- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-2974-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17959-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Urmila Valiukienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- A. A. L.
- Kategorijos
Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Jakutytės – Sungailienės ir Urmilos Valiukienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo ir 2021 m. rugsėjo 21 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovui A. A. L. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Agluosta“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. D. pateikė ieškinį atsakovui A. A. L., kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo 38 281,75 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Agluosta“ naudai. Ieškinyje nurodė, kad:
Šalies argumentai
1.1. trečiasis asmuo UAB „Agluosta“ įsteigta 1998 m. kovo 20 d., jos vienintelis tikslas – nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. Įmonė eksploatavo vienintelį nekilnojamąjį turtą – Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančius ir nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) priklausančius statinius;
1.2. ieškovas paliko trečiojo asmens UAB „Agluosta“ nuomojamoje aikštelėje saugoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, kuris buvo pavogtas iš 2016 m. spalio 6 į 7 dieną. Ieškovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2245-820/2017 iš trečiojo asmens UAB „Agluosta“ priteista 18 000 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų bei 2 079,31 Eur bylinėjimosi išlaidų; teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 20 d. Minėto sprendimo pagrindu ieškovas yra kreditorius BUAB „Agluosta“ bankroto byloje;
1.3. trečiajam asmeniui UAB „Agluosta“ vadovavęs atsakovas 2018 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Agluosta“, bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-477-467/2019. Tačiau tiek iš 2016 m. įmonės balanso, tiek iš atliktų veiksmų akivaizdu, kad jau ieškovo automobilio vagystės dieną UAB „Agluosta“ atitiko bankrutuojančios įmonės statusą ir direktorius privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo:
1.3.1. trečiojo asmens sąskaitoje 2016 m. rugsėjo 30 d. pinigų likutis banke ir kasoje buvo 22 689,01 Eur, iš kurių 2016 m. spalio 1 d. 0,58 Eur buvo nurašyti banko kaip sąskaitos tvarkymo mokestis, o 2016 m. spalio 3 d. lėšų pavedimu buvo sumokėti 2031,21 Eur atlyginimai už 2016 m. rugsėjo mėnesį; viso liko UAB „Agluosta“ sąskaitose banke ir kasoje 20 657,22 Eur. Be to, 2016 m. spalio 10 d. trečiasis asmuo UAB „Agluosta“ (duomenys neskelbtini) pervedė 3 740 Eur už aikštelės nuomą, kai tuo tarpu nuomos mokestis už aikštelę buvo 868,86 Eur, o įsiskolinimo trečiasis asmuo neturėjo. Dar daugiau, 2016 m. spalio 10 d. iš trečiojo asmens UAB „Agluosta“ sąskaitos akcininkui R. L. išmokėta 7 100 Eur dividendų suma, nors akcininko sprendimas paskirstyti dividendus nebuvo priimtas;
1.3.2. ieškovo prašymu nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinę bylą Nr. e2-2245-820/2017 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant 18 000 Eur sumos trečiojo asmens turtą. Galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, 2016 m. gruodžio mėn. 1 523,53 Eur suma ir 2018 m. lapkričio mėn. 6 564,34 Eur suma (bendra suma 8 087,87 Eur) buvo panaudotos, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nuostatas;
1.3.3. po teismo sprendimo priėmimo UAB „Agluosta“ ir (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 22 d. sudarė susitarimą, pagal kurį (duomenys neskelbtini) atidėjo 12 000 Eur skolos mokėjimą iki 2018 m. liepos mėnesio. Pagal atsakovo parengtą 2018 m. balandžio 30 d. balansą, UAB „Agluosta“ turtas sudarė 20 974 Eur (iš kurių 18 000 Eur buvo taikomas apribojimas ieškovo reikalavimui užtikrinti), įsipareigojimai sudarė 15 131 Eur, tačiau į juos nebuvo įtraukta skola ieškovui. Su (duomenys neskelbtini)sudaryta nuomos sutartis, kuri buvo vienintelis trečiojo asmens pajamų šaltinis, nutraukta nuo 2018 m. gruodžio 31 d.;
1.3.4. galiojant laikinųjų apsaugos priemonių nutarčiai R. L. 2018 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą iš sukaupto rezervo panaudoti 6 111 Eur nuostoliams padengti. 2018 m. liepos 3 d. iš trečiojo asmens kasos buvo išimti 8 000 Eur, kurie tą pačią dieną įnešti į (duomenys neskelbtini) kasą už nuomos paslaugas;
