Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus (toliau – ir Prokuroras), nuteistojo E. K. ir nukentėjusiųjų M. G., V. T. (toliau – ir Nukentėjusieji) atstovo advokato O. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas kaltinamojo laikas išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2023 m. rugsėjo 20 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Civilinių ieškovų M. G. ir V. T. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies.

Iš kaltinamojo E. K. civiliniam ieškovui M. G. priteistas 23 300 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Iš kaltinamojo E. K. civilinei ieškovei V. T. priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Kaltinamajam E. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir suėmimą, nuspręsta panaikinti kaltinamajam pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui – automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentas (duomenys neskelbtini), variklio numeris (duomenys neskelbtini), bei automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentas (duomenys neskelbtini), variklio numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti galioti, leidžiant vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtas pinigines prievoles – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Nuspręsta daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- dėžę, kurioje yra plokštelės su avalynės pėdsakais; rusvos spalvos dėmė; vokas su stiklo šukių pavyzdžiu; lipni juostelė; mikroobjektai; paketas, kuriame yra (duomenys neskelbtini); avalynės gipsinė išlieja; peilis; rusvos spalvos dėmė iš vonios; plokštelė su rankos pėdsaku; plokštelė su avalynės pėdsako fragmentu; avalynės gipsinė išlieja; vokas su M. G. DNR; vokas su V. T. DNR; vokas su E. K. DNR; M. G. ir V. T. daktiloskopinės kortelės, perduotą saugoti į Kauno AVPK Aptarnavimo skyriaus Turto poskyrį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- dėžę, kurioje yra peilis, batų pora, mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ su kortele, kaklaskarė, liemenė, 2 vnt. kepurių, pora darbinių pirštinių, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam E. K., o jam daiktų neatsiėmus – sunaikinti;

- diskus su vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašais, saugomus ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

- voką su E. K. naudojamo telefono išklotinėmis, siunčiamą į teismą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Atsiliepimų į skundus nepateikta.

7. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje Prokuroras, nuteistasis E. K. ir jo gynėja advokatė D. J. bei Nukentėjusiųjų atstovas advokatas O. Š. prašė apeliacinius skundus tenkinti skunduose nurodytais pagrindais ir motyvais.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Prokuroro, nuteistojo ir Nukentėjusiųjų atstovo advokato O. Š. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies

8. BPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).

9. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad nei Prokuroras, nei nuteistasis, nei Nukentėjusiųjų atstovas advokatas neginčija E. K. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl šis klausimas nevertinamas. Apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK redakciją, įsigaliojusią nuo 2023 m. birželio 1 d., dėl bausmės nuteistajam individualizavimo bei civilinių ieškinių dydžių. Atsižvelgiant į tai ir baudžiamojoje byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinių skundų ribose.

Dėl nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal naująją BK redakciją

10. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, priimtiems 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, spręstina dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmių skyrimo pagal naująją kodekso redakciją. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

11. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymas (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475).

12. Aukštesniojo teismo vertinimu E. K. yra pagrįstai nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Pažymėtina, jog kaip aptarta aukščiau, dėl to nekeliamas klausimas ir apeliaciniuose skunduose. Nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo metu (2022 m. spalio 4 d.) galiojusios redakcijos BK 180 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sankcijoje buvo numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 (dvejų) iki 10 (dešimties) metų.

13. Įsigaliojus 2023 m. birželio 1 d. BK pakeitimams, pasikeitė BK 180 straipsnis, jį išdėstant taip: 1. Tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 6 (šešerių) metų; 2. Tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 (septynerių) metų; 3. Tas, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšė pagrobdamas labai didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 (dvejų) iki 10 (dešimties) metų; 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

14. Nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 190 straipsnyje yra išdėstyta nauja redakcija, nustatant naujas turto vertės ribas. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nagrinėjamu atveju pagrobto turto vertė 20 000 Eur. Atsižvelgiant į veikos padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. 707 vienas MGL buvo lygus 50 Eur, todėl šis MGL dydis nagrinėjamu atveju taikytinas ir apskaičiuojant pagrobto turto vertę. Byloje nustatyta, kad pagrobto turto vertė - 20 000 Eur, kas atitinka 400 MGL (20 000 Eur : 50 Eur) ir kaip matyti, pagal naująją BK redakciją nebelaikytina didelės vertės turtu. Teisėjų kolegija, pritardama Prokuroro apeliaciniame skunde prašomam, daro išvadą, jog nuteistojo E. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnyje, kvalifikuojantis požymis – apiplėšimas įsibrovus į patalpą panaudojus nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti – yra įtvirtintas BK 180 straipsnio 2 dalyje naujoje BK redakcijoje. Iš šios nutarties 16 punkte išdėstyto matyti, kad naujoje redakcijoje sutrumpintas laisvės atėmimo bausmės maksimalus terminas, tokiu būdu nuteistojo E. K. veika perkvalifikuotina pagal Kauno apygardos teismo sprendimo priėmimo dieną aktualią įstatymo redakciją, t. y. perkvalifikuojama iš BK 180 straipsnio 3 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (sunkus nusikaltimas) į BK 180 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (sunkus nusikaltimas) ir vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nuteistojo teisinė padėtis pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką švelnėja, kas sudaro pagrindą peržiūrėti nuteistajam paskirtą bausmę.

Dėl nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte

15. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog E. K. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (8 veikos) ir BK 182 straipsnio 3 dalyje (5 veikos), padarymą ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais bei draudimais. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir nuteistajam paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais bei draudimais. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu ir E. K. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais bei draudimais. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2023 m. vasario 7 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie nuteistąjį matyti, kad 2019 m. birželio 20 d. E. K. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, 2021 m. sausio 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (3 t., b. l. 17-20).

16. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 1 dalimi, turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, jog asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Atsižvelgiant į šios nutarties 10 punkte išdėstytą, matyti, jog E. K. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei BK 182 straipsnio 3 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba nuo atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.

17. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, daro išvadą, jog E. K. bausmę, paskirtą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, atliko 2021 m. sausio 4 d., tad jo teistumas turėjo išnykti – 2024 m. sausio 4 d. (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis), tuo tarpu nagrinėjamu atveju naują nusikalstamą veiką, dėl kurios priimtas skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis, nuteistasis padarė 2022 m. spalio 4 d., todėl laikytina, jog ją padarė būdamas recidyvistu BK 27 straipsnio ir tai pagrįstai skundžiamame nuosprendyje pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl bausmės

18. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2013).

19. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

20. Kaip pažymėta aukščiau, už BK 180 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant iki 7 (septynerių) metų.

21. Kaip matyti iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kam pritaria ir teisėjų kolegija, skiriant bausmę E. K. atsižvelgtina į tai, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą sunkų nusikaltimą. Pažymėtina, jog šiuo nuosprendžiu perkvalifikuoto E. K. padaryto nusikaltimo sunkumas nekito, jis išliko sunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat įvertintos ir nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o būtent: jis teistas, nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas išnykęs nebuvo (3 t., b. l. 17-20), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 13-16), nors yra jauno amžiaus, tačiau nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Kaip minėta šio nuosprendžio 14 punkte, perkvalifikavus nuteistojo E. K. nusikalstamą veiką pagal naują BK jo teisinė padėtis švelnėja, tačiau įvertinus nurodytas aplinkybes bei tai, jog E. K. nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendro elgesio normų, aktuali padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė ar impulsyvi, priešingai - ji buvo suplanuota iš anksto, teisėjų kolegija, įvertinusi pasikeitusį teisinį reglamentavimą, nuteistojo asmenybę, veikos rūšinį pavojingumą ir tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, sprendžia, jog E. K., už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 180 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, parenkant bausmės dydį, nežymiai didesnį nei numatytas bausmės vidurkis, paskiriant 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

22. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašė apygardos teismo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Kaip numatyta BK 75 straipsnio 4 dalyje, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020 ir kt.).

23. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog nors E. K. skirtina bausmė atitinka bausmę, už kurią galimas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas ir formaliai atidėjimas jam galėtų būti taikomas, tačiau vis dėlto, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, ankstesnius teistumus, tai, kad nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nėra jokio objektyvaus pagrindo manymui, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti siekiami be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, priešingai, nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas E. K. formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytą nusikalstamą veiką požiūrį. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė padės sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina, jog iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog apelianto E. K. atžvilgiu Kauno apylinkės teisme 2024 m. gegužės 16 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, įsiteisėjęs 2024 m. birželio 7 d. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes akivaizdu, jog E. K. nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia jo keisti teigiama linkme, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio savo elgesio kilimo priežasčių, nepriima sprendimų jį keisti, koreguoti.

