Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei K. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose priimtas ieškovo E. L. ieškinys atsakovei K. K., kuriuo ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6312-613/2008 nustatytą nepilnametės dukters J. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, nustatant dukters gyvenamąją vietą su tėvu E. L.. Taip pat ieškiniu prašoma nustatyti nepilnametės dukters atsižvelgiant į jos nuomonę bendravimo tvarką su mama K. K. iki vaikui sukaks 16 metų ir priteisti iš atsakovės nepilnametės dukters išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti ieškovą uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės dukters išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės, priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovė trukdo mergaitei bendrauti su tėvu, nuteikinėja ją prieš jį, taip pat netinkamai rūpinasi mergaite, dėl ko būtina pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, taip pat būtina nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė, teikdama išvadą palaikė ieškovo ieškininius reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovė su dukra bendrauja visiškai neatsižvelgdama į tai, kad mergaitė dar yra paauglė (neseniai suėjo 14 metų), kad ji nėra suaugusi, visiškai nekontroliuodama mergaitės elgesio. Atsakovė neturi artimo emocinio ryšio su motina, be to šiuo atveju netgi motina su dukra susikeitė rolėmis, t.y. atsakovė verčia mergaitę rūpintis, ginti motiną, o ne atvirkščiai. Ieškovas mergaite pasirūpintų geriau, užtikrintų jai tinkamas gyvenimo, mokymosi sąlygas, taip pat tinkamai pasirūpintų mergaitės sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnametės dukters J. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6312-613/2008 nutraukiant jų santuoką sprendimu jų nepilnametės dukters J. L. gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Teismo sprendimu bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu nenustatyta, nurodant, kad J. L. bus auklėjama abiejų tėvų lygiomis teisėmis bendru sutarimu.

Nuo pat teismo sprendimo priėmimo iki dabar J. L. gyvena su motina. Šiuo metu jos gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teise gyvenamo būsto atsakovė neturi.

Ieškovas su naująja sutuoktine R. L. ir jų nepilnamečiu sūnumi M. L., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat su sutuoktinės dviem vaikais iš ankstesnės santuokos D. G. gim. (duomenys neskelbtini), ir E. L. gim. (duomenys neskelbtini), gyvena ieškovo ir jo sutuoktinės R. L. nuosavybės teise turimame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini).

Šioje byloje kilo ginčas dėl ginčo šalių nepilnametės dukters J. L. gyvenamosios vietos, - ieškovas prašo pakeisti dukters gyvenamą vietą, nustatant šią su juo, o atsakovė su tuo nesutinka.

Ieškovo teigimu atsakovė laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2015 m. be jo žinios ir sutikimo buvo išvežusi nepilnametę dukrą į (duomenys neskelbtini) ir atsakovas neturėjo jokio kontakto su jomis. Be to atsakovė iki šiol trukdo mergaitei bendrauti su tėvu, nuteikinėja ją prieš tėvą. Atsakovė nesilaiko teismo nustatytos laikinos bendravimo su tėvu tvarkos net ir po to, kad jai dėl to buvo paskirta bauda. Atsakovas pažymi, kad būtina pakeisti vaiko gyvenamą vietą ir ją nustatyti su tėvu, nes atsakovė nesirūpina vaiko sveikata, savijauta, neveda vaiko pas gydytojus, visiškai nekontroliuoja vaiko elgesio, neugdo vaikui pareigos jausmo, leidžia viską nuspręsti pačiai kaip suaugusiam asmeniui. Dėl veikimo priešingai mergaitės interesams vaiko teisių tarnyba 2019 m. pradžioje net kreipėsi į teismą dėl vaiko iš motinos paėmimo. Taip pat ir šioje byloje atlikus teismo psichologijos – psichiatrijos ekspertizę J. L. ekspertų pažymėta, kad jos motina daro vaikui poveikį dėl pasirinkimo su kuriuo iš tėvų gyventi, be to J. L. nesijaučia saugi dėl įvykusio jos ir motinos rolių susikeitimo, Justei perduotos atsakomybės už motinos emocinę gerovę naštos, taip pat sukeliamo atsakomybės ir nerimo jausmo įskaudinti motiną, jei dukra išvyktų praleisti laiką pas tėvą. Ieškovo teigimu teismui nusprendus J. L. gyvenamą vietą nustatyti su vaiko tėvu, jis užtikrintų dukrai tinkamas gyvenimo, mokymosi sąlygas, pasirūpintų jos sveikata, be to netrukdytų nustatyta tvarka dukros motinai bendrauti su nepilnamete J. L..

