Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1533-861/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-03
Bylos Nr.: e2A-1533-861/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-00926-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Renata Volodko, Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė
Ieškovas: I. B.
Atsakovas: V. B.
Trečiasis asmuo: A. B., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos

Kategorijos

3.3.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1533-861/2025Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00926-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.19.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. patikslintą ieškinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui A. B., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamai Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl išlaikymo indeksavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė indeksuoti iš atsakovo V. B. nepilnametei dukrai A. B. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2354-384/2021 priteistą išlaikymą, pritaikant 33 proc. dydžio vartotojų kainų indeksą ir nustatyti, kad šio sprendimo priėmimo dieną iš V. B. nepilnametei dukrai A. B. priteista išlaikymo suma sudaro 76608 Eur; indeksuoti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui A. B. 2021 m. balandžio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2354-384/2021 priteistą išlaikymą, pritaikant 33 proc. dydžio vartotojų kainų indeksą ir nustatyti, kad šio sprendimo priėmimo dieną iš V. B. sūnui A. B. priteista išlaikymo suma sudaro 114912 Eur. Alternatyviu reikalavimu prašė padidinti iš atsakovo nepilnametei dukrai A. B. 2021 m. balandžio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2354-384/2021 priteistą išlaikymą, pritaikant 33 proc. dydžio vartotojų kainų indeksą ir nustatyti, kad šio sprendimo priėmimo dieną iš V. B. nepilnametei dukrai A. B. priteista išlaikymo suma sudaro 76608 Eur; padidinti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui A. B. 2021 m. balandžio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2354-384/2021 priteistą išlaikymą, pritaikant 33 proc. dydžio vartotojų kainų indeksą ir nustatyti, kad šio sprendimo priėmimo dieną iš V. B. sūnui A. B. priteista išlaikymo suma sudaro 114912 Eur. Taip pat priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos išlaikymo sumos už laikotarpį nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (indeksuotos išlaikymo sumos sumokėjimo).

Žemesnės instancijos teismas

2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutartimi buvo patvirtinta 2023 m. spalio 25 d. sudaryta taikos sutartis tarp ieškovės I. B. ir atsakovo V. B., kurioje šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų A. B. ir A. B. išlaikymo indeksavimo, civilinė byla Nr. e2-8875-1138/2023 nutraukta. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo vienkartinėmis sumomis indeksavimo, atitinkamai dėl A. B. išlaikymui priteistos 49800 Eur sumos indeksavimo, pritaikant 33 proc. dydžio vartotojų kainų indeksą, nustatant, kad išlaikymo suma yra 76608 Eur ir dėl A. B. išlaikymui priteistos 78600 Eur sumos indeksavimo, pritaikant 33 proc. dydžio vartotojų kainų indeksą, nustatant, kad išlaikymo suma yra 114912 Eur.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas A. B. prašė atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-8875-1138/2023, panaikinti 2023 m. spalio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartį, kuria patvirtinta ieškovės I. B. ir atsakovo V. B. 2023 m. spalio 25 d. sudaryta taikos sutartis bei atmesti patikslintą ieškinį, iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo naudai, atnaujinus bylos nagrinėjimą į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti atsakovo V. B. kreditorius - A. B. ir Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nurodė, kad patvirtinus sudarytą taikos sutartį buvo pažeisti pareiškėjo kaip kreditoriaus teisės ir interesai į tinkamą atsakovo V. B. įsipareigojimų įvykdymą, jį padarant neįmanomu. Mano, kad yra pagrindas atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-269-370/2023, yra išaiškinęs, jog atsiradęs naujas skolininko kreditorius, dėl kurio įstojimo į išieškojimo procesą pareiškėjo reikalavimas skolininkui gali būti patenkintas žymiai mažesne apimtimi, suponuoja materialias pasekmes pareiškėjui CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme. Pareiškėjas yra pagrindęs poziciją dėl to, kad turi teismo sprendimais patvirtintus reikalavimus į sūnų ir ta suma yra išieškota tik labai nedidele dalimi ir dabar yra likęs 130 000 Eur piniginis reikalavimas. Šio piniginio reikalavimo nėra galimybės išieškoti dėl sukčiavimo požymių turinčių ieškovės ir atsakovo procesinių ir nesąžiningų veiksmų. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovė iš viso turi teisę į indeksavimą, kai šalys buvo susitarusios teikti vienkartinį išlaikymą. Be to, indeksacija vykdoma vykdymo procese, o ne teisme. Įstatymas numato, kad indeksavimas taikomas išimtinai tik periodinėms išmokoms. Akcentuoja, kad šalių sudaryta taikos sutartis pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškovei teismui pateikus ieškinį, teismas buvo nurodęs pašalinti trūkumus, t. y. kad reikalinga įtraukti kreditorius. Teismo nutartis buvo apskųsta. Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad kreditoriaus neįtraukimas į bylą „ieškinio priėmimo stadijoje“ nėra kliūtis ieškiniui priimti. Parengiamojo posėdžio metu atsakovas pilnai sutiko su ieškiniu ir teismas pasiūlė sudaryti taikos sutartį, kuri buvo sudaryta ir patvirtina, nepaisant sutarties sąlygų neatitikimo imperatyvioms įstatymo normoms ir kreditorių interesams.

