Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-29-459/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-02
Bylos Nr.: e2A-29-459/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04624-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Milda Skersienė
Atsakovas: A. T.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Norvila“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-29-459/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04624-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.1.4.; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvila“ ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Norvila“ ieškinio reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2018 m. liepos 20 d. rangos darbų su projekto parengimo pirkimo sutarties pagrindu ieškovė parengė pastato – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Vilties g. 7, Klaipėdoje, techninį darbo projektą ir atliko pastato renovacijos darbus. Ieškovei atliekant pastato renovacijos darbus į ją kreipėsi A. T. (toliau – ir atsakovas) su prašymu parengti sąmatą ir pagal atsakovo užsakymu projektuotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Domus completa“ parengtą projektinę dokumentaciją įrengti balkoną bute, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo prašymu 2019 m. gruodžio 9 d. ieškovė parengė naujo balkono įrengimo darbų sąmatą, kurios vertė 3243,91 Eur, ir išsiuntė 2019 m. gruodžio 9 d. elektroniniu laišku atsakovui. Sąmatą atsakovas akceptavo ir po jos patvirtinimo bei pasirašymo ieškovė atliko sąmatoje nurodytus balkono įrengimo darbus. Atlikusi visus sąmatoje numatytus darbus, ieškovė pateikė atsakovui apmokėti 2020 m. sausi 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurios sumą sudarė 3243,91 Eur, tačiau atsakovas, ieškovės pateiktą sąskaitą akceptavęs (ją pasirašydamas), vengė atsiskaityti ir į raginimus nereagavo.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu į pareikštą ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas su ieškove nesudarė susitarimo dėl sąmatoje ir sąskaitoje nurodytos kainos. Tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas kitoks susitarimas, nei nurodė ieškovė. Atsakovas prašė ieškovės sudaryti sąmatą, kokia būtų balkono įrengimo kaina. Ieškovė sąmatą sudarė ir pateikė atsakovui, o jis sąmatos gavimą patvirtino parašu. Ieškovė sąmatoje darbus pavadino „naujo balkono įrengimas“, tačiau joje numatė ne viso balkono, o tik dalies balkono įrengimo darbus (sienos pjovimą, klojinių įrengimą perdangai, monolitinių gelžbetoninių perdangų betonavimą, armatūros tinklų sudėjimą). Atsakovas nurodė, kad už balkono konsolės įrengimą kaina yra gerokai per didelė. Atsakovas kreipėsi į nepriklausomus ekspertus, jie apskaičiavo analogiškų darbų kainą – 227,15 Eur. Ieškovės pateiktoje sąmatoje pateikta informacija suklaidino atsakovą, atsakovas už sąmatoje nurodytą sumą tikėjosi visiško viso balkono įrengimo. Be to, atsakovas ieškovės pateiktos sąskaitos nepasirašė, dokumentas galbūt yra suklastotas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo A. T. 3 243,91 Eur skolą, nuo šios sumos 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. liepos 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje užsakovas (atsakovas) – fizinis asmuo, o rangovas (ieškovė) – juridinis asmuo, šalių sudaryta rangos sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Teismas pažymėjo, jog rangos sutarties objektas – daugiabutis, kuriame buvo įrengtas atsakovui priklausančio buto balkonas, todėl rangos sutarties tikslas susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas kvalifikavo rangos sutartį kaip vartojimo sutartį. Teismas nustatė, kad tarp bylos šalių nebuvo sudarytos rašytinės sutarties, tačiau iš šalių procesinių dokumentų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu buvo pagrindas pripažinti, kad šalys žodžiu susitarė dėl balkono įrengimo ties atsakovo butu. Teismas nurodė, kad ieškovę ir atsakovą siejo sutartiniai rangos sutarties santykiai. Įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ((toliau – CK) 1.71 straipsnis).

3.2. Teismas nustatė, kad šalys susitarė dėl darbų apimties ir kainos, tačiau atsakovas ginčijo ir sutartų dabų apimtį, ir atliktų darbų kiekį bei darbų kainą. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį sutartis galioja, jeigu šalys sutaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016). Taigi, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224-1075/2021, 32 punktas).

Atsiliepimas

3.3. Atsakovas teigė, jog lokalinėje sąmatoje buvo numatytas naujo balkono įrengimas, o ieškovė įrengė tik balkono konsolę (plokštę), be to, ieškovė neatliko visų detalizuotoje sąmatoje išvardintų darbų, nurodė, kad tų darbų kaina yra gerokai per didelė. Teismas įvertinęs į bylą pateiktos 2019 m. gruodžio 9 d. lokalinės sąmatos turinį nustatė, kad joje nėra nurodyti nei balkono stiklinimo darbai, nei tokių darbų kaina. Teismas įvertinęs liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius duomenis padarė išvadą, kad šalys, sudarydamos balkono įrengimo rangos sutartį, nesitarė dėl balkono įstiklinimo darbų.

Žemesnės instancijos teismas

3.4. Teismas pažymėjo, kad, pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.8 punktą, balkonas – tai pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas; gali būti palaikoma gembės ar kolonų; balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas. Vadovaudamasis į bylą pateiktais duomenimis teismas įvertino, kad atsakovo butui įrengto balkono aptvaras žmonių saugai yra sumontuotas iš stiklo įrėmintų konstrukcijų (nuo balkono plokštės apačios iki balkono viršaus), todėl naujo balkono įrengimą laikė būtent konstrukcinės dalies įrengimu, t. y. plokštės (konsolės) įrengimu.

3.5. Teismas nustatė, kad šalys konkretaus darbų atlikimo termino nebuvo aptarusios. Nustatė, kad balkono įrengimo darbai buvo pradėti 2019 metų gruodžio mėnesį, balkono konsolė įrengta 2020 metų sausio pabaigoje, o galutinai darbai (apdailos darbai) pabaigti 2020 metų balandžio mėnesį. Teismas pažymėjo, kad sąskaita atsakovui atsiskaityti už darbus buvo išrašyta 2020 m. sausio 31 d., tačiau liudytojas A. Z. patvirtino, jog galutinai balkono apdailos darbai buvo baigti 2020 m. balandžio mėnesį. Teismas taip pat nustatė, kad balkono įrengimo darbų priėmimas nebuvo įformintas aktu.

3.6. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Faktai, kad darbų priėmimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju balkono įrengimo darbai buvo užbaigti 2020 metų balandžio mėnesį, atsakovas dėl atliktų darbų apimties, kokybės, kainos pretenzijų ieškovei iki ieškinio padavimo dienos nereiškė. Šių aplinkybių visuma teismui leido teigti, kad atsakovas pradėjo faktiškai naudotis ieškovės įrengtu balkonu, todėl tokiu būdu faktiškai priėmė ieškovės įmonės atliktus balkono įrengimo darbus. Teismas, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, konstatavo, kad užsakovui (atsakovui) rangos sutarties pagrindu kilo prievolė sumokėti rangovui (ieškovei) už atliktus balkono įrengimo darbus.

3.7. Atsakovas neigė, kad PVM sąskaitoje faktūroje pasirašė jis. Teismas išklausęs liudytojo A. Z., kurio teigimu PVM sąskaitą faktūrą ir sąmatą atsakovui jis nuvežė į namus 2020 metų vasario 3–7 dienomis, o atsakovas savo namuose (virtuvėje) abu dokumentus pasirašė, parodymus, įvertinęs kitus į bylą pateiktus įrodymus, nusprendė, kad labiausiai tikėtina, jog ieškovo 2020 m. sausio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą pasirašė atsakovas, kuriam minėtą sąskaitą 2020 metų vasario mėnesio pradžioje įteikė ieškovės atstovas. Be to, teismo vertinimu, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti aplinkybę dėl galimo parašo klastojimo.

