- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-1561-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14957-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- L. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Algimanto Kukalio ir Edvardo Palioko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui L. V. dėl paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimų 1/12 dalies juose nurodyto turto pripažinimo negaliojančia ir teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. V. (toliau – ir ieškovas, apeliantas) 2021 m. spalio 4 d. patikslintu ieškiniu (DOK-124638) prašė:
1.1 pripažinti negaliojančiu 2011 m. lapkričio 22 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo, patvirtinto Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl 1/12 jame nurodyto turto - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
1.2 pripažinti negaliojančiu 2011 m. liepos 26 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo, patvirtinto Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl 1/12 jame nurodyto turto - žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
1.3 pripažinti ieškovo A. V. teisę į privalomąją palikimo dalį - 1/12 dalį gyvenamojo namo, kiemo statinių ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini);
1.4 atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą ieškovui, priimti jo motinos B. O. V., mirusios (toliau - palikėja, testatorė) palikimą;
1.5 priteisti ieškovui iš atsakovo L. V. (toliau – atsakovo) bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje, dublike (2021-11-24 DOK-150350) nurodė, kad 2002 m. lapkričio 14 d. ieškovo motina sudarė testamentą, kuriuo visą savo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kuris jos mirties dieną priklausys jai, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų, paliko savo vaikaičiui (atsakovui). Ieškovas iki santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini) m.) ir nuo 1998 m. gyveno motinos namuose t. y.ir jos mirties dieną ieškovas gyveno motinai priklausančiame name. Gyvenant kartu su motina ja rūpinosi, padėjo buityje, prižiūrėjo žemės sklypą. Ieškovas nuo 1998 m. kovo 16 d., o taip pat ir motinos mirties dieną buvo užregistruotas užimtumo tarnyboje, yra neįgalus ir jo darbingumas siekia tik 45 procentus, ieškovas gauna vos 80,05 Eur netekto darbingumo pensiją, neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Ieškovui netekus gyvenamosios patalpos, jis neturės galimybių įsigyti ar išsinuomoti kitą būstą. Ieškovo motinos mirties dieną jam priklausė išlaikymas, jo materialinė padėtis buvo sunki, todėl ieškovas ieškiniu siekia pripažinti negaliojančias paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimų dalies dėl 1/12 žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių ir pripažinti ieškovo teisę į privalomąją palikimo dalį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas 2021 m. lapkričio 3 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (DOK-138657) prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime į patikslintą ieškinį, triplike (2021-12-09 DOK-158268) nurodė, kad testatorės mirties dieną ieškovas buvo darbingo amžiaus, sveikas, tačiau niekur nedirbo. Ieškovas pats kaltas dėl atsiradusios sunkios materialinės padėties – ilgą laiką piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, dėl to sąmoningai atsidūrė sudėtingoje socialinėje ir finansinėje situacijoje. Būtent ieškovas būdamas darbingu turėjo padėti motinai, o ne senyvo amžiaus motina išlaikyti sveiką sūnų. Atsakovas leido ieškovui turtu neatlygintinai naudotis net 11 metų. Ieškovas ir atsakovas jau yra sudarę taikos sutartį (2020 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-19023-921/2020), kurioje klausimą dėl ieškovo tolesnio gyvenimo atsakovo paveldėtame name išsprendė taikiai, todėl klausimas dėl turto, dėl kurio ieškovas pateikė ieškinį, jau yra išspręstas. Taikos sutartimi ieškovas sudarė galimybę atsakovui dar pagyventi tame pačiame name, suteikdamas gyvenamąją vietą šaltuoju metų laikotarpiu ir pakankamai laiko susirasti kitą būstą. Ieškovas yra praradęs teisę į privalomą palikimo dalį dėl savo nepateisinamo ir sūnui netinkamo elgesio su motina. Teisinių paslaugų sutartį su advokatu ieškovas sudarė 2021 m. rugpjūčio 6 d., likus mažiau nei 2 mėnesiams iki išsikėlimo termino pabaigos, o ieškinys teisme gautas 2021 m. rugsėjo 23 d. (patikslintas ieškinys gautas vėliau), t.y. iki išsikėlimo termino likus savaitei. Tai rodo, jog ieškovo šiuo ieškiniu siekia pagrindinio tikslo - sustabdyti taikos sutarties (dėl iškeldinimo) įvykdymo procesą, bet ne įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.20 straipsnio esmę. Tą patvirtina ir