1.4. atsakovas nepateikė įrodymų, kad UAB „Agluosta“ 18 000 Eur prievolės ieškovui atsiradimo dieną (2016 m. spalio 7 d.) būtų turėjusi daugiau nei 36 000 Eur. Automobilio vagystės dieną UAB „Agluosta“ turėjo piniginių lėšų banke ir kasoje 20 657,22 Eur, todėl nedelsiant sustabdžius UAB „Agluosta“ veiklą ir kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovo reikalavimas būtų patenkintas didžiąja dalimi. Vadovaujant atsakovui UAB „Agluosta“ pastarajai jau veikiant nuostolingai ieškovo reikalavimo atlyginti nuostolius nepripažinimas ar pasirinkimas tęsti nuostolingą veiklą negali būti vertinami kaip paprastas neatsargumas, susijęs su ūkinės komercinės veiklos rizika. Pakankamai apdairiam, protingam ir sąžiningam asmeniui, net ir neturinčiam vadovavimo ar verslo valdymo patirties, būtų suprantama, kad veikimas nebuvo suderinamas su bendraisiais teisės principais ir draudimu nesukelti kitiems asmenims žalos;
1.5. atsakovo veiksmai, valdant bendrovę ir priimant sprendimus taip, kad iš esmės būtų neatsiskaityta su vieninteliu kreditoriumi – ieškovu, laikytini tyčiniais neteisėtais veiksmais, kuriais buvo siekiama realiai padaryti jam nuostolius. Byloje įrodytos sąlygos atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti, o atsakovo nesąžiningumą patvirtina aplinkybė, jog sandoriai buvo sudarinėjami tarp šeimos narių ir veikiant išskirtinai prieš ieškovo interesus. Nrsąžiningumą patvirtina ir dividendų R. L. išmokėjimas nedelsiant po ieškovo automobilio vagystės ir pokalbio su ieškovu, juolab kad kreipdamasis į teismą 2019 m. dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas nurodė, kad trečiasis asmuo jau 3 metus dirba nuostolingai, o UAB „Agluosta“ akcininkas, tvirtindamas finansinę atskaitomybę už 2017 m., priėmė sprendimą iš sukaupto rezervo panaudoti 6 111 Eur nuostoliams padengti;
1.6. atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, nesielgė teisingai, sąžiningai ir rūpestingai įmonės ir jo kreditorių atžvilgiu, todėl UAB „Agluosta“ bei jos kreditoriams buvo padaryta 5 340,58 Eur žala;
1.7. BUAB „Agluosta“ bankroto byloje yra patvirtintas 20 613,57 Eur sumos ieškovo finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-477-467/2019 patvirtinta bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma 44 535,32 Eur. BUAB „Agluosta“ bankroto administratorius nereiškė ieškinio dėl žalos atlyginimo, todėl ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.68 straipsniu reiškia netiesioginį ieškinį.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:
2.1. trečiojo asmens UAB „Agluosta“ vienintelė veikla buvo automobilių parkavimo vietų nuomos paslaugos autotransporto aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini); jas teikė iki 2018 m. gruodžio 31 d. Aikštelė buvo išnuomota iš (duomenys neskelbtini), pagrindiniai įmonės kreditoriais buvo aikštelės nuomotojas (duomenys neskelbtini), komunalinių paslaugų teikėjai ir darbuotojai. Su visais įmonės kreditoriais buvo atsiskaitoma laiku iš reguliariai gaunamų pajamų. Įmonė nuolat disponavo nepanaudotu lėšų likučiu, buvo suformuoti privalomieji ir papildomi rezervai, kurie atsakovo duomenimis 2016 m. pradžioje siekė 16 281 Eur, o pabaigoje - 9 129 Eur;
Šalies argumentai
2.2. ieškovas nepagrįstai nurodo, jog 3740 Eur nuompinigiai (duomenys neskelbtini) neteisėtai mokėti avansu, kadangi 2 460 Eur suma sumokėta už rugsėjo ir spalio mėnesius, o 1 260 Eur avansu už lapkričio mėnesį;
2.3. negautas pelnas neturėjo reikšmės UAB „Agluosta“ mokumui, kadangi bendrovė turėjo sukaupusi rezervą, gavo iš savo veiklos reguliarias pajamas, pakankamas bendrovės veiklos sąnaudų dengimui. Nuo 2015 sausio 1 d. iki Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. UAB ,,Agluosta" pradelsti įsiskolinimai neviršijo 50 procentų turto vertės. Ieškovo iniciatyva Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-44013-141/2016 taikytas areštas turėjo reikšmės tik akcininkui (duomenys neskelbtini), kadangi sukaupusi antstolio areštuotą 15 000 Eur lėšų sumą atsiskaitydavo su darbuotojais ir valstybės biudžetu;
2.4. ieškovas 2016 m. spalio mėn. pareiškė trečiajam asmeniui ieškinį dėl 18 000 Eur žalos atlyginimo, o reikalavimų užtikrinimui UAB „Agluosta“ turtui taikytas areštas. Vykdydamas teismo nutartį antstolis Vytautas Mitkus areštavo 15 000 Eur sumos įmonės lėšas, esančias kasoje bei banko sąskaitose, leisdamas disponuoti 3 925,20 Eur suma, paliekant įmonei teisę areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams; areštuotas įmonės automobilis. Visi mokėjimai 2017 ir 2018 metais buvo vykdomi tik iš lėšų viršijančių 15000 Eur arešto apimtį. Trečiasis asmuo su ieškiniu dėl žalos atlyginimo nesutiko, tikėjosi palankaus teismo sprendimo, todėl nepriklausomai nuo visų sukauptų lėšų arešto įmonė nusprendė tęsti ūkinę veiklą;
2.5. tarp ieškovo ir UAB „Agluosta“ nuo 2016 m. pabaigos vyko teisinis ginčas dėl trečiojo asmens atsakomybės už ieškovo nurodomą žalą. Atsižvelgiant į tai, iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovo reikalavimas dėl 18 000 Eur nuostolių atlyginimo negalėjo būti įtrauktas (o ir nebuvo įtrauktas) į UAB „Agluosta“ pradelstus įsipareigojimus ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme;
