- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-402-864/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Atletiški ir barzdoti“
- Trečiasis asmuo
- V. R., I. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atletiški ir barzdoti“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atletiški ir barzdoti“, tretiesiems asmenims V. R. ir I. K. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Atletiški ir barzdoti“ (toliau ir atsakovė) ir prašė iš atsakovės priteisti 13 191,42 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 474,89 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės 13 191,42 Eur skolos, 474,89 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (13 666,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 154 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Ieškovė 2017 m. spalio 23 d. su atsakove sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir sutartis, nuomos sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais išnuomoti patalpas, pažymėtas nurodytais indeksais ir sudarančias atitinkamą plotą: patalpos, plane pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), kurių plotas yra (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė už naudojimąsi patalpomis ieškovei įsipareigojo mokėti sutartimi nustatytą nuomos mokestį – 2 700 Eur per mėnesį. Patalpos buvo perduotos atsakovei 2017 m. spalio 23 d. patalpų priėmimo-perdavimo aktu. Sutartį ir aktą pasirašė tuometinė įmonės vadovė I. B. (dabartinė pavardė – K.).
4. Sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo 2017 m. gruodžio 23 d. Be nuomos mokesčio, nuomininkas įsipareigojo atlyginti patalpų išlaikymo išlaidas (sutarties 4.6 punktas). Šalys sutarties 4.14 punkte sutarė dėl 0,02 proc. dydžio delspinigių mokėjimo atsakovei vėluojant vykdyti sutartinius mokėjimus. Ieškovė su atsakove sutarė, kad visos sąskaitos-faktūros bus pateikiamos elektroninėmis priemonėmis atsakovės nurodytu elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) (sutarties 4.9 punktas). Šalys susitarė, kad visos sąskaitos-faktūros, nuomos mokestis ir bet kokios kitos pagal sutartį atsakovei mokėtinos sumos turi būti mokamos bankiniu pavedimu į ieškovės nurodytą banko sąskaitą arba grynaisiais pinigais išrašant pinigų išmokėjimo kvitus (sutarties 4.14 punktas).
5. Byloje taip pat nustatyta, kad 2018 m. birželio 19 d. atsakovei buvo išsiųstas pranešimas apie nuomos sutarties nutraukimą. Atsakovė 2018 m. birželio 22 d. grąžino ieškovei patalpas pasirašydama patalpų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad atsakovė akto pasirašymo dieną yra skolinga ieškovei 11 325,42 Eur. Aktą pasirašė tuometinė įmonės vadovė V. R..
6. Ieškinio reikalavimo sumai pagrįsti ieškovė pateikė ieškovės atsakovei išrašytas PVM sąskaitas- faktūras, taip pat 2019 m. birželio 14 d. skolos ir delspinigių paskaičiavimo lentelę, iš kurios matyti, kad pagrindinė skola sudaro 13 191,42 Eur, o delspinigiai, paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. birželio 11 d., sudaro 474,89 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 14 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino iš dalies.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė nurodė, kad atsakovė yra sumokėjusi iš viso 9 624,42 Eur, t. y. 5 000 Eur sumokėta 2017 m. spalio 25 d. kaip avansas pagal sutartį, 2017 m. lapkričio 8 d. sumokėta 400 Eur, 2018 m. vasario 22 d. sumokėta 2 700 Eur, 2018 m. birželio 8 d. sumokėta 1 524,42 Eur. Tai, kad minėtos sumos sumokėtos patvirtina ieškovės pateikta apyvartos lentelė, skolos ir delspinigių paskaičiavimo lentelė. Trečiasis asmuo I. K. atsiliepime taip pat patvirtino aplinkybę, kad atsakovė ieškovei pagal nuomos sutartį mokėjo, kadangi nurodė, kad atsakovė ieškovei sumokėjo 5 400 Eur avansą. 2019 m. birželio 22 d. atsakovė grąžino patalpas ieškovei, pasirašydama patalpų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame buvo nurodyta 11 325,42 Eur skola atsakovei, t. y. suma, iš kurios minusuotos atsakovės sumokėtos sumos. Taigi, atsakovė jokiais kitais įrodymais nenuginčijo aplinkybės, kad dalis sumos ieškovei buvo sumokėta.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės akcininkės (tiek I. K., tiek V. R. ir A. J.), pagal byloje nustatytus duomenis ir dabartinė įmonės direktorė A. J., turėjo pareigą domėtis įmonės veikla, susipažinti su įmonės sudarytomis sutartimis, skolomis ir kitais įsipareigojimais. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove sutarė, kad visos sąskaitos-faktūros bus pateikiamos elektroninėmis priemonėmis atsakovės nurodytu elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) (sutarties 4.9 punktas). Tačiau atsakovė nepateikė į bylą duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė būtų kreipusi į ieškovę dėl adreso pasikeitimo, ar duomenų patvirtinančių, kad sutartyje nurodytas atsakovės elektroninio pašto adresas sutarties galiojimo laikotarpiu būtų pasikeitęs.
10. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė, remiantis sutarties sąlygomis, o būtent sutarties 12.3 punktu, neturėjo prievolės įregistruoti sutarties Nekilojamojo turto registre. Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų trukdžiusi atsakovei naudotis perduotomis patalpomis ar kad patalpos būtų buvusios netinkamos eksploatavimui, su trūkumais ir pan. Tai, kad patalpomis nebuvo faktiškai naudojamasi yra pačios atsakovės pasirinkimas ir teisė, bet neeliminuoja atsakovės sutartinės prievolės dėl nuomos ir kitų sutartų mokesčių mokėjimo. Tiek ieškinyje, tiek atsakovės prieštaravimuose, trečiųjų asmenų atsiliepimuose nėra ginčijamas patalpų nuomos sutarties sudarymo, sutarties nutraukimo faktas, tad bet kokiu atveju atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti su ieškove už negyvenamųjų patalpų nuomą.
11. Teismas nurodė, kad ieškovė reikalaujamos priteisti skolos sumai pagrįsti pateikė PVM sąskaitas- faktūras, iš kurių matyti, kad už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą ieškovė atsakovei išrašė: 1) sąskaitą Nr. 42036 už 2017 m. gruodžio 23-31 d. laikotarpį 783,90 Eur sumai, 2) sąskaitą Nr. 42493 už 2018 m. sausio mėn. laikotarpį 2 700 Eur sumai, 3) sąskaitą Nr. 42819 už 2018 m. vasario mėn. laikotarpį 2 700 Eur sumai, 4) sąskaitą Nr. 43248 už 2018 m. kovo mėn. laikotarpį 2 700 Eur sumai, 5) sąskaitą Nr. 45760 už 2018 m. balandžio mėn. laikotarpį 3 267 Eur sumai, 6) sąskaitą Nr. 44284 už 2018 m. gegužės mėn. laikotarpį 3 267 Eur sumai, 7) sąskaitą Nr. 45465 už 2018 m. birželio mėn. laikotarpį 3 267 Eur sumai, 8) sąskaitą Nr. 45877 už 2018 m. liepos mėn. laikotarpį 3 267 Eur sumai. Ieškovės išrašytos sąskaitos-faktūros už patalpų nuomą atitinka sutartyje nustatytą nuomos kainą, todėl laikomos pagrįstomis įrodinėjant skolos sumą už patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. birželio mėn. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog nuomos sutartis buvo nutraukta ir 2018 m. birželio 22 d. atsakovė grąžino patalpas ieškovei, teismas laikė, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolos dalį už 2018 m. liepos mėnesio nuomą yra nepagrįstas, todėl šioje dalyje (dėl 3 267 Eur skolos) ieškinio reikalavimo teismas netenkino.
12. Teismas pažymėjo, kad sutarties 4.6 punkte nurodyta, kad be nuomos mokesčio, nuomininkas įsipareigoja atlyginti patalpų išlaikymo išlaidas, tame tarpe ir mokesčius už bendrųjų patalpų ir teritorijos eksploatacijos išlaidas, nuomininkas papildomai apmoka nuomotojui sąskaitas už pastato administravimą – 0,05 Eur už kv. m. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė šias sąskaitas: 1) Nr. 42668 (už 2018 m. sausio mėn.), 2) Nr. 43114 (už 2018 m. vasario mėn.), 3) Nr. 43520 (už 2018 m. kovo mėn.), 4) Nr. 44052 (už 2018 m. balandžio mėn.), 5) Nr. 44569 (už 2018 m. gegužės mėn.), 6) Nr. 45752 (už 2018 m. birželio mėn.), 7) Nr. 46173 (už 2018 m. liepos mėn.). Visos sąskaitos išrašytos tai pačiai 123,42 Eur sumai. Teismas atkreipė dėmesį, kad visose paminėtose sąskaitose nurodytas patalpų plotas ((duomenys neskelbtini)) sutampa su nuomojamų patalpų plotu, teikiamų paslaugų kaina yra pastovi – 123,42 Eur ir sutampa su sąskaitoje Nr. 46173 (dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nurodyta suma, taip pat patalpų administravimo mokestis atitinka sutarties 4.6.2.1 punkte šalių sutartą pastato administravimo kainą. Be to, visose sąskaitose gavėju nurodyta atsakovė. Taigi, laikytina, kad byloje pateiktos sąskaitos yra susijusios su nagrinėjama byla ir pagrindžiančios skolos faktą. Atsakovė nenurodė aplinkybių, kad sumos už patalpų administravimo ir kitas išlaidas būtų paskaičiuotos neteisingai, taip pat kitais įrodymais nepaneigė atsakovės prievolės mokėti už minėtas paslaugas. Teismas nustatė, kad atsakovė turi pareigą sumokėti mokesčius už bendrųjų patalpų ir teritorijos eksploatavimo išlaidas bei pastato administravimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 m. birželio mėn. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog nuomos sutartis buvo nutraukta ir 2018 m. birželio 22 d. atsakovė grąžino patalpas ieškovei, ieškovės reikalavimas priteisti skolos dalį už 2018 m. liepos mėnesį suteiktas pastato administravimo ir patalpų valymo bei teritorijos tvarkymo paslaugas yra nepagrįstas, todėl šioje dalyje (dėl 123,42 Eur skolos) teismas ieškinio reikalavimo netenkino.