jo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nutraukti Taikos sutarties vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 834,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas vertino, kad ieškovas buvo nenuoseklus, aiškindamas aplinkybes, kodėl nuo 1998 metų, įskaitant ir motinos mirties dieną 2010 metais, iki 2019 metų oficialiai niekur nedirbo. Vienu atveju jis aiškino, kad neturi įrodymų, patvirtinančių jo negalėjimą dirbti dėl blogos sveikatos tuo, kad jis nesikreipė į gydytojus dėl nedarbingumo nustatymo todėl, kad jam būtų užkirstas kelias gauti darbą; kitu atveju teigė, jog būtent gydytojo išduotos pažymos dėl jo sveikatos būklės užkirto jam galimybę pasinaudoti siūlomais darbais. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad tik 2012 m. kovo 1 d. ieškovui pradėta mokėti netekto darbingumo pensija, jo netektas darbingumas yra 45 proc. Tai reiškia, jog nesant jokių kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo prastą sveikatą, ligas, gydymą, kreipimąsi dėl nedarbingumo ar neįgalumo nustatymo iki 2012 m., nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas motinos mirties dieną buvo nedarbingas dėl sveikatos būklės.
7. Teismas, įvertinęs aplinkybes dėl ieškovo įgytos statybininko specialybės Kauno politechnikume, inžinieriaus mechaniko specialybės Kauno politechnikos institute, 2008 m. įgytos staliaus specialybės darbo biržoje, padarė išvadą, jog ieškovas turėjo pakankamai geras ir darbo rinkoje paklausias darbines kvalifikacijas, tačiau nuo 1998 m. niekur oficialiai nedirbo, arba dirbo labai trumpus laikotarpius, o jo pagrindines pajamas sudarė neoficialus atlygis už fizinės jėgos reikalaujančius darbus statybose, lauke ir pan.
8. Teismas nustatęs, kad ieškovas motinos mirties dieną buvo darbingas, tačiau oficialiai niekur nedirbo, sprendė, kad jis neišnaudojo visų objektyviai įgyvendinamų galimybių gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Byloje surinktų įrodymų visuma leido teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, todėl negalėjo ilgiau išdirbti nuolatiniame darbe ir gauti pastovias pajamas, atitinkančias jo darbinę kvalifikaciją. Tokią teismo išvadą patvirtino ir kita nustatyta aplinkybė, kad vienintelis ieškovo turėtas vertingas turtas – žemės sklypas buvo antstolio išvaržytas tikslu gauti lėšas jo nepilnamečių vaikų išlaikymui. Tai reiškia, kad atsakovas dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų tapo nepajėgus ne tik apsirūpinti pragyventi jam pačiam būtinomis lėšomis, bet ir atlikti įstatymo numatytą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
9. Teismui nusprendus atmesti ieškovo reikalavimą pripažinti jam teisę į privalomąją palikimo dalį – 1/12 dalį gyvenamojo namo, kiemo statinių ir žemės sklypo, teismas atmetė ir išvestinius ieškovo reikalavimus dėl pripažinimo negaliojančiais dalies 2011 m. lapkričio 22 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo dėl 1/12 dalies gyvenamojo namo ir kitų statinių - kiemo statinių ir dalies 2011 m. liepos 26 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo dėl 1/12 dalies žemės sklypo bei termino palikimui atnaujinimo.
10. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ieškinio reikalavimams dėl paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimų dalies ginčijimo, ir kad ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui svarstyti termino atnaujinimo klausimą pareikšti šiuos ieškinio reikalavimus. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuo 2017 m. ieškovas dėl šio palikimo nuolat bylinėjosi teismuose, dalyvaujant jį atstovaujantiems advokatams. Teismas sprendė, kad terminas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bet kuriuo atveju yra praleistas be svarbių priežasčių, todėl ieškinį atmetė ir šiuo pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 24 d. apeliaciniu skundu (DOK-106086) prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1 Bylą išnagrinėjo šališka teisėja, turėdama išankstinę nuomonę, priėmusi ieškovui nepalankų 2018 m. birželio 5 d. sprendimą kitoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-959-435/2018 dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ta pati teisėja nagrinėjo iš esmės tapatų dalyką, tačiau iš anksto žinodama visas bylos aplinkybes, nenusišalino. Tą patvirtina teismo sprendimo argumentas, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, todėl negalėjo ilgiau išdirbti nuolatiniame darbe ir gauti pastovias jo darbinę kvalifikaciją atitinkančias pajamas. Toks argumentas sprendime kelia abejonę dėl teisėjos išankstinio nusistatymo ir šališkumo, nes byloje nėra realių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas vartojo alkoholį.
