- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- e2A-173-1060/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17531-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Anita Sereikienė, Agnė Vyliaudaitė
- Ieškovas
- T. I.
- Atsakovas
- M. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. I. ieškinį atsakovui M. S. (M. S.) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir atsakovo M. S. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė T. I. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: nustatyti nepilnametės A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina - ieškove; priteisti iš atsakovo M. S. (toliau – ir atsakovas) išlaikymą nepilnametei dukrai po 300,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 8 000,00 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu nebuvo susituokę, tačiau kurį laiką gyveno kartu, susilaukė dukters A. S.. Nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. ieškovė su atsakovu kartu nebegyvena. Šalių nepilnametė dukra gyvena su motina – ieškove. Atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnametei dukrai: per pastaruosius trejus metus sumokėjo tik 400,00 Eur, nupirko dukrai basutes, dvi poras žieminių batų bei vienerius sportinius batelius. Tuo tarpu per tą laikotarpį atsakovas dukters išlaikymui turėjo sumokėti 8 660,00 Eur (už 2020 metų gruodžio mėn. 200 Eur; už 2021 metus 200 Eur x12 mėn. = 2400 Eur; už 2022 metus 230 Eur x12 mėn. = 2760 Eur; už 2023 metų 11 mėnesių 300 Eur x 11 = 3300 Eur).
3. Atsakovas M. S. neprieštaravo, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama (ieškove), jos gyvenamoje vietoje Lietuvoje. Atsakovas sutiko su ieškovės prašomu išlaikymo vaikui dydžiu, tačiau nesutiko su ieškovės nurodytu, esą susidariusiu išlaikymo įsiskolinimu. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė su priešieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad tarp šalių nekyla ginčų dėl atsakovo bendravimo su vaiku, todėl ji neprašė nustatyti atsakovo bendravimu su vaiku tvarkos. Aplinkybes, kad ieškovė netrukdo atsakovui bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime patvirtina pats atsakovas, nurodydamas, kad vaikas, pradėjus šalims gyventi skyrium, daug laiko praleisdavo su atsakovu. Atsakovo elgesys labai pasikeitė, kai jis sužinojo, jog ieškovę sieja artimi santykiai su kitu vyru. Šalių dukra patiria didelį stresą dėl to, kad atsakovas pastaruoju metu dažnai būna piktas, grubiai ir nemandagiai kalba su ieškove, todėl atsisakė važiuoti pas atsakovą, ir net nenorėjo su juo susitikti pasikalbėti. Ieškovė nurodė neprieštaraujanti, kad dukra bendrautų su atsakovu kuo dažniau, tačiau tam priverstinė tvarka ir griežtas grafikas nepadės.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) nurodė, kad atsižvelgiant į šiuo metu byloje esančią medžiagą, vaiko nuomonę, taip pat aplinkybę, jog Tarnybos duomenų bazėje nėra jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai įgyvendintų motinos valdžią nepilnametės atžvilgiu, nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja vaiko geriausiesiems interesams. Tarnyba vertino, kad ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pareikšti vadovaujantis vaiko interesais. Tarnybos nuomone atsakovas priešieškinyje pateikia gan detalias ir konkrečias bendravimo tvarkos sąlygas, kurias tikslinga koreguoti, papildyti, kadangi nustatyta bendravimo tvarka turi būti aiški ir suprantama vaikui, be kita ko, realiai įgyvendinama.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nustatė nepilnametės A. S. gyvenamąją vietą su motina T. I., priteisė iš atsakovo M. S. išlaikymą nepilnametei dukrai po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2023 m. lapkričio 30 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas iki vaiko pilnametystės, priteisė iš atsakovo 3 940,00 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą, šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti paskyrė ieškovę; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 312,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, 170,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnametei periodinėmis išmokomis priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:
6.1. Teismas nustatė, kad šalių dukra gyvena su motina, t. y. ieškove. Vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos pas ieškovę. Teismo vertinimu, vaiko motina (ieškovė) tinkamai užtikrina vaiko interesus. Tarnyba pateikė byloje išvadą, kad neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsakovas pilnai pripažino šį reikalavimą ir jo neginčijo.
Šalies argumentai
6.2. Atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo atitinka geriausius vaiko interesus.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo santykiai nutrūko ir jie nebegyvena kartu nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. Ieškovė teikė įrodymus, kad per pastaruosius tris metus atsakovas dukros išlaikymui sumokėjo 400,00 Eur, nupirko basutes, dvi poras žieminių batų bei vienerius sportinius batelius. Atsakovas nurodė, kad, jis teikė išlaikymą dukteriai pirkdamas visko ko jai reikia ir duodamas pinigų. Iš pateiktų paaiškinimų ir įrodymų iš esmės neįmanoma tiksliai nustatyti, kokio dydžio yra atsakovo turėtas teikti išlaikymo dukrai įsiskolinimas. Nepaisant to, šalių dukters poreikiai ginčo laikotarpiu vienaip ir kitaip buvo tenkinami. Ginčo laikotarpiu šalių dukra nuolatos bendraudavo, leido laisvalaikį su tėvu, ką patvirtina ir atsakovo pateiktos nuotraukos. Tačiau įvertinus tai, kad ieškovė nuolat turėjo pretenzijų atsakovui dėl išlaikymo dukrai, kad atsakovas tikėtinai ginčo laikotarpiu nepraleido tiek laiko su dukra, kiek jis pats teigė, kad pagal ieškovės pateiktus įrodymus ji pati užsakinėjo baldus, kad atsakovas dovanojo dukrai gimtadieniui 300,00 Eur (kas nebuvo panaudota dukters išlaikymui), kad atsakovas padovanojo dukrai telefoną, kurį pats gavo nemokamai, kad paspirtuką atsakovas iš esmės įsigijo savo reikmėms, atsakovas nepasirūpindavo dukrai nupirkti reikiamų mokyklinių priemonių ir pan., teismas pripažino, jog ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Kadangi atsakovas tenkino tam tikrą dukters poreikių dalį, teismas nustatė mažesnį įsiskolinimo dydį, nei prašė ieškovė.