2.6. dividendai išmokėti Akcinių bendrovių aktų nustatyta tvarka už 2015 metų veiklos rezultatus, pagrindas - 2016 m. balandžio 28 d. vienintelio akcininko sprendimas, priimtas tvirtinant metinę finansinę atskaitomybę už 2015 metus. Be to, iš patvirtintų 6 000 Eur dividendų buvo išskaitytas ir pravestas į biudžetą 15 proc. pajamų mokestis;
2.7. turto arešto metu įmonė toliau gavo reguliarias pajamas iš nuomos paslaugų, jos buvo kaupiamos teismo pritaikytų areštų apimtyje, o nepatekusios į arešto mastą, buvo naudojamos atsiskaitant su darbuotojais ir mokant kitus privalomus mokėjimus. Trečiasis asmuo UAB „Agluosta“ ir (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 22 d. sudarė papildomą susitarimą prie 2017 m. nuomos sutarties, susitardami, kad įmonės įsiskolinimas už nuomą yra atidedamas iki 2018 m. liepos mėn. Kadangi buvo sukaupta suma, viršijanti arešto mastą, 2018 m. liepos 3 d. nuomotojui sumokėta 8 000 Eur suma, padengusi 7 mėn. nuomos mokesčio įsiskolinimą. Nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. nuomotojui iš viso buvo padengta 15 289,87 Eur skolos, t. y. įvykdytas 2017 m. gruodžio 22 d. susitarimas bei apmokėta dalis pradelstų nuompinigių už 2018 m. Nesant pilnai padengtam įsiskolinimui, nuomotojas 2018 m. spalio 15 d. kreipėsi į teismą dėl 14 860,08 Eur skolos priteisimo, o teismui patenkinus kreditoriaus pareiškimą, teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis V.Čeglikas iš įmonės banko sąskaitos 2018 m. lapkričio 26 d. nurašė 10 130,11 Eur sumą. 2018 m. lapkričio 5 d. pranešimu įmonė buvo informuota apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2018 m. gruodžio 31 d.;
2.8. tai, jog trečiojo asmens UAB „Agluosta“ nuomos sutartis sudaryta su akcininku, nepagrindžia kreditorių teisių pažeidimų, sandorio šalių nesąžiningumo ar netinkamo elgesio ir neturi reikšmės bendrovės mokumui. Nei ieškovas, nei bankroto administratorius, perėmęs visą dokumentaciją ir patikrinęs sandorius, nenustatė netinkamų trečiojo asmens ar jos akcininko veiksmų, nebuvo ginčijami sandoriai. Akcininko sprendimas negelbėti nemokios įmonės yra normalus verslo logika paremtas sprendimas;
2.9. tęsdamas veiklą trečiasis asmuo nepablogino savo turtinės padėties. Įsiskolinimas ieškovui atsirado Vilniaus apygardos teismui 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi netenkinus UAB „Agluosta“ apeliacinio skundo. Tik priėmus procesinį sprendimą buvo nustatyta, kad įmonė negalės įvykdyti turimų ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiradusių papildomų įsipareigojimų, ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu įmonės vadovas informavo akcininką, o pastarasis nusprendė kreiptis į teismą dėl bankroto UAB „Agluosta“ bylos iškėlimo; į teismą atsakovas su pareiškimu kreipėsi 2018 m gruodžio 3 d. Iki Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties įmonė neatitiko nemokumo būsenos, atsiskaitydavo su visais pagrindiniais kreditoriais, kadangi gaudavo pajamas iš vienintelės savo veiklos. Todėl atsakovas nepažeidė teisės aktų inicijuodamas trečiojo asmens bankroto procesą;
2.10. trečiojo asmens UAB „Agluosta“ bankroto administratorius UAB „Votumas“, atlikęs įmonės sandorių patikrinimą už 36 mėnesių laikotarpį, pažeidimų nenustatė. Iš bendrovės kreditorių sudėties 2018 m. gruodžio 1 d. matyti, jog be nuomotojo ir ieškovo bendrovė kitų kreditorių, kurie turėtų pirmenybę prieš kitus bendrovės kreditorius, neturėjo. Įsiskolinimai bendrovės darbuotojams ir valstybės biudžetui atsirado tik bankroto administratoriui priskaičiavus buvusiems darbuotojams kompensacijas už nepanaudotas atostogas ir išeitines išmokas. Tikslindamas ieškinį ieškovas nepateikė įrodymų, kad nuo pareigos skelbti bankrotą atsiradimo momento BUAB „Agluosta“ atsirado 38 281,75 Eur įsipareigojimų, kurie nebus patenkinti bankroto metu.
2.11. ieškovas neturi materialinės teisės reikšti netiesioginio ieškinio atsakovui, kadangi įmonės bankroto administratorius nėra atsisakęs įgyvendinti teisės į žalos atlyginimą. Be to, atsakovas kaip įmonės vadovas nėra padaręs žalos kreditoriams bei neatliko neteisėtų veiksmų. Todėl ieškovui turėtų būti skiriama bauda už piktnaudžiavimą procesine teise. Be to, ieškovo procesinė pozicija neatitinka netiesioginio ieškinio sąlygų ir savo esme yra tiesioginis ieškovo reikalavimas atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinio netenkino. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-528-368/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinio netenkino.
