- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-12
- Bylos Nr.
- e2A-528-368/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21359-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- A. A. L.
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Agluosta“, UAB „Votumas“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovui A. A. L. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys BUAB „Agluosta“ bei UAB „Votumas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 32 281,75 Eur žalos atlyginimo BUAB „Agluosta“ naudai CK 6.68 straipsnio (netiesioginio ieškinio) pagrindu. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-477-467/2019 UAB „Agluosta“ (toliau – Įmonė) iškėlė bankroto bylą. Iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Agluosta“ vadovu buvo A. A. L. Ieškovas yra UAB „Agluosta“ kreditorius pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2245-820/2017. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 20 d. Byloje ieškovo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis areštuotas Įmonės turtas 18 000 Eur sumai. Pažymėjo, jog galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, 2016 m. gruodžio mėn. 1 523,53 Eur suma ir 2018 m. lapkričio mėn. 6 564,34 Eur suma (bendra suma 8 087,87 Eur) buvo panaudotos, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nuostatas, todėl tai laikoma tiesiogine turtine žala Įmonei bei jos kreditoriui (ieškovui). Pažymėjo, kad dar iki 2016 m spalio 31 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Agluosta“ priėmimo, įmonė buvo galimai nemoki. Ieškovo nuomone, atsakovui, kaip įmonės vadovui, dar 2018 m. liepos 1 d. buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi įmonė buvo faktinio nemokumo būsenoje (negalėjo atsiskaityti pagal 2017 m. gruodžio 22 d. susitarimą su R. L. įmone „Egzotika“). Įmonei nevykdant 2017 m. gruodžio 22 d. susitarimo R. L. įmonė „Egzotika“ 2018 m spalio 15 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl 14 860,08 Eur skolos priteisimo iš UAB „Agluosta“, o įmonė šią skolą pripažino. Ieškovo teigimu, jau 2018 m. liepos mėnesį įmonė buvo nemoki, o įmonės įsipareigojimai viršijo pusę turto vertės. Tačiau, atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi, nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, nesielgė teisingai, sąžiningai ir rūpestingai Įmonės ir jo kreditorių atžvilgiu. Ieškovo nuomone, atsakovas, kaip įmonės direktorius, nevykdė pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko UAB „Agluosta“ bei jos kreditoriams buvo padaryta 5 340,58 Eur žala. Pažymi, kad UAB „Agluosta“ bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas 20 613,57 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-477- 467/2019 patvirtintas BUAB „Agluosta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 44 535,32 Eur sumai, nors UAB „Agluosta“ bankroto administratorius ieškinio dėl žalos atlyginimo nepareiškė.
2. Atsakovas A. A. L. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą teise. Nurodė, jog UAB „Agluosta“ iki 2018 m. gruodžio 31 d. teikė automobilių parkavimo vietų nuomos paslaugas autotransporto aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Aikštelė). Aikštelė buvo išnuomota iš R. L. įmonės „Egzotika. Pagrindiniai įmonės kreditoriais buvo Aikštelės nuomotojas R. L. įmonė „Egzotika“, komunalinių paslaugų teikėjai ir darbuotojai. Su visais įmonės kreditoriais buvo atsiskaitoma laiku iš reguliariai gaunamų pajamų. Įmonė nuolat disponavo nepanaudotu lėšų likučiu, kurie atsakovo duomenimis 2016 m. pabaigai buvo 9 129 Eur. 2016 m. spalio mėn. Įmonei buvo pareikštas ieškovo ieškinys dėl 18 000 Eur žalos atlyginimo. Ieškovo prašymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi areštuotas įmonės turtas bendrai 18 000 Eur sumai. Antstolis 15 000 Eur sumai areštavo įmonės lėšas, esančias