24. Kaip matyti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme 2024 m. birželio 4 d. teismo posėdyje tiek nuteistasis E. K., tiek jo gynėja advokatė D. J., aukštesniojo teismo prašė nuteistajam taikytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą įskaityti į paskirtą galutinę laisvė atėmimo bausmę. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia tiek apelianto, tiek jo gynėjos advokatės dėmesį, jog tiek BK, tiek BPK nustatytas baigtinis sąrašas procesinių prievartos priemonių, kurios įskaitomos į paskirtos bausmės laiką. BK 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms. Iš kitų procesinės prievartos priemonių į bausmės laiką įskaitomas tik laikinas sulaikymas (BPK 140 straipsnio 13 dalis) ir atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą (BPK 141 straipsnio 1 dalis, 406 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėtina, jog kardomųjų priemonių taikymo pagrindai, sąlygos ir tikslai iš esmės skiriasi nuo bausmės ir ja siekiamų tikslų, todėl priešingai nei sulaikymo ar suėmimo, intensyvios priežiūros įskaitymas į laisvės atėmimo bausmės laiką yra ir objektyviai nepagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-231-1020/2021).

Dėl Nukentėjusiųjų civilinių ieškinių

25. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas O. Š. apeliaciniame skunde prašo nukentėjusiajam M. G. priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o nukentėjusiajai V. T. priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Iš baudžiamojoje byloje esančio civilinio ieškinio matyti, jog buvo prašoma pripažinti M. G. ir V. T. civiliniais ieškovais baudžiamojoje byloje; priteisti M. G. iš E. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusios 23 300 Eur turtinės ir 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti V. T. iš E. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusios 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš E. K. M. G. ir V. T. naudai 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš E. K. M. G. ir V. T. patirtas atstovavimo išlaidas.

26. Skundžiamu nuosprendžiu civilinių ieškovų M. G. ir V. T. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies – iš nuteistojo E. K. civiliniam ieškovui M. G. priteista 23 300 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš kaltinamojo E. K. civilinei ieškovei V. T. priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

27. Vertinant nukentėjusiesiems nustatytos neturtinės žalos dydį svarbu pažymėti tai, kad CK 6.250 straipsnyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be kita ko, kaip jau minėta, baudžiamojoje byloje sprendžiant civilinio ieškinio priteisimo klausimą, ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į teismų praktikoje suformuotus priteistinos turtinės arba neturtinės žalos dydžius panašiose arba analogiško pobūdžio bylose.

28. Taip pat paminėtina ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį, objektyviai negali būti pasiekiamas visiško žalos atlyginimo principas, nes asmens patirtos neturtinės žalos dydis negali būti tiksliai įvertintas pinigine išraiška. Atsižvelgiant į tai, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti parenkama tokia materiali kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau atlygintų nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį bei fizinį skausmą. Vertinant tai, kad žalos atlyginimo paskirtis yra ne dar labiau nubausti kaltininką, o nukentėjusiajam kompensuoti jo patirtus neigiamus emocinius ir fizinius išgyvenimus, neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti paremtas objektyviu jos dydžio vertinimu, t. y. nesuabsoliutinant nukentėjusiojo interesų kartu paisant ir kaltininko interesų, be kita ko, nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltojo asmens interesus, tačiau kartu ir nukentėjusiojo, nes būtų apsunkinta reali žalą patyrusio asmens galimybė gauti kompensaciją dėl jo patirtų išgyvenimų.

29. Iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas įvertino, jog nukentėjusysis M. G. dėl nuteistojo veiksmų patyrė fizinius sužalojimus, į Nukentėjusiųjų emocinę būseną ir patirtą stresą padarytos nusikalstamos veikos metu bei į tai, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie patirtų emocinių pergyvenimų peraugimą į psichinės sveikatos sutrikimus, liekamuosius reiškinius bei į formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija, sutikdama su šiais apylinkės teismo argumentais, sprendžia, kad priteistinos neturtinės žalos dydis Nukentėjusiesiems skundžiamu nuosprendžiu buvo sumažintas pagrįstai.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

30. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas O. Š. apeliaciniame skunde prašė teismo taikyti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 3K-3-156-687/2015, Nr. 3K-3-452-415/2016, Nr. 3K-3-235-1075/2018, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

32. Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), išaiškina, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir išaiškinimus, sprendžia, jog šioje dalyje Nukentėjusiųjų atstovo advokato O. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pagal BPK 336 straipsnio 2 dalį, jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Šiuo atveju skundžiamas nuosprendis įsiteisėja nuo šios sprendimo paskelbimo. Iš to sektų, kad nuo tos datos būtų skaičiuojamos ir palūkanos už priteistą civilinį ieškinį. Teisėjų kolegijos nuomone, esant tokiai situacijai būtina įvertinti, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. K. skiriama reali 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Akivaizdu, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vargu ar turės kokias nors pajamas, todėl nuteistajam numatyti palūkanų skaičiavimą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos yra neteisinga ir neatitinka procesinių palūkanų paskirties, t. y. paskatinti skolininką kuo greičiau susimokėti, kuomet nuteistasis galimai neturės jokių galimybių dirbti ir gauti kokias nors pajams atliekant laisvės atėmimo bausmę. Atkreipiamas dėmesys dar ir į tai, kad jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 nuosprendžio įsiteisėjimas įvardijamas kaip anksčiausias laikas, nuo kada galima skaičiuoti proceso palūkanas, o atskirais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau paminėtų aplinkybių visumą, nutaria palūkanas skaičiuoti ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kuri šiuo atveju būtų apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo diena, bet nuo atliktinos 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos.

Dėl atstovavimo išlaidų

34. Skunde aukštesnės instancijos teismui Nukentėjusiųjų atstovas advokatas O. Š. prašo priteisti iš E. K. Nukentėjusiųjų patirtas atstovavimo išlaidas ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Kaip pažymėta skunde, iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nepasisakė.

35. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

36. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog Nukentėjusiesiems atstovo advokato teisinės paslaugos buvo teikiamos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose. 2022 m. spalio 18 d. advokatas V. G. pateikė advokato orderį Serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas pavedimas ginti nukentėjusį asmenį M. G. (1 t., b. l. 171) bei advokato orderį Serija LA Nr. (duomenys neskelbtini) ginti nukentėjusįjį asmenį V. T. (2 t., b. l. 11). Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 21 d. advokatas V. G. pateikė prašymą dėl nukentėjusiojo M. G. išlaidų pripažinimo baudžiamojo proceso išlaidomis, kurios sudaro 1 210 Eur bei išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (3 t., b. l. 142-143). Aukštesniojo teismo vertinimu, ikiteisminis tyrimas truko ilgą laiką, pradėtas 2022 m. spalio 4 d., o kaltinamasis aktas surašytas 2023 m. balandžio 4 d., taip pat matyti, jog atstovas ikiteisminio tyrimo metu buvo aktyvus ir dalyvavo procese, t. y. teikė įvairius prašymus, dalyvavo apklausose. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme advokatas O. Š. 2023 m. rugpjūčio 22 d. pateikė advokato orderį Serija LA Nr. (duomenys neskelbtini) pagal susitarimą atstovauti M. G., o taip pat advokato orderį Serija LA Nr. (duomenys neskelbtini) pagal susitarimą atstovauti V. T. (4 t., b. l. 10-11). Advokatas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. kovo 21 d. pateikė išankstinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už teisines paslaugas pagal 2023 m. kovo 17 d. sutartį išlaidos sudaro 1 805 Eur bei apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (4 t., b. l. 100-101). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Nukentėjusiųjų atstovas advokatas O. Š. pateikė 2024 m. kovo 8 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog išlaidos už teisines paslaugas pagal 2023 m. kovo 17 d. sutartį sudaro 960 Eur bei jų apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą (5 t., b. l. 47-48). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, darytina išvada, kad Nukentėjusiesiems priteistinos atstovavimo išlaidos, patirtos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, be aplinkybių, į kurias atsižvelgiama priteisiant atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėjama byla ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

37. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teisme 2024 m. balandžio 10 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus vedėjo pažyma, kurioje nurodyta, jog baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė D. J.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant E. K. yra 183,33 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

38. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo E. K. teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus, nuteistojo E. K. ir nukentėjusiųjų M. G., V. T. atstovo advokato O. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 29 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, E. K. nusikalstamą veiką, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti E. K. 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Iš nuteistojo E. K. nukentėjusiųjų M. G. ir V. T. naudai priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų turtinių žalų sumų, skaičiuojant nuo nuteistojo atliktos 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Iš nuteistojo E. K. nukentėjusiųjų M. G. ir V. T. naudai priteisti atstovavimo išlaidas, kurios sudaro 3 975 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 29 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.