Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-798-798/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-07-25
Bylos Nr.: e2A-798-798/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00976-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Antanas Rudzinskas, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: valstybės įmonės Registrų centras
Atsakovas: P. Š., E. A.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-798-798/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00976-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.14; 2.6.10.8; 3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės valstybės įmonės Registrų centras apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Registrų centro ieškinį atsakovams P. Š. (P. Š.) ir E. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras ieškinyje prašė priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų P. Š. (P. Š.) (toliau – ir atsakovas 1) bei E. A. (iki 2010 m. balandžio 9 d. ėjo notaro pareigas) (toliau – ir atsakovas 2) lygomis dalimis 598 114,54 Eur (po 299 057,27 Eur) žalos ir po 5 procentus palūkanų nuo priteistų sumų, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė įvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3060-431/2019, t. y. sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Midas Marketing“ visas solidariai iš VĮ Registrų centras, E. A. bei P. Š. priteistas sumas, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9 straipsnio 1 dalį reikalauja iš bendraskolių to, ką įvykdė, atskaičius ieškovei tenkančią dalį.

Atsiliepimas

2. Atsakovas E. A. atsiliepime prašė netenkinti ieškinio reikalavimų dalies dėl priteisimo iš atsakovo 2 žalos ir procesinių palūkanų. Nurodė, kad teismo priteistos sumos (ieškovės sumokėtos UAB „Midas Marketing“) negali būti dalinamos tarp ieškovės ir atsakovų lygiomis dalimis (po 1/3 dalį), nes didžiausią UAB „Midas Marketing“ žalą padarė nusikalstamą veiką atlikusio atsakovo 1 veiksmai. Ieškovė elgėsi itin aplaidžiai, todėl jos atsakomybė didesnė nei atsakovo 2.

3. Atsakovas P. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1119-467/2020 ieškinį tenkino – priteisė ieškovei VĮ Registrų centras iš atsakovų E. A., P. Š. po 299 057,27 Eur skolos, po 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo priteistų sumų (299 057,27 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir po 2 730,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-819-450/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė valstybei iš atsakovo E. A. 2 481 Eur žyminio mokesčio.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-611/2021 Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei VĮ Registrų centras iš atsakovų P. Š. 299 057,27 Eur, E. A. 91 314,02 Eur žalos bei po 5 proc. dydžio metinių palūkanų, nuo priteistų sumų (atitinkamai nuo 299 057,27 Eur ir 91 314,02 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Dėl VĮ Registrų centro veiksmų

8. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 nustatytais šiais prejudiciniais faktais: VĮ Registrų centrui buvo pateikti ir ji priėmė du tikrosios žemės sklypo savininkės J. S. prašymus. J. S. 2003 m. gegužės 26 d. prašyme (pirmas) nurodė, kad yra buto savininkė; dėl neapsižiūrėjimo yra pasirašiusi keletą dokumentų, kurių prasmės ir esmės nesuprato ir bijo, kad jie nebūtų panaudoti prieš jos valdomą turtą; vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu prašė be jos žinios neišduoti jokių dokumentų, susijusių su jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu; pažymėjo, kad niekam nedavė įgaliojimų tvarkyti jos turtinius reikalus nei Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), nei kitose valstybinėse ar privačiose įstaigose, įmonėse, organizacijose. Taip pat J. S. pateikė VĮ Registrų centrui iš esmės analogiško turinio 2003 m. birželio 30 d. prašymą (antras), kuriame papildomai nurodė, kad jai atkurta nuosavybės teisė į keletą žemės sklypų (duomenys neskelbtini), po tėvo ir motinos mirties paveldi gyvenamąjį namą ir žemės sklypą; atkuriant nuosavybę ir paveldint turtą jai reikia pasirašyti daugybę dokumentų, tačiau yra vieniša ir nemoka lietuvių kalbos, dėl to bijo, jog jos parašai nebūtų panaudoti prieš jos interesus. VĮ Registrų centras išdavė J. S. 2003 m. liepos 4 d. paveldėjimo teisės liudijimą į žemės sklypą bei 2003 m. rugpjūčio 1 d. šį faktą įregistravo NTR. Ieškovė, nepaisydama tikrosios žemės sklypo savininkės pateiktų dvejų prašymų be jos asmeninio dalyvavimo neišduoti jokių dokumentų, susijusių su jos nekilnojamuoju turtu, ne kartą išdavė J. S. įgaliotiems asmenims dokumentus, reikalingus sandoriams dėl žemės sklypo pardavimo sudarymui. J. S. prašymų pateikimo laikotarpiu NTR tvarkytojo veiklą reglamentavusiuose teisės aktuose nebuvo nustatytos pareigos atskirai tvarkyti asmeniui priklausančių nekilnojamųjų daiktų individualių duomenų ar tokio pobūdžio prašymų nagrinėjimo ar vykdymo tvarkos, tačiau prašymų nagrinėjimą reglamentavo bendro pobūdžio norminis aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1491 patvirtinta Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinė tvarka (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 37 punkte buvo nustatyta, kad apie prašymo ar skundo išnagrinėjimą ir priimtą sprendimą pareiškėjui turi būti pranešta registruotu arba paprastu laišku institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, arba atitinkamas dokumentas pareiškėjui įteikiamas asmeniškai. Nekilnojamųjų daiktų registro duomenys tvarkomi laikantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintų NTR nuostatų atitinkamomis redakcijomis, kurie nenumato asmeniui priklausančių nekilnojamųjų daiktų jokių individualių duomenų atskiro tvarkymo ar tokių prašymų archyvavimo nekilnojamųjų daiktų archyvinėse bylose. Registruotu arba paprastu laišku institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, arba atitinkamas dokumentas pareiškėjui įteikiamas asmeniškai. VĮ Registrų centras lokalinio teisės akto dėl tokio pobūdžio prašymų administravimo nebuvo išleidęs. J. S. prašymai buvo priimti ieškovės ir J. S. buvo informuota apie jos pateiktų prašymų nevykdymą ar negalimumą vykdyti. Prašymus pateikusiam asmeniui buvo sukurtas teisėtas lūkestis, kad jie (prašymai) bus vykdomi ir be J. S. žinios niekam nebus išduoti dokumentai, susiję su savininkei priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 60–62 punktus).

9. Taigi, J. S. 2003 m. birželio 30 d. (antrame) prašyme yra nurodytas žemės sklypas, dėl kurio neteisėto pardavimo buvo padaryta žala UAB „Midas Marketing“ ir šioje byloje prašomos priteisti atlygintos žalos sumos.

10. Teismas vertino, jog ieškovės kaip NTR tvarkytojos pagrindinis veiklos tikslas yra užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias neteisėtų sandorių sudarymui. Nors ieškovė nebuvo išleidusi jokių teisės aktų, reglamentuojančių reagavimą į teisėto savininko įspėjimus (pranešimus) apie galimą neteisėtą pasinaudojimą jos nekilnojamuoju turtu, VĮ Registrų centras kaip atsakingai ir rūpestingai duomenų tvarkytojai turėjo kilti abejonių dėl jai pateiktų dokumentų tikrumo. Šiuo atveju su 2006 m. vasario 13 d. prašymu parengti sklypo pažymėjimą ieškovei buvo pateiktas suklastotas J. S. 2006 m. sausio 23 d. išduotas apsimetusiam P. B. asmeniui įgaliojimas (be notarinio registro numerio). Kitą dieną, 2006 m. vasario 14 d. P. B. apsimetęs asmuo vėl kreipėsi į ieškovę su prašymu parengti, išduoti ir patvirtinti registro ir kadastro duomenų byloje esančių dokumentų kopijas. Kartu su antru prašymu pateikė ieškovei tos pačios dienos įgaliojimą, bet su notarinio registro numeriu. Ieškovei pateiktas 2006 m. vasario 14 d. įgaliojimas skyrėsi nuo prieš dieną (2006 m. vasario 13 d.) pateikto įgaliojimo. Ieškovė šios aplinkybės neįvertino, tokiu būdu elgėsi itin nerūpestingai, nepaisė tikrosios daikto savininkės prašymų ir išdavė apsimetusiam įgaliotam asmeniui žemės sklypo pažymėjimą ir žemės sklypą įregistravo NTR. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 konstatuota, jog ieškovė įgaliojimą be privalomo rekvizito (notarinio registro numerio) įregistravo kaip oficialiai pateiktą dokumentą ir kartu su juo pateiktas prašymas buvo įvykdytas – jį pateikusiam asmeniui išduotas pažymėjimas apie žemės sklypo ir daiktinių teisių į jį įregistravimą NTR, nors buvo priėmusi J. S. prašymus be jos žinios neišduoti jokių dokumentų, susijusių su J. S. nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. 2006 m. galiojusių NTR nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 37 punkte buvo nustatyta, kad tada, kai priimamas sprendimas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktinę teisę, prašymą pateikusiam asmeniui išduodamas registro centrinio duomenų banko duomenų pagrindu parengtas išrašas, patvirtinantis daikto ar daiktinės teisės įregistravimą, – pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą registre. Nuostatų 45 punkte buvo nurodyta, kad pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą registre dublikatas gali būti parengtas atskiru asmens, pageidavusio pakeisti įrašą registre, prašymu. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą registre bylai aktualiu laikotarpiu būdavo išduodamas vienu egzemplioriumi, taigi toks pažymėjimas buvo reikšmingas dokumentas, patvirtinantis savininko teises. Be to, jame nurodyti duomenys atspindi nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų ir įstatymų nustatytų juridinių faktų kadastro ir registro duomenų būklę jų įregistravimo registre momentu. Taigi, ieškovė VĮ Registrų centras suteikė nusikalstamą veiką vykdantiems asmenims visą su nusikalstamam sumanymui vykdyti reikalingą informaciją. Ieškovei 2006 m. vasario 20 d. el. paštu buvo pateiktas neva tikrosios sklypo savininkės J. S. prašymas išduoti pažymą sandoriui ir įregistruoti juridinį faktą apie sudarytą perleidimo sandorį. VĮ Registrų centras, ignoruodama tikrosios sklypo savininkės pateiktus prašymus, išdavė 2006 m. vasario 24 d. pažymą sandoriui sudaryti P. B. apsimetusiam asmeniui.

