- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-27
- Bylos Nr.
- e2-926-435/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14957-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė (pirm.)
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- L. V.
- Advokatai
- Vygaudas Molis, Paulius Čerka, Justina Jacunskaitė
- Kategorijos
atsakovui L. V. ir jo atstovui advokatui Pauliui Čerkai ir advokato padėjėjai Justinai Jacunskaitei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui L. V. dėl paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimų 1/12 dalies juose nurodyto turto pripažinimo negaliojančia ir teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. V. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2011 m. lapkričio 22 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo, patvirtinto Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K. (Notarinio registro Nr. 4002), dalį dėl 1/12 jame nurodyto turto - gyvenamojo namo (unikalus nr. 5296-6006-2011), kitų statinių - kiemo statinių (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)); pripažinti negaliojančiu 2011 m. liepos 26 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo, patvirtinto Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K. (Notarinio registro Nr. 2695), dalį dėl 1/12 jame nurodyto turto - žemės sklypo (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)); pripažinti ieškovo A. V. teisę į privalomąją palikimo dalį - gyvenamojo namo (unikalus nr. 5296-6006-2011), kiemo statinių (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) 1/12 dalį; atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą ieškovui A. V., mirusios motinos B. O. V. (palikėja, testatorė), palikimui priimti; priteisti ieškovui iš atsakovo L. V. (toliau – atsakovo) bylinėjimosi išlaidas.
1.1 Procesiniuose dokumentuose ( patikslintame ieškinyje ir dublike) nurodė, kad ieškovas yra B. O. V., mirusios (duomenys neskelbtini) sūnus. 2002 m. lapkričio 14 d. jo motina sudarė testamentą, kuriuo visą savo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kuris jos mirties dieną priklausys jai, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų, paliko atsakovui, kuris yra jos vaikaitis.
1.2 Ieškovas nuo gimimo iki savo santuokos sudarymo, t. y. 1984 m., gyveno adresu (duomenys neskelbtini), su motina B. O. V.. Pasikeitus aplinkybėms, nuo 1998 m. jis grįžo atgal gyventi į šiuos namus ir gyvena iki šiol. Taigi, motinos B. O. V. mirties dieną ieškovas gyveno motinai priklausančiame nekilnojamame turte. Rūpinosi savo motina, stengėsi padėti buityje bei prižiūrėjo žemės sklypą gyvenamojoje teritorijoje, iš sukauptų išmokų, kiek galėdavo prisidėdavo prie motinos gerovės, todėl retkarčiais, turėdamas pataupytų pinigų, juos duodavo savo motinai. Dalį pinigų sumų, kurias ieškovas yra davęs savo motinai, mirusioji užsirašydavo, todėl ieškovas radęs mirusiosios motinos užrašinę, teikia ją teismui šios aplinkybės patvirtinimui. Nuo 1998 m. kovo 16 d. tikslu rasti darbą ieškovas buvo registruotas užimtumo tarnyboje. Motinos mirties dieną, t. y. 2010 m. rugpjūčio 11 d. jis taip pat buvo registruotas užimtumo tarnyboje. Ieškovas norėjo dirbti, tačiau sveikata buvo suprastėjusi, todėl rasti tinkamą darbą buvo sunku. 2021 m. rugpjūčio 18 d. Užimtumo tarnybos pažymoje nurodoma, kad ieškovui nebuvo suteikta jokių išmokų iki 2018 m. liepos mėnesio. Ieškovas yra neįgalus, jo darbingumas siekia tik 45 %. Pagal pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad ieškovas motinos mirties dieną nėra gavęs jokių išmokų. Šiai dienai, ieškovas gauna 80,05 Eur dėl netekto darbingumo pensijos, kas įrodo, jog jo turtinė padėtis nuo motinos mirties dienos iki šiandien yra labai sunki. Ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi. Ieškovui nuo 1993 m. lapkričio 18 d. iki 2002 m. balandžio 9 d. priklausė žemės sklypo dalis. Motinos B. O. V. mirties dieną, ieškovas neturėjo jokio kito nekilnojamojo turto bei transporto priemonių, jam iki 2000 m. spalio 27 d. priklausė lengvasis automobilis. Netekus gyvenamosios patalpos, ieškovas neturės galimybių įsigyti ar išsinuomoti kitą būstą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad B. O. V. mirties dieną ieškovui buvo būtinas išlaikymas.