3.8. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog buvo atlikti balkono konsolės šiltinimo, skardinimo, apdailos darbai, patvirtino byloje pateiktos fotonuotraukos. Atsakovas nesutiko su sąmatoje atliktų balkono įrengimo darbų kaina, teigdamas, jog ieškovė iš viso neatliko sąmatoje numatytų darbų arba atliko tik dalį darbų, tačiau konkrečiai nenurodė, nei kurie darbai yra atlikti, nei kurie darbai yra neatlikti, šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais. Be to, atsakovas, nesutikdamas su ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytomis darbų kainomis, teigė, jog darbų kainos yra gerokai per didelės, pagrįsdamas šią aplinkybę pateikė ne vieną kitų sąmatininkų sudarytą lokalinę sąmatą. Iš paties atsakovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovo pateiktų kitų sąmatininkų lokalinės sąmatos sudarytos pagal „Sistelos“ sistemą remiantis valstybės nustatytais įkainiais. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo balkono įrengimo darbus atliko ieškovė, kurios teisinis statusas yra uždaroji akcinė bendrovė, be to, atsakovo pateiktose sąmatose buvo matyti, kad ne visi darbų kodai sutampa su ginčo sąmatoje pateiktais darbų kodais. Teismo nuomone, lieka neaišku, ar atsakovo pateiktose sąmatose skaičiuojant buvo įtraukti visi ieškovės faktiškai atlikti darbai, medžiagų transportavimo, mechanizmų nuomos kainos, PVM, pelno mokestis, atlyginimas darbuotojams ir kt. Teismas vertino, kad nebuvo pagrindo remtis atsakovo pateiktomis sąmatomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4. Apeliaciniame skunde atsakovas A. T. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo, kad tarp ieškovės ir apelianto susiklostė vartojimo rangos santykiai, tačiau į šių santykių specifiką visiškai neatsižvelgė. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino tarp ieškovės ir apelianto sudaryto susitarimo apimtį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės pozicijos ir dokumentų nenuoseklumo bei prieštaringumo, visus neaiškumus byloje nepagrįstai vertino ieškovės naudai.

4.2. Užsakovo (apelianto), kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies, pažeidžiamumas, inter alia, reiškiasi tuo, kad vartotojas turi mažiau specialiųjų žinių atskirose verslo srityse negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas, be to, yra silpnesnis už jį ekonomiškai, tai objektyviai apriboja jo galimybes pasirinkti tinkamiausią rangovą, spręsti dėl jo kompetencijos, užsakymo darbų apimties ir kitų reikšmingų vartotojo interesams aplinkybių, be to, vartotojo turtinę padėtį skaudžiau paveikia netinkamo užsakymo rizika ir pan. veiksniai. Tokiam sutarties šalių nelygiavertiškumui kompensuoti skirtos „Vartojimo rangos“ normose įtvirtintos užsakovo teisių garantijos. Vartojimo rangos santykių reglamentavime akcentuojama rangovo pareiga suteikti užsakovui informaciją, reikalingą sutarčiai, geriausiai atitinkančiai ne tik paties rangovo, bet ir užsakovo interesus, sudaryti. Visų pirma vartojimo rangos atveju rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją, įgalinančią užsakovą pasirinkti jo poreikius atitinkantį darbo rezultatą: informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis; jeigu pagal darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje numatytą darbą (CK 6.674 straipsnio 1 dalis). Įstatyme taip pat įtvirtinti neigiami rangovui informavimo pareigos nevykdymo padariniai: užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 straipsnio 2 dalis).

4.3. Apelianto teigimu, jis viso bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad prašė ieškovės parengti viso balkono įrengimo sąmatą. Ieškovė sąmatoje nurodytus darbus pavadino „Naujo balkono įrengimu“, tačiau joje nurodė tik dalį balkono įrengimo darbų, taip jį suklaidindama. Apeliantas yra vartotojas, todėl formuojama teismų praktika įpareigoja teismą visus neaiškumus, netikslumus ir abejones aiškinti jo naudai. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad apeliantas yra dirbęs su statybos darbais susijusioje įmonėje, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė gali klaidinti tokį vartotoją. Bet kuriuo atveju jokia apelianto patirtis nepaneigia aplinkybės, kad ieškovei nurodžius, jog bus įrengtas balkonas, apeliantas galėjo suprasti, kad bus įrengta tik dalis balkono, t. y. tik jo pagrindas. Bet kuris protingas ir išsilavinimą turintis žmogus balkono niekada nesupras kaip balkono plokštės, nes balkonas susideda iš pagrindo ir atitvaro (kuris gali būti įstiklintas). Pirmosios instancijos teismas nevertino pačios ieškovės parengtų ir apeliantui pateiktų dokumentų netikslumo ir prieštaringumo, palaikė išimtinai ieškovės poziciją, nors ji būdama verslininkė ir stipresnioji sandorio šalis suklaidino apeliantą dėl darbų apimties.

4.4. Apelianto teigimu, teisės aktuose nėra numatyta išimtis, leidžianti balkoną laikyti vien jo įrengtu pagrindu, jeigu balkonas yra stiklinamas, balkonu nelaikomas balkono pagrindas be atitvaro ar įstiklinimo įrengimo. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.02.01 :2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – STR) 4.8 punktu, balkonas yra apibrėžiamas kaip pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas; gali būti palaikoma gembės ar kolonų; balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas. Tai reiškia, kad jeigu balkonas yra stiklinamas, balkonu negalima laikyti tik jo pagrindo. Be to, tai, kad naujas balkonas yra suprantamas kaip balkono plokštė ir atitvarinė konstrukcija, o šiuo atveju balkono įstiklinimas, patvirtino 2022 m. birželio 20 d. teismo posėdžio metu kaip liudytojas pakviestas E. R., UAB „Domus cornpleta“ atstovas, rengęs balkono projektą (2022-06-20 teismo posėdžio garso įrašas nuo 45 min.). Tas pats liudytojas E. R. patvirtino, jog pagal UAB „Domus cornpleta“ projektą buvo numatyta įstiklinti apelianto balkoną (2022-06-20 teismo posėdžio garso įrašas nuo 51 min.). Būtent žinodama minėtą STR nuostatą ir įprastą balkono kaip objekto suvokimą, ieškovė, būdama stipresnioji sandorio šalis ir patyrusi verslininkė, jokiu būdu negalėjo apeliantui nurodyti, kad įrengs naują balkoną, o galiausiai įrengti vien balkono pagrindą (konsolę). Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo STR 4.8 p. apibrėžtą balkono sąvoką ir neatsižvelgė, kad sąmata yra klaidinanti.

4.5. Apeliantas pažymi, jog sąmatoje nurodyta balkono įrengimo kaina jam leido suprasti, kad tai yra kaina už viso balkono įrengimą. Viso balkono įrengimo kaina – 3 243,91 Eur – būtų protinga, tačiau tokia kaina vien už balkono konsolės įrengimą yra gerokai per didelė ir apeliantas už tokią kainą jokio susitarimo niekada nebūtų sudaręs. Apeliantas siekdamas įrodyti, kad ieškovės nurodoma kaina tikrai yra neatitinkanti rinkos kainų, kreipėsi į dar keletą nepriklausomų ekspertų, kurių pateikiamose sąmatose nurodoma darbų kaina yra daug mažesnė nei ieškovės prašoma sumokėti. Nepaisydamas visų apelianto pateiktų sąmatų apie realią balkono konsolės įrengimo vertę, pirmosios instancijos teismas nusprendė jomis nesivadovauti nurodydamas, kad jo pateiktų kitų sąmatininkų lokalinės sąmatos sudarytos pagal „Sistelos“ sistemą remiantis valstybės nustatytais įkainiais, o ieškovė yra pelno siekianti bendrovė.

