- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-30
- Bylos Nr.
- e2S-457-883/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00926-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo indeksavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. B. dėl išlaikymo indeksavimo, kuriuo prašė: 1) indeksuoti iš V. B. nepilnametei dukrai A. B. 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2354-384/2021 priteistą išlaikymą, pritaikant 33 proc. dydžio vartotojų kainų indeksą, ir nustatyti, kad šio sprendimo priėmimo dieną iš V. B. nepilnametei dukrai A. B. priteista išlaikymo suma sudaro 76 608 Eur; 2) indeksuoti iš V. B. nepilnamečiui sūnui A. B. 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2354-384/2021 priteistą išlaikymą, pritaikant 33 proc. dydžio vartotojų kainų indeksą, ir nustatyti, kad šio sprendimo priėmimo dieną iš V. B. sūnui A. B. priteista išlaikymo suma sudaro 114 912 Eur; 3) priteisti iš V. B. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos išlaikymo sumos už laikotarpį nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (indeksuotos išlaikymo sumos sumokėjimo).
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. birželio 19 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigojo ieškovę pateikti paaiškinimus, ar ieškovė kreipėsi į antstolį dėl priteisto išlaikymo indeksavo, ar toks prašymas buvo išnagrinėtas, taip pat į bylą įtraukti šalių kreditorius, Vaikų teisių apsaugos institiuciją.
Šalies argumentai
3. Vykdydama teismo nutartį, 2023 m. birželio 28 d. ieškovė teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, įtraukė į bylą išvadą teikiančią instituciją, pateikė papildomus teismo nutartyje nurodytus paaiškinimus, suformulavo alternatyvų reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, tačiau kreditorių, kurie jai buvo žinomi nutraukiant santuoką, į bylą neįtraukė. Ieškovė paaiškino, kad nei įstatymas, nei teismų praktika tokios pareigos nenumato, o atsakovo kreditoriai jai nėra žinomi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartimi ieškovės I. B. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Susipažinęs su ieškovės argumentais, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė su atsakovu buvo susitarę dėl reikšmingo dydžio išlaikymo sumos, išlaikymo išieškojimas turi pirmenybę prieš kitus kreditorius, todėl kitų kreditorių reikalavimai, išlaikymą indeksavus ar pakeitus išlaikymo dydį, gali likti nepatenkinti. V. B. sutikimas mokėti neproporcingai savo turtinei padėčiai didelį išlaikymą, sutikimas jį indeksuoti (toks sutikimas jau buvo išreikštas mediacijos procese) gali pažeisti kreditorių interesus. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovei yra puikiai žinomi kreditoriaus A. B. ir jos bei V. B. teisminiai ginčai, ji dalyvavo civilinėje byloje Nr. eA2-10848-1135/2022, kurioje A. B. reiškė reikalavimus atnaujinus procesą, be kita ko, susijusius ir su išlaikymo vaikams dydžiu.
6. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovei žinomų kreditorių neįtraukimas į bylą, reiškia, kad ieškovė teismo nutartyje nustatytu terminu visų nurodytų trūkumų nepašalino, neketina to daryti, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Teismas išaiškino, kad tai nekliudo pašalinus trūkumus pakartotinai kreiptis į teismą.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo, todėl žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nėra sprendžiamas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė I. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti spręsti iš naujo; nušalinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjus nuo bylos nagrinėjimo ir bylą perduoti kitam Šiaulių apygardos teismo teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui (kitiems Šiaulių apylinkės teismo rūmams). Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė nei kurios iš ginčo šalių pusėje jo nuomone turi būti įtraukti tretieji asmenys, nei koks jų materialinis teisinis suinteresuotumas vaikų išlaikymo klausimu, t. y. kokia materialiosios teisės norma numato galimybę kreditoriui pasisakyti jo skolininko vaikų išlaikymo klausimu.
8.2. Šioje byloje sprendžiamas išimtinai tik su vaikų išlaikymu susijęs klausimas ir jokia teisės norma nenumato, kad sprendžiant vaikų išlaikymo klausimą į bylą turi būti traukiami jų tėvų kreditoriai.
8.3. Tiek Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tiek aktuali teismų praktika aiškiai nurodo, kad į šeimos bylas kreditoriai yra įtraukiami tik tais atvejais, kai yra sprendžiami turto, esančio sutuoktinių (buvusių sutuoktinių) nuosavybe, pasidalijimo klausimai, tuo tarpu išlaikymo klausimuose tėvų kreditoriai neturi jokio teisinio suinteresuotumo.
8.4. V. B. kreditoriai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo vaikų išlaikymo ginčuose ir į bylą neturi būti traukiami.
