- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-17
- Bylos Nr.
- e2A-103-562/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18135-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- M. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui M. Ž. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Ž.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sostinės kreditai“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. Ž. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti 1 913,19 Eur skolą, 74,44 procentų dydžio palūkanas nuo 141,21 Eur kredito sumos nuo 2020 m. birželio 1 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 74,92 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo 489,68 Eur sumos nuo 2020 m. birželio 1 d. iki visiško prievolių įvykdymo, 74,66 procentų dydžio palūkanas nuo 335,21 Eur kredito sumos nuo 2020 m. birželio 1 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2018 m. gruodžio 21 d. sudare? vartojimo kredito sutarti? Nr. 49744, 2019 m. sausio 2 d. sudare? vartojimo kredito sutarti? Nr. 49841 ir vartojimo kredito sutarti? Nr. 49736 (toliau – Sutartys). Sutarties Nr. 49744 pagrindu ieškovė atsakovui suteike? 150 Eur kredita?. Bendra vartojimo kredito kainos metine? norma buvo 106,03 procento. Taip pat Sutarties Nr. 49841 pagrindu ieškovė atsakovui suteike? 500 Eur kredita?. Bendra vartojimo kredito kainos metine? norma buvo 107,07 procento. Taip pat Sutarties Nr. 49736 pagrindu ieškovė atsakovui suteike? 350 Eur kredita?. Bendra vartojimo kredito kainos metine? norma – 106,68 procento. Kadangi atsakovas laiku nei?vykde? savo pareigos (laiku nemoke?jo sutartiniu? i?moku?), ieškovė kreipe?si i? atsakova? su pretenzija, kurioje nurodyta, kad, nesumoke?jus skolos, ieškovė bus priversta kreiptis i? teisma? bei inicijuoti priverstini? negra?žintos skolos išieškojimo procesa?.
3. Ieškinyje teigė, kad atsakovas skolos nesumokėjo ir po pretenzijos pateikimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai.
Šalies argumentai
5. Atsakovas dėl minėto sprendimo pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkino ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą už akių panaikino.
7. Pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas grindė tuo, jog ieškovė jį informavo, kad, imant atsakovo vardu paskolas, buvo nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir elektroninis paštas: (duomenys neskelbtini)@gmail.com, kuris buvo registruotas atsakovo pažįstamo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. Ž. motinos vardu. Atsakovas su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyrių (toliau – VPK Vilniaus m. 6-asis PK), pradėti ikiteisminį tyrimą. 2019 m. kovo 20 d. VPK Vilniaus m. 6-asis PK pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį. 2020 m. liepos 31 d. teismas į atsakovo darbovietę atsiuntė pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo bei ieškinį, tačiau atsakovas nebuvo informuotas, nes atostogavo. Atsakovui grįžus iš atostogų, jam buvo įteiktas teismo pranešimas ir ieškinys, o 2020 m. rugpjūčio 26 d. atsakovas gavo teismo sprendimą už akių.
Šalies argumentai
8. Pareiškime taip pat nurodė, kad 2018 m. gruodžio 21 d. ir 2019 m. sausio 2 d. panaudojus atsakovo asmens duomenimis, apgaule, internetu buvo paimtos paskolos iš ieškovės 150 Eur, 500 Eur, 350 Eur sumoms, iš IĮ „Aujama-credit“ 1 000 Eur sumai, taip pat buvo pasikėsinta paimti paskolas atsakovo vardu iš UAB „HST komunikacijos“, UAB „LSV intergroup“, UAB „Mokilizingas“, UAB „ Bendras finansavimas “. 2020 m. sausio 13 d. įtariamajam trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. Ž. buvo pareikšti įtarimai, kad šis, pasinaudojęs atsakovo asmens duomenimis, apgaule, internetu paėmė paskolas iš ieškovės, suma 1 000 Eur. Teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Ž. prisipažino, kad, pasinaudojęs atsakovo asmens duomenimis, paėmė paskolas, todėl siūlė ieškovui pakeisti proceso šalį iš netinkamo atsakovo M. Ž. į tinkamą atsakovą A. Ž.