4.6. Primintina, kad ieškovė tik išbetonavo balkono konsolę, kuri yra 1,10 x 2,00 x 0,15 m dydžio. Ieškovė tuo pačiu metu pastate, kuriame buvo įrenginėjamas balkonas, atliko renovacijos darbus, o tai reiškia, kad jai reikšmingų kaštų balkono konsolės įrengimas nepareikalavo, todėl neadekvatu yra už atliktus darbus prašyti 3 243,91 Eur sumos. Kaip patvirtina apelianto pateiktos sąmatos, sudarytos kompetentingų ekspertų, kurie sudarinėja sąmatas rinkos kainomis, balkono konsolės įrengimas ne tik kad nėra vertas 3 243,91 Eur kainos, kaina skiriasi apie 10 kartų. Tokia situacija mažų mažiausiai rodo, kad kaina buvo sutarta už viso balkono įrengimą, taip pat ir įstiklinimą. Be balkono 1,10 x 2,00 x 0,15 m dydžio konsolės, kurią įrengė ieškovė ir kurios vertė yra 227,15 Eur, apeliantas savo lėšomis įsirengė balkono atitvarus ir įstiklino balkoną, darbų vertė – 1 920,00 Eur, pirko balkono apdailos paslaugas, už kurias kartu su valymo paslaugomis sumokėjo 1 600,00 Eur, taip pat pirko įvairias medžiagas balkono įrengimui. Iš viso, sudėjus visus balkono įrengimo kaštus, susidarė apie 3 500,00 Eur suma, kuri yra itin artima sąmatoje nurodytai sumai. Tai reiškia, jog apeliantas pagrįstai tikėjosi už sąmatoje nurodytą sumą gauti viso balkono įrengimą, į kurį jam nereikės papildomai investuoti.

4.7. Ieškovė, atsikirsdama į atsakovo argumentus dėl gerokai per didelės sąmatoje nurodytų darbų kainos, ėmė teigti, jog sąmatoje nurodė darbų kainą, įtraukusi į šią kainą visus balkono projekte numatytus sprendinius, taip pat visas rangovės (ieškovės) darbų atlikimo išlaidas ir sąnaudas šiems darbams atlikti, į darbų kainą buvo įskaičiuotos ir statybinės medžiagos bei darbams atlikti būtini mechanizmai / technika. Kartu su dubliku buvo pateikta dar viena balkono įrengimo sąmata, kuri neva detalizuoja sąmatą, pagal kurią apeliantui yra pateiktas reikalavimas. Tuo atveju, jeigu ieškovė byloje laikosi pozicijos, kad susitarė tik dėl sąmatoje nurodytų darbų, vadovaujantis sąmatoje 2 patikslinta darbų kaina, apeliantui turėtų būti priskaičiuojama suma tik už realią darbų vertę. Apeliantui sąmatoje nurodyta sumokėti už: 196,84 Eur – sienos pjovimas (darbo kodas 88001001), 905,72 Eur – klojinių įrengimas perdangai (darbo kodas N6P-0305), 798,42 Eur – monolitinių gelžbetoninių perdangų betonavimas, kai armavimas dvigubas, perdangos besijės, naudojant siurblį (darbo kodas N6P-0601), 779,94 Eur – armatūros tinklų sudėjimas, kai tinklo masė iki 0,1 t (darbo kodas H72T-4). Bendra šių darbų kaina 3 243,91 Eur. Vadovaujantis sąmata 2, šių darbų kaina jau skiriasi: 69,21 Eur – sienos pjovimas (darbo kodas 88001001), 425,63 Eur – klojinių įrengimas perdangai (sąmatoje 2 6–10 pozicijų suma), 254,97 Eur – monolitinių gelžbetoninių perdangų betonavimas, kai armavimas dvigubas, perdangos besijės, naudojant siurblį (darbo kodas N6P-0601), 166,61 Eur – armatūros tinklų sudėjimas, kai tinklo masė iki 0,1 t (darbo kodas H72T-4). Iš viso susidaro 916,42 Eur.

4.8. Taigi, jeigu ieškovė teigia, kad susitarė dėl sąmatoje nurodytų darbų, kurių kainas vėliau patikslino sąmatoje 2, atlikimo, nesuprantama, kodėl iš apelianto reikalaujama sumokėti už darbus, dėl kurių tartasi nebuvo. Visgi ieškovės atstovas darbuotojas A. Z. 2022 m. birželio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kuri sąmatos pozicija yra detalizuota sąmatos 2 18–29 punktuose. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas byloje vertino, kad tokie darbai kaip balkono konsolės šiltinimo, skardinimo, apdailos darbai (dėl kurių sąmatoje susitarta nebuvo) buvo atlikti ir apeliantas privalo už juos sumokėti.

4.9. Apeliantas viso bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog sąskaitos niekada nepasirašė, jam yra nesuprantama, kokiu būdu ant sąskaitos galėjo atsirasti jo vardas ir pavardė bei parašas. Su sąskaita pirmą kartą susipažino gavęs ieškinio dokumentus šioje byloje. Apeliantas pabrėžia, kad A. Z. niekada nebuvo jo namuose ir jokių dokumentų pasirašyti neįteikė. Kad liudytojas A. Z. davė melagingus parodymus, byloje patvirtina tai, jog, liudytojo paklausus apie apsilankymo pas apeliantą namuose patirtį, liudytojas paminėjo, jog apeliantas jį pakvietė prisėsti į virtuvę, kurioje liudytojui niekas ypatingai neįsiminė, jokie baldai ar pan., tik virtuvė buvo apibūdinta kaip prabangi. Apeliantas 2022 m. birželio 20 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog tuo metu, kai liudytojas A. Z. teigia lankęsis pas jį virtuvėje, apelianto virtuvėje vyko remontas – buvo išstumdyti, atitraukti nuo sienų baldai, mažai vietos, apkrauta daiktais, ji visiškai nepriminė prabangios vietos. Apeliantas byloje buvo pateikęs savo virtuvės nuotraukas, tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė ir vertino nuotraukų datą. Be to, ieškovė ir atsakovas dokumentus vienas kitam siųsdavo elektroniniu paštu, tačiau sąskaita elektroniniu paštu siųsta nebuvo. Apeliantas mano, kad yra pakankamai argumentų sąskaitos nevertinti kaip kokias nors aplinkybes byloje patvirtinančio įrodymo, ji akivaizdžiai yra suklastota.

4.10. Ieškovė nepateikė apeliantui pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo akto, todėl neįmanoma nustatyti atliktų darbų apimties, tai vėl privalo būti vertinama atsakovo naudai. Apelianto teigimu, CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas, šaltinis. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų. Kadangi ieškovė nepateikė apeliantui pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo akto, todėl jam nebuvo sudaryta galimybė išdėstyti pretenzijas ir nurodyti, kokia darbų apimtis buvo atlikta.

4.11. Balkono darbai buvo atlikti 2020 m. sausio mėnesį. Svarbu tai, kad nuo pat tos dienos iki ieškinio byloje pareiškimo (2021 m. birželio 29 d., t. y. daugiau nei pusantrų metų) ieškovė nesikreipė į atsakovą ir neragino jo sumokėti už darbus. Visos nurodytos aplinkybės tik parodo, kad ieškovės elgesys buvo nenuoseklus, ieškovė su atsakovu nebendradarbiavo, pateikti dokumentai dviprasmiški, todėl visos šios aplinkybės privalo būti vertinamos atsakovo naudai.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į atsakovo A. T. apeliacinį skundą ieškovė UAB „Norvila“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ieškovės įsitikinimu, vien vartojimo rangos santykių egzistavimas savaime nereiškia, kad vartotojo ir verslininko ginčas turi būti išspręstas vartotojo (tuo labiau nesąžiningo vartotojo, vengiančio sumokėti sutartą kainą už gautus ir naudojamus darbų rezultatus) naudai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ir atsakovo santykius, susijusius su sutartais balkono įrengimo darbais, pripažino vartojimo rangos santykiais, nėra pagrindas atsakovą laikyti silpnesne šalimi ir išimtinai vadovautis jo pasisakymais byloje nagrinėtais klausimais. Atsakovas apeliacinio skundo 15–17 punktuose cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-350-969/2020, ir Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1325-104/2014. Šiose nutartyse pasisakoma dėl vartojimo rangos teisinių santykių ir vartotojo teisių apsaugos. Tačiau nė viename iš minėtų procesinių dokumentų nėra išaiškinta, jog kilus vartotojo ir rangovo ginčui toks ginčas per se turi būti išspręstas palankiai vartotojui. Atsakovas nebuvo asmuo, kuris statybos darbų srityje turėjo per mažai žinių tam, kad suprastų 2019 m. gruodžio 9 d. statybos darbų sąmatos (toliau – 2019 m. gruodžio 9 d. sąmata) turinį ir sutartų atlikti darbų apimtį. Pats atsakovas yra verslininkas ir yra vadovavęs ne vienam juridiniam asmeniui (UAB „Mėmelio dvaras“, VšĮ „Events Code“).

