Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui M. Ž. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

18. Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas - ar atsakovas yra atsakingas už sutarčių sudarymus bei kreditų paėmimus, ar visgi kitas asmuo (tretysis asmuo).

20. Pažymėtina tai, kad kiekvienoje civilinėje byloje kiekviena šalis turi pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 176 str. – 179 str.).

22. Be to, pažymėtina ir tai, kad abi šalis atstovauja profesionalūs teisininkai, t. y. advokatas / advokato padėjėjas, todėl teismui šiuo atveju nėra jokios pareigos už šalis rinkti / teikti įrodymus į šią civilinę bylą, kadangi priešingu atveju nebus išlaikomi proceso šalių lygiateisiškumo bei rungtyniškumo principai. Juolab, pažymėtina ir tai, kad ši civilinė byla nėra kildinama nei iš darbo santykių, nei iš šeimos santykių, kuriose teismas turi aktyviąją teisę rinkti už šalis įrodymus į bylą, todėl teismas šiuo atveju vertina tuos įrodymus, kuriuos šalių atstovai pateikė į šią civilinę bylą iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 176 str. – 179 str.).

24. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, jog 0,29 EUR registracijos mokestis visgi realiai buvo sumokėtas iš atsakovo M. Ž. sąskaitos, o ne iš trečiojo asmens sąskaitos, ir šie rašytiniai įrodymai šioje civilinėje byloje nėra paneigti jokiais kitais įrodymais, todėl šios aplinkybės yra laikytinos pilnai įrodytomis (LR CPK 176 str. – 179 str.).

26. Teismas daro išvadą, jog šios aukščiau nurodytos aplinkybės yra pilnai įrodytos įrodymais ir jos nėra paneigtos jokiais kitais įrodymais šioje civilinėje byloje, todėl jos taip pat yra laikytinos pilnai įrodytomis, o atsakovo ir atsakovo atstovo argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

27. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, jog šiuo atveju tretysis asmuo be atsakovo leidimo / sutikimo disponavo atsakovo asmens identifikavimo duomenimis bei sąskaita ir tokiu būdu nesąžiningai pasinaudojo paskolomis, nesukelia atsakomybės trečiajam asmeniui. Priešingai, atsakovas, t. y. kaip pilnametis bei sąmoningas vartotojas, visgi privalėjo savo identifikaciniais duomenimis bei sąskaitomis naudotis itin atsakingai ir saugiai, t. y. nesuteikiant jokių prieigų kitiems tretiesiems asmenims, o jeigu jau taip ir nutiko, jog visgi prieigomis pasinaudojo tretieji asmenys su atsakovo tiesioginiu / netiesioginiu leidimu, tai visa civilinė sutartinė atsakomybė visgi tenka tik pačiam atsakovui ir už paskolų paėmimą, ir už paskolų atidavimą, todėl ir šioje dalyje atsakovo bei atsakovo atstovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

28. Teismas taip pat daro išvadą, jog atsakovo pradėtas ir prokuratūros nutrauktas ikiteisminis tyrimas trečiojo asmens atžvilgiu neįrodo tos aplinkybės, kad visgi tretysis asmuo šiuo atveju atliko kokius tai neteisėtus bei priešingus teisei veiksmus, už kuriuos trečiajam asmeniui šiuo atveju galėtų būti kildinama civilinė arba baudžiamoji atsakomybė. Priešingai, byloje yra įrodymai, jog atsakovas veikė kartu išvien su trečiuoju asmeniu, t. y. nuo jo neslėpė bei jam davė ir suteikė visus savo identifikavimo duomenis, kas yra neleidžiama pagal ieškovės nustatytas bendrąsias taisykles, todėl ir šioje dalyje atsakovo ir atsakovo atstovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

29. Be to, šioje civilinėje byloje taip pat nėra paneigta ir ieškovės atstovės nurodyta aplinkybė, jog tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo, kartu ir atskirai užsiėmė lošimais bei piniginiais statymais, todėl jiems abiems arba atskirai ir buvo reikalingos sąskaitos bei kreditai. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės atstovė į šią civilinę bylą pateikė atsakovo sąskaitų išrašus, iš kurių turinio matyti, jog iš atsakovo sąskaitų tikrai buvo daromi piniginiai statymai bei lošimai, todėl ir šioje dalyje atsakovo ir atsakovo atstovo argumentai taip pat yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

30. Be to, byloje įrodymų, jog tretysis asmuo prievarta ar apgaulės būdu iš atsakovo gavo visus atsakovo identifikavimo duomenis, nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.).