11.2 Aplinkybė, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, yra ne tik proceso atnaujinimo, bet ir absoliutaus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kurį teismas turi konstatuoti ex officio. Teisėja privalėjo nusišalinti nuo analogiškos bylos nagrinėjimo tarp tų pačių procesinių dalyvių, jog būtų išvengta abejonių apie galimą išankstinę nuomonę, nenusišalinus, sprendimas priimtas šališko teismo.
11.3 Teismas neteisingai vertino apelianto teisę į jam priklausantį išlaikymą. Apeliantas nesutinka teismo vertinimu, kad jis buvo darbingas, oficialiai niekur nedirbo, neišnaudojo visų galimybių gauti lėšų, piktnaudžiavo alkoholiu, jo turėtas vertingą turtą - žemės sklypą - antstolis išvaržė, išieškant lėšas jo nepilnamečių vaikų išlaikymui. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad jis tik dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų tapo nepajėgus apsirūpinti būtinomis lėšomis pragyvenimui, kad pretendavimas į privalomą palikimo dalį neatitinka geros moralės, proporcingumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.
11.4 Sprendimo argumentas, kad vienintelis apelianto turėtas vertingas turtas – žemės sklypas – buvo antstolio išvaržytas, nesusijęs su nagrinėjamuoju klausimu, nes tai įvyko daug anksčiau, nei mirė testatorė, todėl toks vertinimas apie apeliantą, jo neatsakingumą, yra klaidingas ir ydingas.
11.5 Išlaikymo reikalingumo klausimas yra įrodinėtinas faktas, kuris analizuotinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, asmens poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą, taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus. Teismo sprendimas atmesti ieškinį yra neteisingas, nes nebuvo vadovaujamasi testatorės mirties dieną buvusia apelianto situacija, o aptariami ankstesni įvykiai, iki testatorės mirties.
11.6 Sprendime remiamasi netiesioginiais įrodymais ir teisėjos vidiniu įsitikinimu. Ieškovo pateikti dokumentai, kurie nurodo, kad testatorės mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas, turi didesnę įrodomąją galią, nei atsakovo ir jo liudytojo paaiškinimai apie apeliantą, kurie vertinami kaip netiesioginiai įrodymai. Atsakovas nagrinėjamoje byloje nepateikė jokio oficialaus rašto apie tai, kad apeliantas gausiai vartojo alkoholį, ir kad tai buvo priežastis, dėl kurios jam negali būti skirtas būtinas išlaikymas. Taip pat, liudytoja G. A., apelianto sesuo, daug metų nebendravusi su apeliantu, negali vertinti ir kalbėti apie apeliantą, kai realios situacijos nežino. Atsakovas nepateikė duomenų, kad apeliantas buvo registruotas Respublikiniame priklausomybės ligų centre, kuriame gydėsi nuo alkoholio. Atsakovas pats ne kartą buvo išvestas iš gyvenamųjų namų girtas su antrankiais,
11.7 Vien tai, kad apeliantas nesitvarkė medicininių dokumentų dėl savo sveikatos, negali būti užkirsta teisė į privalomąją palikimo dalį, nes jis nebuvo darbingo amžiaus motinos mirties dieną, o tai patvirtina ir faktas, kad gautų išmokų apeliantui nepakako patenkinti savo žmogiškuosius išteklius. Išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis apeliantas savo veiksmais nesukūrė savo tokios sunkios materialinės padėties.
