Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-903-642/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-09
Bylos Nr.: e2A-903-642/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-00050-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Vilija Valantienė
Ieškovas: R. L.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

2.6.10.6Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ir paslaugų
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-903-642/2023Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00050-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Valantienės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-641-439/2023 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. L. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir atsakovė) 73 63,60 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Reikalavimo pagrindu ieškinyje nurodė aplinkybes, kad 2022 m. vasario 4 d. atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – trečiasis asmuo) ir ieškovas R. L. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kuria atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė automobilį „Mercedes-Benz“ B 200, (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), pagaminimo metai – 2012, variklio darbinis tūris – 1800. Automobilį nuosavybės teisėmis įgijo trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau automobilis, transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties pagrindu, buvo perduotas ieškovui, kuris pagal pirkimo–pardavimo sutarties 1.3.1. punktą turi teisę pareikšti tiesiogiai atsakovei (pardavėjui) visus reikalavimus, atsirandančius iš sutarties 1. 3. 2. punkto, turi visas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygoje numatytas pirkėjo teises ir pareigas, išskyrus pareigą sumokėti už įsigytą turtą, ir, pagal Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties 5.7 punktą, po Transporto priemonės perdavimo ieškovui pretenzijas, susijusias su automobiliu (pvz., automobilis turi paslėptų defektų ar neatitinka ieškovo poreikių), ieškovas turi reikšti tiesiogiai atsakovei (pardavėjui).

3. Ieškovas ieškinyje pažymėjo, kad atsakovė, parduodama automobilį, nenurodė, kad automobilis turi kokių nors trūkumų, priėmimo–perdavimo akte pažymėjo, kad automobilis neturi defektų, pirkimo–pardavimo sutartyje apie defektus nieko neužsiminė, žodžiu tikino, kad automobilis visiškai tvarkingas. Atsakovė neinformavo nei ieškovo, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie automobilio realią būklę ar savybes ir taip buvo nesąžininga, kadangi nutylėjusi šią svarbią informaciją pardavė automobilį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo perduotas ieškovui (gavėjui). Kokie nors matomi automobilio trūkumai akivaizdžiai nebuvo matomi. Atsakovė nesiūlė vykti į servisą apžiūrėti automobilio. Tauragės techninių apžiūrų centre atsakovė viena atliko automobilio techninę apžiūrą. Ieškovas itin pasitikėjo atsakove, kadangi atsakovė yra juridinis asmuo, kuris užsiima automobilių pardavimu ir privalo užtikrinti parduodamų automobilių kokybę, veikti sąžiningai.

4. Ieškovas nurodo, kad praėjus beveik savaitei nuo automobilio įsigijimo, t. y. 2022 m. vasario 10 d., užsikimšo automobilio suodžių filtras. 2022 m. kovo 3 d. atsakovė apsiėmė pašalinti parduoto automobilio trūkumus, nurodė, kad viską sutvarkys pati. Po maždaug savaitės ieškovas automobilį iš atsakovės pasiėmė, atsakovės teigimu, sutvarkytą, tačiau po kelių dienų pradėjo bėgti automobilio tepalai ir (ar) kiti skysčiai. Atsakovė vėl apsiėmė šalinti parduoto automobilio trūkumus. Grąžino ieškovui automobilį neva sutvarkytą, tačiau toliau vis tiek bėgo automobilio tepalai ir (ar) kiti skysčiai. Atsakovė trečią kartą paėmė automobilį, žadėdama pašalinti trūkumus. Automobilis neva buvo tvarkomas apie mėnesį laiko, o grąžindama automobilį ieškovui atsakovė nurodė, kad „centimetro trūko ir būtų „užkalęs“ variklis“.

5. Taip pat ieškovas nurodė, kad nepaisant to, jog atsakovė neva pašalino trūkumus, 2022 m. birželio 6 d. jam važiuojant automobiliu jis netikėtai užgeso, sustojo. Automobilį jis nugabeno į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ten 2022 m. birželio 20 d. buvo nustatyta, kad automobilio variklis yra sugedęs, nesisuka, yra užstrigęs (paslėptas defektas). Transporto priemonės apžiūros akte UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad automobilio gedimo šalinimo kaštų suma yra nuo 1 500 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam patarė nuvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. rugpjūčio 30 d. ieškovas kvietė atsakovę atvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 31 d. 9 val., nurodė, kad bus ardomas automobilis ir bus konstatuojami gedimai. Tačiau atsakovė neatvyko, nes neva nematė elektroninio laiško savo oficialiame elektroniniame pašte. 2022 m. rugsėjo 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašė defektacijos aktą / preliminarią sąmatą automobilio remontui, iš kurio matyti, kad remontui reikalingos detalės ir darbai yra: variklis (naudotas), turbinos remontas, tarpinės (12 vnt.), tepalo filtras, tepalo aušintuvas, vamzdelis, sankaba, alyva, eksploatacinės medžiagos, eksploataciniai skysčiai, variklio išėmimas / įdėjimas, kėbulo ardymo / surinkimo darbai, dalinė variklio defektacija, variklio sukomplektavimas. Akivaizdu, kad išvardyti Automobilio trūkumai pirkimo metu negalėjo būti akivaizdžiai matomi paprastam fiziniam asmeniui be specialaus tyrimo. Už minėtas detales / darbus buvo numatyta preliminari kaina – 5 423,00 Eur (su PVM). Automobiliui 2022 m. lapkričio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo baigtas atlikti remontas, už kurį ieškovas iš viso sumokėjo 5 885,20 Eur ir taip patyrė 5 885,20 Eur dydžio nuostolius.

