Klaipėdos apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos miesto savivaldybėje prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys, K. K., E. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą paimti nepilnametį vaiką iš tėvų.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjas pareiškimu prašė teismo išduoti leidimą paimti nepilnametę J. L. iš abiejų jo tėvų – motinos K. K. ir tėvo E. L.. Apeliacinės instancijos teisme aiškinantis aplinkybes dėl kitų vaikui artimų giminaičių (senelių) nustatyta, kad šiuo metu nėra kitų asmenų, kurie galėtų pasirūpinti vaiku. Iš esmės pareiškėjas teigia, kad vaikui grėsmė kyla dėl motinos K. K. elgesio. Bylos nagrinėjimo metu, aiškinantis prašymo dėl vaiko paėmimo iš abiejų tėvų (t. y. ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo) motyvus, apelianto atstovė paaiškino, kad mergaitė yra pareiškusi norą, jog pas tėvą dabar nenorėtų važiuoti gyventi, o vaikui reikia teikti pagalbą, jos suteikti mama negali, įtariama, kad vaikas dėl motinos poveikio nenori vykti gyventi pas tėvą, dėl to nuspręsta, jog galbūt vaiką reikėtų laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini), kad mergaitei būtų galima suteikti visas paslaugas, pasirūpinti jos mokslu, su ja dirbtų specialistai ir būtų užtikrinta teisė bendrauti su tėvu. Taigi pareiškėjo pareiškimu iš esmės nekeliama galimybė dėl vaiko perdavimo tėvui.

16. Įstatymas numato, kad tėvai yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu; tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalis). Tėvų valdžia apima ne tik teisę, bet ir vaiko tėvų pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis).

17. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

18. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalis numato, kad nustačius CK 3.254 straipsnyje nurodytus pagrindus, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą siejamas su CK 3.254 straipsnyje nurodytų pagrindų buvimu. CK 3.254 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė remdamasis tik teisme išsakyta vaiko nuomone. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išklausė nepilnametį vaiką. Įvertintina tai, kad nepilnametė mergaitė yra 13 metų. Iš teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad mergaitė suprato, koks klausimas nagrinėjamas teismo posėdyje. Mergaitė nurodė, jog vykdytų bet kokį teismo sprendimą, tačiau taip pat nurodė, kad jai namuose yra gerai, dėl medicinos ir psichologo paslaugų teikimo jos paimti nereikia, nes šias paslaugas ji gauna. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik vaiko išsakytą nuomonę, tačiau įvertino ir grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos duomenis ir visumą bylos duomenų apie vaiko gyvenimo sąlygas.

21. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjo prašymo išduoti teismo leidimą, nurodo, kad pildant grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą nustatyta pakankamai rizikos veiksnių (t. y. ne mažiau nei penki), kurių pagrindu buvo galima nustatyti antrą grėsmės vaikui lygį. Atskirajame skunde pareiškėjas pažymi, kad vaiko motina ignoruoja visas problemas, susijusias su vaiko elgesiu, nebendradarbiauja su specialistais, nevykdo pagalbos plane nustatytų įpareigojimų, nepriima jokios pagalbos. Apeliantas teigia, kad motinos veiksmus galima įvardyti kaip vaiko nepriežiūrą, o tai yra viena iš smurto prieš vaiką formų.

22. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Šioje įstatymo nuostatoje nurodyta, kad smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.

23. Reikšminga pažymėti, kad bylose dėl teismo leidimų išdavimo, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 4 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtina, kad vaiko interesai yra sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma.

24. Pareiškėjas nurodė, kad šeimai socialinės paslaugos teikiamos nuo 2018 m. rugpjūčio mėn., organizuojami atvejo vadybos posėdžiai, sudaromi pagalbos šeimai planai. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog vaiko motina nesidomi vaiko gyvenimu, t. y. nekontroliuoja vaiko dienotvarkės, maitinimosi režimo, nesidomi vaiko ugdymu, popamokine veikla, nesirūpina fizine ir psichikos sveikata, suteikia nepilnametei dukrai visišką veiksmų laisvę. Apeliantas remiasi 2019 m. sausio 31 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje užfiksuotais duomenimis.

