- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-22
- Bylos Nr.
- 3K-3-419/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Dangutė Ambrasienė, Virgilijus Grabinskas (pran.)
- Pareiškėjas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Registrų centro
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarės A. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą dėl Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarės A. P. veiksmų, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja D. K. prašė teismo įpareigoti notarę A. P. atlikti notarinį veiksmą - notariškai patvirtinti 2006 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties, registruotos Vilniaus miesto 35-ojo notarų biure (notarinio registro Nr. 2382-7), papildymą, nurodant papildomus pirkėjus identifikuojančius duomenis, t. y. sandorį papildant pirkėjų gimimo datomis ir pasų duomenimis (pilietybė, šalies kodas, paso numeris). Pareiškėja nurodė, kad ji, kaip 2006 m. balandžio 14 d. pirkėjų Airijos piliečių K. B. ir A. T. O. atstovė, ir pardavėjos S. I. atstovė R. D. pasirašė buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurią patvirtino Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarė A. P.. Šį sandorį pareiškėja sudarė atstovaudama pirkėjų interesams pagal užsienio šalyje išduotą įgaliojimą, kuris nustatyta tvarka buvo legalizuotas Lietuvoje. Įgaliojimo originalas anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą ir apostille, pirkėjų pasai buvo pateikti notarei. Notarei patvirtinus sandorį, jis buvo pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kuris atsisakė registruoti pirkimo-pardavimo sandorį Nekilnojamojo turto registre, nes jame nenurodyti pirkėją identifikuojantys duomenys, konkrečiai - gimimo datos. Atsisakymą įregistruoti pirkėjų daiktines teises viešajame registre, įformintą 2006 m. balandžio 25 d. sprendimu, pareiškėja gavo 2006 m. gegužės 16 d., vėliau gavo ir 2006 m. gegužės 25 d. sprendimą. Notarė pasiūlė pareiškėjai apskųsti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sprendimus. 2006 m. birželio 23 d. (teismas nustatė - data su rašymo apsirikimu) pareiškėja paprašė notarės išspręsti kilusią problemą, papildant pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjų gimimo datomis. Notarė nurodė, kad nepildys pirkimo-pardavimo sutarties, kol šalys nesudarys notarinio susitarimo dėl palūkanų už praleistą apmokėjimo terminą pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad turtas įsigyjamas iš banko suteikiamo kredito, kurio suteikimas ir atitinkamai piniginių lėšų pervedimas pardavėjui yra siejamas su buto pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimu Nekilnojamojo turto registre ir hipoteka. Pareiškėja, pasirašydama tokią sutartį, turėjo pagrindą tikėtis, kad notarė kvalifikuotai parengs pirkimo-pardavimo sutartį ir ją tinkamai patvirtins. Sandoris turėjo atitikti teisės aktų reikalavimus, tačiau jis negali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes turi trūkumų – jame nėra pirkėjus identifikuojančių duomenų, t. y. gimimo datų, todėl notarė įpareigotina patvirtinti sutarties papildymą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino, įpareigojo notarę A. P. atlikti notarinį veiksmą - notariškai patvirtinti 2006 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties, registruotos Vilniaus miesto 35-ojo notarų biure (notarinio registro Nr. 2382-7), papildymą, nurodantį papildomus pirkėjus identifikuojančius duomenis, t. y. papildant pirkėjų gimimo datomis ir pasų duomenimis (pilietybė, šalies kodas, paso numeris). Teismas nurodė, kad notarė nepagrįstai atsisakė papildyti sandorį pirkėjus identifikuojančiais duomenimis. Pareiškėja pateikė notarei būtinus dokumentus sandoriui sudaryti, ir notarė, remdamasi Notariato įstatymo 31 straipsniu, privalėjo tinkamai patikrinti sandorio šalių asmens tapatybę, nustatomą pagal asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka. Sutartyje, patvirtintoje notaro, nėra daiktinių teisių įgijėjus identifikuojančių duomenų. Be šių duomenų registro tvarkytojas negali įregistruoti pareiškėjos atstovaujamų asmenų daiktinių teisių. Taip pat teismas nurodė, kad pirkėjams K. B. ir A. T. O. pagal įgaliojimą atstovavo pareiškėja D. K.. Įgaliojime nurodyta, kad pareiškėja įgaliojama pateikti ir sudaryti visų rūšių dokumentus ir raštus visose valdžios institucijose. Dėl to pareiškėja gali kreiptis ir į teismą. Pareiškėja, 2006 m. birželio 13 d. paduodama teismui skundą, nepraleido CPK 512 straipsnyje nustatyto termino skundui dėl notarės veiksmų pateikti, nes apie atsisakymą įregistruoti daiktines teises ji sužinojo tik 2006 m. gegužės 16 d., gavusi raštą iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo.