Žemesnės instancijos teismas

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 25 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. e2-8875-1138/2023 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo sumų indeksavimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punkte numatytais pagrindais.

Atsiliepimas

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, jog su prašymu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymi, kad pareiškėjas yra praleidęs senaties terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Ginčo atveju pareiškėjas ir jo atstovė pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie sužinojimo apie procesinį sprendimą šioje byloje (tariamą pareiškėjo interesų pažeidimą) momentą. Pareiškėjui ir jo atstovei vykdomosiose bylose, įskaitant ir tą, kurioje buvo išieškoma kvestionuojama išlaikymo suma, apie procesinį sprendimą byloje (apie jo pagrindu atsiradusią prievolę ir išieškomą sumą) buvo pranešta mažiausiai 6 kartus. Apie nutartį, kuria patvirtina taikos sutartis, pareiškėjas, atstovaujamas profesionalios teisininkės, žinojo jau 2023 m. lapkričio 28 d. Atkreipė dėmesį, kad nepilnamečių vaikų tėvų kreditoriai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo sprendžiant vaikų išlaikymo klausimus. Pareiškėjas, kaip kreditorius, neturi materialinio teisinio suinteresuotumo proceso atnaujinimu šioje byloje. Pareiškėjas nenurodė jokių su jo neįtraukimu į bylą susijusių teisiškai reikšmingų faktų, kurie negalėjo būti/nebuvo nustatyti nagrinėjant bylą ir kurie turėjo įtakos teismo nutarties teisingumui. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas ginčo atveju neegzistuoja, kadangi jokia teisės norma nenumato, kad sprendžiant su vaikų išlaikymu susijusius klausimus į bylą turi būti įtraukti vieno ar abiejų tėvų kreditoriai. V. B. kreditoriai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo vaikų išlaikymo ginčuose ir į bylą neturėjo būti traukiami. Atitinkamai jie nėra tie subjektai, kurie turėtų teisę reikšti reikalavimus dėl proceso vaikų išlaikymo byloje atnaujinimo. Bylą išnagrinėjęs teismas apie pareiškėją, kaip V. B. kreditorių, žinojo, sprendė klausimą ar pareiškėjas turi būti traukiamas į bylą trečiuoju asmeniu, ar neturi. Pažymi, kad jei bylą išnagrinėjęs teismas, atsižvelgdamas į V. B. skolos A. B. egzistavimą nusprendė, kad A. B. neturi būti traukiamas į bylą trečiuoju asmeniu, taip pat įsipareigojimai A. B. nėra pagrindas netvirtinti taikos sutarties byloje, reiškia tokia įsiteisėjusi teismo nutartis yra teisinga ir nebegali būti pakeista iš naujo bylą nagrinėjančio tos pačios instancijos teismo, remiantis vien tik kitokiu tų pačių faktinių aplinkybių vertinimu.

6. Teiginiai apie bandymą perkelti buvusių sutuoktinių turą I. B. yra paneigti įsiteisėjusiu 2023 m. spalio 12 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-316-357/2023, kuriuo teismas nurodė, kad nutraukiant V. B. ir I. B. santuoką, V. B. buvo priteista didesnė bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto turto dalis, nei priteista I. B., kas paneigia teiginius, jog buvę sutuoktiniai siekė perkelti turtą I. B. Pareiškėjo pateikto prašymo atnaujinti procesą teiginiais teismui siekiama suformuoti iš esmės klaidingą įspūdį tiek apie suinteresuotų asmenų elgesio teisėtumą, tiek apie bandymus dirbtinai bloginti V. B. turtinę padėtį. Pažymėjo, kad ieškovė yra tokia pati kreditorė kaip ir A. B. Iškovei nutraukus santuoką su atsakovu, ši ėmėsi aktyvių veiksmų apginti vaikų interesus ir prisiteisė sumas, kurios turėjo būti priteistos, t. y. išlaikymą vaikams.

7. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius), pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog 2023 m. rugsėjo 19 d. teikė išvadą į pareikštą I. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl priteisto materialinio išlaikymo indeksavimo nepilnamečiams vaikams A. B. ir A. B. ir palaikė I. B. ieškinyje pareikštus reikalavimus, kaip atitinkančius nepilnamečių vaikų interesus. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių I. B. ir V. B. sudaryta taikos sutartis. Pažymi, kad A. B. prašymas panaikinti 2023 m. spalio 26 d. teismo nutartį ir atmesti patikslintą ieškinį neatitiktų nepilnamečių vaikų interesus, kas pablogintų šeimos padėtį.

Atsiliepimas

8. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad tenkinant patikslintą ieškinį būtų pabloginta atsakovo padėtis, didinant jam finansinę naštą ir tuo užkertant kelią padengti kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos reikalavimą, tuo pažeidžiant kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad ieškovė su patikslintu ieškiniu nepateikė duomenų, jog nepilnamečių vaikų poreikiai būtų didesni nei 1200 Eur vienam vaikui mėnesiui. Taip pat nepateikti duomenys, jog ieškovė pati teikia didesnį 33 proc. išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nei teikė nuo sprendimo priėmimo dienos bei turi tokias galimybes.