Atsakovė nesutinka, kad būtų pakeista nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, nustatant ją su tėvu. Pažymi, kad ieškovas ilgą laiką nesirūpino dukra, su ja nebendravo, nors atsakovės teigimu ji tam netrukdė. Atsakovė teigia, kad ji tinkamai rūpinasi dukra ir kad mergaitei su ja geriau gyventi.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė ieškovo ieškininius reikalavimus.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 ir kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012, kt.). Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010, kt.).

Susipažinus su bylos medžiaga (vaiko teisių apsaugos skyriaus ir kitų institucijų raštais dėl J. L., pagalbos šeimai planais, atsakovės buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu, J. L. medicininiais dokumentais, J. L. apklausos vaiko kambaryje įrašu, 2019 m. birželio 13 d. – rugpjūčio 1 d. teismo psichologijos, teismo psichiatrijos aktu Nr. 103MS-116/2019 ir ekspertų išvadomis ir kitais byloje esančiais dokumentais), išklausius ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, liudininkų R. L., S. K., J. V. parodymus, įvertinus tai, kad J. L. psichologinę ir emocinę būseną teigiamai veikia bendravimas su tėvu ir jo šeima, ypač R. L., su kuria kaip mergaitė nurodė kartais geriau sutaria nei su savo tikrais tėvais, ieškovui turint tinkamas sąlygas auginti dukrą, pasirūpinti jos mokslais, sveikata, taip pat įvertinus atsakovės elgesį bylos nagrinėjimo metu (nebuvo vykdoma teismo nutartis dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, dėl ko atsakovei teismo skirta bauda (c.b. Nr. 2VP-3135-901/2019), teisme buvo svarstomas klausimas dėl J. L. paėmimo iš motinos, padarant išvadą, kad vaiko motinai trūksta socialinių įgūdžių rūpintis dukra, jos emocine sveikata, ugdymu (c.b. Nr. eS2-3258-838/2019), šioje byloje buvo vengiama pristatyti J. L. į ekspertizę (2019 m. balandžio 3 d. ekspertų raštas)) bei vaiko teisių atstovės išvadą teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti J. L. gyvenamą vietą ir ją nustatyti su mergaitės tėvu. Ieškovo šeimoje mergaitei būtų suteiktas saugumo jausmas, mergaitė būtų mokoma pareigingumo, atsakomybės. Todėl visą nurodytą įvertinus yra tenkintinas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl J. L. gyvenamosios vietos pakeitimo ir mergaitės gyvenamos vietos su tėvu nustatymo.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

