Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Midas Marketing“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1050-4317/2017 pagal ieškovės UAB „Midas Marketing“ ieškinį atsakovams Valstybės įmonei Registrų centrui, notarui E. A., ADB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas – UAB DK „PZU Lietuva“) dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo P. Š.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Midas Marketing“ teismo prašė solidariai iš atsakovų VĮ Registrų centro, notaro E. A. bei jo notaro profesinės civilinės atsakomybės draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 719 465 Eur dydžio žalos atlyginimo (iš draudimo bendrovės priteisiant tiek, kiek draudikas privalo išmokėti pagal draudimo sutartį, o iš notaro E. A. tiek, kiek nepakanka draudimo išmokos ieškovės patirtai žalai atlyginti). Taip pat prašė solidariai iš atsakovų ieškovei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškėjus draudimo sumai, prašyta iš draudiko priteisti 28 962 Eur žalos atlyginimą, o iš VĮ Registrų centro ir E. A. solidariai 690 503 Eur žalos atlyginimą (719 465 Eur – 28 962 Eur).Ieškovė UAB „Midas Marketing” (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Sinerta“) nurodė, kad 2006-04-19 ji su trečiuoju asmeniu P. Š. sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ERN-1580, kuria iš P. Š. įsigijo žemės sklypą už 2 400 000 Lt. Ieškovės nuosavybė į šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2006-04-20. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2006 m. liepos 27 d. nutarimu, priimtu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 12-1-0357-06, ieškovės nuosavybės teisės į sklypą buvo suvaržytos ir nustatytas visiškas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti sklypu. Vėliau, teismams pripažinus P. Š. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu iš P. Š. ieškovei priteisė 2 400 000 Lt (visą ieškovės sumokėtą žemės sklypo kainą). Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje pagal J. S. ieškinį ieškovei UAB „Midas Marketing“ ir trečiajam asmeniui P. Š. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais 2012 m. kovo 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2965-577/2011, 2006-03-02 sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ERN-728 (sudarytą J. S. apsimetusio nenustatyto asmens ir P. Š.) ir 2006-04-19 sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ERN-1580 (sudarytą P. Š. ir ieškovės) pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo, kadangi buvusi savininkė J. S. sklypą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96 str. 2 d.). Sklypas iš ieškovės buvo išreikalautas ir grąžintas J. S.. Nepaisant to, kad ieškovei teismo nuosprendžiu buvo priteista iš P. Š. visa ieškovės sumokėta sklypo kaina, tačiau iki šiol ieškovei pavyko išieškoti 325 424 Lt, kai patirti ir neatlyginti nuostoliai sudaro 719 465 Eur.Ieškovės teigimu, notaras E. A. tinkamai neįvykdė pareigos užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių (patvirtino žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ERN-728 neturėdamas visų duomenų apie sutarties šalis, todėl atliko pareigas nepakankamai apdairiai ir rūpestingai), o VĮ Registrų centras – neužtikrino duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, apsaugos (darbuotojai nepaisė J. S. prašymų be jos žinios neteikti jokių duomenų apie jai nuosavybės teise priklausantį turtą, aplaidžiai tvarkė Nekilnojamojo turto registre įregistruotų objektų bylas (neišsaugojo J. S. 2003-06-30 prašymo), netinkamai nustatė besikreipiančiojo asmens tapatybę ir jo įgaliojimus, išdavė sandoriui sudaryti būtinus dokumentus asmeniui, kurio tapatybė ir įgaliojimai nebuvo nustatyti tinkamai). Ieškovė nurodė, kad šie neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su ieškovės patirtais nuostoliais, t. y. egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime teismo prašė civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį nutraukti (ieškinys jau buvo patenkintas baudžiamojoje byloje, ieškovė prarado teisę ieškinį reikšti civilinio proceso tvarka, CPK 293 str. 1 d. 1 p.) arba, nenustačius pagrindo bylą nutraukti, reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš VĮ Registrų centro atmesti kaip nepagrįstą, o kitą ieškinio dalį (dėl atsakomybės taikymo kitiems atsakovams) spręsti teismo nuožiūra.VĮ Registrų centras teigė buvęs maksimaliai atidus ir rūpestingas, vadovavosi jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (Nekilnojamojo turto registro įstatymu (toliau – NTRĮ) ir Lietuvos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 379 patvirtintais NTR nuostatais (toliau – NTR nuostatai). Pažymėjo, kad pati J. S. Vilniaus filialo veiksmų neskundė, o tai reiškia, kad jokio savo teisių pažeidimo VĮ Registrų centro veiksmuose ji neįžvelgia. Taip pat pažymėjo, jog visi dokumentai, reikalingi sandoriui sudaryti, buvo išduoti įgaliojimo, atitinkančio visus įstatymų nustatytus reikalavimus, pagrindu, nesant akivaizdžių šio dokumento suklastojimo požymių. Teisės aktai jokių aplinkybių, kurioms esant NTR tvarkytojas galėtų atsisakyti tenkinti prašymą išduoti prašomus dokumentus įstatymų nustatyta tvarka įgaliotam asmeniui priklausomai nuo prašyme nurodytos tokių dokumentų reikalingumo priežasties, nenustato. Pažymėjo, kad Vilniaus filialo darbuotojai jokių jų veiklą reglamentuojančių materialinės teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų ir jai taikyti civilinę atsakomybę. Pagal NTRĮ 5 straipsnio 2 dalį NTR tvarkytojas yra atsakingas tik už tai, kad NTR įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, taip pat tvarkytojo atsakomybė ribojama NTRĮ 34 straipsnio 2 dalimi, kuomet NTR tvarkytojui pateikiami neteisingi duomenys. Nagrinėjamo ginčo atveju NTR tvarkytoja negali būti laikoma atsakinga už trečiųjų asmenų nusikalstamų veiksmų pasekmes, sukėlusias turtinę žalą ieškovei. Be to, įsiteisėjusiais teismų sprendimais visa apimtimi jau pripažinta kaltų asmenų atsakomybė bei visiškai priteistas padarytos turtinės žalos atlyginimas. Negalimumas išieškoti priteistą sumą ar jos dalį negali būti savarankišku pagrindu kitų asmenų civilinei atsakomybei kilti.Atsakovė taip pat prašė taikyti ieškinio senatį (NTRĮ 34 str. 2 d. 2 p., CK 1.125 str. 2 d., 1.126 str. 2 d.). Atsakovas notaras E. A. su ieškiniu nesutiko ir teismo prašė: 1) nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, o ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą; 2) taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį; 3) ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą, taip pat pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą (jį skaičiuojant nuo 2011-03-09); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad solidariosios atsakomybės taikymas tarp notaro, VĮ Registrų centro ir trečiojo asmens P. Š. nagrinėjamu atveju negalimas. Akcentavo, jog ieškovė reikalauja priteisti atlyginimą tos pačios žalos, atsiradusios tuo pačiu pagrindu, kuri jau yra priteista iš trečiojo asmens P. Š. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr.1-86-276/2010. Notaras, tvirtindamas sutartį, atliko viską, kas yra reikalaujama pagal teisės aktus, t. y. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurių konstatavimas yra viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Pažymėjo, jog ieškovei neigiami teisiniai bei ekonominiai padariniai atsirado išimtinai dėl nusikalstamas veikas padariusių asmenų veiksmų, kurie suklaidino ne tik notarą, bet ir VĮ Registrų centrą. Būtent šie nusikalstami veiksmai yra laikytini esantys tiesioginiame ir teisiškai reikšmingame priežastiniame ryšyje su ieškovei atsiradusia žala. Atsakovė ADB „Gjensidige“ (buvęs pavadinimas – UAB DK „PZU Lietuva“) atsiliepime teismo prašė ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti. Nurodė, kad pagal sudarytą profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį notaro civilinė atsakomybė buvo apdrausta laikotarpiu nuo 2005-07-01 iki 2006-06-30 100 000 Lt sumai. Draudimo objektas yra apdraustojo civilinė atsakomybė už tretiesiems asmenims padarytą žalą, kuri atsirado šios sutarties galiojimo terminu ir 3 metus nuo šios sutarties galiojimo termino pabaigos dėl šios sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų notaro veiksmų, susijusių su notaro profesine veikla. Draudimo bendrovės nuomone, ieškovės reikalavimas neatitinka draudimo sutartimi apibrėžto draudimo objekto bei draudžiamojo įvykio sąlygų, taip pat neįrodytos notaro E. A. civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (veikė pagal teisės aktų reikalavimus). Pažymėta, kad nei draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, nei per 3 metus po draudimo termino pabaigos nebuvo pareikštas reikalavimas dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliktų neteisėtų notaro veiksmų.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino, nustatęs, kad visos ieškovės nurodytos aplinkybės, sudarančios faktinį ieškinio pagrindą, ieškovei buvo žinomos dar ikiteisminio tyrimo metu, o senaties termino pradžios eiga sietina vėliausiai su 2011-03-09 (nuosprendžio įsiteisėjimo diena), kai į teismą kreiptasi 2015-03-07 (t. y. praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą).Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-767-407/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią (kurią siejo su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-07-09 nuosprendžio įsiteisėjimo data (2011-03-09)). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad žala, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovų, yra išvestinė ir atsirado dėl nusikalstamų P. Š. veiksmų, konstatavo, kad senaties termino pradžia reikalavimams atsakovams pateikti skaičiuojama nuo tada, kai ieškovei tapo žinoma, jog priteista žala iš P. Š. nebus išsiieškota (2015-02-06 gavus antstolės patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo kartu su išieškojimo negalimumo aktu). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas laikė, kad ieškovė ieškinį padavė nepraleidusi 3 metų ieškinio senaties termino. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą VĮ Registrų centro argumentą dėl NTRĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 1 mėnesio ieškinio senaties termino, nurodydamas, kad kreipimuisi į teismą taikomi bendrieji ieškinio senaties terminai.