6. Ieškovas nurodė, kad apie automobilio defektus / gedimus buvo informuojama ne tik atsakovė, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas ieškinyje pažymėjo, kad atsakovė tiesiogiai jam niekada nesiūlė grąžinti automobilio, o priimdama tvarkyti automobilį, iš esmės kartu pripažino, kad automobilį pardavė su trūkumais, kuriuos mėgino bent trumpam laikui pašalinti, kad ieškovas nebereikštų pretenzijų.

7. Be to, ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis kiekvieną mėnesį mokėjo automobilio ilgalaikę nuomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 290,28 Eur, nors nuo birželio 6 d. iki lapkričio 8 d. negalėjo naudotis automobiliu, kadangi jis neužsikūrė, nevažiavo dėl rimtų gedimų, kurie kilo dėl paslėptų trūkumų, ir dėl to buvo remontuojamas. Dėl šių aplinkybių ieškovas patyrė 1 451,40 Eur dydžio nuostolius, kadangi negalėjo realiai naudotis automobiliu, nors mokėjo už tai nuomą pagal transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį.

8. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2022 m. lapkričio 25 d. jis pateikė pretenziją atsakovei ir prašė atlyginti 7 336,60 Eur dydžio nuostolius. Atsakovė 2022 m. gruodžio 15 d. pateikė atsakymą į pretenziją, nurodė, kad nuostolių atlyginti nesutinka. Ieškovas mano, kad ieškinys pagrįstas, nes atsakovė buvo nesąžininga, kadangi automobilio priėmimo–perdavimo akte garantavo, kad automobilis defektų neturi (įskaitant ir variklį), žodžiu taip pat užtikrino, kad automobilis visiškai tvarkingas, pirkimo–pardavimo sutartyje apie defektus nieko neužsiminė ir todėl ieškovas buvo tikras, kad automobilis neturi paslėptų trūkumų ir jį bus galima naudoti pagal paskirtį (važiuoti) be papildomų sąnaudų.

Atsiliepimas

9. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, prieš priimdamas sprendimą dėl automobilio pirkimo, buvo asmeniškai atvykęs į pardavimo vietą, automobilį apžiūrėjo, Tauragės techninių apžiūrų centre buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, kurios metu buvo nustatyta, kad automobilis yra techniškai tvarkingas ir eksploatuoti tinkamas. Ieškovas žinojo, kad automobilis yra 2012 metų gamybos, t. y. ne naujas, suprato, kad jo sistemos, įtaisai, elementai bei jų dalys yra nusidėvėjusios.

10. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas per protingą laiką po to, kai tariamą variklio gedimą pastebėjo (2022 m. birželio 6 d.), apie tai nepranešė pardavėjai, atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir nenurodė, kokių reikalavimų automobilis neatitinka.

11. Atsakovė nurodė, kad ginčo automobilio eksploatavimas buvo labai intensyvus – vidutiniškai per vieną mėnesį ieškovas automobiliu nuvažiavo apie 2 000 km, todėl eksploataciniai susidėvėjimai ir gedimai buvo natūralūs. Be to, atsakovė pažymėjo, kad ieškovas apie 2022 m. birželio 20 d. automobilio patikrą atsakovės neinformavo, todėl atsakovė neturėjo galimybės šioje patikroje dalyvauti ir pritarti arba nepritarti kokiems nors automobilio trūkumams, neturėjo galimybės pareikšti savo pozicijos dėl automobilio remonto darbų kainos ir pan. Pažymima, kad nuo 2022 m. birželio 20 d. iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio, kai ieškovas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio apžiūros, nėra pateikta duomenų dėl automobilio faktinio eksploatavimo (pvz., ridos pokyčių duomenų) ir fizinės būklės. Nepateikta įrodymų apie automobilio ridą 2022 m. rugpjūčio 30 d. ar vėlesnio remonto metu, todėl nėra įrodymų, kad nuo 2022 m. birželio 6 d. iki tariamai 2022 m. lapkričio 8 d. ieškovas automobiliu nesinaudojo ir nesinaudojo būtent dėl variklio gedimo, kuris egzistavo automobilio pardavimo metu – 2022 m. vasario 4 d. Ieškovo reikalavimai ne tik neįrodyti, bet ir jų įvykdymas pareikalautų nepagrįstai didelių atsakovės išlaidų (palyginus su automobilio verte), palyginti su tomis, kurių ji būtų turėjusi, jei ieškovas būtų laiku ir tinkamai pranešęs atsakovei apie tariamą sutarties pažeidimą, todėl atsakovė turi teisę atsisakyti patenkinti ieškovo reikalavimus, susijusius su neigiamų padarinių pašalinimu.

12. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. 15.24 val. išsiųstu elektroniniu laišku ieškovo atstovė advokatė atsakovę informavo, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. 9 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ servise, adresu Taikos pr. 104, Kaunas, bus atliekami automobilio ardymo darbai ir gedimų konstatavimas bei kviečiama atsakovė dalyvauti atliekant minėtus darbus. Atsakovės informavimas 2022 m. rugpjūčio 30 d. darbo dienos pabaigoje elektroniniu paštu apie artimiausią dieną iš pat ryto – 2022 m. rugpjūčio 31 d. 9 val. planuojamą atlikti automobilio apžiūrą kitame mieste – Kaune – nelaikytinas tinkamu.