2018 m. spalio 23 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta, kad ieškovas E. L. iki byloje bus priimtas sprendimas bendraus su dukra J. L. sekančia tvarka: 1) kas antrą savaitgalį (nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo) nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.; 2) J. L. ligos atveju atsakovei nesirūpinant J. L. sveikata, leista vaiko tėvui be atsakovės sutikimo nuvesti J. L. pas reikiamus gydytojus ir specialistus su atsakove suderintu laiku ir tvarka, po apsilankymo pas gydytojus ir kitus specialistus atsakovei suteikiant visą išsamią su vaiko sveikata ir gydymu susijusią informaciją; taip pat nustatyta, kad 3) rudens atostogas J. L. praleidžia su tėvu; 4) žiemos (Kalėdų) atostogas J. L. praleidžia su tėvu; 5) žiemos atostogas J. L. praleidžia lygiomis dalimis, tiek su tėvu, tiek su motina; 6) pavasario (Velykų) atostogas J. L. praleidžia lygiomis dalimis, tiek su tėvu, tiek su motina; 7) vasaros atostogas J. L. praleidžia lygiomis dalimis su abiem tėvais (pusę atostogų su mama, kita pusę su tėvu); 8) J. L. motina įpareigojama nekliudyti J. L. tėvui prieš tai nustatyta tvarka matytis bei bendrauti su dukra J. L. vaiko tėvo ir motinos sutartu konkrečiu laiku, perduodant vaiką sutartoje vietoje, suteikiant tėvui galimybę betarpiškai, tiesiogiai, įvertinti vaiko valią dėl bendravimo su tėvu; 9) uždrausta J. L. motinai be vaiko tėvo rašytinio sutikimo išvykti su J. L. už Lietuvos Respublikos ribų. Nutartis yra įsiteisėjusi. Ieškovo teigimu atsakovė nuolat pažeidinėjo teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, ieškovui išduotas vykdomasis raštas. Atsakovei už minėtoje teismo nutartyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-3135-901/2019 yra skirta bauda. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, apeliacinės instancijos teismui atmetus K. K. atskirąjį skundą.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje ieškovas prašo nustatyti dukters bendravimo su skyrium gyvenančia motina (nustačius J. L. gyvenamą vietą su tėvu) tvarką atsižvelgiant į vaiko nuomonę iki jai sukaks 16 metų: darbo dienomis - kartą pirmą ir trečią savaitę antradieniais ir trečiadieniais nuo 17:00 val., pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį - pasiimant vaiką šeštadienį iš jos gyvenamosios vietos nuo 14:00 val. ir grąžinant ją sekančią dieną sekmadienį iki 18.00 val. į jos gyvenamąją vietą; Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grąžinant iki 20:30 val. į jos gyvenamąją vietą; mamos atostogų metu, mamai informavus tėvą apie atostogų laiką ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki tėvo atostogų pradžios, - iki 10 dienų iš eilės, pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą tuo metu užtikrinant vaiko visapusišką priežiūrą bei socialinį ugdymą; vaikui suėjus 16 metų - iki jos pilnametystės; papildomai: mamos atostogų metu, mamai informavus tėvą apie atostogų laiką ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki mamos atostogų pradžios, - iki 14 dienų iš eilės, pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą; tėvų bendru susitarimu gali būti suderinamas ir kitas (taip pat papildomas) mamos bendravimo su vaiku laikas.

Pažymėtina, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš skyrium gyvenančiu tėvu iki 18 metų, t.y. iki tada kai vaikas pasieks pilnametystės ir taps visiškai veiksnus, todėl ir šioje byloje spręstinas klausimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo ne tik per motinos atostogas, bet ir dėl bendravimo darbo dienomis, savaitgaliais ir per šventes iki J. L. sulauks pilnametystės, o ne iki jai sueis 16 metų kaip kad ieškiniu prašo ieškovas. Be to nustatant bendravimo su vaiku tvarką nėra atskirai nurodoma, kad pagal nustatytą tvarką vaiko motina turi teisę bendrauti su dukra tik pagal vaiko norą, ypač atsižvelgiant į tai, kad jau yra kilę sunkumų jos tėvui bendrauti pagal laikiną bendravimo su vaiku tvarką, atsakovei K. K. akcentuojant vaiko nenorą susitikti su tėvu ir tuo pateisinant nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą.