6.4. Byloje nėra patikimų įrodymų, kad atsakovas darytų neigiamą įtaką šalių nepilnametei dukrai ar tai, kad jo gyvenamojoje vietoje aplinka būtų nesaugi vaikui. Tačiau, kaip pažymėjo Tarnybos atstovė, didžiausia problema yra būtent šalių konfliktiški santykiai, kurie neigiamai įtakoja vaiką. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas per susitikimus su dukra bendrautų netinkamai, ar darytų vaikui kokią nors žalą, kaip nors kenktų. Teismo vertinimu, tėvo ir dukros dažnesniais susitikimais būtų stiprinimas ir palaikomas vaiko ir tėvo ryšys, užtikrinami vaiko interesai ir išvengiama galimos žalos ateityje (rizikos, kad tėvo ir vaiko ryšys susilpnėtų ar net visai nutrūktų). Teismas pažymėjo ir tai, kad negalima teigti, kad vaiko motina trukdo bendrauti atsakovui su dukra. Tačiau įvertinęs šalių paaiškinimus, šalių susirašinėjimą, iš kurio labiausiai matosi nesutarimai dėl išlaikymo dukrai teikimo ir kartu vaiko tėvų neretai parodyta nepagarba vienas kitam teismas sprendė, kad tėvo bendravimo tvarką su dukra nustatyti labiau yra tikslinga, nei priešingai. Tikėtina, kad teismo nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, kurią bus privalu vykdyti, gali tam tikrais atvejais apsunkinti vaiko tėvų veiksmų laisvę, tačiau esant konfliktiškiems vaiko tėvų santykiams, atsiranda objektyvus būtinumas papildomai reglamentuoti šalių (vaiko tėvų) veiksmus įgyvendinant tėvų teises ir pareigas vaiko atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai teismas nustatė atsakovo priešieškinyje siūlomą, tačiau teismo pakoreguotą bendravimo tvarką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Ieškovė T. I. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir priteisti iš atsakovo 8 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą; panaikinti sprendimą dalyje dėl atsakovo bendravimo su dukra A. S. ir dalyvavimo ją auklėjant nustatymo ir priimti naują sprendimą - atsakovo priešieškinį atmesti; pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 3 787,40 Eur ieškovės turėtas bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ieškovės turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje apklausti nepilnametę. Skunde nurodoma:
Atsiliepimas
7.1. Atsakovui neįrodžius, kad jis prisidėjo prie dukros išlaikymo daugiau, nei nurodė pati ieškovė, teismas nepagrįstai, iš dalies remdamasis su byloje nagrinėjamu laikotarpiu nesusijusias įrodymais, dalį įrodymų ignoruodamas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo. AB SEB banko išrašas yra 2018 metais iš atsakovo motinos sąskaitos ieškovei pervesta suma, nesusijusi su ginčo laikotarpiu. Aplinkybės, ar atsakovas pasirūpino baldų pagaminimu ieškovės bute, taip pat niekaip nesusiję su nagrinėjama byla. Pats atsakovas teigė, kad baldus jis gamino, kai šalys dar vedė bendrą ūkį ir kartu gyveno pas ieškovės tėvus. Kaip matyti iš atsakovo teismui pateiktų paspirtuko įsigijimo dokumentų, paspirtuką atsakovas pirko jau vykstant šios civilinės bylos procesui. Nors atsakovas tvirtino, kad dukteriai padovanojo 822,45 Eur vertės telefoną, tačiau iš pateiktų įrodymų matyti, kad telefoną atsakovas gavo nemokamai, todėl neišleido dukters išlaikymui 822,45 Eur sumos. Tai, kad atsakovas išlaikymą mokėjo grynaisiais paneigia pateiktas šalių susirašinėjimas, kuriame aiškiai matyti ieškovės reikalavimai mokėti išlaikymą, kuris nebuvo mokamas. Mokėjimus iš atsakovo ieškovė pradėjo gauti tik pareiškusi teisme ieškinį. Teismas taip pat neįvertino ir atsakovo pakviesto liudytojo S. B. parodymų: jis paaiškino, kad su atsakovu buvo komandiruotėse Olandijoje, Danijoje ir net Karibuose, būdavo mėnesiais, ir į Lietuvą negrįždavo. Net jei teismas patikėjo atsakovo paaiškinimais, kad jis reguliariai prisidėjo prie dukros išlaikymo, akivaizdu, kad komandiruočių metu atsakovas dukros išlaikymui lėšų nemokėjo. Be to, atsakovas statėsi namą ir tuo metu nedirbdavo. Namo statybų faktą patvirtino ir jau minėtas liudytojas bei pats atsakovas. Taigi, atsakovas tuo metu, kai dirbo prie namo statybų, negalėjo skirti lėšų dukros išlaikymui, nes pats negavo pajamų. Nors atsakovas tvirtino, kad dukros išlaikymui skirtas lėšas jis perduodavo per šalių dukrą, šiuos teiginius būtų galima patikrinti tik apklausus vaiką, tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino.
7.2. Byloje nėra jokių duomenų, kad tarp šalių kildavo rimtų nesutarimų dėl atsakovo bendravimo su dukra. Pati mergaitė patvirtino, kad bendravimas vyksta ir aiškiai įvardijo, dėl kokių priežasčių ji nenori susitikti su atsakovu. Konkretaus atsakovo matymosi su dukra grafiko iki šiol nebuvo. Šalys visada atsižvelgdavo į dukros norus. Ieškovė taip pat stengėsi prisitaikyti prie atsakovo pageidavimų ir galimybių. Atsakovas nelabai turi laiko užsiimti su dukra. Paprastai atsakovas dukrą nuveža ir palieka savo motinai (A. močiutei), kuri prižiūri šalių dukrą. Šias aplinkybes pati šalių dukra papasakojo su ja bendravusiai vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. Jei šalims iki šiol pavykdavo susitarti dėl atsakovo bendravimo su dukra, po teismo sprendimo priėmimo atsakovo elgesys pasikeitė. Atsakovas reikalauja griežtai laikytis dar neįsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, ja siekia naudotis tam, kad patektų į ieškovės gyvenamąsias patalpas. Ieškovė įsitikinusi, kad teismo nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka ne tik nepagerins, bet net pablogins atsakovo ir dukters santykius. Iki šiol šalių dukra buvo įpratusi, kad atsakovas jai skambina ir tariasi dėl susitikimų, laiko praleidimo kartu. Nustačius griežtą grafiką, atsakovas dukros nuomonės ir norų galės nebepaisyti. Be to, dukros nuomonės ir norų dėl bendravimo su atsakovu tvarkos niekas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neišklausė. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į vaiko įpročius, gyvenimo būdą, dienotvarkę. Tai ypač akivaizdu iš teismo iniciatyva atsakovo bendravimo su dukra tvarkoje atsiradusios nuostatos, kad atsakovas turi teisę pasilikti nepilnametį vaiką ikimokyklinio ugdymo/mokslo metų savaitės metu ne daugiau kaip dviem nakvynėm iš eilės. Ši teismo nustatytos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos dalis niekaip neatitinka nepilnametės poreikių, gyvenimo būdo ir įpročių. Šalių dukra kartu su ieškove gyvena netoli mokyklos, paprastai vaiko kelionė iš namų į mokyklą trunka apie 5 minutes. Mergaitei likus nakvoti pas atsakovą arba jo tėvus (duomenys neskelbtini), net vežant dukrą į mokyklą automobiliu, kelionė truktų apie 1 valandą. Tai reiškia, kad ryte mergaitė turėtų keltis 1 valandą anksčiau (apie 06:30 val.), nei tai daro įprastai.
