Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Rimanto Baumilo, teisėjo Viktoro Aiduko ir pranešėjo teisėjo Jono Prapiesčio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį areštu trisdešimčiai parų, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams BK 178 straipsnio 2 dalį – vieneriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir vadovaujantis BK 63 straipsniu šias bausmes iš dalies sudėjus, galutinė subendrinta bausmė A. D. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Į A. D. paskirtą bausmę įskaitytas jo kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2005 m. rugsėjo 22 d.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų, nuteistojo ir jo gynėjo, sutikusių su kasaciniu skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2004 m. spalio 28 d., apie 20.30 val., pagrobė nedidelės – 200 Lt – vertės turtą, t. y. nuo P. S. automobilio „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), stovėjusio (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, nuėmė keturis ratų apdailos gaubtus;

BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2005 m. gegužės 27 d., apie 23.30 val., išlauždamas duris, įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas (duomenys neskelbtini) namo rūsyje ir pasikėsino iš ten pagrobti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį nešiojamąjį kompiuterį ACER, fotoaparato dėklą su jame buvusiais atminties kortelės skaitytuvu, optiniais prietaisais;

BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2005 m. birželio 8 d., apie 1.30 val., laužtuvu sulaužęs metalinių grotų pakabinamą spyną, įsibrovė į K. ir S. G. buto (duomenys neskelbtini), balkoną ir iš ten pagrobė jiems priklausantį dviratį „Sport stream 7100“.

Kasatorius nurodo, kad šioje byloje 2005 m. birželio 9 d. nutarimu A. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodiškai registruotis policijoje. A. D. 2005 m. rugsėjo 22 d. buvo sulaikytas, o 2005 m. rugsėjo 23 d. teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas dviem mėnesiams, kuri 2005 m. lapkričio 23 d. prokuroro nutarimu pakeista paskiriant švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodiškai registruotis policijoje, kitoje jam iškeltoje baudžiamojoje byloje (Nr. 26-1-1860-05), kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas. Šios abi baudžiamosios bylos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo sujungtos, todėl, kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo į A. D. paskirtą bausmę įskaityti kitoje baudžiamojoje byloje jam taikyto suėmimo laiko.

Be to, prokuroras nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog A. D., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, baudžiamojoje byloje, kurioje jis nuteistas 2005 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, buvo laikinai sulaikytas 2005 m. gegužės 28 d. – 2005 m. gegužės 29 d. ir 2005 m. birželio 8 d. – 2005 m. birželio 9 d. Kasatorius pabrėžia, kad laikinas sulaikymas yra prilyginamas kardomajam kalinimui (suėmimui), todėl, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas šio A. D. sulaikymo laiko nepagrįstai neįskaitė į jam paskirtą bausmę ir taip pažeidė BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis). BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be sprendimų dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, turi būti nurodytas ir sprendimas dėl suėmimo įskaitymo į bausmės laiką, kai yra tam pagrindas. Vadinasi, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo į bausmę įskaityti šio asmens toje baudžiamojoje byloje paskirto kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką. Kartu pažymėtina ir tai, kad laikinas sulaikymas (BPK 140 straipsnis) savo pobūdžiu prilygsta kardomajam kalinimui (suėmimui). Todėl, nors BK ir BPK tiesiogiai nėra nustatyta, į paskirtą bausmę turi būti įskaitomas ne tik kardomojo kalinimo (suėmimo) (BK 66 straipsnis), bet ir laikino sulaikymo laikas, vieną kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai.

Pirmosios instancijos teismas 2005 m. spalio 13 d. nuosprendžiu į A. D. paskirtą bausmę įskaitė jo kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2005 m. rugsėjo 22 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. D., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo laikinai sulaikytas 2005 m. gegužės 28 d. – 2005 m. gegužės 29 d. bei 2005 m. birželio 8 d. – 2005 m. birželio 9 d. ir paleistas nesant pagrindo jam skirti kardomojo kalinimo (suėmimo). Kardomasis kalinimas (suėmimas) A. D. nagrinėjamoje byloje iš viso nebuvo paskirtas. Tuo tarpu 2005 m. rugsėjo 22 d. A. D. buvo sulaikytas ir jam Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartimi paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas) (iš kurio jis paleistas 2005 m. lapkričio 23 d., paskiriant kardomąją priemonę – raštinį pasižadėjimą neišvykti ir periodiškai registruotis policijoje) ne nagrinėjamoje, bet kitoje jam iškeltoje baudžiamojoje byloje (Nr. 26-1-1860-05). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje priimant 2005 m. spalio 13 d. nuosprendį, minėta baudžiamoji byla Nr. 26-1-1860-05 dar net nebuvo perduota teismui – joje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į A. D. 2005 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaitė jo suėmimo laiką nuo 2005 m. rugsėjo 22 d. ir neįskaitė jo laikino sulaikymo laiko nuo 2005 m. gegužės 28 d. iki 2005 m. gegužės 29 d. bei nuo 2005 m. birželio 8 d. iki 2005 m. birželio 9 d. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko nepakeistą.

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, įskaitydami į A. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę jo suėmimo laiką nuo 2005 m. rugsėjo 22 d. ir neįskaitydami jo laikino sulaikymo laiko nuo 2005 m. gegužės 28 d. iki 2005 m. gegužės 29 d. bei nuo 2005 m. birželio 8 d. iki 2005 m. birželio 9 d., netinkamai pritaikė BK 66 straipsnio 1 dalį ir kartu nesilaikė BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 13 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 22 d. nutartį A. D. baudžiamojoje byloje.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria į A. D. paskirtą bausmę įskaitytas jo kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2005 m. rugsėjo 22 d.

Į nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti A. D. laikino sulaikymo laiką nuo 2005 m. gegužės 28 d. iki 2005 m. gegužės 29 d. ir nuo 2005 m. birželio 8 d. iki 2005 m. birželio 9 d.

Kitas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 13 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 22 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.