- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-12
- Bylos Nr.
- e2A-537-440/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekodema“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1578-905/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekodema“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl permokos grąžinimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekodema“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 816,98 Eur skolą, 49,96 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanų ir aštuonių procentų procesines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad šalys sudarė dvi negyvenamųjų patalpų numos sutartis, pagal kurias ieškovė iš anksto sumokėjo dviejų mėnesių dydžio nuomos mokesčio sumą, kuri turėjo būti įskaitoma už paskutinius du nuomos mėnesius. Gavusi atsakovės pranešimą apie vienašalį nuomos sutarčių nutraukimą, ieškovė ir toliau mokėjo nuomos mokesčius, taip sumokėdama daugiau mokesčio, negu buvo nustatyta nuomos sutartyse. Ieškovė nurodė, kad ji iš patalpų išsikraustė iki 2018 m. gruodžio 12 d, tik vėliau pastebėjo 816,98 Eur permoką, apie tai informavo atsakovę, tačiau ji atsisako grąžinti permoką. Kadangi atsakovės pareiga grąžinti permoką atsirado 2018 m. gruodžio 13 d., t. y. po sutarčių nutraukimo, tai atsakovei atsirado pareiga mokėti ir pavėluoto mokėjimo palūkanas.
2. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad ji 2018 m. spalio 12 d. informavo ieškovę, kad nuo 2018 m. gruodžio 12 d. vienašališkai nutrauks nuomos sutartis, tačiau ieškovė, nekreipdama dėmesio į pranešimą, toliau patalpose vykdė veiklą ir iš patalpų išsikraustė tik 2019 m. vasario mėnesį. Dėl to sumokėtą avansą atsakovė įskaitė kaip dalinę įmoką už dviejų paskutinių mėnesių nuomos paslaugas. Atsakovė taip pat pabrėžė, kad nutraukdamos sutartis šalys nepasirašė patalpų priėmimo-perdavimo akto. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.240 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į penkių procentų dydžio palūkanas už be pagrindo įgytą pinigų sumą. Be to, atsakovės nuomone, ieškovės nurodomas praturtėjimas atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai ieškovė dėl savo kaltės nesugebėjo įgyvendinti teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, o atsakovė praturtėjo dėl ieškovės veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir rizika.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei UAB „Ekodema“ iš atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 816,98 Eur permokos, 49,96 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanų ir aštuonių procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 816,98 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1922,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Byloje nekilo ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad vykdydama sutartinius įsipareigojimus ieškovė iš anksto sumokėjo atsakovei dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio sumas, kurios pagal sutarčių atitinkamas nuostatas įskaitomos už du paskutinius nuomos mėnesius, atsakovė taip pat neginčijo ieškovės nurodomo bendro permokėto nuomos mokesčio dydžio už du paskutinius nuomos mėnesius, t. y. 816,98 Eur.
5. Teismas vertino, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė būtų nesilaikiusi atsakovės pranešime nurodyto išsikraustymo termino, kad atsakovė būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl laiku neatlaisvintų ar negrąžintų patalpų ar neapmokėtų sąskaitų. Priešingai, pačios atsakovės pateikti įrodymai teismui patvirtino, kad paskutinę sąskaitą apmokėti atsakovė pateikė ir išsiuntė ieškovei 2018 m. gruodžio 3 d. ir šioje sąskaitoje nurodyta sumokėti už patalpų nuomą tik iki 2018 m. gruodžio 12 d., t. y. iki aiškiai apibrėžtos datos, kuri buvo nurodyta ir atsakovės 2018 m. spalio 12 d. pranešime.
6. Teismas akcentavo, kad sutarčių 7.4 punkte įtvirtinta būtent nuomotojo (o ne nuomininko) pareiga tinkamai apžiūrėti grąžinamas patalpas, patikrinti jų būklę, užfiksuoti skaitiklių rodmenis, visus trūkumus užfiksuoti perdavimo-priėmimo akte. Teismas vertino, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji buvo parengusi ar siekė, ketino pasirašyti tokį aktą ir (arba) kad ieškovė būtų atsisakiusi atsakovės parengtą aktą pasirašyti. Priešingai, ieškovė, išsikrausčiusi iš patalpų, jas perdavė atsakovės nurodytam vadybininkui, kuris nesiūlė ir neteikė pasirašyti jokių aktų dėl patalpų, nes jas ketinta tuoj pat remontuoti pritaikant sporto klubo veiklai.
7. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad ieškovė pakankamai įrodė savo argumentus, jog ji iš patalpų išsikraustė ir jas atsakovei grąžino nepažeisdama atsakovės nustatyto termino, t. y. iki 2018 m. gruodžio 12 d. Nustačius, kad ieškovė nuo 2018 m. gruodžio 13 d. nesinaudojo nuomotomis patalpomis, ieškovei nekilo pareiga mokėti nuomos mokesčius per laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 13 d., todėl teismas konstatavo, kad atsakovė neturi teisės į PVM sąskaitose faktūrose Nr. 48207 ir Nr. 48208 nurodomus mokesčius už patalpų nuomą 2018 m. gruodžio ir 2019 m. sausio mėnesiais. Ieškovei sumokėjus ir atsakovei priėmus nuomos mokesčius už paskutinius du mėnesius, teismas vertino, kad ginčo avansinės įmokos netenka teisinio pagrindo būti atsakovės žinioje, todėl teismas 816,98 Eur priteisė ieškovei.
8. Teismas vertino, kad ieškovė pagrįstai reikalauja atitinkamų palūkanų, kurios taikytinos būtent šalims – verslininkams, juolab kad ir palūkanos kilo iš teisinių santykių, susijusių su patalpų nuoma verslo tikslais. Taigi, teismas ieškovei priteisė būtent Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodyto dydžio palūkanas (nurodyto įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnis). Kadangi šiuo atveju ieškovei grąžinama permoka nevertinama kaip atsakovės „įgyta“ be pagrindo, tai ginčo santykiams teismas netaikė ir atsakovės nurodomos CK 6.240 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios penkių procentų dydžio palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, jog ji neginčijo ieškovės nurodomo bendro permokėto nuomos mokesčio dydžio už du paskutinius nuomos mėnesius, t. y. 816,98 Eur. Priešingai, apeliantė tvirtina, kad ieškovei buvo papildomai suteiktos nuomos paslaugos 2018 m. gruodžio bei 2019 m. sausio mėn., todėl ieškovės sumokėtas avansas pagal nuomos sutartis buvo įskaitytas būtent nurodomoms sąskaitoms apmokėti.
9.2. Teismas visiškai neatsižvelgė į apklaustų liudytojų parodymus, jog su visais nuomininkais, įskaitant ir liudijusius asmenis, buvo sudarytas nuomojamų patalpų priėmimo-perdavimo aktas, konkrečiam nuomininkui atlaisvinus nuomojamas patalpas, ir pats nuomininkas kreipdavosi į atsakingą nuomotojo atstovą dėl minėto patalpų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Šiuo atveju ieškovė neinformavo atsakovės, kada ji atlaisvino patalpas, todėl toks patalpų grąžinimo aktas nebuvo sudarytas. Šiuo atveju ieškovė turėjo pareigą įrodyti, jog ji nuomojamas patalpas grąžino būtent 2018m. gruodžio 12 d. Ieškovė patalpomis naudojosi ilgiau, nei tęsėsi tarp šalių sutartiniai santykiai, todėl, apeliantės nuomone, pagal sutarties 7.1. punktą, nuomininkas privalo mokėti sutartyje numatytą nuomos mokestį bei mokesčius už jam suteiktas paslaugas.