5.2. Nurodo, kad ieškovės ir atsakovo sudaryto susitarimo apimtis – sutarti atlikti statybos darbai ir jų kaina – yra aiški. Ieškovės ir atsakovo sudaryto susitarimo apimtį patvirtina jos parengta ir atsakovo elektroniniu laišku (vėliau – pasirašant) patvirtinta 2019 m. gruodžio 9 d. sąmata ir ieškovės už atliktus statybos darbus išrašyta 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra (toliau – 2020 m. sausio 31 d. sąskaita), kurios gavimą atsakovas patvirtino parašu. Tuo tarpu atsakovas tik gavęs ieškovės ieškinį dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo ėmė kurti istorijas apie susitarimus dėl kitokios darbų apimties, mažesnės darbų kainos ir panašiai. Atsakovo teiginys, kad jis prašęs ieškovės parengti visų balkono įrengimo darbų sąmatą, buvo ir yra atsakovo gynybinė pozicija. Ši gynybinė pozicija grindžiama vien atsakovo žodžiais, kurių nepatvirtina nei rašytiniai įrodymai, nei paties atsakovo elgesys. Atsakovas, gavęs 2019 m. gruodžio 9 d. sąmatą, kurioje nenumatytas balkono įstiklinimas, dėl to nekėlė jokių klausimų ir sąmatą patvirtino. Atsakovas priėmė 2020 m. sausio 31 d. sąskaitą, išrašytą 2019 m. gruodžio 9 d. sąmatoje nurodytai darbų kainai, ir sąskaitą pasirašė. Atsakovas iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl skolos už statybos darbus jai nereiškė pretenzijų dėl atliktų darbų apimties ar kainos. Priešingai, atsakovas pats iš trečiųjų asmenų atskirai įsigijo balkono įstiklinimo ir kitus darbus, kurių ieškovė nebuvo įsipareigojusi atlikti ir neatliko.

5.3. Ieškovės parengtoje ir atsakovui pateiktoje 2019 m. gruodžio 9 d. sąmatoje buvo nurodyti konkretūs statybos darbai ir jų kaina. 2019 m. gruodžio 9 d. sąmatoje balkono įstiklinimo darbai nebuvo numatyti. Atsakovas, susipažinęs su 2019 m. gruodžio 9 d. sąmata, atsižvelgiant į jo patirtį, įgytą dirbant statybos darbus atliekančioje bendrovėje, puikiai suprato, jog tvirtina sąmatą, pagal kurią balkono įstiklinimo darbai nepatenka tarp ieškovės ir atsakovo sutartų atlikti darbų. Ieškovei atlikus sutartus darbus, atsakovas, priėmęs 2020 m. sausio 31 d. sąskaitą, išrašytą sumokėti už darbus, iš ieškovės nereikalavo atlikti balkono įstiklinimo darbų. Todėl atsakovo aiškinimai apie jo suklaidinimą yra niekuo nepagrįsti atsikirtimai į rašytiniais įrodymais ir faktais pagrįstus ieškovės reikalavimus.

5.4. Joks protingas ir išsilavinęs asmuo apie dokumento esmę nesprendžia iš dokumento pavadinimo ir neignoruoja dokumento turinio (ypač tuo atveju, kai dokumentas susijęs su asmens teisėmis ir pareigomis). Protingas ir išsilavinęs asmuo, kilus abejonių dėl jo lūkesčių ir pardavėjo (paslaugų teikėjo (rangovo)) pasiūlymo sutapimo, pardavėjui (paslaugų teikėjui (rangovui)) pateikia reikiamus klausimus ir (ar) kitaip renka papildomą informaciją, reikalingą priimti sprendimui dėl sandorio sudarymo. Pabrėžtina, kad pardavėjas (paslaugų teikėjas (rangovas) nėra atsakingas vartotojui, jeigu pats vartotojas nesielgia kaip protingas ir atidus asmuo (pvz., apie galimas pasekmes pasirašius tam tikrą dokumentą sprendžia vien iš tokio dokumento pavadinimo).

5.5. Vartotojams įstatymo suteikta papildoma apsauga nereiškia, kad jie gali nevykdyti prisiimtų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Įstatyme įtvirtintas vartotojo teisių garantijų taikymas skirtinas išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, tačiau neturėtų sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-421/2019). Atsakovas yra vartotojas, tačiau tai nepaneigia jo pareigos laikytis rūpestingo ir atidaus elgesio principų. Atsakovas privalėjo būti rūpestingas, apdairus ir atsargus tiek sudarant, tiek vykdant sutartį su ieškove.

5.6. CK 6.193 str. 5 d. nustatyta, kad, aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019). Šiuo atveju ieškovės ir atsakovo rangos sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybės nepatvirtina, kad būtų buvę sutarta ir kad ieškovė būtų įsipareigojusi atlikti balkono įstiklinimo darbus. Atsakovas apeliaciniame skunde vartoja formuluotes „ieškovė ir atsakovas tarėsi“, „buvo tartasi“ ir pan. Tarimasis (derybos) dėl tam tikrų darbų atlikimo savaime nereiškia, kad susitarimas dėl tokių darbų buvo sudarytas. Esminę reikšmę turi ne tai, dėl ko šalys derėjosi, o dėl ko buvo susitarta.

5.7. Atsakovas savo aiškinimus apie ieškovės ir atsakovo susitarimą dėl visų balkono statybos darbų atlikimo bando pagrįsti vien 2019 m. gruodžio 9 d. sąmatoje esančios vienos iš antraščių („Naujo balkono įrengimas“) suabsoliutinimu. Dokumento pavadinimo (kokios nors antraštės) sureikšminimas reiškia siekį sumenkinti tokio dokumento turinį. Tačiau kaip turinys turi prioritetą prieš formą, taip, sprendžiant dėl asmenų teisių ir pareigų apimties, dokumento turiniui tenka pirmenybė dokumento pavadinimo (kokios nors antraštės) atžvilgiu. Dokumento pavadinimo (kokios nors antraštės) suabsoliutinimas paneigtų paties atsakovo akcentuojamus sutarties aiškinimo principus. Susitarimo dėl darbų atlikimo esmę ir apimtį atskleidžia būtent sąmatos turinys ir šalių veiksmai, susiję su atitinkamo susitarimo vykdymu. Apeliacinio skundo 33 punkte atsakovas pripažįsta, jog 2019 m. gruodžio 9 d. sąmatoje buvo numatyti ne visi balkono statybos darbai, o tik dalis jų. Atsakovas apeliacinio skundo 34 punkte patvirtina, jog į 2019 m. gruodžio 9 d. sąmatą nebuvo įtraukti balkono grindų klojimo, atitvarų įrengimo, įstiklinimo, balkono vidaus apdailos darbai. Ieškovė 2019 m. gruodžio 9 d. sąmatą parengė būtent pagal iš projektuotojo, atsakovo užsakymu rengusio balkono projektą, gautą projekto dalį, skirtą konstrukcijoms. Liudytojas E. R. (balkono projektą rengusios UAB „Domus completa“ atstovas) nurodė, jog rengiant 2019 m. gruodžio 9 d. sąmatą pirmiausia buvo parengta projekto konstrukcinė dalis, ji buvo nusiųsta ieškovei. Balkono projekto architektūrinės dalies, kurioje buvo numatyti balkono įstiklinimo sprendiniai, ieškovei siųsta nebuvo, šią projekto dalį ieškovė pirmą kartą pamatė ją į bylą pateikus atsakovui.