7.3. Visiškai ydinga yra ir teismo nustatytos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos 5.8. punkto nuostata dalyje dėl vaiko lankymo ligos atveju. Minėtame tvarkos punkte nurodyta, kad kiekvienas iš tėvų turi pareigą apie vaiko ligą nedelsiant informuoti vienas kitą bei sudaryti sąlygas kitam tėvui bendrauti su vaiku jo ligos atveju, nedaryti kliūčių dukters lankymui, jei tai nėra uždrausta pagal gydymo įstaigos (jei vaikas paguldytas stacionare) tvarką. Atsakovas šią nuostatą supranta, kaip suteikiančią jam teisę, vos tik vaikas sunegalavo, lankyti dukrą jos ir ieškovės namuose. Ieškovė nesutinka, kad atsakovas užeitų į jos gyvenamąsias patalpas. Dėl atsakovo patekimo į ieškovės butą, šiai nesant namie, jau buvo konfliktas, ką šalys patvirtino teismo posėdžio metu. Kaip yra ne kartą konstatuota skundžiamame sprendime, šalių santykiai yra konfliktiški, atsakovas nėra pilnai susitaikęs su pokyčiais ieškovės asmeniniame gyvenime, todėl teisės patekti į ieškovės gyvenamąsias patalpas suteikimas atsakovui tik dar labiau pagilintų šalių konfliktą ir pakenktų šalių dukrai.
7.4. Teismas netinkamai apskaičiavo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovė turėjo 1 984,40 Eur išlaidų už teisines paslaugas, kai faktiškai ieškovė patyrė didesnes 3 678,40 Eur išlaidas plius 109,00 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Ieškovės atstovas baigiamojoje kalboje taip pat nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai yra pateikti dalimis, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
8. Atsakovas M. S. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą nurodė su juo nesutinkantis. Pažymėjo, kad nors ir mano, kad jis daugiau nei dviguba suma per 3 metus prisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo, nei buvo nustatyta sprendimu, tačiau nusprendė neskųsti šio sprendimo, kad nebepatirti dar didesnių bylinėjimosi išlaidų. Tuo labiau, kad atsakovas norėjo taikiai baigti ginčą su ieškove, taip pat ir prieš kreipiantis ieškovei į teismą, siūlė sumokėti tam tikrą sumą, kad išvengti šio bylinėjimosi, tą sumą geriau skirdamas vaiko gerovei. Tačiau ieškovė nusprendė kreiptis į teismą, norėdama atkeršyti atsakovui, kai šis pradėjo kelti klausimus dėl jos vienos išvykimo į užsienį, dėl vaiko palikimo be priežiūros, po to išvykimo ilgesniam laikui kartu su vaiku į užsienį. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas prisidėjo prie dukters išlaikymo. Pateiktas susirašinėjimas tarp šalių patvirtina, kad ieškovė sms žinute persiųsdavo atsakovui trečiųjų asmenų pranešimus dėl apmokėjimo už vaiko būrelius, pamokas ir atsakovas nurodydavo jai, kad sumokės nurodytas sumas arba nurodydavo, kad atveš pinigus ieškovei, kad ši padarytų pavedimą. Taip pat iš šalių susirašinėjimo matyti, kad prieš naujuosius mokslo metus atsakovas pasiteiraudavo ką reikia nupirkti vaikui, ieškovė pateikdavo sąrašą prekių, taip pat prašydavo nupirkti gėlių rugsėjo 1-osios šventei. Atsakovas veždavo vaiką į gydymo įstaigas bei mokėdavo už šias paslaugas. Atsakovas nėra išsisaugojęs tai patvirtinančių dokumentų, nes negalvojo, kad ieškovė kada nors kreipsis į teismą dėl esą neteikto 3 metus išlaikymo vaikui. Tai, kad atsakovas duodavo ir grynųjų pinigų, patvirtina tiek susirašinėjimas, tiek ir liudytojo parodymai. Bendravimo tvarka nustatyta pagrįstai, kadangi anksčiau nekilę, bet dabar kylantys konfliktai yra dažni dėl ieškovės dažno išvykimo tiek vienai tiek su vaiku į Jungtinę Karalystę, be to, tikėtina, kad vaikas buvo nuteikinėjamas prieš atsakovą. Šalys jau, iki pareiškiant ieškovei ieškinį, nebegyveno daugiau nei 3 metus. Atsakovui nėra svarbu, kad ieškovės gyvenime atsirado kitas vyras. Jį jaudina tik tai, kad ieškovės gyvenime atsiradus vyrui, pasidarė sudėtinga susitarti su vaiku dėl bendravimo, atostogų leidimo. Taigi, pareikšdamas priešieškinį atsakovas siekė tik vieno t. y. toliau maksimaliai dalyvauti vaiko gyvenime, auklėti ir rūpintis juo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundų ribas.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
12. Ieškovė apeliaciniame skunde kelia išlaikymo įsiskolinimo dydžio, bendravimo tvarkos nustatymo, bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo pagrįstumo klausimus ir suformulavo procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti nepilnametę dukrą, kadangi pirmosios instancijos teismas neįgyvendino savo pareigos visais vaiką liečiančiais klausimais išklausyti vaiko nuomonės. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko su ieškovės pateiktu prašymu.
13. Apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 321 ir 322 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 28, 29 punktus). Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliami fakto ir teisės klausimai gali būti tinkamai išnagrinėti remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, Vaiko nuomonės išklausymo aktu, kita bylos medžiaga ir šalių rašytine pozicija, teisėjų kolegija sprendžia, kad žodinis posėdis nėra būtinas, dėl to prašymas atmetamas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Ieškovė pateikė 2024 m. spalio 14 d. šalių susirašinėjimą ir atsakovo susirašinėjimą su dukra, kuri, ieškovės teigimu, patvirtina, kad teismo nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka ne tik nepagerins, bet net pablogins atsakovo ir dukters santykius. Nustačius griežtą grafiką, atsakovas dukros nuomonės ir norų nebepaisys. Šių įrodymų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė pateikti negalėjo, nes, kaip minėta, susirašinėjimai vyko jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas su pateiktu prašymu nesutinka, argumentuodama naujų įrodymų pateikimo ribojimu apeliaciniame procese.
15. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktus įrodymus, jų turinį, CPK 180, 314 straipsnių nuostatas, naujus byloje pateiktus įrodymus atsisako priimti, kadangi dokumentai neatitinka leistinumo reikalavimų – vertimas lietuvių kalba nėra patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 113 straipsnio 3 dalis, 177 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
17. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė tik 3 940,00 Eur, o ne ieškiniu prašomą 8 000,00 Eur sumą, kadangi atsakovas nuo 2020 metų gruodžio mėn., kai šalys pradėjo gyventi skyrium, iki 2023 m. lapkričio mėn. (ieškinys pateiktas 2023 m. lapkričio 30 d.), sumokėjo apie 400,00 Eur, nupirko dukrai basutes, dvi poras žieminių batų bei vienerius sportinius batelius. Ieškovė ieškinyje pateikė skaičiavimus, kad per tris metus iki ieškinio pareiškimo atsakovas, atsižvelgiant į įprastinį minimalų išlaikymo dydį, susietą su MMA, turėjo dukros išlaikymui sumokėti už: 2020 metų gruodžio mėn. 200,00 Eur; 2021 metus 200,00 Eur x 12 mėn. = 2 400,00 Eur; 2022 metus 230,00 Eur x 12 mėn. = 2 760,00 Eur; 2023 metų 11 mėnesių 300,00 Eur x 11 = 3 300,00 Eur, iš viso 8 660,00 Eur. Atsakovo teiktas išlaikymas pinigai ir daiktais (660,00 Eur) yra atskaitytas iš 8 660,00 Eur sumos.
18. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su ieškovės prašymu, nurodydamas, kad atsakovas prie vaiko poreikių tenkinimo tikrai prisidėjo per 3 metus ne mažesne, nei 8 349,79 Eur suma. Atsakovas apskaičiuoja 8 349,79 Eur sumą, susiedamas su MMA ir atimdamas vaiko išmokos dydį. Atsakovas nurodo, kad įrodymų, patvirtinančių vaiko poreikių konkrečias išlaidas, neišsisaugojo, nes nesitikėjo, kad dėl to gali kilti ginčas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos esančius įrodymus, pažymėjo, kad šalių dukters poreikiai ginčo laikotarpiu buvo vienaip ir kitaip tenkinami, tačiau tiksliai negalima įvertinti kokia apimtimi. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti išlaikymo įsiskolinimą, todėl ji tenkino iš dalies ir priteisė 3 940,00 Eur.
20. Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl 3 940,00 Eur priteistos sumos, iš esmės keliamas klausimas ar byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas teikė išlaikymą nuo 2020 metų gruodžio mėn. iki 2023 m. lapkričio mėn.
21. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).
22. Kasacinio teismo konstatuota, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktą; 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 40 punktą).
23. Kadangi šalys gyveno skyrium, atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad teikė išlaikymą, o ieškovė teikti įrodymus, paneigiančius atsakovo įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
24. Vaikas teisę į išlaikymą turi nuo gimimo momento, todėl tėvai jį privalo teikti nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsnis). CK 3.159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja. Kasacinis teismas savo praktikoje pabrėžia, kad ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, tai reiškia, kad tėvai privalo vykdyti išlaikymo prievolę vaikams, gali kisti tik šios prievolės dydis ir forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2006).
25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
26. Ieškovė vaiko būtinųjų poreikių dydį sieja su MMA. Nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta MMA buvo apie 447,00 Eur (607,00 Eur – bruto). Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (toliau – Įstatymas) nepilnamečio vaiko išlaikymui buvo skiriama ir mokama nuo 2020 m. 60,00 Eur mėnesinė išmoka. Nuo 2021 m. sausio 1 d. patvirtinta MMA buvo apie 468,00 Eur (642,00 Eur – bruto). Pagal Įstatymą nuo 2021 m. – 70,00 Eur mėnesinė išmoka vaikui. Nuo 2022 m. sausio 1 d. patvirtinta MMA buvo apie 533,65 Eur (730,00 Eur – bruto). Pagal Įstatymą nuo 2022 m. – 73,50 Eur mėnesinė išmoka vaikui. Nuo 2023 m. sausio 1 d. patvirtinta MMA buvo apie 633,00 Eur (840,00 Eur – bruto). Pagal Įstatymą nuo 2023 m. – 85,75 Eur mėnesinė išmoka vaikui. Pagal Įstatymą nepilnamečio vaiko išlaikymui atskaičius mokamas mėnesines išmokas, bendra vaiko poreikių suma vienam tėvui siekia 8 352,27 Eur (193,50 + 2 388,00 + 2 760,90 + 3 009,87). Atėmus ieškovės išskaičiuotą sumą (660,00 Eur), būtinųjų poreikių suma tenkanti atsakovui yra 7 692,27 Eur. Taigi, bylos duomenys turi patvirtinti ar atsakovas teikė 3 752,27 Eur (7 692,27 – 3 940,00) išlaikymą nuo 2020 metų gruodžio mėn. iki 2023 m. lapkričio mėn., t. y. 40 mėn. po 93,80 Eur per vieną mėnesį.
27. Ieškovas kaip savo atsikirtimų faktinį pagrindą nurodė, kad šalys iki 2023 m. vasaros draugiškai bendravo dėl vaiko išlaikymo, prie vaiko išlaikymo prisidėjo visą laiką, kai gyveno skyrium. Vaikas, pradėjus šalims gyventi skyrium, daug laiko praleisdavo su atsakovu, praktiškai pusę laiko. Buvo susitarimas su ieškove, kad jai gavus socialinį butą, jis padės įrengti jį, taip pat prisidės prie buto apstatymo. Atsakovas taip ir padarė, nes atsakovas pats užsiima baldų gamyba, tai padėjo įrengti ieškovei ir vaikui gyvenimui butą, padėjo jį apstatyti. Atsakovas vien įrengdamas butą ir įrengdamas spintą patyrė 2 685,80, neskaitant atsakovo pirktų statybinių medžiagų buto įrengimui, taip pat neskaičiuojant darbų kainos už spintos įrengimą. Atsakovas prisidėjo ne tik prie buto įrengimo, taip pat prisidėjo prie kasdienių vaiko poreikių tenkinimo, pirkdamas vaikui rūbus, batus, maistą, kanceliarines priemones, mokėdamas už laisvalaikio pramogas, lankomus būrelius (lankė vaikas dailiojo čiuožimo pamokas nuo 2022 m. spalio iki 2023 m. rugsėjo mėn., atsakovas mokėdavo po 120,00 Eur per mėnesį, viso 1 440,00 Eur per metus, taip pat 2 mėnesius karate būrelius, atsakovas mokėdavo po 25,00 Eur per mėnesį, viso 50,00 Eur, dailiojo čiuožimo pačiūžas (kainavo 130,00 Eur), taip pat riedučius ir apsaugas (kainavo apie 50,00 Eur). Be to duodavo pinigų vaikui kasdieniams poreikiams tenkinti bei duodamas grynųjų pinigų ieškovei vaiko išlaikymui. Taip pat atsakovas duodavo ieškovei pinigų, vykstant jai su vaiku atostogoms tiek 2021 m., tiek 2022 metais. Vienais metais davė 500,00 Eur, kitais metais 300,00 Eur. 2023 m. liepos mėnesį pats kartu vyko su vaiku atostogauti į Palangą, Juodkrantę, patyrė nuomos išlaidas, su vaiku nemažai pramogavo, aplankė įvairias lankytinas vietas, vien vaiko poreikių tenkinimui atostogų prie jūros metu buvo išleista virš 500,00 Eur. Vaiko gimtadienis su draugais vyko Skypark Vilniaus Outlete. Atsakovui vaiko gimtadienio pramogos ir maistas kainavo apie 400,00 Eur. Taip pat atsakovas vaikui buvo nupirkęs ir išmanųjį laikrodį, planšetinį kompiuterį bei mobilųjį telefoną, visada rūpinosi vaiko telefono sąskaitos papildymu.
