- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-30
- Bylos Nr.
- e2-3870-909/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17959-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- A. A. L.
- Advokatai
- Stanislav Papijanc
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. patikslintą ieškinį atsakovui A. A. L. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Agluosta“, atstovaujama nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „Alba Prima“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas D. D. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu (CBP-17884), kurį vėliau galutinai patikslinęs (DOK-217328, DOK-61267) prašė: 1) iš atsakovo A. A. L. priteisti 38 281,75 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bankrutavusios uždarosios akcinė bendrovės (toliau – BUAB) „Agluosta“ naudai; 2) iš atsakovo A. A. L. priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.
2. Ieškinyje (CBP-17884) nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Agluosta“ (toliau – Įmonė-1 ir /ar bendrovė) įsteigta 1998 m. kovo 20 d., jos vienintelis tikslas – nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. Bendrovė eksploatavo vienintelį nekilnojamąjį turtą – Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančius ir nuosavybės teise L. įmonei „Egzotika“ (toliau – Įmonė-2) priklausančius statinius. Paaiškino, jog ieškovas paliko UAB „Agluosta“ nuomojamoje aikštelėje saugoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW X5, kurį pavogė iš 2016 m. spalio 6 į 7 d. Ieškovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2245-820/2017 iš UAB „Agluosta“ priteista 18 000 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentai procesinių palūkanų bei 2 079,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 20 d. Minėto sprendimo pagrindu ieškovas yra kreditorius BUAB „Agluosta“ bankroto byloje.
3. Ieškovas dėstė, jog UAB „Agluosta“ vadovavęs atsakovas A. A. L., 2018 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Agluosta“, bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. B2-477-467/2019 (dabartinis civilinės bylos Nr. B2-195-861/2022). Tačiau tiek iš 2016 m. įmonės balanso, tiek iš atliktų veiksmų akivaizdu, kad jau ieškovo automobilio vagystės dieną UAB „Agluosta“ atitiko bankrutuojančios įmonės statusą ir direktorius privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas argumentavo tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: 2016 m. rugsėjo 30 d. pinigų likutis banke ir kasoje sudarė 22 689,01 Eur, iš kurių 2016 m. spalio 1 d. 0,58 Eur nurašė kaip banko sąskaitos tvarkymo mokestį, o 2016 m. spalio 3 d. lėšų pavedimu sumokėjo 2 031,21 Eur atlyginimą už 2016 m. rugsėjo mėnesį, t. y. iš viso liko UAB „Agluosta“ sąskaitose banke ir kasoje 20 657,22 Eur. 2016 m. spalio 10 d. UAB „Agluosta“ Įmonei-2 pervedė 3 740 Eur už aikštelės nuomą, kai tuo tarpu nuomos mokestis už aikštelę sudarė 868,86 Eur, o įsiskolinimo UAB „Agluosta“ neturėjo. Ieškovas teigė, jog 2016 m. spalio 10 d. iš UAB „Agluosta“ sąskaitos akcininkui R. L. išmokėta 7 100 Eur dividendų suma, nors akcininko sprendimas paskirstyti dividendus nebuvo priimtas. Be kita ko, ieškovas pridūrė, kad ieškovo prašymu nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinę bylą Nr. e2-2245-820/2017 taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant 18 000 Eur sumos UAB „Agluosta“ turtą. Galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, 2016 m. gruodžio 1 d. 523,53 Eur suma ir 2018 m. lapkričio mėnesį 6 564,34 Eur suma (bendra 8 087,87 Eur suma) panaudotos pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nuostatas. Nurodė, jog po teismo sprendimo priėmimo UAB „Agluosta“ ir L. įmonė „Egzotika“ 2017 m. gruodžio 22 d. sudarė susitarimą, pagal kurį Įmonė-2 atidėjo 12 000 Eur skolos mokėjimą iki 2018 m. liepos mėnesio. Pagal atsakovo parengtą 2018 m. balandžio 30 d. balansą, UAB „Agluosta“ turtas sudarė 20 974 Eur (iš kurių 18 000 Eur taikė apribojimą ieškovo reikalavimui užtikrinti), įsipareigojimai sudarė 15 131 Eur, tačiau į juos neįtraukė skolos ieškovui. Su Įmone-2 sudaryta nuomos sutartis, kuri buvo vienintelis UAB „Agluosta“ pajamų šaltinis, nutraukta nuo 2018 m. gruodžio 31 d. Ieškinyje nurodė, kad galiojant laikinųjų apsaugos priemonių nutarčiai, R. L. 2018 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą iš sukaupto rezervo panaudoti 6 111 Eur nuostoliams padengti. 2018 m. liepos 3 d. iš UAB „Agluosta“ kasos išėmė 8 000 Eur, kuriuos tą pačią dieną įnešė į R. L. Įmonės-2 kasą už nuomos paslaugas.
4. Ieškovas motyvavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad UAB „Agluosta“ 18 000 Eur prievolės ieškovui atsiradimo dieną (2016 m. spalio 7 d.) turėjo daugiau nei 36 000 Eur. Automobilio vagystės dieną UAB „Agluosta“ turėjo piniginių lėšų banke ir kasoje 20 657,22 Eur, todėl nedelsiant sustabdžius UAB „Agluosta“ veiklą ir kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovo reikalavimas būtų patenkintas didžiąja dalimi. Vadovaujant atsakovui UAB „Agluosta“, pastarajai jau veikiant nuostolingai, ieškovo reikalavimo atlyginti nuostolius nepripažinimas ar pasirinkimas tęsti nuostolingą veiklą negali būti vertinami kaip paprastas neatsargumas, susijęs su ūkinės komercinės veiklos rizika. Pakankamai apdairiam, protingam ir sąžiningam asmeniui, net ir neturinčiam vadovavimo ar verslo valdymo patirties, būtų suprantama, kad veikimas nebuvo suderinamas su bendraisiais teisės principais ir draudimu nesukelti kitiems asmenims žalos. Ieškovo teigimu, atsakovo veiksmai, valdant bendrovę ir priimant sprendimus taip, kad iš esmės būtų neatsiskaityta su vieninteliu kreditoriumi – ieškovu, laikytini tyčiniais neteisėtais veiksmais, kuriais buvo siekiama realiai padaryti jam nuostolius. Byloje įrodytos sąlygos atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti, o atsakovo nesąžiningumą patvirtina aplinkybė, jog sandoriai buvo sudarinėjami tarp šeimos narių ir veikiant išskirtinai prieš ieškovo interesus. Nesąžiningumą patvirtina ir dividendų R. L. išmokėjimas nedelsiant po ieškovo automobilio vagystės ir pokalbio su ieškovu, juolab, kad kreipdamasis į teismą 2019 m. dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas nurodė, kad UAB „Agluosta“ jau trejus metus dirbo nuostolingai, o UAB „Agluosta“ akcininkas, tvirtindamas finansinę atskaitomybę už 2017 m., priėmė sprendimą iš sukaupto rezervo panaudoti 6 111 Eur nuostoliams padengti. Todėl, ieškovas nurodė, jog atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, nesielgė teisingai, sąžiningai ir rūpestingai įmonės ir jo kreditorių atžvilgiu, todėl UAB „Agluosta“ bei jos kreditoriams padarė 5 340,58 Eur žalą. BUAB „Agluosta“ bankroto byloje patvirtintas 20 613,57 Eur sumos ieškovo finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. B2-477-467/2019, patvirtinta bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma 44 535,32 Eur. BUAB „Agluosta“ bankroto administratorius nereiškė ieškinio dėl žalos atlyginimo, todėl ieškovas, remdamasis reiškia netiesioginį ieškinį.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepime į pradinį ieškinį ir atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-164340, DOK-231064) su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Agluosta“ vienintelė veikla buvo automobilių parkavimo vietų nuomos paslaugos autotransporto aikštelėje, esančioje adresu Ukmergės g. 198A, Vilnius; jas teikė iki 2018 m. gruodžio 31 d. Aikštelę išnuomojo iš L. įmonės „Egzotika“, pagrindiniai įmonės kreditoriai buvo aikštelės nuomotojas L. įmonė „Egzotika“, komunalinių paslaugų teikėjai ir darbuotojai. Su visais įmonės kreditoriais atsiskaitė laiku iš reguliariai gaunamų pajamų. UAB „Agluosta“ nuolat disponavo nepanaudotu lėšų likučiu, suformavo privalomuosius ir papildomus rezervus, kurie, atsakovo duomenimis, 2016 m. pradžioje siekė 16 281 Eur, o pabaigoje – 9 129 Eur. Teigė, kad ieškovas nepagrįstai nurodė, jog 3 740 Eur nuompinigiai Įmonei-2 neteisėtai mokėti avansu, kadangi 2 460 Eur suma sumokėta už rugsėjo ir spalio mėnesius, o 1 260 Eur avansu už lapkričio mėnesį. Pridūrė, jog negautas pelnas neturėjo reikšmės UAB „Agluosta“ mokumui, kadangi bendrovė turėjo sukaupusi rezervą, gavo iš savo veiklos reguliarias pajamas, pakankamas bendrovės veiklos sąnaudų dengimui. Nuo 2015 sausio 1 d. iki Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties priėmimo UAB ,,Agluosta“ pradelsti įsiskolinimai neviršijo 50 procentų turto vertės. Ieškovo iniciatyva Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-44013-141/2016 taikytas areštas turėjo reikšmės tik akcininkui Įmonei-2, kadangi sukaupusi antstolio areštuotą 15 000 Eur lėšų sumą atsiskaitydavo su darbuotojais ir valstybės biudžetu. Ieškovas 2016 m. spalio mėnesį pareiškė UAB „Agluosta“ ieškinį dėl 18 000 Eur žalos atlyginimo, o reikalavimų užtikrinimui UAB „Agluosta“ turtui taikytas areštas. Vykdydamas teismo nutartį, antstolis Vytautas Mitkus areštavo 15 000 Eur sumos įmonės lėšas, esančias kasoje bei banko sąskaitose, leisdamas disponuoti 3 925,20 Eur suma, paliekant įmonei teisę areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams; areštuotas įmonės automobilis. Visi mokėjimai 2017 ir 2018 metais vykdyti tik iš lėšų, viršijančių 15 000 Eur arešto apimtį. UAB „Agluosta“ su ieškiniu dėl žalos atlyginimo nesutiko, tikėjosi palankaus teismo sprendimo, todėl nepriklausomai nuo visų sukauptų lėšų arešto įmonė nusprendė tęsti ūkinę veiklą.