8.5. Kaip pavyzdys turi būti įvertinta analogiška situacija, kai išlaikymas yra priteistas periodinėmis išmokomis ir indeksuojamas ne ginčo tvarka, t.y. kai jį indeksuoja išieškojimą vykdantis antstolis. Tokiais atvejais jokie kiti veiksniai (kreditoriai, skolos ar dar kažkas) nėra vertinami, indeksacija vykdoma automatiškai atsižvelgiant į infliaciją.
8.6. Kadangi ginčo atveju antstolė nurodė negalinti aiškinti teisės normų, o CK 3.208 straipsnis numato jos pareigą indeksuoti tik periodines išmokas, ieškovei pasiūlyta tą patį indeksacijos klausimą išspręsti teismo tvarka. Tačiau tai nereiškia kitokio teisinio santykio, tiesiog ginčo atveju ne antstolis, o teismas turi nuspręsti dėl infliacijos padarinių nulemtos indeksacijos taikymo.
8.7. Pirmosios instancijos teismas ginčo atveju nepagrįstai trečiųjų asmenų nenurodymą ieškinyje pripažino ieškinio trūkumu ir atitinkamai nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį grąžinti ieškinį ieškovei, kadangi trečiųjų asmenų nenurodymas ieškinyje nėra ieškinio trūkumas ir nėra kliūtis pradėti nagrinėti bylą.
8.8. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nepriimti ieškinio ir jį grąžinti, kadangi tokiu atveju trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą klausimą jis galėjo išspręsti savarankiškai, juo labiau, kad aiškiai įvardino kokį trečiąjį asmenį jis turi omenyje, o kažkokios papildomos informacijos teismas nereikalavo.
8.9. Dėl eilės teisminių procesų, vykstančių tarp jos buvusio sutuoktinio ir buvusio uošvio A. B., visi Šiaulių apylinkės Raseinių rūmų teisėjai nebesugeba nešališkai, objektyviai, be išankstinio nusistatymo, vadovaudamiesi išimtinai tik įstatymais išspręsti ginčo.
8.10. Skundžiama nutartimi ieškinį priimti atsisakyta jau ketvirtą kartą; Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjai neįvertina argumentų, kad tai yra išlaikymo klausimas, kuriame šalių kreditoriai materialinio teisinio suinteresuotumo neturi, bylas sprendžia ne vadovaudamiesi įstatymais, o remdamiesi gandais. .
8.11. Teismo išankstinis nuomonės demonstravimas yra akivaizdus, kadangi skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, jog „V. B. sutikimas mokėti neproporcingai savo turtinei padėčiai didelį išlaikymą, sutikimas jį indeksuoti (toks sutikimas jau buvo išreikštas mediacijos procese) gali pažeisti kreditorių interesus”.
8.12. Nesant nei ginčo, nei dokumentų, nei duomenų, nei jokių įrodymų apie V. B. turtinę padėtį, teismas sugebėjo pasisakyti, kad išlaikymo suma yra neproporcinga V. B. turtinei padėčiai.
8.13. Faktinė situacija, kuomet trys iš keturių Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose dirbančių teisėjų jau išsakė savo išankstinę nuomonę ir atsisakė nagrinėti šią civilinę bylą įstatyme nenustatytais pagrindais, remdamiesi savo nuomone apie privačių asmenų gyvenimą ir santykius su kitais asmenimis, kelia pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo.
8.14. Siekiant užkirsti kelią bylą nagrinėti teismui, dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje galėtų kilti abejonių, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjai turi būti nušalinti nuo bylos nagrinėjimo, o byla perduota kitam Šiaulių apygardos teismo teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui (kitiems Šiaulių apylinkės teismo rūmams).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškinį laikyti nepaduodu, ieškovei nepašalinus nustatytų ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktai). Tuo atveju, kai nustatoma, kad ieškovas nesilaikė teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti. Teismui nustačius ieškinio formos ar turinio trūkumų, turi būti nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis). Per teismo nustatytą terminą pašalinus ieškinio trūkumus, teismas turi ieškinį priimti, o jų nepašalinus, laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartimi buvo įpareigota pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti teismui paaiškinimus, ar ieškovė kreipėsi į antstolį dėl priteisto išlaikymo indeksavo, ar toks prašymas buvo išnagrinėtas, taip pat į bylą įtraukti šalių kreditorius, Vaikų teisių apsaugos instituciją. Ieškovė, vykdydama teismo nutartį, 2023 m. birželio 28 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kuriame pateikė teismo prašomą informaciją dėl kreipimosi į antstolį, paaiškino priežastis dėl atsisakymo įtraukti į bylą kreditorius. Kartu su pareiškimu pateikė patikslintą ieškinį, kuriame įtraukė į bylą išvadą teikiančią instituciją bei suformulavo alternatyvų reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad ieškovei žinomų kreditorių neįtraukimas į bylą jokia forma, reiškia, kad ieškovė teismo nutartyje nustatytu terminu visų nurodytų trūkumų nepašalino ir neketina to daryti. Atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir nurodo, kad ginčo atveju teismas nepagrįstai trečiųjų asmenų nenurodymą ieškinyje pripažino ieškinio trūkumu ir atitinkamai nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį grąžinti ieškinį ieškovei, kadangi trečiųjų asmenų nenurodymas ieškinyje nėra ieškinio trūkumas ir nėra kliūtis pradėti nagrinėti bylą.