11.8 Apeliantas nesutinka su sprendimo argumentais, kad terminas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą yra praleistas be svarbių priežasčių. Apeliantas buvo aiškiai nurodęs, kad apie testamentą sužinojo tik 2015 m. lapkričio 13 d., gavęs notaro pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog atsakovas, būdamas namo savininku pagal testamentą, nutraukia panaudos sutartį. Svarbi aplinkybė ir ta, kad apeliantas neturi jokio teisinio išsilavinimo ir nesupranta teisinių subtilybių, todėl nesuvokė, kad iškart po mirties reikėjo kreiptis pas notarą priimti palikimą, nors pasikreipus būtų sužinojęs jau tada, kad testatorė testamentu viską paliko atsakovui. Atsižvelgus į apelianto nurodytą sužinojimo momentą apie testamento sudarymą ir aplinkybes, senaties terminas reikšti ieškinį laikytinas nepraleistas.
Atsiliepimas
12. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 15 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-115431) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
12.1 Procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo įrodymas. Nors civilinėse bylose Nr. 2-959-435/2018 ir Nr. e2-926-435/2022 dalyvaujantys asmenys ir bylą nagrinėjančio teismo sudėtis sutampa, ginčai yra susiję su tuo pačiu palikimu, tačiau skiriasi ieškinių reikalavimai ir jų faktinis bei teisinis pagrindas. Į bylos Nr. 2-959-435/2018 nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, nepateko aplinkybės dėl apelianto negalėjimo savęs išsilaikyti testatorės mirties dieną, ir jos nebuvo nagrinėtos. Minėtoje byloje buvo nustatinėjama testatorės psichinės sveikatos būklė: ar testamento sudarymo metu ji galėjo suprasti savo veiksmų pasekmes.
12.2 Jei minėtų civilinių bylų dalykas ir pagrindas būtų vienodi, apelianto ieškinys dėl privalomosios palikimo dalies net nebūtų nagrinėtinas teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Be to, tuo atveju, kai yra nustatoma teisė į privalomąją palikimo dalį, jai neturi įtakos testamento turinys, dėl to nereikia jo ginčyti ar panaikinti (CK 5.20 straipsnio 1 dalis). Todėl visiškai nepagrįsti apelianto teiginiai, kad šioje civilinėje byloje teisėja nagrinėjo iš esmės tapatų dalyką - testamento pripažinimą negaliojančiu.
Šalies argumentai
12.3 Apeliantas tik apeliaciniame skunde nurodė abejones dėl teisėjos šališkumo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nereiškė nušalinimo teisėjai ir neturėjo abejonių teisėjo šališkumo. Aplinkybė, kad ta pati teisėja nagrinėjo kitą ginčą tarp tų pačių šalių, panaudota kaip gynybinė taktika tik paaiškėjus, kad priimtas teismo sprendimas apeliantui yra nepalankus. Apelianto argumentai dėl teisėjo šališkumo neparemti jokiomis pagrįstomis aplinkybėmis. Procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo įrodymas. Apelianto argumentai, kad teismas sprendime rėmėsi netiesioginiais įrodymais gali būti vertinami įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, o ne teismo šališkumo aspektu.
Žemesnės instancijos teismas
12.4 Nesutiktina su apelianto pozicija, kad jo pateikti įrodymai byloje yra tiesioginiai ir todėl turi didesnę įrodomąją galią. Pirmosios instancijos teismas vertino visų įrodymų visetą, t.y. tiek rašytinius dokumentus, tiek šalių ir proceso dalyvių žodinius parodymus.
12.5 Nesutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar apeliantui priklauso privaloma palikimo dalis, turėjo vertinti tik formalius faktus, egzistavusius jo motinos mirties dieną. Tik visų aplinkybių visetas leidžia nustatyti: 1) ar sunkiojoje materialinėje padėtyje palikimo atsiradimo dieną (2010 m. rugpjūčio 10 d.) apeliantas buvo dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių, priežasčių, 2) ar apeliantas palikimo atsiradimo metu išnaudojo visas objektyvias galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, 3) ar apeliantas neveikė prieš palikėjo valią ir tokiais veiksmais neprarado teisės į privalomąją palikimo dalį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino aplinkybes, paties apelianto nurodytas patikslintame ieškinyje.