Dėl bendravimo darbo dienomis. Sprendžiant klausimą dėl skyrium gyvenančios motinos galimybių bendrauti ieškovo siūloma tvarka reikia atsižvelgti į abiejų tėvų gyvenamąsias vietas ir darbo specifiką, vaiko amžių, jo mokymosi įstaigą ir lankomus būrelius ir kitus užsiėmimus, būtinybę vaikui ruošti pamokas, pailsėti ir pavalgyti. Ieškovas, su kuriuo teismas nusprendė nustatyti ginčo šalių dukters gyvenamą vietą, su šeima gyvena gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (ieškovo teigimu apie 80 km. nuo Klaipėdos), o atsakovė gyvena Klaipėdoje. Ieškovas dirba pagal verslo liudijimą (remontuoja automobilius) vietovėje, kur gyvena, o atsakovė dirba pardavėja slenkančiu grafiku pagal suminę darbo laiko apskaitą Klaipėdoje. Įvertinus gyvenamųjų ir darbo vietų atstumą tarp J. L. tėvų, įvertinus jų darbo specifiką, J. L. amžių, pripažintina, kad ieškovo siūlomos bendrauti K. K. su dukra darbo dienos (antradienio ir trečiadienio vakarai) yra priimtinos, tačiau teismo vertinimu reiktų nustatyti šiek tiek kitokį bendravimo laiką – pavėlinant vaiko grąžinimo laiką ir atitinkamai pailginant bendravimo valandų skaičių, taip pat patikslinant, kad atsakovė bendraus ne „kartą“ pirmą ir trečią savaitę antradieniais ir trečiadieniais, o kad bendraus „kiekvieno mėnesio“ <...>. Todėl nustatytina, kad K. K. turi teisę bendrauti su dukra J. L. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę antradieniais ir trečiadieniais nuo 17:00 val., pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą iki 22.00 val.

Dėl bendravimo savaitgaliais. Ieškovas siūlo atsakovei bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį - pasiimant vaiką šeštadienį iš jos gyvenamosios vietos nuo 14:00 val. ir grąžinant ją sekančią dieną sekmadienį iki 18.00 val. į jos gyvenamąją vietą. Šioje byloje nekilo ginčų dėl to, ar dukra galėtų likti nakvoti pas motiną, ar tam bus užtikrintos tinkamos sąlygos, be to reikia pastebėti, kad atsakovė iki šiol nuolat gyveno su dukra nuo jos gimimo. Ieškovo siūloma bendravimo tvarka savaitgaliais yra priimtina ir viena nakvynė savaitgalį yra pakankama, be to atsakovė tokiu atveju turėtų teisę kitų mėnesio savaičių darbo dienomis dvi dienas du vakarus iš eilės bendrauti su dukra, taip sudarant atsakovei galimybes kuo daugiau bendrauti su dukra. Atsakovė kažkokių pastabų ar pageidavimų dėl dukros nakvynių pas ją savaitgalį skaičiaus bei dėl bendravimo laiko neišsakė. Tačiau įvertinant ieškovo ir atsakovės gyvenamųjų vietų atstumus siekiant palaikyti motinos ir dukros ryšį teismo vertinimu reiktų nustatyti kuo ilgesnį bendravimo laiką, todėl šis yra šiek tiek ilgintinas. Nustatytina, kad K. K. turi teisę bendrauti su dukra J. L. kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį - pasiimant vaiką šeštadienį iš jos gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grąžinant ją sekančią dieną sekmadienį iki 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą.

Dėl bendravimo per šventes. Ieškovas siūlo atsakovei bendrauti su dukra Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grąžinant iki 20:30 val. į jos gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad abu vaiko tėvai turi lygias teises švęsti svarbiausias metų šventes su savo vaiku, todėl teismo vertinimu neatitiktų atsakovės ir jos dukros interesų galimybės švęsti Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų tik antrąsias dienas, be to nenumatant galimybių atsakovei leisti laiko su dukra ir per Motinos dieną bei per dukros gimtadienį (bent kas antrus metus). Ieškovo siūlomas bendrauti per šventes laikas yra priimtinas. Todėl atitinkamai papildytina ieškovo siūloma atsakovei bendrauti su dukra per šventes tvarka ir nustatytina, kad atsakovė turi teisę bendrauti su dukra poriniais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną ir per J. L. gimtadienį, taip pat neporiniais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną ir per Motinos dieną, pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grąžinant iki 20:30 val. į jos gyvenamąją vietą.