13. Teismas nurodė, kad atsakovė savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovės 474,89 Eur delspinigių už apmokėjimo termino praleidimą yra pagrįstas ir tenkintinas, tačiau iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, jog atsakovė ieškovei skolinga ne 13 191,42 Eur sumą, o 9 801 Eur sumą, taigi, nagrinėjamu atveju delspinigiai už 180 dienų laikotarpį sudaro 352,80 Eur (9 801 Eur x 0,02 proc. x 180 d.) ir yra priteisiami iš atsakovės ieškovės naudai.
14. Teismas nustatė, kad iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (10 153,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
15. Teismas paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (patenkinta dalis sudaro 74 procentus), iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 668,96 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (113,96 Eur žyminis mokestis (154 Eur x 74 proc.) + 555 Eur (750 Eur x 74 proc.) teisinės pagalbos išlaidos), o likusioje dalyje ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų buvo atmestas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
16. Atsakovė (toliau ir apeliantė1) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo peržiūrėti pirmosios instancijos sprendimą apeliaciniame skunde nurodomais pagrindais ir panaikinti 2020 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo galutinį sprendimą, o ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
17. Atsakovė mano, jog bylos nagrinėjimo metu išaiškėjusi faktinė aplinkybė, jog ieškovei nuosavybės teise nepriklauso ginčo 2017 m. spalio 23 d. nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punkte 2.1 nurodytos nuomos sutarties ir bylos ginčo dalyku esančios patalpos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ji nebuvo visapusiškai ir tinkamai įvertinta priimant galutinį sprendimą.
18. Atsakovė nurodo, kad nuomos sutartį sudarė buvusios įmonės vadovės ir akcininkės. Ankstesnė vadovė, Juridinių asmenų registro duomenimis, pareigose buvusi iki 2019 m. rugsėjo 9 d., V. R., kaip paaiškėjo po jos išėjimo, ilgą laiką veikė priešingai apeliantės, tai yra savo vadovaujamos įmonės, interesams ir savo nesąžiningais apeliantės atžvilgiu veiksmais padarė didelę žalą įmonei, dėl ko šiuo metu vyksta eilė teisminių procesų, kuriuose dalyvauja apeliantė. Dabartinei vadovei ir akcininkei nebuvo žinomos jokios reikšmingos aplinkybės, susijusios su ginču, vykstančiu šioje byloje, tokios kaip faktas, kad apeliantė niekada nesinaudojo patalpomis, tačiau nuomos sutarties jos vadovė nenutraukė, faktas, kad apeliantė niekada nemokėjo už patalpas, tačiau ieškovė nuomos sutarties nenutraukė, faktas, kad ieškovei nepriklauso patalpos, faktas, kad be patalpų plano nėra galimybės retrospektyviai išsiaiškinti, apie kokį nekilnojamojo turto objektą realiai vyksta ginčas byloje. Atsakovės nuomone, šių aplinkybių visuma ir kontekstas yra labai reikšmingi priimant galutinį sprendimą byloje dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
Šalies argumentai
19. Apeliantės1 teigimu, pirmosios instancijos teismas laikė nustatytu faktinę aplinkybę, kad ginčo nuomos sutartimi buvo išnuomotos patalpos, plane pažymėtos indeksais Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantė1 mano, kad teismo išvada dėl konkretaus turto perdavimo nepagrįsta jokiais įrodymais. Ieškovė į bylą nepateikė jokio patalpų plano, kuris nuomos sutarties 12.2 punkto pagrindu yra neatskiriama jos dalimi, nors apeliantė prašė pagrįsti bent patalpų lokacijos faktą, nekalbant apie teisėtą valdymą.