9. Atsakovas V. B. atsiliepimo neteikė.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

10. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. vasario 3 d. sprendimu priėmė naują sprendimą ir ieškinį (patikslintą ieškinį) atmetė; taikė Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-8875-1138/2023, įvykdymo atgręžimą ir įpareigojo ieškovę I. B. grąžinti atsakovui V. B. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-8875-1138/2023, pagrindu išieškotas 47878,03 Eur pinigines lėšas, jas grąžinant į išieškojimus vykdančios antstolės A. P. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, SWIFT kodas HABALT22. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

Šalies argumentai

10.1 Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą, pareikšdama alternatyvius reikalavimus, prašydama arba indeksuoti priteistas vienkartine išmoka išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumas, arba padidinti nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą vienkartinėmis išmokomis, pritaikant indeksaciją, kas iš esmės reiškia, jog ieškovė reiškia reikalavimą, prašydama indeksuoti teismo sprendimu nepilnamečiams vaikams vienkartinėmis išmokomis priteistas išlaikymo sumas.

10.2 Nurodė, kad Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-2354-384/2021, kuriuo buvo patvirtinta V. B. ir I. B. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, 8. 1 punktu nuspręsta, kad šalys susitaria ir pripažįsta, kad pilnaverčiam vaikų ugdymui, vystymuisi, lavinimui, jų teisei į gyvenamąjį būstą, atskirą kambarį, kokybišką poilsį užtikrinti, siekiant nepabloginti iki šiol turėtų vaikų gyvenimo sąlygų, kiekvieno jų išlaikymui turi būti skiriama po 1200 Eur. Prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo abu tėvai privalo prisidėti lygiomis dalimis. Minėto sprendimo 8.2 punktu nuspręsta, kad vadovaujantis šios sutarties 8.1 p., Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.196 straipsnio 1 dalies 2 punktu, siekdamos užtikrinti vaikų teisę į išlaikymą iki pilnametystės, šalys susitaria, kad išlaikymas vaikams iš V. B. yra skiriamas konkrečia pinigų suma, apskaičiuojama sutarties 8.1. punkte nurodytą išlaikymo dydį padauginant iš mėnesių, likusių iki kiekvieno vaiko pilnametystės, skaičiaus. Tokiu būdu A. B. išlaikymui iš V. B. priteisiama 49800Eur ( 600Eur x 83mėn.), o A. B. - 78600Eur suma (600 Eur x 131 mėn.). Minėto sprendimo 8.4 punktu nuspręsta, kad V. B. pripažįsta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario mėnesio iki šios sutarties sudarymo dienos prie vaikų išlaikymo neprisidėjo, dėl ko yra susidaręs 7800 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas A. B. ir 7800 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas A. B.. Išlaikymo įsiskolinimas privalo būti nedelsiant, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, padengtas.

Žemesnės instancijos teismas

10.3 Teismas nurodė, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo priteistas ne periodinėmis išmokomis, kaip tai numatyta CK 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punkte, o konkrečia pinigų suma, kaip tai numatyta CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Konstatavo, kad jokia teisės norma nenumato, jog būtų galima indeksuoti konkrečia pinigų suma nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo sumas. Ir nors šiuo atveju byloje buvo pateikta ieškovės ir atsakovo pasirašyta taikos sutartis, tokia taikos sutartis negalėjo ir negali būti tvirtinama, nes jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl negalioja (CK 3.208 straipsnis, 6.984 straipsnis).

Šalies argumentai

10.4 Ieškovė ieškiniu prašė indeksuoti teismo sprendimu nepilnamečiams vaikams vienkartinėmis išmokomis priteistas išlaikymo sumas. Konstatavus, kad indeksuoti galima tik periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymo sumas, teismas ieškovės ieškinį šioje dalyje atmetė. Taip pat atmetė reikalavimą dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo.

10.5 Teismas nesutiko su trečiojo asmens A. B. argumentais, kad su reikalavimu indeksuoti konkrečia pinigų suma nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymo sumas, ieškovė turėjo kreiptis į antstolį. Pažymėjo, kad antstolis indeksuoja tik nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteistą išlaikymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 „Dėl Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

10.6 Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismui patvirtinus ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma padidėjo 47520 Eur suma. Tiek ši suma, tiek 358,03 Eur palūkanos yra išieškotos, vykdomoji byla baigta, o atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiams vaikams priteistų išlaikymo sumų išieškojimas yra vykdomas pirmąja eile, minėtiems tretiesiems asmenims išieškoma suma jų naudai nepamažėjo, o atsakovo (skolininko) turtas sumažėjo.

10.7 Konstatavo, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, prieštaraujančią imperatyvios teisės normoms, konkrečiai CK 3.208 straipsniui, buvo pabloginta atsakovo V. B. padėtis, didinant jam finansinę naštą ir tuo užkertant kelią padengti kreditorių A. B. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, reikalavimus, tuo pažeidžiant kreditorių teises ir teisėtus interesus.

10.8 Įvertinęs tai, kad teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta imperatyvioms teisės normoms prieštaraujanti taikos sutartis, yra įvykdyta, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti sprendimo (nutarties) įvykdymo atgręžimą, įpareigojant ieškovę, kaip nepilnamečių vaikų įstatyminę atstovę, tvarkančią išieškotas pinigų sumas uzufrukto teise, grąžinti atsakovui V. B. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-8875-1138/2023, pagrindu išieškotas 47878,03 Eur pinigines lėšas.