Šalies argumentai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. vasario 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartį. Kolegija nustatė, kad su prašymu atlikti notarinį veiksmą į notarę kreipėsi pareiškėja, todėl ji turi teisę paduoti skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 41 straipsnio 1 dalis). Atsiliepime į apeliacinį skundą notarė nurodė, kad pareiškėja su prašymu papildyti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį į notarę kreipėsi 2006 m. birželio mėnesio pradžioje, pareiškėjos skundas, kuriame ji nurodė, kad į notarę kreipėsi 2006 m. birželio 23 d., teisme užregistruotas 2006 m. birželio 13 d. Akivaizdu, kad skunde teismui padarytas rašymo apsirikimas. Taigi CPK 512 straipsnyje nustatytas terminas skundui paduoti nepraleistas. Kolegija nesutiko su notarės argumentais, kad terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo VĮ Registrų centro atsisakymo įregistruoti daiktines teises, nes pareiškėja skundžia ne atliktą notarinį veiksmą - sutarties patvirtinimą, o atsisakymą papildyti patvirtintą sutartį. Kolegija taip pat atmetė notarės argumentus, kad nagrinėjamos bylos atveju sutartis gali būti papildyta tik CK 6.223 straipsnio nustatyta tvarka, nes sutarties pakeitimu laikomas jos sąlygų pakeitimas, o sutarties šalis identifikuojantys duomenys negali būti laikomi sutarties sąlygomis, nes tai negali būti šalių susitarimo dalykas ar sutarties sąlyga (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 6 punktu, Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registrų nuostatų 10.5 punktu notarė, prieš tvirtindama nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, privalėjo pareikalauti iš šalių pateikti ir į sutartį įrašyti nekilnojamąjį turtą įsigyjančių asmenų identifikacinius duomenis (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, pilietybė).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarė A. P. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų nutartis ir pareiškėjos skundą atmesti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Dėl atsisakymo papildyti patvirtintą sutartį.
Pagal byloje esančius duomenis, notarė ir pareiškėja nuolat bendravo ir svarstė, kaip išspręsti kilusią problemą, tačiau, sutarties šalims neatvykus į notarų biurą, 2006 m. balandžio 14 d. patvirtinta sutartis negalėjo būti papildyta. Sutarčiai papildyti neužtenka tik pareiškėjos prašymo, nes turi būti pateikti visi reikiami dokumentai, t. y. 2006 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties du originalūs egzemplioriai, ir būtinas pardavėjos dalyvavimas, priešingu atveju negali būti atliktas notarinis veiksmas - papildoma 2006 m. balandžio 14 d. sutartis duomenimis, kurių sutarties tvirtinimo dieną šalys neturėjo (Notariato įstatymo 40 straipsnis). Pažymėtina, kad tarp sutarties šalių yra kilęs ginčas dėl neatsiskaitymo – yra iškelta civilinė byla dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Be to, šiuo atveju nebuvo pareiškėjos raštiško prašymo atlikti notarinį veiksmą ir notarės raštiško atsisakymo, todėl pareiškėja negalėjo skųsti notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.