20. Apeliantės1 nuomone, teismas neteisingai vertino, kad pagal nuomos sutarties 12.3 punkto sąlygas ieškovė esą neturėjo prievolės registruoti sutartį valstybės įmonėje VĮ „Registrų centras“. Vertinant bylos įrodymų visumą, jų bendrame kontekste šis aspektas, kaip ir daug kitų, pagrindžia ieškovės nesąžiningumą. Neidentifikuotos plane, neregistruotos viešame registre sutartys, kai patalpomis nesinaudojama (skaitiklių rodmenys byloje tai patvirtina), taip vertinant be apribojimų gali būti išnuomotos neapibrėžtam asmenų ratui ir keletą kartų, o po to teikiami „popierinės“ nuomos mokesčio ieškinio reikalavimai, tokie kaip šioje byloje, galimai bylų net yra daugiau. Tačiau, dėl neregistruotų patalpų ir juridinių faktų dėl jų, šių prielaidų objektyviai patikrinti galimybės nėra ir ieškovė toliau gali „pasirašinėti“, apeliantės nuomone, menamų patalpų komercinės nuomos sutartis. Ieškovė byloje nepateikė jokių konkrečių tiesioginių įrodymų, atsikirtimų šiuo klausimu.
Šalies argumentai
21. Apeliantė1 nurodo, kad ginčo patalpomis visiškai nesinaudojo ir byloje nėra duomenų, kokiais teisėtais pagrindais ieškovė valdo patalpas, kur realiai jos yra pastate (nėra plano), jokie juridiniai faktai neregistruoti, apeliantės buvusi vadovė kažkodėl byloje palaiko ieškovės poziciją, kas leidžia teigti buvus nesąžiningiems jos susitarimams su ieškove, apie kuriuos apeliantei nėra žinoma, o nuomos sutartyje ieškovė patvirtina, esą ginčo patalpas valdo „teisėtai“. Šių aplinkybių visuma ir kontekstas, apeliantės1 nuomone, leidžia daryti aiškią prielaidą dėl fiktyvių nuomos santykių sukūrimo ir ieškovės siekio nepagrįstai praturtėti, gauti netesėtą komercinę naudą iš apeliantės1 realizavimo.
22. Apeliantė1 taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad tai, jog byloje nėra pareikštas ieškinys dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ar niekine, esą neleidžia teismui peržengti ginčo dalyko ribų ir įvertinti nuomos sutartis galiojimą. Apeliantė1 nereiškė ieškinio dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia todėl, kad ji buvo nutraukta. Apeliantės1 nuomone, nuomos sutarties galiojimas privalo būti įvertinamas teismo ex officio.
23. Atsakovė pažymi, jog bylą nagrinėjančiam teismui esant nuomonės, kad ginčo nuomos sutarties galiojimas bylos eigoje išaiškinus faktą dėl patalpų nuosavybės teisės neturėjimo ir jo reikšmės ieškinio reikalavimo pagrįstumui privalėjo būti vertinamas tik pareiškus atskirą reikalavimą šiuo klausimu privalėjo būti išspręstas rengiant bylą nagrinėti iš esmės. Teismai turi taip vadinamą išaiškinimo proceso dalyviams pareigą, šiuo atveju dėl įrodymų pateikimo arba informavimo, kad be atskiro ieškinio reikalavimo nutrauktos nuomos sutarties negaliojimo klausimas nebus nagrinėjamas ir sprendžiamas. Atsakovės nuomone, tai byloje nebuvo atlikta ir sprendimas priimtas nevisapusiškai išnagrinėjus esmines bylos aplinkybes, todėl, apeliantės1 nuomone, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
24. Ieškovė (toliau ir apeliantė2) pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2020 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo galutinį sprendimą dalyje dėl skolos priteisimo už 2018 m. liepos mėnesio nuomą (3 267 Eur) bei skolos priteisimo už 2018 m. liepos mėnesį suteiktas pastato administravimo ir patalpų valymo bei teritorijos tvarkymo paslaugas (123,42 Eur), patenkinti ieškovės ieškinį pilna apimtimi, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
25. Ieškovės teigimu, teismo argumentai nepriteisti ieškinio reikalavimų atsakovei dalyje dėl skolos už 2018 m. liepos mėnesį yra nepagrįsti. Ieškovė nurodo, kad šalys sudarė nuomos sutartį 2017 m. spalio 23 d., šios sutarties 6.1. punkte nurodyta, jog nuomos sutartis yra sudaroma 2 metų bei 11 mėnesių laikotarpiui, vadinasi, ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti pajamas už nuomos paslaugas būtent šį laikotarpį. Sutartis tarp šalių nutraukta dėl atsakovės kaltės, t. y. dėl neteisėtų jos veiksmų – nuomos mokesčio nemokėjimo (šios faktinės aplinkybės yra konstatuotos byloje) 2018 m. birželio 22 d. Todėl, ieškovės nuomone, ji turi visas teisėtas galimybes reikalauti negautų pajamų kaip nuostolių atlyginimo iš atsakovės, kadangi įrodė visus tris aspektus, siekiant prisiteisti negautas pajamas: įrodyta, jog pajamos už nuomą buvo planuojamos iš anksto, ieškovė pagrįstai tikėjosi jas gauti esant normaliai veiklai bei šių pajamų negavo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų – nuomos mokesčio nemokėjimo, nors pagal nuomos sutartį atsakovė įsipareigojo tokius mokesčius mokėti. Ieškovė pagrįstai reikalauja skolos priteisimo už 2018 m. liepos mėnesio nuomą (3 267 Eur) bei skolos priteisimo už 2018 m. liepos mėnesį suteiktas pastato administravimo ir patalpų valymo bei teritorijos tvarkymo paslaugas (123,42 Eur), kadangi tai yra jos negautos pajamos, kurių ieškovė pagrįstai tikėjosi ir negavo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Būtent toks laikotarpis pasirinktas todėl, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį buvo pradėtas patalpų remontas, ruošiant jas kitiems nuomininkams, todėl ieškovė nereikalauja pajamų priteisimo už tolimesnius laikotarpius. Šios faktinės aplinkybės kaip prejudicinis faktas yra konstatuotos kitose civilinėse bylose Nr. e2-1578-905/2020 bei e2A-537-440/2020, todėl ieškovė neprivalo jų papildomai įrodinėti.
