- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-25
- Bylos Nr.
- e2-2124-1080/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17959-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- A. A. L.
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Agluosta“
- Advokatai
- Stanislav Papijanc
- Kategorijos
- 2.2.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovui A. A. L. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo BUAB „Agluosta“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jį patikslinęs prašo priteisti iš atsakovo 38 281,75 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB „Agluosta“ naudai.
2. Nurodo, kad UAB „Agluosta“ įsteigta 1998-03-20, kurios vienintelis tikslas – nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. Iš aikštelės pavogtas ieškovui nuosavybės teise priklausantis automobilis. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-477-467/2019 UAB „Agluosta“ iškėlė bankroto bylą. Iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Agluosta“ vadovu buvo A. A. L.. Ieškovas yra UAB „Agluosta“ kreditorius pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2245-820/2017. Ieškovui iš UAB „Agluosta“ priteista 18 000 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų bei 2 079,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 20 d. Byloje ieškovo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis areštuotas įmonės turtas 18 000 Eur sumai. Pažymėjo, jog galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, 2016 m. gruodžio mėn. 1 523,53 Eur suma ir 2018 m. lapkričio mėn. 6 564,34 Eur suma (bendra suma 8 087,87 Eur) buvo panaudotos, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nuostatas, todėl tai laikoma tiesiogine turtine žala įmonei bei jos kreditoriui (ieškovui).
3. Teigia, kad atsakovas 2018 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Agluosta“. Dar iki 2016 m spalio 31 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Agluosta“ priėmimo, įmonė buvo galimai nemoki, o ieškovo iniciatyva pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, įmonė susidūrė su realiomis mokumo problemomis. Ieškovo nuomone, atsakovui, kaip įmonės vadovui, dar 2018 m. liepos 1 d. buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi įmonė buvo faktinio nemokumo būsenoje (negalėjo atsiskaityti pagal 2017 m. gruodžio 22 d. susitarimą su L. įmone „Egzotika“). Įmonei nevykdant 2017 m. gruodžio 22 d. susitarimo L. įmonė „Egzotika“ 2018 m spalio 15 d. su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl 14 860,08 Eur skolos priteisimo iš UAB „Agluosta“, o įmonė šią skolą pripažino. Ieškovo teigimu, jau 2018 m. liepos mėnesį įmonė buvo nemoki, o įmonės įsipareigojimai viršijo pusę turto vertės. Tačiau, atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi, nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, nesielgė teisingai, sąžiningai ir rūpestingai įmonės ir jo kreditorių atžvilgiu. Aatsakovas, kaip įmonės direktorius, nevykdė pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl UAB „Agluosta“ bei jos kreditoriams buvo padaryta 5 340,58 Eur žala. UAB „Agluosta“ bankroto byloje yra patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas 20 613,57 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-477-467/2019 patvirtintas BUAB „Agluosta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 44 535,32 Eur sumai. Teigia, kad UAB „Agluosta“ bankroto administratorius ieškinio dėl žalos atlyginimo nepareiškė, todėl ieškovas nusprendė ginti savo teises vadovaudamasis CK 6.68 straipsnyje įtvirtinu netiesioginiu ieškiniu.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ji atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsiliepime nurodo, kad UAB „Agluosta“ iki 2018 m. gruodžio 31 d. teikė automobilių parkavimo vietų nuomos paslaugas autotransporto aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini). Šios paslaugos buvo vienintelė įmonės veikla. Aikštelė buvo išnuomota iš L. įmonės „Egzotika. Pagrindiniai įmonės kreditoriais buvo aikštelės nuomotojas L. įmonė „Egzotika“, komunalinių paslaugų teikėjai ir darbuotojai. Su visais įmonės kreditoriais buvo atsiskaitoma laiku iš reguliariai gaunamų pajamų. Įmonė nuolat disponavo nepanaudotu lėšų likučiu, buvo suformuoti privalomieji ir papildomi rezervai, kurie atsakovo duomenimis 2016 m. pradžiai siekė 16 281 Eur, pabaigai - 9 129 Eur. 2016 m. spalio mėn. įmonei buvo pareikštas ieškovo ieškinys dėl 18 000 Eur žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi areštuotas įmonės turtas bendrai 18 000 Eur sumai. Laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą ieškovo pasirikinimu atliko antstolis Vytautas Mitkus, kuris 15 000 Eur sumai areštavo įmonės lėšas, esančias kasoje bei banko sąskaitose, taip pat antstolio leista disponuoti 3 925,20 Eur suma, paliekant įmonei teisę areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams. Be to, buvo areštuotas įmonės automobilis. Įmonei nesutinkant su ieškiniu dėl žalos atlyginimo bei tikintis palankaus teismo sprendimo, nepriklausomai nuo visų sukauptų lėšų arešto, įmonė nusprendė tęsti ūkinę veiklą. Tokį sprendimą įmonė priėmė, kadangi neturėjo pradelstų įsipareigojimų pagrindiniams kreditoriams, iš veiklos buvo gaunamos reguliarios pajamos, o turtas, reikalingas veiklai vykdyti, buvo nuomojamas iš susijusio asmens.