32. Iš ieškovės atstovės paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, kad UAB „Paysera LT“ sąskaitos gali būti atidaromos elektroniniu būdu ir asmens tapatybės patikrinimo bei nustatymo aplinkybes patvirtina UAB „Paysera LT“ atstovo elektroninis laiškas, adresuotas ieškovei. Be to, viešame oficialiame UAB „Paysera LT“ tinklalapyje (https:/www.paysera.lt/v2/lt-LT/sutartys) yra nurodoma, jog Paysera viešai skelbia su klientais sudaromų sutarčių sąlygas, su kuriomis gali susipažinti visi norintys asmenys, be to, pasirinkus nuorodą „Bendroji mokėjimo paslaugų sutartis privatiems klientams“ puslapio pabaigoje yra nuoroda į sutarties tekstą, galiojusį iki 2019-09-16 (imtinai) bei paspaudus šią nuorodą yra pateikiamas Bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties privatiems klientams sąlygos, galiojusios iki 2019-09-16 (imtinai).

33. Pažymėtina tai, kad be kitų aktualių atsakovo atsakomybę pagrindžiančių sutarties nuostatų, sutarties 2.2 punktas nustato : registracijos sistemoje metu klientui sukuriama paskyra ; paskyra yra asmeninė ir ja naudotis (prie jos prisijungti) turi teisę tik jos savininkas, t. y. klientas ; klientui užsiregistravus sistemoje ir sukūrus paskyrą jam automatiškai sukuriama Paysera sąskaita, kuri veikia šios sutarties 4 ir 5 skyriuose aprašyta tvarka; 5.22. punktas nustato, kad kliento patvirtinimai, užsakymai, prašymai, pranešimai, kitokie veiksmai, atlikti trečiųjų asmenų interneto svetainėse ar kitose vietose, prisijungus per savo Paysera sąskaitą ir tokiu būdu save identifikavus yra prilyginami elektroniniu parašu patvirtinto sandorio sudarymui.

34. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovo visi veiksmai (tame tarpe ir neveikimas) yra traktuojami tik kaip paties atsakovo veiksmai, sukeliantys tik atsakovui sutartines pasėkmes prieš ieškovę, tokiu būdu yra laikytina, jog atsakovas su ieškove sudarė vartojimo sutartis, pagal kurias į atsakovo sąskaitą ieškovė ir pervedė atitinkamas paskolos sumas, todėl suėjus terminui atsakovui ir kilo prievolė grąžinti atitinkamas sumas ieškovei, tokiu būdu ir šioje dalyje atsakovo ir atsakovo atstovo argumentai taip pat yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

35. Be to, jeigu šiuo atveju tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sukurti teisiniai santykiai (paskolos / pavedimo / nuomos ar kt.) arba atsakovas mano, jog jam trečiojo asmens veiksmais buvo padaryta žala (nuostoliai), tai išnagrinėjus šią civilinę bylą atsakovas turi teisę kreiptis į teismą su regresiniu ieškiniu trečiajam asmeniui.

36. Iš ieškovės ieškinio turinio matyti, kad ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 1 913,19 Eur skolą, 74,44 procentus sutartinių palūkanų nuo 141,21 Eur kredito sumos nuo 2020-06-01 iki visiško prievolės įvykdymo, 74,92 procentus sutartinių palūkanų nuo 489,68 Eur kredito sumos nuo 2020-06-01 iki visiško prievolės įvykdymo, 74,66 procentus sutartinių palūkanų nuo 335,21 Eur kredito sumos nuo 2020-06-01 iki visiško prievolės įvykdymo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

37. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė su atsakovu 2018 m. gruodžio 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 49744, 2018 m. gruodžio 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 49736 ir 2019 m. sausio 2 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 49841. Sutarties specialiosiose sąlygose Nr. 49744 šalys sutarė, kad ieškovė atsakovui suteikia 150,00 Eur kreditą, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 106,03 proc. ; sutarties specialiosiose sąlygose Nr. 49841 šalys sutarė, kad ieškovė atsakovui suteikia 500,00 Eur kreditą, bendra vartojimo kredito kainos metinė 107,07 proc. ; sutarties specialiosiose sąlygose Nr. 49736 šalys sutarė, kad ieškovė atsakovui suteikia 350,00 Eur kreditą, bendra vartojimo kredito kainos metinė 106,68 proc. Ieškovė nurodė, kad atsakovas laiku neįvykdė savo pareigos (laiku nemokėjo sutartinių įmokų), ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija, kurioje buvo nurodyta, kad nesumokėjus skolos, ieškovė bus priversta kreiptis į teismą bei inicijuoti priverstinį negrąžintos skolos išieškojimo procesą, tačiau atsakovas skolos taip ir nesumokėjo iki šiol.

38. Ieškovė teigia, kad atsakovo skola pagal sutartį Nr. 49744 yra 281,08 Eur, kurią sudaro : 141,21 Eur kreditas, 117,5 Eur palūkanos, 22,37 Eur delspinigiai ; atsakovo skola pagal sutartį Nr. 49841 yra 753,15 Eur, kurią sudaro : 489,68 Eur kreditas, 254,09 Eur palūkanos, 9,38 Eur delspinigiai bei atsakovo skola pagal sutartį Nr. 49736 yra 687,96 Eur, kurią sudaro : 335,21 Eur kreditas, 299,11 Eur palūkanos, 53,64 Eur delspinigiai. Be to, ieškovė nurodė, jog patyrė 191,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidas. Viso 2020-06-01 atsakovo bendra skolos suma sudaro 1913,19 Eur sumą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas grąžino ieškovei suteiktą kreditą sutartyse nustatytu terminu (LR CPK 176 str. 179 str.).Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 49744: 141,21 Eur negrąžintas kreditas, 117,5 Eur palūkanos, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 49841: 489,68 Eur negrąžintas kreditas, 254,09 Eur palūkanos, o taip pat pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 49736: 335,21 Eur kreditas, 299,11 Eur palūkanos (LR CK 6.38 str., 6.59 str., 6.200 str. l d., 6.205 str., 6.886 str. 1 d., 6.870 str. 1 d., 6.873 str. 1 d., 6.872 str. 1 d., 6.881 str. 1 d.). Vartojimo kredito sutartyse Nr. 49744, Nr. 49841 bei Nr. 49736 šalys susitarė, kad klientas, praleidęs terminą sumokėti įmoką, už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo ieškovei mokėti sutartinius 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė atsakovui pagal vartojimo kredito sutartis iš viso paskaičiavo 85,39 Eur delspinigų (22,37 Eur + 9,38 Eur + 53,64 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku neįvykdė prisiimtų savo sutartinių įsipareigojimų, reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 22,37 Eur delspinigius pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 49744, 9,38 Eur delspingius pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 49841 bei 53,64 Eur delspingius pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 49736 yra pagrįstas ir tenkintinas pilnutinai (LR CK 6.260 str. 1, 2 d.d., 6.71 str., 6.73 str. 1 d.).

39. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 74,44 procentų dydžio palūkanas nuo 141,21 Eur kredito sumos nuo 2020 m. birželio 1 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 74,92 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo 489,68 Eur sumos nuo 2020 m. birželio 1 d. iki visiško prievolių įvykdymo, 74,66 procentų dydžio palūkanas nuo 335,21 Eur kredito sumos nuo 2020 m. birželio 1 d. iki visiško prievolės įvykdymo.

40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

41. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

43. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 49744 specialiosiose sąlygose nurodyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos 74,44 proc. metinės palūkanos nuo sutartimi nustatytos kredito grąžinimo dienos iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t. y. iki atitinkamų sumų realaus sumokėjimo į sutartyje nurodytą kredito davėjo sąskaitą. Nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją. Tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 49841 specialiosiose sąlygose nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos 74,92 proc. metinės palūkanos nuo sutartimi nustatytos kredito grąžinimo dienos iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t. y. iki atitinkamų sumų realaus sumokėjimo į sutartyje nurodytą kredito davėjo sąskaitą. Nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją. Tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 49736 specialiosiose sąlygose nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos 74,66 proc. metinės palūkanos nuo sutartimi nustatytos kredito grąžinimo dienos iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t. y. iki atitinkamų sumų realaus sumokėjimo į sutartyje nurodytą kredito davėjo sąskaitą. Nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją. Darytina išvada, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį.

