Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1325-104/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-09-12
Bylos Nr.: 2A-1325-104/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00194-2013-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Antanas Rudzinskas, Ona Gasiulytė, Natalja Cikoto
Ieškovas: UAB „Ermasan“
Atsakovas: L. J.

Kategorijos

20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
25.2pavadinimo nepavyko patikrinti
42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
121.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1325-104/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00194-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 20.2; 25.2; 42.8; 52.1; 52.2;99.5; 121.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Ermasan“ apeliacinį skundą

dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-810-494/2013 pagal ieškovo UAB „Ermasan“ ieškinį atsakovei L. J. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Ermasan“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. J. 8562,18 Lt skolos už atliktus darbus; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas su atsakove buvo sutarę dėl kieto kuro katilinės įrengimo atsakovei priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). Ieškovas su atsakove suderino darbų kainą – 5000 Lt plius medžiagos, viso 8562,18 Lt. Darbų pradžia – 2011-12-12. Atlikus visus sutartus darbus, 2011-12-30 atsakovė įsipareigojo per savaitę atsiskaityti, tačiau neatsiskaitė iki šiol. Į daugkartinius raginimus atsiskaityti atsakovė taip pat nereagavo. 2012-09-05 atsakovei buvo išsiųstas pranešimas, kuriame buvo priminta apie skolą ir, jog, nesulaukus iš atsakovės apmokėjimo, bus kreiptasi į teismą. Teismo posėdžio metu, ieškovo atstovas S. T., palaikydamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, atsakovės argumentus atmesti kaip nepagrįstus. Parodė, kad su atsakove buvo pasirašyta darbų sąmata 5000 Lt sumai katilinei įrengti, galvojo, kad sutartis bus pasirašyta darbų eigoje, bet nebuvo, tarp šalių buvo žodinė sutartis. Darbai buvo pradėti gruodžio mėnesį, atsakovė jam davė 500 Lt avansą ir davė siurblį, kurį jis pridavė, jo kaina gal apie 603 Lt, taigi iš viso jis gavo avansą 1100 Lt. Pirmą savaitę darbai vyko sklandžiai, darbininkai dirbo, buvo geras bendravimas su atsakove, o vėliau viskas kardinaliai pasikeitė. Jie atliko tik pajungimo darbus, kas priklauso katilinei, kad ji veiktų, išskyrus elektros darbus. Ne visus darbus, išvardintus lokalinėje sąmatoje, atliko. Nebuvo išplėtimo indo, pritekėjimo angos, ventilių, vamzdžių nesumontavo, šių darbų neatliko, nes atsakovė neleido to padaryti. Buvo atliktas mazgų montavimas, katilo aprišimas iki 50 litrų, vienas indas buvo sumontuotas, pamaišymo mazgų, vandentiekio prijungimas prie tinklų, katilinės dalinis izoliavimas apie 50 procentų. Atsakovei buvo siūlomas kompromisinis variantas, t.y. viską ištaisyti, bet ji nesutiko. Visų darbų neatliko. Buvo papildomi darbai dėl rėmo nuleidimo, nes atsakovė reiškė pretenzijas. Buvo aktas, kad minusavo tuos darbus ko neatliko. Jis pats surašė tris aktus kartu su sąmatomis, kurie buvo siųsti atsakovės sūnui, atsakovei – ne. Įdėklo kamine nemontavo, jis jau buvo, jie tik padarė katilo prijungimą prie įdėklo. Medžiagos kainavo apie 3000 Lt. Buvo grąžinta gal pora plastikinių vamzdžių, nuotraukose nurodytų vamzdžių jis negavo. Girdėjo atsakovės sūnaus parodymus, jokių pinigų iš atsakovės sūnaus jis negavo. Sutartį norėjo pasirašyti, kai bus žinoma visos medžiagos, sąmatoje nurodyta sutartinė kaina, kuri darbo eigoje padidėjo. Jis pripažįsta, kad tai jo raštas apie medžiagų sąrašą, tiesiog tas raštas buvo pildomas darbo eigoje. Kai sutarė, kad smulkias medžiagas teiks ieškovas, medžiagos buvo suvežtos, kiek jų sunaudojo tiek, o kitas gražina. Vežamas tik toks medžiagų kiekis, koks sunaudojamas, o kitos atiduodamos. Faktūra nebuvo rašyta. Apytikriai ji žinojo, kad reikės medžiagų tokiai sumai. Buvo sutarta, kad kai sumontuos visas medžiagas, tai bus aiški visa suma. Prašoma priteisti suma susideda iš 5000 Lt skolos ir 3778,36 Lt už medžiagas.