6. Atsakovas nurodo, jog turto arešto metu įmonė toliau gavo reguliarias pajamas iš nuomos paslaugų. Šios pajamos buvo kaupiamos teismo pritaikytų areštų apimtyje. Lėšos, kurios nepateko į arešto mastą, buvo naudojamos atsiskaitant su darbuotojais ir mokant kitus privalomus mokėjimus. Vilniaus miesto 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu patenkintas ieškovo ieškinys. Kadangi įmonė nesutiko su teismo sprendimu, minėtą sprendimą apskundė. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2017 m. pabaigos nebuvo galutinio teismo sprendimo dėl ieškovo pretenzijų pagrįstumo, UAB „Agluosta“ ir L. įmonė „Egzotika“ 2017 m. gruodžio 22 d. sudarė papildomą susitarimą prie 2017 m. nuomos sutarties, kuriuo susitarta, kad įmonės įsiskolinimas už nuomą yra atidėdamas iki 2018 m. liepos mėn. Atsakovo duomenimis, įmonės banko sąskaitoje ir kasoje sukaupus areštuotą sumą, lėšomis, kurios viršijo arešto sumą įmonė vykdė privalomus mokėjimus, įskaitant įsipareigojimus nuomotojui. 2018 m. liepos 3 d. nuomotojui sumokėta 8 000 Eur suma, kuri dengė 7 mėn. nuomos mokesčio įsiskolinimą. Atsakovo duomenimis, nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. nuomotojui iš viso buvo padengta 15 289,87 Eur skolos, t. y. įvykdytas 2017 m. gruodžio 22 d. susitarimas bei apmokėta dalis pradelstų nuompinigių už 2018 m. Kadangi šių mokėjimų nepakako pilnai atsiskaityti už įmonės nuomojamą turtą, o nuomotojas nusprendė nelaukti pernelyg užsitęsusio apeliacinio proceso, todėl 2018 m. spalio 15 d. kreipėsi į teismą dėl 14 860,08 Eur skolos priteisimo iš įmonės. Teismui patenkinus kreditoriaus pareiškimą, teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis V.Čeglikas iš įmonės banko sąskaitos 2018 m. lapkričio 26 d. nurašė 10 130,11 Eur sumą. 2018 m. lapkričio 5 d. pranešimu įmonė buvo informuota, kad nuomos sutartis nutraukiama nuo 2018 m. gruodžio 31 d.
7. Atsakovas taip pat nurodo, jog 2018 m. lapkričio 20 d. priimtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo Vilniaus apygardos teismas nusprendė atmesti UAB „Agluosta“ apeliacinį skundą, todėl būtent su šia data įmonė siejo įsiskolinimo ieškovui atsiradimą bei atitinkamai įtraukė jį į įmonės turto balansą. Nustačius, kad įmonė negalės įvykdyti turimų ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiradusių papildomų įsipareigojimų, Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio pagrindu įmonės vadovas informavo akcininką, kuris 2018 m. gruodžio 3 d. nusprendė, kad UAB „Agluosta“ reikia kelti bankrotą. Vykdydamas šį akcininko sprendimą, atsakovas 2018 m gruodžio 3 d. kreipėsi į teismą. Remiantis įmonės apskaitos dokumentais 2018 m. gruodžio 1 d. įmonės įsipareigojimai buvo 22 381,32 Eur, o per vieną mėnesį padidėjo 9 621 Eur.
8. Atsakovas pažymėjo, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, antstolio V. Čegliko iš įmonės banko sąskaitos 2018 m. lapkričio 26 d. nurašyta 10 130,11 Eur suma, skirta L. įmonės „Egzotika“ reikalavimų užtikrinimui buvo perduota į įmonės bankroto bylą. Įmonė tapo nemoki tik po to, kai 2018 m. lapkričio 20 d. teismo sprendimu buvo paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2245-820/2017, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys. Iki to įmonei pavyko atsiskaityti su visais pagrindiniais kreditoriais, kadangi įmonė turėjo pastovias pajamas iš vienintelės įmonės veiklos.
9. Atsakovas teigia, jog ieškovas neturi materialinės teisės reikšti netiesioginį ieškinį atsakovui, kadangi įmonės bankroto administratorius nėra atsisakęs įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą. Taip pat pažymėjo, jog A. A. L., kaip įmonės vadovas, nepadarė žalos kreditoriams bei neatliko neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, jog nėra civilinės atsakomybės sąlygų nei dėl bankroto bylos įmonei inicijavimo, nei dėl ieškovo nurodomų tariamai neteisėtai panaudotų lėšų. Atsakovas prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesine teise.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-01-31 sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Dėl šio sprendimo ieškovas pateikė apeliacinį skundą.
11. Šiaulių apygardos teismas 2020-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-528-368/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-31 sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