11. Taigi, VĮ Registrų centras darbuotojams turėjo kilti abejonių dėl dokumento (įgaliojimo) teisėtumo ir buvo pakankamas pagrindas imtis papildomu priemonių, jog akivaizdūs prieštaravimai esant tos pačios dienos dviem skirtingu rekvizitu NTR oficialiai įregistruotiems įgaliojimams būtu pašalinti, tačiau to nebuvo padaryta

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 taip pat pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė ir kitą VĮ Registrų centras civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį. VĮ Registrų centras neveikimas (J. S. prašymų priėmimas ir nevykdymas, prieštaravimų dėl skirtingo turinio įgaliojimų nepašalinimas) lėmė reikalingų J. S. priklausančio žemės sklypo perleidimo sandoriui dokumentų išdavimą nusikalstamą veiką vykdantiems asmenims ir taip sudarė sąlygas nusikalstamu būdu įgyti J. S. priklausantį turtą, o vėliau jį parduoti ieškovei, kuri pagal sudarytą sandorį visiškai atsiskaitė, tačiau nekilnojamojo turto neįgijo.

13. Apibendrinęs tai ką nurodė, teismas padarė išvadą, kad ieškovės aplaidumas ir nerūpestingas pareigų vykdymas lėmė nusikalstamos veikos rezultatą – UAB „Midas Marketing“ patyrė žalą, nes neturėdama jokio pagrindo ieškovė išdavė dokumentus, sudariusius sąlygas tolesniems nusikalstamiems atsakovo P. Š. veiksmams atlikti. J. S. prašymų priėmimas ir nevykdymas, prieštaravimų dėl skirtingo turinio įgaliojimų nepašalinimas buvo esminė priežastis, kuri lėmė J. S. priklausančio žemės sklypo perleidimo sandorio dokumentų išdavimą nusikalstamą veiką vykdantiems asmenims, ir taip buvo sudarytos sąlygos nusikalstamu būdu įgyti J. S. priklausanti turtą, o vėliau jį parduoti UAB „Midas Marketing“. Teismas sutiko su atsakovu E. A., kad ieškovės atsakomybės dalis sudaro ne mažiau kaip 30 proc. visos UAB „Midas Marketing“ patirtos žalos, nustatytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3060-431/2019.

Dėl atsakovo P. Š. veiksmų

14. Teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas 1 pripažintas kaltu, nustatyta, jog P. Š. veikė L. L. suburtoje organizuotoje ir jo vadovaujamoje bendrininkų grupėje, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis pagal L. L. iš anksto parengtą nusikalstamos veiklos planą ir tarpusavio vaidmenų pasiskirstymą, turėdamas tikslą apgaule L. L. naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę – nuosavybės teisę į J. S. priklausantį žemės sklypą bei didelės vertės svetimą turtą – UAB „Midas Marketing“ priklausančias pinigines lėšas; P. Š. prisistatė tariamu pirkėju bei notarui melagingai pareiškė, jog už perkamus žemės sklypus pinigai (2 250 000 Lt) yra sumokėti ir taip suklaidino notarą, suklastojo tikrus dokumentus – pasirašė 2006 m. kovo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. kovo 2 d. perdavimo–priėmimo aktą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl J. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pardavimo. Toliau vykdydamas iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, atsakovas 1 Vilniaus miesto 34-ame notarų biure pateikė notarui suklastotą dokumentą – 2006 m. kovo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir pasirašė su UAB „Midas Marketing“ atstovu 2006 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ERN-1580, pagal kurią dalį pinigų (50 000 Lt) pirkėjas UAB „Midas Marketing“ sumokėjo P. Š. grynais pinigai notarų biure, o likusią dalį (1 990 000 Lt) 2006 m. gegužės 11 d. pervedė į P. Š. asmeninę banko sąskaitą. Tokiu būdu P. Š. suklastojo tikrus dokumentus bei apgaule L. L. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę į nuosavybės teise priklausantį J. S. žemės sklypą bei didelės vertės svetimą turtą (pinigus). Dėl to padarė UAB „Midas Marketing“ didelę (2 400 000 Lt) žalą. Atsakovas 1 aktyviai dalyvavo pardavinėjant J. S. žemės sklypą, pats ieškojo pirkėjų, surado tarpininką V. P., taigi, jis veikė savo iniciatyva, o ne vien tik vykdė nenustatyto asmens nurodymus.

15. Teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas 1 padarė nusikalstamas veikas, veikdamas tiesiogine tyčia bei siekdamas nusikalstamų padarinių. P. Š. kaltais veiksmais atlikta nusikalstama veika tiesiogiai ir didžiausia dalimi lėmė žalos UAB „Midas Marketing“ atsiradimą. Atsakovo 1 atsakomybės dalis sudaro ne mažiau kaip 60 proc. visos UAB „Midas Marketing“ patirtos žalos, nustatytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3060-431/2019.

Dėl atsakovo E. A. veiksmų

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 nutartyje konstatuota, kad atsakovas 2 turėjo (privalėjo) atsisakyti tvirtinti pirkimo–pardavimo sutartis, o to nepadaręs pažeidė įstatymo nustatytą pareigą užtikrinti, jog civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių. E. A. patvirtino paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo nuorašo tikrumą neturėdamas originalaus dokumento, be to, pavėluotai kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą. Tokie veiksmai teismo įvertinti kaip atidumo ir rūpestingumo pareigos bei notaro veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas.

17. Teismas vertino, kad paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, tikėtina, buvo pas tikrąją turto valdytoją J. S.. Formaliai vertinant, sandorio patvirtinimas buvo galimas ir nepateikus paveldėjimo teisės liudijimo originalo, kadangi notaras registre tik privalo patikrinti, ar perleidžiamas daiktas tikrai priklauso tikrajam savininkui. Tačiau žemės sklypų nuosavybės dokumento originalo gavimas, pareikalavimas, tikėtina, būtų užkirtęs kelią nusikalstamiems atsakovo P. Š. veiksmams ir ginčo sandoriai iš viso nebūtų sudaryti. Nors teisės aktai sandorio tvirtinimo metu nenustatė ir šiuo metu nenustato kokius veiksmus turi atlikti notarai, siekdami nustatyti kam daiktas priklauso daiktas nuosavybės teise, tačiau notaro veiksmai turi būti vertinami taikant maksimaliai atidaus ir rūpestingo teisininko standartą.

Atsiliepimas

18. Atsakovas 2 nurodė, kad prieš sandorio tvirtinimą užsakė iš Gyventojų registro pažymą, tačiau iš gautos NTR pažymos turinio matė, jog žemės sklypas priklausė pardavėjai J. S. asmeninės nuosavybės teise, todėl neturėjo pagrindo vilkinti sandorio tvirtinimo. Teismas sutiko su atsakovo E. A. argumentu, kad atveju, jei notaras būtų gavęs Gyventojų registro pažymą, rezultatas būtų toks pats.

Žemesnės instancijos teismas

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 konstatavo, kad nei VĮ Registrų centras, nei notaro neteisėti veiksmai nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis ir jų neteisėti veiksmai padaryti skirtingu laiku bei nežinant apie trečiųjų nusikalstama veiką vykdžiusiu asmenų tikslus ir ketinimus, todėl buvo konstatuotas objektyvusis bendrininkavimas. Be VĮ Registrų centras kaltų neteisėtų veiksmų nebūtų buvę galimybės nusikalstamą veiką vykdantiems asmenims kreiptis į atsakovą E. A. dėl žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo (nes neturėtų tam reikalingų duomenų).