26. Apeliantės2 teigimu, dėl susiklosčiusios situacijos pasaulyje bei Lietuvos Respublikoje, ji susidūrė su finansiniais sunkumais ir negali vykdyti veiklos bei gauti pajamų iš tiesioginės veiklos vykdymo (teismui teikiama apeliantės 2020 m. liepos 1 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos išrašas su informacija apie mokesčių mokėtoją/PVM mokėtoją, iš kurios matyti, jog apeliantė yra įtraukta į tiesiogiai nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą: apeliantė priklauso grupei „Juridiniai asmenys, kuriems be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“). Tokia situacija, apeliantės2 teigimu, neabejotinai susiklostė dėl COVID-19 poveikio Lietuvos Respublikos verslui bei jo nariams, įskaitant ir atsakovės įmonę, dėl ko apeliantė2 šiuo metu patiria itin didelius finansinius sunkumus.
Atsiliepimas
27. Ieškovė taip pat pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
28. Ieškovė nurodo, kad nesutinka su atsakovės vertinimu pateiktu apeliaciniame skunde, ir mano, jog atsakovės pareiškimai apie tai, jog ginčo patalpos nepriklausė nuosavybės teise ieškovei, yra nepagrįsti bei neteisėti ir ginčo patalpų nuosavybės faktas buvo įrodytas nagrinėjant šią civilinę bylą. 2020 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 19834-996/2020 ir nustatė šiuos prejudicinius faktus: ieškovė AB Vilniaus šilumos tinklai tiekia šilumos energiją butams, esantiems adresais: (duomenys neskelbtini) ir pastatams, esantiems adresais; Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Patalpos ginčo laikotarpiu priklausė atsakovei UAB Nekilnojamojo turto valdymas. Atsakovės patalpoms ieškovės informacinėje sistemoje suteikti vartotojo kodai (duomenys neskelbtini). Ginčo laikotarpis - nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. Šioje byloje buvo nustatytos faktinės aplinkybės, jog ieškovė yra ginčo patalpų šioje byloje savininkė, ir ši informacija buvo pateikta ieškovės nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisme.
29. Ieškovė nurodo, kad nesutinka su atsakovės nurodytomis aplinkybės, jog ankstesne? atsakovės vadove?, Juridinių asmenų registro duomenimis, pareigose buvusi iki 2019 m. rugsėjo 9 d., V.R., kaip paaiškėjo po jos išėjimo, ilga? laika? veikė? priešingai apeliantės, tai yra savo vadovaujamos įmonės, interesams ir savo nesąžiningais veiksmais padare? didele? žalą? įmonei, dėl ko šiuo metu vyksta eile? teisminiu? procesu?, kuriuose dalyvauja apeliante?1, neturi jokių sąsajų su nagrinėjama byla ar jos dalyku, todėl šie argumentai niekaip nepaneigia faktinių aplinkybių, jog ieškovė turėjo teisę į nuomos mokestį už ginčo patalpas pagal tarp šalių sudarytą nuomos sutartį, o visi šie atsakovės pateikti argumentai yra tik mėginimas išvengti jai tenkančios sutartinės prievolės vykdymo.