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu: 1) ieškinį atmetė; 2) atsakovui E. A. iš ieškovės UAB „Midas Marketing“ priteisė 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytoja nevykdė kokių nors jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų pareigų, išduodant dokumentus, susijusius su sklypo registravimu Nekilnojamojo turto registre. Teismas pažymėjo, kad nei NTRĮ, nei NTR nuostatų atitinkamomis redakcijomis nenumatytas asmeniui priklausančių nekilnojamųjų daiktų jokių individualių duomenų atskiras tvarkymas ar tokių prašymų archyvavimas nekilnojamųjų daiktų archyvinėse bylose. Dėl to J. S. 2003-05-26 bei 2003-06-30 prašymai be jos žinios neišduoti jokių dokumentų, susijusių su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, neturėjo jokios teisinės reikšmės teisės aktų nustatytam J. S. nuosavybės teise priklausančio sklypo duomenų tvarkymui Nekilnojamojo turto registre, o VĮ Registrų centras neprivalėjo į juos atsižvelgti ir (ar) jais vadovautis. Pažymėjo, kad pati J. S. jokių pretenzijų dėl sklypo duomenų tvarkymo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nereiškė.Teismas taip pat nesutiko su ieškovės pozicija, kad VĮ Registrų centro darbuotojai netinkamai nustatė besikreipiančiojo asmens tapatybę. Teismas pažymėjo, kad P. B. asmens tapatybė ir įgaliojimai buvo nustatyti jo pateiktų duomenų pagrindu (Lietuvos Respublikos piliečio paso, išduoto P. B., ir 2006-01-23 įgaliojimo, kuriuo J. S. įgalioja tvarkyti visus sklypo dokumentus ir jį parduoti). Minėtų dokumentų suklastojimo faktas konstatuotas tik atlikus ikiteisminį tyrimą, tačiau suklastotus dokumentus pateikusio asmens tapatybė nustatyta nebuvo, todėl, teismo vertinimu, negalima sutikti su ieškovės argumentu dėl atsakovės darbuotojų netinkamai nustatytos P. B. prisistačiusio asmens tapatybės.Teismas pažymėjo, kad nei 2006 metais, nei šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato Nekilnojamojo turto registro tvarkytojos pareigos tikrinti prašymus teikiančių asmenų asmens tapatybės dokumentų galiojimo Negaliojančių asmenų dokumentų duomenų bazėje ar imtis kitų dokumentų (ne)galiojimo patikrinimo veiksmų.Vien aplinkybė, kad VĮ Registrų centrui 2006-02-13 pateiktame įgaliojime neįrašytas notarinio registro numeris, teismo vertinimu, neleidžia akivaizdžiai spręsti apie jo suklastojimą, įgaliojimui turint visus kitus privalomus rekvizitus: jis parengtas ant Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro blanko, pasirašytas tiek įgaliojimą išdavusio asmens, tiek notaro, patvirtintas notaro antspaudu. Pagrindo spręsti apie įgaliojimo suklastojimą VĮ Registrų centro darbuotojai neturėjo ir dėl to, kad jau kitą dieną (2006-02-14) VĮ Registrų centrui buvo pateiktas 2006-02-13 įgaliojimas su įrašytu notarinio registro numeriu.Teismas pažymėjo, kad jokie Nekilnojamojo turto registro tvarkytojos veiklą reglamentuojantys teisės aktai neįpareigoja atlikti skirtingu metu pateiktų skirtingų dokumentų, juose esančių parašų ir kitų rekvizitų palyginimo. Įgaliojime nebuvus akivaizdžių trūkumų (NTR 23 str. 4 d.), tai sudarė pagrindą VĮ Registrų centro darbuotojoms (skirtingus užsakymus vykdė skirtingos darbuotojos) P. B. prisistačiusiam asmeniui parengti pažymėjimą apie sklypo ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre bei pateikti dokumentų (2003-07-04 paveldėjimo teisės liudijimo, reg. Nr. 6216, ir sklypo plano) kopijas. Šie atsakovės darbuotojų veiksmai nepažeidė NTRĮ 42 straipsnio 3 dalies nuostatų.Teismas taip pat nesutiko, kad VĮ Registrų centras, priimdama sprendimą dėl P. Š. nuosavybės teisės įregistravimo NTR pagal notaro patvirtintą 2006-03-02 sutartį Nr. ERN-728 bei 2006-03-02 priėmimo perdavimo aktą Nr. ERN-729, turėjo patikrinti visus prieinamus tiek naująjį, tiek buvusį savininką identifikuojančius duomenis, kartu ir savininko parašo tikrumą. Teismas pažymėjo, kad tokie ieškovės teiginiai neparemti jokiomis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojos veiklą reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis. Be to, pagal NTRĮ 34 straipsnį ji neatsako už asmenų pažeistas teises, kai asmenys pateikė registro tvarkytojui neteisingus duomenis (CK 6.253 str. 1 d., 3 d.).Atsižvelgiant į aplinkybes, nustatytas aukščiau, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė VĮ Registrų centras neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o nesant vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, ji negalima, todėl ieškinio reikalavimus VĮ Registrų centro atžvilgiu atmetė.Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo solidaraus žalos atlyginimo prašoma iš atsakovo notaro E. A., sprendė, kad notarui prieš tvirtinant sandorį pateikti dokumentai (paveldėjimo teisės liudijimo kopija, patvirtinta VĮ Registrų centro, bei naujai parengtas pažymėjimas apie nuosavybės teisių įregistravimą į žemės sklypą), nesudarė pagrindo notarui abejoti dėl tvirtinamo sandorio teisėtumo. Tokią išvadą teismas darė remdamasis NTRĮ 42 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2003-06-13 iki 2007-07-21), taip pat tai, kad visi dokumentai, kurie buvo pateikti notarui, buvo išduoti VĮ Registrų centro su būtinais rekvizitais, pačios J. S. prašymu (veikiant jos atstovui pagal įgaliojimą). Teismas pažymėjo, kad įgaliojimas, kurio pagrindu VĮ Registrų centre buvo gauti dokumentai, notarui pateiktas nebuvo, nes sandorį atėjo sudaryti ir visus sandorio sudarymui reikalingus dokumentus notarui pateikė J. S. (aplinkybė, jog minėtus veiksmus atliko J. S. apsimetusi nenustatyta moteris paaiškėjo tik ikiteisminio tyrimo metu). Teismo vertinimu, notarui nebuvo jokio pagrindo reikalauti iš sutarties šalių pateikti kitų dokumentų, jog būtų galima papildomai įsitikinti parašų tapatumu. Tokios pareigos nenustato nė vienas notarų veiklą reglamentuojantis teisės aktas.Iš baudžiamosios bylos medžiagos teismas nustatė, kad notaras prieš tvirtindamas sandorį ne tik patikrino jam fiziškai pateiktus šalių dokumentus, patvirtinančius J. S. nuosavybės teisę į parduodamą žemės sklypą, bet ir vadovaudamasis Notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalimi patikrino šią informaciją ir valstybės registrų centriniuose duomenų bankuose, t. y. 2006-03-02 padarė išrašą iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apie žemės sklypo registraciją, taip pat žemės sklypo kadastro žemėlapio išrašą, be kita ko, patikrino, ar J. S. nuosavybės teisės į nurodytą žemės sklypą nėra apribotos areštu.Teismo vertinimu, aplinkybė, jog paveldėjimo teisės liudijimo kopija buvo išduota VĮ Registrų centro, o ne jį išdavusio notaro, neturėjo jokios lemiamos reikšmės sutarties sudarymo teisėtumui, kadangi tiek pirmasis, tiek antrasis subjektai turi teisę išduoti tokių dokumentų kopijas. Teismas taip pat nesutiko, kad grynųjų pinigų už įsigyjamą žemės sklypą išankstinis sumokėjimas turėjo sukelti notaro abejones dėl sandorio teisėtumo. Kokiu būdu tas atsiskaitymas buvo įvykdytas, ar to atsiskaitymo metu pardavėjai buvo sumokėta visa parduodamo nekilnojamojo daikto suma – nei atsakovas, nei kuris nors kitas notaro funkcijas vykdantis notaras neprivalo tikrinti ir už jų teisingumą neatsako. Notarai neatsako už šalių pareiškimus ir garantijas, kurie nesusiję su viešuose valstybės registruose tvarkomais duomenimis. Nagrinėjamu atveju sutarties šalys, sudarydamos šį sandorį, tą pačią dieną kartu pasirašė ir žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktą, o tai, teismo vertinimu, išsklaido abejones, jog atsiskaitymo fakto patvirtinimas sutartyje buvo fiktyvus. Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad notaras netinkamai atliko pareigas nustatant žemės sklypo pardavėjos tapatybę. Teismas pažymėjo, kad J. S. asmens tapatybė buvo tikrinama (nustatoma) pagal jos pateiktą asmens tapatybė patvirtinantį dokumentą taip, kaip tai nustato Notariato įstatymo 31 straipsnio 1 dalis. Savo ruožtu nei minėtas Notariato įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumatė notaro, tvirtinančio nekilnojamojo daikto sandorius, pareigos reikalauti iš sandorį sudarančių asmenų pateikti ankstesnius, su nekilnojamuoju turtu susijusius, anksčiau notariškai patvirtintus ir (ar) jį lydinčius dokumentus bei juose nustatyti esančių parašų (įrašų) tikrumą, juos lyginti, analizuoti.Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad notaras, prieš tvirtindamas sutartį notarine tvarka, savo pareigas atliko aplaidžiai, nes neturėjo duomenų nei apie pirkėjo, nei apie pardavėjo šeiminę padėtį, nenustatė jo teisinio režimo. Teismo vertinimu, pateikti duomenys patvirtina, kad parduodamas turtas J. S. priklausė asmeninės nuosavybės teise (buvo paveldėtas), o nuosavybės teisės įgijimo pagrindas buvo išviešintas ir Nekilnojamojo turto centrinėje duomenų bazėje esančiu įrašu, kurio išrašą atsakovas pats padarė ir patikrino. Aplinkybė, jog sutartyje nebuvo nurodyta, jog P. Š. perkamą turtą įgyja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ar asmeninės nuosavybės teise nėra ir nebuvo sudarytos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia priežastimi, todėl laikytina kaip nesusijusi su pareikštu ieškiniu.Dėl aukščiau nustatytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas notaras E. A. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o nesant vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, ieškinys jo (taip pat draudiko) atžvilgiu atmestas.

Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Midas Marketing“ teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: ieškovei iš atsakovų VĮ Registrų centro ir E. A. solidariai priteisti 719 465 Eur žalos atlyginimo, 28 962 Eur iš 719 465 Eur sumos priteisiant iš draudiko; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl sąlygų VĮ Registrų centro atsakomybei taikyti nebuvimo. Pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai VĮ Registrų centrui taikytina ne tik pagal CK įtvirtintą generalinio delikto principą, bet ir remiantis jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais –NTRĮ, NTR nuostatais. Atsakovė VĮ Registrų centras nevykdė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pažeidė pareigą elgtis rūpestingai, apdairiai ir atidžiai bei užtikrinti NTR saugomų duomenų apsaugą:

30.1. Dauguma Nekilnojamojo turto registre kaupiamų duomenų yra konfidencialūs ir itin reikšmingi, todėl jie gali būti atskleisti ne bet kam, ne bet kokiu būdu ir ne bet kokia tvarka. Viena iš pagrindinių atsakovės VĮ Registrų centro funkcijų yra kaupiamų duomenų apsauga (NTRĮ 2 str., 5 str. 2 d., 37 str. 2 d., 42 str. 3 d., 39 str. 1 d., NTR nuostatų 2 p., 78.1 p., 82 p., 94 p., 96 p., 96 str. 1 p., 96. 3 p., 96.5 p.). Atsižvelgiant į tai, tiek atsakovei VĮ Registrų centrui, kaip juridiniam asmeniui, tiek jo darbuotojams, dirbantiems su NTR kaupiamais duomenimis, taikomi aukščiausi atidumo, apdairumo ir rūpestingumo standartai, tokie asmenys privalo imtis visų įmanomų saugumo priemonių, kad NTR duomenys nepatektų asmenims, neturintiems teisės jais disponuoti. Nagrinėjamu atveju neigiamas pasekmes (žalą) ieškovei sukėlė ne patys dokumentai ar juose nurodyti duomenys, bet tai, kad jie buvo išduoti ne tam asmeniu (ne žemės sklypo savininkei J. S.). Atitinkamai notarui buvo pateikti ne 2003-07-04 paveldėjimo teisės liudijimo reg. Nr. 6216 ir žemės sklypo plano originalai ar notaro išduoti dublikatai, bet atsakovės VĮ Registrų centro patvirtintos kopijos. Taigi, VĮ Registrų centro įstatyme nustatytų pareigų pažeidimas pasireiškė tuo, kad ji neužtikrino, jog dokumentai, reikalingi pirkimo pardavimo sutarčiai sudaryti (2003-07-04 paveldėjimo teisės liudijimas, registro Nr. 6216, ir žemės sklypo planas; NTR pažymėjimas; pažyma notarui), nebūtų išduoti asmeniui, neturinčiam teisės tokius dokumentus gauti.

30.2. VĮ Registrų centro darbuotojai neatsižvelgė į J. S. 2003-05-26 ir 2003-06-30 pateiktus prašymus be jos žinios neišduoti jokių dokumentų, susijusių su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu. J. S. 2003-06-30 prašymą reikėjo įdėti į Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, tačiau tai nebuvo padaryta. Nekilnojamojo daikto savininko teisių apsauga savininko rašytiniu prašymu neišduodant dokumentų be savininko žinios kitiems asmenims negalėtų būtu vertinamas kaip veikimas ultra vires. Be to, apeliantė atkreipė dėmesį į tai, kad 2003-05-26 pareiškimas buvo patalpintas vidinėje VĮ Registrų centro duomenų bazėje, skirtoje darbuotojams, todėl laikytina, kad VĮ Registrų centras turėjo ne hipotetinę, bet realią galimybę vidinėje duomenų bazėje patalpinti ir J. S. 2003-06-30 pareiškimą.

30.3. Nesutiktina su teismo motyvais, kad VĮ Registrų centras neturėjo pareigos atsižvelgti į J. S. 2003-05-26 ir 2003-06-30 prašymus. Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 17 straipsnio 1 dalį duomenų subjektas šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę reikalauti sustabdyti, išskyrus saugojimą, savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, kai duomenys tvarkomi nesilaikant šio ir kitų įstatymų nuostatų. Taigi, J. S. prašymai turi (turėjo) būti įvertinti kaip reikalavimas sustabdyti duomenų apie jai priklausantį nekilnojamąjį turtą teikimą kitiems duomenų gavėjams, išskyrus jai asmeniškai, siekiant išvengti galimo neteisėto duomenų tvarkymo.

30.4. VĮ Registrų centro darbuotojai dokumentus P. B. apsimetusiam asmeniui išdavė pagal asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuris buvo paskelbtas negaliojančiu, nepatikrinę viešai prieinamos informacijos Negaliojančių asmens dokumentų duomenų bazėje. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad VĮ Registrų centrui tokia pareiga nenustatyta, nesudaro pagrindo VĮ Registrų centrui netaikyti civilinės atsakomybės. Nesutiktina, kad kiekvienas veiksmas, atliktinas vykdant NTR registro tvarkytojo funkcijas, būtų įtvirtintas įstatyme ar kitame norminiame teisės akte.

30.5. VĮ Registrų centro darbuotojai ignoravo aplinkybę, kad P. B. prisistačiusio asmens pateiktas 2006-01-23 išduotas įgaliojimas veikti J. S. vardu buvo akivaizdžiai suklastotas (nebuvo notarinio registro Nr.) (šiam faktui nustatyti nereikėjo jokių ekspertizių), t. y. įgaliojimas neatitiko Notariato įstatymo 37 straipsnio bei Teisingumo ministro 2004 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1R-64 patvirtintų notaro registro, tvirtinamų įrašų ir notarinių liudijimo formų pildymo taisyklių 1, 2 punktų. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įgaliojimai turėjo visus privalomus rekvizitus, o vien notarinio registro numerio nebuvimas – nepakankamas požymis dokumento suklastojimo faktui konstatuoti.

30.6. VĮ Registrų centras darbuotojai ignoravo aplinkybę, kad 2006-02-14 (t. y. kitą dieną) kartu su prašymu J. S. vardu parengti, išduoti ir patvirtinti registro ir kadastro duomenų bylose esančių dokumentų (2003-07-04 paveldėjimo teisės liudijimo ir sklypo plano) kopijas buvo pateiktas neva tas pats 2006-01-23 J. S. tariamai išduotas įgaliojimas P. B., kuris akivaizdžiai skyrėsi nuo išvakarėse 2006-02-13 pateikto įgaliojimo varianto. Esant tokiai tariamai 2006-01-23 J. S. išduotų įgaliojimų tariamam P. B. įvairovei, atsakovės VĮ Registrų centro darbuotojai jiems prieinamomis priemonėmis turėjo pareigą ir galimybę patikrinti (pvz., susisiekiant su notaro biuru, kadangi notarų biuro rekvizitai buvo nurodyti), ar notarė A. P. tikrai yra patvirtinusi įgaliojimą, kuriuo J. S. įgaliojo P. B. atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus, tačiau to nepadarė.