1.3 Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, ir apibendrindamas Sprendimo 1.2 punkte nurodytas faktines aplinkybes ieškovas nurodė, jog jis palikimo atsiradimo dieną kitos gyvenamosios vietos neturėjo, kadangi nuolatos gyveno palikėjos gyvenamajame name nuo 1998 metų ir jame deklaravo savo gyvenamąją vietą. Taip pat, palikimo atsiradimo dieną jokio kito nekilnojamo ar kilnojamojo turto neturėjo, neturi jo ir šiuo metu. Dėl gaunamų išmokų paaiškino, jog jo turtinė padėtis yra ir tuo metu buvo sunki, jis siekė gauti darbą (buvo registruotas užimtumo tarnyboje), tačiau kadangi sveikata buvo prasta, darbo nerado. Pažymėjo, kad ieškovas motinos mirties dieną buvo nedarbingas dėl pablogėjusios sveikatos, tačiau siekdamas rasti tinkamai apmokamą darbą, vengė gauti neįgaliojo pažymėjimą. Tik itin pablogėjus sveikatai ieškovas gavo neįgaliojo pažymėjimą. Priežastis, kodėl anksčiau nesikreipė į šeimos gydytoja yra ta, kad, nors ieškovas ir buvo sunkios fizinės būklės, jis nepretendavo įgyti neįgaliojo pažymėjimo, kadangi, pirmiausiai, jį gauti užtrunka laiko, o antra, jam nustačius invalidumą ir nedarbingumo lygį, būtų buvę dar sunkiau susirasti darbą. Palikėjos mirties dieną, ieškovas neturėjo darbo, nes buvo nedarbingas.
1.4 Ieškovas nežinojo įstatymų ir nesikreipė pas notarus priimti palikimo, ko pasėkoje būtų sužinojęs apie esantį testamentą. Todėl liko gyventi name su savo seserimi bei atsakovu bendru sutarimu. Ieškovas dėl teisinio reglamentavo subtilybių nežinojimo laikė, kad visas turimas mirusiosios motinos turtas pereina vaikams, t. y. jam ir kitiems mirusiosios vaikams. Ieškovas apie egzistuojantį testamentą sužinojo tik 2015 m. lapkričio 13 d., gavęs notaro pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog atsakovas, būdamas namo savininku pagal testamentą, nutraukia panaudos sutartį.
1.5 Pasisakydamas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pažymėjo, kad aplinkybė, jog po motinos mirties testamentu visą turtą paveldėjo atsakovas reiškia, jog ne nuo ieškovo priklausantys veiksniai įtakojo tai, kad jis įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir tai turėtų būti laikoma svarbia aplinkybe, sutrukdžiusia jam priimti palikimą. Nagrinėjamu atveju termino, atnaujinimas yra tik formalumas, reikalingas ieškovui pagal įstatymą paveldėti 1/12 mamos palikto turto, todėl teismas turėtų jį atnaujinti.
1.6 Pažymėjo, jog ieškovas, savo veiksmais nesukūrė savo tokios sunkios materialinės padėties, todėl nėra pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomą palikimo dalį. Atsakovo argumentai, jog ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu yra nepagrįsti, kadangi prie bylos ar procesinių dokumentų, teikiamų teismui, nėra pridėta jokių įrodymų.
1.7 Ieškovas, neišmanydamas ir neturėdamas teisinio išsilavinimo, kartu su atsakovu pasirašė taikos sutartį, kurioje nurodyta, jog iki 2021 m. spalio 1 d. jis su jam priklausančiais daiktais, turi išsikelti iš atsakovui pagal ginčijamus paveldėjimo liudijimus priklausančio nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas atitinka visas sąlygas, kuomet motinos mirties dieną jam priklausė išlaikymas, ieškovas pareiškė šį ieškinį.
1.8 Dėl atsakovo atstovės prašymo taikyti senatį paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimui ginčyti ieškovas ir jo atstovas argumentų neišsakė, nurodydamas, kad šios aplinkybės yra išdėstytos patikslintame ieškinyje.