30. Ieškovė taip pat visiškai nesutinka su atsakovės argumentais, jog neidentifikuotos plane, neregistruotos viešame registre sutartys, kai patalpomis nesinaudojama (skaitikliu? rodmenys byloje tai patvirtina), taip vertinant be apribojimu? gali būti išnuomotos neapibrėžėtam asmenų? ratui ir keletą? kartu?, o po to teikiami „popierinės“ nuomos mokesčio ieškinio reikalavimai, tokie kaip šioje byloje, galimai bylu? net yra daugiau. Tačiau, dėl neregistruotu? patalpų? ir juridiniu? faktu? dėl jų?, šių? prielaidu? objektyviai patikrinti galimybės nėra ir ieškovė toliau gali „pasirašinėti“ menamu? patalpų? komercinės nuomos sutartis.
31. Nurodo, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo sudarytos tarp šalių ginčo patalpų nuomos sutarties fakto ar jos teksto, buvusi atsakovės vadovė patvirtino šalių sutartinių santykių egzistavimo faktą ir teismas tinkamai bei išsamiai išaiškino visas faktines aplinkybes, susijusias su tarp šalių egzistavusiais nuomos santykiais bei šalių sutartinėmis prievolėmis, todėl visi šie atsakovės argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti bei neteisėti, išsakyti tik siekiant išvengti sutartinės prievolės vykdymo.
32. Taip pat ieškovė nesutinka, jog atsakovė nereiškė? ieškinio dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia todėl, kad ji buvo nutraukta. Ieškovės nuomone, šie atsakovės argumentai, nėra pagrįsti jokiais byloje pateiktais dokumentais bei faktinėmis aplinkybėmis: byloje nėra jokių duomenų, jog nors vienas byloje esantis dokumentas buvo surašytas atbuline data ar yra neteisėtas bei negaliojantis, atsakovė nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų bei bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu apskritai nereiškė tokių argumentų, todėl akivaizdu, jog visi šie niekuo nepagrįsti atsakovės pasisakymai ne tik kad nėra bylos nagrinėjimo dalyku, bet taip nėra niekuo pagrįsti bei teisėti, todėl teismo negali būti vertinami. Be to, yra esminis skirtumas tarp sutarties pasibaigimo joje numatytomis sąlygomis bei sutarties būvimo neteisėta bei nepagrįsta iš esmės, nors pagal atsakovės pateiktus argumentus, akivaizdu, jog atsakovė šių dalykų neskiria, todėl ieškovės nuomone, tokie atsakovės argumentai apskritai neturėtų būti vertinami.
Atsiliepimas
33. Atsakovė taip pat pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti atsakovės apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
34. Atsakovė nurodo, kad ieškovė kardinaliai pakeitė teisinę poziciją ieškinio reikalavimo dalyje dėl 3 390,42 Eur ir tai prieštarauja proceso įstatymams ir yra visiškai nepagrįsta bei neįrodyta iš esmės. Negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo klausimas, sutarties pažeidimo nuostoliai nepatenka į bylos ginčo dalyko nagrinėjimo ribas, todėl apeliacinis skundas atsakovės vertintinas kaip procesinis ir faktinis apeliacinės instancijos teismo klaidinimas subjektyviais tikslais.
35. Atsakovės nuomone, ieškovės teiginiai apeliaciniame skunde yra loginis prieštaravimas visiems apeliacinio skundo motyvams, nes ieškovė aukštesnės instancijoje reikalauja jai priteisti 3 390,42 Eur sumą kaip esą negautas pajamas (nuostolius) už sutarties pažeidimą, tačiau skunde vėlgi nurodo pirminį ieškinio pagrindą - nuomos ir susijusių išlaidų priteisimą. Tai, atsakovės vertinimu, yra klaidinantys teiginiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkintini.
36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis).
37. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. galutinis sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 9 801 Eur skolos, 352,80 Eur delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (10 153,80 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 668,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, o likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
38. Ieškovė apeliaciniu skundu apeliuodama į pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies (dėl 3 390,42 Eur sumos nepriteisimo) neteisėtumą bei nepagrįstumą nurodo, jog šioje dalyje skundžiamas sprendimas priimtas neįvertinus dalies byloje surinktų įrodymų arba juos vertinus netinkamai, paaiškindama, jog ginčo atveju ieškovė pagrįstai reikalauja skolos priteisimo už 2018 m. liepos mėn. nuomą (3 267 Eur) bei skolos priteisimo už 2018 m. liepos mėn. suteiktas pastato administravimo ir patalpų valymo bei teritorijos tvarkymo paslaugas (123,42 Eur), kadangi tai yra ieškovės negautos pajamos, kurių ieškovė pagrįstai tikėjosi ir negavo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl ko šioje dalyje, anot ieškovės, pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas ir paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. preliminarus sprendimas pilna apimtimi. Savo ruožtu, atsakovė apeliaciniu skundu apeliuodama į pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies (dėl 10 153,80 Eur sumos priteisimo) neteisėtumą bei nepagrįstumą nurodo, jog teismo išvada dėl konkretaus turto perdavimo nepagrįsta jokiais bylos įrodymais; teismas neteisingai vertino, jog ieškovė neturėjo pareigos registruoti sutartį; nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teisiškai nereikšminga bylai teisingai išspręsti atsakovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė patalpomis visiškai nesinaudojo; sutarties galiojimas, anot atsakovės, privalo būti įvertinamas teismo ex officio; pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo su šiais apeliacinių skundų argumentais sutikti.