13. Atsakovė nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 17 d. automobilio remonto užsakyme, automobilio remonto atlikimo akte ir 2022 m. rugsėjo 8 d. defektacijos akte nenurodyti automobilio trūkumai, gedimai, defektai, galbūt buvę 2022 m. vasario 4 d., t. y. automobilio pardavimo metu, o tik išvardyti bendrai automobilio remonto ir eksploataciniai darbai ir keistinos detalės. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad 5 885,20 Eur nuostolių patyrė dėl automobilio paslėptų trūkumų. Be to, tokio kaip ginčo automobilio variklio remonto darbų kaina galėjo būti žymiai mažesnė, nei nurodo ieškovas.

14. Atsakovė pažymėjo, kad 2022 m. lapkričio 8 d. kasos pajamų orderis ieškovo nėra pasirašytas, todėl išlaidų faktas nėra pakankamai įrodytas ir pagrįstas. Be to, ieškovas turėjo disponuoti kasos pajamų orderio kvitu, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ dispozicijoje likusiu pačiu orderiu. Tai kelia pagrįstas abejones dėl finansinės operacijos realumo. Taip pat neįrodyta, kad ieškovas, teigdamas, jog už automobilio remontą atsiskaitė dalimis, sumokėjo likusią 885,20 Eur sumą, nes ieškovo su ieškiniu pateiktas 2022 m. gruodžio 22 d. kasos kvitas 885 Eur už sumą nepatvirtina, kad buvo apmokėtos būtent ginčo automobilio remonto išlaidos ir kad šį mokėjimą atliko ieškovas.

15. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovas ieškinyje nurodo, kad nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. ieškovas negalėjo naudotis ginčo automobiliu, dėl to jis patyrė 1 451,40 Eur išlaidų už automobilio ilgalaikę nuomą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau nėra pateikti duomenys, kad automobilis tapo negalimas eksploatuoti būtent 2022 m. birželio 6 d. Nepateikti duomenys apie automobilio ridą 2022 m. birželio 6 d. ir 2022 m. lapkričio 8 d., todėl nėra įrodyta, jog ieškovas minėtu laikotarpiu automobilio neeksploatavo. Be to, pagal Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį (12.2 punktas), pasibaigus automobilio valdymo ir naudojimosi terminui, ieškovas turės teisę įsigyti automobilį nuosavybės teise, atsižvelgiant į automobilio vertę konkrečiu laikotarpiu (automobilio vertė sutarties pabaigoje 2 310 Eur), todėl ieškovo mokamos nuomos įmokos laikytinos dalies automobilio kainos išankstiniu mokėjimu ir neatitinka CK įtvirtintos nuostolių sampratos.

16. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2022 m. vasario 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) iš atsakovės nupirko ieškovo išsirinktą transporto priemonę „Mercedes-Benz“ Classe B, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavė ją ieškovui nuomos pagrindu valdyti ir naudotis su numatyta galimybe transporto priemonę įsigyti pagal 2022 m. vasario 4 d. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomos sutartis). 2021 m. gruodžio 20 d. priėmimo–perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonė buvo perduota ieškovui. Nuomos sutartis nėra įvykdyta ar nutraukta. Nuomos sutartimi nustatyto transporto priemonės valdymo ir naudojimosi termino pabaiga – 2027 m. vasario 4 d. Taip pat nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra žinomos ieškovo ir atsakovės derybų ir (ar) bendravimo aplinkybės, taip pat faktinės aplinkybės, susijusios su galimais galbūt paslėptais transporto priemonės defektais ir (ar) trūkumais, jų remontu ir pan. Dėl kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių nepasisako, negali pateikti daugiau jokių teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, prašo ieškovo ieškinį nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant, teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

17.1. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2022 m. vasario 4 d. atsakovės atstovas ieškovui perdavė automobilį su technine apžiūra, galiojančia iki 2024 m. vasario 4 d. Ieškovą automobilio būklė tenkino, todėl, teismo vertinimu, akivaizdu, kad automobilis jo pirkimo metu buvo tinkamas eksploatacijai ir atitiko teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.

17.2. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, pirkdamas (ilgalaikės nuomos būdu) 10 metų naudotą transporto priemonę, nors ir su galiojančia technine apžiūra, turėjo numatyti, kad toks automobilis reikalaus papildomų investicijų, privalėjo pasinaudoti savo teise patikrinti jos techninę būklę (kokybę), tačiau to nepadarė. Anksčiau eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, o tai lemia tokio daikto kainos (daikto vertės) skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu. Ieškovas negalėjo tikėtis naujo automobilio kokybės ir privalėjo suprasti, kad, įsigijus naudotą automobilį, bus būtina tinkamai jį prižiūrėti ir investuoti lėšas jo tinkamai techninei būklei palaikyti.

17.3. Teismo vertinimu, tai, kad, ieškovo teigimu, jis pasitikėjo atsakove pirkdamas automobilį, visiškai nepaneigia jo, kaip pirkėjo, perkančio naudotą daiktą, reikalavimo būti atidesniu, aktyvesniu, apdairesniu ir atidžiai apžiūrėti daiktą, kurį perka, o prireikus – kreiptis į specialistus. Nors pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą (už parduodamo daikto kokybę atsakingas pardavėjas), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ieškovo nerūpestingas elgesys reikšmingas sprendžiant parduoto daikto trūkumų įrodytinumo faktą.