1.9 Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti pilnai.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
2.1 Savo procesiniuose dokumentuose ( atsiliepime į patikslintą ieškinį ir triplike) nurodė, kad pagal giminystės ryšį, atsakovas yra testatorės anūkas. Po atsakovo motinos mirties, 1995 m. testatorė buvos paskirta atsakovo globėja; ieškovas yra atsakovo dėdė. Kartu gyvendamas, atsakovas visą laiką rūpinosi B. O. V. - prisidėjo prie jos išlaikymo, mokėjo sąskaitas už jos komunalines paslaugas, vežiodavo pas gydytojus, bažnyčią, jos prašymu pirko maisto produktus. Atsakovas su globėja visuomet palaikė gerus santykius, nekonfliktavo. Atsakovui išvykus studijuoti į užsienį jie nuolat bendravo telefonu, susirašinėjo laiškais. Todėl tarp atsakovo ir testatorės buvo susiformavęs stiprus ir glaudus ryšys - faktiškai atsakovas jai buvo tarsi sūnus. Testatorė 2002 m. lapkričio 14 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kuris jos mirties dieną priklausys jai, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų, paliko atsakovui.
2.2 Nurodė, kad testatorės mirties dieną ieškovas buvo darbingo amžiaus, sveikas, tačiau niekur nedirbo. Būtent dėl savo sąmoningų veiksmų praeityje tapo nepajėgus apsirūpinti būtinomis lėšomis pragyventi. Ieškovas pats kaltas dėl atsiradusios sunkios materialinės padėties - ilgą laiką piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, dėl ko sąmoningai atsidūrė sudėtingoje socialinėje ir finansinėje situacijoje. Atsižvelgiant į ieškovo gimimo datą, jo amžių, galima pagrįstai teigti, kad per darbingo amžiaus metus pareiškėjas sugebėjo įgyti tik mažą metų skaičių bendrojo darbo stažo. Tai rodo paties ieškovo atsainų požiūrį į savo ateitį, jo neatidumą, aplaidumą, nesąžiningumą savo paties atžvilgiu, nesirūpinimą savimi ir savo ateitimi, tai atskleidžia jo paties pasirinktą tokį gyvenimo būdą, norą ir tikslą būti „išlaikomam” savo mirusios motinos. Šiuo atveju neegzistuoja objektyvios aplinkybės, kurios lėmė prastą ieškovo padėtį, kadangi jis pats savo netinkamu elgesiu sukūrė tokią savo materialinę bei socialinę padėtį.
2.3 Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog palikėjos mirties dieną ieškovui buvo nustatytas sumažėjęs darbingumas, ar įrodymų, kurie leistų spręsti apie ieškovo prastą sveikatos būklę palikėjos mirties dieną, todėl negalima sutikti su ieškovo argumentu, jog jis negalėjo dirbti dėl sunkios sveikatos būklės.
2.4 Pagal ieškovo su patikslintu ieškiniu pateiktą medžiagą matyti, jog ieškovas pirmąją netekto darbingumo pensiją gavo 2012 m. kovo 1 d. Kaip teigia pats ieškovas jo sveikatos būklė ir prieš tai buvo prasta, tačiau pats ieškovas išliko pasyvus ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl savo teisių įgyvendinimo ir finansinės būklės pagerinimo - nesikreipė į atitinkamas įstaigas dėl nedarbingumo nustatymo (o nustačius nedarbingumą dėl netekto darbingumo pensijos). Argumentas, jog ieškovas nesikreipė dėl nedarbingumo nustatymo, nes tai užtrunka laiko, negali būti laikoma teisiškai tinkamu argumentu, kadangi tai yra subjektyvus ieškovo vertinimas. Argumentas, jog turint neįgaliojo pažymėjimą būtų dar sunkiau susirasti darbą, taip pat yra nepagrįstas, nes susidaro įspūdis, jog jam sunku susirasti darbą tiek turint, tiek neturint neįgaliojo statusą, todėl kyla klausimas, kodėl ieškovas nebandė pasinaudoti visomis objektyviomis galimybėmis pasigerinti savo finansinę padėtį įgyvendinant savo teises į valstybės teikiamą pagalbą žmonėms, kuriems nustatytas tam tikras nedarbingumo lygis, jeigu jo sveikata iš tiesų buvo bloga. Įgyvendinus teisę į valstybės paramą, jam būtų buvę sukurtos geresnės gyvenimo sąlygos. Tai, kad ieškovui galimai galėjo būti teikta valstybės parama, turi svarbią reikšmę sprendžiant, ar jam palikimo atsiradimo dieną buvo reikalinga papildoma parama skiriant privalomąją palikimo dalį, kadangi valstybė yra įsipareigojusi padėti neįgaliems asmenis. Taigi, jeigu asmuo turi teisę į tam tikrą valstybės pagalbą, tačiau šios teisės dėl savo kaltės nerealizuoja, nors gali tą padaryti, tuomet negali būti konstatuojama, kad jam reikalinga parama iš palikėjo.