39. Bylos duomenimis, šioje civilinėje byloje buvo sprendžiamas susidariusios skolos, kilusios iš tarp ginčo šalių susiklosčiusių nuomos teisinių santykių, priteisimo klausimas. Šioje civilinėje byloje ieškovė pareikštu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės 13 191,42 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 474,89 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Iš ieškovės pirmosios instancijos teismui pateikto ieškinio turinio nustatyta, jog pagrindinis ieškovės ieškinio reikalavimas buvo dėl 13 191,42 Eur nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo, t. y. sudariusios skolos pagal nuomos sutartį priteisimo. Savo ruožtu, apeliuodama į pirmosios instancijos teismo priimto galutinio sprendimo dalies neteisėtumą bei nepagrįstumą ieškovė nurodo, jog dalis ieškiniu prašomos priteisti sumos (3 390,42 Eur) yra ne skola pagal sutartį, tačiau ieškovės negautos pajamos, kurias pastaroji tikėjosi gauti, jeigu sutartis nebūtų nutraukta dėl atsakovės kaltės, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ir šią sumą iš atsakovės ieškovės naudai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik apeliaciniame skunde nurodant argumentus dėl 3 390,42 Eur sumos priteisimo iš atsakovės kaip negautų pajamų pagal nuomos sutartį iš esmės yra keliamas atsakovės civilinės atsakomybės klausimas dėl sutarties nutraukimo, kuris, pažymėtina, nebuvo keliamas (buvo pareikštas reikalavimas tik dėl skolos pagal nuomos sutartį priteisimo) pirmosios instancijos teisme, dėl ko, atitinkamai šis klausimas nebuvo ir nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Be to, Civilinio proceso kodekso 312 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas ieškovės apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamas ieškinio reikalavimo dėl 3 390,42 Eur sumos kaip negautų pajamų priteisimo pagrįstumas, nevertina ir neanalizuoja. Jokių kitų argumentų, kurie sąlygotų išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje dalyje ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo netenkino, ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškinio reikalavimas dėl 3 390,42 Eur skolos priteisimo yra nepagrįstas, dėl ko šioje dalyje nėra pagrindo skundžiamo pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo naikinti arba keisti.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
40. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta 2017 m. spalio 23 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir patalpos, pažymėtos nurodytais indeksais ir sudarančias atitinkamą plotą: patalpos, plane pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), kurių plotas yra (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), buvo perduotos atsakovei 2017 m. spalio 23 d. patalpų priėmimo-perdavimo aktu. Savo ruožtu, 2018 m. birželio 19 d. atsakovei buvo išsiųstas pranešimas apie nuomos sutarties nutraukimą ir atsakovė 2018 m. birželio 22 d. grąžino ieškovei patalpas pasirašydama patalpų priėmimo-perdavimo aktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei sutartis, nei 2017 m. spalio 23 d. patalpų priėmimo-perdavimo aktas, nei sutarties nutraukimo faktas ar 2018 m. birželio 22 d. patalpų priėmimo- perdavimo aktas nebuvo šalių ginčijami. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktiką niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva), t. y. nesant pareikšto reikalavimo dėl tam tikro sandorio pripažinimo negaliojančiu, tik tada, kai aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, yra akivaizdi (pavyzdžiui, akivaizdu, kad sandoris prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai arba viešajai tvarkai ar gerai moralei). Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių jo negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik tada, kai yra šalies reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštas ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001, 2003 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003, 2004 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-150/2004, kt.). Taigi, šioje civilinėje byloje atsakovė, kuri byloje teikė poziciją dėl, atsakovės nuomone, fiktyvių nuomos teisinių santykių egzistavimo, ir nereiškė savarankiško reikalavimo dėl tarp ginčo šalių sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, turėjo pareigą įrodyti akivaizdžias niekinį sandorį patvirtinančias aplinkybes, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas galėtų niekinio sandorio negaliojimo faktą konstatuoti ex officio (savo iniciatyva). Savo ruožtu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tokias aplinkybes byloje atsakovė neįrodė, ir ši išvada grindžiama toliau pateikiamais argumentais.