Ieškovo atstovas advokatas R. J. papildomai parodė, kad viso priteistina iš atsakovės suma sudaro 8562,18 Lt, į šią sumą neįskaičiuota 1100 Lt. Broko taisymas nebuvo skaičiuotinas į sąmatą. Medžiagų įsigijimą patvirtina pateiktos PVM sąskaitos faktūros, jose nurodyti didmeniniai medžiagų kiekiai, akivaizdu, jog įmonė tokiam smulkiam objektui medžiagų atskirai nepirks, atsakovei PVM sąskaitos faktūros nebuvo pateiktos. 2011-12-30 apžiūros aktas patvirtina, kad šildymo sistema veikė. Dėl darbų kokybės, tai atsakovė pati vertino ieškovo darbą, aktyviai kišosi į tą procesą, atsakovė nereikalavo iš ieškovo pašalinti trūkumus, nors ieškovas pats to norėjo, bet atsakovė to neleido, atsakovė darbų nepriėmė, todėl visa rizika perėjo jai. Atsakovė negrąžino medžiagų.

Šalies argumentai

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodine statybos vartojimo rangos sutartis - šalys buvo sutarę dėl kieto kuro katilinės įrengimo (montavimo) bei paleidimo darbų atsakovei priklausančiame gyvenamajame name už suma 5000 Lt. Prie ieškinio pridedami rašytiniai įrodymai įrodo tik faktą, jog šalys ginčo darbus abipusiu sutarimu įvertino 5000 Lt, likusios prašomos priteisti sumos – 3562,18 Lt ( 8562,18 Lt – 5000 Lt) ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovui, nepaisant to, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai ir su trūkumais, atsakovė sumokėjo 4500 Lt, šiuos mokėjimus ieškovo direktoriui S. T. grynaisiais pinigais per du kartus atliko atsakovės sūnus A. J.. Pirmas mokėjimas 2500 Lt sumai ieškovo direktoriui buvo atliktas pradėjus ginčo darbus kaip avansas. Antrasis mokėjimas 2000 Lt sumai buvo atliktas tuomet, kai atsakovė pastebėjo ginčo darbų trūkumus, dėl kurių atsakovė nepageidavo, jog darbai būtų tęsiami. Ieškovo direktorius sutiko su atsakovės pastabomis dėl atliekamų darbų trūkumų ir nurodė, kad juos galima ištaisyti. Todėl tikėdamasi, kad darbų trūkumai bus ištaisyti atsakovė sumokėjo antru mokėjimu 2000 Lt. Dar ieškovui buvo atiduotas siurbliukas. Ieškovo direktorius neišrašė jokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų, taip pat dėl atliekamų darbų nebuvo sudaryta rašytinė vartojimo rangos sutartis, kurioje būtų aptartos visos sutarties sąlygos. Visas medžiagas ji pirko „Celsyje“.

Trūkumai buvo pastebėti, kai ieškovui buvo sumokėti visi pinigai. Dūmtraukis buvo visas sukarpytas, klibėjo, o jeigu būtų ugnis prasiveržusi, sumaišytas padavimas ir grįžimas. Dėl ieškovo atliekamų darbų trūkumų atsakovė reiškė žodines pretenzijas ne tik tiesiogiai juos atliekantiems darbuotojams, bet ir ieškovo direktoriui. Todėl buvo nutraukta su ieškovu sutartis dėl darbų atlikimo ir atsakovė kreipėsi į UAB „Vilpra“, kuri 2011-12-29 objekto apžiūros akte išvardino didžiąją dalį ieškovo atliktų darbų trūkumų. Vėliau, 2012-01-19 statybos rangos sutarties Nr.12/-DM pagrindu, UAB „Vilpra“ dalį ieškovo atliktų darbų trūkumų ištaisė. Nagrinėjamu atveju, atsakovės kaip užsakovės, kartu ir silpnesniosios šalies teisėms apginti įstatymas numato gynybos būdus. Mano, kad atsakovė nėra skolinga ieškovui, o ieškovas atsakovei.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas papildomai nurodė, kad Lokalinė sąmata pasirašyta 5000 Lt sumai, joje nurodyti tik darbai, nors nurodytas žodis – medžiagos. Tai reiktų suprasti, kad buvo sutarta ir dėl darbų ir dėl medžiagų. PVM sąskaitose faktūrose nurodyti dideli medžiagų kiekiai, tik ant kelių iš jų nurodyta, kad medžiagos skirtos atsakovei. Ieškovo nurodyti sąmatoje darbai nebuvo visi atlikti. Dūmtraukis nebuvo tinkamai sumontuotas, išplėtimo indo nėra, rinkosi kondensatas, sistemos vamzdynai ne visur izoliuoti. Atsakovė, manydama, kad darbai atliekami netinkamai turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir sumokėti tik už dalinai atliktus darbus. Atsakovė laiko, kad yra atsiskaičiuosi su ieškovu. Ieškovas patvirtino, kad gavo 500 Lt ir siurbliuką, o ieškinyje nurodė, kad atsakovė visai neatsiskaitė, tai rodo jo nesąžiningumą. Nebuvo sudaryti darbų perdavimo priėmimo aktai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip neįrodytą (CPK 178, 185 str. str.).

Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai (CK 6.672 str. 1 d.), rašytinės sutarties sudaryta nebuvo. Kaip matyti iš Lokalinės sąmatos, sudarytos 2011 metų kovo mėn. kainų lygiu, (b.l.10), jame nurodyta kieto kuro įrengimo gyvenamajame name darbų ir išlaidų aprašymas, Lokalinėje sąmatoje nurodyta – „suderinta suma – 5000 Lt, apmokėjimą garantuoju, L. J.“. Atsakovės pateiktame ieškovo direktoriaus S. T. surašytame medžiagų sąraše (S. T. posėdžio metu pripažino, kad šis sąrašas yra surašytas jo), nurodyta medžiagų už 3466,51 Lt (b.l.56-57). Taigi, kaip nustatyta byloje, šalys Lokalinėje sąmatoje sutarė, kad ieškovas atliks joje nurodytus darbus už 5000 Lt. Kaip nurodė atsakovė, ji pasirašydama Lokalinėje sąmatoje, kad sutinka su 5000 Lt suma, suprato, kad būtent už šią sumą bus įrengta katilinė. Lokalinėje sąmatoje buvo nurodyti atliktini darbai, jų kiekis bei įkainiai, nurodyta ir medžiagų vertė. Duomenų apie tai, kad katilinės įrengimo metu ieškovas informavo atsakovę apie sutarties kainos pasikeitimą byloje nėra. Todėl ieškovo atstovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovė apytikriai žinojo apie atliekamų darbų kainos padidėjimą atmestinos kaip nepagrįstos. Jokių PVM sąskaitų faktūrų atsakovei ieškovas nebuvo išrašęs ir pateikęs.

Teismas nustatė, kad tarp šalių Darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, ieškovas surašė pakoreguotus tris aktus už atliktus darbus už 2012 m. gegužės mėn. ir išsiuntė juos atsakovės sūnui 2012-05-31 (b.l.42-45): akte – vidaus inžinerinės sistemos, kieto katilo katilinė – nurodyta viso 3819,91 Lt suma; akte – inžinerinės sistemos, rėmo nuleidimo darbai kieto kuro katilinėje – nurodyta 1600,94 Lt suma; akte – inžinerinės sistemos, rėmų gamyba – nurodyta 522,56 Lt suma, viso aktai surašyti 5943,41 Lt sumai. Atsakovo surašytose Lokalinėse sąmatose nurodytos dar kitokios sumos (b.l.48-53): lokalinė sąmata - vidaus inžinerinės sistemos, kieto katilo katilinė – nurodyta viso 5000 Lt suma; lokalinė sąmata - vidaus inžinerinės sistemos, rėmo nuleidimo darbai kieto kuro katilinėje – nurodyta viso 1116,94 Lt suma; lokalinė sąmata - inžinerinės sistemos, rėmų gamyba – nurodyta 522,56 Lt suma, viso lokalinės sąmatos surašytos 6639,50 Lt sumai. Jokių įrodymų kokiu pagrindu ieškovo pasirašytoje lokalinėje sąmatoje viso 5000 Lt sumai (b.l.48) nurodytų atliktų darbų įkainiai žymiai viršija pradinėje lokalinėje sąmatoje viso 5000 Lt sumai, suderintoje su atsakove (b.l.10) nurodytus atliktinų darbų įkainius (atsižvelgiant į tai, kad atliktinų darbų kiekiai abiejose lokalinėse sąmatose yra visiškai analogiški), ieškovas nepateikė. Atsakovo pateiktos PVM Sąskaitos faktūros: 2011-06-09 – 465,28 Lt sumai; 2011-09-30 – 436,23 Lt sumai; 2011-10-07 – 168 Lt sumai; 2011-10-21 – 167 Lt sumai; 2011-10-25 – 1512 Lt sumai; 2011-11-17 – 356,78 Lt sumai; 2011-12-19 – 198,76 Lt sumai; 2011-12-28 – 300 Lt sumai; 2011-12-27 – 608 Lt ir 990,60 Lt sumai; 2011-12-28 – 300,80 Lt, neįrodo, kad minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos statybinės medžiagos (priemonės) buvo panaudotos atsakovei priklausančios katilinės įrengimui, atkreiptinas dėmesys į išvardintų nurodytose sąskaitose statybinių medžiagų (priemonių) nemažus kiekius (b.l. 80-90). Atsakovė parodė, kad iš esmės visas medžiagas ji pirko pati iš UAB „Celsis“, buvo ieškovo vamzdžiai, kurie buvo netinkami, ką patvirtino ir liudytojai P. B., S. M., tai pripažino ir pats ieškovo atstovas, kuris pripažino ir tai, kad dalis nepanaudotų medžiagų buvo jam grąžinta. Kad dalis nepanaudotų medžiagų - vamzdžių buvo grąžinta ieškovui patvirtino atsakovė bei liudytojai S. M. ir A. J..

Teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti atsakovės parodymais, jog ieškovui pradėjus atlikti darbus buvo sumokėtas avansas – 2500 Lt bei, pradėjus darbus dar 2000 Lt, tai patvirtino ir liudytojai A. J., S. M., bei, kad, kaip nurodė atsakovė bei patvirtino ieškovas, kad ieškovui atsakovė atidavė siurbliuką, kurį ieškovas pardavė už 600 Lt (CPK 178, 185 str. str.). Ieškovo parodymai, atsižvelgiant į Lokalinėje sąmatoje nurodytą 5000 Lt sumą, kad atsakovė jam sumokėjo kaip avansą tik 500 Lt, kelia pagrįstų abejonių, be to, jokių tai patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. Ieškinyje atsakovas nurodė, kad atsakovė visiškai neatsiskaitė su ieškovu, tuo tarpu, posėdžio metu, po liudytojų ir atsakovės apklausos jau pakeitė poziciją ir pripažino, kad atsakovė atidavė jam siurbliuką, kurį ieškovas pardavė už 600 Lt.

Teismas padarė išvadą, kad šalys Lokalinėje sąmatoje sutarė, kad ieškovas atliks joje nurodytus darbus už 5000 Lt. Kaip nurodė atsakovė, ji pasirašydama Lokalinėje sąmatoje, kad sutinka su 5000 Lt suma, suprato, kad būtent už šią sumą bus įrengta katilinė. Lokalinėje sąmatoje buvo nurodyti atliktini darbai, jų kiekis bei įkainiai, nurodyta ir medžiagų vertė. Duomenų apie tai, kad katilinės įrengimo metu ieškovas informavo atsakovę apie sutarties kainos pasikeitimą byloje nėra. Todėl ieškovo atstovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovė apytikriai žinojo apie atliekamų darbų kainos padidėjimą atmestinos kaip nepagrįstos. Atsakovo pateiktos PVM Sąskaitos faktūros: 2011-06-09 – 465,28 Lt sumai; 2011-09-30 – 436,23 Lt sumai; 2011-10-07 – 168 Lt sumai; 2011-10-21 – 167 Lt sumai; 2011-10-25 – 1512 Lt sumai; 2011-11-17 – 356,78 Lt sumai; 2011-12-19 – 198,76 Lt sumai; 2011-12-28 – 300 Lt sumai; 2011-12-27 – 608 Lt ir 990,60 Lt sumai; 2011-12-28 – 300,80 Lt, neįrodo, kad minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos statybinės medžiagos (priemonės) buvo panaudotos atsakovei priklausančios katilinės įrengimui, atkreiptinas dėmesys į išvardintų nurodytose sąskaitose statybinių medžiagų (priemonių) nemažus kiekius (b.l. 80-90). Atsakovė parodė, kad iš esmės visas medžiagas ji pirko pati iš UAB „Celsis“, buvo ieškovo vamzdžiai, kurie buvo netinkami, ką patvirtino ir liudytojai P. B., S. M., tai pripažino ir pats ieškovo atstovas, kuris pripažino ir tai, kad dalis nepanaudotų medžiagų buvo jam grąžinta. Kad dalis nepanaudotų medžiagų - vamzdžių buvo grąžinta ieškovui patvirtino atsakovė bei liudytojai S. M. ir A. J..

