Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą ir nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo

R. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. M. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

K. S. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.), ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė;

pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes bendrinus apėmimo būdu, griežtesne (2 metų laisvės atėmimo) bausmei apimant švelnesnę (30 parų arešto) bausmę, K. S. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas K. S. laikino sulaikymo laikas – viena diena.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskiros bausmės, K. S. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 6 dalies 3, 5, 6, 7, 10 punktu, K. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu jis privalo būti faktinėje savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus vykimą į darbą ar gydymo įstaigą bei grįžimą iš jų, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką, paskiriant jam pareigas: gydytis priklausomybės ligas, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. M. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. balandžio 9 d., apie 1.00 val. garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame garažų bendrijoje Nr. (duomenys neskelbtini), iš K. S. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir prie savęs kelnių dešinėje kišenėje laikė užspaudžiamą plastikinį maišelį su psichotropine medžiaga amfetaminu, kurio masė yra 0,221 g., iki tol, kol 2024 m. balandžio 9 d. apie 1.05 val., prie garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3.11. Pažymima, kad pardavimui yra būtinas atlygio faktas, tačiau jis šiuo atveju nenustatytas, taigi nėra jokių objektyvių, neginčijamų duomenų apie prekybą.

3.19. Pats teismas nuosprendyje pažymi, kad kaltinamųjų parodymai yra prieštaringi ir tarpusavyje nesutampa, kas kelia abejonių dėl jų objektyvumo, todėl vertintini kritiškai kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti ar sušvelninti apeliantui baudžiamąją atsakomybę. Tad, jeigu teismas nustatė tokias aplinkybes, laikytina, kad ir ikiteisminio tyrimo metu duoti R. M. parodymai yra prieštaringi ir keliantys abejonių, kadangi nėra jokių garantijų, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti R. M. parodymai būtų trumpam laikui tapę mažiau abejotinais – R. M. buvo suinteresuotas išvengti kaltinimų dėl narkotinių medžiagų platinimo, todėl jo parodymų objektyvumas kelia pagrįstų abejonių.

3.20. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodyti 10,00 eurai, esą sumokėti už narkotines medžiagas, apelianto kratos metu nebuvo rasti, nors pastaroji buvo atlikta nedelsiant, dalyvaujant kinologui. Taip pat nebuvo surinkta jokių patikimų, objektyvių ir neginčijamų duomenų apie pinigų perdavimą ar apelianto prekybą narkotinėmis medžiagomis. Tai kelia abejones dėl kaltinimo, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad byloje išliko esminių abejonių dėl kaltinimo pagrįstumo, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, vadovaujantis baudžiamojo proceso principu in dubio pro reo (abejones aiškinamos kaltinamojo naudai), toks nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl, apelianto vertinimu, turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo K. S. apeliacinis skundas ir nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestini.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Dėl nuteistojo K. S. apeliacinio skundo

7. Iš nuteistojo K. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo nuteisimu dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalis dėl K. S. pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertinus visus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, taip pat, laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, motyvuotai atmetus nuteistojo K. S. gynybinę versiją, kad jis neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas, todėl keisti ar naikinti šią apkaltinamojo nuosprendžio dalį apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

8. Pažymėtina, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus, svarbu tai, kad būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

9. Skundžiamu nuosprendžiu K. S. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 1,248 g psichotropinės medžiagos amfetamino iki tol, kol 2024 m. balandžio 9 d. apie 1 val. 00 min. garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame garažų bendrijoje Nr. (duomenys neskelbtini), 0,221 g. psichotropinės medžiagos amfetamino už 10 Eur neteisėtai pardavė R. M., o 2024 m. balandžio 9 d. nuo 02 val. 20 min. iki 03 val. 00 min. garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame garažų bendrijoje Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė 4 vnt. užspaudžiamų plastikinių maišelių su psichotropine medžiaga amfetaminu, kurio masė yra 0,888 g, bei dalinės K. S. apžiūros metu prie jo rado ir paėmė markerį, kurio viduje buvo 0,139 g psichotropinės medžiagos amfetamino.

10. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje K. S. apeliaciniu skundu iš esmės neginčija, jog jis disponavo pirmiau minėtu narkotinių medžiagų kiekiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės pagrįstos byloje surinktais įrodymais, apelianto nėra ginčijamos, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Tačiau K. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo veiksmus kvalifikavo pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, konstatuodamas, kad nuteistasis psichotropinės medžiagos amfetamino už 10,00 eurų neteisėtai pardavė R. M.. Tai yra apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nurodydamas jog narkotinių medžiagų jis neplatino. Skunde akcentuojama, kad apeliantas viso proceso metu nuosekliai pripažino savo kaltę dėl veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, tačiau dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kaltės nepripažino, kadangi jis narkotikų nepardavė ir jais neprekiauja. Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi nuosprendyje padarytos išvados grindžiamos ne tarpusavyje neprieštaraujančiais įrodymais, bet prielaidomis, spėliojimais ir „tikėtinomis“ aplinkybėmis.

13. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuteistojo K. S. tikslu platinti narkotinę medžiagą, pažymi, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-162-976/2018, 2K-131-719/2022, 2K-167-303/2022). Pardavimu yra laikoma psichotropinių ar narkotinių medžiagų platinimo forma, kai medžiaga perleidžiama už pinigus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-225/2008, 2K-294/2008, 2K-180/2007). Pažymėtina, kad platinimu laikoma tiek psichotropinių ar narkotinių medžiagų pardavimas, tiek ir kitoks jų platinimas: perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar paslaugas, duodant paskolą ir pan., taip pat ir neatlygintinai duodant jas vartoti kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-350/2009, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015, 2K-95-489/2018, 2K-131-719/2022).

14. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. M. nakties metu automobiliu atvyko pas K. S. į garažą kaip pas asmenį, vykdantį prekybą narkotinėmis medžiagomis ir turintį tikslą jas platinti. Tačiau šias medžiagas įgijęs, R. M. netikėtai buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Apylinkės teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas L. V. parodė, kad dirbant su kolega R. A. pagal atskirą priemonių planą, 2024 m. balandžio 9 d. naktį važiuojant pro (duomenys neskelbtini) garažus pamatė iš garažo išeinantį asmenį (R. M.), kurį patikrinus, pas jį rado narkotinių medžiagų. Šis liudytojas patvirtino, kad R. M. prieš jo sulaikymą nurodė, jog narkotines medžiagas įsigijo iš K. S., kuris kaip tik tuo metu išėjo iš garažo. Pareigūnas neprisiminė, ar R. M. sakė, už kiek įsigijo narkotinių medžiagų. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. A. taip pat patvirtino, kad patruliuojant nežymėtu automobiliu be uniformų nuvykus iki garažų, matė, kaip vienas žmogus paduoda kažką kitam žmogui, jis pats sako „imam imam“. Liudytojas iš karto nubėgo prie žmogaus, kuris buvo lauke ir kuris nueidinėjo nuo garažo vartų, o jo kolega priėjo prie to žmogaus, kuris buvo prie atidarytų garažo vartų. Jie asmenims prisistatė, tam žmogui (R. M.) lėtai liepė ištraukti ranką iš kišenės, klausė, kas bus kišenėje, ir asmuo pats nurodė, kad narkotikai ar tai „amfa“ (past. – amfetaminas). R. M. sulaikymo metu pasakė, kad turi narkotikų ir, kad paaiškins, iš kur juos gavo. Su R. M. procesiniai veiksmai buvo tokie, kad jį sulaikė, uždėjo antrankius, į mašiną pasisodino, išsikvietė reagavimo valdybą. Liudytojas R. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad prie garažų matė tuos asmenis, kurie jam už nugaros sėdi teisiamojo posėdžio salėje (tai yra nuteistuosius R. M. ir K. S.). Įvykio dieną, tai yra 2024 m. balandžio 9 d., apklausiamas R. M. paaiškino, kad jis yra registruotas psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje, kad K. S. pažįsta apie dvi savaites, susipažino per bendrus pažįstamus, žinojo, kad K. S. prekiauja amfetaminu, anksčiau buvo su pažįstamu pas jį nuvažiavęs į garažą (duomenys neskelbtini), įsigijo narkotikų, o taip pat analogiškai, kaip ir sulaikymo metu, R. M. patvirtino, kad 2024 m. balandžio 9 d. naktį, apie 1.00 val. atvažiavęs pas K. S. vienas, nusipirko narkotinių medžiagų, taip pat paaiškino, kad įsigijo vieną gramą už 10,00 eurų. Išėjusį iš garažo, jį su įsigytomis narkotinėmis medžiagomis sulaikė policijos pareigūnai (2 t., b. l. 28–30). Apklausiamas 2024 m. lapkričio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu R. M. patvirtino savo 2024 m. balandžio 9 d. apklausos metu duotus parodymus apie tai, kad dozę amfetamino jis iš K. S. pirko ir, kad jie niekada nėra su K. bendrai įsigiję amfetamino, jis išvis didesniam kiekiui įsigyti neturi pinigų (2 t., b. l. 43–44). Liudytoja S. Š., apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) komisariate vyresniąja tyrėja, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausė R. M. ir K. S.. Paaiškino, kad R. M. apklausa vyko du kartus, tiksliai neatsimena, apklausos vyko kaip įprastai.

15. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad be paminėtų R. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausų nurodytų aplinkybių, kad jis, atvažiavęs pas K. S., nusipirko narkotinių medžiagų, kurie esminiai sutampa su liudytojo L. V. parodymais, kad sulaikomas R. M. nurodė, jog narkotikus įsigijo iš K. S., R. A. parodymais, mačiusio, kaip prie garažo vartų vienas asmuo kitam kažką perduoda, narkotikų įgijimo faktą taip pat patvirtina 2024 m. balandžio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą bei kiti baudžiamojoje byloje surinktai ir ištirti įrodymai.

16. Tai, kad pas K. S. kratos metu rasta medžiaga yra narkotinė bei, jog K. S. R. M. pardavė narkotinę medžiagą, patvirtina 2024 m. balandžio 23 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad: 1. Baltos spalvos miltelių iš 4 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių su raudonos spalvos juostelėmis, supakuotų į bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su raudonos spalvos juostele, kratos metu rastų garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), garažų bendrijoje Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - amfetaminas, kurio masė yra 0,888 g. Baltos spalvos miltelių iš rudos spalvos popieriaus paketėlio, supakuoto į markerio vidų, kuris 2024 m. balandžio 9 d. rastas K. S. dalinės apžiūros metu, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - amfetaminas, kurio masė yra 0,139 g. Baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele, 2024 m. balandžio 9 d. paimtų pas R. M., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,221 g (1 t., b. l. 62-65).

17. Tą aplinkybę, kad nuteistasis K. S. išties turėjo tikslą pas jį kratos metu rastas narkotines ir psichotropines medžiagas platinti, sustiprina ir ta aplinkybė, kad kratos metu pas jį garaže buvo rastos elektroninės svarstyklės ir šaukštai, ant kurių paviršių buvo psichotropinės medžiagos –amfetamino pėdsakų .(1 t, b. l. 62–66). Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, minėtos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad K. S. turėjo įrangą, skirtą narkotinių medžiagų dozavimui ir paruošimui prekybai, tai yra narkotinių medžiagų platinimui. Skundžiamame nuosprendyje taip pat pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad K. S. disponavo narkotinėmis medžiagomis, kurios buvo suskirstytos į 4 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių su raudonos spalvos juostelėmis, taip pat analogiškai supakuotas paketėlis buvo rastas ir pas R. M. kelnių kišenėje. Rastos narkotinės medžiagos, supakuotos į skirtingus maišelius, patvirtina K. S. tikslą platinti, o taip pat ir tai, kad atvykęs į garažą naktį pas K. S. R. M. iš jo įsigijo vieną iš platinimui skirtų maišelių su narkotinėmis medžiagomis.

18. Priešingos išvados neleidžia daryti ir telefone „Facebook Messenger“ programėlėje užfiksuoti K. S. susirašinėjamai su kontaktu „J. J.“, kuris klausia K., ar gali susitikt, nes buvo jau ankščiau susitikę, K. atrašo, kad šiuo metu yra tuščias ir nieko nėra iki švenčių. Matyti, kad kontaktas J. J. keturis kartus skambino K. S.. J. J. praleido vieną K. S. skambutį. Toliau matyti, kad įjungta „Messenger“ funkcija „end-to-end“ (vertimas – galutinis šifravimas) leidžianti žinutėms ir skambučiams būti šifruojamais, kad juos galėtų skaityti arba girdėti tik siuntėjas ir tas, su kuriuo kalbama, kas reiškia, kad negalima skaityti ar klausytis šių žinučių. (1 t., b. l. 131–33). Aptarti duomenys kitų ištirtų įrodymų kontekste apylinkės teismo pagrįstai įvertinti kaip užšifruotas asmenų susirašinėjimas dėl narkotinių medžiagų įgijimo–pardavimo. Iš minėto „J. J.“ ir K. S. susirašinėjimo, teisėjų kolegijos vertinimu, spręstina, kad „J. J.“ siekia iš K. įsigyti narkotinių medžiagų, į ką K. S. jam atsako, kad šio metu jų neturi, tai yra „yra tuščias“, o taip pat informuoja, kad neturės iki švenčių.

19. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. S. neteisėtai pardavė R. M. 0,221 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir veikė kaip asmuo, vykdantis prekybą narkotine medžiaga ir turintis tikslą ją platinti.

20. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 9 d. duodamas pirminius parodymus K. S. tvirtino, kad narkotines medžiagas iš K. S. jis įsigijo už 10,00 eurų, ką patvirtino 2024 m. lapkričio 22 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

21. Visgi iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu savo poziciją dėl narkotikų įsigijimo ir atsiskaitymo už juos R. M. pakeitė. Analogiškai tvirtino, kad už amfetaminą jis mokėjo 10,00 eurų. Tačiau jau neigė, kad narkotines medžiagas įgijo iš K. S.. Teisiamojo posėdžio metu R. M. paaiškino, kad jie su K. S. narkotikus pirko kartu, apie vieną gramą balandžio 8 d. pirko (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės. Pirko amfetaminą, kelis gramus, pirko kartu su K. Pirko iš asmens vardu A. Už narkotines medžiagas mokėjo eurais, mokėjo tam nurodytam asmeniui A. Jie su K. pirko į vieną paketėlį supakuotas narkotines medžiagas. Neatsimena, ar jie kartu padavė pinigus ar kaip, tačiau prisimena, kad pardavėjas jiems padavė vieną maišiuką. Maišiuką pasiėmė K., po to jie važiavo į K. garažą, kur reikėjo pasidalinti medžiagas. Pardavėjui A. jis (R. M.) padavė 10,00 eurų, o K. kiek padavė, neatsimena. Kai įsigijo narkotines medžiagas, nuvažiavo iki K. garažo, pakalbėjo ir pasakė, kad naktį atvažiuos pasiimti savo dalies. Tai yra narkotikus buvo nusipirkęs dieną ankščiau, o 2024 m. balandžio 9 d., apie 1.00 val., pas K. nakties atvažiavo tik jų pasiimti. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. M. duotus parodymus, pastarasis teigė ikiteisminio tyrimo neteisingai nurodęs, kad pirko narkotikus iš K., o tai darė, kadangi gąsdino jį pareigūnai, jog jam „padarys“ tai yra inkriminuos) narkotikų pardavimą jam. Taip pat teigė, kad antros apklausos metu po parodymais pasirašė tiesiog jų neskaitęs.

22. Pažymėtina, kad šios R. M. nurodytos aplinkybės dėl jį sulaikiusių pareigūnų veiksmų (tai yra, kad gąsdino sulaikomąjį) ir nurodytų procesinių pažeidimų antros apklausos metu (tai yra, kad po parodymais pasirašė tiesiog jų neskaitęs) skundžiamame nuosprendyje buvo pagrįstai atmestos, aukštesnis teismas skundžiamo nuosprendžio motyvų šioje dalyje nebekartoja ir plačiau nebepasisako. Kaip nepagrįsti atmestini ir su šiomis aplinkybėmis susiję apeliacinio skundo argumentai.

23. Vadovaujantis minėtais kaltinamojo (tuo metu) R. M. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jie su K. S. iš asmens vardu A. pirko į vieną paketėlį supakuotas narkotines medžiagas. Jis pats pirko vieną gramą, o vėliau nurodė, kad pirko kelis gramus. Maišiuką pasiėmė K., važiavo į garažą, kur reikėjo pasidalinti medžiagas. 2024 m. balandžio 9 d., apie 1.00 val., nakties pas K. atvažiavo pasiimti būtent jam priklausančios iš paketėlio atidalintos dalies. Tuo tarpu K. S. parodymai dėl šių aplinkybių skiriasi. K. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įsigiję narkotikų, jie grįžo pas K. S., buvo apsinešę, o po to R. paklausė, ar gali pas K. S. palikti tuos likusius narkotikus, jis leido, o įvykio metu pas jį į garažą atvykęs R. M. pasiėmė savo narkotikus. Tai yra pagal R. M., nupirkti narkotikai buvo viename paketėlyje, juos buvo būtina atidalinti, todėl įvykio metu R. M. į garažą atvyko pasiimti iš paketėlio atidalintos jam priklausančios narkotikų (tai yra gramo ar kelių) dalies. Tuo tarpu pagal K. S. jie, įsigiję narkotikų, grįžę pas jį į garažą, kur vartojo narkotikus, buvo apsinešę. O ta narkotikų dalis, kuri R. M. po vartojimo liko, K. S. leidus (kadangi rizikinga buvo vežtis), liko pas jį garaže. Naktį pas jį į garažą R. M. tiesiog atvyko pasiimti likusios jam priklausančios nesuvartotos narkotikų dalies.

