (paskolos davėja) sudarė Paskolos sutartį Nr.2018/05/14 dėl 80 000 Eur tikslinio kredito, skirto sporto klubo, esančio (duomenys neskelbtini) remonto darbams, baldams, inventoriui. Galutinis kredito grąžinimo terminas sutartyje nustatytas 2023 m. balandžio 30 d., paskolos grąžinimas pagal sutarties specialiųjų sąlygų 2.14 punktą turėjo būti užtikrintas administracinių patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimu; už paskolos gavėjos nuosavas lėšas turėjo būti įsigyta sporto įranga, kurios vertė ne mažesnė kaip 31 175,65 Eur, bei pateikta UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija, kurios atsakomybės limitas 80 proc. Nustatyta maksimali įkeitimo suma 136 800 Eur. Ieškovė pateikė argumentus ir įrodymus, jog minimą naują sporto įrangą ir inventorių įsigijo 2018 m. vasarą už 36 804,58 Eur.

33. Nustatyta, jog minimas turtas iš varžytinių parduotas 2021 m. vasario 2 d. aktu Nr. S-21-128-2141 už 13 333 Eur kainą (sporto įrangos ir inventorius detalus sąrašas – 26 pozicijos). Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovės nurodyta jos apie metus laiko naudota sportinė įranga buvo realizuota vykdymo procese. Šių įvykių metu atsakovė V. R. nebuvo Bendrovės vadove, kokią gynybinę poziciją pasirinkti byloje, ar ginčyti kokius nors sandorius ar ne, sprendė dabartinė Bendrovės vadovė (trečiasis asmuo A. J.). O aplinkybė, kad trečiuoju asmeniu byloje dalyvavusi atsakovė V. R. B. prievolės neneigė, ją pripažino nėra ir negali būti laikoma neteisėta veika ar nelojalumas Bendrovei. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nepagrįstas ir neįrodytas ieškovės argumentas dėl 36 804,58 Eur dydžio žalos ieškovei padarymo, kadangi minima įranga buvo realizuota vykdymo procese dėl teismų pripažintos ieškovės prievolės jos kreditorei, o ieškovės argumentų logika, kad Bendrovė įrangą prarado dėl to, kad atsakovė jos neįkeitė pagal paskolos sutartį su unija, visiškai nepagrįsta ir neatlaiko logikos kriterijaus, kadangi toks įrangos įkeitimas reikštų galimybę ją realizuoti pagal kito ieškovės kreditoriaus reikalavimą. Pažymėtina, jog ieškovė taip pat neįrodė žalos dydžio, o taip pat ir priežastinio ryšio. Minėta, jog priverstinio realizavimo procese buvo realizuota panaudota, o ne nauja Bendrovės įranga, nuvertėjimo duomenų ieškovė taip pat nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad Bendrovė vykdymo procese būtų bandžiusi pasiūlyti savo pirkėją ar kad įrangos realizavimas neatitiko protingos kainos, todėl priežastinis ryšys nagrinėjamu atveju taip pat nėra įrodytas (CPK 178 straipsnis).

34. Kadangi šio teismo sprendimo 32 - 33 punktuose analizuotos faktinės aplinkybės susijusios su ieškovės (Bendrovės) reikalavimu iš atsakovės V. R. priteisti 32 041,38 Eur žalos sumą, kuri kartu su bylinėjimosi išlaidomis iš ieškovės buvo priteista kreditorės UAB „Jėgos pašiūrė“ naudai (šio teismo sprendimo 18 – 19 punktuose aprašytas teismo procesas) teismas toliau nagrinės pastarąjį ieškovės reikalavimą.