25. Iš 2018 m. rugsėjo 28 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto duomenų matyti, kad K. K. dirba slankiuoju grafiku (4 dienas dirba, 3 dienos laisvos), darbas prasideda po pietų – nuo 14.30 val. iki 22.30 val. Bylos nagrinėjimo metu K. K. nurodė, kad ryte kartu su dukra pavalgo pusryčius, dukra išeina į mokyklą, o ji – į darbą, kuris yra šalia namų; dukra grįžusi namo pavalgo, pasiilsi, išeina su draugėmis, ruošia pamokas, motinai grįžus pasikalba, kartais dukra miega, kartais ruošia pamokas, jei reikia daugiau laiko. Taip pat nurodė, kad laisvomis dienomis laiką praleidžia su dukra.

26. Apeliantas pažymi, kad vaikas nelanko mokyklos, nesimoko. Iš 2019 m. sausio 31 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos 1.7 punkto duomenų nustatyta, kad mergaitė praleidžia pamokas dėl ligos, pamokos pateisintos, tačiau mokymosi rezultatai labai prasti. Byloje esantys mokinio dienyno duomenys patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo mėn. – 2019 m. vasario mėn. pradžioje pamokos praleistos dėl ligos.

27. Iš 2019 m. vasario 26 d. šeimos gydytojos rašto dėl informacijos apie vaiką pateikimo nustatyta, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 26 d. mergaitė lankėsi pas gydytoją 10 kartų, buvo siųsta pas specialistus, atsakymai iš specialistų atnešti. Iš šių duomenų matyti, kad atvejo vadybos metu rūpintasi vaiko sveikata.

28. Apeliantas, remdamasis grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos duomenimis, pažymi, kad motina nesiregistruoja prie elektroninio „TAMO“ dienyno, neseka vaiko pažangos, gaunamų pažymių, neužtikrina vaiko lankymosi pas psichologą.

29. Apeliacinės instancijos teisme 2019 m. balandžio 4 d. posėdžio metu, aiškinantis aplinkybes dėl vaiko mokslų, suinteresuotas asmuo K. K. nurodė, kad ji prie elektroninio dienyno neprisijungia nuo 2014 m., apie pažymius pasako pati dukra, nes dukra telefonu prisijungia prie savo paskyros elektroniniame dienyne. Iš šių duomenų matyti, kad, viena vertus, vaiko motina iš esmės turi realią techninę galimybę tiek prisijungti, tiek nuolat stebėti vaiko ugdymo proceso eigą, vaiko pažangą ir taip padėti vaikui operatyviai spręsti kylančius mokymosi sunkumus. Kita vertus, K. K. teigė, kad dėl vaiko mokymosi rezultatų kontaktuoja su klasės auklėtoja, nurodė, jog su auklėtoja bendravo prieš kelias savaites, pranešė apie vaiko ligą, taip pat pažymius pasako dukra. Atsižvelgiant į šiuos duomenis matyti, kad vaiko motina nededa maksimalių pastangų domėtis vaiko ugdymo procesu ir pažanga, tačiau nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad vaiko motina visiškai nesidomi vaiko ugdymu. Iš 2019 m. sausio 24 d. pagalbos plane užfiksuotų vaiko lankomos progimnazijos socialinės pedagogės paaiškinimų nustatyta, kad vaiko tėvas E. L. elektroniniu dienynu naudojasi, jį tikrina.

