Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ermasan“ ieškinį atsakovei L. J. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai: 1) kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Be sąžiningumo, taip pat būtina vadovautis teisingumo ir protingumo principais: 2) kad yra būtina aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Todėl teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas, reglamentuojančias šalių galimybę keisti rangos sutarties kainą, yra nurodęs, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Estinos arka“ v. UAB „Lelija“; bylos Nr. 3K-3-543/2006, skelbta Teismų praktika 27; 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje A. S. IĮ v. UAB „Abuva“; bylos Nr. 3K-3-505/2005). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad šalys, nustatančios rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes, o kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo atveju gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje.

Taigi, kaip nustatyta byloje, šalys Lokalinėje sąmatoje sutarė, kad ieškovas atliks joje nurodytus darbus už 5000 Lt. Kaip nurodė atsakovė, ji pasirašydama Lokalinėje sąmatoje, kad sutinka su 5000 Lt suma, suprato, kad būtent už šią sumą bus įrengta katilinė. Lokalinėje sąmatoje buvo nurodyti atliktini darbai, jų kiekis bei įkainiai, nurodyta ir medžiagų vertė. Duomenų apie tai, kad katilinės įrengimo metu ieškovas informavo atsakovę apie sutarties kainos pasikeitimą byloje nėra. Todėl ieškovo atstovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovė apytikriai žinojo apie atliekamų darbų kainos padidėjimą atmestinos kaip nepagrįstos. Atsakovo pateiktos PVM Sąskaitos faktūros: 2011-06-09 – 465,28 Lt sumai; 2011-09-30 – 436,23 Lt sumai; 2011-10-07 – 168 Lt sumai; 2011-10-21 – 167 Lt sumai; 2011-10-25 – 1512 Lt sumai; 2011-11-17 – 356,78 Lt sumai; 2011-12-19 – 198,76 Lt sumai; 2011-12-28 – 300 Lt sumai; 2011-12-27 – 608 Lt ir 990,60 Lt sumai; 2011-12-28 – 300,80 Lt, neįrodo, kad minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos statybinės medžiagos (priemonės) buvo panaudotos atsakovei priklausančios katilinės įrengimui, atkreiptinas dėmesys į išvardintų nurodytose sąskaitose statybinių medžiagų (priemonių) nemažus kiekius (b.l. 80-90). Atsakovė parodė, kad iš esmės visas medžiagas ji pirko pati iš UAB „Celsis“, buvo ieškovo vamzdžiai, kurie buvo netinkami, ką patvirtino ir liudytojai P. B., S. M., tai pripažino ir pats ieškovo atstovas, kuris pripažino ir tai, kad dalis nepanaudotų medžiagų buvo jam grąžinta. Kad dalis nepanaudotų medžiagų - vamzdžių buvo grąžinta ieškovui patvirtino atsakovė bei liudytojai S. M. ir A. J.. Atsakovas yra pelno siekianti įmonė, kuri, vykdant komercinę veiklą, su atsakove sudarė vartojimo rangos sutartį, todėl atsakovui – rangovui yra keliami didesni reikalavimai. Be to, vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, dėl informacijos, patirties, specialiųjų žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas per sutarties sąlygas gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją.

Pagal CK 6.662 str. 1 d., užsakovas privalo rangos sutartyje numatytai terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą); atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Rangovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-17/2007). Darbų priėmimo-perdavimo aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas.

Kaip nustatyta byloje, tarp šalių Darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas surašė pakoreguotus tris aktus už atliktus darbus už 2012 m. gegužės mėn. ir išsiuntė juos atsakovės sūnui 2012-05-31 (b.l.42-45): akte – vidaus inžinerinės sistemos, kieto katilo katilinė – nurodyta viso 3819,91 Lt suma; akte – inžinerinės sistemos, rėmo nuleidimo darbai kieto kuro katilinėje – nurodyta 1600,94 Lt suma; akte – inžinerinės sistemos, rėmų gamyba – nurodyta 522,56 Lt suma, viso aktai surašyti 5943,41 Lt sumai. Atsakovo surašytose Lokalinėse sąmatose nurodytos dar kitokios sumos (b.l.48-53): lokalinė sąmata - vidaus inžinerinės sistemos, kieto katilo katilinė – nurodyta viso 5000 Lt suma; lokalinė sąmata - vidaus inžinerinės sistemos, rėmo nuleidimo darbai kieto kuro katilinėje – nurodyta viso 1116,94 Lt suma; lokalinė sąmata - inžinerinės sistemos, rėmų gamyba – nurodyta 522,56 Lt suma, viso lokalinės sąmatos surašytos 6639,50 Lt sumai. Jokių įrodymų kokiu pagrindu ieškovo pasirašytoje lokalinėje sąmatoje viso 5000 Lt sumai (b.l.48) nurodytų atliktų darbų įkainiai žymiai viršija pradinėje lokalinėje sąmatoje viso 5000 Lt sumai, suderintoje su atsakove (b.l.10) nurodytus atliktinų darbų įkainius (atsižvelgiant į tai, kad atliktinų darbų kiekiai abiejose lokalinėse sąmatose yra visiškai analogiški), ieškovas nepateikė. Jokių PVM sąskaitų faktūrų atsakovei ieškovas nebuvo išrašęs ir pateikęs.