20. Teismas atsakovo 2 veiksmus įvertintino kaip paprastą neatsargumą, sukėlusį mažiausiai (10 proc.) UAB „Midas Marketing“ patirtos žalos, nustatytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3060-431/2019.

Dėl priteisiamų žalos sumų

21. Kadangi ieškovė pervedė UAB „Midas Marketing“ iš viso 913 140,25 Eur sumą ir prašo priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų 598 114,54 Eur (po 299 057,27 Eur), teismas, vadovaudamasis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, 6.114 straipsnio 3 punktu, atsižvelgęs į nustatytas žalos dalis, nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovų P. Š. 299 057,27 Eur (neviršijant ieškinio reikalavimo), E. A. 91 314,02 Eur žalos (913 140,25 Eur × 10 proc.), taip pat priteisti iš abiejų atsakovų 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistų sumų, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22. Apeliaciniame skunde ieškovė VĮ Registrų centras prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų E. A. ir P. Š. po 299 057,27 Eur žalos. Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus:

22.1. Ieškovė neprieštarauja argumentams dėl atsakovo 1 atliktų kaltų veiksmų, įrodytų baudžiamojoje byloje, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis kaltų asmenų atsakomybės dalimis, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 konstatuota, jog žala atsirado nors ir dėl kelių atskirų, tačiau viena nuo kitos priklausomų priežasčių: be VĮ Registrų centras kaltų neteisėtų veiksmų nebūtų buvę galimybės nusikalstamą veiką vykdantiems asmenims kreiptis į notarą dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, o be E. A. kaltų neteisėtų veiksmų nebūtų buvę galimybės žemės sklypo įteisinti P. Š. vardu. Ieškovės pozicija – visų kaltų asmenų atsakomybės dalys yra lygios, todėl žala priteistina iš visų kaltų asmenų lygiomis dalimis (po 299 057,27 Eur), atėmus VĮ Registrų centras įvykdytą dalį.

22.2. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad atsakovo 1 atsakomybės dalis nėra lygi (didesnė 60 proc.) VĮ Registrų centras ir E. A. atsakomybės dalims, tačiau nenurodytos aplinkybės, kurios padidinančios atsakovo P. Š. atsakomybės dalį. Taip pat teismas nepaaiškino kodėl padidinęs atsakovo 1 atsakomybės dalį priteisė ieškovei tik 299 057,27 Eur sumą, kuri priteisiama atveju, jeigu visų bendraskolių skolos dalys yra lygios. Taigi, skundžiamas sprendimas prieštaringas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

22.3. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovo 2 veiksmai mažareikšmiai, o atsakomybės dydis tik 10 proc. Notaras (atsakovas 2) privalėjo užtikrinti, jog nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris būtų teisėtas, tačiau to nepadarė. Tokiu elgesiu pažeidė Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, jog kai prašomi atlikti notariniai veiksmai prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (t. y. būtų neteisėti), notaro pareiga atsisakyti atlikti tokį notarinį veiksmą. Kasacinio teismo akcentuota, kad notarui atliekant jam pavestas funkcijas ir tvirtinant sandorius (įskaitant nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandorius) yra numatyta pareiga laikytis maksimalaus atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimų, siekiant užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2007). Tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų būti atlyginama visiškai ir tais atvejais, kai notaras dėl suklydimo ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų (apgaulės) atlikdamas savo profesinėje veikloje jam priskirtas funkcijas padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo.

22.4. Ieškovė pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 konstatuota, jog E. A. turėjo (privalėjo) atsisakyti tvirtinti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, o to nepadaręs pažeidė įstatymo nustatytą pareigą užtikrinti, jog civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių. Šiuo atveju atsakovas 2 patvirtino paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo nuorašo tikrumą neturėdamas originalaus šio dokumento. Be to, pavėluotai kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą. Todėl E. A. tokie veiksmai vertintini kaip atidumo ir rūpestingumo pareigos bei notaro veiklą reglamentuojančių teisės aktų akivaizdus pažeidimas. Žemės sklypo nuosavybės dokumento originalo gavimo pareikalavimas, tikėtina, būtų užkirtęs kelią nusikalstamiems šio atsakovo veiksmams ir ginčo sandoriai iš viso nebūtų sudaryti. Taigi, kasacinio teismo yra nustatytos aplinkybės, kad atsakovas 2 nebuvo atidus ir rūpestingas bei netinkamai atliko savo pareigas, pažeidė konkrečias jo kompetenciją reglamentuojančio teisės akto nuostatas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bylos aplinkybės leidžia spręsti, jog paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, tikėtina, buvo pas tikrąją turto valdytoją J. S.; sandorio patvirtinimas buvo galimas ir nepateikus paveldėjimo teisės liudijimo originalo, nes notaras registre tik privalo patikrinti ar perleidžiamas daiktas tikrai priklauso tikrajam savininkui. Be kita ko, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys, kurias patvirtinto atsakovas 2 yra teismo pripažintos negaliojančiomis, konstatavus jog notaras netinkamai vykdė savo pareigas, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, kol egzistuoja bent viena prielaida, kad notaras buvo neatidus ir nepakankamai rūpestingas, tol kaltės prezumpcija negali būti paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013). Todėl ieškovei nesuprantama kodėl notaro pareigų pažeidimas įvertintas kaip mažiausias (10 proc.) prisidėjimas prie žalos UAB „Midas Marketing“ atsiradimo. Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžio matyti, kad atsakovas E. A. tvirtino ir kitų žemės sklypų nuosavybės teisės perleidimo sandorius, kuriuos, siekiant nusikalstamu būdu įgyti nekilnojamąjį turtą, sudarinėjo L. L. organizuotos ir vadovaujamos nusikalstamos bendrininkų grupės nariai ar jų pasitelkti asmenys: kaltinamasis E. G. pažinojo Vilniaus 34 notarų biuro notarą E. A.; L. L., kuris organizavo ir vadovavo nusikalstamai bendrininkų ir organizuotai grupei, taip pat pripažino, kad nuo 2005 m. pavasario pažinojo E. A., nes jo notarų biure tvirtindavo nekilnojamojo turto sandorius, taip pat atsakovas E. A. baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad 2005 m. gruodžio 2 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu pažinojo E. G. ir L. L.. Ieškovės pozicija – atsakovo E. A. neteisėti veiksmai, kuriais buvo sukelta žala, pasireiškė teisės aktų pažeidimu ir notaro pareigų nevykdymu, todėl nėra pagrindo šio atsakovo kaltės formą laikyti paprastu neatsargumu, padariusiu UAB „Midas Marketing“ mažiausiai (10 proc.) žalos.

22.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 pripažino, jog VĮ Registrų centras pažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pareigą ir neidentifikavo jokių konkrečių NTR tvarkytojo veiklą reglamentavusių specialiųjų teisės aktų nuostatų pažeidimų. Skundžiamame sprendime nėra nurodyta kokios VĮ Registrų centras veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos buvo pažeistos, bet formaliai konstatuota, kad žalos UAB „Midas Marketing“ atsiradimą lėmė akivaizdus ieškovės aplaidumas ir nerūpestingas pareigų vykdymas.

22.6. Teismas netyrė byloje esančių įrodymų (J. S. prašymų turinio), o rėmėsi tik atsakovo 2 paaiškinimais, todėl padarė klaidingą išvadą dėl J. S. antrajame prašyme nurodytų konkretaus žemės sklypo duomenų. J. S. 2003 m. gegužės 26 d. prašyme buvo nurodyta tik tai, kad ji yra buto (duomenys neskelbtini), savininkė. Jokių duomenų apie žemės sklypą pirmame prašyme nėra. J. S. 2003 m. birželio 30 d. (antrame) prašyme nurodyta, jog J. S. yra buto (duomenys neskelbtini) savininkė bei aplinkybė, kad jai atkurta nuosavybės teisė į keletą žemės sklypų (duomenys neskelbtini), po jos tėvo ir motinos mirties. VĮ Registrų centras teismui paaiškino, kad neturėjo jokių galimybių identifikuoti kokį nekilnojamojo turto objektą J. S. nurodė antrame prašyme, nes jame nebuvo pateikta jokių identifikacinių duomenų (tėvų vardų, pavardžių, gimimo metų, asmens kodų; turto numerių ir t. t.), o buvo nurodyti tik rajono ir kaimo pavadinimai. Taiga, VĮ Registrų centras neturėjo jokių galimybių identifikuoti J. S. antrajame prašyme nurodyto žemės sklypo.