Buto pirkimo-pardavimo sutarties tvirtinimo dieną notarei buvo pateikta: užsienio šalyje išduotas įgaliojimas, kuris buvo įstatymų nustatyta tvarka legalizuotas Lietuvoje, jo vertimas lietuvių kalba su apostille ir pirkėjų atstovų – R. D. ir D. K. - pasų kopijos. Pirkėjų K. B. ir A. T. O. pasų su apostille sandorio tvirtinimo dieną pareiškėja neturėjo ir negalėjo turėti, nes apostille ant pirkėjų pasų kopijų uždėta tik 2006 m. gegužės 11 d. Notarės nuomone, turimi dokumentai buvo pakankamas pagrindas buto pirkimo-pardavimo sandoriui patvirtinti notarine tvarka, nes pirkėjams atstovavusi D. K. veikė pagal įgaliojimą, kuris buvo patvirtintas užsienio notaro ir legalizuotas Lietuvoje. Tai, kad įgaliojime nebuvo nurodyta įgaliotojų gimimo data (asmens kodas), nebuvo pagrindas atsisakyti tvirtinti buto pirkimo-pardavimo sutartį (Notariato įstatymo 31 straipsnis). 2006 m. balandžio 14 d. tvirtindama buto pirkimo-pardavimo sutartį, notarė pagal pateiktus duomenis nustatė sutarties šalių, t. y. tų, kurie prašė atlikti notarinius veiksmus (R. D. ir D. K.), asmens tapatybę, nurodė asmenų tapatybės nustatymo būdą sudaromame dokumente, patvirtino buto pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavė šio sandorio pagrindinius duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.
2. Dėl įstatymo nustatyto termino skųsti notarės veiksmus.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką CPK 512 straipsnyje nustatytas dešimties dienų terminas nėra naikinamasis, todėl asmeniui, šį terminą praleidusiam dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atnaujintas. Kadangi pareiškėjos D. K. skundas buvo paduotas 2006 m. birželio 9 d., o apie skundžiamo veiksmo atlikimą pareiškėja sužinojo 2006 m. gegužės 16 d. ir dėl termino atnaujinimo į teismą nesikreipė, tai teismas skundą turėjo palikti nenagrinėtą. Be to, pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam trisdešimties dienų terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl notaro veiksmų, todėl teismas turi atsisakyti priimti skundą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 443 straipsnio 1 dalis). Notarės nuomone, pareiškėja apie skundžiamą veiksmą sužinojo 2006 m. balandžio 25 d., t. y. VĮ Registro centro Vilniaus filialo sprendimo priėmimo dieną, todėl skundas, kuris paduotas 2006 m. birželio 9 d., praleidus skundo padavimo terminą, negalėjo būti nagrinėjamas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo notaro atsisakymo papildyti patvirtintą sutartį dienos, nes nebuvo raštiško atsisakymo atlikti notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