14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismas tik patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui teisme pradėti, ar pateiktas pareiškimas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ne visi ieškinio trūkumai yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Nurodyti ieškinio trūkumai įstatyme įvardijami ieškinio netikslumais. Pastarieji detalizuojami CPK 115 straipsnio 4 dalyje, pateikiant nebaigtinį jų sąrašą: klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas ir kiti netikslumai, nesudaro esminių kliūčių proceso eigai. Kadangi šių ieškinio netikslumų sąrašas nebaigtinis, tai teismas ieškinio netikslumais gali pripažinti ir kitokius atvejus.
15. Ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, priešingai negu atsakovo, nenurodymas, nėra esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama netaikant ieškinio trūkumų šalinimo. Duomenų apie trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, nepateikimas ieškinyje jo trūkumu gali būti pripažintas tik išimtiniu atveju, kai iš ieškinio turinio aišku, kad byla yra susijusi su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, o šie asmenys ieškinyje neįvardyti kaip byloje dalyvaujantys asmenys. Asmenų, kurie akivaizdžiai turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nenurodymas teismui pateiktame pareiškime laikytinas esminiu šio procesinio dokumento trūkumu, nes jie netenka galimybės iš karto pasinaudoti procesinėmis teisėmis. Jeigu iš teismui pateikto ieškinio turinio nėra akivaizdu, kad ieškinyje turi būti nurodomi ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, tokių asmenų nenurodymas nelaikytinas ieškinio trūkumu, sudarančiu kliūtis priimti ieškinį, ir ieškinio trūkumų šalinimo institutas šiuo atveju netaikomas.
16. Pažymėtina, kad, prieš taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą ieškinyje nenurodžius visų, teismo nuomone, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, būtina atsižvelgti į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylą gali būti įtraukiami vėliau. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis) į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Be to, pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Tačiau nurodytos galimybės trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, į procesą įtraukti iškėlus civilinę bylą nepaneigia ieškovo pareigos trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, iš karto nurodyti ieškinyje, nes naujų byloje dalyvaujančių asmenų įtraukimas sunkina procesą ir kenkia bylos nagrinėjimo koncentruotumui (CPK 7 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip esminį ieškinio trūkumą kvalifikavo trečiųjų asmenų, kurie, teismo nuomone, turėtų dalyvauti byloje, nenurodymą ieškinyje. Toks ieškinio trūkumas gali būti taisomas teismo ir jis nelaikytinas esminiu trūkumu, dėl kurio ieškinys negalėtų būti priimtas.
Dėl teismo šališkumo ir prašymo bylą perduoti kitam Šiaulių apygardos teismo teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui (kitiems Šiaulių apylinkės teismo rūmams)
18. Apeliantė teismo šališkumą iš esmės grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su procesinių sprendimų priėmimu bei tuo, kad nepasitiki Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmais, mano, kad teismas yra šališkas, todėl tenkinus ieškovės atskirąjį skundą ir nutarus, kad ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovė prašo bylą perduoti kitam apylinkės teismui arba kitiems teismo rūmams.
19. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą. Teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, be kitų atvejų, jeigu jis yra (ne)tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi; jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme; jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 65 straipsnio 1 dalies 5–7 punktai); taip pat kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo (CPK 66 straipsnis).
20. Tam, kad būtų nušalinti visi teismo (teismo rūmų) teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui (teismo rūmams), turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys, leidžiantys objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo (teismo rūmų) teisėjų nešališkumu.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).
22. Nagrinėjamu atveju ieškinys nepriimtas (nėra įsiteisėjusi nutartis jį priimti), byla nepradėta ir procesas dar nevyksta, t. y. dar tik sprendžiamas bylos iškėlimo klausimas. Teisiniu reguliavimu pagrįstų nešališkumo pagrindų pažeidimo apeliantė nenurodė, o bendro pobūdžio išreikštas nepasitikėjimas visu teismu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentams. Be to, pažymėtina, kad apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas, grąžindamas bylą (ieškinio priėmimo klausimą) iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, neturi kompetencijos bylos (ieškinio priėmimo klausimo) perduoti kitam pirmosios instancijos teismui (kitiems teismo rūmams), nei tam, kuriame byla buvo išnagrinėta.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl ši ieškovės I. B. atskirojo skundo dalis tenkinama, o Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.