Atsiliepimas
9. Ieškovė teismui pateiktame atsiliepime į atsakovo pareiškimą prašė netenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir praleisto termino atnaujinimo. Nurodė, kad ieškinys atsakovui buvo išsiųstas 2020 m. birželio 24 d. gyvenamosios/deklaruotos vietos adresu, apie vykstantį teisminį procesą atsakovas sužinojo dar 2020 m. birželio 24 d., gavęs išsiųstus procesinius dokumentus. Atsakovas turėjo visas galimybes įgyvendinti savo procesines teises, bei domėtis teisminio proceso eiga. Atsakovo teiginys, kad jis atostogavo, dėl to negavo ir nesusipažino su teismo procesiniais dokumentais, siunčiamais į darbovietę, nepagrįstas, kadangi nenurodytas nei atostogų laikotarpis, nei pridėtas atostogas bei atostogų laikotarpį pagrindžiantis dokumentas.
10. Taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-asis skyrius 2020 m. kovo 16 d. nutarimu nutraukė atsakovo minėtą ikiteisminį tyrimą. Nutarimu nustatyta, kad atsakovas savanoriškai pateikė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. Ž. savo asmens duomenis, kurie vėliau buvo naudojami asmens identifikacijai. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad atsakovas ankščiau yra sudarinėjęs kredito sutartį ir gavęs paskolą elektroniniu būdu bei žinojo ar galėjo aiškiai suvokti, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Ž. laisvai naudojasi prisijungimu prie jo vardu atidarytų sąskaitų, todėl atsakovas galėjo suprasti, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Ž. gali naudotis jo sąskaita ir duomenimis savo nuožiūra. Atsakovas elgėsi itin nerūpestingai ir neatsakingai savo asmens duomenų ir sąskaitų atžvilgiu ir byloje negauta objektyvių duomenų, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Ž. neteisėtai įgijo atsakovo neviešus elektroninius duomenis. Atsižvelgiant į tai, ikiteisminio tyrimo metu nuspręsta, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovo ar kreditus teikiančių bendrovių atžvilgiu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Ž. panaudojo apgaulę, kurios pagrindu įgytas svetimas turtas ir išvengta turtinės prievolės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7419-960/2021 ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 238 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės valstybės naudai 8,30 Eur pašto išlaidas, atsisakė priimti pateiktus ieškovės rašytinius įrodymus bei paaiškinimus.
12. Susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog yra pateiktos Sutartys Nr. 1, 2, 3 bei jų specialios sąlygos, kuriose nurodyti ieškovės ir atsakovo rekvizitai, sąlygos, bet nėra šalių parašų ar elektroninių parašų. Ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose nėra nurodytos aplinkybės, kaip buvo sudaromos Sutartys, kaip buvo nustatyta, jog Sutarčių šalimi yra atsakovas.
13. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2020 m. kovo 16 d. nutarime nurodytos aplinkybės bei atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog visus veiksmus, susijusius su Sutarčių sudarymu atliko trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Ž. Teismas konstatavo, kad atsakovas nežinojo apie šių Sutarčių sudarinėjimą bei neišreiškė valios dėl tokių konkrečių Sutarčių sudarymo, o tik žinojo ar turėjo žinoti, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Ž., galėdamas naudotis atsakovo Sąskaita ir turėdamas asmens dokumento kopiją bei nuotrauką, turi galimybę jo vardu sudaryti kredito sutartis.
14. Pirmosios instancijos teismas nelaikė atsakovo Sutarčių šalimi ir pažymėjo, kad vien tik žinojimas, jog jo vardu sandorius turi galimybę sudaryti kitas asmuo, nes jis turi tam tinkamas priemones ir, nesiėmimas jokių veiksmų užkirsti tam kelią nėra pagrindu pripažinti, jog tokiu būdu atsakovas buvo išreiškęs savo valią ir ketinimus sudaryti Sutartis ir turėtų būti pripažintas Sutarčių šalimi.