kasoje bei banko sąskaitose, taip pat antstolio leista disponuoti 3 925,20 Eur suma, paliekant įmonei teisę areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams. Be to, buvo areštuotas įmonės automobilis, tačiau įmonė tęsė ūkinę veiklą ir toliau gavo reguliarias pajamas iš nuomos paslaugų. Šios pajamos buvo kaupiamos teismo pritaikytų areštų apimtyje. Lėšos, kurios nepateko į arešto mastą, buvo naudojamos atsiskaitant su darbuotojais ir mokant kitus privalomus mokėjimus. Vilniaus miesto 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu patenkintas ieškovo ieškinys. Kadangi įmonė nesutiko su teismo sprendimu, minėtą sprendimą apskundė. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2017 m. pabaigos nebuvo galutinio teismo sprendimo dėl ieškovo pretenzijų pagrįstumo, UAB „Agluosta“ ir R. L. įmonė „Egzotika“ 2017 m. gruodžio 22 d. sudarė papildomą susitarimą prie 2017 m. nuomos sutarties, kuriuo susitarta, kad Įmonės įsiskolinimas už nuomą yra atidėdamas iki 2018 m. liepos mėn. Įmonės banko sąskaitoje ir kasoje sukaupus areštuotą sumą, lėšomis, kurios viršijo arešto sumą Įmonė vykdė privalomus mokėjimus, įskaitant įsipareigojimus nuomotojui. 2018 m. liepos 3 d. nuomotojui sumokėta 8 000 Eur suma, kuri dengė 7 mėn. nuomos mokesčio įsiskolinimą. Nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. nuomotojui iš viso buvo padengta 15 289,87 Eur skolos, t. y. įvykdytas 2017 m. gruodžio 22 d. susitarimas bei apmokėta dalis pradelstų nuompinigių už 2018 m. Kadangi šių mokėjimų nepakako pilnai atsiskaityti už Įmonės nuomojamą turtą, o nuomotojas nusprendė nelaukti pernelyg užsitęsusio apeliacinio proceso, todėl 2018 m. spalio 15 d. kreipėsi į teismą dėl 14 860,08 Eur skolos priteisimo iš Įmonės. Teismui patenkinus kreditoriaus pareiškimą, teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis iš Įmonės banko sąskaitos 2018 m. lapkričio 26 d. nurašė 10 130,11 Eur sumą. 2018 m. lapkričio 5 d. pranešimu Įmonė buvo informuota, kad nuomos sutartis nutraukiama nuo 2018 m. gruodžio 31 d. 2018 m. lapkričio 20 d. priimtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo Vilniaus apygardos teismas nusprendė atmesti UAB „Agluosta“ apeliacinį skundą, todėl būtent su šia data Įmonė siejo įsiskolinimo ieškovui atsiradimą bei atitinkamai įtraukė jį į Įmonės turto balansą. Nustačius, kad Įmonė negalės įvykdyti turimų ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiradusių papildomų įsipareigojimų, Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 8 str. pagrindu Įmonės vadovas informavo akcininką, kuris 2018 m. gruodžio 3 d. nusprendė, kad UAB „Agluosta“ reikia kelti bankrotą. Vykdydamas šį akcininko sprendimą, atsakovas 2018 m gruodžio 3 d. kreipėsi į teismą. Remiantis Įmonės apskaitos dokumentais 2018 m. gruodžio 1 d. įmonės įsipareigojimai buvo 22 381,32 Eur, o per vieną mėnesį padidėjo 9 621 Eur. Įmonei iškėlus bankroto bylą, antstolio iš Įmonės banko sąskaitos 2018 m. lapkričio 26 d. nurašyta 10 130,11 Eur suma, skirta R. L. įmonės „Egzotika“ reikalavimų užtikrinimui buvo perduota į Įmonės bankroto bylą. Įmonė tapo nemoki tik po to, kai 2018 m. lapkričio 20 d. teismo sprendimu buvo paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2245-820/2017, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys. Iki to Įmonei pavyko atsiskaityti su visais pagrindiniais kreditoriais. Ieškovas neturi materialinės teisės reikšti netiesioginį ieškinį atsakovui, kadangi Įmonės bankroto administratorius nėra atsisakęs įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą. Atsakovas A. A. L., kaip įmonės vadovas, nepadarė žalos kreditoriams bei neatliko neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, jog nėra civilinės atsakomybės sąlygų nei dėl bankroto bylos įmonei inicijavimo, nei dėl ieškovo nurodomų tariamai neteisėtai panaudotų lėšų.