Teismo nuomone, nors nėra į bylą pateikta rašytinių įrodymų, vienok, nėra pagrindo abejoti atsakovės parodymais, jog ieškovui pradėjus atlikti darbus buvo sumokėtas avansas – 2500 Lt bei, pradėjus darbus dar 2000 Lt, tai patvirtino ir liudytojai A. J., S. M., bei, kad, kaip nurodė atsakovė bei patvirtino ieškovas, kad ieškovui atsakovė atidavė siurbliuką, kurį ieškovas pardavė už 600 Lt (CPK 178, 185 str. str.). Atsakovo parodymai, atsižvelgiant į Lokalinėje sąmatoje nurodytą 5000 Lt sumą, kad atsakovė jam sumokėjo kaip avansą tik 500 Lt, kelia pagrįstų abejonių, be to, jokių tai patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. Ieškinyje atsakovas nurodė, kad atsakovė visiškai neatsiskaitė su ieškovu, tuo tarpu, posėdžio metu, po liudytojų ir atsakovės apklausos jau pakeitė poziciją ir pripažino, kad atsakovė atidavė jam siurbliuką, kurį ieškovas pardavė už 600 Lt.

Pagal CK 6.680 str., jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. CK 6.334 straipsnio normos reglamentuoja bendrąsias pirkėjo teises, CK 6.334 straipsnio normos, įtvirtinančios pirkėjo teises, vartojimo rangos santykiams taikytinos mutatis mutandis, su būtinais vartojimo rangos santykių specifikos, t. y. sutarties dalyko ir subjektinės sutarties šalių sudėties, nulemtais pakeitimais. Šie užsakovo teisių gynybos būdai turi būti derinami su CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, nustatančiu pirkėjo (vartotojo) teises, tarp jų ir teisę nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ne tik esant esminiam sutarties pažeidimui, bet ir kitais atvejais, kai toks užsakovo pasirinktas gynybos būdas suderinamas su proporcingumo ir interesų pusiausvyros principais. Jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGA VARTOJIMO SUTARTINIUOSE SANTYKIUOSE: TEISINIO REGULIAVIMO IR TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA II, Teismų praktika Nr. 33, 2010 m.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008-12-23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, išaiškino, kad įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynimo būdai neturi būti diferencijuojami, todėl esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, o ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taiko užsakovo pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo teisių gynimo būdą. Vienas CK 6.363 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų teisių gynybos būdų – teisė reikalauti sumažinti kainą. Toks pats pažeistų vartotojo teisių gynybos būdas įtvirtintas ir bendrąsias rangos sutarčių taisykles nustatančio CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte (į šį straipsnį nukreipia specialioji vartojimo rangos sutarties norma – CK 6.678 straipsnio 1 dalis).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais; jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.38 str. 1, 2 d. d.).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (ieškovo atstovo S. T., ieškovo darbuotojų liudytojų S. K. ir E. S. parodymai, kad nebuvo atlikti visi darbai, kad atsakovė nuolat reiškė ieškovo darbuotojams pretenzijas dėl netinkamai atliekamų darbų, atsakovės bei liudytojo S. M. parodymai dalyje apie ieškovo atliekamų darbų trūkumus, liudytojų P. B., R. Č., M. P. parodymai apie ieškovo atliktų darbų kokybę, ginčo objekto apžiūros aktai) patvirtina, kad ieškovas netinkamai atliko darbus dėl katilinės įrengimo ir dėl netinkamo darbų atlikimo ieškovui atsakovė nuolat reikšdavo pretenzijas. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovo atstovų nurodyti argumentai, kad ieškovas nebuvo įsipareigojęs atlikti dūmtraukio montavimo darbus, kai tokie darbai yra nurodyti Lokalinėje sąmatoje, pasirašytoje atsakovės (b.l.10), be to, kad tokie darbai buvo atliekami ir, kad su dūmtraukiu buvo problemų, patvirtino ieškovo darbuotojai – liudytojai S. K. ir E. S.. Akivaizdu, kad ieškovui netinkamai atliekant prisiimtus įsipareigojimus, t.y. netinkamai atliekant darbus, bei atsakovei suteikus ieškovui galimybę ištaisyti darbų trūkumus, bet jų neištaisius, atsakovė nutraukė šalių sudarytą žodinę vartojimo rangos sutartį (CK 6.663 – 6.666 str. str.). Pagal CK 6.217 str.1d., šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties tinkamai neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas; nustatant ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į sąlygas, nustatytas CK 6.217 str. 2 d., tame tarpe, ar sutarties neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.; 6.219 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog dėl netinkamo ieškovo dūmtraukio montavimo darbų atlikimo, atsakovė turėjo sudaryti kitą sutartį su UAB „Vilpra“, kuri atliko dūmtraukio montavimo darbus atsakovės katilinėje bei pirkti papildomas medžiagas.

Pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindo teigti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus; taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką, o įstatyme nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2012, 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

Todėl, esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 str. str.).

Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovei priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos: 1300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l.68), atsakovės prašoma priteisti 200 Lt suma už UAB „Vilpra“ konsultaciją (2012-12-29 Pinigų priėmimo kvitas Serija (duomenys neskelbtini), b.l.69) nėra laikytinos bylinėjimosi išlaidomis, kadangi nėra susijusios su bylos nagrinėjimu, todėl nepriteistinos. Taip pat iš ieškovo valstybei priteistina 25,13 Lt pašto išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str. str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 259, 260 -270 str. str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Ermasan“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovei L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Ermasan“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) 25,13 Lt (dvidešimt penkis litus 13 ct.) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.