30.7. VĮ Registrų centro darbuotojai nepalygino 2006-01-23 išduotuose J. S. įgaliojimuose ir pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. ERN-728 nurodytų J. S. paso duomenų, nors pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ERN-728 sudaryta praėjus tik kiek daugiau kaip mėnesiui po tariamo įgaliojimo išdavimo. Nors pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių aplinkybių, sprendė, kad atsakovei nėra nustatytos pareigos atlikti skirtingu metu pateiktų dokumentų, juose esančių parašų ir kitų rekvizitų palyginimo ar vertinti kitus dokumentų galimo suklastojimo požymius, tačiau, apeliantės teigimu, tokie veiksmai turėjo būti atlikti siekiant tinkamai atlikti teisės aktų pavestas funkcijas.

30.8. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovė VĮ Registrų centras dokumentų, kuriais remiantis žemės sklypas buvo įregistruotas J. S. vardu, t. y. 2003-07-04 paveldėjimo teisės liudijimo, registro Nr. 6216, bei žemės sklypo plano kopijas išdavė nesant motyvuoto besikreipiančio asmens prašymo, taip pažeidžiant NTRĮ 42 straipsnio 3 dalį.

Apeliantės teigimu, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina egzistuojant visas atsakovės VĮ Registrų centro civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (atsakovė VĮ Registrų centras nevykdė jai teisės aktais nustatytos pareigos užtikrinti duomenų, kaupiamų NTR, teisingumą ir saugumą), netiesioginį priežastinį ryšį (jei nebūtų atsakovės VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebūtų išduoti pirkimo-pardavimo sutarčiai Nr. ERN-728 sudaryti būtini dokumentai ir (ar) ši sutartis nebūtų buvusi įregistruota Nekilnojamojo turto registre, taigi, nebūtų buvusi sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ERN-1580 ir apeliantė nebūtų patyrusi žalos), kaltė (vykdydami įstatymo nustatytas pareigas atsakovės VĮ Registrų centro darbuotojai nebuvo maksimaliai apdairūs, atidūs ir rūpestingi), žala (apeliantė patyrė 719 465 Eur nuostolių).Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurių pagrindu atsisakyta tenkinti ieškinį notaro E. A. atžvilgiu (nenustačius, kad jo veiksmai atitiko notarams keliamus didesnius atidumo, atsargumo, rūpestingumo, protingumo reikalavimus):

32.1. E. A. veiksmai, tvirtinant pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ERN-728 ir perdavimo-priėmimo aktą Nr. ERN-729, negali būti vertinami kaip atitinkantys jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (Notariato įstatymo 2 str. 1 d., 31 str., 46 str.), o jis pats – kaip pakankamai rūpestingas ir atidus asmuo. Priešingai, jis, kaip notaras, pareigos užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, neįvykdė.

32.2. Nagrinėjamu atveju notarui buvo pateikta ne žemės sklypo įsigijimą patvirtinančio dokumento – 2003-07-04 paveldėjimo teisės liudijimo, registracijos Nr. 6216 – originalas, bet kopija, patvirtinta atsakovės VĮ Registrų centro. Kartu buvo pateiktas ir 2006-01-23 parengtas ir išduotas Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas. Tai reikštų, kad žemės sklypo savininkas buvo praradęs tiek vieno, tiek kito dokumento originalus. Be to, paveldėjimo teisės liudijimo kopija buvo patvirtinta atsakovės VĮ Registrų centro, o ne paveldėjimo teisės liudijimą išdavusio notaro. Šios aplinkybės, taip pat sandorio sudarymo aplinkybės (padirbto J. S. paso pateikimas, parašų, esančių pase ir pirkimo-pardavimo sutartyje bei priėmimo perdavimo akte skirtingumas) atsakovui, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, turėjo sukelti pagrįstų įtarimų.

32.3. Notaras privalėjo pastebėti ir paso klastojimo požymius, kurie yra akivaizdūs ir nereikalauja specialių žinių.

32.4. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad nusikalstamos gaujos organizatorius L. L. palaikė artimus ryšius su atsakovo notaro E. A. padėjėja J. J., o atsakovas tvirtino ne tik šioje byloje nurodomus sandorius, bet ir kitus, pagal kuriuos sukčiavimo būdu taip pat buvo užvaldomi žemės sklypai.

32.5. Prieš tvirtindamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ERN-728 atsakovas E. A. turėjo nustatyti ir sutartyje įrašyti turto teisinį režimą (bendroji ar asmeninė nuosavybė), o šią pareigą privalėjo padaryti ne tik pardavėjo, bet ir pirkėjo atžvilgiu. Ši ir kitos aplinkybės patvirtina, kad E. A. biure sandoriams, susijusiems su L. L., galėjo būti taikomi žemesni nei dera atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, atsietai vertindamas nustatytas faktines aplinkybes, padarė klaidingas išvadas.

33. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra visos sąlygos atsakovo notaro civilinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai (atsakovas notaras E. A. nevykdė pareigų, nustatytų Notariato įstatymo 2 str., 31 str. ir 46 str.), priežastinis ryšys (jei atsakovas notaras E. A. būtų laikęsis įstatyme nustatytų pareigų, pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ERN-728 nebūtų buvusi sudaryta, atitinkamai nebūtų buvusi sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ERN-1580 ir apeliantė nebūtų patyrusi žalos), kaltė (atsakovas notaras E. A. nebuvo pakankamai atidus, apdairus ir rūpestingas, vykdydamas įstatymų jam nustatytas pareigas), žala (apeliantas patyrė 719 465 Eur nuostolių).

34. Apeliantės prašomą priteisti žalą sudaro: skirtumas tarp apeliantės už žemės sklypą sumokėtos 2 400 000 Lt sumos ir atgautų 326 789 Lt; 44 744,19 Eur (154 492,75 Lt) palūkanų, sumokėtų AB SEB bankas už laikotarpį nuo 2006-05-04 iki 2007-07-20; 66 078,26 Eur (228 155 Lt) palūkanų, sumokėtų AB „Swedbank“ už laikotarpį nuo 2007-07-31 iki 2011-12-01; 1 700,68 Eur (6 000 Lt) komisinių už tarpininkavimą; 1 781,02 Eur (6 149,50 Lt) atlyginimo notarui atsakovui E. A. už pripažintos negaliojančia pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ERN-1580 patvirtinimą; 2 085,26 Eur (7 200 Lt) AB SEB banko kredito sutarties administravimo mokesčio; 2 595,36 Eur (8 961,27 Lt) AB „Swedbank“ kredito sutarties administravimo mokesčio.

35. Atsakovams notarui E. A. ir VĮ Registrų centrui taikytina solidarioji atsakomybė, o iš draudiko priteistina 28 962 Eur suma.

36. Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

Priešingai nei siekia įrodyti apeliantė, Nekilnojamojo turto registro tvarkytoja atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Taigi, Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumas ir apsauga priklauso nuo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojai pateikiamų dokumentų ir duomenų teisingumo. Sistemiškai vertinant NTRĮ 5 straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio 4 dalies, 34 straipsnio nuostatas, NTR tvarkytoja ginčo atveju (į tvarkytoją kreipusis asmeniui, kurio tapatybė nustatyta pagal pateiktą pasą, o įgaliojimai veikti – 2006-01-23 įgaliojimo pagrindu, nesant akivaizdžių dokumentų netikrumo požymių) neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti prašomus veiksmus – išduoti pažymėjimą apie žemės sklypo ir daiktinių teisių į jį įregistravimą NTR, 2003-07-04 paveldėjimo teisės liudijimo reg. Nr. 6216 ir sklypo plano kopijas.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nei 2006 metais, nei dabar galiojantys teisės aktai nenumatė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareigos patikrinti prašymus teikiančių asmenų asmens tapatybės dokumentų galiojimą Negaliojančių asmens dokumentų duomenų bazėje ar imtis kitų dokumentų galiojimo patikrinimo veiksmų, nenumatytų teisės aktuose.NTR tvarkytoja prašymą išduoti dokumentus įvykdė tik P. B. prisistačiusiam asmeniui pateikus J. S. įgaliojimą su įrašytu notarinio registro numeriu, todėl laikytina, kad jis atitiko visus reikalaujamus rekvizitus bei neturėjo akivaizdžių klastojimo požymių.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojos veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato asmeniui priklausančių nekilnojamųjų daiktų jokių individualių duomenų atskiro tvarkymo ar tokių prašymų archyvavimo nekilnojamųjų daiktų archyvinėse bylose. Pažymėtina, kad prašymų pateikimo metu J. S. nuosavybės teisė į sklypą nebuvo įregistruota, todėl jie niekaip negalėjo būti susieti su ateityje būsiančio įsigyto sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir šio sklypo archyvinės bylos dokumentais. 2003-08-01 įregistravus J. S. nuosavybės teisę į žemės sklypą ir išdavus pažymėjimą, jame jokių įrašų apie šio sklypo duomenų tvarkymo ir dokumentų išdavimo apribojimus nebuvo.Nesutiktina, kad P. B. prisistačiusiam asmeniui dokumentai išduoti nesant jo motyvuoto prašymo. Toks prašymas buvo grindžiamas pateiktais dokumentais ir jų turiniu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojai pateiktas 2006-01-23 įgaliojimas, suteikiantis teisę savo nuožiūra aptartomis sąlygomis ir kaina parduoti sklypą, atitiko įstatymų reikalavimus ir patvirtino šio asmens teisę gauti prašomus dokumentus.Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytoja taip pat neprivalėjo tikrinti visus prieinamus tiek senąjį, tiek naująjį savininkus identifikuojančius duomenis, buvusio savininko parašo tikrumą, jei turto perleidimo sandorį sudarė jis pats, t. y. atlikti dokumentų ekspertinį tyrimą bei nustatyti dokumentų klastojimo faktus.Apeliantė nepagrįstai siekia sutapatinti notarui ir VĮ Registrų centrui taikomą aukščiausią atidumo, apdairumo ir rūpestingumo standartą.Apeliantė skundą grindžia nebeaktualiais kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005, 2003-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003).Nesutiktina su argumentais dėl solidariosios atsakomybės taikymo. Apeliantė, solidariąją atsakomybę grįsdama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008, nesilaiko joje pateiktų išaiškinimų ir įrodinėtinų aplinkybių, neatsižvelgia į kitų šioje byloje dalyvaujančių asmenų atliktus veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdį, žalos padarymo aplinkybes, jų sukeltas pasekmes, t. y. solidariąją atsakomybę siekia taikyti formaliai.Kitus apeliacinio skundo argumentus prašoma spręsti pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Atsakovas E. A. atsiliepime į apeliacinį skundą teismo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir iš ieškovės atsakovui priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Notarai sudaromų sandorių teisėtumą turi užtikrinti civilinės, bet ne baudžiamosios teisės prasme. Tuo atveju, jei sudarytas sandoris yra neteisėtas tiek baudžiamosios, tiek civilinės teisės prasme, notarui civilinė atsakomybė taikytina tik tada, jei nustatoma, jog jis veikė bendrai su nusikalstamą veiką padariusiais asmenimis.Nesutiktina su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad atsakovas pažeidė (netinkamai vykdė) Notariato įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, t. y. tinkamai nenustatė fizinio asmens, kuris prašo atlikti notarinį veiksmą, tapatybės:Apeliantė, teigdama, kad notarui pateikto neva J. S. paso klastojimo (netikrumo) požymiai buvo akivaizdūs, neatkreipia dėmesio į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, t. y. kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ištirtas paso neteisėto pagaminimo faktas (dėl duomenų nebuvimo), todėl nėra objektyvių galimybių įvertinti, ar jo netikrumas buvo toks akivaizdus, jog atsakovui dėl jo teisėtumo turėjo ar galėjo kilti pagrįstų abejonių. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atlikta subjektyvia paso klastojimų požymių analize neturi būti remiamasi, juolab, kad ji atlikta esant kitai faktinei situacijai – žinant, kad sandorių sudarymui buvo panaudotas netikras pasas. Notaras, atlikdamas ginčo notarinius veiksmus, vadovavosi prezumpcija, jog valstybinių įstaigų ir institucijų išduoti dokumentai yra teisėti ir galiojantys, kol nenuginčyti, o sandorių šalys veikia sąžiningai.Nesutiktina su apelianto pozicija, kad atsakovas pažeidė (netinkamai vykdė) Notariato įstatymo 31 straipsnio 3 dalį, t. y. neatliko pareigos patikrinti asmenų, kurie prašo atlikti notarinį veiksmą, parašų tikrumą:Notariato įstatymas nustatė (ir šiuo metu nustato) tik du atvejus, kuomet notarai privalo lyginti asmenų parašus: pirma, kai yra liudijamas parašo dokumentuose tikrumas (Notariato įstatymo 26 str. 5 d.); 2) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais (Notariato įstatymo 31 str. 3 d.). Ginčo atveju atsakovas tvirtino ginčo sandorius (nebuvo liudijamas tariamos J. S. parašo dokumentuose tikrumas), o apeliantė neįrodė (ir negalėjo įrodyti) esant kokiam nors kitam atvejui, kurio pagrindu atsakovas būtų turėjęs atlikti parašų palyginimą. Pagal Notariato įstatymo 32 straipsnio 1 dalį atsakovas tariamos J. S. parašų, esančių ginčo sandorių dokumentuose, tapatumą (tikrumą) būtų turėjęs tikrinti su tapatybę patvirtinančiu dokumente esančiu parašu, nebent tuo atveju, jei ji būtų pasirašiusi ginčo sandorį ne notaro akivaizdoje. Tiek notarui pateiktame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, tiek ginčo sandorių dokumentuose buvo tik tariamos J. S. parašai. Atsižvelgiant į tai, objektyvus parašų patikrinimas nebūtų galimas. Kartu ydinga laikytina ir apeliantės skunde pateikta subjektyvi parašų analizė, kurios išsamumas paneigia pačios apeliantės teiginį dėl parašų akivaizdaus skirtingumo. Tuo atveju, jei paso klastojimo (parašų) faktas buvo toks akivaizdus, atsakovas būtų turėjęs atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, o jei nebūtų atsisakęs – būtų pripažintas kaltu ir nuteistas už bendrininkavimą vykdant nusikaltimą.Nesutiktina su skundo argumentais, kad nusikalstamos gaujos organizatoriaus L. L. ir atsakovo padėjėjos J. J. santykiai turėjo kokios nors įtakos notaro veiksmų atlikimo tinkamumui. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas apie tokius nurodytų asmenų santykius būtų ką nors žinojęs. L. L. buvo eilinis klientas. Be to, pagal Notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalį notaras atsako tiek už savo, savo atstovo, tiek už notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, todėl bet kokiu atveju (nepaisant L. L. ir J. J. santykių), visus parengtus dokumentus tikrino ir ginčo sandorius notarine tvarka tvirtino pats.Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino duomenis, susijusius su sandorio kainos sumokėjimo aplinkybėmis ir padarė pagrįstą išvadą dėl notaro pareigos tikrinti sumokėjimo faktą, nebuvimo. Apeliantė skunde įrodinėdama, kad ši aplinkybė patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus (tinkamą pareigų neatlikimą), nepažymi, kad po ginčo sandorio sudarymo atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka dar 2006-03-07 visą būtiną informaciją apie J. S. ir P. Š. sudarytą ginčo sandorį Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos nustatytais terminais ir tvarka pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.Nesutiktina su apeliaciniame skunde pakartotinai nurodomomis aplinkybėmis, jog notaras, prieš tvirtindamas ginčo sandorį notarine tvarka, neturėjo jokių duomenų nei apie pirkėjo, nei apie pardavėjo šeiminę padėtį, nenustatė turto teisinio režimo, dėl to savo pareigas atliko netinkamai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl šių argumentų pasisakė ir tinkamai juos įvertino, o tai, kad teismo pozicija nesutampa su apeliantės, nereiškia, jog buvo pažeistos materialiosios ar procesinės teisės normos.Nesutiktina su apeliantės prašomos priteisti žalos dydžiu. Nepriklausomai nuo to, iš ko yra kildinama ieškovės nurodyta žala (ar iš paties ginčo sandorio, ar bankams sumokėtų palūkanų, ar notarui sumokėto atlyginimo) ji visa gali būti priteista apeliantei tik iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų. Vien tai, kad ginčo sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais, notaro gautas atlyginimas juos tvirtinant nelaikytinas nei nepagrįstu praturtėjimu, nei be pagrindo įgytu turtu. Sumokėtas notarui atlygis ieškovei galėtų būti priteisiamas tik įrodžius civilinės atsakomybės sąlygas.Nesutiktina su apeliantės reikalavimu ieškinio tenkinimo atveju taikyti solidariąją notaro ir VĮ Registro centro atsakomybę. Atsakovų bei trečiojo asmens P. Š. nesiejo bendri neteisėti veiksmai, asmenys iš esmės vienas apie kitą nežinojo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos pagal apeliacinį skundą nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).Iš civilinės bei pridėtos baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad J. S. 2006-03-02 atsakovo notaro E. A. patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. ERN-728, sandoris patvirtintas 15.30 val.) (toliau – 2006-03-02 pirkimo pardavimo sutartis) P. Š. pardavė 3,7368 ha dydžio žemės sklypą, miško plotas 0,1431 ha kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Sandorio šalys 2006-03-02 atsakovo notaro E. A. patvirtintu (notarinio registro Nr. 729) perdavimo-priėmimo aktu pareiškė, kad J. S. perdavė, o P. Š. priėmė minėtą žemės sklypą. 2006-03-02 pirkimo-pardavimo sutartyje (sutarties 1 dalis) nurodyta, kad parduodamas žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso J. S. pagal: 2003-07-04 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 6216; 2006-02-23 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjimą apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre; 2006-02-21 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) (b. b. t. 5, b. l. 165–166).2006-04-19 nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo UAB „Sinerta“ (dabar – UAB „Midas Marketing“) pagal P. Š. ir UAB „Sinerta“ atsakovo notaro E. A. patvirtintą (notarinio registro Nr. 1580) pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – 2006-04-19 pirkimo-pardavimo sutartis). 2006-04-19 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad minėtas žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso P. Š. pagal: 2006-03-02 Vilniaus m. 34-ame notaro biure patvirtintą sutartį, reg. Nr. ERN-728; 2006-03-02 Vilniaus m. 34-ame notaro biure patvirtintą Priėmimo-perdavimo aktą, reg. Nr. ERN-729, pagal 2006-03-02 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjimą apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre; 2006-03-06 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymą apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini); pagal 2006-04-12 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymą apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) (b. b. t. 5, b. l. 186–188). Žemės sklypas 2006-04-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu UAB „Sinerta“ nuosavybės teise VĮ Registrų centre įregistruotas 2006-04-21.2006-07-26 atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-0357-06 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2006-03-02 panaudojus suklastotus dokumentus buvo sudaryta ir Vilniaus m. 34-ojo notarų biuro notaro E. A. patvirtinta J. S. priklausančio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria J. S. šį sklypą neva pardavė P. Š., o 2006-04-19 šis sklypas buvo parduotas UAB „Sinerta“ (b. b. t. 1, b. l. 13). P. Š. kaltintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (b. b. t. 36, b. l. 89).Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. liepos 27 d. nutarimu buvo laikinai apribotos UAB „Sinerta“ nuosavybės teisės į žemės sklypą. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas nutartimis laikino apribojimo terminas ne kartą pratęstas (iki 2007-04-27, iki 2007-07-27, iki 2007-10-27, iki 2008-01-27; iki 2008-04-27; iki 2008-07-27; iki 2008-10-27; iki 2009-01-27; iki 2009-04-27; iki 2009-07-27 (t. 27; b. l. 2-103) (b. b. t. 39, b. l. 74-75).Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu J. S. pripažinta civiline ieškove ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 12-1-0357-06 (b. b. t. 7, b. l. 118), o 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu civiline ieškove pripažinta ir UAB „Sinerta“ 2 400 000 Lt sumai (b. b. t. 7, b. l. 127).Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-276/2010, P. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 3 metams laisvės atėmimo bausme; taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 24 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 1 metams laisvės atėmimo bausme. Subendrinus paskirtas bausmes paskirta 3 metai laisvės atėmimo bausmė (b. b. t. 40). Minėtu nuosprendžiu J. S. civilinis ieškinys atmestas, o iš P. Š. UAB „Sinerta“ priteista 2 400 000 Lt.Teismas nustatė, kad P. Š., veikdamas L. L. suburtoje organizuotoje ir jo vadovaujamoje bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal L. L. iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą ir tarpusavio vaidmenų pasiskirstymą, turėdamas tikslą apgaule L. L. naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę – nuosavybės teisę į J. S. priklausantį žemės sklypą bei didelės vertės svetimą turtą – UAB „Sinerta“ priklausančias pinigines lėšas, 2006-03-02 15 val. 30 min. Vilniaus miesto 34-ame notarų biure ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui melagingai prisistačiusiam pardavėjos J. S. vardu ir notarui pateikus žinomai suklastotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), neva išduotą 2005-07-22 J. S. vardu su įklijuota ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nuotrauka ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagaminto netikro 2006-01-23 įgaliojimo, notarinio registro Nr. 701, neva patvirtinto Vilniaus m. 35-ojo notaro biuro notarės A. P., pagrindu VĮ Registrų centro Vilniaus filiale gautus žemės sklypo dokumentus, taip pat P. Š. prisistačius tariamu pirkėju bei notarui melagingai pareiškus, jog už perkamus žemės sklypus pinigai (2 250 000 Lt) neva yra sumokėti ir taip suklaidinus notarą, suklastojo tikrus dokumentus – pasirašė 2006-03-02 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ERN-728, 2006-03-02 perdavimo-priėmimo aktą, notarinio registro Nr. ERN-729, dėl J. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo tariamo pardavimo, po ko P. Š., vykdydamas iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, 2006-04-19 17 val. 20 min. Vilniaus miesto 34-ame notarų biure pateikė notarui žinomai suklastotą dokumentą – 2006-03-02 pirkimo-pardavimo sutartį ir pasirašė su UAB „Sinerta“ 2006-04-19 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ERN-1580, pagal kurią dalį pinigų (50 000 Lt) P. Š. pirkėjas UAB „Sinerta“ sumokėjo prieš pasirašant šią sutartį, 360 000 Lt įsipareigojo sumokėti į VMI sąskaitą, kaip mokėtiną pajamų mokestį už P. Š., o likusią dalį (1 990 000 Lt) – bankiniu pavedimu į P. Š. asmeninę sąskaitą. Tokiu būdu P. Š. suklastojo tikrus dokumentus – 2006-03-02 pirkimo-pardavimo sutartį (ERN-728), perdavimo-priėmimo aktą (ERN–729) bei, veikdamas L. L. suburtoje organizuotoje ir jo vadovaujamoje bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule L. L. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę į nuosavybės teise priklausantį J. S. žemės sklypą bei didelės vertės svetimą turtą – UAB „Sinerta“ turtą, tuo pastarajai padarydamas 2 400 000 Lt dydžio žalą.Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-41/11, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendį pakeitė: P. Š. padarytą veiką iš BK 24 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies, BK 24 straipsnio 3 dalies, 300 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Taip pat civilinei ieškovei J. S. pripažino teisę į ieškinių patenkinimą, klausimą dėl jų dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (b. b. t. 41, b. l. 250–281).Vilniaus apygardos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytais faktais ir įrodymų vertinimu, nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nuteistasis P. Š. už piniginį atlygį L. L. nurodymu prisistatė notarui tariamu pirkėju, melagingai nurodė, kad už žemės sklypą J. S. sumokėjo pasirašydamas 2006-03-02 pirkimo-pardavimo sutartį, perdavimo priėmimo akte, notarinių veiksmų registre, suklastojo šiuos dokumentus, po to surado tarpininką V. P., pateikė notarui žinomai suklastotą pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašė su UAB „Sinerta“ atstovu O. M. 2006-04-19 pirkimo-pardavimo sutartį. Tokiu sukčiavimo būdu įgijo L. L. nuosavybės teisę į J. S. priklausantį žemės sklypą bei į didelės vertės svetimą UAB „Sinerta“ turtą (sumokėtus pinigus už sklypą). (b. b. t. 41, b. l. 267). Vilniaus apygardos teismas nesutiko tik su pirmosios instancijos teismo atliktu nusikalstamos veikos kvalifikavimu, todėl P. Š. veiką perkvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (t. 41, b. l. 268).Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovams P. Š. ir UAB „Midas Marketing“ (buvusi UAB „Sinerta“) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, 2012 m. kovo 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2639-577/2012, ieškinį tenkino: pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo dienos 2006-03-02 nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį bei to paties nekilnojamojo turto 2006-04-19 pirkimo-pardavimo sutartį bei taikė restituciją – minėtą žemės sklypą grąžino J. S. asmeninėn nuosavybėn.Ieškovė UAB „Midas Marketing“ (buvusi UAB „Sinerta“) remdamasi aukščiau nustatytomis aplinkybėmis 2015-03-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama civilinę atsakomybę taikyti VĮ Registrų centrui, taip pat notarui E. A., nurodydama, kad tuo atveju, jei šie subjektai būtų buvę pakankamai atidūs ir rūpestingi, būtų tinkamai atlikę jiems teisės aktų pavestas pareigas, nebūtų įvykę neteisėtų žemės sklypo perleidimo sandorių, ieškovei sukėlusių žalą.Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinys atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-767-407/2016, minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus dėl netinkamai aiškintų ir taikytų ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų, ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė nenustačius atsakovais patrauktų VĮ Registrų centro ir notaro E. A. civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Apeliantei (ieškovei) UAB „Midas Marketing“ nesutinkant su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro minėto sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, t. y. nagrinėjamu atveju spręstina dėl VĮ Registrų centro ir notaro E. A. civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo pagal susiklosčiusią faktinę aukščiau aprašytą situaciją, susijusią su žemės sklypo perdavimo (pardavimo) aplinkybėmis.