9.3. Nesutinka ir su teismo vertinimu, jog atsakovė neįrodė sąskaitų pateikimo ar išsiuntimo ieškovei šalių sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovės pateiktos išrašomų sąskaitų faktūrų registro išrašo kopijos, apeliantės tvirtinimu, patvirtina, jog sąskaitos faktūros buvo išrašytos ieškovei ir pateiktos analogišku būdu, kaip ir sutartinių santykių metu.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Ekodema“ prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė ginčija sprendime pateiktą įrodymų vertinimą ir pateikia savo subjektyvų bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimą. Atsakovė neįrodė, kad po 2018 m. gruodžio 12 d. ieškovė tęsė veiklą patalpose ir išsikraustė tik 2019 m. vasario mėnesį. Ieškovė aplinkybę, jog ji iš patalpų išsikraustė iki 2018 m. gruodžio 12 d., pagrindė konkrečiais įrodymais, kurie nebuvo nuginčyti ir paneigti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
12. Byloje kilo ginčas dėl nuomos santykių, aplinkybių dėl avansu už du mėnesius sumokėto nuomos mokesčio vertinimo teisėtumo. Ginčas kilo dėl esminės faktinės aplinkybės, kada ieškovė atlaisvino ir išsikraustė iš nuomotų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).
13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
14. Negyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį ir, pasibaigus nuomos sutarties terminui, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
15. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (CK 6.535 straipsnio 4 dalis). Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grąžinti pastatą (statinį, įrenginį) laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo–priėmimo aktą (CK 6.535 straipsnio 2 dalis). Jeigu, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas negrąžina daikto nuomotojui, jam kyla CK nustatyti teisiniai padariniai – nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį, susidariusį per laiką, kai buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 straipsnio 2 dalis).
16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2017 m. sausio 6 d. ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 17-01-06/V ir Nr. 18-08-27/N, kuriomis atsakovė išnuomojo ieškovei negyvenamąsias patalpas esančias (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 20–27, 28–35). Vykdydama sutartinius įsipareigojimus ieškovė iš anksto sumokėjo atsakovei dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio sumas, kurios pagal sutarčių atitinkamas nuostatas užskaitomos už du paskutinius nuomos mėnesius (2017 m. sausio 6 d. sutarties 4.3 p., 2018 m. rugpjūčio 27 d. sutarties 4.4 p.). Atsakovė 2018 m. spalio 12 d. el. laišku informavo ieškovę, jog nuo 2018 m. gruodžio 12 d. vienašališkai nutrauks nuomos sutartis (e. b. l. 36). Ieškovė po pranešimo apie vienašalį nuomos sutarčių nutraukimą, toliau mokėjo nuomos mokestį, nors už paskutinius du mėnesius mokėtinas nuomos mokestis turėjo būti įskaitytas į ieškovės atsakovei sutarties sudarymo metu sumokėtą avansą. Po nuomos sutarčių nutraukimo susidarė 816,98 Eur ieškovės nuomos mokesčio permoka atsakovei (e. b. l. 37–39). Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė iš patalpų išsikėlė tik 2019 m. vasario mėnesį, todėl atsakovė išankstiniu būdu sumokėtą 816.98 Eur avansą įskaitė kaip dalinį mokėjimą už suteiktas dviejų paskutinių mėnesių nuomos paslaugas.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2018 m. gruodžio 13 d. nesinaudojo nuomotomis patalpomis, todėl ieškovei nekyla pareiga mokėti atsakovės apskaičiuotus nuomos mokesčius per laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 13 d. Apeliantė nesutinka su teismo sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl patalpų atlaisvinimo momento.
18. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliantės argumentus, kad teismas neteisėtai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovei dėl ginčo patalpų naudojimosi po 2018 m. gruodžio 12 d. Šiuo atveju apeliantė nepateikė įrodymų, kad po 2018 m. gruodžio 12 d. ji būtų reiškusi pretenzijas ieškovei dėl ginčo patalpų naudojimosi po šio termino. Taip pat apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrįsdama savo nurodytą aplinkybę, kad ieškovė ginčo patalpose toliau vykdė veiklą ir jas atlaisvino tik 2019 m. vasario mėnesį. Priešingai nei tvirtina apeliantė, byloje apklausti liudytojai J. L., J. M., N. M. patvirtino, kad ieškovė iš nuomotų patalpų išsikraustė vėliausiai gruodžio 10–15 d., nes po ieškovės išsikraustymo jos patalpose prasidėjo statybų ir remonto darbai. Kaip pagrįstai vertino bylą nagrinėjęs teismas, ieškovės išsikraustymą iš patalpų patvirtina ir UAB „DPD Lietuva“ pažyma, kurioje nurodoma, kad paskutinis siuntų surinkimas iš ieškovės, adresu: (duomenys neskelbtini), įvyko 2018 m. gruodžio 7 d. ir kad nuo 2018 m. gruodžio 10 d. siuntos iš ieškovės surenkamos jau kitu adresu (e. b. l. 114). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantei tvirtinant, jog ieškovė po 2018 m. gruodžio 12 d. toliau vykdė veiklą ginčo patalpose ir išsikraustė tik 2019 m. vasario mėnesį, jai kilo procesinė pareiga pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, tačiau jų apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).
19. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad šiuo atveju ieškovė neinformavo atsakovės, kada ji atlaisvino patalpas, joks patalpų grąžinimo aktas nebuvo sudarytas, todėl būtent ieškovė turėjo pareigą įrodyti, jog ji nuomojamas patalpas grąžino 2018 m. gruodžio 19 d. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad po nuomos sutarčių nutraukimo ieškovei iki 2018 m. gruodžio 12 d. atlaisvinus ginčo patalpas, patalpų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. Tačiau teismas vertina tai, kad ieškovė nuo 2018 m. spalio 29 d. išsinuomojo kitas komercinės paskirties patalpas (e. b. l. 74-77), patalpų atlaisvinimo momentą patvirtino kaip liudytojai apklausti asmenys, kurie buvo išsinuomoję patalpas pas atsakovę. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su bylą nagrinėjusio teismo pozicija dėl ginčo patalpų nuomos sutarčių 7.4 punkte įtvirtinta apeliantės (o ne ieškovės) pareiga tinkamai apžiūrėti grąžinamas patalpas, patikrinti jų būklę, užfiksuoti skaitiklių rodmenis, visus trūkumus užfiksuoti perdavimo-priėmimo akte. Teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga ir tai, kad apeliantė byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius apie ginčo patalpų priėmimo-perdavimo akto pateikimą ieškovei ir vengimą jį pasirašyti.
20. Apeliantė apeliaciniame skunde ginčija teismo išvadą jog atsakovė neįrodė sąskaitų pateikimo ar išsiuntimo ieškovei šalių sutartyje nustatyta tvarka. Byloje atsakovė pateikė 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 48207 ir 2019 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 48208 (e. b. l. 64–65), tačiau pats ginčo PVM sąskaitų faktūrų išrašymas nereiškia ir neįrodo, kad jose nurodytos paslaugos buvo suteiktos, juo labiau tomis sumomis, kurios jose yra nurodytos, nes CK 6.718 ir 6.720 straipsniai numato, kad paslaugų teikėjas turi teisę į atlyginimą tik už atliktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie šiose sąskaitose apskaičiuotų sumų, sunaudotų resursų pagrindimą, t. y. jog šios paslaugos buvo faktiškai suteiktos ieškovei. Be to, kaip pagrįstai vertino bylą nagrinėjęs teismas, paskutinę sąskaitą apmokėti atsakovė pateikė ir išsiuntė ieškovei 2018 m. gruodžio 3 d. ir šioje sąskaitoje nurodyta sumokėti už patalpų nuomą tik iki 2018 m. gruodžio 12 d., t. y. iki aiškiai apibrėžtos datos, kuri buvo nurodyta ir atsakovo 2018 m. spalio 12 d. pranešime. Be to, šiuo atveju atsakovė byloje nepateikė įrodymų, jog 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 48207 ir 2019 m. sausio 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 48208 buvo siųstos ieškovei sutartyse nustatytu būdu.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertintos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, taip pat į bylą pateikti įrodymai, kuriuos įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
23. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai vadovavosi teisės normomis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
25. Ieškovė pareiškė prašymą priteisti iš atsakovės 1203,95 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, pateikė duomenis, kad bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, sumokėjo 2020 m. balandžio 6 d.
26. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, paruošto dokumento turinį ir apimtį, galimas advokato darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ne per didelės, todėl jos priteistinos iš atsakovės ieškovei.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekodema“, j. a. k. 303251555, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, j. a. k. 300145575, 1203,95 Eur (vieną tūkstantį du šimtus tris eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.