5. Teismas pažymėjo, kad nors Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-528-368/2020 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo, tačiau visų netiesioginio ieškinio sąlygų nevertino. Todėl ieškovui ir toliau palaikant netiesioginio ieškinio reikalavimus, o atsakovui tvirtinant, kad ieškovo ieškinys neatitinka netiesioginio ieškinio sąlygų, netiesioginio ieškinio pareiškimui reikalingos būtinosios sąlygos vertintinos iš naujo.
6. Remdamasis surinktais rašytiniais įrodymais nustatė, jog ieškovas yra trečiojo asmens UAB „Agluosta“ kreditorius, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui ir laikytinas subjektu, turinčiu teisę reikšti netiesioginį ieškinį. Kartu pažymėjo, jog netiesioginiu ieškiniu kreditorius įgyvendina skolininkui priklausančią teisę, todėl netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas tuomet, kai pats skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau jos neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui. Todėl ieškovo (kreditoriaus) skolininkas UAB „Agluosta“ turi turėti turtinę teisę į savo skolininką – atsakovą A. A. L..
7. Teismas sprendė ieškinio netenkinti, kadangi ieškovas negali įgyvendinti teisės reikšti netiesioginį ieškinį CK 6.68 straipsnio pagrindu nesant visų būtinų netiesioginio ieškinio sąlygų. Nurodė, kad trečiasis asmuo BUAB „Agluosta“ dar neturi turtinės teisės atsakovui, o trečiasis asmuo nėra atsakovo kreditorius. Savo ruožtu atsakovas nėra BUAB „Agluosta“ skolininkas, o priešingai, atsakovas yra kreditorius BUAB „Agluosta“ bankroto byloje su 910,07 Eur finansiniu reikalavimu. Pažymėjo, kad ieškovas negali įgyvendinti tokių BUAB „Agluosta“ teisių, kurių nėra. Teismo vertinimu, ieškiniu siekiama sukurti UAB „Agluosta“ turtinę teisę atsakovo atžvilgiu prašant priteisti patirtą žalą, neva atsiradusią dėl atsakovo netinkamo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje ir CK 2.87 straipsnyje numatytų pareigų nevykdymo. Nenustatęs vienos iš privalomų netiesioginio ieškinio sąlygų teismas sprendė dėl kitų sąlygų nepasisakyti ir jų nevertinti.
Šalies argumentai
8. Teismas sutiko, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėjo, kad nesant pripažinto tyčinio bankroto ir egzistuojant bankrutuojančiam juridiniam asmeniui (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektui, visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius. Remdamasis kasacinio teismo praktika nurodė, kad bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, o konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis tik su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Teismas nenustatė, jog įmonės kreditoriai sprendė dėl įpareigojimo administratorių pateikti ieškinį dėl ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje žalos atlyginimo, o administratorius tokią teisę atsisakė įgyvendinti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Įvertinęs procesinių dokumentų turinį ir ieškovo pateiktus žodinius paaiškinimus teismas nustatė, kad ieškovas iš esmės akcentuoja ieškovo patirtą žalą dėl įmonės buvusio vadovo teisės aktuose nustatytų pareigų neįgyvendinimo (netinkamo įgyvendinimo), aplinkybes vadovo civilinei atsakomybei kilti, nurodydamas atsakovą kaip tiesioginį civilinės atsakomybės subjektą. Nustatė, kad bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ieškovo atstovas laikėsi nenuoseklios pozicijos. Iki civilinės bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą buvo laikomasi pozicijos, jog reiškiamas netiesioginis ieškinys ir įrodinėjamos netiesioginio ieškinio sąlygos. Tuo tarpu nagrinėjant civilinę bylą iš naujo žodiniame teismo posėdyje buvo nurodoma, kad reiškiamas netiesioginis ieškinys, o kitoje dalyje – tiesioginis ieškinys. Vertino, kad abiejų institutų įrodinėjimas skiriasi, ieškovas jokių argumentų dėl tiesioginio ieškinio nepateikė, o kasacinio teismo praktikoje išskirtos sąlygos kreditoriui reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams, nenustatytos.