Teismo nuomone, nors nėra į bylą pateikta rašytinių įrodymų, vienok, nėra pagrindo abejoti atsakovės parodymais, jog ieškovui pradėjus atlikti darbus buvo sumokėtas avansas – 2500 Lt bei, pradėjus darbus dar 2000 Lt, tai patvirtino ir liudytojai A. J., S. M., bei, kad, kaip nurodė atsakovė bei patvirtino ieškovas, kad ieškovui atsakovė atidavė siurbliuką, kurį ieškovas pardavė už 600 Lt (CPK 178, 185 str. str.). Atsakovo parodymai, atsižvelgiant į Lokalinėje sąmatoje nurodytą 5000 Lt sumą, kad atsakovė jam sumokėjo kaip avansą tik 500 Lt, kelia pagrįstų abejonių, be to, jokių tai patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. Ieškinyje atsakovas nurodė, kad atsakovė visiškai neatsiskaitė su ieškovu, tuo tarpu, posėdžio metu, po liudytojų ir atsakovės apklausos jau pakeitė poziciją ir pripažino, kad atsakovė atidavė jam siurbliuką, kurį ieškovas pardavė už 600 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad atsakovas yra pelno siekianti įmonė, kuri, vykdant komercinę veiklą, su atsakove sudarė vartojimo rangos sutartį, todėl atsakovui – rangovui yra keliami didesni reikalavimai. Be to, vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, dėl informacijos, patirties, specialiųjų žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas per sutarties sąlygas gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl darbų apimtis apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ieškovas pagal susitarimą su atsakove atliko ir dūmtraukio montavimo darbus, tačiau atliko darbus netinkamai. Kaip nurodyta lokalinėje sąmatoje, šalys susitarė dėl katilinės įrengimo. Ieškovas dūmtraukio ir šildymo sistemos montavimo darbų neatliko, buvo atliktas tik privedimas nuo katilo prie dūmtraukio, prieš pradedant darbus atsakovės name, dūmtraukis (įdėklas į kaminą) jau buvo sumontuotas. Šį faktą patvirtino ir atsakovė. Lokalinėje sąmatoje nurodyta dūmtraukio montavimo kaina 182, 58 Lt, todėl akivaizdu, kad susitarimas buvo tik dėl smulkaus darbo - katilo ir įdėklo į dūmtraukį sujungimo, nes dūmtraukio montavimo kaina rinkoje siekia keletą tūkstančių litų.

Dėl darbų kainos apeliantas teigia, kad atsakovė bei jos liudytojai A. J. ir S. M. patvirtino, kad jie suprato, kad Lokalinėje sąmatoje 5000 Lt kaina yra tik už darbus. Darbų kainą padidėjo dėl to, kad pati atsakovė reikalavo atlikti papildomus darbus, nors tam nebuvo technologinės būtinybės. Atsakovė šio fakto neneigia, todėl už papildomus darbus privalo ir apmokėti.

Dėl panaudotų medžiagų apeliantas argumentuoja, kad priešingai, negu nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė grąžino ieškovui medžiagas, atsakovės liudytojų teiginiai nieko neparemti, o ieškovo atstovas paaiškino, kad buvo grąžinta medžiagų už keliolika litų. Liudytojas P. B. UAB „Celsis“ darbuotojas nepatvirtino fakto, kad atsakovės pirktos medžiagos būtent sumatuotos ginčo objekte. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad negrąžino dalies medžiagų, be to pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad sumontuota sistema katilinėje, tai patvirtino faktą, kad visas medžiagos, nurodytos ieškovo pateiktame Panaudotų medžiagų sąraše sunaudotos, todėl negalėjo būti grąžintos.

Dėl darbų priėmimo ir jų kokybės apeliantas nurodo, kad atliktų darbų vienašališkai priimti ieškovas negalėjo, nes atsakovė neleido pašalinti smulkių darbų trūkumų ir darbų nepriėmė. Darbai atsakovui faktiškai perduoti 2011-12-30, kai buvo surašytas Katilinės apžiūros aktas, kuriame konstatuota, kad katilas buvo užkurtas, sistema veikia. Atsakovė surašant aktą dalyvavo ir jokių pretenzijų nepareiškė. Jei dėl užsakovo kaltės rangovas numatytų darbų negali atlikti, tai rangovas turi teisę reikalauti jam sutartyje nustatytą kainą pagal CK 6.660 str. 2d. Todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė leido ieškovui ištaisyti darbų trūkumus ir kad ieškovas netinkamai vykdė darbus.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė sumokėjo ieškovui lokalinėje sąmatoje nurodytą 5 000 Lt sumą, teigia, kad pinigų perdavimo faktas liudytojų parodymais neįrodinėjamas, be to, ginčo dėl 500 Lt sumokėto avanso nėra, o pareiga įrodyti didesnį, nei 500 Lt sumokėtą avansą, privalo atsakovė. Anot apeliantą, faktiškai buvo atlikta darbų už 5 943, 41 Lt, sunaudota medžiagų už 3 778, 36 Lt, iš viso susidaro 9 721, 77 Lt. Iš šios sumos atėmus 1100 Lt (500 Lt sumokėtas avansas ir 600 Lt už atsakovės grąžintą siurbliuką) lieka 8621, 77 Lt. Ieškiniu prašoma priteisti 8 562, 18 Lt, t.y. 59, 59 Lt mažesnę sumą, šis skirtumas paliekamas atsakovei už galimai grąžintą kokią nors smulkmeną.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad apeliantas teismo įvertintus įrodymus interpretuoja apeliantui palankia linkme.