Dėl VĮ Registrų centro atsakomybės

Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsisakė ieškinį tenkinti VĮ Registrų centro atžvilgiu. Apeliantės teigimu, egzistuoja visos VĮ Registrų centro civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – neteisėti veiksmai (nevykdė pareigos užtikrinti duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumo ir saugumo); priežastinis ryšys (nesant minėtų neteisėtų veiksmų ieškovei nebūtų kilusi žala, nes nebūtų buvę sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoriai, t. y. ji nebūtų įsigijusi žemės sklypo, dėl kurio vėlesnio netekimo ji patyrė žalą); kaltė (VĮ Registrų centro darbuotojai nebuvo maksimaliai apdairūs, atidūs, rūpestingi); žala (apeliantė teigia patyrusi 719 465 Eur dydžio nuostolių).Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. liepos 27 d. nutartimi nutarta leisti daryti poėmį VĮ Registrų centre, siekiant paimti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą, 2006-02-12 – 2006-04-21 VĮ Registrų centro užsakymų priėmimo ir dokumentų išdavimo grupės išduodamų dokumentų registracijos žurnalus bei dokumentus, patvirtinančius su minėtų sklypų susijusių dokumentų paruošimą bei išdavimą interesantams (prašymus, dokumentų atidavimo protokolus, pažymas), to paties laikotarpio apmokėjimo už VĮ Registrų centro paslaugas dokumentų originalus, susijusius su minėtu žemės sklypu (b. b. t. 5, b. l. 3–4).Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-276/2010, nustatyta (tai patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys dokumentai), kad poėmio protokolu iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Vilniaus rajono skyriaus buvo paimti šie žemės sklypo bylos dokumentai: 2006-02-14 J. S. prašymo Nr. w-1620361 atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypo), registro ir kadastro duomenų bylose esančių dokumentų kopijų parengimą, išdavimą ir patvirtinimą, kopija; prašymą pateikęs asmuo – B. P. įgaliotas asmuo pagal 2006-01-23 įgaliojimą Nr. 701 bei parašas (b. b. t. 5, b. l. 152); Vilniaus m. 35 notaro biuro notarės A. P. patvirtinto įgaliojimo (notarinio registro Nr. 701) kopija, Registre registruotas įgaliojimas 2006-02-14 Nr. 875 (b. b. t. 5, b. l. 153); 2006-02-21 elektroniniu paštu pateikto J. S. vardu prašymo Nr. 1-1625418 atlikti žemės sklypo pažymą sandoriui, kopija (b. b. t. 5, b. l. 154); 2006-02-21 elektroniniu paštu pateikto J. S. vardu prašymo Nr. 1-1625419 atlikti žemės sklypo juridinio fakto apie sudarytą sandorį įregistravimą, kopija (b. b. t. 5, b. l. 155); 2006-02-20 J. S. užsakymo Nr. AYE 76938 pažymos sandoriui, užsakymo tikslas – pirkimas-pardavimas, kopija (b. b. t. 5, b. l. 156); 2006-02-21 elektroniniu paštu J. S. vardu pateikto prašymo Nr. 1-1625417 atlikti žemės sklypo vidutinės rinkos vertės perskaičiavimą, kopija (b. b. t. 5, b. l. 157); 2006-02-21 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, kopija (b. b. t. 5, b. l. 158–159); 2006-02-13 J. S. prašymo Nr. R-1618391 atlikti žemės sklypo pažymėjimą (P. B. su parašu), kopija (b. b. t. 5, b. l. 160); Vilniaus m. 35 notaro biuro notarės A. P. patvirtinto įgaliojimo, Registre įregistruoto 2006-02-13 Nr. 825, kuriuo 2006-01-23 J. S. įgalioja P. B. tvarkyti visus asmeninius dokumentus, kopija (b. b. t. 5, b. l. 161); 2006-02-23 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kopija (b. b. t. 5, b. l. 162–163); 2006-03-02 P. Š. prašymo Nr. 1642645 atlikti žemės sklypo įsigyjamo nuosavybėn privačios žemės sklypo įregistravimą, kopija (b. b. t. 5, b. l. 164); 2006-03-02 pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. ERN-728), kuria pardavėja J. S. parduoda P. Š. nuosavybėn žemės sklypą, kopija (b. b. t. 5, b. l. 165–166); 2006-03-02 perdavimo-priėmimo akto Nr. ERN 729, kuriuo J. S. ir P. Š. surašė aktą apie tai, kad 2006-03-02 parduotas žemės sklypas, kopija (b. b. t. 5, b. l. 167); 2006-03-02 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kopija (b. b. t. 5, b. l. 168–169); 2006-03-06 P. Š. prašymo Nr. 1645658 atlikti žemės sklypo pažymą sandoriui, kopija (b. b. t. 5, b. l. 170); 2006-03-06 P. Š. prašymo Nr. 1645661 atlikti žemės sklypo juridinio fakto apie sudarytą sandorį įregistravimą, kopija (b. b. t. 5, b. l. 171); 2006-03-06 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kopija (b. b. t. 5, b. l. 172–173); 2006-04-11 P. Š. prašymo Nr. R-1705695 atlikti žemės sklypo pažymą sandoriui, kopija; 2006-04-12 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kopija (b. b. t. 5, b. l. 174); 2006-04-12 P. Š. prašymo Nr. 1-1708493 atlikti žemės sklypo pažymą sandoriui, kopija (b. b. t. 5, b. l. 175–176); 2006-04-12 P. Š. prašymo Nr. 1708496 atlikti žemės sklypo juridinio fakto apie sudarytą sandorį įregistravimą, kopija (b. b. t. 5, b. l. 178); 2006-04-12 užsakymo Nr. QX190094 pažymos sandoriui, užsakymo tikslas – pirkimas-pardavimas, kopija (b. b. t. 5, b. l. 179); 2006-04-13 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kopija (b. b. t. 5, b. l. 180–181); 2006-04-20 UAB „Sinerta“ prašymo Nr. Ų-1717693 atlikti žemės sklypo statinio plano projektą, kopija (b. b. t. 5, b. l. 182); 2006-04-20 UAB „Sinerta“ prašymas Ų-1717653 atlikti žemės sklypo įgyjamo nuosavybėn privačios žemės sklypo įregistravimą, kopija (b. b. t. 5, b. l. 183); 2006-04-20 UAB „Sinerta“ įgaliojimo Nr. 15-06 I. Z. atstovauti įmonei VĮ Registrų centre, kopija (b. b. t. 5, b. l. 184); 2006-04-20 UAB „Sinerta“ prašymo Nr. 06-04-02 įregistruoti žemės sklypo nuosavybės teises, kopija (b. b. t. 5, b. l. 185); 2006-04-19 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. ERN 1580, kuria pardavėjas P. Š. parduoda UAB „Sinerta“ nuosavybėn žemės sklypą, kopija (b. b. t. 5, b. l. 186–188); 2006-04-21 pažymėjimo Nr. 41/20785 apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kopija (b. b. t. 5, b. l. 189–190); 2006-04-20 UAB „Sinerta“ prašymo Nr. Ų-1717655 atlikti (pateikti) žemės sklypo pažymą sandoriui, kopija (b. b. t. 5, b. l. 191); 2006-04-20 UAB „Sinerta“ prašymo Nr. Ų-1717662 atlikti žemės sklypo juridinio fakto apie sudarytą sandorį įregistravimą, kopija (b. b. t. 5, b. l. 192); 2006-04-21 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kopija (b. b. t. 5, b. l. 193–194); 2006-05-23 UAB „Sinerta“ prašymo Nr. Ų-1769024 atlikti žemės sklypo registro duomenų pakeitimą, kopija (b. b. t. 5, b. l. 195); 2006-05-09 UAB „Sinerta“ įgaliojimo Nr. 21-06 D. I. atstovauti įmonei VĮ Registrų centre, kopija (b. b. t. 5, b. l. 196); 2006-05-15 pakvitavimo, kopija (b. b. t. 5, b. l. 197); 2006-07-28 banko duomenų išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, kopija (b. b. t. 5, b. l. 198–199); 2006-05-23 UAB „Sinerta“ prašymo Nr. Ų-1769026 atlikti (pateikti) žemės sklypo pažymėjimą, kopija (b. b. t. 5, b. l. 200); 2006-05-24 pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad J. S. nė vieno iš aukščiau minėtų dokumentų nesudarė ir jų neteikė VĮ Registrų centrui, taip pat neįgaliojo P. B. veikti jos vardu, jo nepažįsta, kaip ir notarės A. P.. Šios aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusiuose aukščiau minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose.Apeliantės teigimu VĮ Registrų centro darbuotojai pagal savo kompetenciją turėjo (galėjo) nustatyti, kad įgaliojimas P. B. veikti J. S. vardu yra suklastotas (2006-01-23 įgaliojimas VĮ Registrų centrui pateiktas 2006-02-13 neturėjo notarinio registro numerio, o kitą dieną (2006-02-14) pateiktas įgaliojimas jau turėjo šį rekvizitą), taip pat, kad P. B. pateiktas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas buvo paskelbtas negaliojančiu. Taigi VĮ Registrų centro atsakomybė grindžiama tuo, kad VĮ Registrų centras išdavė dokumentus, reikalingus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, ne žemės sklypo savininkei J. S. ar teisėtam jos atstovui, tačiau nenustatytam asmeniui, pateikusiam paskelbtą negaliojančiu kito asmens Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir suklastotus J. S. įgaliojimus, nors J. S. VĮ Registrų centrui buvo pateikusi net du prašymus neišduoti dokumentų jokiam kitam asmeniui be jos tiesioginio dalyvavimo.Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakomybės VĮ Registrų centrui taikymo, reikalinga tirti ir vertinti faktinius VĮ Registrų centro darbuotojų veiksmus (neveikimą) siekiant nustatyti, ar buvo atlikti visi būtini veiksmai įgaliojimą pateikusio asmens P. B. asmenybei nustatyti, ar šie veiksmai sudarė sąlygas pažeisti ieškovės teises, ar VĮ Registrų centro darbuotojai galėjo nustatyti pateikto įgaliojimo klastojimo bei P. B. prisistačiusio asmens pateikto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento negaliojimo faktus, kokių prieinamų ir protingų priemonių VĮ Registrų centras (jo darbuotojai) turėjo ir galėjo imtis konkrečioje situacijoje.VĮ Registrų centro veiklą, teises, pareigas, atsakomybę reglamentuoja NTRĮ bei NTR nuostatai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, taip pat ginčo metu galiojusių ir VĮ Registrų centro veiklą reglamentavusių teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi bei vadovavosi tiek ginčo šalys, tiek pirmosios instancijos teismas, sprendžia, jog teisės aktais nėra detalizuoti registro tvarkytojos (darbuotojų) konkretūs veiksmai, priimant ir vykdant asmenų pateiktus prašymus, t. y. nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtuose teisės aktuose nebuvo nustatyta VĮ Registrų centro pareiga tikrinti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento galiojimą Negaliojančių asmens dokumentų duomenų bazėje, imtis kitų papildomų veiksmų, nustatant besikreipiančiojo asmens tapatybę, jam pateikus dokumentą, juolab, kad tarp šalių nėra ginčo, jog P. B. tapatybė buvo nustatyta pateikto dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso, kuriame nurodytas galiojimas nebuvo pasibaigęs) pagrindu.Tačiau palyginus VĮ Registrų centrui pateiktus įgaliojimus P. B. veikti J. S. vardu (b. b. t. 5, b. l. 153 ir 161, nutarties 54 p.) vizualiai matyti, kad 2006-02-13 VĮ Registrų centrui pateiktas įgaliojimas, prašant per 7 dienas atlikti žemės sklypo pažymėjimą, yra be notarinio registro numerio (notarinio registro numeris patvirtina įrašą notariniame registre ir faktą, jog notarinis veiksmas buvo atliktas), o iš poėmio metu iš VĮ Registrų centro paimtų dokumentų matyti, jog VĮ Registrų centro darbuotojų veiksmai išduodant atitinkamus dokumentus atlikti ne tik po gauto 2006-02-14 įgaliojimo, atitinkančio visus rekvizitus, pagrindu, t. y. jau su notarinio registro numeriu, bet ir 2006-02-13 pateikto įgaliojimo pagrindu (tai patvirtina b. b. t. 7, b. l. 106–107 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo rašte nurodyti duomenys, jog pagal 2006-02-13 prašymą pažymėjimas buvo P. B. parengtas 2006-02-23 ir išduotas 2006-02-24). Taigi esant tos pačios dienos dviem skirtingų rekvizitų Nekilnojamojo turto registre oficialiai įregistruotiems įgaliojimams, be notarinio įrašo numerio rekvizito ir be jokios notaro žymos apie galbūt klaidos taisymą tos pačios datos dokumente (įgaliojime) buvo atlikti dokumentų išdavimo veiksmai. Šiuo atveju, įvertinus tai, kad atsakovės darbuotojai (tas pats darbuotojas) įgaliojimą be notarinio registro numerio įregistravo kaip oficialiai pateiktą dokumentą, o veiksmai buvo atliekami dar gavus ir įregistravus analogiško turinio, tik su notarinio registro numeriu įgaliojimą, darytina išvada, jog atsakovės darbuotojams, kuriems turėjo būti ir buvo žinoma, kokie reikalavimai keliami įgaliojimui, patvirtintam notaro, objektyviai vertinant turėjo kilti abejonių dėl dokumento (įgaliojimo) teisėtumo ir buvo pakankamas pagrindas imtis papildomų priemonių pašalinti akivaizdžius prieštaravimus (pvz., pareikalauti oficialaus betarpiško notarės raštiško ar žodinio paaiškinimo dėl susidariusios situacijos) ir įsitikinti dėl dokumentų teisėtumo, ką būtų galima vertinti kaip atidaus ir rūpestingo asmens pareigų atlikimą, tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti.Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 str. 1 d., 6.246 str.), ypatingai atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centras vykdo valstybės funkcijas – registruoja daiktus, daiktines teises, juridinius faktus (CK 6.253 str.), o visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (NTRĮ 4 str.).Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste, sprendžiant dėl VĮ Registrų centro darbuotojų bendro pobūdžio pareigos veikti atidžiai ir rūpestingai, kaip neteisėto veikimo (neveikimo) (vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų) reikšmingos kitos baudžiamojoje byloje nustatytos ir ieškovės (apeliantės) įrodinėtos aplinkybės, susijusios su J. S. kreipimusi į VĮ Registrų centrą dėl jos vardu įregistruotų nekilnojamojo turto objektų duomenų tvarkymo.Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius 2006-10-23 raštu dėl informacijos pateikimo Nr. 10-4-S-1-7722 nurodė, kad J. S. teigė, jog 2003-05-26 ir 2003-06-30 VĮ Registrų centrui Vilniaus filialui pateikė prašymus be jos žinios neišduoti jokių dokumentų, susijusių su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir nurodė, kad ji niekam nedavė jokių įgaliojimų tvarkyti jos turto. Atsižvelgiant į tai, VĮ Registrų centro prašė pateikti šių dokumentų kopijas (b. b. t. 7, b. l. 108). VĮ Registrų centras 2006-11-14 raštu Nr. S-42102 dėl dokumentų kopijų pateikimo nurodė, kad pateikia 2003-05-26 prašymą, saugomą nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje apie butą (archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bt. 15), esantį (duomenys neskelbtini) kopiją. Kito prašymo nurodė, kad nėra (b. b. t. 7, b. l 109).2003-05-26 J. S. prašyme Žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialui J. S. nurodė, kad: „Esu savininkė buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu dėl neapsižiūrėjimo esu pasirašiusi keletą dokumentų, kurių prasmės ir esmės nesupratau ir bijau, kad jie nebūtų panaudoti prieš mano valdomą turtą. Vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu prašau be mano žinios neišduoti jokių dokumentų, susijusių su man priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Noriu pabrėžti, kad niekam nedaviau įgaliojimų tvarkyti mano turtinius reikalus nei nekilnojamojo turto centriniame registre, nei kitose valstybinėse ar privačiose įstaigose, įmonėse, organizacijose“ (b. b. t. 7, b. l. 110).2003-06-30 VĮ Registrų centro Vilniaus filiale gautas antras J. S. prašymas, kuriame nurodyta, kad: „Esu savininkė buto (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu man atkurta nuosavybės teisė į keletą žemės sklypų Vilniaus rajone po mano tėvo ir motinos mirties, taip pat aš paveldžiu gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atkuriant nuosavybę ir paveldint turtą man reikia pasirašyti daugybę dokumentų ir aš, būdama vieniša ir nežinodama lietuvių kalbos bijau, kad mano parašai nebūtų panaudoti prieš mano interesus. Vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu prašau be mano asmeniško dalyvavimo neišduoti dokumentų, susijusių su mano nekilnojamuoju turtu. Noriu pabrėžti, kad niekam nesu davusi įgaliojimų tvarkyti mano turtinius reikalus nei nekilnojamojo turto centriniame registre, nei kitose valstybinėse ar privačiose įstaigose, įmonėse, organizacijose“ (b. b. t. 7, b. l. 114).Nors VĮ Registrų centras įrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytoja neturi pareigos atskirai tvarkyti asmeniui priklausančių nekilnojamųjų daiktų individualių duomenų ar tokius prašymus archyvuoti, todėl aukščiau minėti prašymai vertinti kaip neturintys teisinės reikšmės teisės aktais nustatytam J. S. nuosavybės teise priklausančio sklypo duomenų tvarkymui Nekilnojamojo turto registre, tačiau pažymėtina, kad šiuos argumentus paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Kaip minėta, VĮ Registrų centras 2006-11-14 rašte Nr. S-42102, atsakydamas į Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2006-10-23 raštą Nr. 10-4-S-1-7722, nurodė, kad 2003-05-26 prašymas (kurio kopiją pateikė) buvo saugomas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje apie butą (archyvinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bt. 15), esantį (duomenys neskelbtini) (b. b. t. 7, b. l. 109). Teisėjų kolegijos vertinimu, šis raštas leidžia daryti priešingą išvadą, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, t. y. spręsti, kad VĮ Registrų centras tokio pobūdžio raštus registruodavo ir saugodavo (pats VĮ Registrų centras baigiamosiose kalbose nurodė, kad 2003-05-27 nekilnojamojo daikto registro įraše buvo įrašyta informacija registratoriams apie 2003-05-26 prašymą bei priimtas sprendimas saugoti šį prašymą minėto nekilnojamojo daikto registro dokumentų byloje). Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, kad VĮ Registrų centras neturi duomenų apie tai, kad J. S. pateikė 2003-06-30 prašymą be jos žinios neišduoti jokių dokumentų, susijusių su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, nagrinėjamu atveju vertintina, kaip patvirtinanti VĮ Registrų centro aplaidumą, baudžiamojoje byloje esant minėtam prašymui, ant kurio uždėta VĮ Registrų centro žyma, jog 2003-06-30 14 val. 15 min. prašymas gautas (b. b. t. 7, b. l. 114). Pagal piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinę tvarką (jos V-VII skyrius), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1491, asmenų gauti prašymai turėjo būti registruojami ir nagrinėjami, o tuo atveju, jei institucija nėra įgaliota spręsti atitinkamų klausimų ir (ar) nėra institucijos, kuri pagal kompetenciją turėtų nagrinėti prašymą, jis grąžinamas pareiškėjui, nurodant grąžinimo priežastis. Kitu atveju asmenų gauti prašymai nagrinėjami ir dėl jų priimami atitinkami sprendimai, apie prašymo išnagrinėjimą informuojant pareiškėją. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad šis 2003-06-30 prašymas VĮ Registrų centro būtų atitinkamai išspręstas atsisakant jį priimti ar tenkinant, nėra, o toks neveikimas nagrinėjamu atveju leidžia spręsti apie netinkamą (aplaidų) pareigų vykdymą, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo priežastiniame ryšyje su vėlesniais veiksmais, kuomet žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti VĮ Registrų centras, vykdydamas teisės aktais pavestas funkcijas, P. B. apsimetusiam asmeniui, veikusiam pagal įgaliojimą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo suklastotas, suteikė visus reikalingus dokumentus. Tuo atveju, jei VĮ Registrų centro darbuotojai būtų tinkamai užregistravę ir (ar) kitaip išsprendę J. S. prašymus, kuriuose buvo aiškiai prašoma neišduoti jokių dokumentų be jos tiesioginio dalyvavimo, tikėtina, kad VĮ Registrų centro darbuotojams būtų kilusios abejonės dėl duomenų teikimo įgaliotam asmeniui teisėtumo ir, tikėtina, būtų buvę imtasi papildomų priemonių.Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas 1996 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 nuostatas, yra konstatavęs, kad kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją su prašymu išduoti pažymą nekilnojamojo turto perleidimo ar įkeitimo sandoriui sudaryti gali tik pats turto savininkas arba įstatymų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, o registro tvarkytojas turi pareikalauti iš besikreipiančio asmens dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę ir nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, patikrinti šiuos dokumentus ir įsitikinti, kad asmuo turi teisę gauti tokią pažymą. Neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs šias pareigas, registro tvarkytojas atsako už žalą, atsiradusią dėl pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju galiojo kita NTRĮ redakcija (VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą teigė, jog minėtą praktika nėra aktuali šiam teisiniam santykiui), tačiau faktiškai teisinis reguliavimas šiuo aspektu liko nepakitęs, t. y. NTRĮ ginčui aktualioje redakcijoje taip pat nereglamentuota prašymų išduoti pažymą tvarka, o nuostatų 82 punkte (redakcija galiojusi nuo 2005-07-01 iki 2006-04-14) taip pat nenurodyta, kokius dokumentus asmuo, prašantis išduoti pažymą, turi pateikti kartu su prašymu, todėl pagal analogiją taikytinos NTRĮ 23 straipsnio (prašymų registruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimo tvarka) nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais, vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas.NTRĮ 22 straipsnio 5 punkte reglamentuota, kad vienas daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą patvirtinančių dokumentų – paveldėjimo teisės liudijimas. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad P. B. apsimetęs asmuo VĮ Registrų centrui pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir suklastotą notariškai patvirtintą įgaliojimą, o paveldėjimo teisės liudijimo kopiją, kuri patvirtino J. S. teisę į žemės sklypą, išdavė VĮ Registrų centras, neva kurio pagrindu atsakovas notaras E. A. patvirtino žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad VĮ Registrų centras (jo darbuotojai) nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi vykdydami įstatymo jiems nustatytas pareigas, o toks jų netinkamas pareigų atlikimas vertintinas kaip esantis netiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovės patirta žala, kildinama iš žemės sklypo pardavimo sandorio, kurio sudarymui įtakos turėjo VĮ Registrų centro darbuotojų P. B. apsimetusiam asmeniui dokumentų pateikimas.