12. Ieškovas pateikė teismui ieškinio sumos patikslinimą ir kartu nurodydamas, kad vieninteliais nekilnojamasis turtas, kurį eksploatavo įmonė, buvo nuosavybės teise L. įmonei „Egzotika“ priklausantys statiniai, esantys žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame Lietuvos R. L. įmonės „Egzotika“ savininkas yra R. L., kuris yra kartu ir UAB „Agluosta“ akcininkas. Atsakovas yra R. L. tėvas. Ieškovas paliko saugoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį aikštelėje, kuri buvo pavogta iš 2016 m. spalio 6 į 7 dieną. 2016-09-30 įmonės pinigų likutis banke ir kasoje buvo 22 689,01 Eur. 2016-10-01 bankas nurašė 0,58 Eur sąskaitos tvarkymo mokestį, o 2016-10-03 lėšų pavedimu buvo sumokėti atlyginimai už 2016 m. rugsėjo mėnesį – 2031,21 Eur. 2016-10-07 UAB „Agluosta“ prievolės atsiradimo ieškovo atžvilgiu piniginių lėšų likutis UAB „Agluosta“ sąskaitose banke ir kasoje buvo 20 657,22 Eur (nuostoliai ieškovui siekė 18 000 Eur). Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad 2016-10-10 UAB „Agluosta“ L. įmonei „Egzotika“ pervedė 3 740 Eur už aikštelės nuomą, nors UAB „Agluosta“ jokio įsiskolinimo ĮĮ „Egzotika“ neturėjo. Susipažinus su 2015-12-31 nuomos sutartimi, tapo akivaizdu, kad tuo metu nuomos mokestis už aikštelę buvo 868,86 Eur, todėl toks neteisėtas vadovo veiksmas sąlygojo daugiau nei trijų mėnesių aikštelės nuomos apmokėjimo. Taip pat tą pačią dieną iš UAB „Agluosta“ sąskaitos akcininkui R. L. išmokėjo 7 1000 Eur dividendų suma, nors akcininko sprendimas paskirstyti dividendus nebuvo priimtas. Ieškovas yra UAB „Agluosta“ kreditorius pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2245-820/2017. Ieškovui iš UAB „Agluosta“ priteistas nuostolių atlyginimas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 20 d. Byloje ieškovo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis areštuotas įmonės turtas 18 000 Eur sumai. Buvo areštuota įmonės banko sąskaita ir kasa 15 000 Eur bei nustatytas laisvai disponuojama 3925,20 Eur suma, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turto atsiskaityti su ieškovu, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams. Nepaisant, kad nuomos mokestis už aikštelę buvo apmokėtas į priekį, įmonės kasos buvo išimtos piniginės lėšos 1249,91 Eur, kurios įneštos į R. L. įmonės „Egzotika“ sąskaitą. Po teismo sprendimo priėmimo UAB „Agluosta“ ir L. įmonė „Egzotika“ 2017-12-22 sudarė susitarimą, pagal kurį L. įmonė „Egzotika“ atidėjo 12 000 Eur skolos mokėjimo iki 2018 m. liepos mėnesio. Pagal atsakovo parengtą 2018-04-30 balansą, UAB „Agluosta“ turtas sudarė 20 974 Eur (iš kurių 18 000 Eur buvo taikomas apribojimas ieškovo reikalavimui užtikrinti), įsipareigojimai sudarė 15 131 Eur, į kuriuos atsakovas nepagrįstai neįtraukė skolos ieškovui. 2018-04-30 R. L. galiojant laikinųjų apsaugos priemonių nutartims, priėmė sprendimą iš sukaupto rezervo panaudoti 6 111 Eur nuostoliams padengti. 2018-07-03 iš įmonės kasos buvo išimtos piniginės lėšos 8 000 Eur, kurios 2018-07-03 įneštos į R. L. įmonės „Egzotika“ kasą už nuomos paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas paskyrus teismo posėdį 2018-10-23, L. įmonė „Egzotika“ 2018-10-15 su pareiškimu kreipėsi dėl 14 860,08 tariamos skolos priteisimo iš UAB „Agluosta“ ir UAB „Agluosta“ šią skolą nedelsiant pripažino, teismo įsakymas įsiteisėjo. Apeliacinės instancijos teismui atidėjus sprendimo paskelbimą 2018-11-20, L. įmonė „Egzotika“ 2018-11-05 informavo, kad nuo 2018-12-31 nutraukia nuomos sutartį, kuri buvo vienintelis UAB „Agluosta“ pajamų šaltinis. Apeliacinės instancijos teismui 2018-11-20 atmetus UAB „Agluosta“ apeliacinį skundą, atsakovas 2018-12-03 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos UAB „Agluosta“ iškėlimo. Pareiškime atsakovas nurodė, kad kreditorių reikalavimai sudarė 22 381,32 Eur, iš kurių 21 751,13 Eur sudarė skola ieškovui. Be to, atsakovas nurodė, kad UAB „Agluosta“ paskutinius tris metus dirbo nuostolingai. L. įmonė „Egzotika“ nutraukusi nuomos sutartį nuo 2018-12-31, pastatus išnuomojo UAB Moller Auto, tačiau UAB „Moller Auto moka už aikštelės nuomą, kuri formaliai nėra nuomojama, teisės subnuomoti įmonė neturėjo. Teikdamas pradinį ieškinį ieškovas nurodė, kad dar iki 2016-10-31 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo BUAB „Agluosta“ faktiškai buvo nemoki.
13. Ieškovas paaiškinimuose teigia, jog pagal teismų praktiką nagrinėjamu klausimu jis neprivalo įrodyti, kad UAB „Agluosta“ tapo nemoki 2016-10-07. Neginčijamas faktas, jog UAB „Agluosta“ prievolė atsirado 2016-10-07. UAB „Agluosta“ vėliausiai 2016-10-10 suprato, kad ieškovui yra padaryti mažiausiai 18 000 Eur nuostoliai, 2016-10-09 ieškovas atsakovui siūlė geranoriškai atlyginti nuostolius. Ieškovui susipažinus su 2016 metais įmonės turto balansu tapo akivaizdu, jog automobilio vagystės dieną UAB „Agluosta“ atitiko bankrutuojančios įmonės statusą ir direktorius privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau netinkamai organizavo kasdieninę bendrovės veiklą, nerūpestingai, nesąžiningai veikė UAB „Agluosta“ kreditorių atžvilgiu. Viena vertus atsakovas turėjo teisę ginčyti ieškovo prievolės atsiradimą. Kita vertus, prisiimdamas riziką bylinėtis su ieškovu dėl nuostolių fakto, atsakovas privalėjo suvokti, kad tik bylą laimėjus bus paneigtas ieškovo reikalavimas. Ir priešingai, bylos pralaimėjimas reikš, kad UAB „Agluosta“ pasirinkta rizika bylinėtis ir vykdyti veiklą nepasiteisino, o UAB „Agluosta“ visą laiką buvo nemoki ir vykdė nuostolingą veiklą – ieškovas prašo teismo laikyti atsakovą 2019 metais kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Agluosta“ iškėlimo pripažinus faktą, kad UAB „Agluosta“ tris metus dirbo nuostolingai.