3. Trečiasis asmuo UAB „Votumas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog bankroto administratorius privalo patikrinti visus įmonės sandorius per 36 mėnesių laikotarpį ir tik nustatęs pažeidimus, turi kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakingų asmenų, kurių šiuo atveju nenustatė. BUAB „Agluosta“ priklausantis automobilis dar nėra realizuotas, išmokėtos tik išmokos pirmos eilės kreditoriams, R. L. įmonės “Egzotika“ kreditorinis reikalavimas patvirtintas teismo įsakymu, o bankroto administratorius neturi pareigos peržiūrėti įsiteisėjusio teismo sprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad jog ieškovas turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, kuri nėra pasibaigusi, todėl padarė išvadą, jog ieškovas turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį atsakovui. Tačiau priešingai nei patikslintame ieškinyje nurodė ieškovas, teismas laikė, kad pagal pateiktus duomenis, UAB „Agluosta“ 2018 m. liepos mėn. 1 d. neatitiko įmonės nemokumo būsenos.
Žemesnės instancijos teismas
6. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir atsakovo veiksmus CK 2.81 str. 1 d. bei Akcinių bendrovių įstatymo 37 str., normų kontekste, teismas nurodė, kad atsakovas laikinųjų apsaugos priemonių nepažeidė, mokėjimai buvo atliekami teismo nutartyje nustatytų apribojimų ribose, areštuoto turto vertė, sąskaitos ir kasos likutis, atliekant mokėjimus kreditoriui R. L. įmonei „Egzotika“ nebuvo mažesnis nei areštuota 15000 Eur suma. Kadangi UAB „Agluosta“ turėjo galiojančią skolą R. L. įmonei „Egzotika“, kurią privalėjo mokėti, todėl teismas konstatavo, jog Įmonės mokėjimai nuomotojui buvo pagrįsti, o įmonės vadovo neteisėti veiksmai – teisėti. Nenustatęs bent vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, o būtent - įmonės vadovo neteisėtų veiksmų, teismas sprendė, jog nėra pagrindo taikyti įmonės vadovo civilinės atsakomybės ir dėl šių priežasčių, patikslintą ieškovo ieškinį atsakovo atžvilgiu atmetė. Teismas atmetė ir atsakovo prašymą skirti ieškovui baudą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) D. D. prašo panaikinti Vilniaus 2020 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Pagal įstatymą žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais - atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau nei ji padaroma) momentu; jokių šios normos išimčių įstatyme nenustatyta. Tai, kad skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, papildomai patvirtina ir CK 6.288 str. 2 d., pagal kurią ieškinio senaties termino pradžia reikalauti atlyginti žalą taip pat siejama su žalos padarymo momentu. Prievolė UAB „Agluosta“ neteisėtais veiksmais (neišsaugojus automobilio) atlyginti apeliantui D. D. padarytą 18 000 Eur žalą atsirado, ne po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2018-11-20), kaip tą teigia atsakovas, o nuo apeliantui nuosavybės teise priklausančio automobilio BMW X5 neišsaugojimo momento, t. y. 2016 m. spalio 7 dienos (vagystės diena).
7.2. Vien nurodymas, kad UAB „Agluosta“ 2018-07-01 neatitiko įmonės nemokumo būsenos, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomas pakankamu teismo sprendimo motyvavimu. Teismas iš esmės neįvertino ir apskritai nepasisakė dėl apelianto argumentų ir niekaip neanalizavo UAB „Agluosta“ mokumo ir atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų ĮBĮ 8 straipsnio prasme, t. y. teismas neatskleidė bylos esmės, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Byloje esančių faktinių aplinkybių pakanka tam, kad nustatyti, jog 2018-07-01 (išties, pirmą darbo dieną, ėjusią po 2018-07-01 d., t. y. 2018-07-02) UAB „Agluosta“ buvo jau nemoki.