5.8. Ieškovė 2019 m. gruodžio 9 d. sąmatos nerengė pagal projekto dalį, skirtą architektūrai, ir į 2019 m. gruodžio 9 d. sąmatą neįtraukė balkono įstiklinimo ar kokių nors kitokių balkono aptvaro įrengimo darbų. Pastarųjų darbų užsakymu ir atskiru apmokėjimu rūpinosi pats atsakovas. Tai patvirtino byloje apklaustas UAB „Trys ąžuolai“, daugiabutyje gyvenamajame name atlikusios visų balkonų įstiklinimo darbus, atstovas D. B.. Atsakovas apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiria pasisakymams balkono sąvokos tema. Tačiau byloje ginčas kilo ne dėl balkono apibrėžimo, o dėl ieškovės ir atsakovo sutartų statybos darbų, susijusių su balkonu, apimties. Vien tai, kad balkonas teisės aktuose apibrėžiamas kaip pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas, niekaip nepatvirtina, jog atsakovas ir ieškovė buvo sutarę dėl visų atsakovo įvardijamų balkono statybos ir vidaus apdailos darbų. Darbų apimtį nagrinėjamu atveju lemia užsakovo ir rangovo susitarimas, patvirtintas raštu (sąmata), o ne pastato dalies sąvokos turinys.

5.9. Teisės aktai nedraudžia rangovui ir užsakovui susitarti dėl dalies statinio statybos darbų (pvz., tik pamatų įrengimo, sienų pastatymo ar vien stogo įrengimo). Teisės aktai leidžia rangovui ir užsakovui susitarimu nustatyti, jog rangovas atliks tik dalį konkrečios statinio dalies statybos darbų (pvz., kad rangovas sumontuos gegnes ir neklos stogo dangos). Joks teisės aktas nenustato, kad visus balkono statybos darbus privalo įrengti vienas ir tas pats rangovas. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022). Atsakovas, tvirtindamas 2019 m. gruodžio 9 d. sąmatą, priimdamas ieškovės už darbus išrašytą 2020 m. sausio 31 d. sąskaitą, nereikšdamas ieškovei pretenzijų dėl darbų apimties, pats organizuodamas balkono įstiklinimą ir už tai mokėdamas trečiajam asmeniui, savo elgesiu parodė, jog balkono įstiklinimas ir kiti darbai, kurių ieškovė nebuvo įsipareigojusi atlikti ir neatliko, nepateko į susitarimo dėl darbų atlikimo apimtį.

5.10. CK 6.189 str. 1 d. įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Sutarties kaina yra atitinkamos sutarties šalių susitarimo dalykas. Asmuo, nesutikdamas su rangovo pasiūlyta darbų kaina, gali atsisakyti sudaryti sutartį pasiūlyta kaina ir ieškoti priimtinesnio varianto. Tuo tarpu asmuo, sudaręs sutartį, nustatančią konkrečią konkrečių darbų kainą, privalo tokį susitarimą gerbti ir jo laikytis. Pagal CK 6.676 str. 1 d. darbų kaina nustatoma rangos šalių susitarimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.653 str. 3 d. nustato, kad jeigu rangos darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas. Ieškovė, teikdama 2019 m. gruodžio 9 d. sąmatą, pateikė savo pasiūlymą dėl darbų ir jų kainos. Ieškovė nevertė atsakovo sudaryti sutarties dėl darbų atlikimo. Atsakovui niekas netrukdė iki sutarties su ieškove sudarymo kreiptis į kitus statybos darbus atliekančius asmenis dėl pasiūlymų dėl atsakovą dominančių darbų pateikimo. Atsakovas laisva valia pasirinko sudaryti sutartį su ieškove ir įsigyti konkrečius darbus už ieškovės nurodytą kainą. Todėl atsakovo, vengiančio sumokėti sutartą darbų kainą, pasisakymai apie neva per didelę darbų kainą nėra pagrindas jį atleisti nuo pareigos sumokėti ieškovei sutartą darbų kainą.

5.11. Atsakovas, bandydamas padidinti jo į bylą pateiktų sąmatų, rengtų trečiųjų asmenų, reikšmę, savo samdytus sąmatininkus vadina ekspertais. Tačiau atsakovas neįrodinėjo, kad kažkuris iš jo samdytų ir pagal jo pageidavimus sąmatas parengusių asmenų yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Atsakovas civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė skirti teismo ekspertizės siekiant nustatyti ieškovės parengtoje 2019 m. gruodžio 9 d. sąmatoje nurodytų ir atliktų darbų rinkos kainą. Toks atsakovo pasirinkimas sudaro pagrindą išvadai, jog jis, žinodamas, kad jo į bylą pateiktose sąmatose darbų kaina yra dirbtinai sumažinta siekiant pagrįsti jo atsikirtinėjimus į ieškovės reikalavimus, buvo suinteresuotas išvengti tokios aplinkybės paaiškėjimo. Vien dėl to, kad rangovas atlieka tam tikrus darbus konkrečiame objekte, atitinkamas rangovas neprivalo papildomų darbų atlikti mažesnėmis nei rinkos kainomis. Užsakovo po darbų atlikimo dėstomi aiškinimai apie rangovo sąnaudas, susijusias su darbų atlikimu, neturi reikšmės, kai užsakovas sutiko su rangovo pasiūlyta darbų kaina ir tokia kaina tapo sutarties kaina. Todėl atsakovo nepagrįsti aiškinimai apie mažesnes ieškovės sąnaudas atliekant 2019 m. gruodžio 9 d. sąmatoje nurodytus darbus ar pagrindo neturintys atsakovo lūkesčiai dėl jam taikytinų daug mažesnių kainų nėra priežastis nepaisyti sutartos darbų kainos.

5.12. Teisės aktų vartotojui suteikiama apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38 straipsnis ir 6.59 straipsnis), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388-684/2016). Atsakovas nepateikė patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovės atliktus darbus, balkono įstiklinimą ir balkono vidaus apdailos darbus 2020 metais rinkoje buvo galima įsigyti už 3 243,91 Eur su PVM (2 680,92 Eur be PVM). Pagal paties atsakovo pateiktas sąmatas ieškovės atliktų darbų kainos svyruoja nuo 227,10 Eur iki 1 437,23 Eur. Tuo tarpu atsakovas tariamą visų balkono statybos darbų kainą skaičiuoja pagal mažiausią iš nurodytų atsakovo pateiktose sąmatose. Atsakovo aiškinimai, kad jis, matydamas ieškovės parengtoje 2019 m. gruodžio 9 d. sąmatoje nurodytą sumą, už tokią sumą tikėjosi gauti viso balkono įrengimą, sudaro pagrindą klausimui, kodėl atsakovas „viso balkono įrengimo“ iš ieškovės nereikalavo ir priėmė 2020 m. sausio 31 d. sąskaitą sumokėti už darbus nesant įstiklinto balkono.