6. Atsiliepime paaiškino, kad tarp ieškovo ir UAB „Agluosta“ nuo 2016 m. pabaigos vyko teisinis ginčas dėl UAB „Agluosta“ atsakomybės už ieškovo nurodomą žalą. Atsižvelgiant į tai, iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovo reikalavimas dėl 18 000 Eur nuostolių atlyginimo negalėjo būti įtrauktas (o ir nebuvo įtrauktas) į UAB „Agluosta“ pradelstus įsipareigojimus ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Teigė, jog dividendai išmokėti Akcinių bendrovių aktų nustatyta tvarka už 2015 metų veiklos rezultatus, pagrindas – 2016 m. balandžio 28 d. vienintelio akcininko sprendimas, priimtas tvirtinant metinę finansinę atskaitomybę už 2015 metus. Be to, iš patvirtintų 6 000 Eur dividendų išskaitė ir pravedė į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį. Atsakovas paaiškino, jog turto arešto metu įmonė toliau gavo reguliarias pajamas iš nuomos paslaugų, jas kaupė teismo pritaikytų areštų apimtyje, o nepatekusios į arešto mastą, naudojo atsiskaitant su darbuotojais ir mokant kitus privalomus mokėjimus. UAB „Agluosta“ ir L. įmonė „Egzotika“ 2017 m. gruodžio 22 d. sudarė papildomą susitarimą prie 2017 m. nuomos sutarties, susitardami, kad įmonės įsiskolinimas už nuomą yra atidedamas iki 2018 m. liepos mėnesio. Kadangi sukaupė sumą, viršijančią arešto mastą, 2018 m. liepos 3 d. nuomotojui sumokėjo 8 000 Eur sumą, padengė 7 mėnesių nuomos mokesčio įsiskolinimą. Nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. nuomotojui iš viso padengė 15 289,87 Eur skolos, t. y. įvykdytas 2017 m. gruodžio 22 d. susitarimas bei apmokėta dalis pradelstų nuompinigių už 2018 m. Nesant pilnai padengtam įsiskolinimui, nuomotojas 2018 m. spalio 15 d. kreipėsi į teismą dėl 14 860,08 Eur skolos priteisimo, o teismui patenkinus kreditoriaus pareiškimą, teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis Valdas Čeglikas iš įmonės banko sąskaitos 2018 m. lapkričio 26 d. nurašė 10 130,11 Eur sumą. 2018 m. lapkričio 5 d. pranešimu įmonė informavo apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2018 m. gruodžio 31 d. Tai, jog UAB „Agluosta“ nuomos sutartis sudaryta su akcininku, nepagrindžia kreditorių teisių pažeidimų, sandorio šalių nesąžiningumo ar netinkamo elgesio ir neturi reikšmės bendrovės mokumui. Nei ieškovas, nei bankroto administratorius (UAB „Votumas“), perėmęs visą dokumentaciją ir patikrinęs sandorius, nenustatė netinkamų UAB „Agluosta“ ar jos akcininko veiksmų, sandorių neginčijo. Akcininko sprendimas negelbėti nemokios įmonės yra normalus verslo logika paremtas sprendimas.
7. Atsakovas teigė, kad tęsdamas veiklą UAB „Agluosta“ nepablogino savo turtinės padėties. Įsiskolinimas ieškovui atsirado Vilniaus apygardos teismui 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi netenkinus UAB „Agluosta“ apeliacinio skundo. Tik priėmus procesinį sprendimą nustatyta, kad bendrovė negalės įvykdyti turimų ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiradusių papildomų įsipareigojimų, ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu įmonės vadovas informavo akcininką, o pastarasis nusprendė kreiptis į teismą dėl bankroto UAB „Agluosta“ bylos iškėlimo bei į teismą atsakovas su pareiškimu kreipėsi 2018 m gruodžio 3 d. Iki Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties įmonė neatitiko nemokumo būsenos, atsiskaitydavo su visais pagrindiniais kreditoriais, kadangi gaudavo pajamas iš vienintelės savo veiklos. Todėl atsakovas nepažeidė teisės aktų inicijuodamas UAB „Agluosta“ bankroto procesą. Pridūrė, kad UAB „Agluosta“ tuometinis bankroto administratorius UAB „Votumas“, atlikęs įmonės sandorių patikrinimą už 36 mėnesių laikotarpį, pažeidimų nenustatė. Iš bendrovės kreditorių sudėties 2018 m. gruodžio 1 d. matyti, jog be nuomotojo ir ieškovo bendrovė kitų kreditorių, kurie turėtų pirmenybę prieš kitus bendrovės kreditorius, neturėjo. Įsiskolinimai bendrovės darbuotojams ir valstybės biudžetui atsirado tik bankroto administratoriui priskaičiavus buvusiems darbuotojams kompensacijas už nepanaudotas atostogas ir išeitines išmokas. Tikslindamas ieškinį, ieškovas nepateikė įrodymų, kad nuo pareigos skelbti bankrotą atsiradimo momento BUAB „Agluosta“ atsirado 38 281,75 Eur įsipareigojimų, kurie nebus patenkinti bankroto metu.
8. Atsakovas teismui teikė rašytinius paaiškinimus (DOK-217498), kuriuose pasisakė dėl ieškovo reikalavimo 13 428,45 Eur sumoje. Nurodė, kad menamos 5 340,58 Eur žalos dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo. 2018 m. liepos mėnesį tebevyko ieškovo ieškinio teisminis nagrinėjimas, o dengiant šalių susitarimu atidėtą skolą L. įmonei „Egzotika“, vien 2018 m. liepos 3 d. apmokėjo 8 000 Eur. Iki Vilniaus apygardos teismui 2018 m. lapkričio 20 d. priimant sprendimą tenkinti atsakovo ieškinį 23 004,78 Eur sumai, skola kreditoriams sumažinta apmokant papildomai 7 289,87 Eur. Atsakovas pažymi, jog prižiūrėjo, kad visi mokėjimai būtų atlikti nepažeidžiant 15 000 Eur lėšų arešto reikalavimų. Iki 2018 m. gruodžio 1 d. darbo užmokestis darbuotojams, mokesčiai VMI ir Sodrai apmokėti nustatytais terminais. Pridūrė, UAB „Agluosta“ tapo nemokia tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarčiai, kuria atmestas įmonės apeliacinis skundas. Atsakovas paaiškino, kad menama 8 087,87 Eur žala dėl ne pagal paskirtį panaudotų lėšų nepagrįsta. Nurodė, jog iš ieškovo priskirtų neteisėtoms 2016 m. gruodžio mėnesio 1 523,53 Eur išlaidų, 1 249,91 Eur apmokėjo skolą už aikštelės nuomą pagal galiojančią sutartį, 273,62 Eur kitos būtinos veiklos tęstinumui išlaidos. Iš ieškovo apibūdintų „neaiškiomis ir neapibrėžtomis“ 2018 m. lapkričio mėnesio 6 564,34 Eur išlaidų, 6 507,61 Eur yra Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimu priteistos skolos L. įmonei „Egzotika“ dalinis dengimas, likusieji 56,73 Eur būtinosios ūkio išlaidos. Dėl ieškovo pretenzijos dėl 2016 m. avansinio 3 740 Eur mokėjimo L. įmonei „Egzotika“, atsakovas nurodė, jog šią sumą už 2016 m. rugsėjo ir spalio mėnesius iš šalių susitarimu vieno mėnesio nuompinigių avansas. Jokių apribojimų atlikti tokį mokėjimą 2016 m. spalio 10 d. nebuvo, jo atlikimas nepadarė jokios žalos ieškovui. Atsakovo teigimu, pretenzija dėl dividendų išmokėjimo teisėtumo neturi pagrindo. Pažymėjo, kad dividendai vieninteliam bendrovės akcininkui R. L. 5 100 Eur sumoje 2016 m. išmokėti teisėtai už 2015 m. veiklos rezultatus pagal vienintelio akcininko 2016 m. balandžio 28 d. „Sprendimą dėl UAB „Agluosta“ 2015 m. finansinės atskaitomybės ir pelno paskirstymo tvirtinimo“. Vėlesnių metų veiklos rezultatams išmokėti už 2015 metus dividendai įtakos neturėjo. Ieškovo teiginys, kad tvirtinant 2017 m. finansinę atskaitomybę ir pelno paskirstymą sprendimas dengti iš rezervo tų metų veiklos nuostolius 6 111 Eur sumai priimtas tyčia siekiant išvengti prievolės atsakovui yra nepagrįstas. Atsakovas nurodė, jog sprendimo priėmimo metu įmonė neturėjo prievolės atsakovui. Rezervo lėšos skirtos įmonės nuostolių dengimui. Tad ataskaitinių metų nuostolių dengimas balanse iš sukaupto ankstesnių metų rezervo yra įprastas pagal rezervo paskirtį atliktas balansinis veiksmas. Atsakovas siekė atkreipti dėmesį, kad atsakovas, galimai pasinaudodamas savo, kaip advokato padėjėjo galimybėmis, piktnaudžiauja procesiniais veiksmais. Visų pirma, atsakovo teigimu, nepagrįsto skundo pagrindu laikinai nušalino visus UAB „Agluosta“ kreditorius, išskyrus VMI ir Sodrą. Tokiu būdu pasiskiria save kreditorių pirmininku ir, vietoj to, kad, turėdamas visas galimybes, tikrintų įmonės dokumentus ir pagrįstų savo kaltinimus konkrečiais įrodymais, teikia skundus, nepagrįstus ieškinius.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 12 d. išnagrinėjo ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo ir apeliacinį skundą tenkino bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. 2020 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi nustatė tuometiniam BUAB „Agluosta“ administratoriui UAB „Votumas“ terminą pateikti BUAB „Agluosta“ finansinės atskaitomybės dokumentus nuo 2015 m. iki 2018 m. gruodžio 3 d. arba nurodyti teismui priežastis dėl kurių negali pateikti prašomų dokumentų bei jų buvimo vietą.
11. 2020 m. gruodžio 1 d. teisme gautas atsakovo A. A. L. prašymas (DOK-234545), informuojantis, kad visa UAB „Agluosta“ dokumentacija, įskaitant finansinės atskaitomybės dokumentai, buvo perduoti BUAB „Agluosta“ bankroto administratoriui UAB „Votumas“, todėl reikalaujamų dokumentų atsakovas neturi ir negali įvykdyti teismo įpareigojimo.
12. 2021 m. balandžio 1 d. gautas ieškovo prašymas (DOK-61267), kuriuo teismo prašė prijungti teikiamą prašymą ir kartu pridedamus įrodymus prie civilinės bylos bei priimti ieškinio sumos patikslinimą (padidinimą) nuo 32 281,75 Eur iki 38 281,75 Eur (UAB „Agluosta“ esant nemokiai išmokėtais 5 100 Eur dividendais ir 900 Eur išskaičiuotu ir sumokėtu valstybei gyventojų pajamų mokesčiu). Taigi ieškovas iš atsakovo priteisti 38 281,75 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „Agluosta“ naudai. Prašyme pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti pakartotinai, nustatė ir konstatavo, jog 2016 m. spalio 10 d. UAB „Agluosta“ L. įmonei „Egzotika“ pervedė 3 740 Eur už aikštelės nuomą, nors UAB „Agluosta“ jokio įsiskolinimo L. įmonei „Egzotika“ neturėjo. Todėl, ieškovo nuomone, yra akivaizdu, kad tuo metu nuomos mokestis už aikštelę sudarė 868,86 Eur, tad neteisėtas vadovo veiksmas sąlygojo daugiau nei trijų mėnesių aikštelės nuomos apmokėjimą. Pridūrė ir tai, kad tą pačią 2016 m. spalio 10 d. nedelsiant iš UAB „Agluosta“ sąskaitos akcininkui R. L. išmokėjo 7 100 Eur dividendų sumą, nors akcininko sprendimas paskirstyti dividendus niekada priimtas taip ir nebuvo, ar byloje tokių duomenų nėra. Nurodė, kad 2016 m. spalio 7 d., UAB „Agluosta“ prievolės ieškovo atžvilgiu atsiradimo dienai, UAB „Agluosta“ sąskaitose banke ir kasoje buvo 20 657,22 Eur, kai padaryti nuostoliai ieškovui siekė 18 000 Eur. Pridūrė, jog nepaisant to, kad nuomos mokestis už aikštelę apmokėtas trims mėnesiams į priekį 2016 m. gruodžio 5 d. kasos išlaidų orderis Nr. 208 patvirtina, jog iš įmonės kasos išimtos piniginės lėšos 1 249,91 Eur sumai, kurios 2016 m. gruodžio 7 d. kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) įneštos į Įmonės-2 kasą pagal sąskaitą faktūrą už patalpų nuomos paslaugas. Šias paslaugas atliko UAB „Agluosta“ buhalterė I. L..