17.4. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas po automobilio perdavimo jam naudotis tris kartus reiškė pretenzijas atsakovei dėl automobilio gedimų, tačiau nepaisant to automobilį ir toliau eksploatavo ir nesutiko jo grąžinti, nors atsakovė jam siūlė. Šios aplinkybės ieškovas neneigė. Taigi pats ieškovas atsisakė savo teisių gynimo būdo ir prisiėmė riziką dėl tolimesnio automobilio eksploatavimo ir (ar) remonto. Teismas akcentavo tai, kad ieškovas automobilį nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (2022 m. vasario 4 d.) iki 2022 m. birželio 6 d. (atėmus vieną mėnesį, kai automobilis buvo pas atsakovę taisomas) eksploatavo apie tris mėnesius ir nuvažiavo 7 240 km, t. y. apie 2 413 km per mėnesį. Teismas pripažino, kad ieškovas automobilį naudojo intensyviai, todėl dėl automobilio intensyvaus naudojimo 2012 metų gamybos automobilio eksploataciniai susidėvėjimai bei gedimai buvo natūralūs.

17.5. Teismas pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktuose nėra duomenų apie tai, koks tai yra automobilio variklio gedimas, kada jis atsirado, dėl ko atsirado. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose tik išvardytos pakeistos automobilio dalys, detalės, eksploatacinės medžiagos, atlikti automobilio remonto darbai, detalių, remonto darbų kaina, ieškovo sumokėta suma už pakeistas detales, atliktus remonto darbus. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas D. R., kuris parodė, jog nenustatė priežasties, kodėl variklis „užkalė“, nes tiesiog nenustatinėjo priežasties. Liudytojas E. D. parodė, kad jis tik surašė automobilio priėmimo dokumentus, taip pat parodė, jog automobilio remontas buvo atliktas 2022 m. rugsėjo 23 d., automobilis pasiimtas 2022 m. lapkričio 9 d.

17.6. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog automobilio pirkimo–pardavimo metu jau buvo automobilio variklio gedimas, kad atsakovė žinojo šią informaciją ir ją nuslėpė, nutylėjo nuo pirkėjo ir gavėjo (ieškovo). Įrodyti šias aplinkybes yra ieškovo pareiga. Teismas nusprendė, jog atsakovė nėra atsakinga už tai, kad ieškovas dėl savo neatidumo, nerūpestingumo turėjo automobilio remonto išlaidų. Taip pat atsakovė nėra atsakinga ieškovui už ieškovo nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. sumokėtas įmokas trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilio ilgalaikę nuomą, nes ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovės kaltės negalėjo naudotis automobiliu minėtu laikotarpiu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

18. Apeliaciniu skundu ieškovas R. L. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti 2023 m. liepos 5 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-641-439/2023 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti 2023 m. liepos 5 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimą ir patenkinti apelianto R. L. ieškinį, priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar pirkimo–pardavimo metu egzistavo automobilio variklio gedimas, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, t. y. teismas laikė, kad atsakovas nežinojo apie parduodamo automobilio būklę, o apeliantą tenkino parduodamo automobilio būklė. Pažymima, kad po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo praėjus savaitei automobilis iškart pradėjo gesti, automobilio tvarkymu rūpinosi atsakovė pagal apelianto pateiktas pretenzijas, o tai, apelianto nuomone, reiškia, jog atsakovė pripažino, jog automobilis buvo parduotas su trūkumais, ji apie automobilio defektus žinojo, bandė juos nuslėpti.

18.2. Apelianto teigimu, tai, kad automobilis turi paslėptų trūkumų, įrodo 2022 m. birželio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, liudytojų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymai. Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad apeliantas po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo net tris kartus reiškė apeliantui pretenzijas dėl automobilio gedimų, todėl net ir juos sutvarkius, automobilis sugedo ir ketvirtą kartą, po kurio automobilio apskritai nebuvo galima eksploatuoti. Pažymima, kad atsakovė sąmoningai atliko automobilio techninę apžiūrą tą pačią dieną kaip ir pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną, kad galbūt ateityje užsitikrintų savo nekaltumą. Atliekant techninę apžiūrą, apeliantas nebuvo kviečiamas vykti kartu. Tokie atsakovės veiksmai vertinami kaip apgaulingi.

18.3. Apeliantas nurodo, kad vien tai, kad apeliantas nepasinaudojo teise patikrinti automobilio techninės būklės (kokybės), negali būti laikoma pirkėjo prisiimta rizika, kadangi pardavėjas turėjo pareigą patvirtinti (garantuoti) daikto kokybę, pranešti apie parduodamo daikto trūkumus, tačiau šiuo atveju to nepadarė ir dėl tokių atsakovės veiksmų apeliantas patyrė nuostolių.

18.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto pateiktų įrodymų dėl atsakovo egzistuojančios kaltės, nes neatkreipė dėmesio į gedimų eiliškumą, jų laiką, kurį laikė kaip pirkėjo, t. y. apelianto, neatidžiu ir nerūpestingu elgesiu. Net ir tuo atveju, jeigu apeliantas būtų pasinaudojęs teise patikrinti automobilį, nustatyti variklio defektą įprasto automobilio patikrinimo metu nėra galimybės, nes, norint nustatyti šiuos trūkumus, būtų reikėję ardyti variklį, o tokie darbai, apžiūrint perkamą automobilį, nėra atliekami.

18.5. Į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tai, kad pardavėja būtų atskleidusi pirkėjui esminius transporto priemonės kokybės trūkumus, kurie atsirado jau iškart po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Apeliantas teigė, kad pasitikėjo atsakove, kadangi ji verčiasi naudotų automobilių pardavimu.

