Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės K. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei K. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Klaipėdos apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6312-613/2008 nustatytą nepilnametės dukters J. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, nustatant dukters gyvenamąją vietą su tėvu E. L.. Taip pat ieškiniu prašoma nustatyti nepilnametės dukters atsižvelgiant į jos nuomonę bendravimo tvarką su mama K. K., iki vaikui sukaks 16 metų, ir priteisti iš atsakovės nepilnametės dukters išlaikymui po 180 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti ieškovą uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės dukters išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės, priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovė trukdo mergaitei bendrauti su tėvu, nuteikinėja ją prieš jį, taip pat netinkamai rūpinasi mergaite, dėl to būtina pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, taip pat būtina nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

8. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymo nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

9. Atsižvelgdama į apeliantės prašymo argumentus, proceso teisės normas reglamentuojančias apeliacinių skundų nagrinėjimo taisykles, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės. Pirmiausia apeliantė prašydama skirti žodinį bylos nagrinėjimą siekiant pakartotinai atlikti nepilnamečio vaiko apklausą nenurodo tam pagrindo, tai yra aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas atlikdamas nepilnamečio vaiko apklausą galbūt neištyrė ar neįvertino, antra – pateiktame prašyme nenurodoma, kokias pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes patvirtins ar paneigs pakartotinai atlikta šalių nepilnamečio vaiko apklausa, trečia – apeliacinė tvarka nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys – nepilnamečio vaiko apklausos pirmosios instancijos teisme vaizdo / garso įrašai, kurie vertinami kartu su byloje esančiu įrodymų visetu spendžiant klausimą dėl apeliantės apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), proceso teisės normas reglamentuojančias apeliacinių skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnis) apeliantės prašymas skirti žodinį teismo posėdį atmetamas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

11. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 10 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

12. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 3.155 straipsnio 2 dalis numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje

13. Pagal Kasacinio teismo praktiką, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

14. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) vaiko norus ir pažiūras; 2) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą; 3) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, išsiaiškindami ir nustatydami: a) vaiko prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių) laipsnį; b) kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; c) tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi; d) tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; e) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų; f) kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę padėtį, kitas aplinkybes); g) tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr. A2-35. Teismų praktika. 2002).

15. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir apeliantė nutraukdami santuoką tarpusavio susitarimu buvo nusprendę, kad jiems nutraukus santuoką jų nepilnametis vaikas gyvens kartu su apeliante (Klaipėdos apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-6312-613/2008). Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad nutraukus santuoką vaikas liko apeliantės priežiūroje ir su apeliante gyvena iki šiol. Tarp šalių kilus nesutarimams dėl vaiko priežiūros, auklėjimo, ieškovas 2018 m. birželio 27 d. pateikė Klaipėdos apylinkės teismui ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kurio dalį dėl gyvenamosios vietos pakeitimo teismas tenkino visiškai.