22.7. Įgaliojimo pateikimo klausimu VĮ Registrų centras laikėsi nuoseklios pozicijos – jokie dokumentų parengimo veiksmai nebuvo atliekami iki įgaliojimo su įrašytu notarinio registro numeriu pateikimo. Tik gavusi dokumentą, atitinkantį visus nustatytus įstatymų reikalavimus, nesant akivaizdžių šio dokumento suklastojimo požymių, ieškovė parengė ir išdavė dokumentus, susijusius su J. S. nekilnojamuoju turtu. Ieškovei pateiktuose dokumentuose ištaisytų, prirašytų, užbrauktų žodžių ir kitų taisymų ar sugadinimų nebuvo. Ieškovė, vertindama jai pateiktus dokumentus, nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų.

22.8. NTR tvarkytojo pagrindinis veiklos tikslas nėra užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias neteisėtų sandorių sudarymui. Ieškovės veiklos tikslas yra nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro duomenų teisingas įrašymas į registrą pagal pateiktus dokumentus. Notaro pareiga yra užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Šiuo atveju, jeigu ieškovė ir atsakovas 2 nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, dėl to įvyko neteisėti žemės sklypo perleidimo sandoriai. Bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas lemia jų atsakomybę lygiomis dalimis.

Atsiliepimas

23. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas E. A. prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su ieškovės apeliaciniu skundu argumentus:

23.1. J. S. pateikė iš esmės analogiško turinio pirmam, 2003 m. birželio 30 d. prašymą, kuriame papildomai nurodė duomenis apie atkurtą nuosavybės teisę į keletą žemės sklypų Vilniaus rajone po jos tėvo ir motinos mirties, gyvenamojo namo ir žemės sklypo, Vilniaus rajone paveldėjimą, jog vieniša ir nemoka lietuvių kalbos, o taip pat bijo, kad jos parašai nebūtų panaudoti prieš jos interesus. Abu J. S. prašymus VĮ Registrų centras priėmė, tačiau apie jų eigą (nevykdymą ar negalimumą vykdyti) J. S. neinformavo. Taip prašymus pateikusiam asmeniui J. S. buvo sukurtas teisėtas lūkestis, kad jie bus vykdomi ir be jos žinios niekam nebus išduoti dokumentai, susiję su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 62 punktą). Tokiu neveikimu ieškovė pažeidė rūpestingumo pareigą, ypač atsižvelgiant į vėlesnius jos atliktus veiksmus: suklastoto 2006 m. sausio 23 d. J. S. išduoto P. B. įgaliojimo be notarinio registro numerio ir su juo 2006 m. vasario 13 d. prašymo parengti žemės sklypo pažymėjimą pagrindu ieškovė išdavė apsimetusiam asmeniui pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą NTR. Taigi, ieškovė ignoravo tikrosios žemės sklypo savininkės pateiktus prašymus ir 2006 m. vasario 24 d išdavė P. B. apsimetusiam asmeniui pažymą sandoriui sudaryti. Ieškovė žinojo kokio žemės sklypo savininkė yra J. S., nes 2003 m. liepos 4 d. išdavė jai paveldėjimo teisės liudijimą į žemės sklypą ir šį faktą įregistravo. Be kita ko, ieškovė turėjo visas galimybes ir pareigą susisiekti su prašymus pateikusia pareiškėja dėl žemės sklypų adreso, kadastro ar unikalaus numerių patikslinimo, tačiau elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai.

23.2. Dėl atsakovo P. Š. tiesioginės tyčios ir aktyvių nusikalstamų veiksmų UAB „Midas Marketing“ patyrė didžiausią žalą (sumokėjo už tariamai perleistą žemės sklypą 2 400 000 Lt). Atsakovas 1 prisistatė notarui žemės sklypo pirkėju bei melagingai pareiškė, jog už perkamus žemės sklypus pinigus sumokėjo, t. y. notarą suklaidino. Maža to, jis suklastojo tikrus dokumentus – pasirašė 2006 m. kovo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. kovo 2 d. perdavimo–priėmimo aktą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl J. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pardavimo. Šios aplinkybės yra konstatuotos teismo nuosprendyje.

23.3. Notariato įstatymas nenustatė (ir šiuo metu nenustato) kokius konkrečius veiksmus privalo atlikti notarai, siekdami nustatyti, kam daiktas priklauso nuosavybės teise. Išrašo iš NTR duomenų bazės gavimas, Notariato įstatymo 46 bei 51 straipsnių prasme, laikytinas pakankama priemone, jog būtų įsitikinta, kad nekilnojamasis daiktas nuosavybės teise priklauso jo teisių perleidėjui. Atsakovas atkreipia dėmesį į teisėjo Andžejaus Maciejevskio 2019 m. liepos 4 d. atskirąją nuomonę, pateiktą civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-611/2019, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl notaro profesinės civilinės atsakomybės. Teisėjo nuomone, notaras turėtų būti laikomas nepažeidusiu jam taikomų teisėto elgesio reikalavimų, jeigu sutikrina asmens parašo jo tvirtinamame sandoryje ir asmens pase tapatumą; jeigu pasas dėl tikrumo nekelia notarui abejonių, to turėtų užtekti. Priešingu atveju, toks atsakomybės notarui taikymas iš esmės prilygsta absoliučios atsakomybės jam taikymui, kai sandorio pripažinimo negaliojančiu faktas bet kuriuo atveju lemia jo neteisėtus veiksmus ir atitinkamai notaro civilinę atsakomybę. Toks vertinimas gali lemti notaro profesinės veiklos neproporcingą pasunkinimą, varžyti civilinę apyvartą daiktų, kurių perleidimo sandoriai yra tvirtinami notaro, ir lemti notaro atsakomybę iš esmės už neatlikimą tokių veiksmų, kurių jis įprastomis sąlygomis ir negalėjo atlikti.

23.4. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodyta, kad notaras žinojo apie nekilnojamojo turto perleidimo sandorių neteisėtumą ir sąmoningai tvirtindavo neteisėtus sandorius. Tokios aplinkybės nebuvo nustatytos ir baudžiamojoje byloje. 2022 m. sausio 14 d. triplike atsakovas 2 yra paaiškinęs, kad E. G. tvarkė notarui kompiuterius. Prieš atitinkamų sandorių forminimą E. G. su notaru nebendravo, bet paskambino į notarų biurą ir bendravo su kontoros darbuotoja. Ši aplinkybė nustatyta iš Vilniaus miesto VPK kriminalinės policijos Operatyvinės veiklos tarnybos mobiliojo ryšio telefoninių skambučių analizės santraukos. Kadangi E. G. apie sandorį nieko nežinojo, notarų biuro telefono numeris buvo perduotas L. L.. L. L. ir E. A. vienas kitą žinojo tik tiek, kad L. L. buvo nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkas ir pas atsakovą 2 buvo forminęs sandorius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Taip pat nėra pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų.

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

25. J. S. ir P. Š. 2006 m. kovo 2 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šią pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino notaras E. A.

26. P. Š. ir UAB „Midas Marketing“ (buvęs pavadinimas UAB „Sinerta“) 2006 m. balandžio 19 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šią pirkimo–pardavimo sutartį patvirtino notaras E. A..

27. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-276/2010 pripažino P. Š. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 3 dalyje,182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 9 d. nusprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1A-41/11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalį pakeitė, P. Š. padarytą veiką perkvalifikavo į BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį; šio nuteistojo apeliacinį skundą atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

28. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2639-577/2012 pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo dienos 2006 m. kovo 2 d. ir 2006 m. balandžio 19 d. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, taikė restituciją – grąžino žemės sklypą ieškovės J. S. asmeninėn nuosavybėn, priteisė iš atsakovo P. Š. ieškovei J. S. 5 000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei priteisė iš atsakovo P. Š. 30 073,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

29. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1795-577/2016 atmetė ieškovės UAB „Midas Marketing“ ieškinį atsakovams VĮ Registrų centras, E. A., UABDK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, P. Š.. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-767-407/2016 Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1795-577/2016 panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1050-4317/2017 atmetė ieškovės UAB „Midas Marketing” (buvęs pavadinimas UAB „Sinerta“) ieškinį solidariems atsakovams VĮ Registrų centras, E. A. ir UABDK „PZU Lietuva“. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-821-370/2017 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės UAB „Midas Marketing“ ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Midas Marketing“ iš atsakovų VĮ Registrų centras 35 973,25 Eur, E. A. 7 011,25 Eur ir ADB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas UAB „DK „PZU Lietuva“) 28 962 Eur žalos. Kitą ieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. spalio 24 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės UAB „Midas Marketing“ atsakovui E. A. 3 956,49 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018: 1) Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš VĮ Registrų centras ir E. A. ieškovei UAB „Midas Marketing“ 719 465 Eur žalos atlyginimo. Pripažinti, kad ši VĮ Registrų centras ir E. A. prievolė yra solidari su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu nustatyta P. Š. prievolė ieškovei. Kitą ieškovės ieškinio dalį atmesti“. 2) Panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. papildomą sprendimą.

30. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 10 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3060-431/2019 ieškinį tenkino – priteisė ieškovei UAB „Midas Marketing“ solidariai iš atsakovų VĮ Registrų centras, E. A. ir P. Š. 174 542,21 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo 359 732,50 Eur sumos. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas, padarytas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. preliminaraus sprendimo rezoliucinės dalies trečioje pastraipoje ir ši pastraipa išdėstyta taip: „Priteisti ieškovei UAB „Midas Marketing“ solidariai iš atsakovų VĮ Registrų centras, E. A. ir P. Š. 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo 359 732,50 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo dienos (2019 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31. VĮ Registrų centras sumokėjo UAB „Midas Marketing“ visas sumas priteistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3060-431/2019.

Dėl prejudicinių faktų

32. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012). Taip pat nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Aplinkybės (nusikalstama veika, padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo pasekmės (pvz., mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas, sugadinimas, padaryta žala ir t. t.), nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

33. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad prejudicinę galią nagrinėjamoje civilinėje byloje turi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-276/2010 ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-41/11, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 nustatytos faktinės aplinkybės. Toliau teisėjų kolegija atskirai pasisako dėl ieškovės ir atsakovų veiksmų, jų pasekmių ir kaltės dydžių.

Dėl ieškovės veiksmų (neveikimo), jų pasekmių ir kaltės dydžio

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 konstatuota, kad VĮ Registrų centras gavo ir priėmė 2003 m. gegužės 26 d. ir 2003 m. birželio 30 d. J. S. prašymus, kuriuose nurodytos aplinkybės, jog J. S. yra buto savininkė bei po tėvo ir motinos mirties jai atkurta nuosavybės teisė į keletą žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat paveldėjo gyvenamąjį namą bei žemės sklypą (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras priėmė J. S. prašymus.

35. Byloje nustatyta, kad J. S. 2003 m. gegužės 26 d. (pirmame) prašyme nurodė: „Esu savininkė buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu dėl neapsižiūrėjimo esu pasirašiusi keletą dokumentų, kurių prasmės ir esmės nesupratau ir bijau, kad jie nebūtų panaudoti prieš mano valdomą turtą. Vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu prašau be mano žinios neišduoti jokių dokumentų, susijusių su man priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Noriu pabrėžti, kad niekam nedaviau įgaliojimų tvarkyti mano turtinius reikalus nei nekilnojamojo turto centriniame registre, nei kitose valstybinėse ar privačiose įstaigose, įmonėse, organizacijose“.

36. J. S. 2003 m. birželio 30 d. (antrame) prašyme nurodė: „Esu savininkė buto Žemynos g. 35-15, Vilniuje. Pastaruoju metu man atkurta nuosavybės teisė į keletą žemės sklypų (duomenys neskelbtini) po mano tėvo ir motinos mirties, taip pat aš paveldžiu gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atkuriant nuosavybę ir paveldint turtą man reikia pasirašyti daugybę dokumentų ir aš, būdama vieniša ir nežinodama lietuvių kalbos bijau, kad mano parašai nebūtų panaudoti prieš mano interesus. Vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu prašau be mano asmeniško dalyvavimo neišduoti dokumentų, susijusių su mano nekilnojamuoju turtu. Noriu pabrėžti, kad niekam nesu davusi įgaliojimų tvarkyti mano turtinius reikalus nei nekilnojamojo turto centriniame registre, nei kitose valstybinėse ar privačiose įstaigose, įmonėse, organizacijose“.

Žemesnės instancijos teismas

37. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-821-370/2017 65 punkte pažymėta, kad VĮ Registrų centras 2006 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. S-42102, atsakydamas į Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2006 m. spalio 23 d. raštą Nr. 10-4-S-1-7722, nurodė, jog 2003 m. gegužės 26 d. prašymas buvo saugomas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje apie butą (archyvinė byla Nr. 13/15541), esantį (duomenys neskelbtini). Todėl teisėjų kolegija padarė priešingą išvadą nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, t. y. VĮ Registrų centras tokio pobūdžio raštus registruodavo ir saugodavo (VĮ Registrų centras baigiamosiose kalbose nurodė, kad 2003 m. gegužės 27 d. nekilnojamojo daikto registro įraše buvo įrašyta informacija registratoriams apie 2003 m. gegužės 26 d. prašymą bei priimtas sprendimas saugoti šį prašymą minėto nekilnojamojo daikto registro dokumentų byloje). Antras 2003 m. birželio 30 d. J. S. prašymas be jos žinios neišduoti jokių dokumentų, susijusių su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu buvo VĮ Registrų centras gautas (uždėta žyma) 2003 m. birželio 30 d. 14.15 val.

38. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškove, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 neidentifikavo jokių konkrečių NTR tvarkytojo veiklą reglamentavusių specialiųjų teisės aktų nuostatų pažeidimų. Priešingai, kasacinis teismas pažymėjo, kad nors teisės aktuose nebuvo nustatyta pareigos atskirai tvarkyti asmeniui priklausančių nekilnojamųjų daiktų individualių duomenų, tačiau prašymų nagrinėjimą reglamentavusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1491 patvirtinta Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos 37 punkte nustatyta, kad apie prašymo ar skundo išnagrinėjimą ir priimtą sprendimą pareiškėjui turi būti pranešta registruotu arba paprastu laišku institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, arba atitinkamas dokumentas pareiškėjui įteikiamas asmeniškai. Abu J. S. prašymai buvo priimti VĮ Registrų centras, tačiau nenustatyta, kad J. S. nebuvo informuota apie jų (prašymų) nevykdymą ar negalimumą vykdyti. Taip prašymus pateikusiam asmeniui (J. S.) buvo sukurtas teisėtas lūkestis, kad jie bus vykdomi ir be jos žinios niekam nebus išduoti dokumentai, susiję su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 61–62 punktus).

39. Atmetamas kaip nepagrįstas ieškovės teiginys, kad ji nežinojo koks konkrečiai žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas antrame J. S. prašyme, nes jame nepateikti sklypo identifikaciniai (kadastro, registro), pareiškėjos tėvų duomenys ir pan. Iš NTR duomenų bazės nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre J. S. nuosavybės teise 2003 m. liepos 4 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir šis įrašas galiojo nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. iki 2006 m. kovo 2 d. Tai reiškia, kad nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė turėjo absoliučius duomenis apie J. S. nuosavybės teise priklausiantį, antrame (2003 m. birželio 30 d.) prašyme nurodytą, žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

40. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 konstatuota, kad 2006 m. vasario 13 ir 14 dienomis, ieškovei buvo pateiktas J. S. įgalioto asmens prašymas išduoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiančio J. S., pažymėjimą ir paveldėjimo teisės liudijimą. Kartu su prašymais VĮ Registras centras buvo pateikti du tos pačios dienos įgaliojimai – vienas (pirmas) be notarinio registro numerio ir kitas (antras) su notarinio registro numeriu. Įgaliojimai buvo įregistruoti ieškovės kaip oficialiai pateikti dokumentai ir juos (prašymus ir įgaliojimus) pateikusiam asmeniui buvo išduotas pažymėjimas apie žemės sklypo ir daiktinių teisių į jį įregistravimą NTR. VĮ Registrų centras darbuotojams, kuriems buvo pateiktai du tos pačios dienos įgaliojimai su skirtingai rekvizitais, turėjo kilti abejonių dėl jų teisėtumo ir buvo pakankamas pagrindas imtis papildomų priemonių, jog pašalinti akivaizdžius prieštaravimus, tačiau to nebuvo padaryta.

41. Ginčo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 4 dalis numatė, kad įregistravimo registre pagrindu negali būti tik tokie dokumentai, kuriuose yra ištaisytų, prirašytų, užbrauktų žodžių ir kitų dokumente neaptartų taisymų, bei pieštuku surašyti, taip pat fiziškai sugadinti dokumentai, jei dėl to negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl jų turinio. Ieškovė nurodo, kad tik į tokius VĮ Registrų centras pateiktų dokumentų požymius jos darbuotojai, vertindami pateiktus dokumentus, privalėjo atkreipti dėmesį. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad jos darbuotojai negalėjo pamatyti akivaizdžių jiems pateiktų įgaliojimų suklastojimo požymių, nes jų suklastojimo faktas buvo konstatuotas ikiteisminio tyrimo metu. Ieškovei VĮ Registrų centras suklastotus dokumentus (prašymus ir įgaliojimus) pateikusio asmens tapatybė nebuvo nenustatyta. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-276/2010 konstatuota, jog notarė A. P. netvirtino įgaliojimo, kuriuo J. S. įgaliojo P. B.