14. Ieškovo manymu, byloje atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad UAB „Agluosta“ 2016 m. spalio 7 d. – 18 000 Eur dydžio prievolės ieškovui atsiradimo dieną – būtų turėjusi daugiau nei 36 000 Eur. Automobilio vagystės dienai UAB „Agluosta“ turėjo piniginių lėšų banke ir kasoje 20 657,22 Eur, kas reiškia, jog jei nedelsiant būtų sustabdyta UAB „Agluosta“ veikla ir būtų kreiptasi dėl bankroto, ieškovo reikalavimas būtų patenkintas didžiąja dalimi. Atsakovo sprendimai, priimti vadovaujant UAB „Agluosta“, pastarajai jau veikiant nuostolingai, pasirinkti nepripažinti ieškovo reikalavimo atlyginti nuostolius, ar tęsti nuostolingą veiklą, negali būti vertinami kaip paprastas neatsargumas, susijęs su ūkinės komercinės veiklos rizika. Pakankamai apdairiam, protingam ir sąžiningam asmeniui, net ir neturinčiam vadovavimo ar verslo valdymo patirties, būtų suprantama, kad toks veikimas nėra suderinamas su bendraisiais teisės principais ir draudimu nesukelti kitiems asmenims žalos, kuri šiuo atveju pasireiškė kaip UAB „Agluosta“ turto (iš kurio kreditoriai galėtų tenkinti savo reikalavimus) sumažėjimas ir prievolių padidėjimas. Atsakovo veiksmai, valdant bendrovę ir priimant sprendimus taip, kad iš esmės būtų neatsiskaityta su vieninteliu kreditoriumi – ieškovu, laikytini tyčiniais neteisėtais veiksmais, kuriais buvo siekiama padaryti ir realiai padaryti jam nuostoliai. Atsakovui turėjo būti žinoma ir suprantama, kad tokiu būdu bendrovė savo veiklą iš dalies vykdė ir ieškovo sąskaita, kai buvo auginama skola L. įmonei „Egzotika“, kurios pareiškimu lėšos, kurios buvo areštuotos ieškovo reikalavimui užtikrinti, buvo išieškotos L. įmonės „Egzotika“ pavedimu UAB „Agluosta“ sutikus su skola ir tik atsitiktinumo dėka (mirė lėšas nurašęs antstolis V. Čeglikas, kuris iki mirties lėšų paskirstyti nespėjo) lėšos buvo grąžintos jau BUAB „Agluosta“. Tokios sąlygos atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti, kaip veiksmų neteisėtumas, kaltė, žala ir priežastinis ryšys, yra įrodytos, taip pat yra būtina vertinti išvardintų faktinių aplinkybių visetą, o taip pat ir asmenis, dalyvavusius atliekant nurodytus veiksmus, bei jų sąsajas. Atsakovo nesąžiningumą tik papildomai patvirtina pats faktas, kad sandoriai buvo sudarinėjami tarp šeimos narių ir veikiant išskirtinai prieš ieškovo interesus.
15. Taip pat nurodo, kad 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu dėl atskaitomybės ir pelno paskirstymo tvirtinimo UAB „Agluosta“ akcininkas nusprendė ataskaitinių metų pelną – 2735 Eur ir pervedimus iš rezervų – 3265 Eur (t. y. 6 000 Eur) laikyti pelno dalimi, skirta dividendams, kurie beveik pusę metų akcininkui išmokėti nebuvo. Šie dividendai – 5100 Eur, atskaičiavus mokėtiną 15 proc. GPM, R. L. – buvo išmokėti tik 2016 m. spalio 10 d., praėjus 3 dienoms po ieškovo automobilio vagystės ir nedelsiant iš karto po ieškovo pokalbio su atsakovu, o pats atsakovas 2019 m. kreipdamasis į teismą nurodė, kad UAB „Agluosta“ 3 metus dirba nuostolingai, nepaisant to, kad UAB „Agluosta“ akcininkas, tvirtindamas finansinę atskaitomybę už 2017 m., priėmė sprendimą iš sukaupto rezervo panaudoti 6 111 Eur nuostoliams padengti. Taigi, UAB „Agluosta“, jos akcininkui priimant 2016-04-28 sprendimą, galimai nebuvo nemoki (šių aplinkybių ieškovas neįrodinėja) ir akcininkas priimdamas sprendimą minėtos ABĮ nuostatos galimai nepažeidė, tačiau bendrovės vadovas atsakovas, tik 2016 m. spalio 10 d. išmokėdamas dividendus, to padaryti jau teisės neturėjo, nes minėta data UAB „Agluosta“ jau neabejotinai atitiko ĮBĮ nurodytą nemokios įmonės apibrėžimą ir buvo faktiškai nemoki.
Atsiliepimas
16. Atsakovas, ieškovui patikslinus ieškinio aplinkybes ir savo reikalavimą, pateikė rašytinius paaiškinimus.
17. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011, kuri priimta sprendžiant klausimą dėl actio Pauliana ieškinio sąlygos – galiojančios reikalavimo teisės buvimas. Be to, teismo išaiškinimas pateiktas vertinant deliktinės atsakomybės prievolę. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar atsakovas turėjo pareigą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo įtraukti ieškovo UAB „Agluosta“ pareikštą reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo į pradelstus ir vykdytinus UAB „Agluosta“ įsipareigojimus Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) prasme. Be to, tarp ieškovo ir UAB „Agluosta“ vyko ginčas dėl sutartinės atsakomybės, ieškovui laikant, kad UAB „Agluosta“ jam teikė transporto priemonės pasaugos paslaugas, o UAB „Agluosta“ vertinant, kad su ieškovu sudaryta aikštelės parkavimo vietos nuomos sutartis. Kadangi šioje byloje visiškai kitokios faktinės aplinkybės bei iš esmės skirtinga teisinė situacija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011 pateikti išaiškinimai šioje byloje neturi precedento galios, todėl apeliacinio teismo taikyti netinkamai.