Atsakovės pateikta 2011m. kovo mėnesio sudaryta lokalinė sąmata yra vienintelis įrodymas, šios sąmatos antroje pozicijoje įvardinti dūmtraukio montavimo darbai. Kokius konkrečius darbus montuojant dūmtraukį turėjo atlikyti ieškovas, galima spręsti iš šiuos darbus taisant ieškovo atlikto dūmtraukio montavimo trūkumus, iš esmės viską perdarant iš naujo atsakovės užsakymu atlikusios UAB „Vilpra“ 2012-01-09 sutarties ir sąmatos, kur dūmtraukio montavimo darbų sutarties kaina yra 967, 60 Lt. Pagrindinę šios kanos dalį sudaro medžiagos, kurios atsakovė turėjo įsigyti iš naujo. Po ieškovės netinkamai atliktų dūmtraukio montavimo darbų, o darbų vertė yra 289, 26 Lt, t.y. lygi kinai, kurią ieškovė nurodė apeliaciniame skunde (182, 58 Lt be PVM), nors ieškovo su atsakove suderintoje darbų sąmatoje šių darbų vertė yra 118, 14Lt be PVM. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė kitą sąmatą, kuri nėra pasirašyta atsakovės. Kad dūmtraukio montavimo darbai buvo atlikti netinkamai, patvirtino ieškovės darbuotojas S. K. ir UAB „Vilpra“ . Prioritetas turi būti teikiamas atsakovės, kaip varduotojos pozicijai bei kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

Anot atsakovės, jokių susitarimų dėl papildomų medžiagų su ieškovų nebuvo, byloje nustatyta, kad buvo susitarimas dėl 5000 Lt už darbų atlikimą, dėl medžiagų nebuvo tartasi, jokių duomenų apie šalių susitarimą dėl kainos pakeitimo byloje nėra. Be to, ieškovė nėra pateikusi PVM sąskaitos faktūros dėl medžiagų pardavimo atsakovei. Ieškovo vadovas pripažino, kad dalis medžiagų jam buvo grąžinta, o pas atsakovę likusios ieškovo medžiagos yra 1175, 86 Lt su PVM , už kurias atsakovė yra atsiskaičiusi. Ieškovo sumontuoti vamzdžiai buvo netinkamo diametro, todėl vėliau buvo demontuoti ir grąžinti ieškovo vadovui. Bylos medžiaga (UAB „Vilpra“ 2011-12-29 ir ieškovo 201-12-30 objekto apžiūros aktai, liudytojo M. P. parodymai) patvirtina, kad ieškovas atliko netinkamai ir kitus katilinės montavimo darbus.

Apelianto dėstomi argumentai dėl papildomų darbų atlikimo yra nepagrįsti, nes papildomi darbai yra jos pačios darbų trūkumai, atsakovės nurodymai buvo techniškai pagrįsti, atsakovė suteikė ieškovui galimybę trūkumus pašalinti, tačiau ieškovui ir toliau vykdant darbus netinkamai, atsakovė nutraukė sutartį.

Šalies argumentai

Atsakovė taip pat pabrėžė, kad ieškovas painiojosi dėl reikalaujamų iš atsakovės sumų – apeliaciniame skunde nurodo pirmą kartą kad atsakovei priklauso sumokėti 8621, 77 Lt, jis reikalavo priteisti 8562, 18 Lt, atliktų darbų vertė yra 6639, 50 Lt, o skaičiuojant gaunama 8621, 77 Lt, atliktų darbų vertę jau nurodo esant 5943, 41 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę vartojimo rangos teisiniai santykiai (CK 6.672 str. 1 d.) - ieškovas su atsakove buvo žodžiu sutarę dėl kieto kuro katilinės įrengimo atsakovei priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). Darbai buvo pradėti 2011-12-12 ir baigti 2011-12-30. Rašytinės sutarties sudaryta nebuvo.