3. Dėl identifikuojančių duomenų papildymo.
Teismai įpareigojo notarę atlikti notarinį veiksmą - notariškai patvirtinti 2006 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties papildymą, nurodant papildomus pirkėjus identifikuojančius duomenis - pilietybę, šalies kodą, paso numerį, nors toks reikalavimas nėra nustatytas Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 10.5 punkte, to nereikalavo ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas. Kadangi pirkėjai yra Airijos piliečiai ir asmens kodo neturi, o pirkimo-pardavimo sutarties tvirtinimo dieną, t. y. 2006 m. birželio 14-ąją, reikalavimas nurodyti identifikuojantį dėmenį - gimimo datą – įstatyme nenustatytas, tai teismai nepagrįstai įpareigojo notarę papildyti sutartį duomenimis, kuriuos nurodyti neįpareigoja įstatymo leidėjas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prašo palikti galioti bylą nagrinėjusių teismų nutartis, o kasacinį skundą atmesti. Jame nurodyta, kad notaras, atlikdamas teisės aktais nustatytas funkcijas, privalo užtikrinti, jog civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnis). Šioje byloje notarė patvirtino teisės aktų reikalavimų neatitinkantį sandorį, o pareiškėjai paprašius šią klaidą ištaisyti, nepagrįstai atsisakė atlikti šiuos veiksmus. Notarė neįrodė savo argumentų (CPK 178 straipsnis). Tai, kad dėl atsiskaitymo už nuosavybėn įsigytą turtą tarp sutarties šalių yra kilęs ginčas, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl sutarties pildymo pirkėjus identifikuojančiais duomenimis. Šie duomenys nėra sutarties sąlyga, nes dėl to šalys negali susitarti, todėl duomenų įrašymas į sutartį negali būti traktuojamas kaip tos sutarties sąlygų pakeitimas. Notaras, tvirtindamas sutartį, privalo įrašyti šiuos duomenis į sutartį tam, kad jo patvirtinta sutartis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir galėtų būti įregistruota viešajame registre. CPK XXXI skyriuje, reglamentuojančiame skundų dėl antstolių ir notarinių veiksmų padavimo terminus ir sąlygas, nenustatyta, kad atsisakymą atlikti notarinį veiksmą galima skųsti turint rašytinį notaro atsisakymą. Notariato įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad tik asmeniui pageidaujant, notaras priimtą sprendimą išdėsto raštu. Notarė žodžiu 2006 m. gegužės 31 d. atsisakė pildyti sutartį, ir dėl šio žodinio atsisakymo D. K. pateikė skundą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Suinteresuoto asmens teigimu, notarė, nepareikalavusi teisės aktuose nustatytų duomenų, patvirtino teisės aktų reikalavimus neatitinkančią sutartį, todėl ši sutartis negali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. D. K. paprašius papildyti sutartį, notarė nepagrįstai atsisakė, taip pažeisdama pareiškėjos iš atstovavimo teisinių santykių kylančias teises (Notariato įstatymo 13, 23, 29 straipsniai, Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 10.5, 27 punktai). Terminas notarės veiksmams apskųsti skaičiuotinas nuo tos dienos, kai notarė atsisakė papildyti sutartį trūkstamais duomenimis. Minėta, kad notarė atsisakė papildyti sutartį 2006 m. gegužės 31 d., D. K. skundas pašto įstaigai įteiktas 2006 m. birželio 9 d., teisme gautas 2006 m. birželio 13 d., todėl pareiškėja nepraleido CPK 512 straipsnio nustatyto termino skundui paduoti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos D. K. atsiliepimą į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės
2006 m. balandžio 14 d. pirkėjų – Airijos piliečių K. B. ir A. T. O. - atstovė D. K. ir pardavėjos S. I. atstovė R. D. pasirašė buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurią patvirtino Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarė A. P.. Sandoris buvo sudarytas pareiškėjai atstovaujant pirkėjų interesams pagal užsienio šalyje išduotą įgaliojimą, kuris nustatyta tvarka buvo legalizuotas Lietuvoje. Notarės patvirtinta sutartis buvo pateikta VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kuris atsisakė ją registruoti Nekilnojamojo turto registre, nes sutartyje nenurodyti pirkėjus identifikuojantys duomenys, konkrečiai - gimimo datos. Pareiškėja kreipėsi į notarę, prašydama patvirtinti 2006 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties papildymą pirkėjus identifikuojančiais duomenimis, tačiau notarė atsisakė.
V. Kasacinio teismo argumentai
Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šiame įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrinančias, jog civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams. Taigi notaras, prieš tvirtindamas sandorius, privalo imtis įmanomų priemonių tam, kad būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, būti maksimaliai atidus. Fizinių ir juridinių asmenų, taip pat valstybės interesų, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, apsaugai įtvirtintas civilinio proceso teisės notarinių veiksmų apskundimo institutas (CPK 511-513 straipsniai).