35. Tais pačiais argumentais, kurie išdėstyti šio teismo sprendimo 32 - 33 punktuose, teismas atmeta kaip neįrodytus ieškovės argumentus dėl 32 041,38 Eur žalos Bendrovei padarymo, kadangi teismo vertinimu, ieškovė neįrodė neteisėtos atsakovės V. R. veikos ar sąmoningo veikimo prieš įmonę. Taip pat pažymėtina, jog teismo posėdžio metu liudytojas apklaustas E. K., kuris yra UAB „Toyama Solutions“ direktorius, patvirtino, jog A. J. yra jo žmonos R. K. draugė, žmona paprašė jo pakalbėti su A. J. dėl patalpų. Dėl nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo jis nurodė nuolat bendravęs su A. J., tiek dėl susidariusių skolų mokėjimo, tiek dėl patalpų remonto tarėsi su ja, kadangi su ja buvo draugiški, asmeniniai santykiai, dėl to su ja stengėsi visus reikalus tvarkyti, taip buvo paprasčiau ir į darbą pas ją užeidavo (jos patalpos buvo šalia). A. J. prašė sutikimo įrengti patalpose sporto klubą ir pasižadėjo pakeisti patalpų paskirtį, nes iki to tai buvo garažų patalpos, bet to nepadarė. Dabar patalpų paskirtis jau pakeista. Kai buvo patalpų priėmimas – perdavimas pradžioje Kartu atėjo ir A. J., ir V. R.. Paklaustas dėl 2019 m. kovo 29 d. susitarimo, kurį su UAB „Toyama Solutions“ pasirašė V. R. (kad skolos mokėjimo terminas pagal ankstesnę pretenziją atidedamas, o sutarties nutraukimo atveju pagerinimai, kurių negalima atskirti nuo patalpų nepadarant joms žalos, nuomininko nebus kompensuojama), nurodė, kad tarėsi su A. J., jo teisininkas paruošia dokumentą ir perduoda, kad būtų pasirašyta. Buvo pagrindinė nuomos sutartis ir buvo visokie raštai rašomi, kai Bendrovė nemokėjo skolų - net devynis mėnesius nemokėjo UAB „Atletiški ir barzdoti“. Dėl 2019 m. kovo 29 d. susitarimo konkrečiai su kuo tarėsi tiksliai pasakyti negalėjo, bet pažymėjo, kad visi susitarimai vyko su A. J. - ji visada prašė, kad jo vadovaujama UAB „Toyama Solutions“ nenutrauktų nuomos sutarties, pasirašyti tą dokumentą galėjo ir direktorė (V. R.). Paprastai jo teisininkas paruošia sutartį ar raštą, persiunčia jam ir, jei jis patvirtina, siunčia kitai šaliai pasirašyti. Nurodė, kad A. J. atvedė ir tuos kitus nuomininkus - UAB „Jėgos pašiūrė“, ji paskambino, paprašė ateiti ir supažindino su šios įmonės akcininkais E, ir jo žmona (vėliau prisiminė - E. V., Ž. V.) ir pasakė, kad jie dirbs kartu, pristatė kaip savo partnerius, sakė - bus padengtos visos UAB „Atletiški ir barzdoti“ skolos, jis sutiko. Jie du mėnesius kartu vykdė sportinę veiklą klube. UAB „Atletiški ir barzdoti“ skolą sumokėjo UAB „Jėgos pašiūrė“, jie dėl to tarėsi. Jie sudarė naują nuomos sutartį dėl tų patalpų, abi bendrovės kartu dar dirbo du mėnesius, kartu vykdė veiklą, vėliau buvo pasirašyta su UAB „Jėgos pašiūrė“ nuomos sutartis (2019 m. rugpjūčio mėnesį), šią sutartį taip pat parengė liudytojo teisininkas po to jie tarpusavyje pradėjo ginčytis dėl pinigų, dėl daiktų. Kai jie tarėsi dėl daiktų perleidimo ir dėl skolų, buvo susitinkama pas liudytoją, bet jis nurodė nesikišęs į jų (UAB „Atletiški ir barzdoti“ ir UAB „Jėgos pašiūrė“) tarpusavio santykius. Kai buvo pasirašomas UAB „Toyama Solutions“ priklausančių patalpų priėmimo – perdavimo aktas naujam nuomininkui UAB „Jėgos pašiūrė“, įrangą jie buvo jau užaktavę - tą ką jie ten rado. Liudytojas E. K. taip pat nurodė, kad iki tos sutarties pasirašymo iš A. J., kaip iš akcininkės, buvo reikalaujama kažkokių garantijų, jai buvo pasakyta - kitaip bus stabdoma veikla, taip buvo pasirašytas jos vekselis. Bet, kadangi UAB „Jėgos pašiūrė“ ieškovės skolą apmokėjo, jis neturi pretenzijų ieškovei, o UAB „Jėgos pašiūrė“ ir toliau nuomojasi patalpas, tvarkingai moka nuomos mokestį. Į trečiojo asmens A. J. klausimą ar jis prisimena jos SMS žinutę ir prašymą nepasirašyti nuomos sutarties su UAB „Jėgos pašiūrė“, liudytojas E. K. atsakė - ji atvedė pati UAB „Jėgos pašiūrė“ (pas mane), jie padengė ieškovės skolą, o ji (trečiasis asmuo) prašo nepasirašykit sutarties, sako - tarsi dar su kažkuo tariasi, bet pinigai jau buvo sumokėti (pavedimu), o jie pradėjo ginčytis tarpusavyje, tai ką reikėjo daryti, nepasirašyti sutarties - vėl atgal tuos 20 000 Eur skolą atiduoti ir vėl laukti naujų pažadų. Liudytojas nurodė, jog jis yra bendrovės vadovas, o jo bendrovės akcininkai reikalauja atsakomybės, todėl, nors ir santykiai su A. J. draugiški, jis negalėjo neribotai laukti ir neužsitikrinti prievolių.