Dėl notaro E. A. atsakomybės

Valstybės notarui suteikti įgaliojimai apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, taip pat jo atliekamų veiksmų pagrindu atsiradusių juridinių faktų svarba suponuoja notaro pareigą būti maksimaliai atidžiam, atsargiam ir rūpestingam. Kiekvienu atveju, kai notaras peržengia įstatymo jam suteiktus įgaliojimus ar juos netinkamai vykdo, ir dėl to padaroma žala tretiesiems asmenims, tokie veiksmai pripažintini neteisėtais (CK 6.263 str. 1 d.). Notariato įstatymo 16 straipsnyje įtvirtinta, kad notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi, notaro civilinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra visos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 str.).Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsisakė ieškinį tenkinti notaro E. A. atžvilgiu. Apeliantės teigimu, notaras savo pareigas atliko nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, t. y. egzistuoja visos notaro civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – neteisėti veiksmai (netinkamas įstatymo pareigų vykdymas), priežastinis ryšys (jei notaras būtų tinkamai vykdęs įstatymo nustatytas pareigas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys nebūtų sudarytos ir apeliantė nebūtų patyrusi žalos), kaltė (notaras nebuvo pakankamai atidus, apdairus ir rūpestingas, vykdydamas įstatymų jam nustatytas pareigas), žala (apeliantė teigia patyrusi 719 465 Eur dydžio nuostolių).Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. liepos 27 d. nutartimi nutarta leisti daryti poėmį Vilniaus m. 34-ajame notarų biure, siekiant paimti notaro E. A. notarinių veiksmų registracijos žurnalą, kuriame turėjo būti užregistruotos 2006-03-02 bei 2006-04-19 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys bei visi dokumentai pateikti ir įforminti šių sandorių sudarymo metu (sutarčių priedai, įgaliojimai) (t. 7, b. l. 3–4).Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-276/2010, nustatyta (tai patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys dokumentai), kad 2006-07-27 poėmio protokolu iš Vilniaus m. 34-ojo notarų biuro buvo paimti šie žemės sklypo bylos dokumentai: 2006-03-02 sutartis, notarinio registro Nr. ERN-728, kuria J. S. P. Š. parduoda žemės sklypą (b. b. t. 7, b. l. 6–7); 2006-03-08 perdavimo-priėmimo aktas, notarinio registro Nr. ERN-729, kuriuo J. S. patvirtina, kad žemės sklypas perduotas 2006-03-02 (b. b. t. 7, b. l. 8); 2006-02-21 pažyma Nr. 44-1044140 apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, išduota J. S. (b. b. t. 7, b. l. 9–10); 2006-02-23 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre b. b. (t. 7, b. l. 11–12); 2006-03-02 Centrinės Hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro trumpa žinutė dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad turtas neareštuotas ir neįkeistas (b. b. t. 7, b. l. 13); J. S. paso kopija bei P. Š. paso kopija (b. b. t. 7, b. l. 14); žemės sklypo plano kopija (b. b. t. 7, b. l. 15); 2006-03-02 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas dėl žemės sklypo (b. b. t. 7, b. l. 16–18); 2006-03-02 VĮ Registrų centro paieška pagal ID bei pagal adresą (b. b. t. 7, b. l. 19–20); 2003-07-04 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą registro Nr. 6216, kopija (b. b. t. 7, b. l. 21–23); 2006-03-06 Gyventojų Registro Tarnybos pažyma Nr. 29/3V-4594-2 Vilniaus 34-ajam notarų biurui dėl J. S. duomenų (b. b. t. 7, b. l. 24); 2006-04-19 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. ERN-1580 (b. b. t. 7, b. l. 25–27); 2006-04-12 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, išduota P. Š. (b. b. t. 7, b. l. 28–29); 2006-03-06 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, išduota P. Š. (b. b. t. 7, b. l. 30–31); 2006-03-02 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (b. b. t. 5, b. l. 32–33); 2006-03-02 sutartis ERN-728 dėl žemės sklypo, kuria J. S. parduoda žemės sklypą P. Š. (b. b. t. 7, b. l. 34–35); 2006-03-02 perdavimo-priėmimo aktas, notarinio registro Nr. ERN-729, kuriuo J. S. patvirtina, kad žemės sklypas perduotas ir priimtas 2006-03-02 (b. b. t. 7, b. l. 37); 2004-09-09 Juridinių asmenų registro registravimo pažymėjimo Nr. 008774, kopija (b. b. t. 7, b. l. 37); 1997-05-09 UAB „Sinerta“ vienintelio akcininko sprendimas dėl direktoriaus paskyrimo, kopija (b. b. t. 7, b. l. 38); 2006-03-10 UAB „Sinerta“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopija (b. b. t. 7, b. l. 39); 2006-04-19 ištuokos liudijimo nuorašas AA Nr. 213645 (b. b. t. 7, b. l. 40); P. Š. paso kopija (b. b. t. 7, b. l. 41); 2006-04-11 AB SEB Vilniaus banko rašto Nr. vv0600927 Vilniaus m. notarų biurui dėl kredito suteikimo UAB „Sinerta“, kopija (b. b. t. 7, b. l. 42); 2004-09-16 UAB „Sinerta“ įstatų kopija (t. 7, b. l. 43–51); O. M. asmens tapatybės kortelės kopija (t. 7, b. l. 52); 2006-04-19 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašas (b. b. t. 7, b. l. 53); žemės sklypo plano kopija (b. b. t. 7, b. l. 54); 2006-04-19 Centrinės Hipotekos Įstaigos Turto arešto aktų registro išsami informacija dėl žemės sklypo (b. b. t. 7, b. l. 55–56); 2006-05-15 pakvitavimas, notarinio registro Nr. ERN-1881, kad P. Š. neturi materialinių ir kitokio pobūdžio pretenzijų UAB „Sinerta“ (b. b. t. 7, b. l. 57). Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad J. S. notarų biure nebuvo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties su P. Š. nesudarė. Šios aplinkybės konstatuotos ir baudžiamojoje byloje, iš kurios duomenų matyti, kad pagal Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2006-08-03 pavestą atlikti užduotį (objektų tyrimą), siekiant nustatyti, kas ir kokiu būdu suklastojo dokumentus, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2007-02-06 specialisto išvadoje Nr. 140-(7259)-is1-1079 nurodyta, kad egzistuoja labai didelė tikimybė, kad rankraštiniai įrašai „J. S.“ ir parašai (J. S. vardu), esantys: 2006-03-02 sutartyje tarp J. S. ir P. Š. (notarinio registro Nr. ERN-728), lape Nr. 2, 2006-03-02 perdavimo-priėmimo akte tarp J. S. ir P. Š. (notarinio registro Nr. ERN-729), grafose „šalių parašai“, eilutėse „J. S.“, yra atlikti ne J. S., o kito asmens ranka (b. b. t. 7, b. l. 69–70).Notaro veiksmų teisėtumas vertinamas pagal tai, ar notaras nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų, taip pat kitų teisės normų. Notarui, kaip ir kiekvienam asmeniui, nustatyta pareiga elgtis taip, kad nebūtų padaroma žala (CK 6.263 str.), o vykdant profesinę veiklą jam tenka pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga (Notariato įstatymo 1, 2 str.). Atsižvelgiant į tai, turi būti vertinama, ar notaro veiksmai yra teisėti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tretiesiems asmenims padaryta žala turėtų būti atlyginama visiškai ir tais atvejais, kai notaras dėl suklydimo ar kitų asmenų neteisėtų veiksmų (pvz., apgaulės) atlikdamas savo profesinėje veikloje jam priskirtas funkcijas padaro formalaus pobūdžio pažeidimą, kuriuo prisidedama prie žalos atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008; 2013 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013).Apeliantė teigia, kad atsakovas notaras E. A. netinkamai vykdė jam teisės aktais pavestas pareigas užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, t. y. tinkamai nenustatė asmenų tapatybės, sudarančių žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (Notariato įstatymo 31 str.), patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį, tinkamai nenustatęs, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui (sandorį tvirtino pagal paveldėjimo teisės liudijimo, registracijos Nr. 6216, kopiją), taip pažeisdamas Notariato įstatymo 46 straipsnio nuostatas.Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju notaras turėjo (privalėjo) atsisakyti tvirtinti pirkimo-pardavimo sutartį, o to nepadaręs pažeidė įstatymo nustatytą pareigą užtikrinti, jog civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių.Kaip minėta (žr. į šio sprendimo 40 p.), 2006-03-02 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje, kuria J. S. P. Š. pardavė žemės sklypą, patvirtinta notaro E. A., nurodyta, kad parduodamas žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso J. S. pagal 2003-07-04 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 6216, 2006-02-23 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjimą apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ir pagal 2006-02-21 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymą apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini).Minėtame paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime (dokumentas, paimtas iš notaro E. A.) (b. b. t. 7, b. l. 21) 3 punkte prie notarės D. S. pastabų nurodyta, kad šis paveldėjimo teisės liudijimas sudarytas dviem egzemplioriais, kurių vienas paliekamas saugoti Vilniaus rajono 1-ame notarų biure, kitas išduodamas įpėdiniui, t. y. J. S.. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir neginčijama, kad J. S. nedalyvavo sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (ją sudarė ja apsimetęs asmuo, pateikęs padirbtą pasą), todėl akivaizdu, kad paveldėjimo teisės liudijimo originalas notarui nebuvo (negalėjo būti) pateiktas. Šios aplinkybės atsakovas notaras procesiniuose dokumentuose neneigė, o nurodė, kad jis jokių pareigų nepažeidė, nes vadovavosi dokumentais (kartu ir paveldėjimo teisės liudijimu), išduotais VĮ Registrų centro su visais būtinais rekvizitais, kurie išduoti pačios J. S. prašymu (atstovui pagal įgaliojimą). Analogiško pobūdžio išvadas padarė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nesutikdamas su ieškovės nurodomos aplinkybės, kad notarui pateikti dokumentai (paveldėjimo teisės liudijimo kopija, patvirtina VĮ Registrų centro, naujai parengtas pažymėjimas apie nuosavybės teisių įregistravimą į žemės sklypą) prieš tvirtinant žemės sklypo pirkimo-pardavimo turėjo notarui sukelti abejonių dėl tvirtinamo sandorio teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada bei teisiniais motyvais, kuriais remiantis ji buvo padaryta. Nors ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje NTRĮ redakcijoje ir buvo nustatyta, kad dokumentų, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, kopijos motyvuotu prašymu buvo pateikiamos tik teisių turėtojams – asmenims nurodytiems tuose dokumentuose (NTRĮ 42 str. 3 d. 1 p.), tačiau ši norma nepanaikina notarui keliamų aukštų reikalavimų vykdant įstatyme nustatytas pareigas, t. y. jis, nepriklausomai nuo VĮ Registrų centro darbuotojų veiksmų ar kitų aplinkybių, privalėjo vadovautis jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir atidžiai tikrinti sandorio šalių pateiktus dokumentus sandorio sudarymo metu bei savarankiškai spręsti dėl jų patikimumo ir (ar) pakankamumo teisėtam sandoriui sudaryti.Pagal Notariato įstatymo 46 straipsnio nuostatas nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems įstatymų nustatyta privaloma teisinė registracija, perleidimo kito asmens nuosavybėn, nuomos ar perdavimo naudotis kitu būdu, įkeitimo arba kitų daiktinių teisių ar jų sudarymo sandorius notaras tvirtina tik nustatęs, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui. Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 40 str.).Teisėjų kolegija pažymi, kad viena iš funkcijų, priskirtų notarams – paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas (Notariato įstatymo 26 str. 2 p.). Tuo atveju, jeigu dingsta notaro patvirtintas arba išduotas dokumentas, dingusio dokumento dublikatas išduodamas pagal rašytinį sandorio dalyvių pareiškimą (Notariato įstatymo 39 str.), t. y. notarų veiklą reglamentuojantis teisės aktas nustato konkrečią pamesto notaro išduoto dokumento (nagrinėjamu atveju – paveldėjimo teisės liudijimo) dublikato išdavimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, net ir tuo atveju, jei pas notarą atėjusi J. S. būtų pareiškusi, kad yra pametusi ir (ar) praradusi paveldėjimo teisės liudijimą, jos nuosavybės teisę į žemės sklypą tinkamai patvirtinančiu įrodymu laikytinas šio dokumento dublikatas. Be to, nagrinėjamu atveju iš dokumento (paveldėjimo teisės liudijimo), paimto iš notaro E. A. poėmio metu, matyti, kad pateikta kopija, neva gauta iš VĮ Registrų centro, nėra patvirtinta VĮ Registrų centro žyma. Priešingai, iš šio baudžiamojoje byloje esančio dokumento matyti, kad ant jo yra notaro E. A. 2006-03-02 atlikta žyma, kad nuorašas tikras bei ranka padarytas įrašas, kad 2016 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto 34-ame notaro biure patvirtinta žemės sklypo, įvardyto 2.3 punkte, pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. ERN-728, taip pat uždėtas notaro antspaudas bei pasirašyta. Be to, Notariato įstatymo 26 straipsnio 4 punkte įtvirtinta, kad notarai liudija dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumą, t. y. liudija, kad nuorašo ar išrašo turinys atitinka originalų dokumentą. Nagrinėjamu atveju atsakovo notaro E. A. elgesys, tvirtinant paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo nuorašo tikrumą neturint originalaus dokumento, tačiau į 2006-03-02 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį įrašant, kad J. S. žemės sklypas jai asmeninės nuosavybės teise priklauso pagal 2003-07-04 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 6216, vertintinas kaip nesąžiningas elgesys, sudaręs prielaidas neteisėto sandorio sudarymui.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas notaras E. A., būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas privalėjo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (tvirtinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį), pardavėjai J. S. (ja apsimetusiam asmeniui) nepateikus dokumento, patvirtinančio jos nuosavybės teisės į žemės sklypą, originalo (2003-07-04 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo) ar jo dublikato. Atsižvelgiant į tai, kad notarui keliami didesni reikalavimai ir atsakomybė taikoma dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar klaidos, nagrinėjamu atveju spręstina egzistuojant ir atsakovo notaro kaltei, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygai dėl to, kad jis nepadarė visko, ko būtų galima protingai reikalauti iš jo, t. y. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį patvirtino remiantis pardavėjos nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento kopija. Bonus pater familias etalono taikymas notarui reiškia ne tik tai, kad jis turi būti toks geras teisininkas, kad nebūtų sandorių, turiniu ar forma neatitinkančių įstatymų, bet ir toks atidus teisininkas, kad atkreiptų dėmesį į visas sandorio sudarymo aplinkybes, o kilus menkiausiai abejonei, darytų viską, kad sandoris būtų įformintas tinkamai, arba atsisakytų atlikti notarinį veiksmą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-611-196/2016). VĮ Registrų centro darbuotojų veiksmai ar neveikimas, nešalina notaro atsakomybės, jo pareigos veikti atidžiai ir rūpestingai, siekiant tinkamai įgyvendinti vieną iš pagrindinių notarams keliamų tikslų – užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str.).Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės argumentus dėl duomenų apie pardavėjos ir pirkėjo šeiminę padėtį trūkumo tvirtinant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, neatkreipė dėmesio į teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog notaras E. A., nors ir kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tačiau šiuos veiksmus atliko pavėluotai, t. y. pažyma iš jos apie J. S. datuota 2006-03-06, t. y. po sandorio patvirtinimo (b. b. t. 7, b. l. 24), o tokie veiksmai (sandorio tvirtinimas neturint visų reikalingų duomenų apie sutarties šalis), atsižvelgiant ir į aukščiau nustatytas sandorio sudarymo aplinkybes, vertintini kaip atidumo ir rūpestingumo pareigos bei notaro veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (NTRĮ 46 str., 51 str.). Kiti apeliacinio skundo argumentai, dėl J. S. parašų skirtingumo, turėjusio notarui sukelti įtarimų dėl asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tikrumo, neįrodyti, t. y. teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti apie akivaizdų parašų, buvusių Lietuvos Respublikos pase ir sutartyje, tarpusavio neatitikimą, ar esant kitų akivaizdžių asmens tapatybę patvirtinančio dokumento padirbimo požymių (rekvizitų nebuvimas ir pan.) (CPK 185 str.).Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp notaro kaltų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys, nes tuo atveju, jei notaras būtų atsisakęs atlikti notarinį veiksmą (patvirtinti 2006-03-02 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tarp J. S. ir P. Š.), atitinkamai tikėtina, kad nebūtų sudaryta ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tarp pastarojo asmens ir ieškovės, pagal kurią buvo visiškai atsiskaityta, tačiau žemės sklypas procesiniais teismų sprendimais grąžintas teisėtai savininkei J. S..Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos tiek VĮ Registrų centro, tiek notaro E. A. civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl spręstinas priteistinos žalos dydžio ir atsakovų atsakomybės rūšies taikymo klausimas.