15. Konstatavo, kad ieškovė pareikštus reikalavimus (ieškinio faktinį pagrindą) atsakovui grindė ginčo sutartimis ir iš jų atsakovui kylančiomis prievolėmis – grąžinti kredito sumą, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus. Darė išvadą, kad teismas negali keisti ieškinio pagrindo ir dalyko, todėl, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybės, jog atsakovas nesudarinėjo Sutarčių, ieškinys pareikštas tuo pagrindu, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo skolą ir kitus mokėjimus atsiradusius iš Sutarčių, ieškinį laikė nepagrįstu ir todėl atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Registracijos mokestis, būtinas vartojimo kredito sutarties sudarymui ir asmens tapatybės nustatymui, buvo pervestas iš atsakovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios elektroninių pinigų įstaigoje UAB „Paysera LT“. UAB „Paysera LT“ sąskaitos gali būti atidaromos elektroniniu būdu. Klientams atliekant asmens tapatybės nustatymą UAB „Paysera LT“, nuotrauka yra daroma tiesioginės nuotraukos perdavimo būdu (realiuoju laiku), asmenys turi nusifotografuoti realiuoju laiku patys: atsistoti centre, taikant veido kontūrus į sistemoje esančius veido kontūrus. Paskyra yra asmeninė ir jau naudotis (prie jos prisijungti) turi teisę tik jos savininkas, t. y. klientas. Taigi, atsakovas. Paysera kliento patvirtinimai, užsakymai, prašymai, pranešimai, kitokie veiksmai, atlikti trečiųjų asmenų interneto svetainėse ar kitose vietose, prisijungus per savo Paysera sąskaitą ir tokiu būdu save identifikavus, yra prilyginami elektroniniu parašu patvirtinto sandorio sudarymui.
16.2. Identifikavus asmenį per UAB „Paysera LT“, nėra ir nebuvo pagrindo abejoti dėl asmens, sudariusio vartojimo kredito sutartį, tapatybės.
Žemesnės instancijos teismas
16.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo nutarimą vertino vienareikšmiškai, kadangi prokuroras nurodęs, jog neatmetama galimybė, kad atsakovas kreipėsi į policiją su pareiškimu, siekdamas išvengti finansinių nuostolių dėl negrąžintų paskolų kredito bendrovėms.
16.4. Pirmosios instancijos teismas parengiamajame posėdyje perėjo į teismo posėdį ir bylą iš esmės teismo posėdyje išnagrinėjo, ieškovei nepranešus ir neatsižvelgus į jos prašymą, kad prašė nagrinėti jai nedalyvaujant tik parengiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismo sprendime klaidingai ir nepagrįstai nurodyta, kad ieškovė prašė ir bylą iš esmės nagrinėti jai nedalyvaujant.
16.5. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų iki parengiamojo teismo posėdžio ieškovės pateiktų įrodymų ir jais nustatytų aplinkybių, neobjektyviai vertino atsakovo paaiškinimus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles.
16.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė kasacinio teismo suformuotą praktiką panašiose bylose. Be to, nebuvo pagrindo pareiti iš parengiamojo teismo posėdžio į teismo posėdį ir pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
16.7. Pirmosios instancijos teismo reikalavimas tik galutiniame sprendime, kad ieškovė ieškinį turėjo grįsti aplinkybėmis, kurias teismas ir ieškovė sužinojo tik po sprendimo už akių priėmimo, pažeidžia ieškovės teises ir suteikia perdėtą pranašumą kitai šaliai, kaip, beje ir proceso vilkinimas metus laiko dėl nuo atsakovo priklausančių priežasčių. Jokios teismų darbo karantino metu rekomendacijos nesuteikė teisės metus laiko nenagrinėti bylos ją vis atidedant dėl nuo atsakovo priklausančių priežasčių.
Atsiliepimas
17. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė ieškinio reikalavimus grindė tarp šalių sudarytomis kredito sutartimis ir iš jų atsakovei kylančiomis prievolėmis grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus, nors, pateikdama teismui ieškinį, ieškovė puikiai žinojo, kad su ja sutartis dėl kreditų gavimo sudarė kitas asmuo. Dėl šių aplinkybių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Ieškovė iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu gavo užklausas, kuriose ieškovei buvo nurodyta suteikti informaciją, ar, imant paskolas, buvo tikrinama asmens, imančio paskolas, tapatybė, ir jeigu taip, tai kaip buvo tikrinama tapatybė, ar buvo darytas garso įrašas, tikrinant asmens tapatybę, jei buvo, tai ikiteisminio tyrimo pareigūnai prašė pateikti garso įrašus. Ieškovė su ikiteisminio tyrimo pareigūnais bendradarbiavo ir puikiai žinojo šias aplinkybes, tačiau nors ir žinodama, kad kreditus paėmė kitas asmuo, su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų ir kitų mokėjimų priteisimo iš atsakovo, taip bandydama prisiteisti skolą iš kito, kuris nesudarinėjo nei sutarčių su ieškove, nei šių kreditų neėmė ir apie juos sužinojo, ieškovei pradėjus siųsti reikalavimus dėl skolos grąžinimo paštu į atsakovo gyvenamąją vietą.