24. Pažymėtina, kad taip pat skiriasi ir abiejų kaltinamųjų (tuo metu) apylinkės teisme nurodytos aplinkybės, susijusios su atsiskaitymu už narkotikus. Pagal R. M., už į vieną paketėlį supakuotas narkotines medžiagas nurodytam asmeniui A. jis pats padavė 10,00 eurų, kiek padavė K. (S.), neatsimena. Tuo tarpu K. S. teigia, kad už narkotines medžiagas mokėjo jis. Neatsimena, kokį kiekį pirko, gal penkis gramus, tai gali būti mokėjo 50,00 eurų, mokėjo grynaisiais pinigais. Kaip narkotikus pirko R. M., negali atsakyti, ten viskas greitai vyksta. Narkotinės medžiagas pardavėjas perdavė įmesdamas į automobilį, neatsimena apylinkių, kaip ten vyko.

25. Teisėjų kolegija neabejoja, kad paminėti abiejų kaltinamųjų (tuo metu) parodymai esminiai nesutampa, yra prieštaringi tarpusavyje, o taip pat prieštaraujantys kitiems pirmiau paminėtiems byloje esantiems įrodymams, todėl aukštesnis teismas jais nesivadovauja ir jiems nepritaria. Taip pat pažymėtina, kad R. M. teisminio nagrinėjimo metu iš dalies pasikeitusi pozicija apylinkės teismo pagrįstai įvertinta kaip jo siekis K. S. padėti sušvelninti baudžiamąją atsakomybę. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai, susiję su apylinkės teisme R. M. duotais apeliantui K. S. palankiais įrodymais, yra atmestini kaip nepagrįsti.

26. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai K. S. narkotinės medžiagos perdavimą kitam asmeniui, t. y. R. M., vertino kaip narkotinių medžiagų platinimą – pardavimą. Nors K. S. savo gynybinę poziciją tiek apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde grindžia ta aplinkybe, kad pas jį kratos metu nebuvo rasti 10,00 eurų, tačiau, kaip akcentuota ir skundžiamame nuosprendyje, būtent už tokią sumą tiek ikiteisminio, tiek teisiamojo posėdžio metu R. M. nurodė pirkęs narkotines medžiagas. Proceso metu pasikeitė tik R. M. versija, kam ši suma buvo sumokėta. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas pirminius parodymus R. M. nurodė K. S. sumokėjęs 10,00 eurų, ką R. M. patvirtino ir vėliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Narkotinių medžiagų įsigijimo iš K. S. faktą be R. M. ikiteisminio tyrimo duotų parodymų patvirtina ir kiti įrodymai (liudytojų L. V., R. A. parodymai, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą bei kiti baudžiamojoje byloje surinktai ir ištirti įrodymai). Nors teisiamojo posėdžio metu, siekdamas sušvelninti K. S. teisinę padėtį, R. M. nurodė kitą asmenį (A.), iš kurio pirko narkotines medžiagas, visgi už narkotines medžiagas sumokėtą sumą nurodė tokią pat – 10,00 eurų. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamojo (tuo metu) R. M. parodymai dėl pinigų ir jų sumos (10,00 eurų) nesiskyrė viso baudžiamojo proceso metu, buvo nuoseklūs, todėl padarė išvadą, kad ši aplinkybė įrodyta. Teismas vertino, kad nors šie duomenys ir nėra tiesioginiai kaltinamojo (tuo metu) K. S. kaltės įrodymai padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jie visgi papildo byloje surinktų įrodymų grandinę bei sudaro pagrindą teismo vidiniam įsitikinimui, ir rodo, jog K. S. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas ir jas platino R. M. 2024 m. balandžio 9 d.

27. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatyti visi būtini BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai ir pirmosios instancijos teismas šią baudžiamojo įstatymo normą K. S. atžvilgiu pritaikė tinkamai.

28. Nuteistojo K. S. apeliaciniame skunde prašoma priimti sprendimą, iš dalies priešingą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, jog tai apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190-648/2018).

29. Vertinant nuteistajam K. S. tiek pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.) paskirtų bausmių ir dydžių pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir už BK 259 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.) padarytą baudžiamąjį nusižengimą K. S. paskyrė 30 (trisdešimties) parų arešto, o už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus ir juos pagrindžiančią baudžiamosios bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, kad nuteistajam K. S. bausmės paskirtos netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ar yra aiškiai per griežtos. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad K. S. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą – padarytas sunkus nusikaltimas bei baudžiamasis nusižengimas, todėl už jas paskirtas bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 2 punkto nuostatomis, apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę ir K. S. paskyrė subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nagrinėjamu atveju aktualias nusikalstamas veikas K. S. padarė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nuteistajam palankesniu dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 6 (šešis) mėnesius neatliktos bausmės dalį, ir K. S. paskiriant galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, apsvarstęs nuo 2024 m. lapkričio 1 d. papildytų BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybes nuteistojo K. S. atžvilgiu, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 6 dalies 3, 5, 6, 7, 10 punktu, K. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tarpusavyje suderintas pareigas.

Dėl nuteistojo R. M. apeliacinio skundo

30. Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirta bausme – iš apeliacinio skundo turinio spręstina, kad apeliantas nesutinka tiek su bausmės rūšimi, tiek jos dydžiu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

31. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

32. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nuteistajam R. M. pirmosios instancijos teismas galutinę bausmę paskyrė neįvertinęs visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertinęs netinkamai, taip pat nenustatė pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta bausmė aiškiai per griežta.

34. Nagrinėjamu atveju R. M. yra nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pažymėtina, kad BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

35. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę R. M., apylinkės teismas įvertino tai, kad kaltinamasis (tuo metu) R. M. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio). Kaltinamojo (tuo metu) atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas laikė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Teismas įvertino ir kaltinamojo (tuo metu) asmenybę. O būtent tai, kad jis anksčiau teistas (2 t., b. l. 47–57), teistumas neišnykęs. Administracine tvarka baustas, paskirtos baudos nėra sumokėtos (2 t., b. l. 58–68). Pakaltinamas (2 t., b. l. 74, 75). Nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, R. M. padarė neišnykus teistumui. Ankstesni teistumai apylinkės teismui leido daryti išvadą, jog yra susiformavusios akivaizdžios kaltinamojo (tuo metu) antivisuomeninės pažiūros, jis turi polinkį nusikalsti, rodo nenorą laikytis įstatymų bei pasitaisyti, iš ankstesnių teistumų, skirtų ir atliktų bausmių, tarp jų ir realaus laisvės atėmimo, kaltinamasis (tuo metu) išvadų nepadarė, teisei priešingo elgesio neatsisakė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad R. M. švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, dėl to tik griežčiausios už šią jo padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, tai yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir maksimaliai apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmės trukmę, teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, R. M. sveikatos būklę, kaltinamojo procesinę poziciją (visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdžiai gailintis), ir jam paskyrė penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas vertino, kad būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo asmenybę (daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka), taip pat duomenis apie jo ankstesnius teistumus (anksčiau teistas 15 kartų, dažniausiai – už nusikalstamas veikas, padarytas nuosavybei), ankstesniais teismų procesiniais sprendimais nuteistajam paskirtos jo padarytų nusikalstamų veikų straipsnių sankcijoje numatytos griežčiausios arešto ir laisvės atėmimo bausmės jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, paskutiniuoju jo atžvilgiu priimtu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmę teismui atidėjus, šio teismo pasitikėjimo juo nuteistasis nepateisino, to paties teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, R. M. pasiunčiant atlikti 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nagrinėjamu atveju nustatyta viena jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, naujus tyčinius nusikaltimus jis padarė neišnykus teistumui pagal ankstesnį teismo procesinį sprendimą, daro išvadą, kad nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu laikytina tinkamai individualizuota, proporcinga nuteistojo asmenybei bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, skiriama bausmė turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją.