Bylą nagrinėję teismai pripažino neteisėtu notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – patvirtinti 2006 m. balandžio 14 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties papildymą ir įpareigojo šį veiksmą atlikti. Kasatorė (notarė A. P.), nesutikdama su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, akcentuoja, kad byloje netinkamai aiškintos ir taikytos notaro procedūrinės veiklos teisinius aspektus ir sutarčių notarinį tvirtinimą reglamentuojančios teisės normos. Tačiau kolegija atmeta kasatorės argumentus, nes jie nepaneigia bylą nagrinėjusių teismų išvadų.
1. Dėl notaro procedūrinės veiklos teisinių aspektų.
Pagal CPK 511 straipsnio 1 dalį apskundimo teismui objektas gali būti ne tik atliktas notarinis veiksmas, bet ir atsisakymas atlikti notarinį veiksmą. Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje užfiksuota nuostata, kad asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu, lemia išvadą, jog teisme gali būti skundžiamas ir toks atsisakymas atlikti notarinį veiksmą, kuris nėra išreikštas materialiąja forma – raštu, bet kuris aiškiai parodo notaro nuostatą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, ir tokia nuostata gali būti išreikšta tiek žodžiu, tiek neveikimu. Suprantama, aplinkybė, kad nėra materialiąja forma pareikštos notaro nuostatos dėl prašomo atlikti notarinio veiksmo, apsunkina pareiškėjui įstatymo nustatytą prievolę įrodyti savo reikalavimo pagrindą, tačiau nagrinėjamoje byloje tokia aplinkybė neegzistuoja – bylą nagrinėję teismai nustatė, kad notarė žodžiu atsisakė notariškai patvirtinti pirkimo-pardavimo sutarties papildymą 2006 m. birželio mėn. pradžioje, tad pareiškėja į teismą kreipėsi 2006 m. birželio 13 d., t. y. nepraleidusi CPK 512 straipsnyje nustatyto termino. Taip pat ir pati kasatorė neneigia, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą – notariškai patvirtinti sutarties papildymą, žodžiu buvo pareikštas teismų nustatytu laikotarpiu, o tai, kad jis nebuvo pareikštas raštu, minėta, neturi reikšmės – svarbu, kad yra nustatytas atsisakymo atlikti notarinį veiksmą faktas ir nustatyta, kad skundas dėl notarės veiksmų teisme pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto termino.
2. Dėl notarės veiksmo - atsisakymo papildyti sutartį teisėtumo.
Minėta, kad sandorius tvirtinančiam notarui privalomas objektyviai maksimalaus atidumo standartas, nustatomas taikant protingumo kriterijų, siekiant užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad kasatorės patvirtintoje 2006 m. balandžio 14 d. buto pirkimo-pardavimo sutartyje notarė nenurodė privalomų daiktinių teisių įgijėjus pagal sutartį identifikuojančių duomenų, konkrečiai - jų gimimo datų, o be šių duomenų registro tvarkytojas negali įregistruoti asmenų daiktinių teisių. Kasatorė atsikerta, kad sandorio tvirtinimo metu teisės aktuose nebuvo reikalavimo nurodyti sandorį sudarančio asmens identifikuojantį dėmenį – gimimo datą, buvo reikalaujama nurodyti tik asmens kodą, o pirkėjais pagal 2006 m. balandžio 14 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį esantys Airijos Respublikos piliečiai asmens kodo neturi, todėl ji neprivalėjo reikalauti pateikti duomenis apie pirkėjų gimimo datas bei jas nurodyti sutartyje. Kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstu šį kasatorės argumentą.