36. Netikėti liudytojo E. K. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jo parodymai atitinka rašytinius bylos įrodymus, kitose civilinėse bylose nustatytas faktines aplinkybes, liudytojas nėra suinteresuotas šios bylos baigtimi, jo paaiškinimai atitinka tarpusavyje besiderėjusių bendrovių verslo logiką. Santykius su ieškovės dabartine vadove A. J. liudytojas ir dabar apibūdina kaip normalius, nekonfliktiškus.

38. Šios nustatytos bylos aplinkybės sustiprina teismo išvadą, jog nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovė V. R. atliko kokią nors neteisėtą veiką dėl ieškovės skolos už sporto klubo patalpų nuomą priteisimo ar dėl to, kad ieškovė (Bendrovė) patyrė bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje Nr. e2-408-862/2021. Teismų įsiteisėjusiais sprendimais ripažinta Bendrovės prievolė yra susidariusi išimtinai iš bendrovės veiklos vystymo ir nelaikytina Bendrovės žala, be to, ieškovė taip pat nepagrindė priežastinio ryšio buvimo. Tai, kad ieškovė ar jos esama vadovė prievolės nepripažino, ginčą nutarė spręsti ne derybomis, o teismo procesuose, kokią gynybinę taktiką byloje pasirinko (taip pat neginčijo ir dabar neginčija nei pagrindinės nuomos sutarties, nei 2019 m. kovo 29 d. sandorio dėl prievolės termino pratęsimo) ir tai, kad ir dabar nesutinka su įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nesudaro jokio pagrindo dėl kreditorei UAB „Jėgos pašiūrė“ priteistų sumų ar bylinėjimosi išlaidų atsakinga pripažinti atsakovę ar jos elgesį laikyti neteisėtu. Tuo labiau, kad pagrindinės 2018 m. gegužės 22 d. nuomos sutarties 4.3. punkto 11 dalyje taip pat nebuvo nurodyta, kad patalpų pagerinimai, kurių negalima atskirti nuo patalpų, nepadarant joms žalos, bet kuriuo atveju ieškovei bus atlyginti (nurodyta - gali būti atlyginti). Minėta, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, jog kreditorė turėjo teisėtą pagrindą pasinaudoti ieškovės daiktų sulaikymo teise. Teismo vertinimu šio reikalavimo ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis).

39. Ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 10 822,76 Eur sumą, priteistą iš ieškovės šio teismo sprendimo 16 – 17 punktuose aprašytame teismo procese su kreditoriumi UAB „Nekinojamojo turto valdymas“ Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1760-909/2020 teismo vertinimu taip pat nepagrįstas. Teismų sprendimuose patvirtinti prejudiciniai faktai, jog ieškovė su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2017 m. spalio 23 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 17-10-23V, pagal kurią kreditorė įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais išnuomoti patalpas, kurių plotas yra 600 kv.m, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o Bendrovė už naudojimąsi patalpomis ieškovei įsipareigojo mokėti sutartimi nustatytą nuomos mokestį (2 700 Eur per mėnesį). Patalpos buvo perduotos atsakovei 2017 m. spalio 23 d. patalpų priėmimo-perdavimo aktu iki atsakovei V. R. tampant Bendrovės vadove, sutartį ir aktą pasirašė tuometinė įmonės vadovė ir akcininkė I. B. (K.), Bendrovė taip pat įsipareigojo atlyginti patalpų išlaikymo išlaidas. Bendrovė nagrinėjamu atveju nurodo, kad šios patalpos nebuvo naudojamos ir atsakovė sutartį turėjusi nutraukti, šį jos neveikimą – sutarties nenutraukimą įvardija kaip neteisėtą veiką. Sutikti su šiais ieškovės argumentais teismas neturi pagrindo ir sprendžia, jog minimas sandoris, sudarytas bendru visų akcininkių sprendimu, atitiko verslo riziką. Minėta, jog prejudicinę reikšmę turinčiose bylose buvo konstatuota ir ginčo šalys nurodė, jog Bendrovę įsteigė visos trys akcininkės, turėdamos tikslą vykdyti sporto klubo veiklą, tam buvo reikalingos patalpos, akcininkės ieškojo finansavimo įmonės verslui, kartu priiminėjo sprendimus. Vėliau, išsiskyrus pozicijoms, I. B. (K.) iš verslo pasitraukė, perleido savo akcijas ir Bendrovės veikla užsiėmė akcininkės A. J. (trečiasis asmuo) ir V. R. (atsakovė), kurios valdė po 50 procentų Bendrovės akcijų. Kaip matyti iš byloje esančių Bendrovės sudarytų sutarčių ir jų sudarymo chronologijos, akcininkės nusprendė kreiptis į kredito įstaigą dėl paskolos suteikimo ir dėl to sudarė nuomos sutartį su kreditore UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (nuomotoja) ir kredito sutartį su kredito unija Taupa. Byloje esantys duomenys teismo įsitikinimu patvirtina, jog bendru akcininkių sprendimu nenaudojamų patalpų nuomos sutartį buvo vengiama nutraukti, kol Bendrovė veiklai neatrado kitų patalpų ir išsinuomojo patalpas iš UAB „Toyama Solutions“, tačiau šias patalpas dar reikėjo pritaikyti sporto veiklai. Kaip matyti iš 2018 m. gegužės 22 d. nuomos sutarties su UAB „Toyama Solutions“, šalių buvo susitarta, jog nuomos mokestis už šias patalpas bus pradėtas skaičiuoti tik nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. (Sutarties 3.5. punktas). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog 2018 m. birželio 19 d. atsakovei UAB „Atletiški ir barzdoti“ buvo išsiųstas nuomotojos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pranešimas apie nuomos sutarties nutraukimą, o 2018 m. birželio 22 d. Bendrovė grąžino patalpas nuomotojai pasirašydama patalpų priėmimo – perdavimo aktą, kuriame nurodė ir savo skolos dydį (11 325,42 Eur). Aktą pasirašė tuometinė įmonės vadovė V. R., tačiau nagrinėjamu atveju matyti, jog Bendrovė jau buvo pasirengusi patalpas grąžinti (atliko tai labai operatyviai - per dvi dienas). Teismai taip pat nustatė, kad Bendrovė sutartį pripažino ir vykdė. Atkreiptinas dėmesys, jog Bendrovė kelis mokėjimus atliko dar iki atsakovei V. R. tampant Bendrovės vadove (mokėta 2017 m. spalio 25 d., 2017 m. lapkričio 8 d.). Prejudicinę reikšmę turinčioje civilinėje byloje teismai pripažino, jog tiek I. K., tiek V. R. savo atsiliepimuose nuosekliai išdėstė patalpų paieškos ir Sutarties sudarymo aplinkybes, nurodydamos, kad dėl patalpų nuomos tarėsi visos akcininkės, susirašinėjimas vyko ir visa informacija buvo siunčiama elektroniniu paštu, byloje taip pat pateiktas ir I. K. kitoms akcininkėms siųstas 2017 m. lapkričio 4 d. elektroninis laiškas, iš kurio matyti, kad tarp kitų dokumentų siunčiama ir Nuomos sutartis. Teismai taip pat sprendė, jog nuomos sutarties galiojimui įtakos nedaro aplinkybė, kad atsakovė 2018 m. gegužės 22 d. sudarė nuomos sutartį dėl kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ar kad patalpomis faktiškai nesinaudojo. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartis, iš kurios buvo kildinami kreditorės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinio reikalavimai, nebuvo ir nėra nuginčyta, o pateikti (analogiški kaip ir šioje byloje) Bendrovės argumentai nepatvirtino akivaizdžių niekinio sandorio patvirtinančių aplinkybių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja A. Š., nors ir nurodė, kad tą sutartį atsakovė jos manymu turėjusi nutraukti (nes patalpų nenaudojo), patvirtino, kad iš kalbų žino – jog sutartis buvo sudaryta dėl to, kad gauti kreditą (pasvarstė - bet tai paskui tą sutartį galima buvo nutraukti). Liudytoja klaidingai nurodė, jog šią sutartį pasirašė V. R.. Paklausta – ar tarp akcininkių buvo diskutuojama dėl tos nuomos nutraukimo, liudytoja nurodė negali pasakyti, nes yra tik buhalterė, tačiau dėl įvairių kitų aplinkybių liudytoja paaiškinimus teikė noriai, dažnai atkartodavo ieškinio poziciją, o paprašyta nurodyti informacijos šaltinį – dažniausiai nurodydavo arba tai, kad jai pasakojo A. J., arba, kad neatsimena. Dėl šių priežasčių šios liudytojos parodymus teismas vertina rezervuotai.