17.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teismas negali keisti ieškinio pagrindo ir dalyko, todėl, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybės, jog atsakovas nesudarinėjo sutarčių su ieškove, o ieškinys pareikštas tuo pagrindu, kuriuo prašė ieškovė priteisti iš atsakovo skolą ir kitus mokėjimus, atsiradusius iš sutarčių, teismas ieškinį laikė nepagrįstu, todėl ieškinys teismo ir buvo atmestas.
17.3. Pats trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad su ieškove sudarė vartojimo kredito sutartis, savo naudai įgijo svetimą turtą bei neteisėtai panaudojo svetimą asmens dokumentą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės.
18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
19. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
20. Nagrinėjamos apeliacijos objektą sudaro skundžiamas sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas, iš esmės konstatavęs, jog atsakovas nesudarė ginčo sutarčių, ieškinį atmetė.
21. Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu ir jame išdėstytais pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad, identifikavus asmenį per UAB „Paysera LT“, nėra ir nebuvo pagrindo abejoti dėl asmens, sudariusio vartojimo kredito sutartį, tapatybės. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo nutarimą vertino vienareikšmiškai, kadangi prokuroras nurodė, jog yra galimybė, kad atsakovas kreipėsi į policiją su pareiškimu, siekdamas išvengti finansinių nuostolių dėl negrąžintų paskolų kredito bendrovėms. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles.
22. Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaiko skundžiamo sprendimo motyvus ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė ieškinio reikalavimus grindė tarp šalių sudarytomis kredito sutartimis ir iš jų atsakovei kylančiomis prievolėmis grąžinti kreditą, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus, nors, pateikdama teismui ieškinį, ieškovė puikiai žinojo, kad su ja sutartis dėl kreditų gavimo sudarė kitas asmuo.
23. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė su galimai atsakovu arba trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, A. Ž., galimai pasinaudojusiu atsakovo asmens duomenimis, sudarė ginčo Sutartis. Bylos duomenimis, Sutarties Nr. 49744 pagrindu ieškovė suteike? 150 Eur kredita?. Bendra vartojimo kredito kainos metine? norma buvo 106,03 procento. Sutarties Nr. 49841 pagrindu ieškovė suteike? 500 Eur kredita?. Bendra vartojimo kredito kainos metine? norma buvo 107,07 procento. Taip pat Sutarties Nr. 49736 pagrindu ieškovė suteike? 350 Eur kredita?. Bendra vartojimo kredito kainos metine? norma – 106,68 procento. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė, siekdama skolos sugrąžinimo, yra teikusi ne vieną pretenziją ir ne vieną raginimą, adresuotą atsakovui. Atsakovas buvo informuojamas ir elektroniniu paštu, ir trumposiomis SMS žinutėmis.
24. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas iš esmės dėl to, ar atsakovas, ar trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Ž., pasinaudojęs atsakovo asmens duomenimis, sudarė ginčo Sutartis, ir ar atsakovas žinojo, kad tokios sutartys bus sudaromos ir kt.
25. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į VPK Vilniaus m. 6-ąjį PK su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą. 2019 m. kovo 20 d. VPK Vilniaus m. 6-asis PK pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Bylos duomenimis, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2020 m. kovo 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu.
26. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ginčo nutarime nurodytų aplinkybių, tačiau iš esmės nepakankamai įvertino tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nepaisant to, kad minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, pirmosios instancijos teismas vis vien iš esmės teigė, kad ne atsakovas sudarė ginčo Sutartis. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamai duomenų, kad nustatytų reikšmingas aplinkybes, kurioms esant, būtų galėjęs daryti išvadas byloje.
27. Vien ta aplinkybė, kad civilinio proceso tvarka reikalaujama skolos priteisimo iš asmens, kuris kreipėsi su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, panaudojant jo asmens duomenis, neužkerta kelio konstatuoti to asmens veiksmų neteisėtumą ieškovo atžvilgiu. Tokiu atveju yra labai svarbu išsiaiškinti visas reikšmingas bylai aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo pradėjimas pats savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, jog kitas asmuo, o ne atsakovas, pasinaudojo atsakovo asmens duomenimis, taigi ir sudarė ginčo Sutartis. Tam, kad pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs daryti tokią vienareikšmišką išvadą, jis turėjo prijungti prie nagrinėjamos bylos ikiteisminio tyrimo medžiagą, taigi, ir visapusiškai įvertinti visas byloje minimas aplinkybes tam, kad būtų atskleista bylos esmė.
28. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtrauktas A. Ž. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, matyti, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Ž. iš pradžių buvo informuotas apie 2021 m. sausio 28 d. turėjusį vykti parengiamąjį posėdį, tačiau parengiamasis posėdis buvo atidėtas net kelis kartus ir paskirta nauja data, kada įvyko parengiamasis posėdis – 2021 m. rugsėjo 6 d. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Ž. nagrinėjamoje byloje nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei atvyko į 2021 m. rugsėjo 6 d. parengiamąjį posėdį. Įvertinusi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija konstatuoja, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Ž., nebuvo tinkamai informuotas ar apskritai informuotas apie 2021 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusį parengiamąjį posėdį nagrinėjamoje byloje, todėl jame ir neturėjo galimybės dalyvauti. Iš bylos kortelės matyti, kad dokumentai, informuojantys apie pastarąjį parengiamąjį posėdį, jam nebuvo įteikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo ar netaikymo atsakovo atžvilgiu, esminių aplinkybių nustatymui galėjo turėti reikšmę trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. Ž. paaiškinimai. Neišklausius šio asmens, kyla abejonės, ar į visus esminius klausimus pirmosios instancijos teismas atsakė išsamiai. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti svarbias aplinkybes, turėjo spręsti, jog tokio asmens dalyvavimas parengiamajame teismo posėdyje yra privalomas.
29. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsakovas nurodo, kad trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. Ž. pateikė paso nuotrauką ir jis turėjo telefone savo nuotrauką, pagal UAB „Paysera LT“ identifikavimo sistemą asmuo turi nusifotografuoti realiu laiku pats. Ieškovė apeliaciniame skunde teisingai atkreipė dėmesį, kad, klientams atliekant asmens tapatybės nustatymą UAB „Paysera LT“, nuotrauka yra daroma tiesioginės nuotraukos perdavimo būdu (realiuoju laiku), asmenys turi nusifotografuoti realiuoju laiku patys: atsistoti centre, taikant veido kontūrus į sistemoje esančius veido kontūrus. Paskyra yra asmeninė ir ja naudotis (prie jos prisijungti) turi teisę tik jos savininkas, t. y. klientas (nagrinėjamos bylos atveju – atsakovas). UAB „Paysera LT“ kliento patvirtinimai, užsakymai, prašymai, pranešimai, kitokie veiksmai, atlikti trečiųjų asmenų interneto svetainėse ar kitose vietose, prisijungus per savo UAB „Paysera LT“ sąskaitą ir tokiu būdu save identifikavus, yra prilyginami elektroniniu parašu patvirtinto sandorio sudarymui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.
30. Be to, pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad pareikštu pagrindu ieškinys negalėjo būti patenkintas.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas).
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas proceso normas, yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016; 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016).
33. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
34. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).
35. Sprendžiant klausimą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamo sutarties vykdymo, turėjo būti vertinamos ir sutartinės atsakomybės turinį atskleidžiančios sutarties sąlygos.
36. Nagrinėjamu atveju teisinio kvalifikavimo atlikimas buvo pirmosios instancijos teismo pareiga, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas šios pareigos neįvykdė nepagrįstai.
37. CPK 301 straipsnis nustato, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus CPK numatytus atvejus. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo atliekamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neapima bylos nagrinėjimo iš naujo apeliacinės instancijos teisme, t. y. CPK yra įtvirtinta ribotos apeliacijos samprata. Jai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, apeliacijoje tikrinama, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese vadovaujamasi nuostatomis, kad bylai reikšmingi duomenys turi būti pateikiami ir išsamiai ištiriami pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-701/2019).
38. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad bylos esmė suprantama, kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Kadangi kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
40. Nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė, kas iš tiesų sudarė ginčo Sutartis, nepagrįstai byloje neišklausė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. Ž., nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, neišreikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagos, taigi, ir nevertino šio ikiteisminio tyrimo duomenų, kurie galėjo turėti reikšmės ginčo bylos išnagrinėjimui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimties ieškovės reikalavimo pagrįstumo vertinimas apeliacinės instancijos teisme prilygtų bylos nagrinėjimui visa apimtimi naujais aspektais, ir tai nėra suderinama su Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisėje įtvirtinta apeliacijos samprata.
Dėl procesinės bylos baigties.
41. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
42. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
43. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, įvertinusi visos bylos eigą ir pirmosios instancijos teismo atliktus veiksmus, nagrinėjant ginčo bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį yra pagrindas naikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
44. Kadangi byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.