- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-13
- Bylos Nr.
- 1S-231-1020/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- A. T.
- Advokatai
- Remigijus Rinkevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. T. gynėjo advokato Remigijaus Rinkevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo prašymas į A. T. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo intensyvioje priežiūroje (duomenys neskelbtini) išbūtą laiką.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-120/2012 A. T. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus ir už tai jam paskirta subendrinta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu A. T. paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. T. paskirta galutinė subendrinta – 2 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Nuosprendžiu į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotas A. T. laikino sulaikymo laikas nuo 2009 m. lapkričio 25 d. iki 2009 m. lapkričio 27 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismo nuosprendį paliko galioti nepakeistą.
2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį. Kasacinės instancijos teismas panaikino nuosprendžio ir nutarties dalis dėl A. T. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje bylą nutraukė, konstatavęs, jog nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Taip pat kasacinis teismas panaikino minėtų teismų sprendimų dalis dėl A. T. paskirtų bausmių bendrinimo ir galutinės subendrintos bausmės nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas A. T. už BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą skyrė subendrintą 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, subendrinęs su Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu A. T. paskirta laisvės atėmimo bausme, paskyrė galutinę subendrintą – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Kitas Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarties dalis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti nepakeistas.
3. Kauno apygardos teisme 2021 m. liepos 26 d. buvo gautas nuteistojo A. T. gynėjo advokato Remigijaus Rinkevičiaus prašymas į jo ginamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti A. T. intensyvioje priežiūroje (duomenys neskelbtini) išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki atitinkamo teismo sprendimo priėmimo dienos. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nuteistojo gynėjo prašymą atmetė. Anot teismo, Lietuvos Respublikos baudžiamasis ir baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės į asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti kokią nors kitą kardomąją priemonę, išskyrus suėmimą.
4. A. T. gynėjas advokatas R. Rinkevičius skundu nesutinka su Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi. Gynėjas nurodo, jog A. T. (duomenys neskelbtini) jau beveik 2 metus dėvi elektroninio stebėjimo įtaisą, gyvena griežtomis namų arešto sąlygomis be teisės išvykti iš gyvenamosios vietos ne darbo reikalais bei 3 kartus per savaitę privalo prisistatyti policijai. Pasak gynėjo, visa tai rodo, kad A. T. jau ilgą laiką taikomos griežtos intensyvios priežiūros priemonės. Gynėjo teigimu, nors baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės į bausmę įskaityti švelnesnių nei suėmimas kardomųjų priemonių, intensyvi priežiūra yra antra pagal griežtumą ir asmens teises bei laisves itin varžanti kardomoji priemonė, todėl į A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką turi būti įskaitytas šios priemonės laikas. Priešingu atveju, yra pažeidžiami non bis in idem (lot. negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą), teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų reikalavimai, nes nuteistasis realiai privalo atlikti dvi bausmes – be jau beveik 2 metus taikomos intensyvios priežiūros, jis dar turės atlikti pustrečių metų trukmės laisvės atėmimo bausmę. Gynėjo įsitikinimu, nagrinėjamoje situacijoje, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 42 ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 6 dalimi, turi būti taikoma įstatymo analogija – į Lietuvos Respublikoje A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką turi būti įskaitytas visas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje atliktos bausmės ar kitos priemonės laikas, tol kol buvo sprendžiamas klausimas dėl laisvės atėmimo bausmės perėmimo vykdyti Lietuvos Respublikoje (t. y., laikas, kurį nuteistasis išbuvo sulaikyme pagal Europos arešto orderį ir kuriuo jam buvo taikoma intensyvi priežiūra). Apibendrindamas gynėjas teigia, kad Kauno apygardos teismas netinkamai ir neteisingai išnagrinėjo nuteistojo gynėjo prašyme išdėstytas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta, o jo prašymas patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. T. gynėjo advokato R. Rinkevičiaus skundas atmestinas.
5. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir nuteistojo gynėjo skundo argumentus, konstatuoja, jog apygardos teismas nuteistojo gynėjo prašymą išnagrinėjo laikydamasis įstatymo, aktualių teisės principų reikalavimų ir teismų praktikos, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
6. BK 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką. BK ir BPK nėra numatyta galimybė į asmeniui paskirtos bausmės laiką įskaityti kitų procesinių prievartos priemonių taikymo laiko.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) savo praktikoje yra konstatavęs, jog į asmeniui paskirtą bausmę galima įskaityti tik jo suėmime ir laikiname sulaikyme išbūtą laiką, o kitų kardomųjų priemonių taikymo laikotarpis į bausmės laiką neįskaitomas („BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Taigi teismas privalo įskaityti tik kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką, o kitų kardomųjų priemonių taikymo laikotarpis į bausmės laiką neįskaitomas.“ (LAT 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2011)). Iš esmės tokios pat pozicijos, pasisakydamas ir apie asmenis išduotus pagal Europos arešto orderį kasacinis teismas laikėsi ir vėlesnėje praktikoje: „teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo į bausmę įskaityti šio asmens toje baudžiamojoje byloje paskirto kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką. Laikinas sulaikymas (BPK 140 straipsnis) savo pobūdžiu prilygsta kardomajam kalinimui (suėmimui), todėl <...> į paskirtą bausmę turi būti įskaitomas ne tik kardomojo kalinimo (suėmimo) (BK 66 straipsnis), bet ir laikino sulaikymo laikas, vieną kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2006, 2K–408/2012). Pažymėtina, kad šios nuostatos turi būti taikomos ir pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo Lietuvos Respublikai buvo suimtas (sulaikytas) užsienio valstybėje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-681/2006).“ (LAT 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-303/2016).
8. Minėtų BK ir BPK nuostatų bei šias nuostatas atitinkančios kasacinio teismo praktikos kontekste, aukštesnysis teismas niekaip negali sutikti su nuteistojo gynėjo pozicija, kad į asmeniui paskirtą bausmę gali būti įskaitytas ne tik kardomosios priemonės – suėmimo (nepriklausomai nuo to, kurioje ES valstybėje jis buvo taikomas), tačiau ir švelnesnių kardomųjų priemonių, be kita ko, ir intensyvios priežiūros, taikymo laikas. Kaip jau minėta tokios galimybės nenumato nei įstatymas, nei susiformavusi ir nuosekli teismų praktika, kurioje gausu pavyzdžių, kai nuteistiesiems į bausmės laiką nėra įskaitomas intensyvios priežiūros laikas. Taigi, pritarus nuteistojo gynėjo argumentams, A. T. įstatymas būtų pritaikytas visiškai kitaip nei daugeliui kitų tokius pat ar dar griežtesnius suvaržymus patyrusių asmenų.
9. Taip aiškinant įstatymą negalima įžvelgti ir dvigubo nuteistojo nubaudimo, nes kardomųjų priemonių taikymo pagrindai, sąlygos ir tikslai iš esmės skiriasi nuo bausmės ir ja siekiamų tikslų. Pažymėtina ir tai, kad tiek laikino sulaikymo, tiek suėmimo atvejais asmuo tam tikram apibrėžtam laikui yra izoliuojamas nuo visuomenės ir iš esmės praranda judėjimo laisvę, todėl patiria suvaržymus, kurie prilygsta laisvės atėmimo bausmei (intensyvios priežiūros ir kitų kardomųjų priemonių taikymo atveju, kai asmens teisės ribojamos švelnesniu mastu – pvz., A. T., nepaisant jam taikytos priežiūros, neprarado teisės į darbą ir pan.), todėl, priešingai nei sulaikymo ar suėmimo, intensyvios priežiūros įskaitymas į laisvės atėmimo bausmės laiką yra ir objektyviai nepagrįstas.
10. Atsižvelgus į visa tai, Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartis yra teisinga ir pagrįsta. Žemesnysis teismas tinkamai pritaikė aktualias BK ir BPK nuostatas, nenukrypo nuo šiai bylai aktualios kasacinio teismo praktikos, laikėsi aktualių teisės principų reikalavimų ir visiškai pagrįstai netenkino nuteistojo gynėjo prašymo į A. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo intensyvioje priežiūroje (duomenys neskelbtini) išbūto laiko.
Teismas, atsižvelgdamas į visa tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu ir 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo A. T. gynėjo advokato Remigijaus Rinkevičiaus skundą ir Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.