40. Šio teismo sprendimo 39 punkte (bei teismo procesuose aprašytuose šio teismo sprendimo 11-19 punktuose) nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, pagrįstu bylos įrodymų viseto išnagrinėjimu, patvirtina labiau tikėtiną išvadą, jog minimos nuomos sutarties su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarymas ir nutraukimas, nors ir iš kreditorės pusės, bei operatyvus patalpų grąžinimas kreditorei 2018 m. birželio mėnesį bei visų vėlesnių įvykių chronologija – kad 2018 m. gegužės mėnesį sudaroma sporto veiklai rengiamų pritaikyti patalpų nuomos sutartis, pagal kurią įmokos Bendrovei atsiranda tik 2018 m. rugpjūčio mėnesį, buvo bendras akcininkių sprendimas, kaip saugiai pradėti veiklą ir neprarasti kredito verslo pradžiai – sporto įrangai įsigyti, naujoms patalpoms sporto veiklai pritaikyti. Tokia savotiška investicija tuo metu galėjo sudaryti pagrindą akcininkėms, taip pat ir atsakovei, manyti, jog tai ateityje užtikrins pajamas iš sporto veiklos. Šį sprendimą, o taip pat ir tai, kad Bendrovės veikla nesugeneravo tokių pajamų, kokių buvo tikėtasi, teismas turi pagrindo laikyti verslo nesėkme (business rule), o ne neteisėta atsakovės veikla. Pažymėtina, jog net jei būtų laikomasi ir kitokios nuomonės, atsakovė kaip Bendrovės vadovė neturėtų atsakyti už visą minimoje byloje kreditorei priteistą skolos sumą su bylinėjimosi išlaidomis, o tik už laikotarpį, kurį sutartį gal būtų galėjusi nutraukti. Pakartotina, jog atsakovė neturi atsakyti už ieškovės kirose byloje jai jau nevadovaujant pasirinktą bylinėjimosi strategiją, o aplinkybė, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais Bendrovės prievolė kreditorei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo pripažinta pagrįsta ir teisėta, tuo labiau nesudaro vertinti atsakovės elgesio (pripažįstant kreditorės ieškinį) kaip neteisėto. Šiais argumentais reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