10.9 Įvertinęs tai, kad įstatymas draudžia atgręžti įvykdymą tik dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo atvejais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 762 straipsnio 3 dalis), atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo išieškotos piniginės lėšos, kurios susidarė neteisėtai indeksavus konkrečia išlaikymo suma priteistas lėšas, taip pat sprendimo vykdymo atgręžimo klausimas šiuo atveju nėra susijęs ir su išieškotomis priteistomis konkrečia pinigų suma (be indeksacijos) išlaikymo lėšomis, vykdant Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą, teismas konstatavo, kad draudimo taikyti sprendimo (nutarties) įvykdymo atgręžimą nėra.

10.10 Teismas atmetė pareiškėjo A. B. prašymą įpareigoti ieškovę išieškotas sumas grąžinti bankiniu mokėjimo pavedimu į tą pačią atsakovo V. B. banko sąskaitą, iš kurios buvo gautos minėtos piniginės lėšos. Byloje nustačius, kad išieškojimą vykdė antstolė A. P., kuri ir tebevykdo išieškojimą iš atsakovo V. B. trečiųjų asmenų naudai, ieškovė įpareigotina minėtas lėšas grąžinti į išieškojimus vykdančios antstolės A. P. depozitinę sąskaitą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Ieškovė I. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir A. B. reikalavimus dėl 2023 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8875-1138/2023 panaikinimo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

11.1 Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso atnaujinimo pagrindus reguliuojančias normas, be to peržengė proceso atnaujinimo pagrindais nustatomas bylos nagrinėjimo ribas.

11.2 Teismas pareiškėjo A. B. (neįtraukto į bylą asmens) prašymą atnaujino dviem pagrindais - pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir 9 punktą. Pažymi, kad CPK 365 straipsnio 1 dalis numato, jog neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais pagrindais, kas reiškia, kad reikalauti atnaujinti procesą bet kokiu kitu CPK 366 straipsnio įtvirtintu pagrindu šie asmenys teisės neturi.

11.3 Nepilnamečių vaikų tėvų kreditoriai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo sprendžiant su vaikų išlaikymu susijusius klausimus. Vertina, kad A. B., kaip kreditorius, neturėjo ir neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ir proceso atnaujinimu šioje byloje. A. B. nenurodė ir net neįrodinėjo jokių su jo neįtraukimu į bylą susijusių teisiškai reikšmingų faktų, kurie negalėjo būti/nebuvo nustatyti nagrinėjant bylą ir kurie turėjo įtakos teismo nutarties teisingumui.

11.4 Išlaikymo klausimas nėra nei (buvusių) sutuoktinių turto, nei prievolių tarpusavio pasidalijimo klausimas, kadangi išlaikymo santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai, kuriuose kreditorius yra vaikas, o skolininkai – jo tėvai ar vienas jų. V. B. kreditoriai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo vaikų išlaikymo ginčuose ir į bylą neturėjo būti traukiami. Atitinkamai jie nėra tie subjektai, kurie turėtų teisę reikšti reikalavimus dėl proceso vaikų išlaikymo byloje atnaujinimo, todėl procesas pagal tokio asmens prašymą negalėjo būti atnaujintas.

11.5 Pareiškėjas nenurodė absoliučiai jokių naujų argumentų arba nutarties priėmimo metu egzistavusių faktinių aplinkybių, kurios civilinę bylą Nr. e2-8875-1138/20 išnagrinėjusiam teismui nebuvo atskleistos. Pareiškėjas pateikė tik kitokį indeksacijos instituto paskirties ir taikymo vertinimą.

11.6 Nagrinėjant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujintą bylą turėjo (turi) būti vertinamos ne tos pačios aplinkybės, kurias teismas jau įvertino, t. y. ne V. B. kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybių sumažėjimas priteisus su išlaikymu susijusias sumas vaikams, o ar egzistuoja aplinkybės, kurios nebuvo žinomos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-8875-1138/2023 ir ar jos galėtų nulemti kitokį sprendimą.

11.7 Apeliantė įpareigota grąžinti tai, kas jai nėra priteista, tai yra nesuderinama su sprendimo vykdymo atgręžimu, t. y. negalima sprendimo vykdymo atgręžimą taikyti asmens, dėl kurio teisių ir pareigų teismo sprendimu nebuvo nuspręsta, atžvilgiu. Apeliantė yra procesinė savo nepilnamečių vaikų atstovė, bet jai negali būti perkeliamos atstovaujamiesiems kylančios pareigos.

Atsiliepimas

12. Trečiasis asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

12.1 Apeliantė tikslingai nutyli, kad ginčijamu 2025 m. vasario 3 d. sprendimu nuspręsta panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-8875-1138/2023, dėl ja patvirtintų ieškinio reikalavimų prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms.