17. Šiuo atveju ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad vaikui gyvenant kartu su apeliante (nutarties 16 punktas), nebuvo tinkamai ir laiku pasirūpinama jo sveikata. Ši išvada daroma atsižvelgiant į byloje šalių pateiktus rašytinius įrodymus, teismo ekspertizės aktą, šalių vaiko paaiškinimus, kurių vertinimas pateikiamas taip. Įvertinus 2018 m. birželio 1 d. 2018 m. birželio 26 d. medicinos dokumentų išrašus (I e. tomas, e. b. l.19–24), teismo ekspertizės 2019 m. rugpjūčio 1 d. aktą (III e. tomas, e. b. l.112–151), šalių vaiko mokyklos pateiktus raštus (I e. tomas, e. b. l.13–14, 89) nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių gydančio gydytojo buvo siūlomas ištyrimas bei gydymas po hospitalizavimo, tačiau medicinos dokumentų išraše nustatyta, kad vaikas nei biopsijai, nei konsultacijai nenuvyko. Remiantis (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 1 d. raštu nustatyta, kad apeliantė nors ir buvo įpareigota pasirūpinti vaiko emocine sveikata, tačiau tik po policijos pareigūnų įsitraukimo į sprendimo priėmimą vaikui buvo pradėta teikti psichologinė pagalba. Minėtame rašte taip pat nurodoma, kad apeliantė netinkamai rūpinosi ne tik vaiko psichologine, bet ir fizine sveikata, apeliantės prašymu nutraukus vaiko gydymą. Aplinkybę, jog šalių nepilnametis vaikas pradėjo lankytis pas psichologą patvirtina Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos išrašas (II e. tomas, e. b. l. 47, 83). Aplinkybę, jog apeliantė netinkamai rūpinosi vaiko sveikata, patvirtina ne tik medicininiai išrašai, mokyklos pateikti duomenys, bet ir byloje pateiktas teismo ekspertizės 2019 m. rugpjūčio 1 d. aktas, kurio 36 lape padaryta tyrimo išvada, kad J. L. yra patyrusi emocinių ir fizinių poreikių neužtikinimą (fizinės bei psichinės sveikatos), tai vertintina kaip nepriežiūra. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į J. L. paaiškinimus pirmosios instancijos teisme (III e. tomas, e. b. l. 112–151). Atsižvelgiant į tai, atmetami apeliantės apeliacinio skundo 3.1 ir 3.2 punktų argumentai, jog byloje nėra rašytinių įrodymų, jog apeliantė gali tinkamai pasirūpinti šalių nepilnamete dukra. Priešingai – atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą darytina labiau tikėtina išvada, kad apeliantė netinkamai rūpinosi šalių nepilnametės dukros fizine bei psichologinė sveikata, dėl to kilo grėsmė šalių nepilnamečio vaiko sveikatai, tai taip pat užfiksuota teismui pateiktose fotofiksacijose (I e. tomas, e. b. l.148–149) ir ekspertizės išvadų 17 punkte (III e. tomas, e. b. l.112–151). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad apeliantė netinkamai įgyvendino tėvų valdžią (nutarties 12 punktas), nesudarė tinkamų gyvenimo bei raidos sąlygų (nutarties 13 punktas).

18. Aplinkybę, jog apeliantė netinkamai įgyvendina tėvų valdžią vaiką auklėjant bei ugdant, bei faktą, jog apeliantės ir dukros santykiai nėra tvarūs, patvirtina teismo ekspertizės aktas, kuriame nuodyta, kad atlikus ekspertizę buvo nustatyta kad J. L. apeliante nepasitiki, vengia jai atsiskleisti (III e. tomas, e. b. l. 112–151 išvadų 21 punktas), taip pat ir tai, kad apeliantei ir vaikui nepavyksta užmegzti kontakto (III e. tomas, e. b. l.112–151, išvadų 34 lapas). Kita vertus, netinkamą vaiko auklėjimą, be jau nurodytų ir nustatytų faktų, patvirtina ir tai, kad šalių nepilnametis vaikas yra gavęs didelį kiekį pastabų mokykloje dėl neparuoštų namų darbų ir (ar) neišmoktų tam tikrų užduočių, kas pagrindžia aplinkybę, jog apeliantė netinkamai rūpinasi dukros auklėjimu bei ugdymu (I e. tomas, e. b. l.15, 17–18). Tai, jog apeliantė auklėdama dukrą netinkamai rūpinasi jos tobulėjimu ir ugdymu, patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. civilinėje byloje Nr. e2S-911-253/2019 nustatytos aplinkybės, kad apeliantės veiksmuose, auklėjant ir ugdant vaiką, pastebimas pasyvumas ir vangumas prisiimti atsakomybę. Minėtoje nutartyje taip pat konstatuota, kad vaiko motina nededa maksimalių pastangų domėtis vaiko ugdymo procesu ir pažanga. Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą nustatyta, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, vaiko paaiškinimai iš esmės pagrindžia aplinkybę jog apeliantė tėvų pareigą sudaryti dukrai palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (nutarties 12 punktas) ir apeliantės požiūris į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą nėra pakankamai rūpestingas, pažeidžiantis šalių nepilnamečio vaiko interesus (nutarties 13 punktas).

19. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateikto vaizdo apklausos vaizdo / garso įrašo, teismo ekspertizės akto (III e. tomas, e. b. l. 112–151 išvadų 1 punktas) matyti, kad vaikas yra išreiškęs norą gyventi kartu su apeliante, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, tai yra, kad apeliantė netinkamai rūpinosi vaiko psichologine ir fizine sveikata (nutarties 17), netinkamai rūpinosi jos auklėjimosi bei ugdymu (nutarties 18 punktas), teismo ekspertizės išvada, kad vaikas nėra pakankamai saugus išreikšti tvirtą, savarankišką, jos pačios poreikiais ir prioritetais pagrįstą nuomonę gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos klausimais (III e. tomas, e. b. l. 112–151 išvadų 1 punktas ir 34 lapas), mano, kad nagrinėjamu atveju vaiko išreikštas noras gyventi karu su apeliante šiuo metu yra priešingas jo interesams.

20. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, nurodytą nutarties 14 punkte, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nors vaikas yra išreiškęs norą gyventi kartu su apeliante, tačiau vaiko pareikšta nuomonė prieštarauja jo interesams, kadangi kyla reali grėsmė vaiko psichologinei ir fizinei sveikatai (nutarties 14 punkto 1, 2 papunkčiai), apeliantė nėra pakankamai rūpestinga įgyvendindama tėvų valdžią, be to, remiantis ekspertizės duomenimis, nėra sukūrusi ryšio su nepilnamečiu vaiku (nutarties 14 punkto 3 dalies a, b, c, d, e papunkčiai). Kita vertus nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, ar nustačius vaiko globą su ieškovu bus užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko interesai (nutarties 15 punktas). Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas aktyviau domisi šalių nepilnamečio vaiko ugdymu mokymosi įstaigose (I e. tomas, e. b. l. 13–14, 89), byloje pateikta teismo ekspertizės išvada taip pat patvirtina, kad ieškovas demonstruoja jautresnį, gilesnį ryšį su vaiku, gebėjimą labiau atsižvelgti į dukros poreikius nei apeliantė. Pabrėžtina ir tai, kad dukra puikiai sutaria su apelianto sutuoktine ir byloje nėra ginčo dėl fakto, kad dukrai apsigyvenus kartu su tėvu ji turės atskirą kambarį ir bus užtikrinama saugi jos aplinka (nutarties 14 punkto 3 dalies g papunktis, nutarties 15 punktas) (III e. tomas, e. b. l. 112–151 išvadų 24 lapas). Tai, jog tėvas aktyviai domisi vaiku, patvirtina byloje pateikta ir susirašinėjimo SMS žinutėmis medžiaga (II e. tomas, l. 30–33).

21. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo egzistuojant objektyvų pagrindą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, šią išvadą padarė tinkamai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, jų pagrindu konstatuodamas faktines aplinkybes bei tinkamai taikydamas materialinės teisės normas bei kasacinio teismo praktiką, todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagristą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

22. Apeliantė dėl bendravimo tvarkos nurodo, kad ieškovo reikalavimas dėl bendravimo su mergaite tvarkos nustatymo šią dieną, atsakovės nuomone, yra netikslingas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustato dukrai vos vieną nakvynę per savaitę. Pažymi, kad apeliantė neturi automobilio, jo įsigyti negali, todėl negali vaiko pasiimti šeštadienį ryte ir parvežti sekmadienį vakare. Teigia, kad nakvynė mažiausiai turėjo būti nustatyta bent dvi naktis pasiimant penktadienį po pamokų ir grąžinant sekmadienį vakare. Apeliantė pažymi, kad sutiktų, jog vienais metais mergaitė su vienu iš tėvų švenčia visas šv. Kalėdas mažiausiai praleidžiant laiką su nakvyne 3–4 dienas, o su kitu iš tėvų Naujuosius metus praleidžiant laiką su nakvyne 3–4 dienas. Analogiškai tik sukeičiant švenčių vietas ir kitais metais.

23. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, jos praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172 ir 3.176 straipsniuose.

24. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

25. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti, todėl tiek ieškovas, siūlydamas patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką ar reikšdamas atsikirtimus į atsakovės siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, tiek atsakovė, siūlydama ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016).