41. Kitas ieškovės reikalavimas – priteisti iš atsakovės 6 605,78 Eur dydžio darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusias Bendrovės skolas, kurias teismai priteisė iš Bendrovės atsakovei Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3300-996/2020 bei bylinėjimosi išlaidas (teismų procesai aprašyti šio teismo sprendimo 14 – 15 punktuose). Ieškovė nurodo, jog vertina šią sumą kaip atsakovės įmonei padaryta žalą, kadangi pati atsakovė buvo atsakinga už darbo užmokesčio sau išmokėjimą, o taip pat dėl to, kad atsakovė netinkamai tvarkė apskaitą, pati iš sąskaitos pinigus išsigrynindavo, tai galimai yra išsimokėjusi sau darbo užmokestį. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais. Sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Pažymėtina, jog visi šie argumentai prejudicinę reikšmę turinčiuose teismų sprendimuose buvo atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Papildomai pažymėtina, jog jauną verslą kuriant bei esant apyvartinių lėšų trūkumui visiškai įprasta tokia praktika, kad vadovai neišsimoka sau atlyginimo, dažnai mokami SoDros mokesčiai, o atlyginimą tikimasi išsimokėti vėliau. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad Bendrovė nesumoka darbo užmokesčio ir dabartinei vadovei ir liudytojai taip pat, o paprašyta patikslinti nurodė, jog jai darbo užmokestis nemokėtas penkerius metus). Tačiau, atleisdamas darbuotoją darbdavys turi pareigą su darbuotoju galutinai atsiskaityti. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė nei neteisėtos atsakovės veiklos, nei žalos, kadangi už darbą atsakovei turi būti atlyginta. Bylos duomenimis šių išlaidų Bendrovė net nėra patyrusi, nes teismo sprendimas nėra įvykdytas, taigi, priežastinis ryšys taip pat neegzistuoja.

42. Teismas papildomai pasisakys dėl ieškovės nurodytų argumentų dėl atsakovės netinkamo apskaitos tvarkymo ar / ir dokumentų neperdavimo Bendrovei po atsakovės atleidimo ir priežastinio ryšio. Šios aplinkybės teismo vertinimu taip pat reikšmingos nagrinėjant paskutinį ieškovės reikalavimą dėl atsakovės vadovavimo laikotarpiu išgrynintų 8 162 Eur lėšų iš Bendrovės sąskaitos grąžinimo.

44. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra iš Bendrovės sąskaitos yra išgryninusi (persivedusi) 8 162 Eur sumą. Byloje taip pat nėra ginčo dėl atsakovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovė į Bendrovės sąskaitą pati yra pervedusi 31 650 Eur sumą, o Bendrovės yra gavusi 27 162 Eur (skirtumas – 4 488 Eur). Ieškovė nurodė, kad atsakovei po jos atleidimo neperdavus Bendrovės dokumentų ir išsinešus kompiuterį (tai atsakovės asmeninis kompiuteris), tapo neaišku kam ši ginčo suma panaudota. Atsakovė V. R. ir jos atstovas nurodo, jog lėšas atsakovė naudojo įmonės veiklai – pirko reikiamas prekes, priemones, pirkimo dokumentus siųsdavo Bendrovės buhalterei, o dokumentų originalai buvo laikomi sporto veiklai naudojamose patalpose.

46. Liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog Bendrovės dokumentai visi buvo pas atsakovę – ką Bendrovė atgavo – ko neatgavo, ji (atsakovė) išėjo, išsinešė asmeninį kompiuterį, kuriame buvo informacija. Atsakydama į klausimą - kaip tada įmonė tvarkėsi, kokia informacija neišsaugota ar gali būti yra atkurta, liudytoja atsakė - tai iš visur, bet originalai turi būti pirminių dokumentų, kas yra – ko nėra. Popieriniai įmonės dokumentai buvo laikomi nuomojamose patalpose E. K. įmonėje (UAB „Toyama Solutions“ patalpose), liudytoja dirbo nuotoliniu būdu, paprašydavo, kad jai atsiųstų dokumentus kas mėnesį. Kai ji sirgo tai tada nieko nebuvo, tada liudytoja taip pat sirgo 2019 m. Į klausimą – kiek laiko liudytoja sirgo, negalėjo nurodyti. Nurodė, jog mokėjimus atlikdavo atsakovė, pinigus irgi įnešdavo ir išimdavo atsakovė, o liudytoja šiuos mokėjimo veiksmus galėjo matyti. Ar pati atliko pavedimus liudytoja nurodė nepamena, patvirtino, kad prisijungimo duomenis turėjo (vėliau prisiminė, kad ir ji atlikdavo mokėjimus), Registrui, VMI dokumentus – ataskaitas pateikdavo liudytoja A. Š.. Į klausimą – ar pakakdavo atsakovės el paštu atsiųstų duomenų, kad paruošti ataskaitas registrams ir atlikti kitus apskaitos veiksmus, liudytoja atsakė, jog ji paruošdavo pagal tuos dokumentus, kuriuos turėjo (išvengė atsakymo). Nurodė, kad Kasa buvo padaryta kaip failas (debesis), iš kurių spausdinami orderiai, prisijungti galėjo ir V. R. ir liudytoja A. Š.. Paklausta – iš kur jai žinoma, kad dokumentų trūksta, liudytoja nurodė – iš A. J.. Dėl darbuotojų darbo užmokesčių – buvo darbo sutartys sudarytos, gaudavo informaciją iš V. R. – kas dirbo – kas nedirbo, liudytoja paskaičiuodavo atlyginimus. Informaciją V. R. teikdavo – kas mėnesį, kai liudytoja paklausdavo arba ji (atsakovė) pati atsisiųsdavo jei kas pasikeisdavo. Paysera ir SEB banke sąskaitas ieškovė turėjo. Mėnesio mokėjimo limitus nustato vadovas. Vadovo pinigų įnešimas ir išėmimas buvo atliekamas vadovo sprendimais, nežino iš kur tie pinigai, matė, kad įneša V. R., išima V. R., buvo kelios paskolų sutartys Bendrovei, liudytoja gaudavo informaciją, kad sudaryta paskolos sutartis, matydavo pinigų judėjimą - skolino fizinis asmuo kažkoks (bet jam skola grąžinta), buvo skolinta V. R., buvo A. J.. Įnešamų pinigų buvo paskirtyje nurodoma paskola. Pinigai būdavo klube, su klientais sudarytų sutarčių jai nesiųsdavo, jai tai ne buvo aktualu tvarkant buhalteriją. Finansinių ataskaitų rinkinį ruošdavo liudytoja, ją patvirtinus akcininkams, liudytoja pateikdavo finansinę atskaitomybę registrui, už 2018 metus pateikta nebuvo, nes trūko duomenų, veiklos įmonė nevykdė nuo tada, kai buvo parduotos (atsakovės) akcijos ir pasikeitė vadovas, kažkokia problema su treneriais buvo, kada tiksliau – neįvardijo, nuo to laiko pajamų nebuvo. Kai atsakovė V. R. sirgo – kas vadovavo įmonei, nurodė – tiesiog nieko nebuvo, o ar vyko treniruotės – nežino, o paklausta kas liudytojai duodavo nurodymus ar atsiųsdavo dokumentus – nurodė neatmenanti. Po kovo ar buvo pajamos liudytoja negarantuota, kada įmonė nustojo vykdyti veiklą – nurodė nepasakysianti. Kodėl nėra atliekamos bankroto ar restruktūrizavimo procedūrų – nenurodė, skolų įmonė turi – darbuotojams ir vadovei, ir jai pačiai neišmokėta, vadinasi ji dirba nemokamai. Įmonės būklė bloga, įmonei galėtų būti keliama bankroto byla, pajamų nėra o turto įmonė neturi, ta situacija bloga buvo jau 2019 metais, nes pajamų buvo per mažai. Liudytoja nurodė, kad moralinį pasitenkinimą gautų – jei sužinotų kodėl taip atsitiko. Ar buvo bandoma atgaivinti įmonė? Atsakė – buvo bandoma verslą parduoti UAB „Jėgos pašiūrei“, susitikime dalyvavo ji, vadovė A. J..

47. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Taigi teismas turi diskreciją nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti.

48. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, liudytojos A. Š. paaiškinimus, kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, daro išvadą, jog byloje nepakanka įrodymų, jog įrodinėjimo našta dėl neteisėtos atsakovės veikos tariamai pasisavinus Bendrovės 8 162 Eur iš Paysera sąskaitos nagrinėjamu atveju būtų perkelta atsakovei, kadangi daro išvadą, jog Bendrovė neįrodė, jog atsakovei esant atleistai iš direktorės pareigų, nesant turto ir dokumentų perdavimo – priėmimo akto, ieškovė neturi galimybių reikšmingos informacijos valdyti, gauti ir / ar atkurti. Nustatyta, kad dokumentai buvo laikomi Bendrovės naudojamose patalpose, atsakovė veiklai naudojo asmeninį savo kompiuterį, o jei jame būtų likusi Bendrovei reikalinga informacija – ieškovė būtų bandžiusi ją kaip nors gauti, tačiau Bendrovė nepateikė duomenų, jog būtų bandžiusi tai atlikti. Iš liudytojos parodymų nustačius, kad bendrovės kasa ir piniginės operacijos buvo apskaitomos sukurtame virtualiame dokumente (faile ar debesyje), prie kurio prieigą Bendrovės buhalterė turėjo, nėra pagrindo patikimai išvadai, jog Bendrovei dokumentų iš tiesų trūksta. Pažymėtina ir tai, jog 2018 metų balansas JAR turėjo būti pateiktas 2019 m. gegužės mėnesio, o prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčiose bylose įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog atsakovė V. R. nuo 2019 m. kovo mėnesio pradžios dėl akcininkių nesutarimų nebuvo prileidžiama prie Bendrovės dokumentų, faktiškai bendrovei vadovavo A. J.. Manytina, dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių dokumentų priėmimo perdavimo akto sudarymas galėjo būti apsunkintas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neteikė teismui pilnos apimties duomenų iš jos turimos buhalterinės apskaitos (debesies ar kt).

49. Teismui padarius išvadą, jog šiuo epizodu ieškovė taip pat nėra atleidžiama nuo įrodinėjimo pareigos, darytina išvada, jog ieškovė įrodinėjimo pareigos neįvykdė – neįrodė neteisėtos atsakovės veikos ir žalos buvimo fakto bei priežastinio ryšio (CPK 178 straipsnis).

50. Minėta, jog bendrovės, įstaigos vadovo ar dalininko civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų ir jos nurodomo dydžio žalos fakto (CPK 178 straipsnis). Vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas tokio pobūdžio bylose nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą. Nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys nėra įrodytas.

51. Šiais argumentais teismas ieškovės ieškinį atmeta kaip neįrodytą (CPK 187 straipsnis).

52. Ieškovė UAB „Atletiški ir barzdoti“ ir atsakovė V. R. nepateikė įrodymų, jog jos turėjo byloje atstovavimo išlaidų. Ieškovė sumokėjo žyminį mokestį, tačiau ieškinį teismui atmetant, žyminis mokestis ieškovei nepriteisiamas, byloje susidariusios 10,60 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei išieškotinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265-270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškovės ieškinį atmesti.

Išieškoti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atletiški ir barzdoti“ (j. a. k 304676922) 10,60 Eur (dešimt eurų 60 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.