30. Byloje yra duomenų apie vaiko savidestrukciją, siekį sukelti sau fizinį skausmą. Bylos duomenimis vaikui teikiama psichologinė pagalba. Aiškinantis aplinkybes dėl vaiko susitikimų su psichologu užtikrinimo, apelianto atstovė nurodė, kad paskirtas psichologas paskiria kito susitikimo datą, pats specialistas sprendžia, kiek vaikui ateiti, šiuo atveju jis neteikė išvados, kiek kartų vaikas turi ateiti, tačiau informavo, jog vaikas numatytų susitikimų nelanko, motyvuojant tuo, kad motina negalėjo palydėti ar dėl kitų priežasčių. Iš Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos 2018 gruodžio 5 d. rašto duomenų nustatyta, kad vaikas lanko psichologo konsultacijas, įvyko 8 susitikimai. Iš šių duomenų matyti, kad po Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos 2018 m. spalio 24 d. pažymos išdavimo įvyko dar du susitikimai. K. K. 2019 m. sausio 23 d. antstoliui vykdomojoje byloje pateiktame prašyme nurodytos aplinkybės ir 2019 m. sausio 31 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos 2.8 punkte pateiktas motinos komentaras atitinka jos teismo posėdyje duotus paaiškinimus, jog motina negalėjo nuvesti vaiko pas psichologą, dėl to kreipėsi į vaiko tėvą, tačiau jis atsisakė vaiką nuvesti. Teismo posėdžio metu K. K. nurodė, kad pas psichologą dukrai vienai eiti neleido, nes nežino, ar pagal įstatymą ji gali eiti viena.

31. Atskirajame skunde apeliantas akcentuoja, kad vaiko motina buvo įpareigota lankyti tėvystės įgūdžių kursus, tačiau nepateikė jų lankymą patvirtinančių įrodymų. Iš byloje esančio 2019 m. vasario 28 d. pažymėjimo duomenų nustatyta, kad K. K. 2018 m. lapkričio–gruodžio mėn., dalyvavo projekto „Kompleksinės paslaugos šeimai Klaipėdos mieste“ edukacinėje tėvų grupėje „Poroms, auginančioms skirtingo amžiaus vaikus“ (18 val.). Iš šių duomenų matyti, kad vykstant atvejo vadybai vaiko motina ėmėsi veiksmų įgyti papildomų žinių vaikui auginti.

32. Įvertinus suinteresuoto asmens K. K. paaiškinimus apie vaiko dienos režimą, jo maitinimąsi, mokymąsi, vaiko auklėjimą ir sveikatą matyti, kad motina nurodytose srityse nėra visiškai abejinga, iš esmės domisi vaiko gyvenimu, tačiau jos veiksmuose auklėjant ir ugdant vaiką, pastebimas pasyvumas ir vangumas prisiimti atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko motinai trūksta socialinių ir auklėjimo įgūdžių rūpintis paauglystės amžiaus sulaukusia dukra, jos emocine sveikata ir ugdymu. Tačiau, įvertinus byloje esančius duomenis, vaiko motinos veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti visišką vaiko nepriežiūrą, nesirūpinimą ir nesidomėjimą vaiku, šiurkštų ir akivaizdų motinos pareigų pažeidimą, piktnaudžiavimą tėvų valdžia (CK 3.254 straipsnio 3 punktas).

33. Įvertinus bylos duomenų visumą, pripažintina, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog vaiko teisių apsaugos institucijos pareiga, visų pirma, yra padėti tėvams įveikti iškilusius socialinius sunkumus. Vadovaujantis geriausių vaiko interesų principu, vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

34. Iš bylos duomenų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų visumos matyti, kad byloje reikšminga aplinkybė, jog po pakankamai ilgo laiko nesimatymo yra faktiškai pradėtas atkurti vaiko bendravimas su tėvu. Tėvas su dukra bendrauti ir dalyvauti jos gyvenimo pradėjo iš esmės 2018 m. pavasarį. Tarp vaiko tėvų vyksta ginčas teisme dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Taip pat antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl teismo nutarties, kuria nustatyta laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka, vykdymo. Iš suinteresuotų asmenų, vaiko tėvų, paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu nustatyta, kad tėvo ir motinos požiūris į vaiko auklėjimą ir ugdymą yra iš esmės skirtingas. Bylos duomenimis, vaiko tėvas domisi dukters gyvenimu, jos mokslais, ugdymu ir sveikata. Nustatyta, kad vaiko tėvų tarpusavio santykiai dėl tėvo bendravimo su vaiku yra įtempti.