2.5 Pasisakydamas dėl ieškovo argumento, jog apie testamentą jis sužinojo tik 2015 m. lapkričio 13 d. pažymėjo, kad ieškovas 2017 m. inicijavo bylą dėl palikėjos testamento pripažinimo negaliojančiu (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-959-435/2018, (perkėlimas į kitus metus 2-5070-435/2017). 2019 m. inicijavo teisminį procesą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo faktiniu valdymu) nustatymo (Kauno apylinkės teismo civilinė bylą Nr. e2YT-201-920/2020 (perkėlimas į kitus metus e2YT-26444-920/2019). Tiek ieškovo ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tiek pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nebuvo tenkinti. Todėl ieškovas bando ieškoti kitų būdų gauti dalį palikimo. Ieškovas ir atsakovas jau yra sudarę Taikos sutartį (2020 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-19023-921/2020, kurioje klausimą dėl ieškovo tolesnio gyvenimo atsakovo paveldėtame name išsprendė taikiai. Tad klausimas dėl turto, dėl kurio ieškovas pateikė ieškinį, jau yra išspręstas, tačiau ieškovas nesilaiko taikos sutartyje numatytų sąlygų. Sudarant taikos sutartį, ieškovas sutiko su sutarties sąlygomis, nekėlė klausimo dėl privalomosios palikimo dalies, nereiškė poreikio gauti išlaikymą palikėjos mirties dieną.
2.6 Pažymėjo, kad teisinių paslaugų sutartis tarp ieškovo ir jo atstovo buvo sudaryta 2021 m. rugpjūčio 6 d., t. y. likus mažiau nei 2 mėnesiams iki išsikėlimo termino pabaigos, o ieškinys teisme gautas 2021 m. rugsėjo 23 d. (patikslintas ieškinys gautas vėliau), t. y. iki išsikėlimo termino likus savaitei. Tai parodo, jog ieškovo, teikiant šį ieškinį, pagrindinis tikslas buvo sustabdyti Taikos sutarties (iškeldinimo) įvykdymo procesą. Tai patvirtina ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nutraukti Taikos sutarties vykdymą. Po tiek metų teikdamas ne pirmą ieškinį ieškovas bando užtęsti iškeldinimo procesą, bei bet kokiu būdu tapti atsakovo paveldėto turto bendrasavininku, todėl šiuo atveju, ieškovo keliamas klausimas nėra sąlygotas palikėjos mirties dieną būtino išlaikymo ieškovui, o tik siekiu gauti dalį palikimo.
2.7 Ieškovo pateiktas raštelis, kuriuo grindžiama jo finansinė pagalba motinai iš tiesų buvo ne parama, o pasiskolintų pinigų grąžinimas. Ieškovas pasiskolindavo pinigų ir kartodavo, jog grąžins ir kaip matyti iš raštelio, dalį pinigų grąžino. Ieškovas ne skirdavo pinigų motinai ir jos rūpinimuisi, o grąžindavo pasiskolintus pinigus.