13. Prašyme ieškovas atkreipė dėmesį, kad pagal atsakovo parengtą 2018 m. balandžio 30 d. balansą, UAB „Agluosta“ turtas sudarė 20 974 Eur (iš kurių 18 000 Eur taikomas apribojimas ieškovo reikalavimui užtikrinti), įsipareigojimai sudarė 15 131 Eur, į kuriuos atsakovas nepagrįstai neįtraukė skolos ieškovui. Apeliacinės instancijos teismui 2018 m. lapkričio 20 d. atmetus UAB „Agluosta“ apeliacinį skundą, atsakovas 2018 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Agluosta“ iškėlimo. Atsakovas nurodė, kad kreditorių reikalavimai sudarė 22 381,32 Eur, iš kurių 21 751,13 Eur sudarė skola ieškovui. L. įmonė „Egzotika“, nutraukusi nuomos sutartį nuo 2018 m. gruodžio 31 d., pastatus išnuomojo UAB „Moller Auto“, tačiau UAB „Moller Auto“ moka už aikštelės nuomą, kuri formaliai nėra nuomojama, teisės subnuomoti įmonė neturėjo. Teikdamas pradinį, ieškinį ieškovas nurodė, kad dar iki 2016 m. spalio 31 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo BUAB „Agluosta“ faktiškai buvo nemoki. Ieškovas pažymėjo, jog pagal teismų praktiką nagrinėjamu klausimu jis neprivalo įrodyti, kad UAB „Agluosta“ tapo nemoki 2016 m. spalio 7 d. Neginčijamas faktas, jog UAB „Agluosta“ prievolė atsirado 2016 m. spalio 7 d. UAB „Agluosta“ vėliausiai 2016 m. spalio 10 d. suprato, kad ieškovui yra padaryti mažiausiai 18 000 Eur nuostoliai, 2016 m. spalio 9 d. ieškovas atsakovui siūlė geranoriškai atlyginti nuostolius. Ieškovui susipažinus su 2016 metais įmonės turto balansu tapo akivaizdu, jog automobilio vagystės dieną UAB „Agluosta“ atitiko bankrutuojančios įmonės statusą ir direktorius privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau netinkamai organizavo kasdieninę bendrovės veiklą, nerūpestingai, nesąžiningai veikė UAB „Agluosta“ kreditorių atžvilgiu. Viena vertus, atsakovas turėjo teisę ginčyti ieškovo prievolės atsiradimą. Kita vertus, prisiimdamas riziką bylinėtis su ieškovu dėl nuostolių fakto, atsakovas privalėjo suvokti, kad tik bylą laimėjus bus paneigtas ieškovo reikalavimas. Ir priešingai, bylos pralaimėjimas reikš, kad UAB „Agluosta“ pasirinkta rizika bylinėtis ir vykdyti veiklą nepasiteisino, o UAB „Agluosta“ visą laiką buvo nemoki ir vykdė nuostolingą veiklą – ieškovas prašo teismo laikyti atsakovą 2019 metais kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Agluosta“ iškėlimo pripažinus faktą, kad UAB „Agluosta“ trejus metus dirbo nuostolingai.
Atsiliepimas
14. Atsakovas 2021 m. balandžio 6 d. teikė rašytinius paaiškinimus (DOK-62788). Juose nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011, kuri priimta sprendžiant klausimą dėl actio Pauliana ieškinio sąlygos – galiojančios reikalavimo teisės buvimas. Be to, teismo išaiškinimas pateiktas vertinant deliktinės atsakomybės prievolę. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar atsakovas turėjo pareigą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo įtraukti ieškovo UAB „Agluosta“ pareikštą reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo į pradelstus ir vykdytinus UAB „Agluosta“ įsipareigojimus ĮBĮ prasme. Be to, tarp ieškovo ir UAB „Agluosta“ vyko ginčas dėl sutartinės atsakomybės, ieškovui laikant, kad UAB „Agluosta“ jam teikė transporto priemonės pasaugos paslaugas, o UAB „Agluosta“ vertinant, kad su ieškovu sudaryta aikštelės parkavimo vietos nuomos sutartis. Kadangi šioje byloje visiškai kitokios faktinės aplinkybės bei iš esmės skirtinga teisinė situacija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011 pateikti išaiškinimai neturi precedento galios, todėl apeliacinio teismo taikyti netinkamai. Tarp ieškovo ir UAB „Agluosta“ nuo 2016 m. pabaigos vyko teisinis ginčas dėl to, ar UAB „Agluosta“ yra atsakinga už ieškovo nurodomą žalą, t. y. vyko ginčas dėl UAB „Agluosta“ prievolės buvimo. Atsižvelgiant į tai, iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimai dėl 18 000 Eur nuostolių atlyginimo negalėjo būti įtraukti bei pagrįstai buvo neįtraukti į UAB „Agluosta“ mokumo vertinimą (pradelstus įsipareigojimus ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis) prasme. Nurodė, kad nuo 2016 m. spalio 7 d. tarp UAB ,,Agluosta“ ir L. įmonė ,,Egzotika“ nesudarė naujų sandorių, išskyrus 2017 m. gruodžio 22 d. susitarimą pradelstų prievolių vykdymo atidėjimo. Bendrovė panaudojo ne 10 840 Eur, bet 8 840 Eur sumą: 5 100 Eur skirti dividendų išmokėjimui už 2015 metų veiklos rezultatus; 3 740 Eur skirti nuompinigiams ir eksploatacinėms išlaidoms už 2016 m. rugsėjo – spalio mėnesius (iš viso 2 460 Eur). Be nuompinigių bendrovė pagal nuomos sutarties sąlygas taip pat kiekvieną mėnesį turėjo apmokėti faktines eksploatacines išlaidas. Pradiniu teismo sprendimu turto areštą 15 000 Eur sumai taikė tik lėšoms banke, tik patikslintu teismo sprendimu antstolis Rimantas Vižainiškis areštavo grynuosius pinigus kasoje. Papildomai pažymi, kad priešingai nei teigia ieškovas, 2016 m. pabaigoje nebuvo mokėjimų avansu. UAB ,,Agluosta“ nesant apribojimų ir nepažeisdama lėšų arešto reikalavimų, L. įmonei ,,Egzotika“ už 2016 metų rugsėjo – gruodžio mėnesių nuomą ir eksploatacines išlaidas apmokėjo grynais: spalio 7 d. – 3 740 Eur ir gruodžio 7 d. – 1 249,91 Eur., iš viso – 3 989,91 Eur, todėl 2016 metų pabaigai liko skolinga – 103,58 Eur. Jokių avansu apmokėtų sumų 2017 metų pradžiai nebuvo, 2017 ir 2018 metais iki bankroto visi mokėjimai vykdyti tik iš lėšų viršijančių 15 000 Eur arešto apimtį. Taipogi atsakovas pridūrė, kad dividendų išmokėjimas yra niekaip nesusijęs su ieškovo teiginiais ir kaltinimais. Dividendai išmokėti Akcinių bendrovių aktų nustatyta tvarka už 2015 metų veiklos rezultatus.
15. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas teigė, kad UAB „Agluosta“ nuomos sutartis sudaryta su akcininku savaime neįrodo jokių kreditorių teisių pažeidimų ar nedaro įtakos bendrovės mokumui. Ieškovas visiškai nenurodo, kaip vien tai, kad bendrovė jai veiklai reikalingą (esminį) turtą nuomojosi iš su akcininku susijusios kitos įmonės, savaime galėjo sukelti bendrovės nemokumą. Nei pats ieškovas, nei UAB „Agluosta“ bankroto administratorius, perėmęs visą dokumentaciją ir patikrinęs UAB „Agluosta“ sandorius, nerado ir nenurodė jokių netinkamų bendrovės ar jos akcininko veiksmų, jokie sandoriai nebuvo ginčijami. Vien pats faktas, kad turtas buvo išsinuomotas iš susijusios bendrovės, nedaro sandorių neteisėtų ir neįrodo sandorio šalių nesąžiningumo, netinkamo elgesio ar kreditorių interesų pažeidimo. Akcininko sprendimas negelbėti nemokios įmonės yra normalus verslo logika paremtas sprendimas. Bet kuriuo atveju, ieškovo kaltinimai bendrovės akcininkui nutraukti bendrovės veiklą turėtų būti adresuoti ne atsakovui. Atsakovas dar kartą atkreipė dėmesį, jog bendrovės nemokumo faktas atsirado ir atsakovui tapo žinomas 2018 m. lapkričio 20 d., o atsakovas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos inicijavimo pateikė 2018 m. gruodžio 4 d., t. y. po dviejų savaičių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui teko apie nemokumą informuoti akcininką, sulaukti jo sprendimo, parengti dokumentus teismui, toks terminas laikytinas protingu, o atsakovas tinkamai įvykdė ĮBĮ 8 straipsnyje numatytą pareigą įmonės vadovui kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį. Teismas sprendimu konstatavo, kad ieškovas negali įgyvendinti teisės reikšti netiesioginį ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio pagrindu nesant visų būtinų netiesioginio ieškinio sąlygų. 2021 m. rugsėjo 21 d. priimtas papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų.
17. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2A-2974-603/2021, 2021 m. gruodžio 22 d. priėmė nutartį, kurioje nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir 2021 m. rugsėjo 21 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
18. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė, jog tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal teismų praktiką ieškovas turi teisę reikšti atsakovui netiesioginį ieškinį ir, priešingai nei traktavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinosios netiesioginio ieškinio sąlygos. Teismas taip pat nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-528-368/2020 nustatyta, jog civilinė byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tikslu išreikalauti trūkstamus įrodymus, vertinti BUAB „Agluosta“ finansinę padėtį iki žalos atsiradimo ieškovui momento, atsakovo vėliau atliktų sandorių būtinumą ir pagrįstumą sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į sandorio šalių tarpusavio ryšius, atsakovo kasdieninės bendrovės veiklos organizavimo tinkamumą ir vadovavimą bendrovei ir įvertinus šias aplinkybes spręsti dėl civilinės atsakomybės (ne)taikymo atsakovui (22 punktas). Vilniaus apygardos teismas pabrėžė, kad nors civilinė byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą antrą kartą, skundžiamame sprendime šių aplinkybių nevertino, vadovo civilinės atsakomybės klausimo nesprendė, iš esmės apsiribodamas tik ieškovo teisės reikšti netiesioginį ieškinį įgyvendinimo vertinimu.
Atsiliepimas
19. Atsakovas teismui teikė rašytinius paaiškinimus (DOK-45770). Nurodė, kad priimta Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis, kuria panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimas, neturi prejudicinės galios, byla pirmosios instancijos teismui grąžinta nagrinėti iš naujo. Anot atsakovo, Šiaulių apygardos teismo nutarties teisinė galia apima tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo panaikinimą ir pagrindą pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo pilna apimtimi. Atsakovas teigė, kad ieškovas nepagrįstai aiškino Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartyje neva nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę atsakovo veiksmų teisiniam vertinimui. Priešingai nei argumentuoja ieškovas, tokiu apeliacinio teismo vertinimu nebuvo nustatytas UAB „Agluosta“ nemokumas 2016 m. spalio 7 d., bet pasakyta, kada atsirado ieškovo reikalavimo teisė į žalos atlyginimą. Atsakovas pridūrė, kad byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovas turėjo pareigą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo įtraukti ieškovo pareikštą reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo į pradelstus ir vykdytinus UAB „Agluosta“ įsipareigojimus ĮBĮ prasme. Teigė, jog UAB „Agluosta“ nemokumas nustatomas ne pagal CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygas, o vadovaujantis bankroto teisės normomis – ĮBĮ bei jo normas aiškinančia teismų praktika. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju tarp ieškovo ir UAB „Agluosta“ nuo 2016 m. pabaigos vyko teisinis ginčas dėl to, ar UAB „Agluosta“ yra atsakinga už ieškovo nurodomą žalą, t. y. vyko ginčas dėl UAB „Agluosta“ prievolės buvimo (18 000 Eur). Atsakovas pažymėjo, jog UAB „Agluosta“ įsipareigojimas atlyginti ieškovui žalą tapo įtrauktinas į UAB „Agluosta“ pradelstų įsipareigojimų apskaitą nuo 2018 m. lapkričio 20 d. Atsakovo teigimu, į bylą pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat rašytiniai įrodymai apie bendrovės sąskaitoje ir kasoje sukauptas lėšas, duomenys apie UAB „Agluosta“ kreditorius, patvirtina, kad nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. bendrovės ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, neturėjo pradelstų įsipareigojimų, kurių suma viršytų 50 proc. turto vertės.
20. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose teigė, esą žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis. Paaiškino, kad ši dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo atlygintinos žalos taisyklė reiškia, kad BUAB „Agluosta“ bankroto byloje nepatenkinti ieškovo finansiniai reikalavimai nepatenka į ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu atlyginamus nuostolius nepriklausomai nuo to, ar UAB „Agluosta“ nemokumas būtų laikomas atsiradęs ieškovo nurodomu metu – 2016 m. spalio 7 d., ar vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nustatyta tvarka – 2018 m. lapkričio 20 d. Taip yra dėl to, kad abiem atvejais UAB „Agluosta“ įsipareigojimai ieškovui atsirado ne po to, kai UAB „Agluosta“ jau buvo nemoki, bet būtent dėl šių įsipareigojimų įtraukimo į UAB „Agluosta“ turto balansą. Be kita ko, atsakovas pridūrė, kad ieškovo teiginiai apie tai, jog atsakovas specialiai veikė prieš ieškovą yra nepagrįsti bei prieštarauja elementariam faktui, kad visu laikotarpiu iki Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties priėmimo ir galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovui nebuvo žinoma, jog UAB „Agluosta“ turės atlyginti ieškovui nuostolius, t. y. 2016 m. spalio 10 d. UAB „Agluosta“ nepareiškė ieškinio, nebuvo žinoma, jog pavogtas automobilis nėra rastas. Dėl sudarytų sandorių atsakovas akcentavo, kad ieškovas nenurodė netinkamų UAB „Agluosta“ veiksmų, kurie būtų pagrindu sandorius pripažinti negaliojančiais. Vien pats faktas, kad turtas išnuomotas iš susijusios bendrovės, nedaro sandorio neteisėtu ir neįrodo sandorio šalių nesąžiningumo, netinkamo elgesio ar kreditorių interesų pažeidimo. Papildomai pažymėjo, kad mokėjimus Įmonei-2 atliko paskutinėje eilėje, nesant kitų įsiteisėjusių kreditorinių reikalavimų. Juolab, atsakovas pridūrė, kad ieškovo kaltinimus dėl UAB „Agluosta“ mokėjimų neteisėtumo ir tariamo laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo patikrino prokuratūra, tai patvirtina byloje esantis 2019 m. spalio 31 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00253-19. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimų padidinimo (iki 38 281,75 Eur sumos), atsakovas nurodė, kad 38 281,75 Eur prašoma priteisti suma patenka L. įmonės „Egzotika“ 11 887,03 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Tokiu būdu ieškovas byloje kartu su atsakovu kaltindamas Įmonę-2 dėl sąmoningo ir tikslingo veikimo prieš ieškovą, žalos ieškovui padarymu, tuo pačiu metu tariamai gina tokios asmens (Įmonės-2) kreditoriaus teises. Todėl tokia ieškovo pozicija, anot atsakovo, patvirtina, kad tikrieji ieškinio pareiškimo motyvai yra ieškovo nenoras pripažinti juridinio asmens ribotos civilinės atsakomybės teisinį institutą.
21. Trečiojo asmens BUAB „Agluosta“ atstovas nemokumo administratorius mažoji bendrija (toliau – MB) „Alba Prima“ pateikė atsiliepimą (DOK-92899), kuriame nurodė, kad ieškinį pilnai palaiko ir prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
23. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad automobilį įsigijo 2016 metais, techniškai tvarkingą, trūko tik gesintuvo ir registracijos liudijimo, kad galėtų būti atlikta techninė apžiūra. Automobilį pastatė UAB „Agluosta“ aikštelėje, kurioje buvo budinti apsauga, spygliuota tvora, kameros, tačiau automobilis buvo pavogtas naktį iš spalio 6 d. į 7 d. Apie vagystę jam pranešė po kelių dienų, tuomet jis kreipėsi į atsakovą, pasakė, kad jam padaryta 18 000 Eur žala, siūlė išdėstymą, tačiau atsakovas jam atsakė, kad nieko nemokės ir bankrutuos, tuomet atsakovas nedelsdamas kreipėsi į teismą. Akcentavo, kad Šiaulių apygardos teismas nustatė, kad žala padaryta 2016 m. spalio 7 d., iš bankroto ataskaitos matyti, kad tai dienai buvo 22 000 Eur, taigi šių lėšų būtų užtekę atsiskaityti su ieškovu, tačiau po pokalbio prasidėjo lėšų „išvarymas“ iš kasos, per mėnesį iškart iš įmonės „išvarė“ 10 000 Eur, veiksmai buvo nukreipti prieš ieškovą, su visais kreditoriais buvo atsiskaitoma, išskyrus ieškovą, sąmoningi veiksmai buvo atliekami tarp tėvo ir sūnaus, siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Jau nuo 2016 m. spalio 6 d. atsakovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne mokėti dividendus, avansą už nuomą ar sudaryti susitarimus. Buvęs nemokumo administratorius nepalaikė ieškinio, elgėsi pasyviai, dabartinis administratorius ieškinį palaiko. Papildomai nurodė, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimų į apeliacinius skundus surašymą, neatitinka sąžiningumo kriterijaus, kadangi skundai surašyti analogiškai, o už kiekvieną prašoma po 1 500 Eur.
24. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai paaiškino ir pabrėžė, kad žala atsirado ne nuo teismo sprendimo, o nuo vagystės dienos. Jei atsakovas būtų pripažinęs skolą, būtų galėjęs išmokėti ieškovui sumą, tačiau vietoj to, buvo peržiūrėtos senos skolos, išmokėta avansu už aikštelės nuomą, išmokėti dividendai akcininkui (atsakovo sūnui), Panevėžio teisme pripažinta skola, kuri dar nepradelsta, be to, priimtas valinis sprendimas bylinėtis su ieškovu dėl žalos atlyginimo. Atsakovas, kaip vadovas, turėjo pagalvoti apie riziką, kad kas bus jei rizika bylinėtis nepasiteisins, taigi atsakovas turi prisiimti atsakomybę už ieškovui padarytus nuostolius. Per visą laikotarpį atsakovas blogino įmonės veiklą, visas visetas veiksmų turi būti pripažinti neteisėtais, nes buvo sukurta tam tikra schema, kad būtų išvengta būsimų prievolių.
Šalies argumentai
25. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė ieškovo reikalavimus atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
26. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad per 20 veiklos metų UAB „Agluosta“ jokiai datai neatitiko kriterijaus pradėti bankroto procedūrą, atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, iki 2018 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių neteisėtų sandorių. 2016 m. spalio 7 d. įmonės lėšos buvo 20 657 Eur, pradelsta mokėjimų už 6 000 Eur. 2017 m. gruodžio 29 d. susitarimas dėl nuomos sutarties vykdymo, kai atidėtas 12 000 Eur įsiskolinimas, nepažeidė jokių interesų. Visi mokėjimai buvo atliekamai nepažeidžiant lėšų arešto. Dividendų išmokėjimo sprendimas buvo priimtas 2016 m. balandžio 29 d., tačiau R. L. neprašė jų išmokėti tuo metu, nes jam nereikėjo, jo noras buvo sumokėti skolas, o vėliau spalio 10 d. akcininko prašymu buhalterė dividendus išmokėjo, patikrinusi atsiskaitymus su kreditoriais, tuo metu įsiskolinimų nebuvo. Akcentavo, kad UAB „Agluosta“ nepripažino atsakomybės už automobilio saugojimą, kadangi laikė, kad teikia ne saugojimo, o vietos nuomos paslaugas. Vyko ikiteisminis tyrimas, todėl buvo tikimasi, kad kaltininkai bus surasti, be to, kilo neaiškumų dėl automobilio vertės, kadangi ieškovas automobilį įsigijo už 1 500 dolerių aukcione, o žalą vertino 18 000 Eur. Ieškovas piktnaudžiauja teisėtvarkos procedūromis, inicijavo daug teisminių procesų, norėdamas atsakovą „užtampyti po teismus“, neabejoja, kad bus teikiamas ieškinys dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Pabrėžė, kad bankroto priežastis Vilniaus apygardos teismo galutinė nutartis, priimta 2018 m. lapkričio 20 d., taigi bankrotas inicijuotas savalaikiai. Paaiškindamas dėl nurodymo, kad įmonė trejus metus dirbo nuostolingai, pabrėžė, kad prieš tai du metus bendras nuostolis buvo apie 9 000 Eur, per 20 įmonės veiklos metų pusė metų buvo pelningų, pusė – nuostolingų, tačiau visuomet buvo pelno rezervas, 2017 m. pabaigai buvo apie 9 000 Eur ankstesnių metų pelno balansas. Dėl 2016 m. spalio 10 d. pokalbio su ieškovu, kurio metu atsakovas nurodė neva bankrutuosiantis, paaiškino, kad pokalbio metu ieškovas vaidino draugišką, sutiko, kad įsiskolinimas būtų dengiamas dalimis, bet atsakovas tuomet atsakė, kad yra tik direktorius, o ne įmonės savininkas, todėl negali spręsti dėl žalos atlyginimo/išdėstymo. Po to ieškovo tonas pasikeitė ir pagrasino, kad paralyžuos įmonės veiklą, viskas bus areštuota, klausė – „ką darysit?“, tai atsakovas ir atsakė – „būsim priversti bankrutuoti“.
27. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, kad nebepalaiko prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą teise, kadangi Vilniaus apygardos teismas nutartimi nustatė, jog ieškovas vis tik turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį. Pabrėžė, kad ieškovui teisė į žalos atlyginimą atsirado nuo vagystės momento, tačiau pareiga iš kitos pusės atlyginti žalą – nuo sprendimo įsiteisėjimo, kadangi tai ne sutartinis įsipareigojimas, nes žala turėjo būti nustatyta, nustatytas kaltininkas. Ieškovas byloje painioja keletą skirtingų pagrindų, ieškovas nenuginčijo sandorių dėl dividendų išmokėjimo, ieškovas turi teisę į tiesioginį ieškinį, tačiau tokio ieškinio nereiškia. Atsakovas dėl bankroto kreipėsi laiku, po dviejų savaičių nuo galutinio apygardos sprendimo. Pabrėžė, kad ieškovas nepateikė objektyviai jokių įrodymų apie žalą, o bankroto byloje nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai nėra savaime žala, ją reikia įrodyti.
28. Trečiojo asmens BUAB „Agluosta“ atstovas nemokumo administratorius mažoji bendrija „Alba Prima“ į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
29. Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2007 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. sausio 29 d. UAB „Agluosta“ direktoriaus pareigas ėjo A. A. L., įmonės akcininkas - R. L.. Iš byloje pateiktų nuomos sutarčių matyti, jog R. L. įmonė „Egzotika“ nuomojo automobilių stovėjimo aikštelę įmonei UAB „Agluosta“, kuri teikė mokamas automobilių parkavimo paslaugas.
30. UAB „Agluosta“ eksploatavo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, esančius ir nuosavybės teise priklausančius statinius R. L. įmonei „Egzotika“. Ieškovas D. D. UAB „Agluosta“ nuomojamoje aikštelėje paliko saugoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW X5. Šis automobilis buvo pavogtas naktį iš 2016 m. spalio 6 d. į 7 d.
31. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad D. D. 2016 m. spalio 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui UAB „Agluosta“, dėl 18 000 Eur nuostolių (dingus automobiliui) atlyginimo (proceso Nr. 2-68-3-37137-2016-9).
Žemesnės instancijos teismas
32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-44013-141/2016 (proceso Nr. 2-68-3-37137-2016-9) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštuotas UAB „Agluosta“ turtas 18 000 Eur sumai, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams. Iš byloje pateikto 2016 m. gruodžio mėn. 7 d. antstolio Vytauto Mitkaus sudaryto turto aprašo matyti, jog areštuota įmonės banko sąskaita ir kasa 15 000 Eur sumai, bei nustatyta laisvai disponuojama 3 925,20 Eur suma, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams. Taip pat areštuotas UAB „Agluosta“ automobilis.
33. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2245-820/2017 (proceso Nr. 2-68-3-37137-2016-9) ieškovui iš UAB „Agluosta“ priteisė 18 000 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus procesinių palūkanų bei 2 079,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimą apskundė UAB „Agluosta“. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismai konstatavo, kad šalis siejo pasaugos santykiai. Teismas nustatė, kad UAB „Agluosta“ negrąžino D. D. iš jo priimto saugoti daikto – automobilio „BMW X5“, kuris pavogtas, taigi įmonė, kaip saugotoja, neišsaugojo daikto, byloje nenustatyta nenugalima jėga, atleidžianti nuo atsakomybės, dėl to teismas sprendė, kad UAB „Agluosta“ privalo atlyginti ieškovui dėl daikto neišsaugojimo patirtus nuostolius – 18 000 Eur.
Šalies argumentai
34. 2018 m. lapkričio 26 d. UAB „Agluosta“ direktorius pareiškimu Nr. AGL – 13 UAB „Agluosta“ kreipėsi į akcininką R. L. dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Agluosta“. Akcininko R. L. 2018 m. gruodžio 3 d. atsakyme nurodyta, jog akcininkas papildomai investuoti lėšų į UAB „Agluosta“ ir atkurti jos mokumą galimybių neturi, todėl įmonei keltina bankroto byla. 2018 m. gruodžio 3 d. įmonės direktorius A. A. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Agluosta“.
Žemesnės instancijos teismas
35. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-477-467/2019 UAB „Agluosta“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirdamas UAB „Votumas“. Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi patvirtinti ieškovo ir antros eilės kreditorių reikalavimai 25 954,15 Eur sumai. Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi patvirtinti pirmos eilės kreditorių reikalavimai – 6 966,27 Eur sumai bei L. įmonės „Egzotika“ kreditorinis reikalavimas 11 887,03 Eur sumai. 2019 m. gruodžio mėn. 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama.
36. Iš UAB „Agluosta“ bankroto administratoriaus UAB „Votumas“ pateiktos 2019 m. gegužės 31 d. įmonės veiklos ataskaitos matyti, jog bankroto administratorius, atlikęs įmonės sandorių patikrinimą už 36 mėnesių laikotarpį, jokių pažeidimų nenustatė. Iš ataskaitoje pateikto įmonės turto balanso nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 31 d, įmonė turėjo turto 21 047 Eur (iš jų 18 144 Eur piniginės lėšos) sumai, įmonės įsipareigojimai sudarė 15 131 Eur. Iš byloje pateiktų papildomų UAB „Agluosta“ bankroto administratoriaus UAB „Votumas“ duomenų nustatyta, jog 2018 m. liepos 1 d. įmonės kasoje buvo 14 000,01 Eur, banko sąskaitoje 8 606,88 Eur, gautinų sumų 3 508,82 Eur, iš viso 26 115,71 Eur, įsiskolinimas R. L. įmonei „Egzotika“ sudarė 19 395,10 Eur. Iš byloje pateiktų 2018 m. liepos – gruodžio mėn. įmonės balanso ataskaitų matyti, jog iki 2018 m. lapkričio mėn. 26 d. antstolio nurašytų lėšų pagal vykdomuosius dokumentus įmonės sąskaitoje bei kasoje piniginių lėšų likutis viršijo taikytą arešto mąstą, t. y. 15 000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
37. Iš byloje pateikto 2016 m. gruodžio 5 d. kasos išlaidų orderio Nr. 208 matyti, jog iš įmonės kasos buvo išimtos piniginės lėšos 1 249,91 Eur sumai, kurios 2016 m. gruodžio 7 d. kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) įneštos į R. L. įmonės „Egzotika“ kasą pagal sąskaitą faktūrą už aikštelės nuomos paslaugas.
38. Byloje pateiktas UAB „Agluosta“ ir R. L. įmonės „Egzotika“ 2017 m. gruodžio 22 d. Susitarimas, kuriuo atidėtas nuomos mokesčio mokėjimas iki 2018 m. liepos mėn. Byloje pateiktas 2018 m. spalio 15 d. L. įmonės „Egzotika“ pareiškimas dėl 14 860,08 Eur skolos ir 83,59 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB „Agluosta“ bei UAB „Agluosta“ pareiškimas civilinėje byloje Nr. eL2-11980-940/2018, kuriame nurodyta, jog skolininkas pripažįsta skolą R. L. įmonei „Egzotika“ pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. išduotą teismo įsakymą.
39. Iš 2018 m. liepos 3 d. kasos išlaidų orderio Nr. 278 matyti, jog iš įmonės kasos išimtos piniginės lėšos 8 000 Eur sumai, kurios 2018 m. liepos 3 d. kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) įneštos į L. įmonės „Egzotika“ kasą pagal sąskaitas faktūras už aikštelės nuomos paslaugas. Iš pateikto 2018 m. liepos 13 d. kasos išlaidų orderio Nr. 279 matyti, jog iš įmonės kasos išimtos piniginės lėšos 7 800 Eur sumai, kurios 2018 m. liepos 13 d. mokėjimo nurodymu buvo įneštos į įmonės banko sąskaitą. Iš 2018 m. lapkričio 14 d. kasos išlaidų orderių Nr. 294 ir Nr. 295 nustatyta, kad iš įmonės kasos išimtos piniginės lėšos 5 500 Eur ir 1 007,61 Eur sumai, kurios 2018 m. lapkričio 14 d. kasos pajamų orderiais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) įneštos į R. L. įmonės „Egzotika“ kasą pagal sąskaitas faktūras už aikštelės nuomos paslaugas.
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
40. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo D. D. pareikšto reikalavimo, teisės netiesioginio ieškinio pagrindu reikalauti 38 281,75 Eur žalos iš trečiojo asmens BUAB „Agluosta“ buvusio vadovo atsakovo A. A. L., reikalaujant šią žalą priteisti BUAB „Agluosta“ naudai.
41. Byloje nagrinėjamas civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu, taikymo klausimas – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, kt.).
42. Šiame ginče taikytinas ginčo laikotarpiui aktualus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (galiojęs nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.), taip pat Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teismų praktika.
43. Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui.
44. Kadangi ieškiniu prašoma atlyginti žalą, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas D. D. privalo įrodyti neteisėtus atsakovo A. A. L. veiksmus, padarytos žalos faktą bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).
Dėl teisės reikšti netiesioginį ieškinį
45. CK 6.68 straipsnis nurodo, kad netiesioginio ieškinio institutu nustatyta viena iš kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimo teisinių priemonių. Šiame straipsnyje numatyta teisė reikšti ieškinį skolininko vardu, įgyvendinant skolininko teises tuo atveju, jei skolininkas šių savo teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Netiesioginis ieškinys galimas tik nustačius įstatyme numatytų sąlygų visetą.
46. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, kad ieškovas neturi materialinės teisės reikšti netiesioginio ieškinio atsakovui, kadangi įmonės bankroto administratorius nėra atsisakęs įgyvendinti teisės į žalos atlyginimą, be to, ieškovo procesinė pozicija neatitinka netiesioginio ieškinio sąlygų. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 25 d. sprendimu atmetė ieškinį, konstatuodamas, kad ieškovas neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio CK 6.68 straipsnio pagrindu, kadangi nėra visų būtinų sąlygų. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, padarė priešingą išvadą ir nurodė, kad ieškovas turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį ir nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinosios netiesioginio ieškinio sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
47. Jeigu bankroto administratorius neįgyvendina ĮBĮ nustatytos pareigos kreiptis į teismą, gindamas kreditoriaus interesus, teisę kreiptis į teismą įgyja kreditorius, tačiau tik su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Priešingas aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011. Teismų praktika. 2011, Nr. 35).
48. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo nekyla, jog pirmoji netiesioginio ieškinio sąlyga yra egzistuojanti, kadangi ieškovas yra trečiojo asmens BUAB „Agluosta“ kreditorius, kurio 20 613,57 Eur finansinis reikalavimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-429-467/2021.
49. Teisėjų kolegija taip pat įvertino, kad egzistuoja ir antroji netiesioginio ieškinio sąlyga. Ieškinys reiškiamas buvusiam trečiojo asmens BUAB „Agluosta“ vadovui dėl žalos atlyginimo, įrodinėjami buvusio vadovo (ne)teisėti veiksmai tuo metu galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio prasme ir dėl CK 2.87 straipsnyje numatytų pareigų nevykdymo. Trečiojo asmens BUAB „Agluosta“ bankroto administratorius su ieškiniu atsakovui į teismą nesikreipė.
50. Pasisakydama dėl trečiosios ir ketvirtosios netiesioginio ieškinio sąlygų, teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo nesutikimas su jam reiškiamais reikalavimais nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovas neturi teisės realizuoti galimai pažeistų teisių gynybos reikšdamas netiesioginį ieškinį. Ieškovas įrodinėja, kad dėl buvusio vadovo (ne)veikimo sumažėjo kreditoriams galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, taigi, bankroto administratoriui nereiškiant žalos reikalavimo atlyginimo, tokią teisę reikšdamas netiesioginį ieškinį įgyja kreditorius, t. y. šiuo atveju ieškovas. Be to, ieškovas įrodinėja, kad bankroto administratoriui nereiškiant ieškinio buvusiam vadovui, pažeidžiami visų kreditorių interesai, o patirtą žalą prašo priteisti trečiajam asmeniui BUAB „Agluosta“. Taigi apeliacinės instancijos teismas įvertino, jog tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal teismų praktiką ieškovas turi teisę reikšti atsakovui netiesioginį ieškinį.
51. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismo posėdžių metu šalys sutiko, kad ieškovas vis tik turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį. Taigi, šalims nebepalaikant argumentų dėl teisės reikšti netiesioginį ieškinį nebuvimo, teismas, sutikdamas su Vilniaus apygardos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovas nagrinėjamu atveju turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį, papildomai šiuo aspektu nepasisako.
Dėl bendrovės nemokumo momento
52. Ieškovas iš esmės nurodė, yra pagrindas išvadai, jog UAB „Agluosta“ tapo nemoki, o įmonės BUAB „Agluosta“ vadovas, atsakovas A. A. L., laiku nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl UAB „Agluosta“ bankroto bylos iškėlimo. Siekiant byloje įvertinti, ar atsakovui kyla civilinė atsakomybė IBĮ 8 straipsnio ir CK 2.87 straipsnio prasme, būtina nustatyti bendrovės nemokumo momentą.
53. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi UAB „Agluosta“ iškėlė bankroto bylą. Nutartyje teismas nurodė, kad VĮ Registrų centrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2011 m., kurie nėra aktualūs vertinant įmonės nemokumą. Iš teismui pateikto balanso apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. pabaigoje UAB „Agluosta“ fiksavo turto 21 047 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 15 313 Eur, bendrovė metus baigė nuostolingai bei iš pateikto kreditorių sąrašo nustatė, jog 2018 m. gruodžio 1 d. UAB „Agluosta“ skolinga 22 381,32 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
54. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-528-368/2020, nurodyta, kad ieškovui žala atsirado 2016 m. spalio 7 d., kad UAB „Agluosta“ vadovas galimai jau 2015 m. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi UAB „Agluosta“ dirbo nuostolingai, tačiau šios pareigos neįvykdė. Šiaulių apygardos teismas teigė, jog turi būti atidžiai vertinami ir analizuojami vadovo veiksmai, sandoriai, atlikti iškart po žalos atsiradimo ieškovui momento (2016 m. spalio 7 d.), atkreipiant dėmesį į tai, kad sandoriai sudaryti tarp tėvo ir sūnaus. Taipogi įvertinti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus nuo 2015 m., abejonių kėlė įmonės mokumas 2018 m. liepos 1 d.
55. Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. gruodžio 22 d. pakartotinai grąžino civilinę bylą naujam nagrinėjimui, kadangi nevertintos atsakovo civilinės atsakomybės ĮBĮ 8 straipsnio ir CK 2.87 straipsnio prasme, neapžvelgti finansinės atskaitomybės dokumentai, nevertintas sandorių būtinumas, finansinė padėtis iki žalos atsiradimo ir kt.
56. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (nemokumo), prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Dėl to bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1410-603/2018).
57. Taigi sprendžiant, ar įmonės vadovas A. A. L. pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „Agluosta“ bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – UAB „Agluosta“ nemokumo fakto atsiradimą. Siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinės atsakomybės prielaidas nesikreipus į teismą kelti nemokiai įmonei bankroto bylą, svarbu išsiaiškinti, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado tokia pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
58. Kaip matyti iš byloje pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. B2-195-861/2022, iškelti UAB „Agluosta“ bankroto bylą turinio, joje nėra nurodytas bendrovės nemokumo atsiradimo momentas. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Pažymėtina, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2021).
59. Iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. BUAB „Agluosta“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke atliktos grynųjų pinigų įnešimo operacijos bei atlikti pavedimai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ribose, t. y. atlikti mokėjimo pavedimai VMI, Sodrai, L. įmonei „Egzotika“. Remiantis išrašo teikiama informacija, pradinis likutis 2016 m. vasario 1 d. sudarė 22 944,26 Eur, išlaidos 130 824,79 Eur, įplaukos 108 379,52 Eur, o galutinis likutis 2019 m. vasario 1 d. sudarė 498,99 Eur. Teismas, siekdamas išanalizuoti atsakovo, kaip įmonės vadovo, finansinius veiksmus, atliktus pavedimus bei kitas pinigines įplaukas banko sąskaitoje ir ryšį su įmonės nemokumu esant atsakovo civilinei atsakomybei, įvertina po datos, kuri pagal ieškovą laikytina žalos atsiradimo momentu, t. y. 2016 m. spalio 7 d. Iš BUAB „Agluosta“ atlikti tokie esminiai lėšų pervedimai: 2016 m. spalio 10 d. Nr. 928 V. L. – 348 Eur, mokėjimas už patalpų nuomą rugsėjo–spalio mėnesiai; 2016 m. balandžio 10 d. grynųjų įmokėjimas į UAB „Agluosta“ – 11 100 Eur; 2016 m. spalio 10 d. Nr. 934 R. L. – 5 100 Eur, mokėjimas – dividendai; 2017 m. vasario 14 d. grynųjų įmokėjimas I. L. į UAB „Agluosta“, mokėjimas – sąskaitos papildymas 4 332,70 Eur sumai; 2017 m. rugsėjo 15 d. grynųjų įmokėjimas I. L. į UAB „Agluosta“ – 7 500 Eur; 2017 m. spalio 13 d. grynųjų įmokėjimas I. L. į UAB „Agluosta“ – 2 200 Eur; 2017 m. lapkričio 14 d. grynųjų įmokėjimas I. L. į UAB „Agluosta“ – 2 500 Eur; 2017 m. gruodžio 11 d. lėšų pervedimas L. įmonei „Egzotika“, už patalpų nuomą – 900 Eur; 2018 m. liepos 13 d. grynųjų įmokėjimas I. L. į UAB „Agluosta“ – 7 800 Eur; 2018 m. rugsėjo 14 d. grynųjų įmokėjimas I. L. į UAB „Agluosta“ – 1 600 Eur; 2018 m. spalio 22 d. grynųjų įmokėjimas I. L. į UAB „Agluosta“ – 1 148,89 Eur; 2018 m. lapkričio 26 d. lėšų pervedimas į antstolio Valdo Čegliko sąskaitą – 10 130,11 Eur; 2018 m. gruodžio 19 d., 2018 m. gruodžio 28 d., 2019 m. sausio 3 d., 2019 m. sausio 9 d. lėšų pervedimas į antstolio Rimanto Vižainiškio sąskaitą – 1 446,15 Eur sumai, 82,81 Eur sumai, 58,11 Eur sumai, 1,02 Eur sumai; 2019 m. sausio 24 d. Lėšų įskaitymas iš A. L., įnešamas kasos likutis gruodžio 31 d. Nr. 19 – 50,07 Eur. Atsakovas teigė, nors ir 2016 m. spalio 31 d. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pasunkėjo UAB „Agluosta“ ūkinė komercinė veikla, tačiau nusprendęs toliau tęsti veiklą, sistemiškai mokėjo mokesčius, atsiskaitė ir su pagrindiniu kreditoriumi – Įmone-2. Tai matyti ir iš pridėto banko sąskaitos išrašo. Aptariamu laikotarpiu UAB „Agluosta“ VMI sumokėjo iš viso 34 457,44 Eur, o Sodrai - 37 892,38 Eur privalomųjų mokesčių. Iš banko išrašų taipogi nustatyta, kad BUAB „Agluosta“ pinigines lėšas gavo ir iš kitų įmonių, bendrai 33 693,34 Eur sumai. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad šie mokėjimai atlikti neteisėtai. Priešingai, akivaizdu, kad gaunamos lėšos skirtos sumokėti už BUAB „Agluosta“ teiktas parkavimo paslaugas, matomos ir kitos transakcijos, kurių pervedimo suma identiška ar mažai kintanti, tai sąlygoja išvadą, kad UAB „Agluosta“ gaunamos pajamos buvo stabilios, periodiškai gaunamos iš kitų juridinių asmenų, tęsiama įmonės veikla.
60. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2016 m. spalio 7 d. datos, kuomet ieškovo D. D. transporto priemonę pavogė iš UAB „Agluosta“ disponuojamos parkavimo aikštelės, tarp UAB „Agluosta“ ir R. L. įmonės „Egzotika“ sudarytas 2017 m. gruodžio 22 d. susitarimas dėl pradelstų prievolių atidėjimo. Nenustatyta, kad šios sandorio sudarymo metu būtų pažeisti kitų asmenų interesai, sandoris yra galiojantis, nenuginčytas. Kitų sandorių, kurie būtų žalingi UAB „Agluosta“ mokumui, lėmę nuostolingą bendrovės veiklą, byloje nėra, priešingų duomenų nepateikė ir bylos šalys. Teismas vertina ir byloje pateiktus BUAB „Agluosta“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2015-2018 m., kuriuose fiksuota: 2016 m. balandžio 14 d. Nr. 15 balansas, ataskaitinis laikotarpis 2015 m. – nuosavo kapitalo su įsipareigojimais finansiniais metais 27 492 Eur, praėjusiais 25 473 Eur, mokėtinos sumos finansiniais metais 8 315 Eur, praėjusiais 3 031 Eur; 2) 2015 m. balandžio 14 d. pelno (nuostolių) ataskaita balandžio 15 d. Nr. 15, ataskaitinis laikotarpis 2015 m. – grynasis pelnas (nuostoliai) finansiniais metais 2 735 Eur, praėjusiais 7 189 Eur; 3) 2017 m. balandžio 29 d. balansas Nr. 16, ataskaitinis laikotarpis 2016 m. – fiksuoti rezervai 9 129 Eur finansiniais metais, 16 281 Eur praėjusiais, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų finansiniais metais 13 276 Eur, praėjusiais 27 492 Eur; 4) 2017 m. balandžio 29 d. pelno (nuostolių) ataskaita Nr. 16, ataskaitinis laikotarpis 2016 m. – grynasis pelnas (nuostoliai) -7 148 Eur finansiniais metais, praėjusiais 2 735 Eur; 5) 2018 m. balandžio 29 d. balansas Nr. 17, ataskaitinis laikotarpis 2017 m. – nuosavo kapitalo su įsipareigojimais 21 047 Eur finansiniais metais, 13 276 Eur praėjusiais; 6) 2018 m. balandžio 29 d. pelno (nuostolių) ataskaita Nr. 17 d., ataskaitinis laikotarpis 2017 m. – grynasis pelnas (nuostoliai) -6 113 Eur, praėjusiais metais -7 148 Eur; 7) 2018 m. gruodžio 31 d. balansas 2019 m. sausio 22 d., ataskaitinis laikotarpis 2018 m. – fiksuoti rezervai -30 937 Eur finansiniais metais, o 3 016 Eur praėjusiais, nuosavo kapitalo su įsipareigojimais 14 771 Eur finansiniais metais, 21 047 Eur praėjusiais; 8) 2018 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita 2019 m. sausio 22 d., ataskaitinis laikotarpis 2018 m. – grynasis pelnas (nuostoliai) finansiniais metais -32 773 Eur, praėjusiais finansiniais metais - 6 113 Eur.
61. Pagal pateiktus įrodymus teismas neturi pagrindo pritarti ieškovo argumentui, kad UAB „Agluosta“ ilgus metus veikė nuostolingai. 2016 m. spalio mėn. UAB „Agluosta“ iš ieškovo gavo ieškinį dėl 18 000 Eur reikalavimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. taikė laikinąsias apsaugos priemones areštuojant 15 000 Eur bei paliekant UAB „Agluosta“ disponuoti 3 925,20 Eur suma, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo (numatant lėšų limito skyrimą pastovių būtinųjų eksploatavimo – ūkio išlaidų apmokėjimui), 2017 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino ieškovo reikalavimą, o 2018 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi paliko pirmosios instancijos sprendimą nepakeistą. Atsižvelgiant į šią teismo išvardintą chronologinę seką, vykus ieškovo ir BUAB „Agluosta“ teisminiams ginčams ir įvertinus su atsakovo, kaip buvusio UAB „Agluosta“ vadovo, veiksmus iki faktiškai atsiradusios 18 000 Eur žalos (23 000 Eur įsiskolinimo), nustatyta, kad BUAB „Agluosta“ iki bankroto bylos iškėlimo dėjo pastangas išlaikyti įmonės mokumą, tęsė veiklą bei vieninteliu kreditoriumi iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, buvo Įmonė-2. Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Agluosta“ ūkinė komercinė veikla apribota teismui 2016 m. spalio 31 d. taikant laikinąsias apsaugos priemones, antstoliams areštuojant bendrovės esamą turtą, lėšas. BUAB „Agluosta“ teismo prašė papildyti 2016 m. spalio 31 d. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ieškovui nesutikus ir teismui nusprendus 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakyta tenkinti tokį BUAB „Agluosta“ prašymą. Po 2017 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, BUAB „Agluosta“ ir L. įmonė „Egzotika“ sudarė papildomą susitarimą prie 2017 m. nuomos sutarties iki 2018 m. liepos mėn. atidėti įsiskolinimą už nuomą, iki kol nebuvo galutinio teismo sprendimo dėl ieškovo žalos pagrįstumo. Tik 2018 m. lapkričio 20 d. priimtas galutinis sprendimas Vilniaus apygardos teismui nusprendus atmesti UAB „Agluosta“ apeliacinį skundą, priteisiant 23 110,62 Eur. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad atsakovas pagrįstai tikėjosi, jog teisminiame procese ieškovo ieškinys dėl 18 000 Eur žalos gali būti atmestas.
62. Paminėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2019 m. spalio 31 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00253-19 nutrauktas, o 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimu atmestas ieškovo skundas. Prokuratūra, atlikusi ikiteisminį tyrimą, nustatė, kad pareiškime nepasitvirtino duomenys apie tai, jog BUAB „Agluosta“ direktorius A. A. L. atliko kokius nors veiksmus, siekdamas išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Nutarime prokurorė nurodė, kad BUAB „Agluosta“ pavedimai daryti tik būtiniausioms reikmėms patenkinti, įmonės veiklos tęstinumui užtikrinti, darbuotojų užmokesčiui mokėti, kas ir buvo leista teismo nutartimis. Taipogi pridūrė, kad UAB „Agluosta“, atlikdama mokėjimus, išlaikė areštuotų grynųjų pinigų likutį kasoje su nežymiais svyravimais, antstoliai nenustatė nustatytų apribojimų pažeidimų. Taigi, kaip matyti, prokuratūra taip pat nenustatė BUAB „Agluosta“ vadovo veiksmų neteisėtumo, atmetė ieškovo skundą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo, o tai tik dar kartą patvirtina teismo jau konstatuotas aplinkybes dėl UAB „Agluosta“ nemokumo ir šio momento nustatymo – BUAB „Agluosta“ iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo buvo moki.
63. Pažymėtina, jog 2019 m. sausio 8 d. nutartimi, kuria UAB „Agluosta“ iškelta bankroto byla, konstatuota, kad aplinkybę, jog UAB „Agluosta“ nemoki, įrodo tai, kad bendrovės įsiskolinimas susidarė (tęsiasi) pastaruosius trejus metus, priverstinis išieškojimas vykdomas 35 722,98 Eur sumai, UAB „Agluosta“ neturi turto ir lėšų, iš kurių būtų galima padengti skolas, tačiau vis tik darytina išvada, kad šia nutartimi nustatytas tik įmonės nemokumas bankroto bylos iškėlimo momentu, bet ne nemokumo momentas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, be to, minėta nutartimi, kuria iškelta bankroto byla, nėra nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Dėl to nėra pagrįsti abstraktaus pobūdžio ieškovo teiginiai, kad atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, teigiant, jog bendrovė buvo nemoki jau nuo 2015 m., prieš automobilio vagystę ir veikė nuostolingai, ar nuo žalos atsiradimo momento. Ieškovo argumentai, kad Šiaulių apygardos teismas nustatė nemokumo momentą, nėra pagrindas perkelti įrodinėjimo naštą atsakovui, nes apeliacinės instancijos teismas pakartotinai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neanalizavo ir nesiaiškino bendrovės nemokumo momento remiantis byloje esančiais dokumentais, Šiaulių apygardos teismas nustatė gaires ir nurodė faktus, kurių teismas tinkamai neišnagrinėjo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo ginčo klausimo iš esmės, kitaip tariant – dėl ginčo esmės nepasisakė, juolab, kad dar ir nebuvo surinkti, išreikalauti ginčui reikšmingi įrodymai (finansiniai dokumentai). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Šiaulių apygardos teismas nutartyje pasisakė dėl žalos atsiradimo momento, tačiau ne dėl UAB „Agluosta“ nemokumo momento. Teismas laiko teisiškai nepagrįstą ieškovo argumentą, kad prejudiciniu faktu nagrinėjamojoje byloje galėjo būti laikomas BUAB „Agluosta“ nemokumo momentas 2016 m. spalio 7 d. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra konstatavęs, kad prejudiciniu faktu pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą gali būti pripažįstamas tik teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytas faktas, o ne tai, kaip teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytos aplinkybės turinys yra interpretuojamas byloje dalyvaujančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022). Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, t. y. 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi, nenustačius konkrečios BUAB „Agluosta“ faktinio nemokumo atsiradimo datos, nėra pagrindo teigti egzistuojant atitinkamą prejudicinį faktą, saistantį nagrinėjamos bylos šalis ir teismą.
64. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad įmonė nuo 2015 m. visiškai nevykdė veiklos ir nebeturėjo intereso tęsti įmonės veiklos, arba įmonės pradelsti įsipareigojimai 2015-2016 m. buvo ženklūs, viršijantys įmonės turtą ar jo dalį. Analizuojamu atveju byloje nepateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas veikė priešingai įmonės interesams, kad atsakovas akivaizdžiai ignoravo vadovui taikomus įmonės valdymo standartus ar neveikė pagal rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Faktas, kad iki UAB „Agluosta“ bankroto bylos iškėlimo susidarė skolos kreditoriams, savaime neįrodo įmonės nemokumo žalos atsiradimo metu (2016 m. spalio 7 d.), ar net anksčiau, t. y. ūkinės veiklos nuostolingumas savaime nereiškia bendrovės nemokumo. Įmonės veikloje neišvengiamai atsiranda mokėtinų mokesčių tiek valstybės biudžetui, tiek verslo partneriams, tiekėjams ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas).
65. Pagal ginčo metu galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalį – teismas, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Iš byloje esančių aplinkybių spręstina, kad ieškovas, kaip kreditorius, BUAB „Agluosta“ bankroto byloje yra aktyvus, domisi bendrovės skolų dengimu, aktyviai dalyvauja teisminiame procese. Ieškovas laiko, kad įmonė tapo nemoki nuo 2016 m. spalio 7 d., pati bankroto byla iškelta 2019 m. sausio 8 d., t. y. nuo žalos ieškovui atsiradimo momento praėjo 6 metai, o nuo bankroto bylos iškėlimo beveik 4 metai. Todėl, per visą šį laikotarpį, ieškovas turėjo teisę teikti prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, tačiau nenustatyta, kad ieškovas, kaip kreditorius, būtų pasinaudojęs tokia teise, arba kad teismas savo iniciatyva būtų pripažinęs bankrotą tyčiniu.
66. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad byloje spręstinas klausimas, ar atsakovas turėjo pareigą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo įtraukti ieškovo UAB „Agluosta“ pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo į pradelstus ir vykdytinus BUAB „Agluosta“ įsipareigojimus. Kaip jau ne kartą teismas pabrėžė, tarp ieškovo ir BUAB „Agluosta“ nuo 2016 m. vyko teisminis ginčas, ar bendrovė yra atsakinga už ieškovui atsiradusią žalą po automobilio vagystės. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo tik 2018 m. lapkričio 20 d. Vadinasi, tik nuo šios datos buvo patvirtintas faktas, kad UAB „Agluosta“ yra atsakinga už ieškovo patirtus nuostolius. Tai, kad ieškovas 2016 m. spalio 10 d. sužinojo patyręs nuostolių, nereiškia, kad tuo pat metu (žalos atsiradimo dieną) UAB „Agluosta“ įgijo įsipareigojimą šią žalą atlyginti. Nustatyta, kad UAB „Agluosta“ nuo pat žalos atsiradimo momento nepripažino, kad yra atsakinga už žalą, aktyviai gynėsi nuo jai pareikštų reikalavimų, skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, ginčijo tiek patį reikalavimą, tiek jo dydį, teikė įrodymus, turėjo pagrindą tikėtis, kad pavogtas automobilis gali būti surastas ar bus nustatyti kaltininkai, juolab, kad dėl vagystės buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas. Teismo vertinimu, nesant nustatytai UAB „Agluosta“ civilinei atsakomybei dėl ieškovo patirtų nuostolių, nesant priteistai sumai iš UAB „Agluosta“ ieškovo naudai, įmonė neturėjo pareigos įtraukti 18 000 Eur į bendrovės įsipareigojimų balansą, nes UAB „Agluosta“ teisinės prievolės atsiskaityti su ieškovu neturėjo, kol žalos faktas nebuvo įrodytas teisme. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, vertinant įmonės nemokumą pagal IBĮ 2 straipsnio 8 dalį, nurodoma, kad tuo atveju, jei tarp skolininko ir kreditoriaus kyla ginčas dėl kreditoriaus reikalavimo, šis reikalavimas neturėtų būti vertinamas sprendžiant dėl skolininko mokumo, t. y. neturėtų būti priskiriamas prie skolininko pradelstų įsipareigojimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-362-381/2017).
67. Į bylą taip pat pateikta BUAB „Agluosta“ bankroto administratoriaus UAB „Votumas“ 2019 m. gegužės 31 d. įmonės veiklos ataskaita, kurioje nurodyta, jog 2017 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto 21 047 Eur (iš jų 18 144,00 Eur piniginės lėšos) sumai, įmonės įsipareigojimai sudarė 15 131,00 Eur, iš kurių 12 059,57 Eur buvo skola L. įmonei ,,Egzotika“, likusieji 3071,43 Eur atskaitymai Sodrai ir mokesčiai VMI už gruodžio mėnesį, kurių mokėjimo terminas 2018 m. sausio mėnuo. Pradelstas įsiskolinimas 2018 m. sausio 01 dienai - 59,57 Eur. Pagal 2017 m. gruodžio mėn. 22 d. susitarimą su R. L. įmone „Egzotika“ 12 000 Eur įsipareigojimų už 2017 m. nuomą vykdymas atidėtas. 2018 m. liepos 1 d. bendrovės kasoje buvo 14 000,01 Eur, banko sąskaitoje 8 606,88 Eur, gautinų sumų 3 508,82 Eur, iš viso – 26 115,71 Eur. Nors įsiskolinimas R. L. įmonei „Egzotika“ sudarė 19 395,10 Eur, tačiau iš šių prievolių pradelsta buvo tik 7395,10 Eur įsipareigojimai pagal nuomos sutartį už 2018 metus, o 12 000 Eur dydžio bendrovės įsipareigojimai pagal nuomos sutartį už 2017 metus buvo atidėti pagal 2017 m. gruodžio mėn. 22 d. susitarimą. 2018 m. liepos 3 d. bendrovė sumokėjo L. įmonei ,,Egzotika“ 8 000 Eur sumą, kuri buvo skirta pradelstų įsipareigojimų už nuomą 2018 m. padengimui. Tai reiškia, kad bendrovė 2018 m. liepos 3 d. taip pat neturėjo pradelstų skolų L. įmonei ,,Egzotika“. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. bendrovė padengė 15 289,87 Eur skolos L. įmonei „Egzotikai“ dalį (pagal pateiktus buhalterinius dokumentus ir banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad bendrovė 2018 m. liepos 3 d. sumokėjo 8 000 Eur, o 2018 m. lapkričio 14 d. atliko dar 4 mokėjimus bendrai 7289,87 Eur sumai). Bendrovės pajamos 2018 m. sausio – spalio mėn. sudarė 58 730,53 Eur ir viršijo sąnaudas. Bendrovė laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2018 mėn. lapkričio mėn. gavo 29 584,99 Eur, o piniginių lėšų bendrovės sąskaitoje ir kasoje suma 2018 m. spalio 30 d. buvo 22 968, 22 Eur. Taigi, darytina išvada, kad į bylą pateikti BUAB „Agluosta“ finansinės atskaitomybės dokumentai, įrodymai apie bedrovės sąskaitoje bei kasoje sukauptas lėšas, duomenys apie bendrovės kreditorius patvirtina, kad nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. bendrovė neturėjo pradelstų įsiskolinimų, kurių suma viršytų 50 procentų turto vertės.
68. Taigi, teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visetą, sprendžia, kad BUAB „Agluosta“ nemokumo momentas atsirado 2018 m. lapkričio 20 d., kuomet įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta daugiau nei 20 000 Eur įmonės prievolė ieškovui. Nes, kaip reglamentavo IBĮ 2 straipsnio 8 dalis, nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Šiuo atveju teismui konstatavus UAB „Agluostą“ daugiau nei 20 000 Eur dydžio prievolę ieškovui, UAB „Agluosta“ pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kas lėmė, kad įmonė tapo nemoki tik nuo 2018 m. lapkričio 20 d., kuomet bendrovės įsipareigojimas atlyginti žalą tapo įtrauktinas į bendrovės pradelstų įsipareigojimų apskaitą.