12.2 Pažymi, kad nei nagrinėjant atnaujintą civilinę bylą, nei šiame apeliaciniame skunde ieškovė ir jos atstovė nepaaiškina ir neįrodo (netgi neįrodinėja) ieškinio reikalavimų teisinio pagrindo, t. y. teisės taikyti vienkartinio išlaikymo indeksavimą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, atnaujinus procesą, teismo posėdžiuose nedalyvavo, o jos atstovė teismo posėdyje atsisakė pasisakyti dėl patikslinto ieškinio reikalavimų teisinio ir faktinio pagrindo. Apeliaciniu skundu taip pat nenurodoma, kokiu teisės aktu remiantis prašoma indeksuoti išlaikymą, nustatytą vienkartine suma. CK 3.208 straipsnis ir jo įgyvendinimo tvarką reglamentuojantis Vyriausybės nutarimas nustato, kad indeksacija taikoma išimtinai periodinėmis išmokomis.

12.3 Vertina, kad I. B. pateikti ir V. B. neginčyti reikalavimai patvirtina, jog nepilnamečiai vaikai tapo efektyviu įrankiu nesąžiningo skolininko mokumui mažinti be kreditorių žinios. Tokius neteisėtus ieškovės reikalavimus teismai privalėjo atsisakyti ginti, o ne tvirtinti imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančią taikos sutartį, dėl to, kad piktnaudžiavimas teise yra neteisėtas elgesys, kurio teisė negina (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Šalies argumentai

12.4 Pareiškėjas A. B. savo prašymo dėl proceso atnaujinimo negrindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaip ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. birželio 25 d. nutartimi proceso neatnaujino CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

12.5 Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad atnaujinimo institutas turi būti taikomas ne formaliai, ko skundu reikalauja apeliantė, o atsižvelgiant į jo esmę.

12.6 Pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu teismas būtų bylą atnaujinęs tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, jam būtų pagrindas patikrinti teismo nutarties teisėtumą dėl aiškios teisės taikymo klaidos (pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą).

12.7 Akcentuoja, kad ginčijamu sprendimu teismas įgyvendino vieną esminių teisinės valstybės principų - teisingumo, nes buvo panaikinta neteisėta ir imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujanti 2023 m. spalio 26 d. nutartis.

12.8 Įstatymo leidėjas numatė galimybę taikyti indeksacijos institutą išimtinai periodinėmis išmokomis, o ne vienkartine suma priteistam išlaikymui. Jokios teisinės reikšmės neturi ieškovės skunde nurodytos aplinkybės, kad atsakovas nevykdė savo pasirašytos taikos sutarties sąlygų, dėl išlaikymo savo vaikams teikimo vienkartine išmoka du metus, dėl ko piniginės lėšos nuvertėjo.

12.9 Pažymi, kad periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas). Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 punktas). Iš paminėto seka, kad: 1) indeksacija turėjo būti apskaičiuoja nuo periodinės vieno mėnesio išmokos, tuo tarpu ieškovės ieškiniu reikalauja indeksacija taikyti, skaičiuojamą nuo visos vienkartinės išlaikymo sumos, iki nepilnamečiams vaikams sulaukiant pilnametystės, t. y. atitinkamai išmokai už 83 mėnesius ir 131 mėnesius. 2) pagal Aprašą indeksacija taikoma ir apskaičiuojama kartą per metus vasario mėnesį, t. y. vieną kartą metuose, tuo tarpu ieškovė ieškiniu prašė (o atsakovas sutiko) su vartotojo kainų indekso pokyčiu per du metus (nuo vartotojų kainų indeksą (toliau – VKI) pokyčiu 2023 metų gegužės mėnesio iki 2021 metų gegužės mėnesio, kas lygu 33 proc.). 3) ieškovės prašytas taikytas indeksavimo mechanizmas prieštarauja Aprašui, t. y. tiek pagal Aprašą, tiek pagal oficialų Antstolių rūmų išaiškinimą, periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu. Praktikoje metinė periodinio išlaikymo indeksacija yra keli eurai per mėnesį, o ne 40 000 eurų, kaip prašo ieškovė ieškiniu. Teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtino neteisingą indeksavimo mechanizmą, nes ieškovės vienkartinę išmoką (jau nekalbant, kad turėjo būti periodinė) daugino ne iš vartotojo kainų metinio indekso jį padalinusi iš 100, o vienkartinę išlaikymo sumą padauginusi iš dviejų metų VKI procentinio pokyčio.

12.10 Vertina, kad vienkartine suma priteisto išlaikymo indeksavimas turėjo esminės įtakos atsakovo V. B. galimybėms įvykdyti prievolę jo turimiems kreditoriams, įskaitant kreditorių A. B., nes neteisėtai ir nepagrįstai buvo padidinti skolininko atsakovo V. B. pirmos eilės įsipareigojimai nepilnamečiams vaikams.

12.11 Kreditorius A. B. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo atskiroje byloje, dėl naujai inicijuotos ieškovės bylos, kurioje ji pareiškė neteisėtus reikalavimus indeksuoti vienkartinį išlaikymą vaikams, tokiu neteisėtu būdu (atsakovui sutinkant) padidinant atsakovo skolą vaikams beveik 50 000 Eur apimtimi.