2.8 Atsakovas ieškovui visą laiką nuo testatorės mirties 2010 m. rugsėjo 11d. leido naudotis visu atsakovo paveldėtu turtu nemokamai. Įvertinus tai matoma, jog ieškovas net 11 metų neatlygintinai gyvena atsakovui priklausančiame name, naudojasi jame esančiais daiktais bei kiemo statiniais ir žemės sklypu. Tokia situacija ir leidimas 11 metų nemokamai naudotis turtu yra ypatingai ekonomiškai vertingas ieškovui. Nors atsakovas nelaikė ieškovo paveldėtoju, jis elgėsi etiškai ir leido ieškovui tiek daug metų gyventi atsakovui priklausančiame name, o taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19023-921/2020 suteikė teisę dar pagyventi tame pačiame name, tokiu būdu suteikdamas gyvenamąją vietą šaltuoju metų laikotarpiu bei pakankamai laiko susirasti kitą vietą gyventi. Net jei paaiškėtų, jog ieškovas turi teisę į privalomąją palikimo dalį, įvertinus ieškovo patirtą naudą nemokamai naudojantis visu turtu, turėtų būti pripažinta, jog ieškovas 1/12 jo prašomą turto dalies vertę jau yra gavęs naudojantis visu turtu.
2.9 Ieškovas, veikdamas prieš palikėjos valią, prarado teisę į privalomą palikimo dalį. Jis motina visiškai nesirūpino, nemokėjo sąskaitų už komunalines paslaugas, visa našta turto išlaikymui tekdavo testatorei. Taip pat jis namuose vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko dažnai konfliktuodavo su motina. Ieškovas nesirūpino buitimi, savo aplinka, neprisidėjo prie kasdienių namų ruošos darbų. Gyvenant vienuose namuose ieškovo motina saugojosi sūnaus, vengdavo su juo kontakto, tikslu išvengti konfliktų ir keiksmų. Neigiama emocinė, moralinė būklė ir negatyvi atmosfera namuose kenkė testatorės gyvenimo kokybei ir sveikatai. Taigi, ieškovas yra praradęs teisę į privalomą palikimo dalį dėl savo nepateisinamo ir sūnui netinkamo elgesio santykyje su motina. Sūnus, kuris negerbia tėvų, savo veiksmais apsunkina jų gyvenimą, neturi teisės reikalauti palikimo.
2.10 Nors teisė į privalomąją palikimo dalį yra siejama su asmens poreikiu gauti išlaikymą palikėjo mirties dieną, ieškovas pabrėžia savo prastą turtinę padėtį ir sveikatos būklę šiuo metu. Tačiau tai, kad ieškovo turtinė padėtis nėra itin sunki, patvirtina aplinkybė, jog ieškovas nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, tačiau sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatą. Teismų praktikoje akcentuojama, kad ši aplinkybė yra svarbi vertinant asmens turtinę padėtį.
2.11 Atsakovas ir jo atstovai teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti bei taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo ginčijimo, nurodydami, kad tokiems reikalavimams reikšti yra taikomas vienerių metų senaties terminas. Atsakovas papildomai paaiškino, kad apie testamentą ieškovui buvo žinoma 2010 metais, nes apie tai visiems pasakė jo vyriausia sesuo Gražina. Be to, 2010 m vasarą ar ankstyvą rudenį atsakovas paveldėtą piniginę 3600 Lt dalį padalino visiems testatorės vaikams po lygiai, teta Gražina atsisakė savo dalies, kas reiškia, kad palikimo dalinimasis prasidėjo 2010 metais. Vyriausia ieškovo sesuo ieškovui neatidavė visų pinigų iš karto, kad nepragertų, bet „ištempė“ gal 2 mėnesius, nes jei ieškovas „užsikabina“, jo nesustabdysi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
ieškinys atmetamas.
3. Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad ieškovas A. V. yra B. O. V., gimusios (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) sūnus.
4. B. O. V. 2002 m. lapkričio 14 d. sudarė ir pasirašė Oficialųjį testamentą, kuriuo visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris mirties dienai jai priklausys, kur jis bebūtų iš ko besusidėtų, ji palieka L. V.; testamentą patvirtino Kauno 11-ojo notarų biuro notarė S. B..