Tarp šalių vyksta ginčas dėl atsiskaitymo pagal minėtą žodinę vartotojų rangos sutartį – ieškovas ieškiniu teigia, kad ieškovas su atsakove suderino darbų kainą 5000 Lt plius medžiagos, viso 8562,18 Lt. Atsakovė teigia, kad pagal sudarytą žodine statybos vartojimo rangos sutartį šalys buvo sutarę dėl kieto kuro katilinės įrengimo (montavimo) bei paleidimo darbų už suma 5000 Lt, likusios prašomos priteisti sumos – 3562,18 Lt ( 8562,18 Lt – 5000 Lt) ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais. Nepaisant to, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai ir su trūkumais, ieškovui atsakovė sumokėjo 4500 Lt, šiuos mokėjimus ieškovo direktoriui S. T. grynaisiais pinigais per du kartus atliko atsakovės sūnus A. J. - pirmas mokėjimas 2500 Lt sumai ieškovo direktoriui buvo atliktas pradėjus ginčo darbus kaip avansas, o antrasis mokėjimas 2000 Lt sumai buvo atliktas tuomet, kai atsakovė pastebėjo ginčo darbų trūkumus, dėl kurių atsakovė nepageidavo, jog darbai būtų tęsiami. Ieškovo direktorius sutiko su atsakovės pastabomis dėl atliekamų darbų trūkumų ir nurodė, kad juos galima ištaisyti. Todėl tikėdamasi, kad darbų trūkumai bus ištaisyti atsakovė sumokėjo antru mokėjimu 2000 Lt. Dar ieškovui buvo atiduotas siurbliukas. Ieškovo direktorius neišrašė jokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų, taip pat dėl atliekamų darbų nebuvo sudaryta rašytinė vartojimo rangos sutartis, kurioje būtų aptartos visos sutarties sąlygos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šio konkrečiu atveju būtent ieškovas kaip verslininkas (ir juridinis asmuo), privalėjo ginčo sandorį įforminti rašytinių susitarimų, taip pat reikalaujant iš atsakovės atsiskaitymo, privalėjo pateikti jai atliktų darbų aktus ir jų pagrindų išrašytas PVM sąskaitas faktūras atliktiems darbams bei panaudotoms medžiagoms apmokėti, nes taip reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymas ir kiti įstatymai. Tačiau minėtų įrodymų byloje nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai priėmė už pagrindą ieškovo sudarytą 2011 metų kovo mėn. Lokalinę sąmatą, kurį pasirašė atsakovė ir savo parašu patvirtino, kad „suderinta suma – 5000 Lt, apmokėjimą garantuoju (b.l.10). Kaip nurodė atsakovė, ji pasirašydama Lokalinėje sąmatoje, kad sutinka su 5000 Lt suma, suprato, kad būtent už šią sumą bus įrengta katilinė. Kitų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad šalys buvo susitarę dėl papildomos sumos, byloje nėra.

Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 6.188, 6.350-6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės (CK 6.672 str. 2 d.). Teismų praktikoje laikomąsi nuostatos, kad specialiu vartojimo rangos santykių reglamentavimu siekiama kompensuoti užsakovo (vartotojo), kaip silpnesniosios sutarties šalies, padėties nelygiavertiškumą objektyviai verslo srityje pranašesnio rangovo (verslininko) atžvilgiu. Šio tikslo įstatymų leidėjas siekia vartojimo rangos teisiniame reguliavime, palyginanti su įprastinių rangos sutartinių santykių reglamentavimu, įtvirtindamas daugiau nuostatų užsakovui, kaip silpnesniajai vartojimo rangos santykių šaliai, suteikiančių papildomų garantijų ir teisių, o rangovui nustatydamas platesnio turinio pareigas. Užsakovo, kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies, pažeidžiamumas inter alia reiškiasi tuo, kad vartotojas turi mažiau specialiųjų žinių atskirose verslo srityse negu atitinkama veikla profesionaliai užsiimantis rangovas, be to, yra silpnesnis už jį ekonomiškai, tai objektyviai apriboja jo galimybes pasirinkti tinkamiausią rangovą, spręsti dėl jo kompetencijos, užsakymo darbų apimties ir kt. reikšmingų vartotojo interesams aplinkybių, be to, vartotojo turtinę padėtį skaudžiau paveikia netinkamo užsakymo rizika ir pan. veiksniai. Tokiam sutarties šalių nelygiavertiškumui kompensuoti skirtos „Vartojimo rangos“ normose įtvirtintos užsakovo teisių garantijos.