41. Pirmiausia pažymėtina, jog atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl to, jog buvusi atsakovės vadovė, anot atsakovės, ilgą laiką veikė priešingai atsakovės interesams ir savo nesąžiningais atsakovės atžvilgiu veiksmais padarė didelę žalą įmonei, iš esmės galėtų būti svarbios sprendžiant teisinių santykių, buvusių tarp bendrovės ir jos vadovo, klausimą, tačiau savaime tokie teiginiai ir argumentai nepaneigia ginčo sutarties sudarymo bei vėlesnio nutraukimo fakto bei iš esmės nėra reikšmingos sprendžiant susiklosčiusius sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės teisinius santykius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog ir atsakovės akcentuojama aplinkybė dėl sutarties neįregistravimo VĮ „Registrų centras“ nepaneigia atsiradusių sutarties pagrindu nuomos teisinių santykių bei jų nutraukimo fakto, kadangi, pirma, sutarties įregistravimas VĮ „Registrų centras“ atlieka tik išviešinimo funkciją; antra, pagal sutarties nuostatas ieškovė pareigos įregistruoti sutartį VĮ „Registrų centras“ neturėjo; trečia, atsakovės pozicija, jog neįregistravimas sutarties VĮ „Registrų centras“ sąlygoja ieškovės galimybę „pasirašinėti" menamų patalpų komercinės nuomos sutartis yra grindžiama tik atsakovės samprotavimais bei subjektyviu situacijų vertinimu.
42. Vadovaujantis sutarties turiniu nustatyta, jog sutarties pagrindu atsakovei buvo išnuomotos patalpos, pažymėtos nurodytais indeksais ir sudarančias atitinkamą plotą: patalpos, plane pažymėtos (duomenys neskelbtini), kurių plotas yra (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini). Tokios pačios patalpos yra nurodomos ir pasirašytame ginčo šalių 2017 m. spalio 23 d. patalpų priėmimo-perdavimo akte. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti, jog patalpos atsakovei buvo perduotos. Vien ta aplinkybė, jog byloje nėra patalpų plano, nepaneigia fakto apie sutarties sudarymą, nei apie patalpų faktinį perdavimą atsakovei. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje pateiktas rašytiniais įrodymais (ieškovės pateikta apyvartos lentele, skolos ir delspinigių paskaičiavimo lentele, trečiojo asmens pozicija, išdėstyta atsiliepime, patalpų priėmimo-perdavimo aktu) nustatė, kad atsakovė vykdė mokėjimus pagal sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ši aplinkybė atsakovės byloje nebuvo paneigta. Be to, apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodyta jokių argumentų, sąlygojančių galimybę spręsti apie šios pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstumą. Taigi, akivaizdu, jog šiame punkte nurodytos aplinkybės patvirtina ne tik sutarties objekto atsakovei perdavimo faktą, bet ir pačios sutarties faktinį vykdymą. Savo ruožtu, dėl ginčo patalpų (ne)priklausymo ieškovei nuosavybės teise, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad byloje keliamas klausimas dėl skolos už nuomą priteisimo, tačiau ne patalpų nuosavybės klausimas, be to, byloje nebuvo ir keliamas klausimas dėl ieškovės teisės sudaryti tokio pobūdžio sutartį (ne)buvimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios aplinkybės nevertino ir neanalizavo ir tai nėra laikytina pagrindu spręsti apie pirmosios instancijos teismo priimto skundžiamo sprendimo nepagrįstumą šiuo aspektu, kaip savo apeliaciniame skunde nurodo atsakovė.
43. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, jog ginčo situacijoje neegzistavo akivaizdžios niekinį sandorį patvirtinančios aplinkybės, dėl ko, priešingai negu teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sandorio negaliojimo faktą konstatuoti ex officio, o jeigu nesant šalies reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra (akivaizdžiai) niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai.
44. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog sutartis buvo sudaryta abiejų šalių valia, sutarties objektas buvo atsakovei perduotas, sutartis buvo realiai vykdoma, sutartis bei jos nutraukimas nebuvo šalies ginčijamas, byloje nėra pakankamų duomenų, nurodančių, kad atsakovė būtų pilnai atsiskaičiusi su ieškove pagal sutartį, spręstina, jog tokiu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą priteisti likusią pagal sutartį skolą iš atsakovės ieškovės naudai. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad atsakovė patalpomis faktiškai nesinaudojo nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo išvados dėl skolos priteisimo iš atsakovės teisėtumo bei pagrįstumo, kadangi, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad patalpomis nebuvo faktiškai naudotasi yra pačios atsakovės pasirinkimas ir teisė, bet neeliminuoja atsakovės sutartinės prievolės dėl nuomos ir kitų sutartų mokesčių mokėjimo.
45. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinių skundų argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
46. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog apeliaciniai skundai yra atmesti, apeliantės paliktinos prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovės UAB „Atletiški ir barzdoti“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. galutinio sprendimo atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.