10. Kadangi ieškovo ieškinys netenkintas, atsakovui priteisė 2 468,40 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
11. Priimdamas 2021 m. rugsėjo 21 d. papildomą sprendimą teismas priteisė atsakovui iš ieškovo 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pažymėjo, kad atsakovo patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, prašymas dėl šių išlaidų priteisimo ir jų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau priimant 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą jos nebuvo paskirstytos. Kartu atkreipė dėmesį į tai, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2020 m. kovo 30 d. sąskaitą faktūrą Serija AA NR. 0218 ir 2020 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymą) pagrindžia 1 331 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ne atsakovo prašomas priteisti 1 712,88 Eur bylinėjimosi išlaidas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir 2021 m. rugsėjo 21 d. papildomą sprendimą ir ginčą išspręsti iš esmės - patikslintą ieškinį patenkinti ir iš atsakovo A. A. L. priteisti: 1) BUAB „Agluosta“ naudai 38 281,75 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
12.1. nagrinėjant civilinę bylą pakartotinai pirmosios instancijos teisme atsakovas neturėjo teisės kvestionuoti apelianto teisės reikšti netiesioginį ieškinį, o pirmosios instancijos teismas – šią sąlygą nagrinėti ir vieninteliu argumentu netenkinti ieškovo reikalavimo. Nagrinėjant civilinę bylą pirmą kartą apylinkės teisme taip pat buvo keliamas klausimas dėl ieškovo teisės reikšti netiesioginį ieškinį, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 31 d. sprendimu nurodė ieškovo teisę reikšti netiesioginį ieškinį. Bankroto administratorius nesikreipė į teismą dėl žalos atlyginimo, todėl ieškovas turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį atsakovui;
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-528-368/2020 aiškiai nurodė, dėl kokių aplinkybių turi būti aiškinamasi ir jos tiriamos bei kokie faktiniai įvykiai turėtų būti vertinami sprendžiant reikalavimo dėl žalos atlyginimo (ne)pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai, grąžinant civilinę bylą nagrinėti iš naujo, turi teisinę reikšmę, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo jų nepaisyti, o atsakovas, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo argumentais, turėjo teisę teikti kasacinį skundą. Be to, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas būtų sutikęs su atsakovo argumentais, jog ieškovas neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio atsakovui, būtų negrąžinęs civilinės bylos nagrinėti iš naujo, o netenkinęs apeliacinio skundo;
12.3. pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, neįvertino pasyvaus bankroto administratoriaus elgesio ginant kreditorių interesus, formaliai nurodydamas, jog byloje nepateikti įrodymai apie įmonės kreditorių įpareigojimus nemokumo administratoriui reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Bankroto administratoriui esant pasyviam ir nesiimant jokių veiksmų bankroto byloje, pažeidžiami BUAB „Agluosta“ kreditorių interesai, todėl pareiga ginti kreditorių interesus tenka vienam iš kreditorių;
12.4. byloje surinkti faktines aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, kurių nevertino pirmosios instancijos teismai, pagrindžia atsakovo vykdomą UAB „Agluosta“ schemą, kuomet įmonei faktiškai esant nemokiai dar iki ieškovo automobilio vagystės ir toliau buvo vykdoma nuostolinga veikla. Susipažinus su BUAB „Agluosta“ turto balansu tapo akivaizdu, jog dar automobilio vagystės dieną įmonė atitiko bankrutuojančios įmonės statusą ĮBĮ 8 straipsnio prasme, o direktorius privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreipiantis 2019 m. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nurodoma, kad įmonė jau tris metus vykdė nuostolingą veiklą, todėl tokiu būdu buvo bloginama jau ir taip bloga įmonės finansinė būklė;
12.5. pagal kasacinio teismo praktiką vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas, o prastėjant įmonės finansinei būklei didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Nors pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovo civilinės atsakomybė sąlygų dėl BUAB „Agluosta“ padarytos žalos, apeliacinės instancijos teismas gali vertinti civilinę atsakomybę remdamasis kasacinio teismo praktika;
12.6. byloje esančių faktinių aplinkybių visuma pagrindžia, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai privesdamas UAB „Agluosta“ prie bankroto didinant jos veiklos nuostolingumą, padarydamas žalą ne tik apeliantui, tačiau ir kitiems BUAB „Agluosta“ kreditoriams. Abejonių kelia atsakovo dividendų išmokėjimas praėjus pusei metų (praėjus trims dienoms po automobilio vagystės) nuo sprendimo išmokėti dividendus priėmimo, kadangi UAB „Agluosta“ neabejotinai atitiko ĮBĮ nurodytą nemokios įmonės apibrėžimą ir buvo faktiškai nemoki. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir aplinkybė, jog sandoriai buvo sudarinėjami tarp šeimos narių, kas laikytina nesąžiningumo prezumpcija, kurios atsakovas byloje nepaneigė. Pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių aplinkybių, nusišalino nuo įrodymų tyrimo, ignoravo atsakovo nesąžiningumo prezumpciją;
12.7. pirmosios instancijos teismas taip pat priimdamas papildomą sprendimą neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi Šiaulių apygardos teismas tenkino apeliacinį skundą. Be to, teismas objektyviai nevertino bylinėjimosi išlaidų dydžio, kadangi atsiliepimas už apeliacinį skundą įvertintas panašia suma kaip ir atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, kuriame buvo rengiami procesiniai dokumentai, vyko trys teismo posėdžiai, konsultacijos ir parengtos baigiamosios kalbos.