Notaro pareiga nustatyti asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, jų atstovų tapatybę nustatyta Notariato įstatymo 31 straipsnyje, konkrečiai - pareiga reikalauti asmens, kuriam atliekamas notarinis veiksmas asmens kodo arba gimimo datos yra nustatyta įstatymo 37 straipsnyje. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 14, 23, 29, 36 straipsniuose nustatyta pareiga registruojant daiktines teises pateikti duomenis, identifikuojančius daiktinių teisių įgijėjus. Ši pareiga sukonkretinta įstatymo 29 straipsnio 6 punkte, kuris nukreipia į Nekilnojamojo turto registro nuostatus. Nuostatų 10.5 punkte konkrečiai išvardyti daiktinių teisių turėtojus identifikuojantys duomenys, kuriuos būtina įrašyti Nekilnojamojo turto registre. Tokių duomenų nepateikimas sudaro pagrindą atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą. Vienas iš būtinų dėmenų - asmens kodas. Pagal Gyventojų registro įstatymo 4 straipsnio 9 punktą, 8 straipsnį asmens kodas yra unikali skaitmenų seka, skirta asmeniui identifikuoti, duomenims apie jį kaupti, valstybės registrų ir informacinių sistemų sąveikai užtikrinti; asmens kodo struktūroje antruoju – septintuoju skaičiais yra užfiksuota asmens gimimo data. Vadinasi, asmens gimimo data yra būtinas elementas asmeniui identifikuoti ir, jei ji nepateikiama asmens kodo struktūroje, tvirtinant sandorį privalo būti nurodoma atskirai prie kitų duomenų, identifikuojančių asmenį, kuriam atliekamas notarinis veiksmas. Dėl to kasatorės argumentas, kad pirkėjais pagal 2006 m. balandžio 14 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį buvę Airijos Respublikos piliečiai asmens kodo neturi, ir ji neprivalėjo reikalauti jų gimimo datų bei jas nurodyti tvirtinamame sandoryje, pripažįstamas teisiškai nepagrįstu, nes, minėta, asmens gimimo data yra sudėtinė asmens kodo struktūros dalis.
3. Dėl CK 6.223 straipsnio taikymo.
Kasatorės argumentas, kad notariškai patvirtinti 2006 m. balandžio 14 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties papildymą daiktinių teisių įgijėjų identifikaciniais duomenimis galima tik CK 6.223 straipsnyje nustatyta tvarka, yra nepagrįstas. Sutarčiai sudaryti ir galioti pakanka, kad šalys susitartų dėl esminių jos sąlygų (CK 6.162 straipsnis). Pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti pakanka, kad šalys susitartų dėl sutarties dalyko (CK 6.306 straipsnis), netgi susitarimas dėl kainos nėra privalomas, nes ją galima nustatyti pagal CK 6.313 straipsnį. Sutarties keitimu CK 6.223 straipsnio prasme suprantama kitoks, nei buvo sutarta pirminėje sutartyje, tam tikrų jos sąlygų reguliavimas. Techninio pobūdžio pataisymai sutartyje, jeigu visos kitos sutarties sąlygos lieka nepakitusios, nelaikoma sutarties pakeitimu. Iš 2006 m. balandžio 14 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų matyti, kad buvo susitarta dėl sutarties dalyko (1 punktas), kainos, jos sumokėjimo ir atsakomybės pažeidus sutartį (2 punktas), taip pat dėl kitų sąlygų (4 punktas). Kreipiantis į notarę dėl sutarties papildymo patvirtinimo notariškai, nė vienos iš šių sąlygų nebuvo prašoma keisti, buvo reiškiamas prašymas pirkėjų identifikaciniais duomenimis papildyti tik įžanginę sutarties dalį. Dėl to notarė, motyvuodama poreikiu taikyti CK 6.223 straipsnio nuostatas, neturėjo pagrindo atsisakyti notarine tvarka patvirtinti sutarties papildymą, nurodant papildomus pirkėjus identifikuojančius duomenis.
Kiti kasacinio skundo argumentai yra nereikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti bylą nagrinėjusių teismų nutartis. Taigi nurodytais motyvais bylą nagrinėjusių teismų nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 346 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.