28. Savo atsikirtimams pagrįsti atsakovas pateikė įrodymus dėl išlaikymo teikimo nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 metų 11 mėn.: preliminarią buto remonto darbų sąmatą už 2 008,00 Eur (el. b. t. 2, l. 21), 2022 m. kovo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą – suma 677,60 Eur (plokštė pilka, pjovimas, laminavimas PVC, gręžimo paslaugos) (el. b. t. 2, l. 22), Vilniaus m. sporto klubo „Sidabrinė pačiūža“ patvirtinimą, kad A. S. nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. lankė dailiojo čiuožimo pamokas, treniruočių kaina per mėn. (2 kartai į savaitę) – 120,00 Eur (el. b. t. 2, l. 23); 2 dano meistro patvirtinimą, kad A. S. 2 mėnesius lankė kyokushin karate sporto klube „Atemi“ nuo 2020 m. spalio mėn., vieno mėnesio kaina 25,00 Eur, iš viso 50,00 Eur (el. b. t. 2, 25); 2021 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą, kuri patvirtina, kad buvo įsigytas mobilus telefonas Samsung Galaxy S21 5G 128GB DS už 822,45 Eur ir mobilus telefonas Samsung Galaxy A12 32GB DS Black (SM-1127F) už 0,00 Eur (vertė – 120,7 Eur) (el. b. t. 2, l. 27); 2022 m. kovo 6 d. kvitas dėl 3D rašiklio rinkinio įsigijimo už 33,97 Eur (el. b. t. 2, l. 28); 2022 m. Labas papildymas už 20,00 Eur (el. b. t. 2, l. 30); 2022 m. gruodžio Labas papildymas už 10,00 Eur (el. b. t. 2, l. 31); 2023 m. kovo mėn. Labas papildymas 20,00 Eur (el. b. t. 2, l. 33); 2023 m. gegužės mėn. Labas papildymas už 20,00 Eur (el. b. t. 2, l. 34); 2023 m. spalio mėn. Labas papildymas už 20,00 Eur (el. b. t. 2, l. 36, 40); 2023 m. rugsėjo mėn. Labas papildymas už 20,00 Eur (el. b. t. 2, l. 38); 2022 m. balandžio mėn. atsakovo su nepilnamete dukra fotonuotrauka (el. b. t. 2, l. 41-42); 2021 m. gruodžio mėn. fotonuotrauka (el. b. t. 2, l. 43-44); 2023 m. liepos mėn. fotonuotraukos (el. b. t. 2, l. 45-50); 2022 m. liepos fotonuotrauka (el. b. t. 2, l. 52 – 52); 2022 m. balandžio mėn. fotonuotrauka (el. b. t. 2, l. 53 – 54); 2021 m. gegužės mėn. fotonuotrauka (el. b. t. 2, l. 55 – 56); 2022 m. spalio mėn. fotonuotrauka (el. b. t. 2, l. 57 – 58); 2022 m. gegužės mėn. fotonuotrauka (el. b. t. 2, l. 59-60); 2021 m. balandžio mėn. fotonuotrauka (el. b. t. 2, l. 61-62); 2023 m. liepos mėn. fotonuotrauka (el. b. t. 2, l. 63-64); 2021 m. kovo mėn. fotonuotrauka (el. b. t. 2, l. 65-66); 2023 m. liepos mėn. fotonuotrauka (el. b. t. 2, l. 67-68); 2020 m. spalio mėn. fotonuotrauka (el. b. t. 2, l. 98-70); 2023 m. liepos mėn. fotonuotraukos (el. b. t. 2, l. 71-74, 79-86); 2021 m. rugpjūčio mėn. fotonuotrauka (el. b. t. 2, l. 75-76); 2023 m. gruodžio mėn. fotonuotrauka (el. b. t. 2, l. 77-78); 2023 m. sausio mėn. fotonuotrauka (el. b. t. 2, l. 89-90); 2021 m. liepos mėn. fotonuotrauka (el. b. t. 2, l. 91-92); 2022 m. gegužės 20 d. fotonuotrauka (el. b. t. 2, l. 94-95); fotonuotraukos (el. b. .t 2, l. 160 – 185); 2022 m. kovo 22 d. nurodymas atsakovui sumokėti 40,00 Eur už LEGO pamokas (el. b. t. 3, l. 100); 2022 m. rugpjūčio mėn. pokalbis tarp ieškovės ir atsakovo, ieškovė nurodo nupirkti gėlių ir kanceliarinių prekių (el. b. t. 3, l. 101), 2022 m. spalio mėn. ieškovė klausia atsakovo ar nuveš į Dantų harmoniją (el. b. t. 3, l. 103); atsakovas kalba, kad Dantų Harmonijoje brangu (el. b. t. 3, l. 104); 2023 m. vasario 22 d. atsakovas klausia ieškovės ar davė pinigus, atsako ieškovė, kad taip, 100,00 Eur (el. b. t. 3, l. 105); 2023 m. balandžio mėn. ieškovė klausia atsakovo ar gali sumokėti už anglų kalbą (el. b. t. 3, l. 106); 2023 m. atsakovas rašo ieškovei sudėk A. daiktus, mes prie ežero važiuosim, ką nors šilčiau, ir čiuožyklai drabužius; 2023 m. rugpjūčio mėn. atsakovas rašo ką reikia A. nupirkti; atsakovė atrašo: fizinio lavinimo uniformą (tamsią), patogius sportinius batukus, juodą bodį šokiams, palaidinukes po sarafanu, 5 vnt., vienspalves, ilgomis rankovėmis, tamsiai mėlynos, mėlynos arba smėlio spalvos, pieštukų dėklą, gerų pieštukų ir flomasterių, dažų ir guašo, albumą dažams, sąsiuvinių langeliais ir linijomis, klijų pieštukinių ir PVA, liniuotės, jeigu norės, tai ir kuprinę (el. b. t. 3, l. 107); Dantų harmonijos įkainiai: priekinio danties plombavimas – 120,00 – 180,00 Eur; krūminio danties plombavimas – 110,00 – 150,00 Eur; ortodonto konsultacijos – 50,00 – 80,00 Eur; diagnostika – 105,00 Eur; gydymo plano sudarymas – 30,00 Eur; metalinių breketų sistema – 780,00 Eur; beligatūrinių metalinių breketų sistema – 850,00 Eur – 1 215,00 Eur (el. b. t. 3, l. 110, 112); Dantų harmonija pažyma patvirtinanti, kad 2021 m. kovo mėn. atlikta apžiūra pas odontologą. Nuspręsta šalinti du dantis; 2021 m. gegužės mėn. pašalinti du dantys; 2022 m. atlikta apžiūra, rekomenduota ortodonto konsultacija; 2022 m. gydytojo ortodonto konsultacija (el. b. t. 3, l. 115).
29. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsakovas dukrą paimdavo tik tada, kai turėjo noro ir laiko nuvežti vaiką pas savo tėvus, t. y. vaiko senelius. Pats atsakovas su dukra praleisdavo labai mažai. 2020 m. rugpjūčio mėn. atsakovas išėjo iš namų ir paliko ieškovę su vaikais be baldų ir durų. Tokiomis sąlygomis ieškovė su vaikais gyveno pusantrų metų. Tada ieškovė pati susirado baldininkus, kurie jos užsakymu ir lėšomis pagamino virtuvės baldus, įrengė lovas vaikų kambaryje, spintas, lentynas, sutvarkė tamsų kambarį. Kitus baldus ieškovė nupirko iš parduotuvės. Atsakovas prie šių baldų gamybos ir pirkimo, santechnikos ir buities prietaisų pirkimo ir įrengimo, niekaip neprisidėjo. Atsakovas neturi ir nepateikė teismui nei sutarties dėl čiuožimo pamokų lankymo, nei jokių mokėjimus už šias pamokas patvirtinančių įrodymų. Šalių dukra apsilankė tik trijose karatė treniruotėse, pabandė, ir jai nepatiko, atsakovas nepatyrė jo nurodytų išlaidų, todėl ir negali pateikti išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Ieškovė iš atsakovo lėšų negaudavo. Neatitinka tikrovės ir atsakovo prašymo teiginiai apie sumas, duotas atostogoms. Atsakovas 400,00 Eur sumos gimtadieniui Sky parke nesumokėjo ieškovei kaip dukros išlaikymo, todėl nepagrįstai savo dovaną dukrai siekia įskaityti į išlaikymui skirtas sumas. Atsakovas nemokamai gautą telefoną padovanojo dukrai. Paspirtuką atsakovas nusipirko savo asmeninėms reikmėms. Joks gydymas Dantų harmonijoje atsakovo nurodytų vizitų metu nebuvo atliekamas, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad už šiuos vizitus sumokėjo virš 300,00 Eur. Atsakovas susirašinėjime nurodytų kanceliarinių prekių nepirko (el. b. t. 4, l. 1 – 5).
30. Ieškovė savo paaiškinimams pagrįsti pateikė įrodymus: gyvenamosios vietos fotonuotraukas (el. b. t. 4, l. 5 – 43); susirašinėjimą žinutėmis dėl baldų, buitinės įrangos (el. b. t. 4, l. 44 – 76); atsakovo žinutės dėl 2018 m. mokesčių (el. b. t. 4, l. 77 – 92); mokėjimai už keramikos būrelį (el. b. t. 4, l. 93 – 94); mokėjimai už anglų kalbos pamokas (el. b. t. 4, l. 95); mokėjimai už rūbus bei avalynę (el. b. t. 4, l. 96 – 98).
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Šie faktiniai duomenys turi būti gauti tik įstatymų nustatyta tvarka (leistinumo reikalavimas), taip pat įrodymai turi būti patikimi (patikimumo reikalavimas). Be to, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 50 punktas).
32. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė nekėlė klausimų dėl vaiko išlaikymo nuo to laiko, kai pradėjo gyventi skyrium, dėl to neišsaugojo mokėjimus patvirtinančių įrodymų. Taigi, atsakovas juridinę reikšmę turinčius faktus įrodinėja netiesioginiais įrodymais. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).
33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo nurodytos aplinkybės ir šias aplinkybes pagrįsti pateikti netiesioginiai įrodymai patvirtina, kad atsakovas nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 metų 11 mėnesių, t. y. šalims pradėjus gyventi skyrium realiai bendravo, rūpinosi savo nepilnamete dukra. Pateiktos fotonuotraukos apie praleistą laiką kartu, pramogavimą, atostogavimą. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovo gautas neatlygintinai telefonas negali būti prilygintas išlaikymo teikimui. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu ieškovės argumentu. Išlaikymui nustatyti svarbu yra ne teiktos naudos šaltinis (iš kur gavo atsakovas), bet teikta nauda, kuri turi ekonominę vertę. Padovanotas mobilusis telefonas turi vertę. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad pati ieškovė nurodė, kad dirba pagal verslo liudijimą manikiūro meistre, šeimos pajamos sudaro 850,00 Eur per mėn., išėjus atsakovui iš namų užsakinėjo baldus ir darė remontą (el. b. t. 1, l. 43 – 45). Ieškovė mergaitės poreikius įvardino MMA dydžiu (nuo 447,00 Eur iki 633,00 Eur). Ieškovė daugiau nei tris metus nekėlė klausimo dėl nepilnametės dukros išlaikymo. Taigi, visuma įrodymų patvirtina, kad atsakovas neabejotinai teikė išlaikymą, kuris siekia 3 752,27 Eur (40 mėn.) arba po 93,80 Eur per vieną mėnesį, taigi juridinis faktas dėl išlaikymo dydžio teikimo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 metų 11 mėnesių laikotarpiu laikomas nustatytu. Pirmosios instancijos teismas priteisė 3 940,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, t. y. laikė, kad atsakovas įrodė 3 752,27 Eur išlaikymo dydžio teikimo faktą (7 692,27 – 3 940,00). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais keisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
34. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bendravimo tvarkos nustatymo, t. y. ginčija patį bendravimo tvarkos fakto nustatymą ir konkrečias bendravimo tvarkos sąlygas. Ieškovė nurodo, kad nedraudžia bendrauti nepilnametei dukrai su tėvu, geriausia bendravimo tvarka yra šalių susitarimas. Griežtos bendravimo tvarkos nustatymas, ypač žinant nelankstų atsakovo būdą, tik traumuotų dukrą ir sugadintų atsakovo santykius su mergaite, kurie ir taip yra pašliję dėl paties atsakovo kaltės. Ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl jo bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos nustatymo atmesti.
35. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).
36. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).
37. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
38. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
39. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
40. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).