5.13. Ieškovės pozicija dėl 2019 m. gruodžio 9 d. sąmatos parengimo (patvirtinimo) ir jos turinio yra nuosekli ir ją patvirtina tiek bylos dokumentai, tiek ieškovės elgesys. Ieškovės su dubliku pateiktoje detalizuotoje sąmatoje nurodomi išskaidyti 2019 m. gruodžio 9 d. sąmatoje išvardinti darbai. Šios sąmatos rodo ieškovės siūlytų atsakovui už 3 243,91 Eur atlikti darbų visumą, o atsakovui priėmus ieškovės pasiūlymą – ieškovės faktiškai atliktų darbų apimtį. Nė vienoje iš minėtų sąmatų nenumatyti balkono įstiklinimo darbai, nes ieškovė dėl tokių darbų atlikimo su atsakovu nesiderėjo ir ieškovė jų neketino atlikti. Todėl detalizuotos sąmatos egzistavimas niekaip nepatvirtina atsakovo aiškinimų, kad su ieškove buvo sutarta dėl didesnės apimties darbų, nei ieškovė atliko. Detalizuota sąmata, priešingai, nei iškraipydamas ieškovės argumentus aiškina atsakovas, nėra skirta 2019 m. gruodžio 9 d. sąmatoje nurodytų darbų kainoms patikslinti. Detalizuotoje sąmatoje stambesnės darbų grupės, nurodytos 2019 m. gruodžio 9 d. sąmatoje, išskaidomos į konkrečius darbus, kuriuos ieškovė buvo prisiėmusi pareigą atlikti pagal 2019 m. gruodžio 9 d. sąmatą.

5.14. Atsakovas, siekdamas nukreipti dėmesį nuo jo paties elgesio ir teiginių nesutapimo, eilinį kartą manipuliuoja skaičiais – ištraukdamas iš konteksto apeliacinio skundo 75–77 punktuose „lygina“ atskiras 2019 m. gruodžio 9 d. sąmatos ir detalizuotos sąmatos eilutes. Atsakovas, ignoruodamas 2019 m. gruodžio 9 d. sąmatos ir detalizuotos sąmatos santykį, bando palyginti nepalyginamus dalykus. Vien darbų, pavadintų „sienos pjovimas“, kaina, pagal detalizuotą sąmatą, yra 123,50 Eur (o ne 69,21 Eur, kaip teigiama apeliacinio skundo 77 punkte). Tuo tarpu 2019 m. gruodžio 9 d. sąmatoje nurodyta darbų grupė pavadinimu „Sienos pjovimas“ apima ne tik sienos pjovimo darbus pagal detalizuotą sąmatą, bet ir mūrinių sienų ardymą. Taigi, atsakovas, vengiantis savo prievolių vykdymo, paima atskirus fragmentus, juos ignoruodamas aplinkybių visumą iškraipo ir akcentuoja tokių iškraipymų rezultatus.

5.15. Balkono pagrindo išorės šiltinimo, apskardinimo ir apdailos darbai buvo nurodyti detalizuotoje sąmatoje. Atsakovas neginčijo, kad balkono pagrindo išorės šiltinimo, apskardinimo ir apdailos darbai buvo atlikti. Atsakovas neįrodinėjo, kad atitinkamus darbus atliko ne ieškovė. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokius faktus, turėjo pagrindą spręsti, jog šių darbų kaina patenka į sutartą darbų kainą, kurią atsakovas turi sumokėti.

5.16. Daugiabučio namo, adresu Vilties g. 7, Klaipėda, atnaujinimo darbų pirkimas buvo paskelbtas nurodant konkrečius darbus, tarp jų darbų, susijusių su atsakovo buto balkono statyba, nebuvo. Ieškovė pasiūlymą dėl daugiabučio namo atnaujinimo darbų pateikė atsižvelgdama į konkrečius perkamus darbus. Ieškovė, laimėjusi daugiabučio namo atnaujinimo darbų pirkimą, su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objekto administratoriumi sudaryta sutartimi už joje nurodytą kainą neprisiėmė pareigos atlikti darbų, susijusių su atsakovo buto balkono statyba. Taigi, darbai, susiję su atsakovo buto balkono statyba, nepateko į daugiabučio namo atnaujinimo darbų apimtį. Nesant naujai įrengto atsakovo buto balkono, ieškovei, vykdančiai daugiabučio namo atnaujinimo darbus, priešingai, nei teigia atsakovas, nebūtų reikėję atlikti tokio balkono šiltinimo, apskardinimo ir apdailos darbų. Todėl už atsakovo su ieškove sutartus darbus kaip papildomus darbus turi mokėti būtent atsakovas, o ne visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai.

5.17. Atsakovo teiginys, jog 2020 m. sausio 31 d. sąskaitos nepasirašė, nėra joks įrodymas, kuris objektyviai patvirtintų, kad atsakovas tokio veiksmo realiai neatliko. Atsakovas galėjo imtis baudžiamojo proceso (pvz., kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jo parašo 2020 m. sausio 31 d. sąskaitoje suklastojimo klausimu) ar civilinio proceso priemonių (pvz., prašyti skirti teismo ekspertizę parašo tikrumui nustatyti) tam, kad įrodymais pagrįstų savo teiginį apie 2020 m. sausio 31 d. sąskaitos nepasirašymą. Tačiau atsakovas nesiėmė jokių priemonių, reikalingų jo teiginį pagrįsti įrodymais. Tai, kad atsakovas, būdamas materialiai suinteresuotas bylos baigtimi, aiškina, kad jo parašai atskiruose dokumentuose skiriasi, nėra joks pagrindas pripažinti, jog atsakovas 2020 m. sausio 31 d. sąskaitos nepasirašė. Apskritai to paties asmens parašas skirtinguose dokumentuose gali skirtis ir tai gali lemti įvairiausios priežastys (pvz., pasirašoma sėdint ar stovint). Todėl vien tam tikras asmens parašų skirtinguose dokumentuose vizualinis skirtumas savaime nėra pagrindas konstatuoti, jog tuos parašus uždėjo ne tas pats asmuo.

5.18. Atsakovas, eilinį kartą naudodamas pasisakymus apie verslininką ir silpną vartotoją, apeliacinio skundo 110 punkte kritikuoja ieškovę dėl darbų perdavimo–priėmimo akto nepateikimo. Minėta, kad atsakovas turėjo patirties, susijusios su statybos santykiais, t. y. nebuvo asmuo, neišmanantis klausimų, susijusių su statybos darbų atlikimu. Ieškovei pateikus 2020 m. sausio 31 d. sąskaitą, atsakovas neatsisakė šios sąskaitos priimti motyvuodamas darbų perdavimo–priėmimo akto nepateikimu. Taigi, pats atsakovas tuo metu darbų perdavimo–priėmimo akto nebuvimo nelaikė svarbia aplinkybe, nes žinojo, jog darbai atlikti ir ieškovė turi teisę į sutartą darbų kainą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai

Skundas netenkintinas.

6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl vartojimo rangos sutarties šalių teisių ir pareigų reglamentavimo

10. Vartojimo sutartys, kaip sutarčių grupė, išskiriamos atsižvelgiant į specifinę sutarties šalių (vartotojo ir verslininko) padėtį bei vartotojo tikslus. Vartojimo sutarties instituto tikslas – dėl nelygiavertės vartotojo ir verslininko padėties iškreiptos sutarties šalių interesų pusiausvyros atkūrimas, specialiu teisiniu reguliavimu užtikrinant vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Vartojimo sutartims greta bendrųjų prievolių teisės bei sutarčių teisės normų taikomos specialios taisyklės sutarčių sudarymo, aiškinimo, sutarties šalių teisių ir pareigų, nesąžiningų sutarčių sąlygų, sutarčių pabaigos ir kt. klausimams reguliuoti, palyginus su kitomis sutartimis, nustatomos platesnės silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) interesų garantijos ir pažeistų teisių gynimo būdai. Teismas, spręsdamas iš vartojimo teisinių santykių kylančius ginčus, turi pareigą užtikrinti, kad vartojimo sutartys būtų identifikuotos, o vartotojo teisės tinkamai ginamos. Teismas ginčo sutartį turi kvalifikuoti vartojimo sutartimi ex officio (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo, kad tarp bylos šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai (CK 6.672 straipsnio 1 dalis), to neginčija ir apeliantas, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas į šių sutartinių santykių specifiką visiškai neatsižvelgė.

12. Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad užsakovo, kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies, pažeidžiamumas, inter alia, reiškiasi tuo, kad vartotojas turi mažiau specialiųjų žinių atskirose verslo srityse negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas, be to, yra silpnesnis už jį ekonomiškai, tai objektyviai apriboja jo galimybes pasirinkti tinkamiausią rangovą, spręsti dėl jo kompetencijos, užsakymo darbų apimties ir kt. reikšmingų vartotojo interesams aplinkybių, be to, vartotojo turtinę padėtį skaudžiau paveikia netinkamo užsakymo rizika ir pan. veiksniai. Tokiam sutarties šalių nelygiavertiškumui kompensuoti skirtos „Vartojimo rangos“ normose įtvirtintos užsakovo teisių garantijos. Vartojimo rangos santykių reglamentavime akcentuojama rangovo pareiga suteikti užsakovui informaciją, reikalingą sutarčiai, geriausiai atitinkančiai ne tik paties rangovo, bet ir užsakovo interesus, sudaryti.

13. Visų pirma, vartojimo rangos atveju rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją, įgalinančią užsakovą pasirinkti jo poreikius atitinkantį darbo rezultatą: informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jeigu pagal darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje numatytą darbą (CK 6.674 straipsnio 1 dalis). Įstatyme taip pat įtvirtinti neigiami rangovui informavimo pareigos nevykdymo padariniai: užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 straipsnio 2 dalis). Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, tenka rangovui. Kaip ir kitais iš vartojimo santykių kilusių ginčų atvejais, būtina turėti omenyje tai, kad įstatyme įtvirtintų vartotojo teisių garantijų taikymas neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis.

14. Ar rangovo pateikta informacija atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, turi būti sprendžiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kaip konkretus vartotojas suvokė pateiktą informaciją, lemiama reikšmė tokiu atveju turi būti teikiama objektyviajam kriterijui – ar rangovo pateikta informacija buvo pakankinama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“, t. y. profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui. „Vidutinio vartotojo“ sąvoka suformuluota Teisingumo Teismo praktikoje (plačiau žr. Teismų praktikos apžvalgą, skelbtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“, Nr. 30) ir įtvirtinta Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (kuriuo nacionalinėje teisėje įgyvendinta 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos) 2 straipsnio 13 dalyje nustatant, kad vidutinis vartotojas – tai vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius.

15. Minėta, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai, bylos duomenys patvirtina, kad šalys nėra sudariusios vartojimo rangos rašytinės sutarties, tačiau iš šalių procesinių dokumentų ir paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad šalys žodžiu susitarė dėl balkono įrengimo ties atsakovo butu, todėl ieškovą ir atsakovą sieja sutartiniai vartojimo rangos santykiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atsakovui elektroniniu paštu 2019 m. gruodžio 9 d. pateikė lokalinę sąmatą, kurioje numatyti naujo balkono įrengimo darbai ir jų kaina, t. y. sienų pjovimo darbų kaina – 196,84 Eur, klojinių įrengimas perdangai – 905,72 Eur, monolitinių gelžbetoninių perdangų betonavimas, kai armavimas dvigubas, perdangos besijinės, naudojant siurblį – 798,42 Eur, armatūros tinklų sudėjimas, kai tinko masė iki 01 t – 779,94 Eur, bendra darbų kaina – 3 243,91 Eur (su PVM). Atsakovas tą pačią dieną elektroniniu paštu ieškovės pateiktam pasiūlymui (pateikta darbų sąmata ir darbų įvertinimas – atlygis už darbą) pritarė ir sąmatą patvirtino, t. y. sutiko su jos turiniu atsakydamas ieškovei elektroniniu paštu „Tvirtinu. Darome. Ačiū“. Vėliau atsakovas minėtą sąmatą patvirtino savo parašu. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad pagal CK 6.653 straipsnio 3 dalį sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas.

16. Nustatytų faktinių aplinkybių kontekste svarbu pažymėti tai, kad nors apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad jis yra vartotojas, todėl formuojama teismų praktika įpareigoja teismą visus neaiškumus, netikslumus ir abejones aiškinti jo naudai, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju nekyla abejonių dėl to, kad apeliantas būdamas vartotojas, t. y. protingai atidus ir apdairus, akivaizdžiai suvokė ieškovės pateiktos sąmatos turinį, joje nurodytų darbų apimtį, jų kainą ir dėl to klausimų nekėlė, todėl konstatuotina, kad ieškovė sąmatoje užsakovui pateikė aiškiai suvokiamą informaciją ir nesiekė sąmoningai jo suklaidinti. Vertinant 2019 m. gruodžio 9 d. lokalinės sąmatos turinį apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai akivaizdu, kad joje nurodyta informacija yra susijusi tik su balkono plokštės (konsolės) įrengimu, sąmatoje nenurodoma, kad balkonas bus stiklinamas ar atliekami kiti papildomi darbai, kurie būtų susiję su balkonų atitvarų įrengimu ar kt. Be to, remiantis bylos duomenimis, apeliantas balkono stiklinimo darbus atliko savarankiškai, t. y. savo lėšomis, byloje nėra duomenų, jog apeliantas būtų reiškęs pretenzijas, pastabas ieškovei dėl ne iki galo įrengto balkono, neragino ieškovės atlikti balkono įstiklinimo darbų, taigi darytina išvada, kad apeliantas sutiko su ieškovės atliktų darbų, kurie nurodyti minėtoje sąmatoje, apimtimi.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik 2019 m. gruodžio 9 d. lokalinės sąmatos pavadinimas „Naujo balkono įrengimas“ nesuponuoja išvados, kad balkonas bus ir įstiklintas, nes minėtos sąmatos turinys aiškiai atskleidžia darbų pobūdį ir apimtį, taigi ir yra aiškiai suvokiamas. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė, kaip verslininkė, privalėjo aiškiai jau sąmatos pavadinime atsakovui nurodyti, kad bus įrengiamas ne visas balkonas, o tik nedidelė jo dalis, o to nepadariusi privalo prisiimti atsakomybę dėl atsakovo – vartotojo suklaidinimo, yra absoliučiai nepagrįsti ir deklaratyvūs, kadangi šiuo atveju apeliantas kvestionuoja 2019 m. gruodžio 9 d. lokalinės sąmatos pavadinimą ir jokiu būdu nepripažįsta jos turinio, su kuriuo jis pats ir sutiko patvirtindamas savo parašu, t. y. patvirtindamas darbų užsakymą būtent tokį, koks jis ir yra nurodytas minėtoje sąmatoje.

18. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė, t. y. šiuo atveju esminis aspektas yra ne lokalinės sąmatos pavadinimas, o jos turinys, kuris yra aiškiai suprantamas vidutiniam vartotojui, koks šiuo atveju neabejotinai yra ir apeliantas, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad neva pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo Statybos techninio reglamento 4.8 punkte apibrėžtą balkono sąvoką ir neatsižvelgė, kad sąmata yra klaidinanti, yra absoliučiai nepagrįsti. Minėtų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šalys, sudarydamos balkono įrengimo rangos sutartį, nesitarė dėl balkono įstiklinimo darbų.

19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė pateikė 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą atsakovui už balkono įrengimą, kurios suma 3 243,91 Eur. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde įrodinėja aplinkybę, kad neva ne jis yra pasirašęs minėtą sąskaitą faktūrą ir dėl to nėra atsakingas už jos apmokėjimą, teigia, kad ji yra akivaizdžiai suklastota. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto teiginiai yra iš esmės deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, paneigiančiais faktą, jog 2020 m. sausio 31 d. sąskaita faktūrą pasirašyta ne apelianto. Šiuo atveju pritartina ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai, kad atsakovas galėjo imtis baudžiamojo proceso (pvz., kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jo parašo 2020 m. sausio 31 d. sąskaitoje suklastojimo klausimu) ar civilinio proceso priemonių (pvz., prašyti skirti teismo ekspertizę parašo tikrumui nustatyti) tam, kad įrodymais pagrįstų savo teiginį apie 2020 m. sausio 31 d. sąskaitos nepasirašymą. Minėtų veiksmų apeliantas nesiėmė, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, nes neįrodyta kitaip, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovės 2020 m. sausio 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą pasirašė atsakovas, kuriam minėtą sąskaitą 2020 metų vasario mėnesio pradžioje įteikė ieškovės atstovas.