12.6 Apelianto polinkis vartoti alkoholinius gėrimus nebuvo vienintelis faktas, lėmęs teismo sprendimą atmesti ieškinį. Teismas įvertino aplinkybių visumą: 1) apeliantas motinos mirties dieną buvo darbingas, 2) tik oficialiai niekur nedirbo, 3) išlaikyti nuolatinį darbą trukdė alkoholio vartojimas, 4) gerai moralei priešingi apelianto veiksmai nulėmė, kad motinos mirties dieną jis negalėjo savęs išlaikyti. Nuo 1998 m. iki dabar apeliantas pastoviai registruojasi užimtumo tarnyboje. Tai, kad apeliantas neturėjo ir neturi nuolatinio darbo dvylika metų iki motinos mirties ir dvylika metų po jos mirties, rodo, kad apeliantas neturi pajamų dėl jo pasirinkto gyvenimo būdo, t.y. dėl savo valinių veiksmų, dėl to jam nepriklauso teisė į privalomąją palikimo dalį.
12.7 Nesutiktina su apelianto teiginiais, kad vien tai, kad apeliantas nesitvarkė medicininių dokumentų dėl savo sveikatos, negali būti užkirsta teisė į privalomąją palikimo dalį, nes apeliantas nebuvo darbingo amžiaus motinos mirties dieną. Šiuo atveju svarbu ne tai, kad apeliantas neva nesitvarkė medicininių dokumentų dėl savo sveikatos, o tai, kad jis neįrodė, jog motinos mirties dieną negalėjo dirbti dėl blogos sveikatos.
12.8 Apeliantas nurodo, kad liudytojos G. A. parodymai negali būti laikomi pagrįstais, nes ji nepateikė jokių patikimų įrodymų. Nei CPK, nei kitas teisės aktas nenumato liudytojams pareigos pateikti įrodymus dėl jų nurodytų aplinkybių, nes paties liudytojo duoti parodymai yra proceso šalies pasirinkta įrodinėjimo priemonė.
Šalies argumentai
12.9 Apeliantas, siekdamas sau naudos (paveldėti bent dalį motinos palikimo), apeliaciniame skunde nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie atsakovą ir jo šeiminį gyvenimą. Minėtos aplinkybės yra melagingos, niekuo nepagrįstos, neįrodytos ir visiškai nesusijusios su ginčo dalyku. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde apeliantas nurodo atsakovą šmeižiančias aplinkybes, teismas turėtų atsisakyti ginti apelianto teises ir CK 1.137 str. 3 d. numatytu pagrindu.
12.10 Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė ieškinio senatį CK 5.8 straipsnio pagrindu. Testamentas sudarytas 2002 m. lapkričio 14 d., palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimai atsakovui išduoti 2011 m. lapkričio 22 d. ir 2011 m. liepos 26 d. Apeliantas apeliaciniame skunde pats pripažįsta, kad aplinkybę, jog atsakovas paveldėjo apelianto motinos turtą pagal testamentą, sužinojo 2015 m. lapkričio 13 d., tačiau ieškinį teismui dėl palikimo priėmimo teisėtumo ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo pareiškė 2021 m. rugsėjo 23 d., tik po to, kai pralaimėjo bylas, keltas atsakovo atžvilgiu dėl testamento nuginčijimo ir juridinio fakto nustatymo, kad palikimas buvo priimtas pradėjus jį faktiškai valdyti. Taigi, apeliantas praleido CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir tai padarė ne dėl savo teisinio neišprusimo, o dėl to, kad pirmiausia bandė gauti kuo daugiau turto, t.y. visą testatorės palikimą, o ne tik 1/12 jos palikimo dalį.
12.11 Apeliantas 2016 m. gruodžio 28 d. pateikė teismui ieškinį dėl 2022 m. lapkričio 14 d. testamento nuginčijimo, pirmosios instancijos teismas sprendimu jo ieškinį atmetė (civilinė byla Nr. 2-959-435/2018), apeliacinės instancijos teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Apeliantas 2019 m. liepos 25 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. teikė prašymus atnaujinti procesą šioje byloje. Teismui nenustačius pagrindų atnaujinti procesą, apeliantas 2019 m. spalio 9 d. pateikė prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo faktiniu valdymu) nustatymo.
Šalies argumentai
12.12 Apeliantas, atstovaujamas kvalifikuotų teisininkų, rinkosi kitus jo galimai pažeistų teisių gynimo būdus. Tai negali būti laikoma rimta priežastimi atnaujinti praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir paneigia apelianto teiginius apie jo teisinį neišprusimą, nes jo pakako susirasti kvalifikuotą teisininką ir pradėti net kelis procesus prieš atsakovą.