18.6. Apelianto teigimu, jis nieko nelaukdamas po pirmojo automobilio gedimo iškart kreipėsi į atsakovę. Tačiau atsakovei sutvarkius automobilį, šis vis tiek gedo, o po to išvis ketvirtą kartą sugedo taip, kad nebuvo galima jo naudoti, eksploatuoti. Apelianto nuomone, pirmasis gedimas, kurį apsiėmė sutvarkyti atsakovė pagal pareikštą apelianto pretenziją, buvo esminis, po kurio atsirado ir kiti gedimai. Tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatkreipė dėmesio, nesivadovavo aktualia teismų praktika.

18.7. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai palaikė atsakovę, teigdamas, jog pats apeliantas atsisakė savo teisių gynimo būdo ir prisiėmė riziką dėl tolimesnio automobilio eksploatavimo ir (ar) remonto, nes po paskutinio gedimo jis nesikreipė iškart į atsakovę. Taip pat rėmėsi ir tuo, kad atsakovė kaip pardavėja įrodinėjo, jog apeliantas yra pats kaltas, nes automobilį naudojo intensyviai, todėl šis galėjo sugesti. Tačiau apeliantas su tuo nesutinka, nes automobilis buvo paliktas net tris kartus pas atsakovę taisyti, todėl atsakovė pati galėjo važinėti automobiliu, kad patikrintų, ar viskas sutvarkyta, ir tokiu būdu padidinti automobilio ridą.

18.8. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir nevertino į bylą pateiktų apelianto įrodymų viseto, nesirėmė logikos dėsniais, kurie šioje byloje akivaizdūs. Nors įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo įvertinti pateikti įrodymai, rašytiniai paaiškinimai, kurie turėjo reikšmę esminiam bylos išnagrinėjimui.

Atsiliepimas

19. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

19.1. Teismas teisingai sprendime nurodė, kad 2022 m. vasario 4 d. atsakovės atstovas ieškovui perdavė automobilį su technine apžiūra, galiojančia iki 2024 m. vasario 4 d., ieškovą automobilio būklė tenkino, todėl akivaizdu, kad automobilis jo pirkimo metu buvo tinkamas eksploatacijai ir atitiko teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.

19.2. Atsakovė pažymi, kad neginčijama tai, kad, prieš perkant automobilį, ieškovas patikrinti jo techninę būklę savo pasirinktame autoservise atsisakė, šių savo teisių ieškovas apdairiai ir protingai nepanaudojo kitais būdais. Ieškovas, pirkdamas (ilgalaikės nuomos būdu) 10 metų naudotą Transporto priemonę, nors ir su galiojančia technine apžiūra, turėjo numatyti, kad toks automobilis reikalaus papildomų investicijų, privalėjo pasinaudoti savo teise papildomai patikrinti jo techninę būklę (kokybę), tačiau to nepadarė.

19.3. Atsakovė pažymi, kad klaidinga ieškovo nuomonė, jog tai, kad atsakovė automobilį po pirkimo remontavo, rodo, kad neva atsakovė pripažino, kad parduotas automobilis su trūkumais. Pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga verslą vykdanti įmonė, branginanti klientų pasitikėjimą ir lojalumą, todėl nėra suinteresuota pardavinėti automobilių su trūkumais, o vėliau gauti pirkėjų pretenzijas, jas spręsti, gaišti laiką ir eikvoti finansus, gadintis reputaciją prieš kitus būsimus pirkėjus, todėl kiekvieną parduodamą automobilį kruopščiai patikrina, atsakingai įvertina jo būklę, atlieka reikiamus remonto darbus ir, tik įsitikinusi automobilių atitiktimi esminiams kokybės reikalavimams, juos parduoda, o jei kyla smulkių eksploatacinių priežiūros poreikių, visuomet geranoriškai klientams šias paslaugas suteikia.

19.4. Atsakovė teigia, jog teismas sprendime teisingai nurodė, kad atsakovei siūlant automobilį grąžinti, o pačiam ieškovui nesutikus to padaryti, pats ieškovas atsisakė savo teisių gynimo būdo ir prisiėmė riziką dėl tolimesnio automobilio eksploatavimo ir (ar) remonto.

19.5. Atsakovės nuomone, reikšmingas yra teismo nustatytas faktas, kad per tris mėnesius automobilio eksploatavimo, ieškovas nuvažiavo 7 240 km, t. y. apie 2 413 km per mėnesį, t. y. ieškovas automobilį naudojo intensyviai, todėl 2012 metų gamybos automobilio eksploataciniai susidėvėjimai bei gedimai buvo natūralūs.

19.6. Atsakovė akcentuoja, jog pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).

19.7. Atsakovė nurodo, kad teismas sprendime teisingai pažymėjo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktuose nėra duomenų apie tai, koks tai yra automobilio variklio gedimas, kada jis atsirado, dėl ko atsirado.

19.8. Pažymima, kad ieškovas nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde taip ir nenurodė, dėl kokių priežasčių jis nedelsiant (po 2022 m. birželio 6 d.) nesiėmė automobilio remonto darbų bei nedelsiant nepareiškė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijos dėl minėto trūkumo, nesusisiekė su pardavėju telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, jei manė, kad trūkumas yra atsiradęs dėl pardavėjo kaltės.