Atsiliepimas
13. Atsakovas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti iš apelianto patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas ir valstybės naudai žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus ir apeliacinius skundus. Nurodo tokius nesutikimo argumentus:
13.1.apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi argumentu, jog iki skundžiamo sprendimo priėmimo byloje pripažinta ieškovo teisė reikšti netiesioginį ieškinį. Ieškovas neatsižvelgia į tai, kad jo prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimas buvo panaikintas pilna apimtimi apeliacinės instancijos teismo, todėl jame nurodytos aplinkybės ir jų vertinimas neįgijo teisinės galios. Todėl skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog netiesioginio ieškinio pareiškimui reikalingos būtinosios sąlygos vertintinos iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimui jokia dalimi neįgijus teisinės galios, Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, atsakovo teisės gintis nuo ieškinio tapačiais argumentais dėl netinkamai pasirinktos teisių gynimo priemonės neapribojo;
13.3. priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neignoravo apeliacinės instancijos teismo išaiškinimų. Įstatymas nenumato tokios apeliacinės instancijos teismo nutarties galios, kokią nurodo ieškovas, o privalomi išaiškinimai teismui iš naujo nagrinėjant civilinę bylą įtvirtinti kasacinio teismo nutartyje. Todėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties teisinė galia apima tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo panaikinimą ir pagrindą pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo pilna apimtimi;
13.4. ieškovas nepagrįstai aiškina Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartyje neva nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę atsakovo veiksmų teisiniam vertinimui. Priešingai nei įrodinėja apeliantas, apeliacinis teismas nenustatė bendrovės nemokumo 2016 m. spalio 7 d., o tik nurodė, kada atsirado bendrovės prievolė atlyginti žalą ieškovui;
13.5. ieškovas nepagrįstai netiesioginiam ieškiniui priskiria aplinkybes, kurios yra tiesioginio ieškinio dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės pagrindas, taip pat nepagrįstai interpretuoja bendrovės mokėjimus, nors ieškinyje nėra pareikšta reikalavimų dėl sandorių nuginčijimo. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškiniai dėl nemokios bendrovės valdymo organų civilinės atsakomybės bendrovės vadovams gali būti reiškiami ne tik CK 2.87 straipsnio pagrindu, bet ir ĮBĮ įtvirtintais savarankiškais pagrindais, nustatančiais vadovo atsakomybę už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, bendrovės turto neperdavimą ir kt. Pagrindinis subjektas, turintis teisę pareikšti ieškinį nemokios įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo šiais abiem pagrindais, yra įmonės bankroto administratorius, o pakeitus ĮBĮ 23 straipsnio 17 punktą, kreditorių susirinkimui suteikta papildoma teisė įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo vadovui nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavus pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu bankroto administratoriui neįgyvendinus ĮBĮ nustatytos pareigos kreiptis į teismą, gindamas kreditoriaus interesus, teisę kreiptis į teismą įgyja kreditorius, tačiau tik su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis);
13.6. bendrovės kreditoriai nėra sprendę klausimo dėl bankroto administratoriaus kreipimosi į teismą dėl žalos atlyginimo vadovui pagal ĮBĮ 23 straipsnio 17 punktą, todėl bankroto administratoriui savaime nekilo pareiga kreiptis į teismą su ieškiniu. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad bankroto administratorius neįgyvendino ĮBĮ nustatytos pareigos kreiptis į teismą;
13.7. ieškinio pagrindas neatitinka netiesioginio ieškinio sąlygų, kadangi iš esmės grindžiamas atsakovo kaltinimais apie tariamai nesąžiningus veiksmus, sukėlusius ieškovui žalą. Taigi ieškinys reiškiamas ne kaip šalutinė bendrovės netinkamo valdymo ar pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pasekmė, bet kaip tiesiogiai sukelta atsakovui tariamai nesąžiningai veikiant konkrečiai prieš ieškovą;
13.8. ieškovas turi teisę nuo galimų jo teisių pažeidimų gintis pareikšdamas atsakovui tiesioginį ieškinį. Toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą - veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tačiau ieškovas, kaltindamas atsakovą tiesiogiai prieš jį nukreiptais nesąžiningais veiksmais ir konkrečiai jam padaryta žala, nepareiškė tiesioginio ieškinio. Taigi ieškovas pasirinko netinkamą teisių gynimo priemonę ir tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį;
13.9. ieškovo argumentai, jog žala kreditoriams padaryta dėl eilės bendrovės mokėjimų, atliktų pažeidžiant ieškovo naudai taikytas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat neatitinka netiesioginio ieškinio sąlygų. Tokie bendrovės mokėjimai gali būti ginčijami reiškiant tiesioginį ieškinį ir taikant kitas materialinės teisės normas bei kitais pažeistų kreditoriaus teisių gynimo pagrindais;
13.10. tuo atveju, jeigu būtų pripažinta ieškovo teisė į netiesioginį ieškinį, byloje surinkti faktiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas pareigą inicijuoti bankroto bylą įvykdė tinkamai ir laiku. Pagal teismų praktiką ginčijamos prievolės atsiradimo momentas nėra tapatus prievolės įtraukimo į pradesltų įsipareigojimų sąrašą momentui, todėl ieškovo samprotavimai apie įmonės nemokumą 2016 m. spalio 7 d. yra ydingi;