18. Atsakovo teigimu, vadovaujantis teismų praktika tuo atveju, kai tarp skolininko ir kreditoriaus kyla ginčas dėl kreditoriaus reikalavimo, šis reikalavimas neturėtų būti vertinamas sprendžiant dėl skolininko mokumo, t. y. neturėtų būti priskiriamas prie skolininko pradelstų įsipareigojimų. Pažymi, kad dėl ginčijamų įsipareigojimų neįtraukimo į įmonės nemokumo nustatymą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį taikytina taip pat tais atvejais, kai tarp skolininko ir kreditoriaus nebuvo ginčo dėl pačios prievolės buvimo, bet spręstas klausimas tik dėl to, ar įsipareigojimas yra pradelstas. Tarp ieškovo ir UAB „Agluosta“ nuo 2016 m. pabaigos vyko teisinis ginčas dėl to, ar UAB „Agluosta“ yra atsakinga už ieškovo nurodomą žalą, t.y. vyko ginčas dėl UAB „Agluosta“ prievolės buvimo. Atsižvelgiant į tai, iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimai dėl 18 000 Eur nuostolių atlyginimo negalėjo būti įtraukti bei pagrįstai buvo neįtraukti į UAB „Agluosta“ mokumo vertinimą (pradelstus įsipareigojimus ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis) prasme.
19. Nuo 2016 m. spalio 7 d. tarp UAB ,,Agluosta“ ir IĮ ,,Egzotika“ nebuvo sudaryta naujų sandorių, išskyrus 2017 m. gruodžio 22 d. susitarimą pradelstų prievolių vykdymo atidėjimo. Bendrovė panaudojo ne 10 840 Eur, bet 8 840 Eur sumą: 5 100 Eur skirti dividendų išmokėjimui už 2015 metų veiklos rezultatus; 3 740 Eur skirti nuompinigiams ir eksploatacinėms išlaidoms už 2016 m. rugsėjo - spalio mėnesius (iš viso 2460 Eur). Be nuompinigių bendrovė pagal nuomos sutarties sąlygas taip pat kiekvieną mėnesį turėjo apmokėti faktines eksploatacines išlaidas. Nesutinka, kad 3740 Eur nuompinigiai neteisėtai mokėti avansu. 2 460 Eur suma sumokėta už rugsėjį ir spalį, o 1 260 Eur avansu už lapkritį. Nepagrįstai teigiama, kad 2016 m. gruodžio 7 d. neteisėtai (pažeisdami lėšų arešto sąlygas) apmokėta 1 249,91 Eur suma. Pradiniu teismo sprendimu turto areštas 15000 Eur sumai buvo taikomas tik lėšoms banke, tik patikslintu teismo sprendimu antstolis Vižainiškis areštavo grynuosius pinigus kasoje, areštas įsigaliojo nuo gruodžio 8 d. Papildomai pažymi, kad priešingai nei teigia ieškovas, 2016 m. pabaigoje nebuvo mokėjimų avansu. UAB ,,Agluosta" nesant apribojimų ir nepažeisdama lėšų arešto reikalavimų, R. L. įmonei ,,Egzotika" už 2016 metų rugsėjo - gruodžio mėnesių nuomą ir eksploatacines išlaidas apmokėjo grynais: spalio 7 d. - 3740 Eur ir gruodžio 7 d. - 1249,91 Eur., viso - 3989,91 Eur, todėl 2016 metų pabaigai liko skolinga - 103,58 Eur. Jokių avansu apmokėtų sumų 2017 metų pradžiai nebuvo, 2017 ir 2018 metais iki bankroto visi mokėjimai buvo vykdomi tik iš lėšų viršijančių 15000 Eur arešto apimtį.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teigia, kad dividendų išmokėjimas yra niekaip nesusijęs su ieškovo teiginiais ir kaltinimais. Dividendai išmokėti Akcinių bendrovių aktų nustatyta tvarka už 2015 metų veiklos rezultatus. Dividendų išmokėjimo pagrindas dar 2016 m. balandžio 28 d. vienintelio akcininko sprendimas, priimtas tvirtinant metinę finansinę atskaitomybę už 2015 metus. Be to, iš patvirtintų 6 000 Eur dividendų buvo išskaitytas ir pravestas į biudžetą 15 proc. pajamų mokestis. Pelno negavimas nepadarė UAB „Agluosta“ nemokios, bendrovė turėjo sukaupusi rezervo bei iš savo veiklos gavo reguliarias pajamas, kurios buvo pakankamos bendrovės veiklos sąnaudų dengimui. Nuo 2015 sausio 1 d. iki Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. UAB ,,Agluosta" pradelsti įsiskolinimai neviršijo 50 procentų turto vertės. Dėl ieškovo iniciatyva Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-44013-141/2016 taikyto arešto pradelstų skolų atsirado tik akcininkui R. L. įmonei „Egzotika“. Bendrovė sukaupė antstolio areštuotą 15 000 Eur lėšų sumą, neturėjo pradelstų skolų nei darbuotojams, nei valstybės biudžetams. 2017 m. gruodžio mėn. 22 d. susitarimu dėl nuomos sutarties vykdymo su akcininku susitarta atidėti 12 000 Eur nuompinigių įsiskolinimo 2017 m. apmokėjimą iki 2018 metų liepos mėnesio, jo dengimą išdėstant tolygiai iki metų pabaigos po 2 tūkst. eurų iki kiekvieno mėnesio pabaigos. Susitarimas yra niekaip nesusijęs su ieškovo teiginiais apie jo teisių pažeidimą. Nuomotojas, kaip UAB „Agluosta“ vienintelis akcininkas turėjo teisėtą pagrindą atidėti prievolių vykdymą, o UAB „Agluosta“ pasinaudodama tokia galimybe nepažeidė jokių interesų. Į bylą pateikta UAB „Agluosta“ bankroto administratoriaus UAB „Votumas“ 2019 m. gegužės 31 d. įmonės veiklos ataskaita (toliau – Ataskaita), kurioje nurodytai, jog bankroto administratorius atlikęs įmonės sandorių patikrinimą už 36 mėnesių laikotarpį, jokių pažeidimų nenustatė. Iš Ataskaitoje pateikto įmonės turto balanso matyti, jog 2017 m. gruodžio 31 d, įmonė turėjo turto 21 047 Eur (iš jų 18 144,00 Eur piniginės lėšos) sumai, įmonės įsipareigojimai sudarė 15 131,00 Eur. Pagal 2017 m. gruodžio mėn. 22 d. susitarimą su akcininku 12 000 Eur įsipareigojimų vykdymas atidėtas. 