5. 2021 m. rugpjūčio 18 d. Užimtumo tarnybos pažyma patvirtina tai, kad A. V. nuo 1998 m. kovo 16 d. periodiškai registravosi užimtumo tarnyboje; kai kuriais atvejais darbo paieška būdavo nutraukiama įsidarbinus savarankiškai; pora kartų darbo paieška buvo nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius; ginčui aktualiu laikotarpiu – t. y. motinos B. O. V. mirties dienai, A. V. buvo registruotas užimtumo tarnyboje nuo 2010 m. kovo 17 d. iki 2012 m. kovo 26 d., kai darbo paieška buvo nutraukta asmens pageidavimu ir vėl naujai registruotas 2012 m. balandžio 4 d.
6. Į bylą pateiktas Neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad A. V. yra iš dalies darbingas, jo darbingumas yra 45 %, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas patvirtina tai, jog jam netekto darbingumo pensija pradėta mokėti nuo 2012 m. kovo 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina tai, kad ieškovas nuo 1993 m. lapkričio 18 d. turėjo 0,1516 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris 2002 kovo 21 d. varžytinių aktu buvo išvaržytas, o informacija iš VĮ „Regitra“ matyti, kad ieškovas turėjo automobilį VAZ, 21011, kurį 2000 m. spalio 27 d. pardavė.
8. 2011 m. liepos 26 d. ir 2011 m. lapkričio 22 d. Paveldėjimo pagal testamentą liudijimai patvirtina, kad visą B. O. V. turtą pagal testamentą paveldėjo atsakovas L. V..
9. Į bylą su dubliku (nepilnai atšviestas) ir tripliku pateiktas priedas - B. O. V. užrašai patvirtina tarp ieškovo ir mirusios motinos buvus kažkokią smulkią buitinę apskaitą, iš kurios nėra galimybės nustatyti kokiu tikslu buvo duodami/paimami pinigai.
10. Atsakovo pateiktos ieškovo virtuvės nuotraukos patvirtina jo namuose buvus didelį kiekį alkoholinių gėrimų taros.
11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19023-924/2020 buvo patvirtinta Taikos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo iki 2021 m. spalio 1 d. išsikelti su visais jam priklausančiais daiktais iš atsakovui priklausančio gyvenamojo namo; toje byloje ieškovas turėjo jį atstovaujančią advokatę; teismo patvirtinta taikos sutartis buvo pasirašyta šalių mediacijos metu, mediatorė parinkta šalių, tame tarpe ir ieškovo ( toje byloje – atsakovo) A. V. prašymu.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdyje apklausta liudytoja G. A., ieškovo sesuo / atsakovo teta, paaiškino, kad ieškovas jau prieš savo vestuves piktnaudžiavo alkoholiu, eidavo lošti, pareidavo iš darbo girtas, jis daug gėrė, pragėrė žmoną, vaikus, sklypą; mamytė skųsdavosi, kad girtas būdavo grubus, tai stumdydavo ją, tai grąsino, mama nesirūpino, skolindavosi iš jos pinigus, mama sakydavo, kad jis kažkiek duodavo mamai pinigų, po to reikalaudavo grąžinti daugiau; jis negalėjo dirbti, nes įsivaizdavo, kad gali dirbti tik inžinieriumi, o kai gėrė, tai jo niekas darbe nelaikė, todėl padirbdavo neoficialiai pas žmones ir pinigus pragerdavo; su mamytės pagalba buvo įsigijęs žemės sklypą, norėjo statyti namą, tačiau per besaikį gėrimą namo nepastatė; kai išsiskyrė su žmona, grįžo gyventi pas mamą, nemokėjo vaikams išlaikymo, jo žmona išsireikalavo išlaikymą vaikams antstolių pagalba – iš jo buvo atimtas žemės sklypas; kai mirė mama, ieškovas tuo metu jau uždarbiaudavo pas žmones statybose, kiek uždirbdavo tiek pragerdavo ir tuo metu nedirbdavo, pinigams pasibaigus vėl ieškodavo darbo; nurodė, kad iki mamos mirties buvo sveikas ir gėrė, insultas jį ištiko jau po mamos mirties.
13. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės į privalomąją palikimo dalį.
14. Teisę į privalomąją palikimo dalį reglamentuojančio CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai, įtėviai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
15. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019 19 punktas).
16. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 17 punktas; 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019 21 punktas).
17. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei byloje paaiškėja aplinkybės, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomąją palikimo dalį. Būtinybė spręsti tokį klausimą kyla todėl, kad asmens, tik dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų tapusio nepajėgaus apsirūpinti pragyventi būtinomis lėšomis, pretendavimas į palikimo privalomąją dalį neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) ir CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019 22 punktas ).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikėja ( testatorė) mirė 2010 m. rugpjūčio 10 d., ieškovui tuo metu buvo 52 metai, t. y. jis buvo darbingo amžiaus. Nepaisant to, ieškovas nuo 1998 m. kovo 16 d., t. y. nuo tada, kai jam buvo 40 m., ištisus metus periodiškai registravosi užimtumo tarnyboje. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jo darbo laikotarpiai būdavo labai trumpi, kaip teismo posėdžio metu nurodė pats ieškovas, jis darbe „neištempdavo dėl sveikatos“, nes jau prieš 2000 metus jautėsi blogai, buvo pradėtas gydyti nuo įvairių ligų vaistais. Nurodė, kad kai jam siūlydavo darbus, jis pateikdavo gydytojų išduotas pažymas, patvirtinančias, kad gydosi ir dėl sveikatos būklės dirbti negali. Tokiems savo teiginiams patvirtinti ieškovas nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų – ligos istorijų, gydytojų pažymų, išvadų ir pan. Kita vertus, ieškovas savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, kad siekdamas rasti tinkamai apmokamą darbą, vengė gauti neįgaliojo pažymėjimo, sąmoningai nesikreipė į šeimos gydytoją, kadangi, nustačius invalidumą ir jo nedarbingumo lygį, jam būtų buvę dar sunkiau susirasti darbą ( Sprendimo 1.3 p.). Taigi, ieškovas aiškindamas aplinkybes kodėl nuo 1998 metų, tame tarpe ir motinos mirties dieną 2010 metais, iki 2019 metų oficialiai niekur nedirbo, buvo nenuoseklus – vienu atveju aiškino, kad neturi įrodymų, patvirtinančių jo negalėjimą dirbti dėl blogos sveikatos tuo, kad jis nesikreipė į gydytojus dėl nedarbingumo nustatymo todėl, kad toks pažymėjimas jam būtų užkirtęs kelią gauti darbą; kitu atveju teigė, jog būtent gydytojo išduotos pažymos dėl jo sveikatos būklės užkirto jam galimybę pasinaudoti siūlomais darbais. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tik nuo 2012 m. kovo 1 d. ieškovui pradėta mokėti netekto darbingumo pensija, jo netektas darbingumas yra 45 %, kas reiškia, jog nesant jokių kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo prastą sveikatą, ligas, gydymą kreipimąsi dėl nedarbingumo ar neįgalumo nustatymo iki 2012 metų, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas motinos mirties dieną buvo nedarbingas dėl sveikatos būklės.
19. Atsakovas, kuris gyveno kartu su palikėja (močiute) ir ieškovu nurodė, kad ieškovas visą gyvenimą piktnaudžiavo alkoholiu, dėl ko prarado ne tik šeimą, bet ir darbą ir tai iliustruoja pažymos iš užimtumo tarnybos - ieškovas susirasdavo darbą, padirbdavo iki pirmo atlyginimo, ir užgerdavo tiek, kad į darbą daugiau neišeidavo; alkoholiui jis išleisdavo ir visą savo uždarbį, kurį gaudavo dirbdamas neoficialiai statybos ar įvairius lauko darbus ( tame tarpe malkų skaldymo), ir tokiems fiziniams darbams atlikti ieškovo sveikata buvo tinkama. Tokias aplinkybes pilnai patvirtino ir teismo posėdyje apklausta ieškovo sesuo G. A. (Sprendimo 12 p.). Įvertinus tai, jog ieškovas Kauno politechnikume yra įgijęs statybininko specialybę, Kauno politechnikos institute inžinieriaus mechaniko specialybę, o 2008 metais darbo biržoje įgijo staliaus specialybę, darytina išvada, jog ieškovas turėjo pakankamai geras ir darbo rinkoje paklausias darbines kvalifikacijas, tačiau nuo 1998 metų niekur oficialiai nedirbo, arba dirbo labai trumpus laikotarpius, o jo pagrindines pajamas sudarė neoficialus atlygis už fizinės jėgos reikalaujančius darbus statybose, lauke ir pan.