20. Taigi teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Civilinių santykių subjektų elgesio dispozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Taigi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys susitarė dėl darbų kainos, aiškiai ją apibrėžė ir savo valia ją patvirtino, tačiau apeliantas ginčija ne tik atliktų darbų kiekį, bet ir darbų kainą, su kuria iš esmės sutiko pasirašęs tiek sąmatą, tiek sąskaitą faktūrą. Nors apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir teigė, kad neva jis sąskaitos faktūros nepasirašė, ji jam nebuvo įteikta, jis su ja susipažino tik tuomet, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, tačiau net ir esant nurodytoms aplinkybėms atsakovas iš esmės žinojo ir nustatytų darbų kiekį, ir jų atlikimo kainą, nes iš esmės sutiko su pateikta sąmata ir ją patvirtino. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, net ir esant silpnąja sutarties šalimi, kaip save įvardija apeliantas, nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad šiuo konkrečiu atveju apelianto laisvė pasirinkti kitą rangovą buvo kaip nors suvaržyta, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovės atsakovui pateikta darbų kaina, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi panašaus pobūdžio apklausas, kuriomis apeliantas ginčija darbų kainą, net ir būdamas vidutinis vartotojas, jis galėjo atlikti dar iki 2019 m. gruodžio 9 d. lokalinės sąmatos pateikimo ir jos patvirtinimo, t. y. pasirinkti įmonę, kuri tokio pobūdžio darbus atliks už patrauklesnę kainą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantui nereikėjo specialaus išsilavinimo ar kažkokių specialių žinių užklausti kitų įmonių dėl minėtoje sąmatoje pateiktų darbų atlikimo ir tokių darbų kainos. Minėta, kad iš vartojimo santykių kilusių ginčų atvejais būtina turėti omenyje tai, kad įstatyme įtvirtintų vartotojo teisių garantijų taikymas neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis.

Dėl atlikto pagal vartojimo rangos sutartį darbo rezultato priėmimo

22. Sprendžiant dėl atlikto darbo, jo rezultato trūkumų, taip pat dėl užsakovo galimybės remtis šiais trūkumais, svarbią reikšmę turi perdavimo–priėmimo akto turinys ir jo pasirašymo aplinkybės. Pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį užsakovas, priimdamas atliktą darbą ir pastebėjęs trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kurio esmė – užsakovo patvirtinimas (su išlygomis ar be jų), kad jis darbą priėmė, ir atitinkamas rangovo patvirtinimas, kad jis darbus pridavė. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos perdavimo–priėmimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus perdavimo–priėmimo akto požymius. Esminę reikšmę kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

23. Bylos medžiaga nustatyta, kad balkono įrengimo darbai buvo pradėti 2019 metų gruodžio mėnesį, balkono konsolė įrengta 2020 metų sausio pabaigoje, o galutinai darbai (apdailos darbai) pabaigti 2020 metų balandžio mėnesį. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Byloje nėra duomenų, kad balkono įrengimo darbų priėmimas būtų įformintas aktu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas dėl atliktų darbų apimties, kokybės, kainos būtų reiškęs pretenzijas ieškovei iki ieškinio padavimo dienos. Todėl minėtų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad atsakovas pradėjo faktiškai naudotis ieškovės įrengtu balkonu, tokiu būdu faktiškai priėmė ieškovės įmonės atliktus balkono įrengimo darbus.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išreikšta pozicija, kad įstatyme įtvirtintas reikalavimas rangos darbų priėmimą įforminti abiejų šalių pasirašytu perdavimo–priėmimo aktu neturi būti suabsoliutintas, užsakovo pareiga sumokėti už atliktą darbą gali atsirasti ir jam nepasirašius darbų priėmimo akto, jeigu jis faktiškai darbų rezultatą priėmė ir juo naudojasi savo poreikiams tenkinti. Tokį klausimą kasacinis teismas sprendė civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Autokausta“ ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos nenustato skirtumų nuo bendrųjų darbų priėmimo ir sumokėjimo už juos taisyklių, todėl sprendžiant klausimą, ar, neįvykus darbų priėmimui–perdavimui pagal aktą, tačiau užsakovui pradėjus darbų rezultatu naudotis pagal paskirtį ir gera valia vykdyti mokėjimo prievolę, yra teisinis pagrindas rangovui reikalauti visiško atsiskaitymo už atliktus darbus, šalių teisių apsaugą turi lemti ne tai, įvyko ar ne darbų priėmimas–perdavimas įstatymų nustatyta tvarka, bet vertinimai, ar užsakovas tikrai nustatė darbų rezultato trūkumus, tai padarė per protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip dveji metai nuo darbų rezultato faktinio naudojimo pradžios (CK 6.666 straipsnio 2 dalis), ir ar mokėjimų už atliktus darbus sustabdymas pagal prigimtį bei apimtis atitinka kurį nors iš CK 6.665 straipsnyje nustatytų rangovo teisių gynimo būdų. Faktas, kad darbų priėmimas–perdavimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką, rodo, kad šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina.

26. Darbų priėmimo–perdavimo reikšmės mokėjimo prievolei vykdyti suabsoliutinimas prieštarautų šių procedūrų, įgyvendinamų teisių bei pareigų paskirčiai ir sudarytų prielaidas nepagrįstam praturtėjimui. Kad būtų įvertintos šalių prievolės, kylančios nustačius darbų trūkumus, ir užsakovo veiksmų teisėtumas atsisakius mokėti, būtina tirti ir vertinti, kada bei kokie darbų trūkumai nustatyti ir kokia dalimi dėl to mažintina darbų kaina (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009).

27. Taigi teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad nepaisant to, ar darbai buvo perduoti pasirašant priėmimo–perdavimo aktą, užsakovui (apeliantui) rangos sutarties pagrindu kyla prievolė sumokėti rangovui (ieškovei) už atliktus balkono įrengimo darbus, ką iš esmės nurodė ir pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą.

Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo

28. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo aplinkybės, kad ieškovės teiginiai dėl sąmatos sudarymo ir joje nurodytų darbų kainų yra prieštaringi, nenuoseklūs, o dokumentų patikimumas abejotinas.

29. Su šiais atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš esmės nesutinka. Visų pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

30. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atsakovo apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad apeliantas turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

32. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

35. Ieškovės atstovas advokatas R. B. 2022 m. gruodžio 15 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašo priteisti iš atsakovo (apelianto) A. T. 2 662,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovė patyrė advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kartu su prašymu pateikti įrodymai (Luminor bank, AS, mokėjimo nurodymai Nr. 10803 ir Nr. 10818; advokatų profesinės bendrijos „ETB Legal“ pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. 0008005 ir Nr. 0000135) patvirtina, kad ieškovė patyrė minėtas išlaidas.

36. Tačiau susipažinus su pateiktais dokumentais ir pateiktomis advokatų profesinės bendrijos „ETB Legal“ 2022-10-01–2022-10-31 suteiktų teisinių paslaugų ataskaitomis spręstina, kad ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos iš esmės viršija užmokesčio dydį, numatytą Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro kartu su advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija), 8.11 punkte nustatytą maksimalų dydį. Vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimui taikomas 1,3 koeficientas, o Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 1 799,00 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, mažintinos iki 2 338,70 Eur ir priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą dėl skolos priteisimo palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Norvila“, įmonės kodas 302742658, iš atsakovo A. T., (duomenys neskelbtini), 2 338,70 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 70 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Raimonda AndrulienėAušra MaškevičienėMilda Skersienė