2018 m. liepos 1 d. bendrovės kasoje buvo 14 000,01 Eur, banko sąskaitoje 8 606,88 Eur, gautinų sumų 3 508,82 Eur, iš viso – 26 115,71 Eur, įsiskolinimas R. L. įmonei „Egzotika“ sudarė 19 395,10 Eur. Iš šių prievolių pradelsta buvo tik 7 395,10 ?ur įsipareigojimai pagal nuomos sutartį už 2018 metus. 12 000 Eur dydžio Bendrovės įsipareigojimai už nuomą nuo 2017 metais buvo atidėti pagal 2017 m. gruodžio mėn. 22 d. susitarimą. 2018 m. liepos 3 d. bendrovė sumokėjo L. įmonei ,,Egzotika" 8 000 Eur sumą, kuri buvo skirta pradelstų įsipareigojimų už nuomą 2018 m. padengimui. Tai reiškia, kad 2018 m. liepos 3 d. bendrovė neturėjo pradelstų skolų L. įmonei ,,Egzotika". Pagal nuomos sutartį ir L. įmonės ,,Egzotika" išrašytas sąskaitas nuo 2018 m. sausio 1 d. Bendrovė iki einamojo mėnesio paskutinės dienos turėjo mokėti nuomotojui po 860 Eur/mėn. nuomos mokestį ir papildomai dengti faktines komunalines išlaidas. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. bendrovė padengė 15 289,87 Eur skolos L. įmonei „Egzotikai“ dalį (pagal pateiktus buhalterinius dokumentus ir banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad Bendrovė 2018 m. liepos 3 d. sumokėjo 8 000 Eur, o 2018 m. lapkričio 14 d. atliko dar 4 mokėjimus bendrai 7289,87 Eur sumai. Visu šiuo laikotarpiu bendrovė neturėjo jokių kitų pradelstų įsipareigojimų, t.y. nei valstybės biudžetui, nei darbuotojams, nei kitiems asmenims. Byloje pateikti įrodymai apie tai, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2018 mėn. lapkričio mėn. gavo 29 584,99 Eur pajamų bei turėjo 29 790,97 Eur išlaidų, o piniginių lėšų bendrovės sąskaitoje ir kasoje suma 2018 m. spalio 30 d. buvo 22 968, 22 Eur. Tai patvirtina, kad iki 2018 m. lapkričio mėn. 26 d. antstolio nurašytų lėšų pagal vykdomuosius dokumentus, įmonės sąskaitoje bei kasoje piniginių lėšų likutis viršijo taikytą arešto mąstą, t. y. 15000,00 Eur.
Šalies argumentai
21. Ieškovo teiginiai apie tai, kad UAB „Agluosta“ nuomos sutartis sudaryta su akcininku savaime neįrodo jokių kreditorių teisių pažeidimų ar nedaro įtakos bendrovės mokumui. Ieškovas visiškai nenurodo, kaip vien tai, kad bendrovė jai veiklai reikalingą (esminį) turtą nuomojosi iš su akcininku susijusios kitos įmonės, savaime galėjo sukelti bendrovės nemokumą. Nei pats ieškovas, nei Bendrovės bankroto administratorius, perėmęs visą dokumentaciją ir patikrinęs Bendrovės sandorius, nerado ir nenurodė jokių netinkamų Bendrovės ar jos akcininko veiksmų, jokie sandoriai nebuvo ginčijami. Vien pats faktas, kad turtas buvo išsinuomotas iš susijusios bendrovės, nedaro sandorių neteisėtų ir neįrodo sandorio šalių nesąžiningumo, netinkamo elgesio ar kreditorių interesų pažeidimo. Akcininko sprendimas negelbėti nemokios įmonės yra normalus verslo logika paremtas sprendimas. Bet kuriuo atveju ieškovo kaltinimai bendrovės akcininkui nutraukti bendrovės veiklą turėtų būti adresuoti ne atsakovui.
22. Kadangi UAB „Agluosta“ įsipareigojimai ieškovui tapo įtrauktini į bendrovės pradelstų skolų balansą nuo 2018 m. lapkričio 20 d., byloje esantis įrodymai patvirtina, kad iki tol UAB „Agluosta“ neatitiko nemokios įmonės būsenos. Be pradelstų skolų visų bendrovės akcijų savininkui neturėjo pradelstų skolų kitiems asmenims. Todėl atsakovas inicijavęs bendrovės bankrotą tik po 2018 m. lapkričio 20 d. nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų.
23. Bendrovės nemokumo faktas atsirado ir atsakovui tapo žinomas 2018 m. lapkričio 20 d., o atsakovas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos inicijavimo pateikė 2018 m. gruodžio 4 d., t. y. po dviejų savaičių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui teko apie nemokumą informuoti akcininką, sulaukti jo sprendimo, parengti dokumentus teismui, toks terminas laikytinas protingu, o atsakovas – tinkamai įvykdžiusiu ĮBĮ 8 straipsnyje numatytą pareigą įmonės vadovui kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
24. Teigia, kad tęsdama ūkinę veiklą bendrovė nepablogino savo turtinės padėties, bendrovės įsipareigojimai atitiko reguliariai gaunamas pajamas, o nemokia bendrovė tapo tik 2018 m. lapkričio 20 d. teismui pripažinus bendrovės atsakomybę už ieškovo patirtą žalą, t. y. atsiradus 23 tūkst. įsiskolinimui ieškovui. Visi pradelsti įsiskolinimai nuomotojui atsirado išimtinai dėl Ieškovo prašymu pritaikyto Bendrovės turto arešto ir suvaržytos galimybės naudotis apyvartinėmis lėšomis. Nepaisant to, bendrovei pavyko rasti būdų tęsti ūkinę veiklą dar dvejus metus nuo ieškovo iniciatyva pritaikyto turto arešto. Šiuo laikotarpiu bendrovė sėkmingai vykdė veiklą, išskyrus L. įmonę „Egzotika“ buvo vykdomi visi kiti bendrovės įsipareigojimai (valstybei, darbuotojams, komunalinių paslaugų tiekėjams ir kt.) bei sukaupė lėšų turto arešto sumai.
