- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-18
- Bylos Nr.
- e2A-767-407/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00655-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Midas Marketing“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui, notarui E
- Trečiasis asmuo
- P. Š.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Midas Marketing“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Midas Marketing“ ieškinį atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui, notarui E. A., uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – P. Š. (P. Š.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
2006-03-02 pirkimo–pardavimo sutartimi J. S. priklausantis žemės sklypas buvo perleistas P. Š., kuris 2006-04-19 sutartimi žemės sklypą perleido ieškovei UAB ,,Midas Marketing“ (buvęs pavadinimas UAB ,,Sinerta“) už 2 400 000 Lt kainą. Baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais nustatyta, kad P. Š. žemės sklypą įgijo nusikalstamu būdu. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-07-09 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2011-03-09, ieškovei iš P. Š. priteista 2 400 000 Lt suma. Vilniaus apygardos teismas 2012-03-27 sprendimu civilinėje byloje pripažino 2006-03-02 ir 2006-04-19 pirkimo–pardavimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir taikė restituciją – grąžino J. S. nuosavybėn žemės sklypą.Ieškovė nurodė, kad iš P. Š. antstolė išieškojo tik 325 4724 Lt dydžio priteistos žalos dalį, 2015-02-06 ieškovė gavo antstolės patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo su skolos išieškojimo negalimumo aktu. Pasak ieškovės, žalą ji patyrė ne tik dėl P. Š. nusikalstamų veiksmų, bet ir dėl atsakovų VĮ Registrų centro bei notaro E. A. neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad VĮ Registrų centras neužtikrino duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, apsaugos, t. y. išdavė žemės sklypo pardavimui reikalingus dokumentus prieš sklypo savininkės J. S. valią, netinkamai nustatė besikreipiančiojo asmens tapatybę ir jo įgaliojimus. Notaras E. A. atliko pareigas nepakankamai, t. y. patvirtino pirkimo–pardavimo sutartį neturėdamas visų duomenų apie sutarties šalis. Ieškovė prašė priteisti 719 465 Eur žalą, kurią sudaro skirtumas tarp baudžiamojoje byloje priteistos 2 400 000 Lt sumos ir išieškotos 325 4724 Lt sumos, bei ieškovės sumokėtos palūkanos pagal kredito sutartis bei sutarčių administravimo mokestis, kurios (kredito sutartys) buvo sudarytos siekiant įsigyti žemės sklypą. Pateiktu ieškiniu ieškovė prašė 719 465 Eur žalą priteisti solidariai iš atsakovų VĮ Registrų centro, notaro E. A. ir notaro draudiko UAB DK ,,PZU Lietuva“. Ieškovė nurodė, kad apie savo teisės pažeidimą ji sužinojo įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2012-03-27 sprendimui (t. y. 2012-04-27), kuriuo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys pripažintos negaliojančiomis ir žemės sklypas grąžintas J. S., t. y. tada, kai ji neteko bet kokių daiktinių teisų į žemės sklypą.Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Atsakovas VĮ Registrų centras nurodė, kad visos jo, kaip registrų tvarkytojo, atliktų veiksmų aplinkybės yra žinomos iš baudžiamųjų bylų, todėl ieškovė praleido tiek Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėnesio kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo terminą, tiek CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų reikalavimui dėl žalos atlyginimo ieškinio senaties terminą. Atsakovas E. A. nurodė, kad ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2006-08-30 teikdama prašymą baudžiamojoje byloje pripažinti ją civiline ieškove, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2011-03-09, kai įsiteisėjo Vilniaus m. apylinkės teismo 2010-07-09 nuosprendis. Be to, atsakovų nuomone, nagrinėjama byla turėtų būti nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėta civilinio proceso tvarka, kadangi 2 400 000 Lt žala jau yra priteista įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas ieškinį atmetė atsakovų prašymu pritaikęs ieškinio senaties terminą. Teismas nustatė, kad visos ieškovės nurodomos aplinkybės, su kuriomis ji sieja atsakovų civilinės atsakomybės kilimą, buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu. Pasak teismo, tai reiškia, kad ieškovė vėliausiai nuosprendžio įsiteisėjimo dieną, t. y. 2011-03-09, sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ieškinio senaties termino pradžia laikytina Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-07-09 nuosprendžio įsiteisėjimo data – 2011-03-09. Ieškinys pareikštas 2015-03-27, t. y. praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą, todėl teismas šiuo pagrindu ieškinį atmetė (CK 1.131 str. 1 d.). Konstatavęs, kad ieškinys atmestinas taikant ieškinio senatį, teismas ginčo iš esmės nenagrinėjo. Atsakovų argumentą, kad byla turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu teismas atmetė kaip visiškai nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinys reiškiamas kitiems solidariems atsakovams ir kitu pagrindu.