19.9. Teisingai, visapusiškai įvertinęs bylos įrodymus, teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad automobilio pirkimo–pardavimo metu jau buvo automobilio variklio gedimas, kad atsakovė žinojo šią informaciją ir ją nuslėpė, nutylėjo nuo pirkėjo ir gavėjo (ieškovo).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

22. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

23. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl automobilio kokybės jo pardavimo metu, galbūt nuslėptų automobilio defektų, jų šalinimo išlaidų priteisimo iš pardavėjos, t. y., atsakovės, kurios vertinimu, automobilį ji pardavė be defektų ar kitų gedimų, atsižvelgiant į tai, kad parduotas naudotas automobilis, įvertinant jo nusidėvėjimą.

24. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

25. Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

26. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo– pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

27. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

28. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

29. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl to galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

30. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

31. Nusprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y., tuos, kurie mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

32. CK 6.327 straipsnio 2 dalis numato, kad pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitiktį sutarties ar įprastiems reikalavimams. Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

33. Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas). Tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 21 punktas).

34. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl nusprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

35. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta – jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

36. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo išlaidų ir papildomai patirtų nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, nusprendė, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti.

37. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais – teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir be jokio pagrindo nustatė, kad atsakovei automobilio pirkimo–pardavimo metu nebuvo žinoma apie tai, kad automobilis turi trūkumų, taip pat neteisingai vertino, jog apeliantas buvo neatidus ir nerūpestingas pirkėjas, nepagrįstai nustatė, jog atsakovė įgyvendino savo, kaip pardavėjos, pareigas. Priešingai, atsakovės veiksmai prieš parduodant transporto priemonę nebuvo tokie, kurie garantuotų pirkėjui transporto priemonės techninės būklės tinkamumą, t. y., kad ją bus galima naudoti pagal paskirtį bent kurį laiką po pardavimo. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl pardavėjo pareigų parduodant prekę. Tai lėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

38. Minėtas pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, nusprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y., tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

39. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pirko naudotą automobilį, ieškovas R. L., prieš priimdamas sprendimą dėl automobilio pirkimo, buvo asmeniškai atvykęs į pardavimo vietą, automobilį apžiūrėjo, jo pavedimu ir prašymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizavo ir Tauragės techninių apžiūrų centre buvo atlikta automobilio techninė apžiūra, kurios metu buvo nustatyta, kad automobilis yra techniškai tvarkingas ir eksploatuoti tinkamas.

40. Pasirašydamas pirkimo–pardavimo sutartį (sutarties 1.4.1 punktas), taip pat transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį (sutarties 4.2.2. punktas), R. L. patvirtino, jog sutikrino automobilio fizinę būklę, komplektiškumą, funkcionalumą, trūkumų buvimą ar nebuvimą, ridą, atitiktį jo poreikiams ir kitus jam svarbius dalykus, susijusius su automobiliu. Ieškovas žinojo, jog automobilis yra 2012 m. gamybos, t. y. ne naujas, suprato, kad jo sistemos, įtaisai, elementai, taip pat jų dalys yra nusidėvėjusios, galimi sistemų, elementų, taip pat įtaisų gedimai, kas yra nurodyta 2022 m. vasario 4 d. pažymoje-sąskaitoje Serija (duomenys neskelbtini).

41. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad 2022 m. vasario 4 d. atsakovės atstovas ieškovui perdavė automobilį su technine apžiūra, galiojančia iki 2024 m. vasario 4 d. Taigi automobilis jo pirkimo metu buvo tinkamas eksploatacijai ir atitiko teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.

42. Apeliaciniame skunde ieškovas aplinkybę, kad atsakovė atliko automobilio techninę apžiūrą tą pačią dieną, kai buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, vertina kaip apgaulingus atsakovės veiksmus, kuriais neva buvo siekiama ateityje užsitikrintų savo nekaltumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto teiginiais. Priešingai, faktas, kad techninė apžiūra buvo atlikta prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, tik patvirtina atsakovės atsakingumą, siekiant įsitikinti ir patvirtinti, kad automobilis ne kažkada anksčiau, o būtent pirkimo–pardavimo metu yra techniškai tvarkingas.

43. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad prieš perkant automobilį jis turėjo teisę, bet ne pareigą pasirūpinti specialia automobilio patikra (CK 6.328 straipsnio 1 dalis), tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, jis šia savo teise nepasinaudojo, t. y. nevežė patikrinti automobilio techninę būklę savo pasirinktame autoservise (CK 6.328 straipsnis), jokio specialisto atsivežęs patikrinti automobilio taip pat nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, būdamas apdairus ir protingas, nesiimdamas priemonių tam, kad automobilis prieš pardavimą būtų specialistų apžiūrėtas ir jo būklė įvertinta, vis tik turėjo įvertinti prisiimamą riziką dėl perkamo pakankamai daug metų eksploatuoto daikto būklės ir kokybės.