25. Bendrovės kreditorių sudėtis 2018 m. gruodžio 1 d. patvirtina, kad be nuomotojo ir ieškovo 2018 m. lapkričio mėnesį pateiktų vykdomųjų dokumentų bendrovė neturėjo kitų kreditorių, kurie turėtų pirmenybę prieš kitus bendrovės kreditorius. Įsiskolinimai bendrovės darbuotojams ar valstybės biudžetams atsirado tik bankroto administratoriui priskaičiavus buvusiems darbuotojams įstatymais numatytas kompensacijas už nepanaudotas atostogas ir 2 vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio išeitines išmokas bei atitinkamai mokesčius nuo jų., t. y. jau po to, kai atsakovas pateikė pareiškimą dėl bankroto bendrovei inicijavimo bei ši byla buvo iškelta. Su ieškinio tikslinimu ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad nuo pareigos skelbti bankrotą atsiradimo momento BUAB „Agluosta“ atsirado 38 281,75 Eur įsipareigojimų, kurie nebus patenkinti bankroto metu. Dar daugiau, prie kreditorių, kurių interesais neva yra reiškiamas ieškinys, taip pat įtraukta IĮ „Egzotika“, nors ieškovas nurodo, kad IĮ „Egzotika“ kažkaip prisidėjo prie ieškovo ir kitų kreditorių teisių pažeidimų.
26. Atsakovo vertinimu, tokia ieškovo procesinė pozicija patvirtina atsakovo anksčiau byloje pateiktą nuomonę, kad ieškovo ieškinys neatitinka netiesioginio ieškinio sąlygas bei savo esme yra tiesioginis ieškovo reikalavimas atsakovui. Todėl atmetus ieškinį ieškovas neturėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio už šioje byloje pareikštą ieškinį.
27. Teismo posėdžio metų šalys ir jų atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
28. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės netiesioginio ieškinio pagrindu reikalauti žalos iš buvusio bankrutavusios bendrovės vadovo.
29. Nagrinėjamos bylos ypatumas pasireiškia tuo, kad bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme Vilniaus apylinkės teismas 2020-01-31 sprendimu ieškovo ieškinio netenkino. Dėl šio sprendimo ieškovui pateikus apeliacinį skundą, Šiaulių apygardos teismas 2020-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-528-368/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-31 sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas apeliacinį skundą nepasisakė dėl visų netiesioginiam ieškiniui pareikšti būtinųjų sąlygų buvimo, o tik ieškovo apeliacinio skundo ribose, tačiau bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ieškovui ir toliau palaikant netiesioginio ieškinio reikalavimus, atsakovui tvirtinant, jog ieškovo ieškinys neatitinka netiesioginio ieškinio sąlygų, netiesioginio ieškinio pareiškimui reikalingos būtinosios sąlygos vertintinos iš naujo.
30. Kasacinio teismo praktika aiškinant ir taikant CK 6.68 straipsnį yra pakankamai aiškiai suformuluota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2015 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015 ir kt.).
31. Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-477-467/2019 UAB „Agluosta“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Votumas“. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi patvirtino ieškovo ir antros eilės kreditorių reikalavimus 25 954,15 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi buvo patvirtinti pirmos eilės kreditorių reikalavimai – 6 966,27 Eur sumai bei R. L. įmonės „Egzotika“ kreditorinis reikalavimas 11 887,03 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio mėn. 4 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama. Juridinių asmenų registro duomenimis nuo 2007-11-13 iki 2019-01-29 UAB „Agluosta“ direktoriaus pareigas ėjo atsakovas A. A. L., akcininkas R. L.. Iš į bylą pateiktų nuomos sutarčių matyti, jog R. L. įmonė „Egzotika“ nuomojo automobilių stovėjimo aikštelę UAB „Agluosta“, kuri teikė mokamas automobilių parkavimo paslaugas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-44013/141/2016 ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemones ir areštuotas UAB „Agluosta“ turtas 18000,00 Eur sumai, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams. Iš byloje pateikto 2016 m. gruodžio mėn. 7 d. antstolio Vytauto Mitkaus sudaryto turto aprašo matyti, jog buvo areštuota įmonės banko sąskaita ir kasa 15000,00 Eur sumai, bei nustatyta laisvai disponuojama 3925,20 Eur suma, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams. Taip pat buvo areštuotas įmonės automobilis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2245-820/2017 ieškovui iš UAB „Agluosta“ priteisė 18 000 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų bei 2 079,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 20 d.
32. Ieškovas – BUAB „Agluosta“ kreditorius pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovui, kaip BUAB „Agluosta“, kurios vardu reiškiamas ieškinys, skolininkui. Atsakovas ginčija ieškovo teisę reikšti tokį ieškinį. Kaip minėta, CK 6.68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Tai reiškia, kad netiesioginio ieškinio paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teises į trečiąjį asmenį ir ginti savo interesus. Ieškovas yra BUAB „Agluosta“ kreditorius, ką patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis, todėl jis turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, ir yra subjektas, turintis teisę reikšti netiesioginį ieškinį. Tačiau kreditorius, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, įgyvendina skolininkui priklausančias teises, t.y. veikia skolininko vardu, todėl netiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas, kai pats skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau jos neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui. Tai reiškia, kad kreditorius faktiškai gali reikšti netiesioginį ieškinį dėl tokių prievolių, kurias kitas asmuo turi vykdyti kreditoriaus skolininkui. Kad būtų galima pareikšti netiesioginį ieškinį, kreditoriaus (ieškovo) skolininkas UAB „Agluosta“ turėtų turėti tam tikrą turtinę teisę į savo skolininką t. y. į atsakovą A. A. L.. Tačiau akivaizdu, kad BUAB „Agluosta“ turtinės teisės dar neturi, ji nėra nurodyto atsakovo kreditorius, ir atsakovas nėra UAB „Agluosta“ skolininkas, o atvirkščiai, atsakovas pats yra kreditorius UAB „Agluosta“ bankroto byloje, ir jo reikalavimas sudaro 910,97 Eur. Ieškovo reiškiamu ieškiniu yra tik siekiama sukurti UAB „Agluosta“ turtinę teisę atsakovo atžvilgiu, pašant priteisti patirtą žalą, neva atsiradusią dėl atsakovo netinkamo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies pareigos nevykdymo, CK 2.87 straipsnyje numatytų pareigų nevykdymo. Atsakovui neturint jokių prievolių skolininkui UAB „Agluosta“ kreditorius (ieškovas) negali įgyvendinti skolininko (BUAB “Agluosta“) teisių, nes jų nėra. Todėl darytina išvada, kad nėra visų sąlygų, būtinų siekiant pareikšti netiesioginį ieškinį, todėl ieškovas BUAB „Agluosta“ vardu negalėjo pareikšti ieškinio CK 6.68 straipsnio pagrindu. Toks CK 6.68 straipsnyje numatytų sąlygų aiškinimas yra suformuotas ir sprendimo 30 punkte nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kadangi ieškovas negalėjo skolininko UAB „Agluosta“ vardu pareikšti ieškinio skolininko skolininkui - atsakovui A. A. L. CK 6.68 straipsnio pagrindu, todėl laikytina, jog ieškovas neįrodė būtinų įstatymo nustatytų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškinį atmesti (CPK 12, 178 straipsniai).
33. Teismas sutinka su atsakovu, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nesant pripažinto tyčinio bankroto ir kai bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas, visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius. Kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad šioje nuostatoje vartojamoje formuluotėje „<...> padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė <...>“ neįtvirtintas subjektas, turintis teisę pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, o tik nurodyta, kad žalą gali patirti ir bankrutuojančios įmonės kreditoriai. Kadangi kreditorių interesus gina bankrutuojančios įmonės administratorius (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte), o kreditorių interesai ginami, be kita ko, ir ginant bankrutuojančios įmonės interesus, tai bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai tenkinti patvirtintus kreditorių reikalavimus, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis tik su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Priešingas aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3130/2011). Duomenų apie tai, kad įmonės kreditoriai sprendė dėl įpareigojimo administratorių pateikti ieškinį dėl ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje žalos atlyginimo, administratorius atsisakė įgyvendinti teisę reikalauti žalos atlyginimo, ieškovas nepateikė. Pažymėtina, kad nors bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas ir teismas gali būti aktyvus bei rinkti įrodymus, tačiau tai nereiškia, kad tokiose bylose šalys yra atleidžiamos nuo įrodinėjimo pareigos. Aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Taigi teismas, tokio pobūdžio bylose turėdamas teisę ex officio rinkti įrodymus, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų. Teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus gali būti tinkamai įgyvendinta tik tuomet, kai dalyvaujantys byloje asmenys iš esmės įvykdo pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigą bendra CPK 178 straipsnyje jiems nustatyta tvarka.
34. Taip pat iš ieškinyje, jo patikslinime ir rašytinių bei teismo posėdžio metu ieškovo ir jo atstovo pateiktų žodinių paaiškinimų matyti, kad ieškovas iš esmės akcentuoja apie ieškovo patirtą žalą dėl įmonės buvusio vadovo prieš tai nurodytų teisės aktuose nustatytų pareigų neįgyvendinimo, netinkamo įgyvendinimo, dėsto aplinkybes vadovo civilinei atsakomybei kilti, t.y. atsakovą nurodo kaip tiesioginį civilinės atsakomybės subjektą. Bylą perdavus nagrinėti iš naujo ieškovo atstovas laikėsi nenuoseklios pozicijos, viena vertus, iki apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka laikėsi pozicijos, kad reiškia netiesioginį ieškinį bei teikė argumentaciją dėl jo egzistavimo sąlygų, tačiau bylą nagrinėjant iš naujo teismo posėdžio metu ieškovo atstovas jau nurodė, kad reiškia netiesioginį ieškinį, o kitoje dalyje tiesioginį ieškinį, tačiau dėl pastarosios aplinkybės, kurį atitiktų šio instituto įrodinėjimą, argumentacijos neteikė. Pažymėtina, kad abiejų teisinių institutų įrodinėjimo specifika yra skirtinga. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pastarosios sąlygos byloje nenustatytos.
35. Nustačius, jog nėra vienos iš privalomos būtinosios įstatymo nustatytos sąlygos netiesioginiam ieškiniu pareikšti, dėl kitų ieškovo nurodomų netiesioginio sąlygų ieškiniui pareikšti teismas nepasisako ir jų neanalizuoja.
36. Atmetus ieškinį, ieškovas turi pareigą atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė prašymą priteisti jam 2 468,40 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pagal atsakovo pateiktus įrodymus už nagrinėjamoje civilinėje byloje advokato suteiktas paslaugas jis yra patyręs 2 468,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pripažintinos pagrįstomis (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2, 7, 8.2., 8.16, 8.19 punktai), todėl priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo A. A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 468,40 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.