Dėl bendravimo per motinos atostogas. Ieškovas siūlo atsakovei bendrauti su dukra iki vaikui sukaks 16 metų atsakovės atostogų metu, jai informavus vaiko tėvą apie atostogų laiką ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki tėvo atostogų pradžios, - iki 10 dienų iš eilės, pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą, tuo metu užtikrinant vaiko visapusišką priežiūrą bei socialinį ugdymą; vaikui suėjus 16 metų - iki jos pilnametystės; papildomai: mamos atostogų metu, mamai informavus tėvą apie atostogų laiką ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki mamos atostogų pradžios, - iki 14 dienų iš eilės, pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu sieti įspėjimą dėl noro bendrauti per motinos atostogas su dukra laiką su tėvo atostogų pradžia netikslinga, be to tai įneša neaiškumo į bendravimo tvarką, taip pat nėra pagrindo diferencijuoti bendravimo su vaiku per motinos atostogas tvarką iki vaikui sukaks 16 ir 18 metų, todėl ši tvarka tikslintina. Nustatytina, kad atsakovė turi teisę bendrauti su dukra atsakovės atostogų metu, informavus vaiko tėvą apie atostogų laiką ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki šių atostogų pradžios, - iki 14 dienų iš eilės, pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą su vaiko tėvu sutartą dieną ir valandą, tuo metu užtikrinant vaiko visapusišką priežiūrą bei socialinį ugdymą.

Dėl bendravimo tvarkos kitų klausimų. Ieškovas be to siūlo nustatyti, kad bendru susitarimu gali būti suderinamas ir kitas (taip pat papildomas) mamos bendravimo su vaiku laikas. Tokia nuostata atitinka ieškovo ir atsakovės bei jų dukros interesus, todėl nustatytina.

Atsakovė, jos atstovas ir vaiko teisių atstovė kitų pastabų dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos nereiškė, taip pat savo siūlymų ką įtraukti į šią tvarką neturėjo. Todėl ieškovo ieškinio reikalavimai dėl atsakovės bendravimo su skyrium gyvensiančia dukra tenkintini iš dalies atitinkamai patikslinant ir papildant teismo aptartu būdu ieškovo siūlytą atsakovės bendravimo su dukra tvarką.

Dėl išlaikymo priteisimo

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6312-613/2008 nutraukiant E. L. ir K. K. (buvusi pavardė L.) santuoką sprendimu jų nepilnametės dukters J. L. gyvenamąją vietą nustačius su motiną, iš vaiko tėvo nepilnametės dukters išlaikymui priteista po 400 Lt (115,85 Eur) periodinių išmokų kas mėnesį.

Ieškovas ieškiniu prašo teismo nustačius dukros gyvenamą vietą su juo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai po 180 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; paskirti ieškovą uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės dukters išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės. Ieškovas teigia, kad jis visada rūpinosi dukros išlaikymu, atsakovei kas mėnesį pervesdavo po 115,85 Eur dukros išlaikymui, taip pat pirkdavo daiktus, reikalingus vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovė pastabų dėl prašomo priteisti iš jos išlaikymo dydžio nereiškė. Vaiko teisių atstovė nurodė, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis nors ir mažesnis nei pusė minimalios algos, ką siūlytina priteisti pagal teismų praktiką, tačiau atitinka tėvų turtinę padėtį ir turėtų būti toks nustatytas.

Ieškovas, vykdydamas individualią veiklą, Sodros duomenimis kas mėnesį gauna apie 350 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovas automobilių neturi, gyvena su naująja sutuoktine jų statytame name su dar trimis nepilnamečiais vaikais. Atsakovė, dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) pardavėja, kas mėnesį gauna apie 470 Eur, Sodros duomenimis pastaruosius tris mėnesius iš šios darbovietės gaudavo kelis kartus didesnes sumas, nekilnojamo turto ir automobilių neturi, gyvena savivaldybės socialiniame būste.

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems vaikų poreikiams tenkinti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, kt.). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 555 Eur. Sutinkamai su teismine praktika reiktų atsižvelgti į šį dydį priteisiant periodinį išlaikymą vaikams. Vaikų tėvai turėtų vienodai prisidėti prie vaikų išlaikymo, nebent būtų būtinybė nukrypti nuo lygių dalių teikti išlaikymą principo.