12.12 Pažymi, kad vienkartinio išlaikymo indeksavimas nėra laikytinas „išlaikymu“, kaip tą įtvirtinta įstatymas. Išlaikymo formos sąrašas yra baigtinis, aiškiai apibrėžtas įstatymu. Nei CK, nei joks kitas įstatymas nenumato, kad konkrečiai vienkartine suma priteisto išlaikymo indeksavimo suma, laikytina išlaikymu vaikui, nes tokios formos išlaikymas neegzistuoja, o ir apskritai indeksacijos taikymas vienkartine suma priteistam išlaikymui negalimas.

12.13 Ieškovės ieškinio reikalavimai nėra susiję su nepilnamečių vaikų išlaikymu, kaip tai įvirtinta CK, o susiję su tokiomis sumomis, kurių šalių nepilnamečiai vaikai apskritai įgyti neturėjo teisės.

12.14 Priešingai apeliantės argumentams, Šiaulių apygardos teismas nenurodė, kad byla gali būti išnagrinėta neinformavus atsakovo kreditorių, Šiaulių apygardos teismas nurodė tai, kad kreditoriaus neįtraukimas į bylą „ieškinio priėmimo stadijoje“ nėra kliūtis ieškiniui priimti.

12.15 A. B. neįtraukimas į šią bylą buvo ne žmogiška klaida, o ieškovės ir atsakovo sukurta sukčiavimo schema, pagal kurią kelis metus vykdydami koordinuotus veiksmus, įskaitant šios bylos iniciavimą ir užbaigimą taikos sutartimi, jie sukūrė tokią V. B. turtinę padėtį, jog kreditoriaus A. B. turimi reikalavimai į atsakovą liko neįvykdyti ir nėra objektyvių galimybių jų įvykdyti ateityje.

12.16 Nurodo, kad A. B. gavo pranešimą apie tai, kad V. B. ketina kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad plano įgyvendinimo trukmė ne ilgiau kaip 36 mėnesiai, o skolininkas V. B. per mėnesį skirs 100 Eur sumą finansiniams reikalavimams tenkinti. Vadinasi, atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus asmuo, vykdydamas mokumo atkūrimo planą per tris metus atlygins vos vieną procentą nuo bendros savo įsiskolinimų sumos (kurią įvardija kaip 352 733,98 Eur), o likusią 99 proc. skolos dalį – 349 133,98 Eur, pageidauja nurašyti. Nemokumo plane apie 2025 m. vasario 3 d. sprendimą ir jo pagrindu gautinas lėšas V. B. neužsiminė.

12.17 Šiaulių apylinkės teismas nustatė tinkamas bylos ribas atnaujinęs procesą civilinėje byloje bei teisėtai ir pagrįstai analizavo A. B. pareiškime nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus visų bylos aplinkybių kontekste, nes būtent tokios atnaujintos bylos ribos apibrėžiamos tiek CPK, tiek kasacinio teismo praktikoje.

12.18 Įstatymas draudžia atgręžti įvykdymą tik dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo atvejais. CPK 3 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

14. Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo, kuriuo priimtas naujas sprendimas ir ieškinys (patikslintas ieškinys) atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

15. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

16. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CPK 314 straipsnį, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 347/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

17. Trečiasis asmuo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priimti į bylą papildomus įrodymus – 2025 m. vasario 18 d. pranešimą „Apie ketinimą kreiptis į fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir prašymas dėl informacijos suteikimo“; V. B. mokumo atkūrimo planą.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateikti nauji įrodymai, tikrinant pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis bei vertinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, šiuo nagrinėjamu atveju yra pertekliniai, kadangi pateikti įrodymai neatskleidžia byloje nežinotų, neaptartų naujų bylos aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą. Taip pat atsižvelgdamas į tai, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO), apeliacinės instancijos teismas nepriima šio įrodymo.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

19. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais iš esmės teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso atnaujinimo pagrindus reguliuojančias normas, be to peržengė proceso atnaujinimo pagrindais nustatomas bylos nagrinėjimo ribas. Pažymi, kad teismas pareiškėjo A. B. (neįtraukto į bylą asmens) prašymą atnaujino dviem pagrindais - pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir 9 punktą. CPK 365 straipsnio 1 dalis numato, jog neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais pagrindais, kas reiškia, kad reikalauti atnaujinti procesą bet kokiu kitu CPK 366 straipsnio įtvirtintu pagrindu šie asmenys teisės neturi. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

20. Proceso atnaujinimo civilinėje byloje institutą reglamentuoja CPK XVIII skyrius, iš kurio nuostatų matyti, kad tai ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikoma tik CPK skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

21. Proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas ir protingumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti tokių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017; 2024 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-781/2024).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog proceso atnaujinimo klausimas išsamiai ir motyvuotai išspręstas Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eA2-7046-1051/2024). Šia nutartimi teismas procesą civilinėje byloje Nr. e2-8875-1138/2023 atnaujino CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punkte įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais.

23. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalis 7 punkto pagrindas, kadangi nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, prašymą iš esmės motyvavo tuo, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi buvo pažeisti pareiškėjo, kaip V. B. kreditoriaus, turtiniai interesai.

24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo A. B. yra V. B. kreditorius. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-8875-1138/2023 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo sumų indeksavimo, A. B. nebuvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, galėjo turėti įtakos pareiškėjo A. B. materialinėms teisėms ir pareigoms, tačiau jo teisė būti išklausytam buvo pažeista, procesą civilinėje byloje atnaujino (CPK 366 straipsnio 1 dalis 7 punktas).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinamas todėl, jog nagrinėjant bylą pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014).