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią siejo su 2011-03-09 nuosprendžio priėmimu, kadangi šis nuosprendis neturėjo jokios įtakos ieškovės daiktinėms teisėms į žemės sklypą. Ieškinio senaties termino pradžia yra 2012-04-27, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2012-03-27 sprendimas, lėmęs ieškovės daiktinių teisių į žemės sklypą pasibaigimą. Ieškovės daiktinių teisių apimtis į žemės sklypą po nuosprendžių baudžiamosiose bylose priėmimo niekaip nepasikeitė, todėl ji objektyviai iki pat 2012-04-27 net negalėjo pareikšti ieškinio šios bylos atsakovams pagal šioje byloje suformuotą ieškinio faktinį ir juridinį pagrindą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centras prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą arba jį pakeisti nutraukiant bylą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Visos ieškovės nurodytos šios civilinės bylos faktinės aplinkybės buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, su kuriomis ieškovė, kaip civilinė ieškovė baudžiamojoje byloje, buvo arba galėjo būti susipažinusi, o vėliausiai tai galėjo padaryti teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dieną (2011-03-09). Ieškovės argumentai, kad iki 2012-03-27 Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo jos nuosavybės teisė į žemės sklypą nebuvo pasibaigusi, yra atmestini kaip nepagrįsti. Pati ieškovė baudžiamojoje byloje pareiškė reikalavimą priteisti 2 400 000 Lt, t. y. pasirinko tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą. Nekilnojamojo turto registro įstatymas numato 1 mėn. sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo iš Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo. Šis terminas skaičiuojant net nuo ieškovės nurodomos datos yra praleistas. Ieškiniu prašoma priteisti žala jau yra priteista įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Dėl šios priežasties civilinė byla dėl 2 400 000 Lt nuostolių priteisimo turėtų būti nutraukiama pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas notaras E. A. prašo atmesti apeliacinį skundą, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento, todėl jos pagrindu ieškovė niekada neįgijo jokių daiktinių teisių į ginčo žemės sklypą, niekada netapo teisėta savininke. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad jos teisės pažeidimo momentas gali būti siejamas su sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia momentu. Realią žalą ieškovė patyrė iškart sudarius sutartį ir tai yra laikytina objektyviuoju ieškinio senaties eigos momentu. Ieškovė apie savo teisių pažeidimą, žalos faktą bei dydį žinojo ir suvokė dar atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kadangi jau tuo metu pareiškė konkretų civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti įtariamųjų nusikalstamomis veikomis sukeltą konkrečią turtinę žalą. Taigi ieškovė dar 2006-08-30 (kai pateikė prašymą pripažinti ją civiline ieškove) aiškiai suvokė, kad dėl jos sudaryto sandorio jai atsirado reali žala ir tai patvirtina subjektyviojo momento atsiradimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys atmestas teismui pritaikius ieškinio senaties terminą, kaip savarankišką pagrindą ieškinio reikalavimams atmesti (CK 1.131 str.). Byloje kilęs ginčas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento.Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-276/2010 nustatyta, kad P. Š., suklastodamas dokumentus nusikalstamu būdu įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, priklausiusį J. S., kurį vėliau už 2 400 000 Lt sumą perleido ieškovei. 