13.11. trečiojo asmens įsipareigojimas ieškovui tapo įtrauktinas į pradelstų įsipareigojimų apskaitą ĮBĮ 2 straipsnio 8 d. prasme nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2245-820/2017 įsiteisėjimo, t. y. 2018 m. lapkričio 20 d. Byloje pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai ir kiti įrodymai patvirtina, kad nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. bendrovė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį neturėjo pradelstų įsipareigojimų, kurių suma viršytų 50% turto vertės, be to, vykdė ūkinę veiklą, gavo pajamas, laiku atsiskaitė su visais kreditoriais, išskyrus akcininko įmonę (duomenys neskelbtini). Bendrovės pajamos 2018 m. sausio - spalio mėn. sudarė 58 730,53 Eur ir viršijo sąnaudas; laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2018 mėn. lapkričio mėn. gavo 29 584,99 Eur, piniginių lėšų sąskaitoje ir kasoje suma 2018 m. spalio 30 d. buvo 22 968, 22 Eur. Todėl bendrovei laimėjus ginčą prieš ieškovą ir teismui nepripažinus bendrovės pareigos atlyginti ieškovo nuostolius bendrovė turėtų pakankami lėšų atsiskaityti su kreditoriais ir toliau tęsti ūkinę veiklą. Atsakovas, įmonei tapus nemokiai, veikė nedelsdamas, kadangi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2018 m. gruodžio 4 d., t. y. per dvi savaites nuo bendrovės nemokumo atsiradimo ir nepažeisdamas ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindų;
13.12. pagal kasacinio teismo praktiką žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis. Tęsdama ūkinę veiklą bendrovė turtinės padėties nepablogino, jos įsipareigojimai atitiko reguliariai gaunamas pajamas, buvo laiku atsiskaityta su visais kreditoriais. Nuo 2017 m. buvo pažeidžiamos vienintelio kreditoriaus - bendrovės akcininko teisės, kadangi jis per 2017 m. negavo nei vienos įmokos pagal aikštelės nuomos sutartį;
13.13. atsakovui iki 2018 m. lapkričio 20 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo buvo nežinoma apie nuostolių ieškovui atlyginimą, kurie ir nulėmė įmonės nemokumą. Dividendų išmokėjimo metu įmonės banko sąskaitoje ir kasoje buvo daugiau kaip 12 000 Eur, įmonė neturėjo pradelstų skolų. Bendrovės pajamos 2018 sausio - spalio mėn. sudarė 58 730,53 Eur ir viršijo sąnaudas, bendra pajamų suma buvo didžiausia per paskutiniuosius 8 veiklos metus. Tai patvirtinta, kad įmonė tapo nemoki tik 2018 m. lapkričio 20 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinus daugiau nei 20 tūkstančių įmonės prievolę ieškovui;
13.14. ieškovas taip pat nepagrįstai remiasi argumentu, jog mokėjimai atlikti neteisėtai, pažeidžiant lėšų arešto mastą. Atsakovo vadovaujama įmonė iki 2017 m. gegužės mėnesio sukaupė lėšų areštu nustatytą 15000 Eur sumą. 2018 m. spalio 30 d. įmonės turimų lėšų likutis buvo 22 968,22 Eur, tačiau šios lėšos nebuvo iššvaistytos, o atlikti mokėjimai buvo būtini;
13.15. ieškovas padidindamas ieškinio sumą iki 38 281,75 Eur, kuri yra didesnė nei įmonės kreditorių nepatenkintų reikalavimų suma, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu nepagrindžia teisinio pagrindo reikšti tokios sumos netiesioginį ieškinį;
13.16. ieškovas nepagrįstai ginčija atsakovui iš ieškovo papildomu sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apygardos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovas nelaimėjo civilinės bylos. Civilinė byla iš esmės išnagrinėta skundžiamu sprendimu, ieškovo ieškinys netenkintas, todėl pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę ieškovui ir tenka pareiga atlyginti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Be to, bylinėjimosi išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme nėra susietas su išlaidų dydžiu pirmosios instancijos teisme. Atsakovo patirta bylinėjimosi išlaidų suma neviršija rekomenduojamų priteisti sumų, pradėta byla yra sudėtinga ir papildomai komplikuota ieškovo pasirinkimu į netiesioginį ieškinį įtraukti visus atsakovo ir (duomenys neskelbtini) veiksmus su ieškovo įrodymais nepagrįstais samprotavimais;
13.17. ieškinys ir pakartotinis apeliacinis skundas pareikšti ieškovui piktnaudžiaujant civiliniu procesu ir netiesioginio ieškinio institutu. Ieškovas, būdamas teisininku, nesąžiningai pareiškė ieškinį neva visų įmonės kreditorių interesais, nors savo pareiškimuose ir pasisakymuose ieškinį grindžia išimtinai jo atžvilgiu atliktais neva neteisėtais veiksmais. Ieškovas savo teisės reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo neįgyvendina, tokiu būdu savo tariamai pažeistų teisių gynimui atsisakydamas naudotis tiesioginiu ieškiniu. Reikšdamas ieškinį tiesiogiai įmonės akcininkui ir jo įmonei ieškovas nemokėdamas žyminio mokesčio daro jiems spaudimą, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės ir iš ieškovo priteisti valstybės naudai žyminius mokesčius už ieškinį ir du apeliacinius skundus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl teisės reikšti netiesioginį ieškinį
4. Pirmosios isntancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkindamas ieškinio konstatavo, jog apeliantas neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio CK 6.68 straipsnio pagrindu, kadangi nėra visų būtinų sąlygų. Teismas, vertindamas netiesioginio ieškinio sąlygas, pažymėjo, kad trečiajam asmeniui BUAB „Agluosta“ dar neturint turtinės teisės atsakovui ir nesant atsakovo kreditoriui, ieškovas negali įgyvendinti tokių BUAB „Agluosta“ teisių, kurių nėra. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, įrodinėdamas, kad ji nepagrįsta, padaryta neįsigilinus į bylos esmę, į tai, jog nagrinėjant civilinę bylą pirmą kartą nebuvo nustatyta, jog nėra visų būtinų sąlygų netiesioginiam ieškiniui reikšti.
5. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys).
6. Kasacinio teismo praktika aiškinant ir taikant CK 6.68 straipsnį yra pakankamai aiškiai suformuluota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2015 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015, ir kt.).