7.3. Teismo sprendime nurodyta aplinkybė, jog UAB „Agluosta“ laikotarpiu nuo 2018-07-03 iki 2018-11-14 R. L. įmonei „Egzotika“ sumokėjo 15 289,87 Eur skolos dalį yra teisiškai nereikšminga sprendžiant dėl UAB „Agluosta“ mokumo 2018-07-02. Be to, teismas visiškai neįsigilino į ieškovo nurodomas faktines aplinkybes dėl padarytos žalos atlyginimo, bei nevertino faktinių aplinkybių viseto, jog visi sandoriai buvo sudaryti tarp tėvo ir sūnaus, bei tų pačių juridinių asmenų (IĮ „Egzotika“ ir UAB „Agluosta“) ir vienintelio akcininko. Būtent šie tarpusavio giminystės ryšiais saistomų asmenų (tame tarpe direktoriaus A. A. L.) priimti sprendimai nulėmė įmonės nemokumo būseną ir siekį neatsiskaityti su apeliantu D. D., įmonės darbuotojais ir Valstybine mokesčių inspekcija bei VSDFV.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į ieškovo D. D. apeliacinį skundą atsakovas A. A. L. prašo skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
8.1. Apeliantas klaidingai aiškina, kad jo reikalavimo teisės į žalos atlyginimą atsiradimas yra tolygus bendrovės galiojančios ir vykdytinos civilinės atsakomybės prievolės atsiradimui. Tik įsiteisėjus 2017-12-11 sprendimui, kuriuo iš bendrovės priteistos sumos ieškovo naudai, atsirado toks reikalavimas, tapo vykdytinas ir dėl to trauktinas į bendrovės pradelstų reikalavimų apimtį. Ieškovui tik pareiškus ieškinį bendrovei dėl jam padarytos žalos praradus transporto priemonę ir teismams šį ieškinį nagrinėjant, toks reikalavimas negalėjo būti traktuojamas ne tik, kaip neegzistuojantis, bet dar daugiau - kaip vykdytinas ar pradelstas. Todėl iki teismo sprendimo įsitesėjimo jis negalėjo būti traukiamas (bei pagrįstai nebuvo įtrauktas) į pradelstų įmonės įsipareigojimų apimtį ar vertinamas sprendžiant dėl įmonės mokumo.
8.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir išsamiai pasisakė, kad atsakovas nepažeidė įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi įmonė nemokia tapo tik 2018-11-20, įsiteisėjus 2017-12-11 sprendimui. Teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino bendrovės finansinę padėtį ir jos mokumą ieškovo nurodomai datai - 2018 m. liepos 1 d. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. bendrovė neturėjo jokių kitų pradelstų įsipareigojimų, t. y. nei valstybės biudžetui, nei darbuotojams, nei kitiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai bendrovės finansinę situaciją vertino ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas aplinkybes bei įsipareigojimų atsiradimo priežastis.
8.3. Sprendimu padaryta išvada, kad bendrovė buvo moki tiek 2018 m. liepos 1 d., tiek vėlesniu laikotarpiu iki 2018 m. lapkričio 20 d. yra visiškai pagrįsta bei patvirtinama tiek atsakovo, tiek bendrovės bankroto administratoriaus pateiktais dokumentais ir paaiškinimais. Bendrovės su jos akcininku susijusia įmone sudarytas nuomos sandoris pats savaime neįrodo jokių kreditorių teisių pažeidimų, sandorio šalių nesąžiningumo, netinkamo elgesio ar nedaro įtakos bendrovės mokumui. Ieškovas visiškai nenurodo, kaip vien tai, kad bendrovė jai veiklai reikalingą (esminį) turtą nuomojosi iš su akcininku susijusios kitos įmonės, savaime galėjo sukelti bendrovės nemokumą. Nei pats ieškovas, nei bendrovės bankroto administratorius, perėmęs visą dokumentaciją ir patikrinęs bendrovės sandorius, nerado ir nenurodė jokių netinkamų bendrovės ar jos akcininko veiksmų, jokie sandoriai nebuvo ginčijami. Vien pats faktas, kad turtas buvo išsinuomotas iš susijusios bendrovės, nedaro sandorių neteisėtų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
11. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo netiesioginio ieškinio pagrindu pareikštas ieškinys buvusiam bankrutavusios bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-477-467/2019 UAB „Agluosta“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirdamas UAB „Votumas“ (1 tomas, e. b. l. 29-31). 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi patvirtino ieškovo ir antros eilės kreditorių reikalavimus 25 954,15 Eur sumai. 2019 m. liepos 11 d. nutartimi buvo patvirtinti pirmos eilės kreditorių reikalavimai – 6 966,27 Eur sumai bei R. L. įmonės „Egzotika“ kreditorinį reikalavimą 11 887,03 Eur sumai. 2019 m. gruodžio mėn. 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama. Juridinių asmenų registro duomenimis nuo 2007-11-13 iki 2019-01-29 UAB „Agluosta“ direktoriaus pareigas ėjo A. A. L., akcininkas R. L. (1 tomas, e. b. l. 32-36). Nuomos sutartys patvirtina, jog R. L. įmonė „Egzotika“ nuomojo automobilių stovėjimo aikštelę UAB „Agluosta“, kuri teikė mokamas automobilių parkavimo paslaugas (1 tomas, e. b. l. 14-21). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-44013-141-2016 ieškovo D. D. reikalavimų užtikrinimui UAB „Agluosta“ turtas buvo areštuotas 18000,00 Eur sumai, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams (1 tomas, e. b. l. 125-126). 2016 m. gruodžio mėn. 7 d. antstolio V. M. sudarytas turto aprašas patvirtina, jog buvo areštuota įmonės banko sąskaita ir kasa 15000,00 Eur sumai, bei nustatyta laisvai disponuojama 3925,20 Eur suma, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams. (1 tomas, e. b. l. 151-152). Taip pat areštuotas Įmonės automobilis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2245-820/2017, ieškovui iš UAB „Agluosta“ priteista 18 000 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų bei 2 079,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Minėtas tesimo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 20 d. (1 tomas, e. b. l. 115-120). Byloje pateiktas UAB „Agluosta“ ir R. L. įmonės „Egzotika“ 2017 m. gruodžio mėn. 22 d. Susitarimas, kuriuo buvo atidėtas nuomos mokesčio mokėjimas iki 2018 m. liepos mėn. (1 tomas, e. b. l. 122). Byloje taip pat pateiktas 2018 m. spalio 15 d. R. L. įmonės „Egzotika“ pareiškimas dėl 14860,08 Eur skolos ir 83,59 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB „Agluosta“. (1 tomas, e. b. l. 22-23), bei UAB „Agluosta“ pareiškimas civilinėje byloje Nr. eL2-11980-940/2018, kuriame nurodyta, jog skolininkas pripažįsta skolą R. L. įmonei „Egzotika“ pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. išduotą teismo įsakymą (1 tomas, e. b. l. 24). Byloje taip pat pateiktas 2018 m. lapkričio 26 d. UAB „Agluosta“ direktoriaus pareiškimas Nr. AGL – 13 UAB „Agluosta“ akcininkui R. L. dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Agluosta“ (1 tomas, e. b. l. 158), bei akcininko R. L. 2018 m. gruodžio 3 d. atsakymas, kuriame nurodyta, jog akcininkas papildomai investuoti lėšų į UAB „Agluosta“ ir atkurti jos mokumą galimybių neturi, todėl įmonei keltina bankroto byla (1 tomas, e. b. l. 159). 2018 m. gruodžio 3 d. įmonės direktorius A. A. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Agluosta“ (1 tomas, e. b. l. 26). Banko sąskaitos išrašai aptvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2018-11-21 UAB „Agluosta“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „SEB“ banke buvo atliekamos grynųjų pinigų įnešimo operacijos bei atliekami pavedimai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ribose, t. y. buvo atliekami mokėjimo pavedimai Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybai prie SADM, R. L. įmonei „Egzotika“ (I tomas, e. b. l. 75-110). 