20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
21. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010.).
22. Teismui nustačius, kad ieškovas motinos mirties dieną buvo darbingas ( Sprendimo 18 p.), tačiau oficialiai niekur nedirbo ( Sprendimo 19 p.), konstatuotina, kad ieškovas neišnaudojo visų objektyviai įgyvendinamų galimybių gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ( Sprendimo 15 p.). Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, todėl negalėjo ilgiau išdirbti nuolatiniame darbe ir gauti pastovias jo darbinę kvalifikaciją atitinkančias pajamas. Tokią teismo išvadą taip pat patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad vienintelis ieškovo turėtas vertingas turtas – žemės sklypas buvo antstolio išvaržytas tikslu gauti lėšas jo nepilnamečių vaikų išlaikymui. Tai reiškia, kad atsakovas dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų tapo nepajėgus ne tik apsirūpinti pragyventi jam pačiam būtinomis lėšomis, bet ir atlikti įstatymo numatytą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
23. Nurodytos teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomąją palikimo dalį, nes kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje (Sprendimo 17 p.), asmens, tik dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų tapusio nepajėgaus apsirūpinti pragyventi būtinomis lėšomis, pretendavimas į palikimo privalomąją dalį neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Todėl atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas ieškovo atstovo argumentas, jog nepaisant to, kad asmuo turi priklausomybių ir veda blogą gyvenimo būdą, teisę į privalomąją palikimo dalį jis vis tiek turi.
24. Teismui nusprendus atmesti ieškovo reikalavimą pripažinti jam teisę į privalomąją palikimo dalį – gyvenamojo namo, kiemo statinių ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini) 1/12 dalį ( Sprendimo 23 p.), atmestini ir išvestiniai ieškovo reikalavimai dėl 2011 m. lapkričio 22 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo 1/12 dalies gyvenamojo namo ir kitų statinių - kiemo statinių ir 2011 m. liepos 26 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo 1/12 dalies žemės sklypo pripažinimo negaliojančiais, bei termino palikimui atnaujinimo.
25. Atsakovo atstovė taip pat prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo ginčijimo, nurodydama, kad tokiems reikalavimams reikšti yra taikomas vienerių metų senaties terminas. Ieškovas apie tai, kad atsakovas paveldėjo ieškovo motinos turtą pagal testamentą sužinojo 2010 metais, kai atsakovas testatorės vaikams išdalino jos paliktus pinigus. Ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas apie egzistuojantį testamentą sužinojo tik 2015 m. lapkričio 13 d., gavęs notaro pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog atsakovas, būdamas namo savininku pagal testamentą, nutraukia panaudos sutartį.
26. Pagal CK 5.8 straipsnį asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
27. Ieškovui nenurodžius jokių aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų svarstyti termino reikšti ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia, atnaujinimo klausimą bei įvertinus tai, kad nuo 2017 m. ieškovas dėl šio palikimo nuolat bylinėjosi teismuose dalyvaujant jį atstovaujantiems advokatams, laikytina, kad terminas ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bet kuriuo atveju yra praleistas be svarbių priežasčių, todėl ieškinys dėl paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo ginčijimo atmestinas ir šiuo pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
29. Ieškinį atmetus nėra pagrindo spręsti ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.
30. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro teisinės pagalbos išlaidos: už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 254,10 Eur, už tripliko parengimą – 181,50 Eur (DOK Nr. 26849), už atstovavimą ir pasirengimą teismo posėdžiui – 254,10 Eur, už prašymą dėl liudytojo šaukimo – 72,60 Eur, prašymą dėl papildomų įrodymų 72,60 Eur (DOK Nr. 84830), viso: 834,90 Eur. Šios atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, nagrinėtų klausimų specifiką, bylos sudėtingumą. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovui iš ieškovo priteisiamos 834,90 Eur bylinėjimosi išlaidos.
31. Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė už valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 834,90 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt keturių eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.