Įvertinus tai, kad tiek ieškovas tiek atsakovė šiuo metu yra dirbantys, atsakovė gauna didesnes pajamas, atsižvelgiant į tai, kad jų vaiko gyvenamą vietą nuspręsta nustatyti su tėvu, kuris be to turi prisidėti prie dar trijų kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl sutiktina, kad ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės išlaikymo dydis jų nepilnametei dukrai yra adekvataus dydžio, atitinkantis tiek tėvų turtinę padėtį, tiek vaiko interesus. Todėl ieškovo, su kuriuo nustatyta ginčo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, ieškinio reikalavimas dėl periodinio išlaikymo iš atsakovės priteisimo yra tenkintinas ir priteistina iš atsakovės išlaikymas nepilnametei dukrai po 180 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. birželio 27 d.) iki vaiko pilnametystės. Paskirti ieškovą uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės dukters išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo vaikui priteisimo ieškovas atleistas nuo šio mokesčio mokėjimo (viso 48,60 Eur) pagal įstatymą. Ieškovas pateikė įrodymus, kad sumokėjo 383,89 Eur už ekspertizės šioje byloje atlikimą ir kad turėjo 800 Eur atstovavimo išlaidų, kurios įvertinus bylos sudėtingumą, trukmę, ieškovo atstovo ruoštus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme laiką teismo vertinimu neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus tai, kad patenkinti praktiškai visi ieškovo ieškinio reikalavimai, tik patikslinta ir papildyta ieškovo siūlyta atsakovės bendravimo su dukra tvarka pripažintina, kad tenkinti visi ieškovo ieškinio reikalavimai. Todėl ieškovo ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovui priteistina viso 1258,89 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės taip pat valstybės naudai priteistina 48,60 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo priteisimo, nuo mokėjimo kurio ieškovas buvo atleistas pagal įstatymą. Iš atsakovės taip pat valstybės naudai priteistina 16,17 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis).

Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus 2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu atliktą nepilnametės J. L. apklausą pripažinti nevieša bylos medžiaga (CK 2.23 straipsnis, CPK 10 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 straipsnis, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-6312-613/2008 nustatytą nepilnametės dukters J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, nustatant J. L. gyvenamąją vietą su jos tėvu E. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai J. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 180 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2018 m. birželio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovą E. L. nepilnametės dukros išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovės K. K. bendravimo su nepilnamete dukra J. L. tvarką:

1. Darbo dienomis: K. K. turi teisę bendrauti su dukra J. L. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę antradieniais ir trečiadieniais nuo 17:00 val., pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą iki 22.00 val.

2. Savaitgaliais: K. K. turi teisę bendrauti su dukra J. L. kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį savaitgalį - pasiimant vaiką šeštadienį iš jos gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grąžinant ją sekančią dieną sekmadienį iki 20.00 val. į jos gyvenamąją vietą.

3. Per šventes: K. K. turi teisę bendrauti su dukra poriniais metais Šv. Kalėdų antrąją dieną, Šv. Velykų antrąją dieną ir per J. L. gimtadienį, taip pat neporiniais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną ir per Motinos dieną, pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos nuo 10:00 val. ir grąžinant iki 20:30 val. į jos gyvenamąją vietą.

4. Per motinos atostogas: K. K. turi teisę bendrauti su dukra atsakovės atostogų metu, informavus vaiko tėvą apie atostogų laiką ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki šių atostogų pradžios, - iki 14 dienų iš eilės, pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą su vaiko tėvu sutartą dieną ir valandą, tuo metu užtikrinant vaiko visapusišką priežiūrą bei socialinį ugdymą.

5. Bendru J. L. tėvo ir motinos susitarimu gali būti suderinamas ir kitas (taip pat papildomas) mamos bendravimo su vaiku laikas.

Kitose dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui E. L. iš atsakovės K. K. 1258,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės K. K. valstybės naudai 48,60 Eur žyminio mokesčio ir 16,17 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (pinigai turi būti pervedami į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Šioje byloje 2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžio metu atliktą nepilnamečio vaiko J. L. apklausą pripažinti nevieša bylos medžiaga.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.