35. Apelianto atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad negali vaiko apgyvendinti su tėčiu, jei vaikas nenori, nes vaikas išeis, dėl to, kad būtų galima aiškintis aplinkybes ir teikti pagalbą, nuspręsta, jog gal vaikui būtų geriau (duomenys neskelbtini) ir psichologams pradėjus dirbti bendrai su šeima iš esmės keisti situaciją šeimoje, mąstymą ir požiūrį vienas į kitą ir į vaiką, kad tarp tėvų nebūtų priešpriešos ir vaiko lojalumo konflikto. Apelianto atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad šiuo atveju reikalingas darbas su šeima – abiem tėvais. Taigi apeliantas iš esmės laikosi pozicijos, kad vaikui esant apgyvendintam (duomenys neskelbtini) psichologai galėtų dirbti su šeima. Tačiau apeliantas nepagrindė, kodėl toks psichologų darbas su šeima – abiem tėvais ir vaiku – objektyviai negali būti organizuojamas nepaėmus vaiko iš šeimos, t. y. organizuojant susitikimus ir kontroliuojant jų lankymą.

36. Vertindamas bylos duomenimis apie vaiko savidestrukcinį elgesį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad, bylos duomenimis, vaikui yra teikiama psichologinė pagalba. Suinteresuotas asmuo K. K. nurodė, kad nuo 2019 m. kovo 18 d. vaikas lanko psichologo vedamą vaikams ir paaugliams skirtą grupę. Matyti, kad su šeima dirba (duomenys neskelbtini) specialistai, organizuojama atvejo vadyba, kviečiami tėvai, taikomos tam tikros priemonės. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į pirmosios instancijos teisme posėdžio metu teismo psichologės duotus paaiškinimus, kad sprendžiamas klausimas ne dėl vaiko paėmimo ir perdavimo vienam iš tėvų, o vaiko perkėlimo į valstybės įstaigą, ir tai negarantuoja, jog vaikas nueis pas gydytojus, kad jis nesižalos. Teismo psichologė nurodė, jog problemos gali išlikti ir toliau, o šeima ir santykiai su motina yra itin reikšmingi vaiko psichinei sveikatai ir esant galimybei turėtų būti išsaugoti.

37. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad vaiko paėmimas iš šeimos yra kraštutinė, išimtinė priemonė ir turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Nepasvertas vaiko atskyrimas nuo jo šeimos narių, jam įprastos aplinkos ir laikinas apgyvendinimas globos institucijoje taip pat gali būti traumuojanti patirtis ir sukelti vaikui neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos pripažįsta, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes apelianto pateikti argumentai ir duomenys šiuo metu nepatvirtina vaiko paėmimo iš abiejų tėvų, kaip išimtinės priemonės, taikymo neišvengiamumo bei tokios priemonės atitikties geriausiems vaiko interesams, bei nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

38. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs bylos nagrinėjimo metu joje esančius rašytinius įrodymus ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, įvertinęs bylos faktinių duomenų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esamų duomenų visuma nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, jog vaiko motina keltų realų pavojų nepilnamečio vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, pateisinantį išimtinės vaiko paėmimo iš šeimos priemonės taikymą (CPK 185 straipsnis, 582 straipsnio 4 dalis, CK 3.254 straipsnio 3 punktas, 3.254¹ straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitus situacijai ar nustačius naujas kitas aplinkybes, klausimai dėl vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos įstatymo nustatyta tvarka turi būti sprendžiami operatyviai atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus.

40. Suinteresuotas asmuo E. L. pateikė prašymą priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens K. K.. Pažymėtina, kad bylos dėl teismo leidimų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 14 punktas). Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai suinteresuoto asmens E. L. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.