Vartojimo rangos santykių reglamentavime akcentuojama rangovo pareiga suteikti užsakovui informaciją, reikalingą sutarčiai, geriausiai atitinkančiai ne tik paties rangovo, bet ir užsakovo interesus, sudaryti. Visų pirma vartojimo rangos atveju rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją, įgalinančią užsakovą pasirinkti jo poreikius atitinkantį darbo rezultatą: informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis; jeigu pagal darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje numatytą darbą (CK 6.674 straipsnio 1 dalis; Teismų praktikos apžvalga, paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 30).

Į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas; sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata; jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas (CK 6.653 str. 2-3 d. d.). Keisti konkrečią sutartyje nustatytą kainą galima ir prievolės vykdymo metu. Rangos sutartiniuose teisiniuose santykiuose tokia galimybė nustatyta CK 6.653 str. 4 d. Sutartyje nustatytos kainos keitimą gali lemti poreikis atlikti papildomus būtinus darbus arba kitos svarbios priežastys. Kartu įstatyme nustatyta, kad atsiradus poreikiui keisti sutartą kainą rangovas privalo apie tai laiku informuoti užsakovą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2008 ir kt.). Pagal CK 6.653 str. 4 d., jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas, reglamentuojančias šalių galimybę keisti rangos sutarties kainą, yra nurodęs, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Estinos arka“ v. UAB „Lelija“; bylos Nr. 3K-3-543/2006, skelbta Teismų praktika 27; 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje A. S. IĮ v. UAB „Abuva“; bylos Nr. 3K-3-505/2005). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad šalys, nustatančios rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes, o kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo atveju gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje.

Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant tokioms aplinkybėms, kai darbai buvo atlikti pagal ieškovo sudarytą lokalinę sąmatą ir akceptuotą atsakovės dėl 5000 Lt, neturi teisinės reikšmės šiam ginčui nei ieškovo pateiktos PVM Sąskaitos faktūros dėl medžiagų pirkimo (tuo daugiau, kad ieškovas pirko medžiagas dideliais kiekiais ir kitų sandorių vykdymui, b.l. 80-90), nei ieškovo tik 2012 m. gegužės mėnesį surašyti tris aktai už atliktus darbus (kurias ieškovas išsiuntė atsakovės sūnui 2012-05-31 (b.l.42-45), nes ieškovas pats nurodė, kad darbai buvo pradėti 2011-12-12 ir baigti 2011-12-30.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl atsiskaitymo su ieškovu (ieškovui atsakovė sumokėjo 4500 Lt, šiuos mokėjimus ieškovo direktoriui S. T. grynaisiais pinigais per du kartus atliko atsakovės sūnus A. J. - pirmas mokėjimas 2500 Lt sumai ieškovo direktoriui buvo atliktas pradėjus ginčo darbus kaip avansas, o antrasis mokėjimas 2000 Lt sumai buvo atliktas tuomet, kai atsakovė pastebėjo ginčo darbų trūkumus) patvirtintos liudytojų A. J. ieškovės sūnaus ) ir S. M. (ieškovės draugo) parodymais. Kadangi minėti liudytojai dalyvavo atliekant katilinės montavimo darbus, netikėti jų parodymams teismas neturėjo pagrindo.

Apelianto teiginys, kad pinigų perdavimo faktas liudytojų parodymais neįrodinėjamas, šios bylos kontekste atmetamas, nes kitų įrodymų atsakovė gauti negalėjo – ieškovas sąskaitų faktūrų ieškovei neteikė, pinigų priėmimo kvitų neišdavė. Pažymėtina, kad pats ieškovas patvirtino faktą, kad atsakovė sumokėjo 500 Lt avansą ir atidavė jam siurbliuką, kurį ieškovas pardavė už 600 Lt, tačiau kasos pajamų kvitų į bylą nepateikė. Tai reiškia, kad ieškovas pažeisdamas teisinius aktus, toleravo grynų pinigų priėmimą „į kišenę“.

Taigi, byloje nustačius, kad šalys susitarė dėl 5000 Lt atlyginimo ir atsakovei įrodžius, kad tokią pinigų sumą ieškovas iš atsakovės gavo, visi apelianto teiginiai (dėl darbų apimties, kainos, kokybės, panaudotų medžiagų ) neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas savo reikalavimų neįrodė, ir kad pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindo teigti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus; taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką, o įstatyme nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2012, 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovei priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme - 850 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimų į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93, 98 str. str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Ermasan“, j.a.k. 302596057, atsakovei L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 850 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjai Natalja CikotoOna GasiulytėAntanas Rudzinskas