41. Vaiko nuomonės išklausymo akte, pažymėta, kad: „A. sako, kad su tėčiu bendrauja, ji važiuoja su juo pas močiutę. Kadangi tėvas šeštadienį dirba, ji laiką leidžia su močiute, o sekmadienį tėtis nedirba, bet jie vis tiek nieko neveikia, tėtis būna savo kambaryje, nes nori pailsėti. Nepilnametė teigia, kad nelabai nori dažnai važiuoti pas tėtį, nes jai truputį nuobodu pas jį. Ji daugiausia būna su močiute: kartais jai močiutė padeda ruošti pamokas, kartu skaito, kartu žiūri filmus. Vaikas sako, kad kartais bijo važiuoti pas tėtį, nes girdėjo kaip mama su tėčiu ginčijosi, ir tėtis blogai ir negražiai kalbėjo apie mamą. Ji nenori važiuoti pas jį kai jis yra piktas“ (el. b. t. 1, l. 50 - 52).
42. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad atsakovas priešieškinyje pateikia gan detalias ir konkrečias bendravimo tvarkos sąlygas, tačiau Skyriaus vertinimu, galimai tikslinga koreguoti, papildyti, siūlomas bendravimo tvarkos sąlygas, kadangi nustatyta bendravimo tvarka pirmiausia turi būti aiški ir suprantama vaikui, be kita ko, realiai įgyvendinama. <...> Pažymėta, kad Skyriuje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą/prielaidą, jog tarp atsakovo ir dukters bendravimas nevyksta, juo labiau, pati mergaitė patvirtino, kad bendravimas vyksta ir aiškiai įvardijo, dėl kokių priežasčių ji nenori susitikti su atsakovu. Nurodyta, kad siekiant išvengti konfliktinių situacijų ateityje, padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, manytume, jog laikinosios bendravimo tvarkos nustatymas vaiko geriausiems interesams neprieštarauja, tačiau bendravimas turi vykti atsižvelgiant į mergaitės dienos režimą, užimtumą, jos lūkesčius, geriausius interesus ir užtikrinant nepilnamečio teisę į poilsį bei pati bendravimo tvarka patogi ir aiški pirmiausia nepilnametei (el. b. t. 2, l. 97 – 100).
43. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad pati ieškovė savo ieškinyje reikalavimo dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo nereiškė, nes jokių ginčų dėl to tarp šalių nekildavo ir nekyla iki šiol. Po to, kai nutrūko ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas, tris su puse metų šalys geranoriškai tarėsi, kada atsakovas pasiima vaiką. Ieškovė kategoriškai neigia atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ji nuteikinėja vaiką prieš atsakovą. Jei kas ir kaltas dėl to, kad atsakovo santykiai su dukra pastaruoju metu pablogėjo, tai tik pats atsakovas. Šalių dukra patiria didelį stresą dėl to, kad atsakovas pastaruoju metu dažnai būna piktas, grubiai ir nemandagiai kalba su ieškove, kelis tokius pokalbius šalių dukra nugirdo. Būtent po vieno iš šių atsakovo pykčio proveržių, dukra atsisakė važiuoti pas atsakovą, ir net nenorėjo su juo susitikti pasikalbėti. Atsakovo elgesys labai pasikeitė, kai jis sužinojo, jog ieškovę artimi santykiai sieja su kitu vyru. Atsakovas pasidarė išskirtinai grubus ieškovės atžvilgiu, pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas dėl neva ieškovės netinkamo rūpinimosi dukra, siekia kontroliuoti, kur ieškovė būna, kada išvyksta ir parvyksta namo, kiek laiko praleidžia ne namie.
44. Iš aukščiau nurodytų duomenų nustatyta, kad tarp šalių yra itin konfliktiški santykiai ir nepilnamečiui vaikui dėl to yra perkeliama atsakomybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepilnamečio vaiko priešiškumo dėl bendravimo tvarkos su tėvu priežastis yra ne tėvo santykis su vaiku, kuris kenkia vaiko interesams, o būtent tik tėvų konfliktiniai santykiai. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė tikslingai atkreipė dėmesį, jog šeima galėtų pasinaudoti Vilniaus miesto savivaldybės teikiamomis kompleksinėmis paslaugomis šeimai siekiant sustiprinti tėvo ryšį su dukra. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šalių santykių konfliktiškas pobūdis būtent ir sudaro pagrindą nustatyti tėvo bendravimo su dukra tvarką. Tėvo bendravimo su dukra tvarkos nenustatymas sąlygotų tėvo ryšio su dukra silpnėjimą ar net praradimą, kas vienareikšmiškai darytų neigiamą įtaką geriausiems vaiko interesams. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė bendravimo tvarką.
45. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad po to, kai buvo pateiktas priešieškinis, ne tik teismas, bet ir išvadą teikianti institucija papildomai su nepilnamete šalių dukra nebendravo, jos nuomonės ir norų dėl konkrečios prašomos nustatyti bendravimo su ja tvarkos neišklausė. Apeliantė nurodo, kad nesilaikyta CK 3.164 straipsnio 1 dalies ir 3.177 straipsnio nuostatų.
46. CK 3.164 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Savo esme analogiška nuostata yra įtvirtinta ir CK 3.177 straipsnyje.
47. EŽTT, be kita ko, yra nurodęs, kad vaiko nuomonė nėra visa lemianti, svarbiausia – geriausių vaiko interesų užtikrinimas, o teismai, spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos, turi atsižvelgti į atitinkamų aplinkybių visumą; vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau vien ji nėra lemiama, o galutinis sprendimas turi būti grindžiamas geriausiais vaiko interesais (pvz., EŽTT 2023 m. vasario 14 d. sprendimas byloje B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 10477/21).
48. Tiek pirmiau aptarti nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras, tačiau teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad akcentuojamas tik pats vaiko nuomonės išklausymo faktas. Vaiko nuomonės išklausymo forma, vieta, kurioje vaikas ją išreiškė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo išreikšta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sąlygas pagal savo amžių ir brandą ją pareikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86 punktas).
49. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaiko nuomonė apie santykius su tėvu, jų bendravimą, vaiko požiūrį į abiejų tėvų santykius buvo išklausyta (el. b. t. 1, l. 50 - 52). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai taip pat pateikė savo išvadą dėl bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į surinktą medžiagą (el. b. t. 2, l. 97 – 100). Išvadoje pažymėta, kad nuo paskutinių pateiktų dokumentų teismui jokių pranešimų apie galimus vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimus šeimoje neregistruota, taip pat nėra taikomas atvejo vadybos procesas. Skyriaus specialistai lankėsi tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamosiose vietose ir surašė šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktus, taip pat buvo išklausyta nepilnametės nuomonė ir surašytas vaiko nuomonės aktas, minėti aktai pateikti teismui kartu su ankstesnėmis išvadomis. Pakartotinai pats proceso šalis nesilankyta.
50. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vaiko nuomonės išklausymo faktas pirmosios instancijos teisme buvo. Nesant iš esmės pasikeitusių aplinkybių, nėra pagrindo pakartotinai išklausyti vaiko nuomonės. Teismų praktikoje akcentuojamas vaiko nuomonės išklausymo faktas, jo laisvos valios raiška, vaiko gebėjimai suformuluoti savo pažiūras, bet ne vaiko nuomonė dėl konkrečių bendravimo tvarkos sąlygų. Perteklinis vaiko nuomonės išklausymas neigiamai veikia nepilnamečio vaiko psichologinę raidą ir negali būti naudojamas kaip tėvų atsakomybės dėl jų tarpusavio konfliktinių santykių perkėlimas vaikui. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, rėmėsi tiek vaiko nuomone, tiek visuma įrodymų, kas nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo nesilaikyta geriausių interesų užtikrinimo pusiausvyros ir pažeistos CK 3.164 straipsnio 1 dalies, CK 3.177 straipsnio nuostatos.
51. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos dalis, kad atsakovas turi teisę pasilikti nepilnametį vaiką ikimokyklinio ugdymo/mokslo metų savaitės metu ne daugiau kaip dviem nakvynėm iš eilės, niekaip neatitinka nepilnametės poreikių, gyvenimo būdo ir įpročių. Pažymėta, kad šalių dukra kartu su ieškove gyvena netoli mokyklos, paprastai vaiko kelionė iš namų į mokyklą trunka apie 5 minutes. Mergaitei likus nakvoti pas atsakovą arba jo tėvus (duomenys neskelbtini), net vežant dukrą į mokyklą automobiliu, kelionė truktų apie 1 valandą. Tai reiškia, kad ryte mergaitė turėtų keltis 1 valandą anksčiau (apie 06:30 val.), nei tai daro įprastai.
52. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Pažymėtina, kad ši bendravimo tvarkos nuostata nėra susijusi su jos ydingumu, bet su atsakovo tėvų valdžios vaiko atžvilgiu užtikrinimu. Bendravimo tvarkos 5.8 punkte numatyta, kad atsakovas įsipareigoja rūpintis vaiko visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais. Net ir nesant šiam bendravimo tvarkos punktui nustatytam, atsakovas turi prigimtinę pareigą užtikrinti nepilnametės dukros dienos režimą ir poilsį atitinkantį jos amžių. Taigi, nepilnametės nakties poilsis gali būti prailgintas vakaro poilsio sąskaita.
53. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ydinga yra ir teismo nustatytos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos 5.8. punkto nuostata dalyje dėl vaiko lankymo ligos atveju. Atsakovas šią nuostatą supranta, kaip suteikiančią jam teisę, vos tik vaikas sunegalavo, lankyti dukrą jos ir ieškovės namuose. Atsakovas, kaip minėta, po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, jau bandė atvykti aplankyti sunegalavusios dukros (skambino dukrai ir primygtinai, net šiai prieštaraujant, aiškino, kad nežiūrint dukros nenoro, jis pas ją atvažiuos). Ieškovė nesutinka, kad atsakovas užeitų į jos gyvenamąsias patalpas.
54. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą supranta kaip ieškovės teisės į privatų gyvenimą pažeidimą. Atkreipiamas dėmesys, kad bendravimo tvarkos nustatymas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesų apsauga, o būtent jo žinojimu, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ligos atveju tėvui būtų ribojamos galimybės lankyti dukrą. Jeigu apeliantei kyla abejonių dėl jos privataus gyvenimo apsaugos, ji turi savarankiškai imtis priemonių šioms teisėms užtikrinti, bet ne ribojimo tėvui bendrauti su nepilnamete dukra ligos atveju sąskaita.
55. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo panaikinti ir atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl jo bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos nustatymo atmesti nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
56. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė patyrė 1 984,40 Eur išlaidas už teisines paslaugas, kai faktiškai ieškovė patyrė 3 787,40 Eur išlaidas.
57. Nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 109,00 Eur žyminį mokestį (el. b. t. 1, l. 4). Ieškovė patyrė 484,00 Eur išlaidas už konsultaciją ir prašymo vykdyti privalomąją mediaciją parengimą (121,00 Eur), prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (363,00 Eur), 605,00 Eur už ieškinio parengimą (el. b. t. 1, l. 16 – 19), 605,00 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą (el. b. t. 2, l. 125 – 127), 242,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje (el. b. t. 4, l. 100 - 101), 484,00 Eur už atstovavimą teisminėje mediacijoje (2024 m. gegužės 13 d. ir gegužės 21 d.) (el. b. t. 4, l. 102 – 103), 532,40 Eur už įrodymų vertimą į lietuvių kalbą, prašymą dėl jų prijungimo (290,40 Eur), pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. birželio 6 d. teismo posėdyje (242,00 Eur) (el. b. t. 4, l. 104 – 105), 726,00 Eur už rašytinių paaiškinimų/prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimą ir pateikimą teismui (484,00 Eur), už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje (242,00 Eur) (el. b. t. 4, l. 106 – 108). Iš viso ieškovė patyrė pirmosios instancijos teisme 3 787,40 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė patyrė iš viso 2 093,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
58. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) atitinkamai 8.1, 8.2, 8.16, 8.17, 8.19 punkte nurodytus dydžius. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas padidinti priteistą iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą pirmosios instancijos teisme dydį. Ieškovė laimėjo bylą 83 proc., dėl to priteistina suma yra 3 143,54 Eur. Kadangi atsakovui iš ieškovės priteistina suma yra 1 425,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, atlikus įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 1 718,24 Eur (3 143,54 – 1 424,30) bylinėjimosi išlaidų suma.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.
60. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiąsias ir procesines teisės normas, tačiau padarė procesinės teisės pažeidimus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, padidinant tik priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
61. Ieškovė už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1 089,00 Eur ir 110,00 Eur žyminį mokestį (el. b. t. 4, l. 170 – 172). Atsakovas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (reg. Nr. DOK-1484). Šalių patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.10, 8.11 punkte nurodytus dydžius. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies 33,33 proc. (apeliacinis skundas grindžiamas trijų pagrindinių argumentų grupe, kurių patenkinta tik 1/3), ieškovei iš atsakovo priteisiamos 362,96 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą (už apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų žyminis mokestis nemokamas, todėl ši suma neįtraukiama į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą), o atsakovui iš ieškovės priteisiama 566,69 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteisiama 203,73 Eur (566,69 – 362,96) bylinėjimosi išlaidų (CK 6.130 straipsnio 2 dalis, 6.131 straipsnio 1, 2 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai nuo 312,00 Eur (trijų šimtų dvylikos eurų) iki 1 718,24 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų aštuoniolikos eurų ir dvidešimt keturių centų).
Priteisti iš ieškovės T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 203,73 Eur (dviejų šimtų trijų eurų ir septyniasdešimt trijų centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.