42. Liudytojas P. B. parodė, jog 2005 m. spalio pabaigoje, būdamas apsvaigęs nuo narkotikų, prarado pasą; lapkričio pabaigoje dėl vagystės pateko į Pravieniškių pataisos namus, iš kur išsiuntė pranešimą Vilniaus miesto policijos komisariatui dėl paso praradimo. 2007 m. vasario 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai pateikė išvadą, kad tikėtina, jog 2006 m. vasario 13 ir 14 dienų prašymuose, pateiktuose VĮ Registrų centras J. S. vardu dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) atlikti ne P. B., o kito asmens ranka. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ieškove, kad VĮ Registrų centras jokių veiksmų neatliko iki buvo pateiktas įgaliojimas su notarinio registro numeriu, t. y. ieškovė parengė ir išdavė dokumentus po to, kai gavo įgaliojimą, atitinkantį visus nustatytus įstatymų reikalavimus. Visų pirma, su 2006 m. vasario 13 d. prašymu (pirmu) dėl žemės sklypo pažymėjimo parengimo ieškovei buvo pateiktas įgaliojimas be notarinio registro numerio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 konstatuota, kad ieškovė įgaliojimą be privalomo rekvizito – notarinio registro numerio įregistravo kaip oficialiai pateiktą dokumentą. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 29 straipsnį NTR tvarkytojas turėjo atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos; 4) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios; 5) nesumokėtas NTR tvarkytojo nustatytas registravimo mokesčio avansas; 6) prašyme ar NTR tvarkytojui pateiktame dokumente nėra NTR nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti; 7) įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre; 8) NTR tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą; 9) jau yra priimtas NTR tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu. Vadinasi, VĮ Registrų centras, įregistravusi įgaliojimą be notarinio registro numerio, turėjo atsisakyti tenkinti J. S. įgalioto asmens pateiktą pirmą prašymą išduoti žemės sklypo Vilniaus rajone, Papiškių kaime pažymėjimą (NTRĮ 29 straipsnio 3 punktas). Tokio veiksmo neatlikusi ieškovė pažeidė NTRĮ nuostatas. Antra, 2006 m. vasario 14 d. ieškovei buvo pateikti antras prašymas parengti, išduoti ir patvirtinti registro ir kadastro duomenų byloje esančių dokumentų kopijas bei įgaliojimas su notarinio registro numeriu. Ieškovė turėjo galimybę jai pateiktus (įregistruotus) įgaliojimus palyginti. Taip pat ieškovė turėjo pagrindą atsisakyti tenkinti P. B. teikiamus prašymus, nes įgalioto asmens paduoti prašymai prieštaravo žemės sklypo savininkės išreikštai VĮ Registrų centro valiai. Abejuose ieškovės priimtuose prašymuose nurodyta, kad J. S. niekam nėra išdavusi įgaliojimų tvarkyti jos turtinius reikalus nekilnojamojo turto centriniame registre. Taigi, ieškovė turėjo įsitikinti J. S. valia įgaliotam asmeniui išduoti dokumentus, susijusius su jai priklausiančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), t. y. patikrinti (paklausti J. S. ar notarą, patirtinusį įgaliojimą), ar NTR tvarkytojui pateikti teisingi duomenys (prašymas ir įgaliojimas). Tokie veiksmai nebuvo atlikti (neveikimas) ir apsimetusio įgaliotinio prašymai buvo ieškovės įvykdyti – išduotas pažymėjimas apie žemės sklypo ir daiktinių teisių į jį įregistravimą NTR. Be to, 2006 m. vasario 20 d. elektroniniu paštu ieškovei buvo pateiktas J. S. prašymas išduoti pažymą sandoriui sudaryti ir įregistruoti juridinį faktą apie sudarytą perleidimo sandorį. Ieškovė pažymą sandoriui sudaryti 2006 m. vasario 24 d. išdavė ne prašymą pateikusiai J. S., o apsimetusiam įgaliotam asmeniui. Paskutiniai ieškovės veiksmai (pažymos J. S. priklausančio žemės sklypo perleidimo sandoriui sudaryti išdavimas) atvėrė kelią nusikaltėliams veikti toliau – kreiptis į notarą ir neteisėtai įgyti nuosavybės teisę į J. S. priklausantį žemės sklypą bei jį parduoti UAB „Midas Marketing“. Taigi, VĮ Registrų centras buvo neatidus ir nerūpestingas.

43. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį asmuo yra kaltas, jeigu jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Civilinėje teisėje skiriamas neatsargumas į didelį, paprastą ir nedidelį. Didelis neatsargumas – tai nesiėmimas priemonių pasekmių išvengimui ar tų pasekmių nenumatymas, nors jų galimybė yra akivaizdi; ne specialus žalos darymas, kaip tyčios atveju. Paprastas neatsargumas – tai nesilaikymas minimalaus, bet reikalingo atsargumo ir atidumo vykdant pareigą. Nedidelis neatsargumas pasireiškia kaip sunkiai pastebimas suklydimas ar klaida.

44. Apibendrinusi tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad yra pagrindas pripažinti ieškovės didelį neatsargumą ir 30 proc. atsakomybės dėl UAB „Midas Marketing“ padarytos žalos. VĮ Registrų centras buvo nerūpestinga ir neatidi, nes atliko veiksmus, kurie prieštarauja J. S. nuosavybės teisių turiniui (CK 4.37, 4.40 straipsniai), pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1491 patvirtintos Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos nuostatas ir NTRĮ nuostatas. Ieškovės veiksmai (išduoti dokumentai ir padaryti NTR įrašai) buvo pagrindas nusikalstamą veiką vykdžiusiems asmenims toliau veikti (kreiptis į atsakovą 2 dėl žemės sklypo perleidimo sandorio patvirtinimo).

Dėl atsakovo 1 veiksmų, jų pasekmių ir kaltės dydžio

45. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-276/2010 konstatuota, kad P. Š., veikdamas L. L. suburtoje organizuotoje ir jo vadovaujamoje bendrininkų grupėje, pagal L. L. iš anksto parengtą nusikalstamos veiklos planą ir tarpusavio vaidmenų pasiskirstymą, turėdamas tikslą apgaule L. L. naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę – nuosavybės teisę į J. S. priklausantį žemės sklypą bei didelės vertės svetimą turtą – UAB ,,Sinerta“ (dabar pavadinimas UAB „Midas Marketing“) priklausančias pinigines lėšas. 2006 m. kovo 2 d. 15.30 val. Vilniaus miesto 34-ame notarų biure, Vilniuje, Kauno g. 12-1, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo melagingai prisistatė pardavėjos J. S. vardu ir notarui pateikė žinomai suklastotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. 20753735, neva išduotą 2005 m. liepos 22 d. J. S. vardu, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagaminto netikro 2006 m. sausio 23 d. įgaliojimo, notarinio registro Nr.701, neva patvirtinto Vilniaus m. 35-ojo notaro biuro notarės A. P., iš VĮ Registrų centras Vilniaus filialo gautus žemės sklypo dokumentus. P. Š. melagingai prisistatė pirkėju bei notarui pareiškė, jog sumokėjo pinigus (2 250 000 Lt) už perkamą iš J. S. žemės sklypą bei pasirašė 2006 m. kovo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. kovo 2 d. perdavimo–priėmimo aktą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 336 108 Lt, tariamo pardavimo. Po to P. Š., vykdydamas iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2006 m. balandžio 19 d. 17.20 val. Vilniaus miesto 34-ame notarų biure Vilniuje, Kauno g. 12-1 pateikė notarui žinomai suklastotą dokumentą – 2006 m. kovo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir pasirašė su UAB „Sinerta“ atstovu O. M. 2006 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią dalį pinigų (50 000 Lt) jam (P. Š.) pirkėja UAB „Sinerta“ sumokėjo grynais pinigais notarų biure 2006 m. balandžio 19 d., o likusią pinigų dalį (1 990 000 Lt) 2006 m. gegužės 11 d. bankiniu pavedimu pervedė į P. Š. asmeninę sąskaitą <…>; tokiu būdu P. Š. suklastojo tikrus dokumentus – 2006 m. kovo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo–priėmimo aktą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei apgaule, L. L. naudai, įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę bei didelės vertės svetimą turtą.

46. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-41/11 pažymėta, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog P. Š. už piniginį atlygį, L. L. nurodymu, prisistatė notarui tariamu pirkėju, melagingai nurodė, kad už žemės sklypą pardavėjai J. S. sumokėjo ir pasirašydamas suklastojo dokumentus: 2006 m. kovo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, perdavimo priėmimo aktą. Po to surado tarpininką V. P., pateikė notarui žinomai suklastotą pirkimo–pardavimo sutartį, pasirašė su UAB ,,Sinerta“ atstovu O. M. 2006 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį, bei notarų biure gavo iš pirkėjo dalį grynų pinigų (50 000 Lt), o likusią dalį (1 990 000 Lt) gavo 2006 m. gegužės 11 d. bankiniu pavedimu. Tokiu sukčiavimo būdu įgijo L. L. nuosavybės teisę į J. S. priklausantį žemės sklypą bei į didelės vertės svetimą turtą – UAB „Sinerta“ (dabar UAB „Midas Marketing“) sumokėtus pinigus už žemės sklypą.

47. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad yra pagrindas pripažinti atsakovo P. Š. tyčinę veiką, nes jis padarė nusikaltimą – įgijo turtinę teisę į J. S. žemės sklypą ir šį svetimą daiktą pardavė UAB „Midas Marketing“ bei L. L. naudai įgijo didelę pinigų sumą. Atsakovo 1 nusikalstami veiksmai negali būti traktuojami kaip lygūs ieškovės ir atsakovo 2 padarytiems rūpestingumo ir (arba) atidumo reikalavimų pažeidimams. Dėl to atsakovui 1 tenkanti atsakomybės dalis yra didžiausia (60 proc. atsakomybės dėl UAB „Midas Marketing“ padarytos žalos).

48. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji ir atsakovai atsakingi už UAB „Midas Marketing“ padarytą žalą lygiomis dalimis, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 konstatuota, jog žala atsirado nors ir dėl kelių atskirų, tačiau viena nuo kitos priklausomų priežasčių – be VĮ Registrų centro kaltų neteisėtų veiksmų nebūtų galimybės nusikalstamą veiką vykdantiems asmenims kreiptis į notarą dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo, o be atsakovo E. A. kaltų neteisėtų veiksmų nebūtų buvę galimybės žemės sklypo įteisinti atsakovo P. Š. vardu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-611/2021 (kuria Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimas panaikinti ir byla perduota iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui) 34 punkte pažymėta, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje (Nr. e3K-7-143-684/2018), kuria teismas vadovavosi kaip prejudicine nagrinėjamai bylai, nebuvo nagrinėjamos ir tiriamos aplinkybės kiek ieškovė ir atsakovai kalti dėl žalos UAB „Midas Marketing“ padarymo CK 6.279 straipsnio 2 dalies taikymo aspektu.

49. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškovės teiginį, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė aplinkybių, kurios galėjo padidinti atsakovo P. Š. atsakomybės dalį iki 60 proc. Priešingai, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1264-656/2022 81 punkte konstatuota, jog atsakovas P. Š. apgaule L. L. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę – nuosavybės teisę į J. S. priklausantį žemės sklypą bei didelės vertės svetimą turtą – UAB „Midas Marketing“ priklausančias lėšas, todėl P. Š. kalti veiksmai, t. y. nusikalstamos veikos, kurias jis atliko veikdamas tiesiogine tyčia bei siekdamas nusikalstamų padarinių, didžiausia dalimi lėmė žalos UAB „Midas Marketing“ atsiradimą, todėl jo atsakomybės dalis sudaro ne mažiau kaip 60 proc. visos UAB „Midas Marketing“ patirtos žalos.

50. Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškovės teiginį, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino kodėl padidinęs atsakovo P. Š. atsakomybės dalį (ne mažiau kaip 60 proc.) priteisė ieškovei 299 057,27 Eur sumą, kuri priteistina atveju, jeigu visų bendraskolių skolos dalys yra lygios. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1264-656/2022 95 punkte pažymėta, kad ieškovei iš atsakovo P. Š. priteisiama 299 057,27 Eur žalos (neviršijant ieškinio dalyko).

51. Akcentuotina, kad ieškovė VĮ Registrų centras ieškinyje prašė priteisti iš atsakovų E. A. ir P. Š. lygiomis dalimis 598 114,54 Eur (po 299 057,27 Eur). Ieškovė ieškinyje neprašė teismo priteisti iš atsakovų 598 114,54 Eur žalos, atsižvelgiant į teismo nustatytas visų kaltų atsakomybės dalis, t. y. žalos sumą (598 114,54 Eur) arba ieškovės sumokėtą (atlygintą) žalos sumą (897 171,81 Eur) paskirstyti pagal kaltam asmeniui tenkančios atsakomybės procentinę dalį. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų P. Š. ir E. A. po 299 057,27 Eur žalos (ieškinio reikalavimų ribos). Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neišeidamas už ieškinyje suformuluotų reikalavimų ribų, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovo P. Š. 299 057,27 Eur žalos. Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės pakeisti ieškinio reikalavimo, t. y. padidinti iš atsakovo 1 priteistiną sumą dėl to, kad jo atsakomybės dalis yra didesnė nei kitų kaltų asmenų (ieškovės ir atsakovo 2). CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatą pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2011). Įstatyme nepripažįstama galimybė pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme, nes ji iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neišeinant už ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).

Dėl atsakovo E. A. veiksmų, jų pasekmių bei kaltės dydžio

52. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį, notaras atsako CK ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Notariato įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, tvirtinant sandorius ir atliekant kai kuriuos kitus notarinius veiksmus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais patikrinamas sandorių dalyvių ir kitų asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, parašų tikrumas. Pagal Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

53. Notarui atsakomybė tenka dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos. Kol egzistuoja bent viena prielaida, kad notaras buvo neatidus ir nepakankamai rūpestingas, tol kaltės prezumpcija negali būti paneigta. Bonus pater familias (gero šeimos tėvo, apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens) etalono taikymas notarui reiškia ne tik tai, kad jis turi būti toks geras teisininkas, kad nebūtų sandorių, turiniu ar forma neatitinkančių įstatymų, bet ir toks atidus teisininkas, kad atkreiptų dėmesį į visas sandorio sudarymo aplinkybes, o kilus menkiausiai abejonei, darytų viską, kad sandoris būtų įformintas tinkamai, arba atsisakytų atlikti notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 70 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taip pat kasacinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra išaiškinęs, kad notarui pateiktuose sandoriui tvirtinti dokumentuose esantys akivaizdūs trūkumai (netinkami rekvizitai, parašai, neatitinkantys kituose dokumentuose esančių) privalo sukelti notarui pagrįstų abejonių dėl šių dokumentų tikrumo, o kilus abejonių, jis turi atsisakyti tvirtinti tokį sandorį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-378/2017, 52 punktas).

54. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad L. L., kuris organizavo ir vadovavo nusikalstamai bendrininkų ir organizuotai grupei, ir atsakovas 2 buvo pažįstami nuo 2005 metų pavasario, nes L. L. notarų biure, kuriame dirbo atsakovas 2, tvirtindavo nekilnojamojo turto sandorius yra iš esmės nereikšmingi. Visų pirma, atsakovas E. A. neneigia, kad žinojo L. L. kaip nekilnojamojo turto pirkimo–padavimo tarpininką ir buvo tvirtinęs jo sudarytus kelis sandorius. Antra, baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-276/2010 (ir Nr. 1A-41/11) atsakovui 2 nebuvo pareikšti kaltinimai (E. A. buvo liudytojas) bei nenustatytos aplinkybės, kad atsakovas 2 žinojo apie J. S. priklausančio žemės sklypo perleidimo sandorio (ir (arba) kitų sandorių) neteisėtumą bei sąmoningai tvirtino neteisėtus sandorius. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-276/2010 (ir Nr. 1A-41/11) nustatytos aplinkybės, kad L. L. vadovaujama bendrininkų grupė iš esmės analogiškus sandorius teikė tvirtinti ne tik atsakovui E. A., Vilniaus miesto 34-as notarų biurui, bet ir kitiems notarams, Vilniaus miesto 9-ajam, 30-ajam notarų biurams. Trečia, atsakovas E. A. neatsakingas už Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro darbuotojos J. J. veiksmus, t. y. nuo 2005 m. rugsėjo 16 d. iki 2006 m. rugpjūčio 26 d. intensyvų bendravimą telefonu su L. L. (tel. Nr. 860106886 kalbėjo 437 kartus, tel. Nr. 860004666 kalbėjo 235 kartus). Vilniaus miesto VPK kriminalinės policijos Operatyvinės veiklos tarnybos mobiliojo ryšio telefoninių skambučių analizės santraukos (schemos) duomenimis, nuo 2005 m. rugsėjo 16 d. iki 2006 m. rugpjūčio 26 d. L. L. su atsakovu E. A. telefonu Nr. 860106886 kalbėjo tik du kartus.

55. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-276/2010 (ir baudžiamojoje byloje Nr. 1A-41/11) yra pateikti tokie liudytojo E. A. parodymai: 2006 m. kovo 2 d. patvirtino sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią J. S. pardavė P. Š. už 2 250 000 Lt žemės sklypą (duomenys neskelbtini); pasirašant sutartį, atrodo, kad dalyvavo tik J. S. ir P. Š.; J. S. pasas įtarimų nesukėlė, paklausus, ar atsiskaityta, pasakė, kad „viskas tvarkoje“; nežino kas tarėsi dėl sutarčių pasirašymo, su juo asmeniškai niekas nesitarė; sutartį ruošė padėjėja J. J.; L. L. dėl sutarties nesiteiravo, tvirtinant sutartį nedalyvavo. Asmeniškai nepažįsta nei J. S., nei P. Š. Taip pat šiame nuosprendyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas paimtas iš Vilniaus m. 34-ojo notaro biuro notaro E. A. notarinio registro žurnalo 2 tomas, kurio 43 lape yra įrašai, notarinio registro Nr. 1580, susiję su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 2006 m. balandžio 19 d. sutartis Nr. ERN-1580, kuria P. Š. pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) .

56. Taip pat Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-276/2010 konstatuota, kad notarui buvo pateiktas suklastotas J. S. pasas ir sandorio sudarymo metu dalyvavo ne J. S., o ja apsimetęs asmuo. Akivaizdaus J. S. asmens dokumento suklastojimo notaras nepamatė. P. Š. pamelavo notarui, jog yra J. S. žemės sklypo pirkėjas ir sumokėjo pardavėjai J. S. pinigus už tariamai perkamą žemės sklypą. Inter alia (be to) atsakovas 1 suklastojo tikrus dokumentus – viename dokumente pasirašė vietoje tikro pirkėjo, o kitame – vietoje tikro pardavėjo, t. y. pakeitė 2006 m. kovo 2 d. ir 2006 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarčių turinius.

57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018 konstatuota, kad atsakovas E. A., tvirtindamas 2006 m. kovo 2 d. sandorį, padarė ne viską, ką privalėjo padaryti pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovas, netinkamai įvykdydamas Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų – patvirtindamas žemės sklypo perleidimo sandorį, sandorio šaliai pateikus tik dokumento, patvirtinančio jos nuosavybės teisės į žemės sklypą (paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo), kopiją, neįsitikindamas, ar šalis turi šio dokumento originalą ar jo dublikatą, ir patvirtindamas neoriginalaus dokumento nuorašo tikrumą, nesulaukęs Gyventojų registro tarnybos pažymos apie J. S., – atsižvelgiant į šio sandorio sudarymo aplinkybes bei baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, elgėsi skubotai, nepakankamai gilindamasis į tvirtinamo sandorio detales, nesilaikė jam keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, dėl to ieškovei atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsakovo E. A. 2006 m. kovo 2 d. patvirtintas sandoris sudarė sąlygas J. S. priklausantį turtą įteisinti P. Š. vardu, o vėliau 2006 m. balandžio 19 d. šį turtą parduoti UAB „Midas Marketing“, kuri pagal sandorį visiškai atsiskaitė, bet nekilnojamojo turto neįgijo.

58. Ginčo sandorių sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad NTR centrinio duomenų banko išrašai ar kiti dokumentai, parengti remiantis šio duomenų banko duomenimis, yra vienintelė oficiali informacija, įrodanti nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų bei juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre faktą. Gyventojų registro pažymos yra susijusios su fizinio asmens duomenimis (gyvenamąją vieta, šeimynine padėtimi) ir juose nebūna duomenų apie asmenų daiktines teises ir jų įgijimo pagrindus. Atsakovas 2 iš NTR oficialių duomenų nustatė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistruotas J. S. nuosavybės teise. Todėl nėra pagrindo atsakovo 2 veiksmus (Gyventojų registro pažymos pavėluoto gavimą) traktuoti nei kaip reikšmingą (esminį), nei kaip mažareikšmį notaro pareigų (Notariato įstatymo) pažeidimą.

59. Notariato įstatymo, galiojusio 2006 m. kovo 2 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo / tvirtinimo metu, 34 straipsnį notaras turėjo teisę gauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų informaciją, dokumentus ir duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Notariato įstatymo 46 straipsnyje buvo nustatyta, kad nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems įstatymų nustatyta privaloma teisinė registracija, perleidimo kito asmens nuosavybėn, nuomos ar perdavimo naudotis kitu būdu, įkeitimo arba kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo sandorius notaras tvirtina tik nustatęs, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui. Pagal Notariato įstatymo 51 straipsnį notaras, tvirtindamas sandorius, privalėjo patikrinti valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose esančius duomenis, turinčius esminės reikšmės notarinio veiksmo atlikimui ir asmenų teisėtų interesų apsaugai. Šiuo atveju atsakovas 2 iš oficialių NTR duomenų nustatė, kad J. S. nuosavybės teise priklausiantis žemės sklypas Vilniaus rajone, Papiškių kaime, 2003 m. rugpjūčio 1 d. įregistruotas 2003 m. liepos 4 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

60. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2 patvirtino J. S. jam pateiktą paveldėjimo teisės liudijimo originalą (ne kopiją, nes ant jo nebuvo VĮ Registrų centras žymos) ir nuo jo pasidarė nuorašą. Atsakovas 2 paaiškino, kad akivaizdžių jam pateikto paveldėjimo teisės liudijimo suklastojimo požymių nematė ir negalėjo pamatyti (nesuteiktos ieškovės tokios techninės galimybės), jog jam pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas nesutampa su VĮ Registrų centras pateiktu. Išnagrinėtoje baudžiamoje byloje nėra pasisakyta dėl paveldėjimo teisės liudijimo (ne)suklastojimo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo E. A. kaltus neteisėtus veiksmus.

61. Taigi, aukščiau nurodytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad yra pagrindas pripažinti atsakovo E. A. paprastą neatsargumą ir 10 proc. atsakomybės dėl UAB „Midas Marketing“ padarytos žalos. Atsakovas 2 tinkamai vykdė Notariato įstatyme nustatytas pareigas (patikrino NTR registruotus duomenis, susijusius su J. S. žemės sklypu), tačiau neatliko papildomų veiksmų (negavo iš VĮ Registrų centras paveldėjimo teisės liudijimo nuorašo), kuris galimai būtų padėjęs užkardyti nuskalstamą veiką. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tokių papildomų veiksmų notaras neprivalėjo imtis, nes jam buvo pateiktas J. S. paveldėjimo teisės liudijimo originalas, o ne nuorašas be VĮ Registrų centras žymos. Tik ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad notarų kontoroje dalyvavo asmuo, kuris prisistatė kaip J. S., o atsakovas P. Š. melavo ir klastojo dokumentus. Šių aplinkybių notaras nežinojo ir negalėjo žinoti.

Dėl bylos procesinės baigties

62. Pirmosios instancijos teismas nurodė bylos faktines aplinkybes, prejudicinę galią nagrinėjamai bylai turinčias aplinkybes, nustatytas išnagrinėtose baudžiamojoje ir civilinėje bylose, nustatė ieškovės ir atsakovų veiksmus, jų pasekmes, kaltės formas bei padarė teisingas išvadas dėl atsakomybės dydžių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Todėl ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovės VĮ Registrų centro apeliacinis skundas netenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.

64. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 17 d. gavo atsakovo E. A. prašymą dėl 2 183,09 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei įrodymus: 2022 m. birželio 16 d. raštą Nr. GLM-PT-2022/901, pasirašytą Advokatų kontoros GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai vyr. buhalterės, 2022 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 2 314,13 Eur už teisines paslaugas ir 2022 m. birželio 6 d. kasos pajamų orderį Nr. 0282 dėl 2 314,13 Eur apmokėjimo. 2022 m. birželio 16 d. rašte Nr. GLM-PT-2022/901 patvirtinta, kad E. A. sumokėjo 2 314,13 Eur už šioje byloje suteiktas teisines paslaugas.

65. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą), nurodytas atlyginimo už ją dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017). Nei prašyme, nei 2022 m. birželio 16 d. rašte, nei PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodyta kokios konkrečiai teisinės paslaugos buvo suteiktos, todėl teisėjų kolegija vertina, kad atsakovo 2 patirtos bylinėjimosi išlaidos (2 183,09 Eur) yra už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

66. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovo E. A. prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 183,09 Eur) neviršija šioje byloje rekomenduojamo priteisti maksimalaus tokio užmokesčio dydžio (1 679,30 Eur × 1,3 = 2 183,09 Eur) (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 punktas, 8.11 papunktis), todėl teisėjų kolegija priteisia iš ieškovės VĮ Registrų centro atsakovui E. A. 2 183,09 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės valstybės įmonės Registrų centras (juridinio asmens kodas 124110246) atsakovui E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 183,09 Eur (du tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt tris eurus ir devynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Antanas RudzinskasIrmantas ŠulcasŽilvinas Terebeiza