2011-03-09 įsiteisėjusiu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-07-09 nuosprendžiu, tenkinus ieškovės civilinį ieškinį, jai priteista 2 400 000 Lt žala iš P. Š.. 2015-02-06 patvarkymu antstolė, vykdžiusi vykdomąjį dokumentą, išduotą dėl 2 400 000 Lt sumos išieškojimo iš P. Š., grąžino ieškovei (išieškotojai) vykdomąjį dokumentą kartu su 2015-02-06 išieškojimo negalimumo aktu. Antstolės įrašas vykdomajame rašte patvirtina, kad antstolė iš P. Š. išieškojo 325 424 Lt sumą. Šioje byloje pareikštas reikalavimas priteisti žalą (kurią sudaro skirtumas tarp teismo nuosprendžiu priteistos ir iš P. Š. išieškotos sumos, taip pat pagal kredito sutartį ieškovės sumokėtos palūkanos ir administravimo mokesčiai bankui) atsakovams VĮ Registrų centrui ir notarui E. A. (ir jo draudikui UAB DK ,,PZU Lietuva“). Ieškinys grindžiamas tuo, kad žalą ieškovė patyrė ir dėl netinkamo VĮ Registrų centro bei notaro E. A. įstatymu jiems nustatytų pareigų vykdymo (nevykdymo), kuriais, pasak ieškovės, buvo sudarytos sąlygos P. Š. nusikalstamu būdu įsigyti J. S. priklausantį žemės sklypą ir perleisti jį ieškovei. Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino pradžią siejo su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-07-09 nuosprendžio įsiteisėjimo data (2011-03-09), motyvuodamas tuo, kad visos ieškovės ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės, su kuriomis siejami atsakovų neteisėti veiksmai, buvo žinomos ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią siejo su tuo momentu, kada ieškovė sužinojo apie ieškinyje nurodomus atsakovų veiksmus (neveikimą). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsakovai VĮ Registrų centras ir notaras E. A. savo veiksmais (ar neveikimu) tiesioginės žalos ieškovei nepadarė. Žala, kurią ieškovė prašo priteisti šioje byloje, yra išvestinė, ir atsirado dėl nusikalstamų P. Š. veiksmų. Kaip minėta, iš jo žala yra priteista įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tik tada, kai paaiškėjo, jog priteista žala iš P. Š. nebus išieškota, ieškovei paaiškėjo dėl kitų atsakingų asmenų veiksmų atsiradusi faktinė žala ir jos dydis (CK 6.249 str.). CK 6.288 straipsnyje įtvirtinta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Būtent nuo tada, kai tapo žinoma apie tai, kad negalima išieškoti šios sumos iš P. Š. ir apie negalimos išieškoti žalos dydį, ieškovė įgijo teisę reikalauti jos atlyginimo iš asmenų, kurių veiksmai (neveikimas) sudarė P. Š. sąlygas neteisėtai įgyti žemės sklypą, tuo sudarant tiesioginius nuostolius. Taigi ieškinio senaties pradžia, skirtingai nei sprendė teismas ir įrodinėjo šalys, siejama su ieškovės sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie tai, kad iš P. Š. ji nebus išieškota. Tokia aplinkybė ieškovei paaiškėjo gavus 2015-02-06 antstolės patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo kartu su tos pačios dienos išieškojimo negalimumo aktu. Reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas trejų metu ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.); ieškinys paduotas 2015-03-27. Tai reiškia, kad ieškovė ieškinį padavė nepraleidusi ieškinio senaties termino. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, neteisingai taikė ieškinio senaties termino pradžią reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 str.). Atsakovo VĮ Registrų centro argumentas, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas 1 mėn. ieškinio senaties terminas, numatytas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje yra nepagrįstas. Minėtoje teisės normoje nustatytas vieno mėnesio terminas kreipimuisi dėl žalos atlyginimo į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją. Tuo tarpu kreipimuisi į teismą yra taikomi bendrieji ieškininės senaties terminai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 str. 3 d.; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2002-08-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-610/2002).Atsakovas VĮ Registrų centras be kita ko yra išreiškęs poziciją, kad nagrinėjama byla turėtų būti nutraukta, kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka, kadangi 2 400 000 Lt dydžio žala ieškovei jau yra priteista baudžiamojoje byloje (BPK 112 str. 4 d.; CPK 293 str. 1 p.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks argumentas yra nepagrįstas, nes šioje byloje ieškinys reiškiamas kitiems atsakovams, kitu pagrindu, todėl tai nėra tapatus ieškinys baudžiamojoje byloje patenkintam civiliniam ieškiniui. Todėl nutraukti bylą tokiu argumentu nėra teisinio pagrindo. Kadangi pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, kaip paduotą praleidus ieškinio senaties terminą ginčo iš esmės nenagrinėjo, o apeliacinės instancijos teisme ginčo išsprendimas reikštų bylos nagrinėjimą proceso pirmąja instancija tvarka visa apimtimi, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo (CPK 93 str. 5 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.