Dėl priteistinos žalos dydžio ir atsakovams taikytinos atsakomybės rūšies

Apeliantė skunde prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti, t. y. ieškovei iš atsakovų VĮ Registrų centro ir notaro E. A. solidariai priteisti 719 465 Eur žalos atlyginimo, 28 962 Eur iš šios sumos priteisiant iš notaro profesinės civilinės atsakomybės draudiko, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliantė nurodo, kad patirtos žalos dėl atsakovų neteisėtų veiksmų dydis susideda iš: 1) 600 443,414 Eur (2 073 211 Lt) skirtumo tarp apeliantės už žemės sklypą sumokėtos 2 400 000 Lt sumos ir 326 789 Lt, kuriuos ieškovė buvo sumokėjusi valstybei už trečiąją asmenį P. Š. kaip pastarojo mokėtą GPM pagal pripažintą negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ERN-1580, kuriuos vėliau atgavo iš mokesčių administratoriaus; 2) 44 744,19 Eur (154 492,75 Lt) palūkanų, sumokėtų AB SEB bankui už laikotarpį nuo 2006-05-04 iki 2007-07-20; 3) 66 078,26 Eur (228 155 Lt) palūkanų, sumokėtų AB „Swedbank“ už laikotarpį nuo 2007-07-31 iki 2011-12-01; 4) 1 700,68 Eur (6 000 Lt) komisinių už tarpininkavimą; 5) 1 781,02 Eur (6 149,5 Lt) atlyginimo notarui atsakovui E. A. už pripažintos negaliojančia pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ERN-1580 patvirtinimą; 6) 2 085,26 Eur (7 200 Lt ) AB SEB bankui kredito sutarties administravimo mokesčio; 7) 2 595,36 Eur (8 961,27 Lt) AB „Swedbank“ kredito sutarties administravimo mokesčių.Pagrįsti byloje žalos dydį apeliantė pateikė 2015-03-18 pažymą dėl nuostolių dydžio, 2006-05-04 Kreditavimo sutarties Nr. 1460607060682-04 su AB SEB banku, kuria UAB „Sinerta“ suteiktas 2 400 000 Lt kreditas 3,7368 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo finansavimui, bei jos 2007-01-29 pakeitimu Nr. 1; 2007-06-18 Kredito sutartimi Nr. 07-061956-AK/07-061958-KL sudaryta su AB „Hansabankas“, kuria UAB „Sinerta“ suteiktas 2 004 170 Eur sumos kreditas, 1 569 740 Eur sumos suteikiant AB SEB Vilniaus banko paskolos, suteiktos Kredito gavėjui pagal 2006-05-04 Kreditavimo sutartį Nr. 1460607060682-04 refinansavimui ir Kredito gavėjo įsipareigojimų UAB „Hansa lizingas“ padengimui, su jos pakeitimais.Byloje iš esmės nėra ginčo dėl ieškovės patirtos žalos dėl sudaryto sandorio su P. Š. dydžio ir fakto (atsakovai pirmosios instancijos teisme prašė nutraukti civilinės bylos dalį dėl žalos, kuri yra priteista iš P. Š. patenkinus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, tačiau šis klausimas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1795-577/2016, konstatuojant nesant pagrindo nutraukti civilinę bylą dėl to, kad ieškovės ieškinys patenkintas baudžiamojoje byloje). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-767-407/2016, kuria panaikintas minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl netinkamo ieškinio senaties termino taikymo ir aiškinimo, nurodė, kad atsakovai VĮ Registrų centras ir notaras E. A. savo veiksmais (ar neveikimu) tiesioginės žalos ieškovei nepadarė. Žala, kurią ieškovė prašo priteisti šioje byloje yra išvestinė ir atsirado dėl nusikalstamų P. Š. veiksmų. Tik paaiškėjus, kad baudžiamojoje byloje priteista žala iš P. Š. nebus išieškota, ieškovei paaiškėjo dėl kitų atsakingų asmenų veiksmų atsiradusi faktinė žala ir jos dydis. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje reiškiamas ieškinys kitiems atsakovams, kitu pagrindu, todėl jis nelaikytinas tapačiu ieškiniu baudžiamojoje byloje patenkintam civiliniam ieškiniui.Iš šalių procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė, prašydama taikyti solidariąją atsakomybę, o atsakovai VĮ Registrų centras ir notaras teigdami, kad nagrinėjamu atveju ji negalima, vadovaujasi ta pačia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008, tačiau skirtingai ją aiškina nagrinėjamos bylos kontekste.Šioje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų pasekmių, nors žalą patyręs asmuo, reikšdamas ieškinio reikalavimą, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis. Pareiškus ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo esant skolininkų daugetui, turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies. Bendras principas tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ir šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 str.). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y., kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė, kurios esmė ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio.Solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008). Pagal formuojamą teismų praktiką, taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti, o tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Taigi, sprendžiant, ar byloje taikytina solidarioji ar dalinė atsakomybė, būtina nustatyti priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos pobūdį, t. y. kaip atsakovų veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar jos padidėjimą.Iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad apeliantė žalos patyrė dėl kelių asmenų neteisėtų veiksmų – VĮ Registrų centro, notaro E. A. ir P. Š. (ir kitų baudžiamojoje byloje nenustatytų asmenų), iš kurio ieškovei nuosprendžiu UAB „Sinerta“ priteista 2 400 000 Lt suma. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusių teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš notaro ir VĮ Registrų centro nurodydama, kad jai nuosprendžiu priteistos sumos iš P. Š. atgauti nepavyks (patenkinta tik 326 789 Lt (94 644,64 Eur) suma, kurią grąžino VMI). Šią aplinkybę ieškovė grindė kartu su ieškiniu pateiktu antstolės D. M. 2015-02-06 išieškojimo negalimumu aktu bei 2015-02-06 patvarkymu apie vykdomosios bylos užbaigimą ir vykdomojo dokumento grąžinimą išieškotojui, kurie patvirtina, kad P. Š. lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl VĮ Registrų centro ir notaro civilinės atsakomybės taikymo sąlygų nurodė, kad abiejų atsakovų neteisėti veiksmai yra netiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovės patirtais nuostoliais, t. y. jei VĮ Registrų centras nebūtų P. B. apsimetusiam asmeniui pagal suklastotą įgaliojimą veikti J. S. vardu išdavęs dokumentų, reikalingų žemės sklypo sandoriui sudaryti, o notaras E. A. būtų atsisakęs tvirtinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį J. S. apsimetusiam asmeniui nepateikus paveldėjimo teisės liudijimo originalo ar jo dublikato, tikėtina, nebūtų sudarytas žemės sklypo perleidimo P. Š. sandoris, o pastarojo – ieškovei. Taikant deliktinę civilinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad nors tiek vienas, tiek kitas atsakovas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes netiesiogiai prisidėjo prie žalos ieškovei atsiradimo, baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės veikiant organizuotoje grupėje, taip pat tai, kad nė vienas iš atsakovų neatliko tyčinių veiksmų ir buvo suklaidinti nusikaltimą dariusių asmenų (atsakovų atskirų veiksmų pobūdį), baudžiamojoje byloje nepavykus nustatyti visų asmenų tapatybių, taip pat bendrieji teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str.) suponuoja pagrindą spręsti, kad nagrinėjamu atveju iš abiejų atsakovų ieškovei priteistina po 5 proc. prašomos priteisti žalos atlyginimo, t. y. po 35 973,25 Eur iš VĮ Registrų centro ir notaro, kaip jų atsakomybės dalies.Pažymėtina, kad Notariato įstatymo 6² straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog notarų, jų atstovų ir biuro darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos. Jeigu draudimo išmokos nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs notaras atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad notaro atsakomybė buvo apdrausta 28 962 Eur (100 000 Lt), todėl nustačius notaro E. A. sąlygas jo civilinei atsakomybei nagrinėjamu atveju kilti, minėta suma iš draudiko priteistina ieškovei. Tokiu būdu ieškovei iš atsakovo notaro priteistina 7 011,25 Eur (35 973,25 Eur – 28 962 Eur). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors draudikas pirmosios instancijos teisme teigė, kad iš jo negali būti priteista draudimo suma dėl to, kad toks reikalavimas neatitinka draudžiamojo įvykio apibrėžimo ir sąlygų (Notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 8.3 p. – termino reikalavimui pateikti praleidimas), tačiau, kaip minėta, senaties klausimas šioje byloje išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria nustatyta, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino notarui dėl žalos atlyginimo pateikti.Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino notaro ir VĮ Registrų centro civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pagal bylos faktines aplinkybes ir esamus įrodymus, todėl, padarius iš dalies priešingas išvadas negu padarė pirmosios instancijos teismas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str., 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju jeigu apeliacinės instancijos teismas neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jos atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Apeliantė prašo iš atsakovų priteisti 18 194,01 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų patirtų už advokatų suteiktą teisinę pagalbą) patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pirmą kartą apeliacinėje instancijoje bei bylinėjimosi išlaidas bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (6 265 Eur žyminio mokesčio bei 1 210 Eur išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. surašymą).Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas šioje byloje tenkintas 10 procentų (71 946,5 Eur x 100 proc. / 719 465 Eur), todėl apeliantei iš atsakovų atitinkamomis dalimis (VĮ Registrų centrui tenkanti dalis – 5 proc., draudikui – 4,03 proc., notarui – 0,97 proc.) priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, kurios tinkamai pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 6 265 Eur žyminio mokesčio (mokėjimo paskirtis ZC06981), už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo 2016-04-11 sumokėjo 6 265 Eur, o 2017-04-05 sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo (įmokos kodas ZE95458). Taigi, iš viso ieškovė yra sumokėjusi 18 795 Eur žyminio mokesčio, kuris proporcingai priteistinas iš atsakovų: iš VĮ Registrų centro ieškovei priteisti 939,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio (18 795 Eur x 0,05), iš draudiko ieškovei priteisti 757,44 Eur (18 795 Eur x 0,0403 ), iš notaro ieškovei priteisti 182,31 Eur (18 795 Eur x 0,0097) sumokėto žyminio mokesčio.Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė už procesinius dokumentus pirmosios instancijos teisme advokatui K. J. pagal 2015 m. vasario 3 d. PVM sąskaitą faktūrą byloje dėl nuostolių atlyginimo priteisimo (atsakovai VĮ Registrų centras, notaras E. A., UAB DK „PZU Lietuva“) KJU Nr. 150203 2015-03-10 mokėjimo nurodymu Nr. 3262 sumokėjo 2 941,51 Eur.Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad advokatas K. J. pirmosios instancijos teisme ieškovei parengė ieškinį ir dubliką, todėl spręstinas prašomų priteisti už šiuos procesinius dokumentus dydžio pagrįstumo klausimas.Atsižvelgiant į Rekomendacijų (patvirtintų 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85) spręstina, kad teisėta ir pagrįsta suma už ieškinio parengimą sudarytų 900 Eur (300 Eur x 3 pagal 8.2 p. įtvirtintą koeficientą), o už dubliko parengimą – 525 Eur (300 Eur x 1,75 pagal 8.3 p. įtvirtintą koeficientą). Taigi, ieškovei iš atsakovų atitinkamomis dalimis už ieškinio ir dubliko parengimą atitinkamomis dalimis priteistina 1 425 Eur suma: iš VĮ Registrų centro 71,25 Eur (1 425 Eur x 0,05); iš draudiko 57,43 Eur (1 425 Eur x 0,0403); iš notaro 13,82 Eur (1 425 Eur x 0,0097).Taip pat ieškovė advokatui V. B. pagal 2016-01-08 PVM sąskaitą faktūrą AVB Nr. 2016-005 už teisines paslaugas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1795-577/2016 dėl žalos atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas (susipažinimą su civiline byla; atstovavimą 2015-09-14 ir 2016-01-11 teismo posėdžiuose) 2016-01-11 mokėjimo nurodymu Nr. 1167 sumokėjo 1 149,5 Eur (mokėjimo paskirtis – VAB2016-005). Pagal Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.19 punktą už kiekvieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 koeficientas. Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad posėdžiai truko 4,5 val., todėl ieškovei iš atsakovų atitinkamomis dalimis priteistina 330,1 Eur: (735,1 Eur x 0,45): iš VĮ Registrų centro ieškovei priteistina 16,51 Eur (330,1 Eur x 0,05), iš draudiko 13,3 Eur (330,1 x 0,0403), iš notaro 3,2 Eur (330,1 x 0,0097). Teisėjų kolegijos vertinimu prašomos priteisti išlaidos už advokato V. B. susipažinimą su byla nėra tinkamai pagrįstos, todėl nepriteistinos.Ieškovė advokatui V. B. pagal 2016-04-13 PVM sąskaitą faktūrą AVB Nr. 2016-019 už apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo parengimą 2016-04-15 sumokėjo 1 028,5 Eur mokėjimo nurodymu Nr. 2400 (mokėjimo paskirtis – pagal PVM S/F AVB Nr. 2016-019), taip pat pagal 2017-02-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVB Nr. 2017-06 už atstovavimą 2017-02-13 posėdyje 2017-02-08 sumokėjo 544,5 Eur (mokėjimo paskirtis – pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. AVB Nr. 2017-06). Pagal Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.10 p. už apeliacinio skundo parengimą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikytinas 1,7 koeficientas, todėl nagrinėjamu atveju už apeliacinio skundo parengimą ieškovei priteistina visa prašoma suma (1 028,5 Eur) (756,9 Eur x 1,7), o už atstovavimą teismo posėdyje – 158,66 Eur (posėdis vyko 2 val; 793,3 Eur x 0,2), iš viso – 1 187,16 Eur. Atitinkamai iš VĮ Registrų centro priteistina 59,36 Eur (1 187,16 x 0,05), iš draudiko – 47,84 Eur (1 187,16 x 0,0403), iš notaro – 11,52 Eur (1 187,16 x 0,0097).Ieškovė advokatui V. B. už apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo surašymą pagal 2017 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą AVB Nr. 2017-016 2017-04-19 mokėjimo nurodymu Nr. 34181293 pagal PVM sąskaitą faktūrą AVB Nr. 2017-016 sumokėjo 1 210 Eur. Pagal Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.10 p. už apeliacinio skundo parengimą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikytinas 1,7 koeficientas. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti už apeliacinį skundą suma laikytina, kaip atitinkanti Rekomendacijų dydžius (822,8 Eur x 1,7) ir ieškovei priteistina iš atsakovų atitinkamomis dalimis: iš VĮ Registrų centro ieškovei priteistina 60,5 Eur (1 210 Eur x 0,05), iš draudiko 48,76 Eur (1 210 Eur x 0,0403), iš notaro 11,74 (1 210 Eur x 0,0097) Eur.Iš viso iš atsakovės VĮ Registrų centro ieškovei UAB „Midas Marketing“ priteistina 1 147,37 Eur (939,75 Eur + 71,25 Eur + 16,51 Eur + 59,36 Eur + 60,5 Eur) bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo notaro E. A. ieškovei UAB „Midas Marketing“ priteistina 222,59 Eur (182,31 Eur + 13,82 Eur + 3,2 Eur + 11,52 Eur + 11,74 Eur) bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo draudiko ieškovei UAB „Midas Marketing“ priteistina 924,77 Eur (757,44 Eur + 57,43 Eur + 13,3 Eur + 47,84 Eur + 48,76 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Midas Marketing“ (j. a. k. 123962997) ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš VĮ Registrų centro (j. a. k. 124110246) ieškovei UAB „Midas Marketing“ (j. a. k. 123962997) priteisti 35 973,25 Eur žalos atlyginimo.

Iš notaro E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Midas Marketing“ (j. a. k. 123962997) priteisti 7 011,25 Eur žalos atlyginimo.

Iš draudiko ADB „Gjensidige“ (buvęs UAB „DK „PZU Lietuva“) (j. a. k. 110057869) ieškovei UAB „Midas Marketing“ (j. a. k. 123962997) priteisti 28 962 Eur žalos atlyginimo.

Iš atsakovės VĮ Registrų centro (j. a. k. 124110246) ieškovei UAB „Midas Marketing“ (j. a. k. 123962997) priteisti 1 147,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo E. A. ieškovei UAB „Midas Marketing“ (j. a. k. 123962997) priteisti 222,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo ADB „Gjensidige“ (buvęs UAB „DK „PZU Lietuva“) (j. a. k. 110057869) ieškovei UAB „Midas Marketing“ (j. a. k. 123962997) priteisti 924,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškovės ieškinio dalį atmesti.