37. Skunde apeliantas nurodo, kad skirdamas bausmę ir nustatydamas jos griežtumą apylinkės teismas skundo autoriui bausmę skyrė už jo praeitį, tai yra istoriją, į visas kitas aplinkybes teismas nekreipė dėmesio.

38. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę teismas, be kita ko, atsižvelgia į kaltininko asmenybę (5 punktas). Nagrinėjamu atveju skirdamas bausmę ir vertindamas kaltininko asmenybę, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. M. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, taip pat įvertino ir tai, kad jis baustas ir administracine tvarka, paskirtos baudos nėra sumokėtos. Šie su R. M. praeitimi susiję duomenys apie jo teistumą ir baustumą apylinkės teismui leido jį charakterizuoti kaip polinkį nusikalsti turintį asmenį, kuris nerodo noro laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Tokia asmens charakteristika, kaip matyti, turėjo įtakos teismui apeliantui parenkant griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą).

39. Nesutiktina su skundo argumentais, kad apylinkės teismas nekreipė dėmesio į visas kitas aplinkybes, į nuteistojo sveikatos būklę (apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra neįgalus, kad serga nepagydoma liga).

40. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo naudai buvo įvertinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nebuvimas, jo procesinė pozicija (visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdžiai gailintis), taip pat atsižvelgta į sveikatos būklę, ir tai turėjo įtakos nustatant laisvės atėmimo bausmės penkių mėnesių laisvės atėmimo trukmę, kurią apylinkės teismas įvertino kaip mažesnę nei sankcijos vidurkis (past. – sankcijos vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), bet didesnę nei minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (past. – minimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėnesiai).

41. Aukštesnis teismas atkreipia apelianto R. M. dėmesį, kad nežiūrint į tai, jog jis nepateisino teismo parodyto juo pasitikėjimo, kadangi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 24 d. nutartimi buvo panaikintas to paties tesimo 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, visgi nagrinėjamu atveju apylinkės teismas atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis (tuo metu) šiuo metu nedirba dėl sveikatos būklės ir taikomo gydymo, duomenų apie naujus jam pradėtus ikiteisminius tyrimus, įvykdytas naujas nusikalstamas veikas nėra gauta, vertino, kad šiuo metu vis dar egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas taip pat vertino, kad kaltinamajam nuoširdžiai gailintis dėl veikos padarymo, nurodant norą savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, vis dar šiuo metu egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o realus bausmės atlikimas vis dėlto šiuo atveju įgyvendintų tik pavienę asmens nubaudimo funkciją. Dėl šios priežasties, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas atidėjo minimaliam 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, atidėjimo laikotarpiu įpareigojant nuteistąjį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

42. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundo argumentai, kad skiriant bausmę teismas neatsižvelgė į nuteistojo R. M. naudai vertintinus duomenis, jo sveikatos būklę, atmestini kaip nepagrįsti.

43. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jo priėmimo metu R. M. nedirbo. Apeliaciniame skunde R. M. akcentuoja, kad nežiūrint į savo sveikatos būklę, jis dirba, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (specifika – prekių išvežiojimas), moka mokesčius, sukūrė darbo vietas, stengiasi dorai ir sąžiningai gyventi. Teisėjų kolegija neabejoja, kad tai nuteistąjį charakterizuoja teigimai. Tuo pačiu aukštesnis teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas nagrinėjamu atveju apeliantui yra atidėtas, todėl jis turi galimybę vykdyti darbinę veiklą, o tuo pačiu – ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam paskirtą įpareigojimą dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Duomenų, kad kiti bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistajam paskirti įpareigojimai galėtų trukdyti ir / ar būtų nesuderinami su jo darbine veikla, nenustatyta.

44. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti ar keisti nuteistųjų K. S. ir R. M. apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Todėl abiejų nuteistųjų apeliaciniai skundai yra atmestini.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

45. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 9 d. pažyma Nr. APD-2025-09812 dėl nuteistajam K. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 143,75 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt trys eurai 75 ct).

46. Be to, Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 10 d. pažyma Nr. APD-2025-09899 dėl nuteistajam R. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 150,00 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų.)

47. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Vadovaujantis minėto straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr.2K-41-697/2021 ir kt.).

48. Įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistiesiems K. S. ir R. M. buvo teikiama ne jų iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), abiejų nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai iš nuteistųjų išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jiems suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistųjų K. S. ir R. M. apeliacinius skundus atmesti.

Iš K. S. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisti.

Iš R. M. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.