7. Jeigu bankroto administratorius neįgyvendina ĮBĮ nustatytos pareigos kreiptis į teismą, gindamas kreditoriaus interesus, teisę kreiptis į teismą įgyja kreditorius, tačiau tik su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Priešingas aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011. Teismų praktika. 2011, Nr. 35).
8. Nagrinėjamu atveju ginčo nekyla, jog pirmoji netiesioginio ieškinio sąlyga yra egzistuojanti, kadangi ieškovas yra trečiojo asmens BUAB „Agluosta“ kreditorius, kurio 20 613,57 Eur finansinis reikalavimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-429-467/2021.
9. Teisėjų kolegija vertina, jog egzistuoja ir antroji netiesioginio ieškinio sąlyga. Ieškinys reiškiamas buvusiam trečiojo asmens UAB „Agluosta“ (šiuo metu bankrutuojančio) vadovui dėl žalos atlyginimo, įrodinėjami buvusio vadovo (ne)teisėti veiksmai tuo metu galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio prasme ir dėl CK 2.87 straipsnyje numatytų pareigų nevykdymo. Trečiojo asmens BUAB „Agluosta“ bankroto administratorius su ieškiniu atsakovui į teismą nesikreipė. Pastebėtina ir tai, jog BUAB „Agluosta“ byloje įtraukta trečiuoju asmeniu, tačiau nenustatyta, jog bylos nagrinėjimo metu būtų pareiškusi pati ketinanti kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo iš atsakovo, taip pat neteikė prašymo dėl ieškovo pakeitimo šioje byloje. Aplinkybė, jog bankroto administratorius nebuvo įpareigotas kreditorių susirinkime kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, taip pat tai, jog bankroto administratorius, patikrinęs trijų metų laikotarpio sandorius, nenustatė neteisėtų veiksmų, neeliminuoja kreditoriaus (šiuo atveju ieškovo) teisės kreiptis į teismą su netiesioginiu ieškiniu buvusiam įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo.
10. Pasisakydama dėl trečiosios ir ketvirtosios netiesioginio ieškinio sąlygų teisėjų kolegija pritaria apeliantui, jog atsakovo nesutikimas su jam reiškiamais reikalavimais nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovas neturi teisės realizuoti galimai pažeistų teisių gynybos reikšdamas netiesioginį ieškinį. Pažymėtina, kad toks kreditorių teisių gynybos būdas reiškiant netiesioginį ieškinį numatytas ir aukščiau nurodytoje ir aptartoje teismų praktikoje. Apeliantas įrodinėja, kad dėl buvusio vadovo (ne)veikimo sumažėjo kreditoriams galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, taigi, bankroto administratoriui nereiškiant žalos reikalavimo atlyginimo, tokią teisę reikšdamas netiesioginį ieškinį įgyja kreditorius, t. y. šiuo atveju ieškovas. Be to, apeliantas įrodinėja, kad bankroto administratoriui nereiškiant ieškinio buvusiam vadovui, pažeidžiami visų kreditorių interesai, o patirtą žalą prašo priteisti trečiajam asmeniui BUAB „Agluosta“. Taigi ir ieškinio reikalavimas pagrindžia apelianto pasirinktą poziciją ginti savo ir kitų kreditorių galimai pažeistas teises reiškiant netiesioginį ieškinį.
11. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal teismų praktiką apeliantas turi teisę reikšti atsakovui netiesioginį ieškinį ir, priešingai nei traktavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinosios netiesioginio ieškinio sąlygos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjant civilinę bylą pirmą kartą tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme nebuvo nustatyta, jog ieškovo reiškiamas netiesioginis ieškinys neatitinka visų tokiam institutui būtinų sąlygų.
12. Iš Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-528-368/2020 nustatyta, jog civilinė byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tikslu išreikalauti trūkstamus įrodymus, vertinti BUAB „Agluosta“ finansinę padėtį iki žalos atsiradimo ieškovui momento, atsakovo vėliau atliktų sandorių būtinumą ir pagrįstumą sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į sandorio šalių tarpusavio ryšius, atsakovo kasdieninės bendrovės veiklos organizavimo tinkamumą ir vadovavimą bendrovei ir įvertinus šias aplinkybes spręsti dėl civilinės atsakomybės (ne)taikymo atsakovui (22 punktas). Taigi nors civilinė byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą antrą kartą, skundžiamame sprendime šių aplinkybių nevertino, vadovo civilinės atsakomybės klausimo nesprendė, iš esmės apsiribodamas tik ieškovo teisės reikšti netiesioginį ieškinį įgyvendinimo vertinimu. Dėl nurodyto teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apelianto argumentams, jog neatskleista civilinės bylos esmė, nors būtent tuo tikslu civilinė byla ir buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl procesinės bylos baigties
24. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
25. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio, t. y. apskritai nevertintos atsakovo civilinės atsakomybės ĮBĮ 8 straipsnio ir CK 2.87 straipsnio prasme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi. Išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, naikintinas ir pirmosios instancijos teismo priimtas papildomas sprendimas bylinėjimosi išlaidų klausimu, kadangi neišnagrinėjus civilinės bylos iš esmės nėra teisinio pagrindo spręsti ir dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (ne) pagrįstumo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šioje proceso stadijoje spręsti ir atsakovo keliamo ieškovo piktnaudžiavimo procesu klausimo.
26. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir 2021 m. rugsėjo 21 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.