2016 m. gruodžio 5 d. kasos išlaidų orderis Nr. 208, patvirtina, jog iš įmonės kasos buvo išimtos piniginės lėšos 1249,91 Eur sumai, kurios 2016 m. gruodžio 7 d. kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įneštos į R. L. įmonės „Egzotika“ kasą pagal sąskaitą faktūrą už aikštelės nuomos paslaugas, iš 2018 m. liepos 3 d. kasos išlaidų orderio Nr. 278 matyti, jog iš įmonės kasos buvo išimtos piniginės lėšos 8000 Eur sumai, kurios 2018 m. liepos 3 d. kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įneštos į R. L. įmonės „Egzotika“ kasą pagal sąskaitas faktūras už aikštelės nuomos paslaugas, iš pateikto 2018 m. liepos 13 d. kasos išlaidų orderio Nr. 279, matyti, jog iš įmonės kasos buvo išimtos piniginės lėšos 7800,00 Eur sumai, kurios 2018 m. liepos 13 d. mokėjimo nurodymu buvo įneštos į įmonės banko sąskaitą, iš 2018 m. lapkričio 14 d. kasos išlaidų orderių Nr. 294 ir Nr. 295, matyti, jog iš įmonės kasos buvo išimtos piniginės lėšos 5500,00 Eur ir 1007,61 Eur sumai, kurios 2018 m. lapkričio 14 d. kasos pajamų orderiais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įneštos į R. L. įmonės „Egzotika“ kasą pagal sąskaitas faktūras už aikštelės nuomos paslaugas ( II tomas, e. b. l. 34-37, 39-41, 69-70, 71).Iš UAB „Agluosta“ bankroto administratoriaus UAB „Votumas“ pateiktos 2019 m. gegužės 31 d. įmonės veiklos ataskaitos (toliau – Ataskaita) matyti, jog bankroto administratorius atlikęs įmonės sandorių patikrinimą už 36 mėnesių laikotarpį, jokių pažeidimų nenustatė. Iš Ataskaitoje pateikto įmonės turto balanso matyti, jog 2017 m. gruodžio 31 d, įmonė turėjo turto 21 047 Eur (iš jų 18 144,00 Eur piniginės lėšos) sumai, įmonės įsipareigojimai sudarė 15 131,00 Eur (II tomas, e. b. l.80-87). Iš byloje pateiktų papildomų UAB „Agluosta“ bankroto administratoriaus UAB „Votumas“ duomenų nustatyta, jog 2018 m. liepos 1 d. įmonės kasoje buvo 14000,01 Eur, banko sąskaitoje 8606,88 Eur, gautinų sumų 3508,82 Eur iš viso 26115,71 Eur, įsiskolinimas R. L. įmonei „Egzotika“ sudarė 19 395,10 Eur ( II tomas, e. b. l. 31-32). Iš byloje pateiktų 2018 m. liepos – gruodžio mėn. įmonės balanso ataskaitų matyti, jog iki 2018 m. lapkričio mėn. 26 d. antstolio nurašytų lėšų pagal vykdomuosius dokumentus, įmonės sąskaitoje bei kasoje piniginių lėšų likutis viršijo taikytą arešto mąstą, t. y. 15000,00 Eur ( II tomas, e. b. l. 31-32).
13. Pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl 32 281,75 Eur žalos priteisimo iš atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės naudai atmetė, nurodęs, kad pateiktus duomenis, UAB „Agluosta“ 2018 m. liepos mėn. 1 d. neatitiko įmonės nemokumo būsenos. Taip pat, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir atsakovo veiksmus CK 2.81 str. 1 d. bei Akcinių bendrovių įstatymo 37 str., normų kontekste, teismas nurodė, kad atsakovas laikinųjų apsaugos priemonių nepažeidė, mokėjimai buvo atliekami teismo nutartyje nustatytų apribojimų ribose. Tuo pačiu teismas konstatavo, jog Įmonės mokėjimai nuomotojui buvo pagrįsti, o įmonės vadovo neteisėti veiksmai – teisėti. Nenustatęs bent vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, o būtent - įmonės vadovo neteisėtų veiksmų, teismas sprendė, jog nėra pagrindo taikyti įmonės vadovo civilinės atsakomybės.