44. Ieškovas nurodė, kad po sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties praėjus maždaug savaitei automobilis pradėjo gesti – užsikišo automobilio suodžių filtras. Atsakovei gedimą sutvarkius, pradėjo bėgti automobilio tepalai ir (ar) kiti skysčiai. Atsakovei automobilį vėl sutvarkius, vis tiek bėgo automobilio tepalai ir (ar) kiti skysčiai. Paskutinį kartą atsakovei sutvarkius automobilį, važiuodamas automobilis užgeso ir sustojo. Apelianto vertinimu, ta aplinkybė, kad automobilio tvarkymu rūpinosi atsakovė pagal apelianto pateiktas pretenzijas, iš esmės reiškia, jog atsakovė pripažino, kad automobilis buvo parduotas su trūkumais. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės teiginius vertina kritiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad, ieškovo reikalavimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebūdama įsipareigojusi ieškovui teikti garantinio automobilio remonto, stengdamasi geranoriškai išspręsti klientų reiškiamas pretenzijas, sutiko neatlygintinai sutaisyti užsikimšusį automobilio suodžių filtrą ir pakeisti tepalus praleidusią automobilio detalę (salniką / riebokšlį), nepatvirtina fakto, jog atsakovė pripažįsta, kad automobilį pardavė su paslėptais trūkumais, tuo labiau – automobilio variklio defektu. Pažymėtina, kad suodžių filtro ir tepalus leidžiančios detalės trūkumai – eksploataciniai gedimai – nebuvo esminiai, jie netrukdė naudoti automobilio pagal įprastinę paskirtį, o buvo nulemti automobilio natūralaus nusidėvėjimo ir naudojimo. Šioje situacijoje svarbu pažymėti ir tai, kad R. L. pakartotinai pareiškus pretenzijas, jog iš automobilio vėl bėga tepalai, atsakovė net pasiūlė automobilį grąžinti jai ir sutiko grąžinti už automobilį sumokėtą kainą, tačiau pats ieškovas automobilį grąžinti atsisakė (šios aplinkybės ieškovas neneigė ir apeliaciniame skunde). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai tik patvirtina, kad automobilio techninė būklė iš esmės R. L. tenkino, netrukdė toliau eksploatuoti automobilį ir tokiu būdu ieškovas pats prisiėmė riziką dėl tolimesnės automobilio eksploatacijos.

45. Apelianto teigimu, automobilio trūkumai egzistavo automobilio pardavimo metu, tačiau atsakovė apie automobilio (variklio) defektą žinojo ir jį bandė nuslėpti. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. L. pretenzijos apie tai, kad neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuslėpė automobilio žinomus esminius trūkumus, egzistavusius pirkimo–pardavimo metu, yra nepagrįstos. Ieškovas nėra pateikęs įrodymų, ekspertų išvadų, kurios leistų spręsti, kas lėmė automobilio variklio gedimą, o iš pateiktų teismui duomenų nėra pagrindo teigti, kad automobilis turėjo trūkumų jo perdavimo ieškovui metu.

46. Ieškovo teigimu, automobilio variklio gedimas buvo pastebėtas 2022 m. birželio 6 d., t. y. praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad realiai formaliai apie variklio gedimą atsakovė buvo informuota (elektroniniu paštu ieškovo advokatės) dar vėliau – po variklio gedimo praėjus beveik trims mėnesiams – 2022 m. rugpjūčio 30 d.

47. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad momentas, kada naudotą automobilį įsigijęs pirkėjas patiria trikdžių, susijusių su galimybe naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį, dar nereiškia, kad automobilis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, kadangi trikdžiai gali būti nulemti automobilio natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo intensyvumo ir pan. Nuo to momento, kai paaiškėja arba turėjo paaiškėti, kad nėra galimybės naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį dėl to, kad jis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, turi būti pradedamas skaičiuoti protingas laikas, per kurį pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie automobilio neatitiktį įprastiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022).

48. Pažymima, kad ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodo, dėl kokių priežasčių jis nedelsiant (po 2022 m. birželio 6 d., kai automobilis užgeso) nesiėmė automobilio remonto darbų bei nedelsiant (po variklio gedimo – 2022 m. birželio 6 d. ar po 2022 m. birželio 20 d., kai gedimą diagnozavo UAB „(duomenys neskelbtini)“) nepareiškė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijos dėl minėto trūkumo, nesusisiekė su pardavėja telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, jei manė, kad trūkumas yra atsiradęs dėl pardavėjos kaltės. Paaiškėjus automobilio variklio gedimui, pardavėjai nebuvo suteikta galimybė apžiūrėti automobilį, įvertinti jo kokybę ar pasiūlyti (esant gedimams, už kuriuos būtų atsakinga pardavėja) juos pašalinti. Tokiu būdu atsakovė neteko galimybės daryti poveikį su ieškovo nurodomų automobilio trūkumų šalinimu susijusiam procesui, taip pat trūkumų įvertinimui, šalinimo būdui ir kainai.

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pareigą informuoti pardavėją – atsakovę, apie automobilio neatitiktį įprastiems reikalavimams, įvykdė tinkamai, todėl yra pagrindo abejoti automobilio tariamų trūkumų faktu, jų susidarymo ir nustatymo aplinkybėmis, ir galiausiai – trūkumų šalinimo kaina.

50. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovas automobilį nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (2022 m. vasario 4 d.) iki 2022 m. birželio 6 d. (atėmus vieną mėnesį, kai automobilis buvo pas atsakovę taisomas) eksploatavo apie tris mėnesius ir nuvažiavo 7 240 km, t. y. apie 2 413 km per mėnesį. Iš 2022 m. birželio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės apžiūros akto nustatyta, kad automobilio fiksuoti odometro parodymai patikros metu yra 252 424 km. 2022 m. vasario 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko minėtos transporto priemonės techninę apžiūrą, kurios metu nustatyta, kad transporto priemonės rida yra 245 184 km, pateikta išvada, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, tai patvirtina privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Vadinasi, ieškovas per tris mėnesius su automobiliu nuvažiavo 7 240 km, t. y. apie 2 413 km per mėnesį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks automobiliu nuvažiuotas atstumas per tris mėnesius patvirtina, jog ieškovas automobilį naudojo intensyviai, o dėl tokio automobilio intensyvaus naudojimo 2012 metų gamybos automobilio eksploataciniai susidėvėjimai ir gedimai buvo natūralūs. Apelianto nurodomi teiginiai, kad atsakovė pati galėjo važinėti automobiliu, siekdama patikrinti, ar viskas sutvarkyta, ir tokiu būdu padidinti automobilio ridą, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