26. Vadovaujantis kasacinio teismo CPK 370 straipsnio, reglamentuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, išaiškinimais, toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020). Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Antrajame etape, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas turi vertinti, ar, atsižvelgiant į teisinio santykio, dėl kurio buvo nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, pobūdį, pareiškėjas pagal jo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas į prašomą atnaujinti bylą, t. y. ar yra pagrįstas pagrindas teigti, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, nesudarant pareiškėjui galimybės dėl to pasisakyti teismo procese. Tuo tarpu dėl to, ar pareiškėjo neįtraukimas į teismo procesą konkrečiu atveju lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą (pareiškėjo teisių pažeidimą) bei būtinybę juos keisti ar naikinti, turi būti sprendžiama ne antrajame, o trečiajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (nagrinėjant bylą atnaujintame procese) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022). Teisėjų kolegijos vertinimu, procesui šioje byloje atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą buvo svarbu nustatyti, ar pareiškėjas pagal jo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas į bylos, kurią prašoma atnaujinti, nagrinėjimą. Aplinkybės, ar pareiškėjo neįtraukimas į teismo procesą konkrečiu atveju lemia byloje priimto teismo procesinio sprendimo neteisėtumą (pareiškėjo teisių pažeidimą) bei būtinybę jį keisti ar naikinti, turėtų būti sprendžiamos tolesniame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape – nagrinėjant bylą atnaujintame procese.

27. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliantės argumentus dėl proceso atnaujinimo negalimumo nagrinėjamoje byloje, sutinka su nurodytoje nutartyje esančiomis išvadomis, laiko jas motyvuotomis ir išsamiomis. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog egzistuoja pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

28. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-2354-384/2021, patvirtinta V. B. ir I. B. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Sutarties 8. 1 punktu nuspręsta, kad šalys susitaria ir pripažįsta, kad pilnaverčiam vaikų ugdymui, vystymuisi, lavinimui, jų teisei į gyvenamąjį būstą, atskirą kambarį, kokybišką poilsį užtikrinti, siekiant nepabloginti iki šiol turėtų vaikų gyvenimo sąlygų, kiekvieno jų išlaikymui turi būti skiriama po 1200 Eur. Prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo abu tėvai privalo prisidėti lygiomis dalimis. Minėto sprendimo 8.2 punktu nuspręsta, kad vadovaujantis šios sutarties 8.1 punktu, CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 punktu, siekdamos užtikrinti vaikų teisę į išlaikymą iki pilnametystės, šalys susitaria, kad išlaikymas vaikams iš V. B. yra skiriamas konkrečia pinigų suma, apskaičiuojama sutarties 8.1 punkte nurodytą išlaikymo dydį padauginant iš mėnesių, likusių iki kiekvieno vaiko pilnametystės, skaičiaus. Tokiu būdu A. B. išlaikymui iš V. B. priteisiama 49800Eur ( 600Eur x 83mėn.), o A. B.-78600Eur suma (600 Eur x 131 mėn.). Minėto sprendimo 8.4 punktu nuspręsta, kad V. B. pripažįsta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario mėnesio iki šios sutarties sudarymo dienos prie vaikų išlaikymo neprisidėjo, dėl ko yra susidaręs 7800 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas A. B. ir 7800 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas A. B.. Išlaikymo įsiskolinimas privalo būti nedelsiant, ne vėliau, kaip per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, padengtas.

29. Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8875-1138/2023 patvirtino ieškovės I. B. ir atsakovo V. B. 2023 m. spalio 25 d. sudarytą taikos sutartį. Minėtoje sutartyje numatyta, kad atsakovas pripažįsta ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečiams A. B. ir A. B. priteistos išlaikymo sumos indeksavimo taikant Valstybės duomenų agentūros skelbiamą 33 procentų dydžio vartotojų kainų indeksą. Iš V. B. nepilnametei A. B. 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2354-384/2021 priteisto išlaikymo suma indeksuojama pritaikant 33 procentų dydžio VKI ir yra 76 608,00 Eur. Iš V. B. nepilnamečiam A. B. 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2354-384/2021 priteisto išlaikymo suma indeksuojama pritaikant 33 procentų dydžio VKI ir yra 114 912,00 Eur. V. B. įsipareigoja mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos išlaikymo sumos už laikotarpį nuo teismo sprendimo/nutarties šioje byloje priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo/nutarties įvykdymo (indeksuotos išlaikymo sumos sumokėjimo).

30. Akcentuotina, kad patvirtinus taikos sutartį, vienkartinė išmoka A. B. priteisto išlaikymo suma, atsižvelgiant į 2021 m. balandžio 8 d. teismo sprendime nurodytą 7800 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą, padidėjo 19008 Eur suma, o A. B., atsižvelgiant į 2021 m. balandžio 8 d. teismo sprendime nurodytą 7800 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą, padidėjo 28512 Eur, viso abiem vaikams priteista vienkartinė išlaikymo suma padidėjo 47520 Eur suma. Bylos duomenimis nustatyta, kad 47878,03 Eur suma išieškotojai A. B. išieškota.

31. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovo V. B. kreditoriai yra A. B. bei Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos. Minėti kreditoriai yra išieškotojai antstolės A. P. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), skolininkas V. B., skolos kreditoriams nėra išieškotos. Teismui patvirtinus ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma padidėjo 47520 Eur suma, kuri kartu su 358,03 Eur palūkanomis, kaip jau minėta, yra išieškotos, vykdomoji byla baigta. Pritariant pirmosios instancijos teismui, minėtiems kreditoriams A. B. bei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, išieškoma suma jų naudai nepamažėjo, o atsakovo (skolininko) turtas sumažėjo. Tokiu būdu buvo pabloginta atsakovo V. B. padėtis, didinant jam finansinę naštą ir tuo užkertant kelią padengti kreditorių A. B. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, reikalavimus. Vertintina, jog buvo pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina pareiškėjui kilusias neigiamas materialiąsias pasekmes, t. y., kad yra be pagrindo ir neteisėtai apribota pareiškėjo materialioji subjektinė teisė kuo didesne apimtimi patenkinti savo reikalavimą iš skolininko atsakovo V. B. turto.

33. Atkreiptinas dėmesys, kad taikos sutarties šalys neinformavo kreditorių dėl taikos sutarties sudarymo, taip jos atėmė galimybę pareiškėjui A. B. (tikėtina, ir kitam kreditoriui) išsakyti savo nuomonę teisme, pateikti argumentus dėl galimybės sudaryti tokią taikos sutartį, dėl šio susitarimo įtakos jų teisėms.

34. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad civilinėje byloje Nr. e2-8875-1138/2023, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria susitarta dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo ne periodinėmis išmokomis sumų indeksavimo, kurios nėra indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis). Teismas sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos.

35. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

36. Apeliantės vertinimu, nepilnamečių vaikų tėvų kreditoriai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo sprendžiant su vaikų išlaikymu susijusius klausimus. A. B. nenurodė ir net neįrodinėjo jokių su jo neįtraukimu į bylą susijusių teisiškai reikšmingų faktų, kurie negalėjo būti/nebuvo nustatyti nagrinėjant bylą ir kurie turėjo įtakos teismo nutarties teisingumui. Teigia, kad išlaikymo klausimas nėra nei (buvusių) sutuoktinių turto, nei prievolių tarpusavio pasidalijimo klausimas, kadangi išlaikymo santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai, kuriuose kreditorius yra vaikas, o skolininkai – jo tėvai ar vienas jų. Pareiškėjas nenurodė naujų argumentų arba nutarties priėmimo metu egzistavusių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo atskleistos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

37. CK 3.208 straipsnyje numatyta, kad, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo indeksavimas yra fiksuotu dydžiu (pinigais) nustatytų periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą siekiu apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y., kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu.

38. Kaip jau minėta, 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu patvirtinta V. B. ir I. B. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Minėtu sprendimu išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo priteistas konkrečia pinigų suma, kaip tai numatyta CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

39. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jokia teisės norma nenumato, kad būtų galima indeksuoti konkrečia pinigų suma nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo sumas.

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019). Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esminis šios sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

41. Civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Nagrinėjant bylą teisme pirmiausia turi būti siekiama sutaikinti šalis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai šalių valiai įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

42. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

43. Taigi šalių teisė bylą baigti taikos sutartimi nėra absoliuti, prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi įsitikinti ne tik dėl to, ar ji (taikos sutartis, jos sąlygos) atitinka tikrąją šalių valią, bet ir ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.

44. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; kt.).

45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvertinus visus byloje esančius duomenis, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju byloje buvo pateikta ieškovės ir atsakovo pasirašyta taikos sutartis, tačiau tokia taikos sutartis negalėjo būti tvirtinama, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 3.208 straipsnis, 6.984 straipsnis).

46. Teisėjų kolegija pastebi, kad iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, jog buvo išieškotos piniginės lėšos, kurios susidarė neteisėtai indeksavus konkrečia išlaikymo suma priteistas lėšas, atsižvelgė į tai, kad sprendimo vykdymo atgręžimo klausimas nėra susijęs ir su išieškotomis priteistomis konkrečia pinigų suma (be indeksacijos) išlaikymo lėšomis, vykdant Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą, todėl teisingai konstatavo, jog draudimo taikyti sprendimo (nutarties) įvykdymo atgręžimą nėra.

47. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į CK 1.137 straipsnį, kuriame įtvirtinta, jog asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės bei atsakovo elgesys verčia abejoti jų sąžiningumu, taip pat teismo patvirtinta jų sudaryta taikos sutartis pažeidžia CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo ir teisingumo principus.

48. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, paremtos įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas priėmė sprendimą neištyręs ir neišsiaiškinęs visų esminių bylos aplinkybių, nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų.

49. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, paremtos įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog teismas pažeidė civilinio proceso normas, nes priėmė sprendimą neištyręs ir neišsiaiškinęs visų esminių bylos aplinkybių, nėra pagrindo.

Dėl bylos baigties

50. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

51. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

53. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jo patirtas 1 573,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš ieškovės, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą priteistina iš ieškovės trečiojo asmens naudai (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 573,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis neskundžiama.

Teisėjai Donata KravčenkienėKristina LysionokRenata Volodko