Dėl vadovo civilinės atsakomybės laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo
69. Ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-403/2019). Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti žalos atlyginimą iš UAB „Agluosta“ buvusio vadovo (atsakovo) už jo fiduciarinių pareigų pažeidimą. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas, eidamas vadovo pareigas, netinkamai disponavo bendrovės turtu, sudarinėjo sandorius, siekdamas tyčia išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, įskaitant ir ieškovą.
70. Vadovo civilinę atsakomybę lemia ne tik jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai; ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), bet ir fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1410-603/2018).
71. Ieškovas D. D. nurodė, kad atsakovo, kaip buvusio UAB „Agluosta“ vadovo, neteisėti veiksmai pasireiškia iš esmės neišsaugojus bendrovės lėšų jas panaudojant ne pagal paskirtį, žala – UAB „Agluosta“ netektas turtas, iš kurio būtų atsiskaičiusi su kreditoriais, o priežastinis ryšys tiesioginis, kadangi bendrovės vadovui veikus pagal įstatymus, bendrovė nebūtų patyrusi žalos, būtų išsaugojusi turtą, kurios būtų panaudotos bendrovės kreditorių finansiniams reikalavimas dengti.
72. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, bendrovei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė blogėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad pablogėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012 ir kt.). Tuo iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Jei dalyviai ir vadovai linkę veikti pernelyg rizikingai, visiškai neatsižvelgdami į kreditorių interesus, gali būti iššvaistytas juridinio asmens turtas, todėl kreditorių reikalavimų patenkinimas gali tapti neįmanomas ar sunkiai įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014 ir kt.).
73. Pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad: priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą; nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę; nėra teisiškai reikšmingos ir galimos įmonės administracijos vadovo pastangos siekti, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktų kiti asmenys (kreditoriai); pareiga inicijuoti bankroto bylą, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, tenka įmonės administracijos vadovui, ĮBĮ apibrėžiama šios pareigos įgyvendinimo tvarka, todėl teisės aktuose nereglamentuoti įmonės administracijos vadovo veiksmai neeliminuoja nei pareigos inicijuoti bankroto bylą, nei civilinės atsakomybės už šios pareigos nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011); vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolingą, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė, negali pašalinti įmonės vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
74. Konstatuotina, kad ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytas specialusis įmonės vadovo civilinės atsakomybės pagrindas, skirtas apsaugoti kreditorių interesus, kai įmonė yra faktiškai nemoki, o akcininkų bei kreditorių interesai iš esmės išsiskiria. Nuo įmonės faktiško nemokumo momento jos vadovas turi pareigą prioritetiškai ginti kreditorių interesus, kad, įmonei esant nemokiai, būtų maksimaliai apsaugotos kreditorių teisės gauti maksimalų reikalavimų patenkinimą. Ši pareiga skiriasi nuo bendrosios pareigos veikti įmonės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014 kt.). Akcininkų interesą tęsti bendrovės veiklą, kai jų rizikos laipsnis nebedidėja įmonei esant nemokiai, nepagrįstai perkelia ir kreditoriams, kurių interesas įmonės nemokumo atveju yra kaip tik priešingas – kad būtų sumažinti jų galimi nuostoliai. Taigi, įmonės vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį yra specifinė, skirtinga nuo atsakomybės už bendrųjų pareigų įmonei pažeidimą pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, nes, įmonei tapus nemokia, akcininkų ir kreditorių interesai nebesutampa(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
75. Kaip jau nustatė teismas, BUAB „Agluosta“ nemokumo momentas atsirado 2018 m. lapkričio 20 d., t. y. kai teismas pripažino, kad BUAB „Agluosta“ atsakinga už ieškovui kilusią žalą. Pirmiausia, būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, taip pat ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
76. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės, konstatuoja, kad ginčo atveju nenustatyta, kad atsakovas elgėsi neteisėtai. Visų pirma, kaip teismas akcentavo, UAB „Agluosta“ mokėjimų neteisėtumo ir laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo klausimą, kurių pagrindu ieškovas dalinai kildina žalos atsiradimą, patikrino Vilniaus apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius – atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta, tuo pagrindu ikiteisminis tyrimas nutrauktas bei skundas atmestas. Ieškovas argumentavo, kad atsakovas atliko mokėjimus, sudarė sandorius, kurie laikytini neteisėtais, t. y. išmokėjo L. įmonei „Egzotika“ dividendus, taip pat nesąžiningai elgėsi pripažindamas teisme skolą dėl mokėto mokesčio už aikštelės nuomą Įmonei-2 ir pan. Analizuojant UAB „Agluosta“ atliktus mokėjimus, sutartis bei jų neteisėtumą nuo žalos atsiradimo dienos, nustatyti šie esminiai momentai: 1) 2016 m. spalio 10 d. R. L. sumokėta 5 100 Eur suma dividendų; 2) 2017 m. lapkričio 21 d. Įmonei-2 pervesta 1 800 Eur už patalpų nuomą; 3) 2017 m. gruodžio 11 d. Įmonei-2 pervesta 900 Eur už nuomą; 4) 2017 m. gruodžio 22 d. UAB „Agluosta“ ir Įmonė-2 susitarė atidėti 12 000 Eur nuompinigių įsiskolinimą, mokant po 2 000 Eur, atsižvelgiant į UAB „Agluosta“ taikytą areštą; 5) 2018 m. lapkričio 14 d. Įmonei-2 pervesta 782,26 Eur už nuomą; 6) 2018 m. lapkričio 26 d. antstolis Valdas Čeglikas nurašė 10 130,11 Eur; 7) Antstolis Rimantas Vižaniškis nurašė iš viso 2 930,77 Eur. Iš to, kas paminėta, spręstina, kad dar nesant įsiteisėjusio 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo, UAB „Agluosta“ turėjo kreditorinį reikalavimą faktiškai tik L. įmonei „Egzotika“, kuris buvo galiojantis ir nepasibaigęs (CK 6.38 straipsnis). Taipogi pabrėžtina, kad UAB „Agluosta“ kreditorių sudėtis 2018 m. gruodžio 1 d. be Įmonės-2 ir ieškovo pateiktų vykdomųjų dokumentų, BUAB „Agluosta“ neturėjo kitų kreditorių, kurie turėjo pirmenybę prieš kitus kreditorius, kas paneigia ieškovo teiginius, susijusius su atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos pažeidimu.
77. Ieškovas argumentavo, kad UAB „Agluosta“ 2016 m. spalio 10 d. mokėjimu nepagrįstai išmokėjo akcininkui 5 100 Eur dividendus. Tačiau byloje nustatyta, kad tą dieną įmonė akcininkui išmokėjo 5 100 Eur dividendus ir Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 900 Eur pelno mokestį, sumos sumokėtos vykdant akcininko 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą, priimtą tvirtinant bendrovės veiklos rezultatus 2015 metais. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nors pagal įstatymą dividendai turi būti išmokėti per 2 mėnesius, tačiau tuo metu akcininkas nereikalavo juos išmokėti, nurodydamas, kad jam nereikia. Tik vėliau, 2016 m. spalio mėnesį akcininkui pareikalavus išmokėti dividendus, buhalterė, prieš išmokėdama dividendus, patikrino atsiskaitymus su kreditoriais ir nustačiusi, kad jokių įsiskolinimų nėra, atliko pavedimą. Tai, kad akcininkas yra atsakovo sūnus, o buhalterė – atsakovo anūkė, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad dividendų išmokėjimas atliktas nepagrįstai, nesant tam pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad šis sandoris (sprendimas dėl dividendų išmokėjimo) būtų nuginčytas, pripažintas negaliojančiu. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad dividendų išmokėjimas vėliau, suėjus įstatymo nustatytam terminui, nedaro šio sandorio savaime negaliojančiu arba nevykdytinu.
78. Nors ieškovas kaip vieną iš argumentų nurodė, kad 2017 m. gruodžio 22 d. susitarimas sudarytas specialiai siekiant pabloginti įmonės veiklą, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas 2017 m. gruodžio 22 d. susitarimo dėl nuomos sutarties vykdymo su nuomotoju, kuriuo atidėtas 12 000 Eur nuompinigių įsiskolinimo mokėjimas už 2017 metus iki 2018 metų liepos mėnesio, kaip tariamojo ar apsimestinio sandorio neginčijo ir nereiškė reikalavimo dėl jo pripažinimo negaliojančiu, tačiau siekdamas prisiteisti iš atsakovo žalos atlyginimą kaip vienu iš argumentu rėmėsi įmonių susitarimo, mokėjimų, fiktyvumu.
79. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, kad atsakovas dėl bankroto bylos UAB „Agluosta“ iškėlimo kreipėsi 2018 m. gruodžio 4 d., t. y. per 2 savaites nuo bendrovės nemokumo atsiradimo, o apie bendrovės nemokumą akcininkas informuotas dar 2018 m. lapkričio 26 d., o akcininko sprendimas nesiimti priemonių įmonės mokumui atkurti priimtas 2018 m. gruodžio 3 d. Šios nustatytos aplinkybės suponuoja, kad atsakovas nepraleido IBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, o bendrovei tapus nemokiai, nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų ir savalaikiai kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo.
80. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 straipsnis). Nesant įrodytai vienai iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtiems veiksmams, teismas nepasisako dėl kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, tokių aplinkybių tyrimas nes objektyviai negali turėti reikšmės bylos baigčiai. Netenkinus ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovo patikslintas ieškinys atsakovo atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
81. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
82. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas reglamentuoja, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Tame tarpe, nuo žyminio mokesčio atleidžiamas ir bankrutuojančios įmonės kreditorius, šiuo atveju – ieškovas. Teismui atmetus ieškovo patikslintą ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (iš viso 4 285 Eur) iš atsakovo nepriteistinos.
83. Atsakovas prašė priteisti 6 098,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 798,60 Eur – atsiliepimo į ieškinį rengimas (DOK-217246); 701,80 Eur – teisinės konsultacijos ir atstovavimas parengiamajame teismo posėdyje (DOK-253432); 968 Eur (605 Eur + 363 Eur) – 2021 m. balandžio 6 d. rašytinių paaiškinimų rengimas ir atstovavimas teisme (DOK-12229); 1 500,40 Eur – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (DOK-45491); 1 331 Eur – atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas (b. l. 43); 798,60 Eur (605,60 Eur + 193,60 Eur) – 2022 m. kovo 14 d. rašytinių paaiškinimų rengimas ir atstovavimas posėdyje (DOK-57331).
84. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
85. Teismo vertinimu, atsakovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis (6 098,40 Eur) nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieškinį atmetus, atsakovas turi teisę į prašomo priteisti dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą. Ieškovo argumentas, kad atsakovas nesąžiningai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už analogiškų atsiliepimų į apeliacinius skundus paruošimą, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi teismas nenustatė aplinkybių, kad minėti procesiniai dokumentai būtų visiškai analogiški, prašomos priteisti sumos 1 500,40 Eur ir 1 331 Eur neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl pagrindo šių išlaidų nepriteisti ar jas sumažinti nėra. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 6 098,40 Eur atstovavimo išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Dėl pašto išlaidų
86. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 10,22 Eur ir yra priteisiamos iš ieškovo valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui A. A. L. iš ieškovo D. D. 6 098,40 Eur (šešis tūkstančius devyniasdešimt aštuonis eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo D. D. 10,22 Eur (dešimt eurų 22 centus) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.