44. Vertindama ieškovės prašomas negautas pajamas, teismas pažymi, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

45. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. birželio 1 d.) iki visiško kredito Nr. 49841 grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 2 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 74,92 proc. procentų metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, (nuo 2020 m. birželio 2 d. – 229,80 Eur; 2020 m. liepos 2 d. – 202,62 Eur; 2020 m. rugpjūčio 2 d. – 173,74 Eur; 2020 m. rugsėjo 2 d. – 143,06 Eur; 2020 m. spalio 2 d. – 110,47 Eur; 2020 m. lapkričio 2 d. – 75,84 Eur; 2020 m. gruodžio 2 d. – 39,05 Eur).

46. Atkreiptina dėmesys, kad vartojimo kredito sutarties Nr. 49736 termino pabaiga yra 2020-03-21 bei vartojimo kredito sutarties Nr. 49744 termino pabaiga yra 2019-12-21 t. y. ieškovės ieškinys buvo pateiktas teismui jau pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 74,44 procentų dydžio palūkanas nuo 141,21 Eur kredito sumos nuo 2020 m. birželio 1 d. iki visiško prievolės įvykdymo bei 74,66 procentų dydžio palūkanas nuo 335,21 Eur kredito sumos nuo 2020 m. birželio 1 d. iki visiško prievolės įvykdymo atmestinas.

47. Ieškovė iš atsakovo taip pat prašė priteisti ir 191,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. LR CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatose yra nustatyta, kad į nuostolius yra įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Šiuo atveju ieškovė dėl atsakovo laiku negrąžinamo kredito (neteisėti veiksmai) turėjo kreiptis dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka, todėl ieškovė turėjo išlaidų, kurios yra laikytinos ieškovės nuostoliais LR CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Be to, tarp patirtų nuostolių ir atsakovės veiksmų yra priežastinis ryšys, kadangi jeigu atsakovas būtų grąžinęs kreditą, ieškovei nebūtų reikėję kreiptis dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės taip pat yra priteistina ir 191,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.

48. Vadovaujantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovo yra priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 913,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-06-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

49. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

50. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 52,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 43,04 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 600,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą, nagrinėjant bylą iš naujo pirmoje instancijoje – 650 Eur išlaidas advokato pagalbai, iš viso 1 345,04 Eur.

51. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 98 str., LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatančiais priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, nenustatė, jog atsakovės prašoma priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma viršytų rekomendacijų nustatytus dydžius, todėl atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas iš atsakovo M. Ž. ieškovės UAB „Sostinės kreditai“ naudai priteisti 1 345,04 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

52. Vadovaujantis LR CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovo yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 52,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 43,04 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 600,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą, nagrinėjant bylą iš naujo pirmoje instancijoje – 650 Eur išlaidas advokato pagalbai, iš viso 1 345,04 Eur.

53. Sutinkamai su LR CPK 92 str. nuostatomis, iš atsakovo M. Ž. Valstybės naudai yra priteistinos 22,84 Eur pašto išlaidos.

54. Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai neturi įtakos teisingam šios civilinės bylos išnagrinėjimui iš esmės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Sostinės kreditai“, į. k. 302513887, naudai pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 49744 - 141,21 Eur negrąžintą kreditą, 117,50 Eur palūkanas, 22,37 Eur delspinigius; pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 49841 - 489,68 Eur negrąžintą kreditą, 254,09 Eur palūkanas, 9,38 Eur delspingius, 74,92 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. birželio 2 d. – 229,80 Eur; 2020 m. liepos 2 d. – 202,62 Eur; 2020 m. rugpjūčio 2 d. – 173,74 Eur; 2020 m. rugsėjo 2 d. – 143,06 Eur; 2020 m. spalio 2 d. – 110,47 Eur; 2020 m. lapkričio 2 d. – 75,84 Eur; 2020 m. gruodžio 2 d. – 39,05 Eur); pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 49736 – 335,21 Eur negrąžintą kreditą, 299,11 Eur palūkanas, 53,64 Eur delspingius; 191,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 1 913,19 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. birželio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 345,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybės naudai 22,84 Eur teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.