14. Iš ieškovo apeliacinio skundo matyti, kad jis, skųsdamas pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, teigia, jog teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nes netinkamai nustatė žalos atsiradimo ieškovui momentą, neįvertino ir apskritai nepasisakė dėl apelianto argumentų ir niekaip neanalizavo UAB „Agluosta“ mokumo ir atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų ĮBĮ 8 straipsnio prasme, t. y. teismas neatskleidė bylos esmės. Taip pat, ieškovas nurodo, jog teismas visiškai neįsigilino į ieškovo nurodomas faktines aplinkybes dėl padarytos žalos atlyginimo, bei nevertino faktinių aplinkybių viseto, jog visi sandoriai buvo sudaryti tarp tėvo ir sūnaus, bei tų pačių juridinių asmenų (IĮ „Egzotika“ ir UAB „Agluosta“) ir vienintelio akcininko. Būtent šie tarpusavio giminystės ryšiais saistomų asmenų (tame tarpe direktoriaus A. A. L.) priimti sprendimai nulėmė įmonės nemokumo būseną ir siekį neatsiskaityti su apeliantu.
15. Tuo tarpu atsakovas laikosi pozicijos, kad tik įsiteisėjus 2017-12-11 sprendimui (2018-11-20), kuriuo iš bendrovės priteistos sumos ieškovo naudai, atsirado toks reikalavimas, tapo vykdytinas ir dėl to trauktinas į bendrovės pradelstų reikalavimų apimtį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bendrovės finansinę situaciją vertino ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas aplinkybes bei įsipareigojimų atsiradimo priežastis, o bendrovės su jos akcininku susijusia įmone sudarytas nuomos sandoris pats savaime neįrodo jokių kreditorių teisių pažeidimų, sandorio šalių nesąžiningumo ar nedaro įtakos bendrovės mokumui.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių išdėstytus argumentus, su ieškovo apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamai nustatyto žalos atsiradimo momento ir kitų pirmosios instancijos teismo neįvertintų aplinkybių, sutinka.
17. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai padaryta žala kildinama iš delikto, tai žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. CK 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Taigi pagal įstatymą žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau nei ji padaroma) momentu; jokių šios normos išimčių įstatyme nenustatyta. Tai, kad skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, papildomai patvirtina ir CK 6.288 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią ieškinio senaties termino pradžia reikalauti atlyginti žalą taip pat siejama su žalos padarymo momentu. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad žalos atlyginimo prievolė skolininkui atsiranda tik nuo jos konstatavimo teismo sprendimu momento. Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Aplinkybė, kad vyko skolininko ir kreditoriaus ginčas teisme dėl prievolės atlyginti žalą, tam tikrais atvejais gali būti reikšminga nustatant skolininko sąžiningumą, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, kad žalos atlyginimo prievolė (atitinkamai ir kreditoriaus reikalavimo teisė) apskritai neegzistavo iki tol, kol nebuvo priimtas ir neįsigaliojo teismo sprendimas, kuriuo kreditoriui iš skolininko priteistas žalos atlyginimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju žala atsirado iš pasaugos teisinių santykių, kilus deliktui – pavogus iš atsakovo saugojimo aikštelės ieškovo automobilį (Liteko duomenys; CPK 179 str. 3 d.).
18. Pagal tuo metu galiojusį Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Teisės aktų nesilaikymas nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui ir savininkams kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama CK 2.87 straipsnio 7 dalimi. Juridinio asmens valdymo organo santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Lietuvos teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad įmonės vadovas, laiku nesikreipęs į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei ir dėl to padaro žalą įmonei, jos kreditoriams, privalo žalą atlyginti visiškai. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias civilinio kodekso teisės nuostatas.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-611/2016, 28 punktas). Įmonės vadovui nustatyta pareiga (laiku ir tinkamai perduoti bankrutuojančios įmonės administratoriui visus įmonės buhalterinius dokumentus ir įmonės turtą) kildinama ir iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies taip pat iš specialiųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) nuostatų. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims.