26. Nagrinėjamu atveju iš dalies sutinkama su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką nepakankamai atsižvelgė į tai, jog apeliantė gyvena dideliu atstumu, tai yra apie (duomenys neskelbtini) kilometrų nuo dukros gyvenamosios vietos, be to, neatsižvelgė į šalių nepilnamečio vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog apeliantė turi teisę bendrauti su dukra J. L. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę antradieniais ir trečiadieniais nuo 17.00 val., pasiimdama vaiką iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, ir grąžinti į jos gyvenamąją vietą iki 22.00 val., nepakankamai atsižvelgė į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų lygias teises bendrauti su vaiku (nutarties 25 punktas). Kaip matyti, šalių nepilnametis vaikas šiuo metu lanko mokyklą (I e. tomas, e. b. l.13–14), dėl to yra būtina vaikui sudaryti galimybę skiriant laiko atlikti namų darbus, pasiruošti miegui, todėl, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vaiko bendravimo darbo dienomis tikslintina, nurodant, kad apeliantė vaiką į gyvenamąją vietą turi grąžinti iki 20.00 val.

27. Su apeliantės nurodytais argumentais, jog nagrinėjamu atveju nustatyta per mažas nakvynių skaičius, teismas nesutinka. Kaip matyti, apeliantė pagal nustatytą tvarką turi teisę bendrauti su dukra J. L. kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį, tai yra kas antrą savaitgalį pasiimti vaiką šeštadienį iš jos gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinti ją kitą dieną sekmadienį iki 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu, nustatyta tvarka yra teisinga, sudaranti kiek įmanoma panašias galimybes tėvams dalyvauti dukros laisvalaikyje (nutarties 25 punktas).

28. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka šventiniu laikotarpiu pažeidžia apeliantės, ieškovo, tiek ir šalių vaiko interesus, kadangi nustatyta bendravimo tvarka kiekvienos šventinės dienos antrąją dieną nustatant bendravimo tvarką su vienu iš tėvų apsunkina šalių ir vaiko galimybes sutikti metines šventes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendravimo švenčių dienomis tikslinama, nurodant, kad apeliantė turi teisę bendrauti su dukra poriniais metais per šv. Kalėdas, šv. Velykas, J. L. gimtadienį, o ieškovas su dukra šv. Kalėdas, šv. Velykas, J. L. gimtadienį švenčia neporiniais metais. Nustatoma, kad apeliantė dukrą šventiniu laikotarpiu pasiima iš gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžina iki 20.30 val. į jos gyvenamąją vietą. Teismas, siekdamas užtikrinti mamos ir dukros tarpusavio bendravimą, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus (nutarties 18 punktas), nustato, kad apeliantė Motinos dieną kartu su dukra švenčia kiekvienais metais pasiėmusi vaiką iš jos gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo 17.00 val. ir grąžina iki 20.30 val. į jos gyvenamąją vietą.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl išlaikymo priteisimo

30. Apeliantė dėl išlaikymo priteisimo nurodo, kad nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu, nes apeliantės pajamos neleidžia teikti priteisto išlaikymo. Pažymi, jog ieškovo duomenys apie jo gaunamas 350 EUR pajamas yra nepatikimi. Ieškovas su apeliantės argumentais nesutinka, teigia, kad apeliantė nagrinėjant šią bylą išleido didelę pinigų sumą bylinėjimosi išlaidoms, tai įrodo gerą jos turtinę padėtį ir galimybę teikti išlaikymą. Nurodo, kad neskiriant dukros išlaikymui 180 EUR išlaikymo bus pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai.

31. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

32. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

34. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2- 6312-613/2008 nutraukiant apeliantės ir ieškovo santuoką sprendimu jų nepilnametės dukters J. L. gyvenamąją vietą nustačius su motina, iš vaiko tėvo nepilnametės dukters išlaikymui priteista po 115,85 EUR periodinių išmokų kas mėnesį. Byloje nustatyta, kad ieškovas automobilių ir nekilnojamojo turto neturi (III e. tomas, e. b. l. 7–8), ieškovas vykdo individualią veiklą ir gauna apie 350 EUR pajamas (III e. tomas, e. b. l. 6). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovo šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai (I e. tomas, 25). Vertinant apeliantės turtinę padėtį nustatyta, kad apeliantė nėra pateikusi duomenų apie išlaikomus asmenis (CPK 178 straipsnis), apeliantė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje, gauna apie 470 EUR atlyginimą (I e. tomas, e. b. l. 94, III e. tomas, e. b. l. 9–11). Apeliantė automobilio ir nekilnojamojo turto neturi (III e. tomas, e. b. l.12). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantės turtinė padėtis yra geresnė, kadangi pirmiausia apeliantė gauna didesnį darbo užmokestį, antra – neturi išlaikomų asmenų, trečia – vaiko gyvenamąją vietą nustačius kartu su ieškovu, akivaizdu, kad kasdienė rūpinimosi vaiku našta tenka ieškovui, todėl, teismo vertinimu, atsižvelgiant į apeliantės gaunamą darbo užmokestį, išlaikomus asmenis, apeliantė gali teikti 180 EUR išlaikymą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo paliekama nepakeista.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

36. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau siekiant maksimaliai apsaugoti šalių nepilnamečio vaiko interesus ir apeliantės bei ieškovo priešpriešinių interesų pusiausvyrą vertinant nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, bendravimo su vaiku tvarką išdėstant nutarties 22–29 punktuose nurodyta tvarka (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantė, pateikdama apeliacinį skundą, prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė sumokėjo 75 EUR žyminį mokestį valstybei bei 1000 EUR teisinės pagalbos išlaidų advokatui, pateikė tai įrodančius dokumentus (III e. tomas, e. b. l. 32, 42). Ieškovas pateikė įrodymus apie tai, jog jis turėjo 800 EUR advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, jas prašo priteisti iš apeliantės (III e. tomas, e. b. l.53–54). Apeliacinės instancijos teismui tik labai nedidelėje dalyje tenkinus apeliantės apeliacinį skundą (iš esmės skundas atmetamas, tik tikslintini kai kurie bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos punktai) ieškovui iš apeliantės priteistinos apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtos 800 EUR advokato teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti.

Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išdėstyti taip:

„Nustatyti atsakovės K. K. bendravimo su nepilnamete dukra J. L. tvarką:

1. Darbo dienomis: K. K. turi teisę bendrauti su dukra J. L. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę antradieniais ir trečiadieniais nuo 17.00 val., pasiėmusi vaiką iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, ir grąžinti į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

2. Savaitgaliais: K. K. turi teisę bendrauti su dukra J. L. kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį – pasiimti vaiką šeštadienį iš jos gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžinti ją kitą dieną, tai yra sekmadienį 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą.

3. Per šventes: K. K. turi teisę bendrauti su dukra poriniais metais per šv. Kalėdas, šv. Velykas, J. L. gimtadienį, o E. L. su dukra šv. Kalėdas, šv. Velykas, J. L. gimtadienį švenčia neporiniais metais. Nustatoma, kad apeliantė dukrą šventiniu laikotarpiu pasiima iš gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžina iki 20.30 val. į jos gyvenamąją vietą paskutinės šventinės dienos išvakarėse.

4. K. K. Motinos dieną kartu su dukra švenčia kiekvienais metais pasiėmusi vaiką iš jos gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo 17.00 val. ir grąžina iki 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą.

5. Per motinos atostogas: K. K. turi teisę bendrauti su dukra atsakovės atostogų metu, informavusi vaiko tėvą apie atostogų laiką ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki šių atostogų pradžios, – iki 14 dienų iš eilės, pasiėmusi vaiką iš jos gyvenamosios vietos, ir grąžina į jos gyvenamąją vietą su vaiko tėvu sutartą dieną ir valandą, tuo metu užtikrina vaiko visapusišką priežiūrą bei socialinį ugdymą.

6. Bendru J. L. tėvo ir motinos susitarimu gali būti suderinamas ir kitas (taip pat papildomas) mamos bendravimo su vaiku laikas.“

Kitas Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš apeliantės K. K. 800 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui E. L..