12.13 Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikia 2022 m. birželio 2 d. išduotą naują neįgaliojo pažymėjimą, tačiau neprašo teismo jo pridėti prie bylos ir nenurodo, kodėl jo negalėjo šio dokumento pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nors paskutinis posėdis įvyko 2022 m. birželio 28 d., t.y. po naujo neįgaliojo pažymėjimo išdavimo apeliantui. Pažymėjimas nepatvirtina, kad apeliantui buvo reikalingas išlaikymas jo motinos mirties dieną, nes galiojimo terminas – „neterminuotai“ nurodo galiojimą į ateitį, t.y. neįgaliojo pažymėjimai negalioja retrospektyviai. Atsakovas prašo pažymėjimo nepriimti ir nevertinti šios bylos kontekste.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Apelianto teigimu, bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes ta pati teisėja priėmė jam nepalankų 2018 m. birželio 5 d. sprendimą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-959-435/2018 byloje (dėl testamento pripažinimo negaliojančiu), todėl turėjo išankstinę nuomonę. Aplinkybė, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, yra ne tik proceso atnaujinimo, bet ir absoliutaus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kurį teismas turi konstatuoti ex officio.
15. Klausimas dėl teisėjos šališkumo pirmą kartą šioje byloje iškeltas tik apeliaciniame skunde.
16. CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai. Byla gali būti perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui taip pat nustačius esminius proceso teisės normų pažeidimus, kurie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Aptariama teisės norma įgalina apeliacinės instancijos teismą spręsti absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų klausimą. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikoma, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas teisėjo šališkumas, darytina išvada, kad teismo sudėtis buvo neteisėta. Esant situacijai, kai aplinkybės dėl galimo teisėjo šališkumo paaiškėja vėliau, negu buvo priimtas pirmos instancijos teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teismas turi teisę spręsti šį procesinio pobūdžio klausimą ir vertinti su tuo susijusius įrodymus.
17. Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ar vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindai išvardyti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).
18. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr.2-959-435/2018 pagal ieškovo A. V. ieškinį, kuriuo jis prašė pripažinti negaliojančiu notarine tvarka patvirtintą B. O. V. 2002 m. lapkričio 14 d. testamentą, kuriuo turtas paliktas atsakovui L. V., tuo pagrindu, kad testamentas neatitiko palikėjo tikrosios valios, nes testamento sudarymo metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 5.15, 5.16 str. 2d., 1.89 str.).
19. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje apeliantas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2011 m. lapkričio 22 d. ir 2011 m. liepos 26 d. paveldėjimų pagal testamentą teisės liudijimų dalis, pripažinti ieškovo teisę į privalomąją palikimo dalį, atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą, mirusios motinos B. O. V. (palikėja, testatorė), palikimui priimti, tuo pagrindu, kad apelianto motinos mirties dieną jam buvo būtinas išlaikymas (CK 5.20 straipsnis).
20. Civilinėse bylose Nr. 2-959-435/2018 ir Nr. e2-926-435/2022 dalyvaujantys asmenys ir bylą nagrinėjančio teismo sudėtis sutampa, ginčai yra susiję su tuo pačiu palikimu, tačiau ieškinių dalykas (pareikšti reikalavimai), o kartu ir teisinis bei faktinis pagrindas, skiriasi. Į bylos Nr. 2-959-435/2018 nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, aplinkybės dėl apelianto negalėjimo savęs išsilaikyti testatorės mirties dieną nebuvo nagrinėtos. Minėtoje byloje buvo nustatinėjama testatorės psichinės sveikatos būklė, t.y. ar testamento sudarymo metu ji galėjo suprasti savo veiksmų pasekmes. Jei minėtų civilinių bylų dalykas ir pagrindas būtų vienodas, apelianto ieškinys dėl privalomosios palikimo dalies net nebūtų nagrinėtinas teisme, vadovaujantis CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
21. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir nesudarančius pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teisme bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Atmetami kaip nepagrįsti ir kiti apelianto teiginiai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje teisėja iš esmės nagrinėjo tapatų dalyką - testamento pripažinimą negaliojančiu. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl rašytinių įrodymų priėmimo
22. Apeliantas prie apeliacinio skundo pateikė 2022 m. birželio 2 d. apeliantui išduotą neįgaliojo pažymėjimą neterminuotam laikotarpiui, nurodantis, kad specialiųjų poreikių lygis – vidutinis. Apeliantas taip pat pateikė Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-959-435/2018, kuris apelianto teigimu galimai patvirtina teisėjos šališkumą įrodymų vertinimo aspektu dėl ko buvo priimtas neteisingas sprendimas.
23. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui 2022 m. birželio 2 d. išduotas neįgaliojo pažymėjimas nepatvirtina jo sveikatos būsenos, finansinės padėties, buvusios palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)), t. y. nei patvirtina, nei paneigia apelianto išlaikymo būtinumą testatorės mirties dieną. Apeliantas nenurodė jokių argumentų, kaip 2018 m. birželio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-959-435/2018 gali patvirtinti ar paneigti, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai vertino įrodymus. Todėl minėtus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.
Dėl ginčo esmės
25. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškovo reikalavimai pripažinti jam teisę į privalomąją palikimo dalį, ir išvestiniai reikalavimai pripažinti negaliojančiais atitinkamas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimų dalis, bei termino palikimui atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
26. Ieškovas yra testatorės, mirusios (duomenys neskelbtini) sūnus, o atsakovas – jos anūkas. Testatorė 2002 m. lapkričio 14 d. sudarė ir pasirašė oficialųjį testamentą, patvirtintą Kauno 11-jame notarų biure, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovui L. V. (DOK-124638 priedas Nr. 3).
27. Iš 2011 m. liepos 26 d. ir 2011 m. lapkričio 22 d. Paveldėjimo pagal testamentą liudijimų (DOK-124638 priedai Nr. 9, 10) matyti, kad atsakovas paveldėjo visą testatorės nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
28. Iš Užimtumo tarnybos 2021 m. rugpjūčio 18 d. pažymos nustatyta, kad ieškovas nuo 1998 m. kovo 16 d. periodiškai registravosi užimtumo tarnyboje. Palikimo atsiradimo dieną ((duomenys neskelbtini)), ieškovas buvo registruotas užimtumo tarnyboje nuo 2010 m. kovo 17 d. iki 2012 m. kovo 26 d., vėl naujai registruotas 2012 m. balandžio 4 d. Laikotarpiu 2018 m. liepos 25 d. – 2019 m. sausio 20 d. ieškovui išmokėta 1 782,74 Eur profesinės reabilitacijos pašalpos. Laikotarpiu 2022 m. birželio 22 d. – 2020 m. gruodžio 21 d. ieškovui išmokėta 1 197,33 Eur darbo paieškos išmokų (DOK-124638 priedas Nr.4).
29. Ieškovui 2018 m. kovo 8 d. išduotas neįgaliojo pažymėjimas iki 2022 m. birželio 1 d., nustatytas 45 procentų darbingumas (DOK-124638 priedas Nr.5). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad apeliantui netekto darbingumo pensija pradėta mokėti nuo 2012 m. kovo 1 d. (DOK-124638 priedas Nr.6).
30. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis apeliantas nuo 1993 m. lapkričio 18 d. turėjo 0,1516 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris 2002 kovo 21 d. varžytinių aktu buvo išvaržytas (DOK-124638 priedas Nr. 7), o informacija iš VĮ „Regitra“ matyti, kad ieškovas turėjo automobilį (duomenys neskelbtini), kurį 2000 m. spalio 27 d. pardavė (CBP-19127 priedas Nr.8).
31. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19023-924/2020 patvirtino Taikos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo iki 2021 m. spalio 1 d. išsikelti su visais jam priklausančiais daiktais iš atsakovui priklausančio gyvenamojo namo. Taikos sutartis pateikta byloje (DOK-124638 priedas Nr.11).
32. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
33. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, nepagrįstai vertino apelianto padėtį, buvusią keletą metų iki jo motinos mirties, ir padarė nepagrįstas išvadas, susijusias su žemės sklypo pardavimu iš varžytynių. Teismas netinkamai vertino įrodymus, prioritetą suteikdamas atsakovo paaiškinimams, liudytojos G. A. (ieškovo sesers, kuri ieškovo nematė daug metų ir nežino realios situacijos) parodymams ir savo vidiniam įsitikinimui, kuris galėjo klaidingai susiformuoti iš kitoje nagrinėtoje byloje sužinotų aplinkybių. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto nurodomus argumentus.
34. Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).
35. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, 2022 m. kovo 1 d., 2022 m. birželio 28 d. teismo posėdžių metu teiktais šalių paaiškinimais, liudytojos G. A. parodymais, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai vertino įrodymus ir to pasekoje priėmė nepagrįstą sprendimą.
36. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei byloje paaiškėja aplinkybės, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomąją palikimo dalį. Būtinybė spręsti tokį klausimą kyla todėl, kad asmens, tik dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų tapusio nepajėgaus apsirūpinti pragyventi būtinomis lėšomis, pretendavimas į palikimo privalomąją dalį neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) ir CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-149-421/2019).
37. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad testatorės mirties metu apeliantas buvo darbingo amžiaus, tačiau net nuo 1998 m. kovo 16 d. periodiškai registravosi užimtumo tarnyboje. Apeliantas nepateikė įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad testatorės mirties metu jis dėl savo sveikatos būklės negalėjo susirasti apmokamo darbo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tik nuo 2012 m. kovo 1 d. apeliantui pradėta mokėti netekto darbingumo pensija. Apeliantas nenurodė pagrįstų argumentų, nepateikė įrodymų, kad jo materialinė padėtis buvo prasta ne nuo jo valios priklausančių priežasčių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neišnaudojo visų objektyviai įgyvendinamų galimybių gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms.
38. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą praleistas be svarbių priežasčių. Apeliantas patikslintame ieškinyje ir dublike nurodė, kad apie testamentą sužinojo tik 2015 m. lapkričio 13 d. Svarbu ir tai, kad neturėdamas teisinio išsilavinimo, nesuvokė, kad iškart po mirties reikėjo kreiptis pas notarą priimti palikimą. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais.
39. Asmuo, pretenduojantis į palikimą CK 5.20 straipsnio 1 dalies pagrindu, CK 5.8 straipsnio nustatyta tvarka ir terminais gali kreiptis į teismą su ieškiniu, ginčydamas kitų įpėdinių palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotus paveldėjimo teisės liudijimus. CK 5.8 straipsnyje yra nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos ar nuo dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
40. Apeliantas nurodo, kad apie egzistuojantį testamentą sužinojo tik 2015 m. lapkričio 13 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovas 2016 m. lapkričio 8 d. pateikė teismui ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tačiau ieškinys buvo grąžintas ieškovui (civilinė byla Nr. 2-28615-528/2016). Apeliantas 2017 m. sausio 17 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo ginčijo testamentą (civilinės bylos Nr. 2-959-435/2019). Teismas ieškinį atmetė, o 2018 m. gruodžio 7 d. apeliacinės instancijos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1824-658/2018 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantas 2019 m. liepos 25 d. teikė prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-959-435/2018, jo prašymas nebuvo tenkintas, o Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Apeliantas 2019 m. spalio 9 d. pateikė prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo faktiniu valdymu) nustatymo (civilinės bylos Nr. e2YT-201-920/2020), tačiau teismas pareiškimą atmetė.
41. Iš šių nustatytų aplinkybių matyti, kad apeliantas rinkosi kitus jo galimai pažeistų teisių gynimo būdus ir tai negali būti laikoma rimta priežastimi atnaujinti praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Apelianto aktyvumas, teikiant ieškinius, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paneigia apelianto teiginį apie jo teisinį neišprusimą, nes jis buvo pakankamas susirasti kvalifikuotą teisininką ir pradėti net kelis procesus atsakovo atžvilgiu.
42. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovui nenurodžius jokių pagrįstų aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų svarstyti termino reikšti ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia, atnaujinimo klausimą, ir įvertinus tai, kad nuo 2017 m. ieškovas dėl šio palikimo nuolat bylinėjosi teismuose dalyvaujant jį atstovaujantiems advokatams, laikytina, kad terminas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bet kuriuo atveju yra praleistas be svarbių priežasčių.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), kad netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).
46. Atsakovas prašo (DOK-30839) priteisti iš ieškovo 435,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidas detalizuoja ir pagrindžia 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita-faktūra ir 2022 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių.
47. Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovo atsakovui priteisiama 435,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 435,60 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.