20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą, nurodytą kasacinio teismo praktiką ginčo situacijos kontekste, daro išvadą, jog UAB „Agluosta“ neteisėtais veiksmais (neišsaugojus automobilio) atlyginti ieškovui padarytą 18 000 Eur žalą atsirado ne po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo (2018 m. lapkričio 20 d.), kaip sprendime nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, o nuo žalos atsiradimo momento, t. y. nuo 2016-10-07 dienos (CK 6.245 str. 4 d., 6.288 str. 2 d.). Taigi, įmonės mokumo, įmonės vadovo veiksmai, sandoriai, atlikti iškart po žalos atsiradimo ieškovui momento, atsižvelgiant, jog jie sudaryti tarp tėvo ir sūnaus bei tų pačių juridinių asmenų, ir jo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo galimai esant bendrovei nemokiai klausimai, turi būti analizuojami ir vertinami ypač atidžiai ir išsamiai nuo 2016-10-07, t. y. nuo žalos ieškovui atsiradimo dienos arba dar net ir nuo anksčiau. Apeliacinės instancijos teismui abejonių kelia ir UAB „Agluosta“ mokumas 2018-07-01 dienai. Juo labiau, kad pats A. A. L. kreipiantis į Vilniaus apygardos teismą 2018 m. gruodžio 3 d. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo A. A. L. patvirtino patikslintame ieškinyje nurodomas aplinkybes, jog įmonė tris metus dirbo nuostolingai (t. 1 b. l. 26). Taip pat, 2018 m. lapkričio 26 d. direktorius pranešė akcininkui, jog įmonė nemoki ir jau tris metus dirba nuostolingai (t. 1 b. l. 158). Tas pačias faktines aplinkybes patvirtina ir akcininko R. L. sprendimas dėl 2017 metų atskaitomybės ir finansinių nuostolių padengimo - 6113 eurų (t. 1 b. l. 114). Iš nurodyto seka, kad įmonė dirbo nuostolingai jau nuo 2015 metų ir žalos atsiradimo ieškovui momentu - 2016-10-07 jau galimai buvo nemoki.
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nusprendęs, kad žala ieškovui atsirado nuo 2017-11-21 sprendimo įsiteisėjimo (2018-11-20) dienos, o ne nuo 2016-10-07 buvusio bendrovės vadovo veiksmų sąžiningumo aspektu ir civilinės atsakomybės sąlygų (CK 2.87 str.) iš viso nenustatinėjo, kaip ir nevertino bei neanalizavo UAB „Agluosta“ mokumo ir atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų ĮBĮ 8 straipsnio prasme. Remdamasi bylos duomenimis teisėjų kolegija negali tiksliai nustatyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų viseto.
22. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, į tai, kad viešojo intereso buvimas bankroto bylose įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviu ir imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas turi išsireikalauti trūkstamus įrodymus – bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus nuo 2015 metų, išsiaiškinti, ar atsakovas A. A. L. tinkamai organizavo kasdieninę bendrovės veiklą, rūpestingai, sąžiningai ir atidžiai vadovavo bendrovei ir veikė pagal įstatymus ir teisės aktus, įvertinti bendrovės vadovo sudarytų sandorių visumą, atsižvelgiant į sandorių šalių ryšius, sandorių ekonominį pagrįstumą (praėjus 3 dienoms po žalos atsiradimo ieškovui momento 2016-10-07, iš bendrovės sąskaitos pervesta virš 10 840 Eur (dividendų ir nuomos pagrindu) į susijusio asmens – sūnaus įmonės sąskaitą), nes tai reikšminga sprendžiant dėl bendrovės vadovo pareigos veikti išimtinai bendrovės interesais vykdymo. Tik nustačius, bendrovės „Agluosta“ finansinę padėtį dar iki žalos atsiradimo, jos atsiradimo ieškovui momento, įvertinus atsakovo vėliau atliktų sandorių būtinumą ir pagrįstumą sąžiningumo aspektu, galima spręsti dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nusprendęs dėl žalos atsiradimo ieškovui momento ir nenustatinėdamas atsakovo atsakomybės taikymo pagrindo, neatskleidė bylos esmės, pažeidė pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai bei įvykdyti teisingumą (CPK 6 straipsnis). Pažymėtina, kad nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau apeliacija nėra bylos nagrinėjimas iš naujo.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog esant tokioms aplinkybėms, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos procesinį rezultatą, nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.