51. Neabejotina, kad transporto priemonės detalės ir dalys natūraliai dėvisi, todėl pardavėjas, parduodamas transporto priemonę, negali prisiimti visų transporto priemonės detalių sugedimo rizikos dėl natūralaus dėvėjimosi – atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – naudotą ir ne vienus metus eksploatuotą transporto priemonę, jos pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos transporto priemonės savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Anksčiau eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, o tai ir nulemia tokio daikto kainos (daikto vertės) žymius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu, todėl pirkėjas negali tikėtis naujo automobilio kokybės ir privalo suprasti, kad, įsigijus naudotą automobilį, bus būtina tinkamai jį prižiūrėti ir investuoti lėšas jo tinkamai techninei būklei palaikyti.

52. Nagrinėjamoje byloje iš teismui pateiktų duomenų nėra pagrindo daryti išvadą, kad automobilis turėjo trūkumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovui momento. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas kaip paslėptą automobilio trūkumą akcentuoja automobilio variklio gedimą. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktuose nėra duomenų apie tai, koks tai yra automobilio variklio gedimas, kada jis atsirado, dėl ko atsirado. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose tik išvardytos pakeistos automobilio dalys, detalės, eksploatacinės medžiagos, atlikti automobilio remonto darbai, detalių, remonto darbų kaina, ieškovo sumokėta suma už pakeistas detales, atliktus remonto darbus. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų D. R. ir E. D. parodymai taip pat patvirtina, kad nebuvo nustatyta variklio gedimo priežastis. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, kad eksploatuojant automobilį reikalingi jo taisymo darbai, neįrodo egzistavusių paslėptų automobilio trūkumų ir pardavėjos atsakomybės už juos.

53. Pažymėtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 17 d. automobilio remonto užsakyme, 2022 m. rugpjūčio 17 d. automobilio remonto atlikimo akte ir 2022 m. rugsėjo 8 d. defektacijos akte nenurodyti automobilio trūkumai, gedimai, defektai, galbūt buvę 2022 m. vasario 4 d., t. y. automobilio pardavimo metu, o tik išvardyti bendrai automobilio remonto ir eksploataciniai darbai ir keistinos detalės. Minėtuose dokumentuose nurodyti tokie darbai ir medžiagos (praėjus 7–10 mėnesių po automobilio įsigijimo), kaip: eksploataciniai skysčiai (ploviklis, langų skystis, aušinimo skystis), kodavimas, lemputė, išsiplėtimo bakelis, sankabos komplektas, kondicionieriaus pildymas, kuro siurblio, purkštukų tikrinimas, apskritai nėra susiję su tariamu automobilio variklio trūkumu.

54. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo nurodytais argumentais, kad jis pateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad jam buvo parduota kokybės reikalavimų neatitinkanti transporto priemonė. Visa faktinė situacija apeliacinės instancijos teismui leidžia manyti, kad atsakovė, kaip pardavėja, nenuslėpė nuo ieškovo žinomų ar akivaizdžių automobilio trūkumų, priešingai, prieš parduodama transporto priemonę įsitikino, kad automobilis yra tinkamas naudoti. Ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog automobilio defektai, dėl kurių nebuvo galima naudoti automobilio pagal jo paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to, buvo dar iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar atsirado dėl aplinkybių, kurios buvo dar iki automobilio pardavimo, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio netenkino pagrįstai.

55. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nėra atsakinga ieškovui už jo nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. sumokėtas įmokas trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilio ilgalaikę nuomą, nes ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovės kaltės negalėjo naudotis automobiliu minėtu laikotarpiu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė siekė atlikti, atliko veiksmus, kad paslėptų nuo ieškovo automobilio trūkumus. Kita vertus, per minimą laikotarpį ieškovo sumokėti pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ieškovo automobilio išpirkimo savo nuosavybėn suma, kuri suteikia ieškovui didesnę ginčo automobilio nuosavybės dalį, todėl ir tuo pagrindu nėra pagrįsta automobilio išpirkimo savo nuosavybėn įmokų laikyti ieškovo nuostoliais.

56. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą.

57. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 26 punktas).

58. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).

59. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021, 43, 44 punktai).

60. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015), ginčo šalies nesutikimas su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus, nėra pakankamas konstatuoti, kad įrodymai įvertinti netinkamai; nė vienas įrodymas neturi teismui išankstinės galios, išvada dėl bylos faktų turi būti daroma visumos įrodymų vertinimo pagrindu.

61. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

62. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atmetus apelianto apeliacinį skundą, jo patirtos išlaidos neatlyginamos.

63. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 1 815 Eur (1 500 Eur + 315 Eur PVM) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pateikė išlaidas pagrindžiančius duomenis, t. y. 2023 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą faktūrą, 2023 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo nurodymą.

64. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2023 m. I ketvirčio bruto – 1 959,9 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 547,87 Eur (1,3 × 1959,9 Eur). Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš ieškovo R. L. atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. L. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Vilija ValantienėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė