Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-154-1135/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-02-17
Bylos Nr.
1-154-1135/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40764-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Bėčienė
Kaltinamasis
J. J.
Nukentėjusysis
M. J., S. A., Ž. N.
Advokatai
Arūnas Justeikas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-154-1135/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40764-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.13; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 17 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Agnei Ridikaitei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui (dalyvavo mišriu būdu),kaltinamajam J. J. (dalyvavo mišriu būdu), jo gynėjui advokatui Arūnui Justeikui,nukentėjusiesiems M. J., S. A., Ž. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, nedirbantis, teistas:

1) 2012 m. rugpjūčio 20 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 8 MGL dydžio bauda;

2) 2012 m. lapkričio 30 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 6 MGL dydžio bauda;

3) 2013 m. kovo 20 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) 2015 m. rugsėjo 1 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, galutine 26 parų arešto bausme;

5) 2018 m. balandžio 19 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 56 MGL dydžio bauda;

6) 2019 m. liepos 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 66 MGL dydžio bauda;

7) 2019 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant pradėti dirbti arba mokytis, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. liepos 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 66 MGL (3300 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba mokytis (tęsti darbą ar mokslą), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2020 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi 2019 m. rugsėjo 17 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir J. J. pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamų veikų aplinkybės

J. J. 2019 m. rugsėjo 22 d., apie 03.43 val., (duomenys neskelbtini) esančiame naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų, dėl mažareikšmės dingsties, tyčia vieną kartą smogė kairės rankos kumščiu nukentėjusiam S. A. į kairįjį apatinį žandikaulį ir tokiu būdu S. A. padarė apatinio žandikaulio kairės pusės kampo lūžimą, t. y. S. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2019 m. spalio 26 d., apie 12.02 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – plovyklos „E.“ teritorijoje, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia užsimodamas dešine ranka grasino suduoti smūgį nukentėjusiam Ž. N. ir ranka smogė vieną kartą jam į galvą, o nukentėjusiam po suduoto smūgio įsėdus į automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietą, koja spyrė į šio automobilio kairės pusės vairuotojo durelių lango stiklą ir stiklą išdaužė, bei dar kartą spyrė į nuvažiuojančio automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės keleivio durelių lango stiklą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiam Ž. N. fizinį skausmą ir sugadino svetimą, nenustatytos vertės, nukentėjusiojo Ž. N. turtą, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, apie 12.09 val., tyčia smogė du smūgius dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam M. J. į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiam M. J. fizinį skausmą ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Apklaustas 2025 m. sausio 13 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. J. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad prisiima kaltę. Buvo išgėręs porą bokalų alaus. Trenkė S. A., pripažįsta, kad sužalojo jį. Jam (J. J.) atrodė, kad lenda prie jo (J. J.) draugės. Gavosi kvailai viskas, jo elgesys kvailas. Dėl kito kaltinimo prisipažįsta taip pat, nelabai atsimena, kas įvyko, buvo išgėręs, tačiau su viskuo, kas nurodyta kaltinime sutinka. Viskas taip ir buvo, atsimena. Su kuria ranka Ž. N. smogė neatsimena. Pripažįsta, kad spyrė į automobilio stiklą. Pripažįsta, kad sukėlė skausmą ir sugadino jo turtą. Pripažįsta, kad smogė M. J. ir sukėlė jam skausmą. Pripažįsta, kad sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. Alkoholio vartojimas skatino taip elgtis. Negali gerti alkoholio, blaiva galva taip nedarytų. Su S. A. bandė tartis dėl žalos atlyginimo, tačiau paprašė didelės sumos, neatlygino kol kas nieko. Išvyko dirbti į užsienį, nes neturėjo iš ko gyventi. Galvojo, kad grįš greičiau iš to užsienio. Blogai vertina savo poelgius. Viską apgalvojo, pasimokė, bandys kurti šeimą ir gyventi tvarkingai. Turėjo įtakos tai, kad yra suimtas, kodėl neatsiskaitė su S. A.. Jei būtų dirbęs, būtų atlyginęs žalą jam. Turi sugyventinę šiuo metu. Pripažįsta civilinius ieškinius, tiek Sodros, tiek ligonių kasų, iš dalies pripažįsta S. A. civilinį ieškinį, prašo šiek tiek daugokai 16 000 eurų. Sutiktų sumokėti 5 000 eurų.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. A. 2025 m. sausio 13 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ši suma yra maža suma, vien dėl to ką iškentėjo, nebuvo apsidraudęs gyvybės. Iškentėjo daug kančių. Čekių ir mokėjimo kvitų tuo metu nerinko, kadangi tada ne tas rūpėjo. Turtinę žalą sudaro vaistai, kelionės pas daktarus. Pirko vaistus nuo skausmo, nes jam skaudėjo. Turėjo nedarbingumą. Pirko vaistus pilna kaina. Nebuvo kompensuojami. Penkis ar šešis mėnesius pirko vaistus, buvo depresija dėl šio įvykio, jaučia diskomfortą net iki šios dienos, dar lankosi pas dantistę, blogas sąkandis likęs. Iš e. sveikatos galėtų pateikti duomenis. Išgyvenimai buvo dideli, ne tai kad depresija, išrašų neturi dėl depresijos. Lankėsi pas šeimos gydytoją, pas psichiatrą nesikreipė. Neturi jis įrodymų, nes jis kai viską išgyveno, jam buvo ne tas galvoje. Didžiąją dalį mokėjo grynaisiais pinigais, skolinosi iš tėvų, iš sąskaitos, kurios mokėjo, negali pateikti duomenų, nes jau uždaryta sąskaitą. Neturtinę žalą sudaro išgyvenimai, pergyvenimas, kad negalėjo net valgyti, 3-4 mėnesius, jautė skausmą kiekvieną vakarą, 3-4 mėnesius nuo įvykio dienos juto skausmą. Po įvykio mėnesį ar du buvo užsidaręs namuose. Negalėjo vykti į darbą, slėgė finansų praradimas, galimybės bendrauti. Iki įvykio dirbo, buvo biuletenyje, po to grįžo į darbą. Algos gaudavo apie 1000 eurų, jam šitiek užtekdavo, o nedarbingumas buvo tik apie 400 eurų. Šituos duomenis galėtų pateikti. Tris ar keturis mėnesius buvo nedarbingumas. Dėl vaistų negali pateikti duomenų, tik buvo rekomendacijos iš gydytojų, kokius vartoti vaistus. Iš e. sveikatos galėtų pateikti informaciją. Keletą kartų lankėsi pas daktarus. Palaiko civilinį ieškinį pilnai.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, be jo prisipažinimo, taip pat įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

2019 m. rugsėjo 22 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą S. A. nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 22 d. apie 3.30 val. (duomenys neskelbtini), bare „(duomenys neskelbtini)“ jį sumušė J. J.. Tuo pačiu S. A. davė parodymus, kad 2019 m. rugsėjo 22 d., apie 02:00 val., jis nuėjo į naktinį klubą ,,(duomenys neskelbtini)“. Ten vartojo alkoholį, bet labai stipriai apsvaigęs nebuvo. Apie 03:30 val. jis nuėjo parūkyti į patalpą pačiame klube, kur įrengtas rūkomasis. Toje patalpoje buvo nemažai žmonių, tačiau kažkokių pažįstamų asmenų nematė. Berūkant pastebėjo, kad tarp dviejų vyriškių buvusių rūkomajame įvyko kažkoks konfliktas, jie kažkiek apsistumdė, bet pats konfliktas nebuvo kažkoks didelis, nes niekas į tai nekreipė dėmesio. Tuomet jam stovint ir rūkant pro šalį ėjo vienas iš to nedidelio konflikto dalyvių. Jis jį žino iš matymo, jo pravardė yra ,,C.“, kaip vėliau iš kitų pažįstamų sužinojo - J. J.. Jis buvo girtas ir eidamas pro jį, nieko jam nesakęs, staiga jam trenkė ranka į veidą. Trenkė kumščiu, kuria tiksliai ranka nepasakys. Po smūgio kažkiek laiko prarado nuovoką, ar buvo nugriuvęs nežino. Kiek pamena, klube darbas po to nesutriko, visi linksminosi toliau, prie jo niekas priėjęs nebuvo. Kodėl jam trenkė neturi supratimo, nes jokių konfliktų ar santykių su tuo asmeniu nėra turėjęs. Pamena, kad eidamas prie baro matė kaip apsaugos darbuotojai lydėjo ,,C.“ lauk iš klubo. Dėl ko jis buvo lydimas jis nežino. Netrukus pajuto stiprų žandikaulio skausmą ir nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Priėmimo skyriuje jį apžiūrėjo ir įtarus apatinio žandikaulio lūžį nurodė kuo skubiau vykti į (duomenys neskelbtini) klinikas. Šiuo metu tiek ir gali paaiškinti, dėl šio nusikaltimo jam padaryta fizinė žala (1 t. b. l. 65-73).

2019 m. spalio 22 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis S. A. parodė, kad tvirtina visus savo ankstesnės apklausos metu duotus parodymus ir jiems pakeitimų neturi. Papildydamas savo ankstesnę apklausą nori pasakyti, kad jį sumušęs asmuo J. J. su juo buvo susisiekęs, jis norėjo su juo susitarti, kad ikiteisminio tyrimo eigoje jam neturėtų jokių pretenzijų, tačiau jiems susitarti nepavyko, kadangi jis jam pasiūlė per mažą žalos atlyginimą, o taip pat tai turėjo vykti dalimis, S. A. toks pasiūlymas netenkino. Civilinį ieškinį byloje reikš, tik kol nėra paskaičiavęs civilio ieškinio sumos, visa tai padarys vėliau. Į civilinį ieškinį įtrauks kelionės išlaidas pas gydytojus, teks apatiniame žandikaulyje dėti danties implantą, taip pat moralinė žala dėl didelio diskomforto, kurį patiria dėl žandikaulio operacijos metu įdėto metalinio sutvirtinimo ir gijimo proceso metu sudėtų sutvirtinimų. Pabandant prisiminti įvykio aplinkybes, jas prisimena labai miglotai, mano tą vakarą vartotas alkoholis bei gautas smūgis, bei didžiulis skausmas ir lūžęs žandikaulis, po ko prarado nuovoką, ištrynė atmintį, tad visas aplinkybes prisimena tik per miglą. Prisiminė tik vieną detalę, kurios nenurodė pirminės apklausos metu, tai kad rūkomoje klubo patalpoje jis buvo su klube tą vakarą sutiktu pažįstamu L. B., kuris nors ir buvo išgėręs, tačiau galėjo visą įvykį matyti (1 t. b. l. 130-133).

2024 m. rugsėjo 27 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis S. A. parodė, kad 2024-09-19 elektroniniu paštu gavo pranešimą, kad įtariamasis J. J. buvo suimtas Pareiškia, kad jis pageidauja, jog jam būtų pranešta pažymoje nurodytu elektroniniu paštu. taip pat nori pasakyti, kad pageidauja pareikšti civilinį ieškinį byloje. Gali pasakyti, kad iki šios dienos jaučia padarytų sužalojimų pasekmes. Ilgai negali būti išsižiojęs, valgant taip pat jaučia diskomfortą. Kai įtariamasis pasislėpė, jis jau ir galvojo, kad jis prasislapstys ilgą laiką ir jokių kompensacijų jis negaus, todėl lankydamasis pas gydytojus patirtų išlaidų dokumentų jis nekaupė. Gali tik pasakyti, kad nedarbingas buvo gal tris ar keturis mėnesius, o visas gydymas tęsėsi apie vienerius metus laiko. Buvo daryta viena operacija, o po to pastoviai važiavo patikrai pas gydytojus, negalėjo valgyti dėl uždėtų gumelių ir sudėtų vielučių burnoje ant kiekvieno danties. Šis laikotarpis jam buvo labai sunkus, nes dėl skausmo negalėjo ir miegoti naktimis, todėl buvo padaryta tiek turtinė, tiek moralinė žala. Pas gydytojus važinėjo į (duomenys neskelbtini). Per vienerius metus galėjo būti kokie šeši ar septyni vizitai. Buvo perkami gydytojų parekomenduoti vaistai nuo skausmo. Gėrė vitaminus, nes dėl negalėjimo valgyti, trūko energijos. Taip pat gali pasakyti, kad būdamas nedarbingas jis neteko dalies savo pajamų, todėl per visą nedarbingumą jis neteko apie 1500 eurų pajamų. Vizitų pas gydytojus kelionės išlaidos ir vaistai bei vitaminai jam galėjo kainuoti apie 300 eurų. Šiai dienai jam turtinė žala apytiksliai paskaičiavus buvo padaryta 1800 eurų. O savo išgyvenimus dėl patirtos traumos viso gydymosi laikotarpiu vertina 15000 eurų, todėl iš viso turtinės ir neturtinės žalos jam padaryta 16800 eurų. Tokio dydžio civilinį ieškinį ir reikš šiuo metu. Kaip ir sakė savo ankstesnėje apklausoje, J. J. po įvykio buvo su juo buvo susisiekęs, norėjo susitarti dėl žalos atlyginimo, bet jam netiko jo siūlomos sąlygos ir suma, todėl jie ir nesusitarė (1 t. b. l. 142-145).

Liudytojas V. T. apklausos metu parodė, kad jis pastoviai dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, administratoriumi, atliekančiu apsaugos darbuotojo funkciją. 2019 m. spalio 22 d. dirbo „(duomenys neskelbtini)“, darbą pradėjo 22.00 val. Jis asmeniškai nei J. J. nei S. A. nepažįsta, žino juos iš matymo, kadangi jie yra pastovūs „(duomenys neskelbtini)“ lankytojai. Kaip J. J. sudavė smūgį S. A. jis nematė, ar prieš tai minėti asmenys tarpusavyje konfliktavo jis taip pat nematė, nurodyti negali. Jam apie įvykusias muštynes pranešė kažkuris iš klube buvusių asmenų, nepamena kas, kadangi neįsidėmėjo. Minėtą vakarą klube nebuvo daug žmonių, jo nuomone minėtas įvykis buvusius lankytojus paveikė neigiamai, juos tai sujaudino bei išgąsdino, tačiau klubo veikla nors ir buvo sutrikdyta, tačiau nenutraukta. Agresyviausią asmenį iš rūkomojo patalpos jis išvedė į lauką, negali pasakyti ar minėtas asmuo buvo J. J., tačiau iš bendro konteksto buvo galima spręsti, kad tai jis sudavė S. A.. Minėtas asmuo, kurį išvedė iš klubo dar bandė grįžti atgal, tačiau jis jo neįleido (1 t. b. l. 157-159).

Liudytoja D. P. apklausos metu nurodė, kad J. J. yra jos draugas, su juo draugauja jau apie (duomenys neskelbtini) metus. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo adresu apie 1,5 metų yra registruotas ir J. J.. Apie 7 metus gyvena kartu, veda bendrą ūkį, vaikų neturi. Kartu su J. gyvena jos bute (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas jos mamos vardu. Tik, paskutiniu metu, apie mėnesį laiko, jos santykiai su J. J. yra pašliję, dėl ko neįvardins, paskutiniu metu – apie mėnesį laiko su juo nebendrauja visiškai, nesiskambina, jos bute (duomenys neskelbtini) jis negyvena, kur jis šiuo metu yra nežino. Sutinka duoti parodymus byloje apie J. J.. Pamena įvykį 2019 m. rugsėjo 21 d., vakare, kai abu su J. J. buvo klube „(duomenys neskelbtini)“. Klube buvo daug žmonių. Kartu su ja ir J. dar į klubą atėjo jos draugių kompanija, bet dabar negali įvardinti kas tiksliai buvo, nepamena. Pamena, kad koncerto metu klube vaikščiojo du jai nepažįstami vaikinai, vienas aukštesnis, kitas – žemesnis, matėsi, kad jie buvo girti. Pamena, kad kai nueidavo į rūkomąjį, viena, be J., tai ten buvo kelis kartus tie du vaikinai. Tai jie elgėsi negražiai, keikėsi, kabinėjosi prie rūkomajame esančių merginų, tačiau į juos nekreipė dėmesio. Asmeniškai prie jos nesikabinėjo, visumoje elgėsi negražiai, nes jau matėsi, kad buvo labai girti. Kol buvo klube, tie du vaikinai buvo kitoje salėje, prie jų stalo priėję nebuvo. J. tą vakarą buvo išgėręs kokius du bokalus alaus, girtas nebuvo. Jau po 24.00 val., buvo rugsėjo 22 d., galėjo būti apie 3-4 val. nakties, į rūkomąjį nuėjo kartu su J.. Ten atėjo ar jau buvo abu tie vaikinai ir kažkuris iš tų vaikinų kažką J. pasakė, jis atsakė kažką atgal, bet joks didesnis konfliktas nekilo, nes ji su J. išėjo iš rūkyklos. Maždaug po 10-20 min., ji su J. vėl nuėjo parūkyti į rūkomąjį, ten vėl buvo tie patys du vaikinai. Ten tarp J. ir tų dviejų vaikinų įvyko žodinis kivirčas: aukštesnis vaikinas kažką pasakė J., o tas mažesnis taip pat kažką įžeidžiančio pasakė J., pats J. taip pat kažką sakė tiems vaikinams. Kas ką konkrečiai pasakė – ji nepamena. Tik, po to žemesnio vaikino pasakytų žodžių, J. vieną kartą rankos delnu sudavė tam žemesniam vaikinui į kairę veido pusę ir tas vaikinas pargriuvo ant žemės. Ji po smūgio dar J. sulaikė ir tuo metu iškart į rūkomąjį užėjo apsaugos darbuotojas ir J. išsivedė, ji išėjo iš paskos. Rūkomasis yra stiklinis, yra pastatytas prie ketvirtos klubo salės, viskas, kas vyksta rūkomajame matosi iš salės. Apsaugos darbuotojai stovi šalia rūkomojo, todėl mano, kad apsaugos darbuotojas matė šį įvykį ir todėl greitai atėjo į rūkomąjį ir išsivedė J.. Kiek pamena, tuo metu rūkomajame dar buvo daugiau žmonių, bet ji dabar nepamena ar jos pažįstamų, ar šiaip klube buvusių žmonių, jų įvardinti negali. Jai buvo nemalonu, kad taip atsitiko ir kad J. sudavė tam vaikinui, tačiau mano, kad tie vaikinai patys elgėsi netinkamai, nes pirmi žodžiais prie J. prisikabino. Po to įvykio, ji surinko savo ir J. daiktus bei kartu su J. išėjo iš klubo (1 t., b. l. 162-165).

Liudytojas L. B. apklausos metu parodė, kad pamena apie įvykį, kai naktiniame klube (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas jo draugas S. A.. Kada tai įvyko dabar detalizuoti negali, bet tai įvyko maždaug prieš du metus, rugsėjo mėnesį. Pamena, kad tada į naktinį klubą jis nuėjo prieš vidurnaktį ir ten susitiko savo draugą S. A.. Jis buvo išgėręs alkoholio, tačiau nebuvo labai stipriai apsvaigęs. S. A. taip pat buvo išgėręs. Tą vakarą naktiniame klube buvo nemažai žmonių. Pamena, kad vienu metu su S. A. jis nuėjo į šalia salės esantį rūkomąjį. Rūkomojo langai stikliniai, todėl gali matytis kas vyksta salėje, o iš salės matosi, kas vyksta rūkomajame. Tiksliai visų aplinkybių jis nepamena ir negali papasakoti, tik pamena, kad į rūkomąjį atėjo, o gal jame jau ir buvo vaikinas su mergina. Tą vaikiną jis pažinojo iš matymo kaip (duomenys neskelbtini), jį vadino „C.“, tik nežinojo jo vardo, pavardės. Jau anksčiau buvo girdėjęs (duomenys neskelbtini), kad „C.“ yra aršus, greitai užsidegantis, konfliktiškas. Nepamena, kad rūkomajame tarp jo su S. A. ir „C.“ būtų įvykęs koks nors žodinis konfliktas. Tik, kiek pamena, rūkomajame „C.“ buvo jau toks įsiaudrinęs, galimai buvo išgėręs, kažką kalbėjo su juo kartu buvusiai merginai. Tos merginos jis nepažįsta, vardo ir pavardės nežino. Taip pat nepamena, ar rūkomajame dar buvo daugiau žmonių. Tik pamena, kad be jokios priežasties „C.“ rūkomajame vieną kartą ranka sudavė jo draugui S. A. į veidą ir jis nugriuvo ant grindų. O po to, iškart į rūkomąjį atėjo apsaugos darbuotojas ir „C.“ išsivedė. Tokiu „C.“ elgesiu jis pasipiktino, kad be jokios priežasties, klube, kur yra ir daugiau žmonių, sumušė jo draugą. Daugiau apie šį įvykį paaiškinti ir negali. L. B. parodomas 2019 m. rugsėjo 22 d., 03.43 val., vaizdo įrašas iš rūkomojo, esančio klube (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjęs šį įrašą L. B. paaiškina: dabar, kai pamatė vaizdo įrašą, mato, kad jis su S. A., prieš tai, kai „C.“ sudavė S. A. vieną smūgį, apie kažką kalbėjosi, tačiau kas pokalbį pradėjo ir dėl ko jis vyko nepamena. Tačiau, su „C.“ joks konfliktas nevyko. Kaip tik, mato vaizdo įraše, kad jis su S. A. po to pokalbio su „C.“ išeidinėja iš rūkomojo ir tuo metu „C.“ S. A. sudavė stiprų smūgį ranka į veidą. Ir tikrai mano, kad tam nebuvo jokios priežasties (1 t. b. l. 173-176).

(duomenys neskelbtini) ligoninės išduoto 2019 m. rugsėjo 22 d. siuntime nurodyta, kad S. A. yra įtariamas apatinio žandikaulio k. kampo lūžis, todėl pacientas siunčiamas žandikaulio chirurgo konsultacijai į (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 75).

2019 m. spalio 1 d. pagal prašymą iš „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. L. buvo paimtas 2019 m. rugsėjo 22 d. klubo vidaus vaizdo įrašas, kuriame, galimai buvo užfiksuota nusikalstama veika (1 t. b. l. 96-102).

2019 m. spalio 31 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas paimtas vaizdo įrašas ir kad atidarius vaizdo įrašą, matosi, kad jo trukmė yra 29 sekundės. Vaizdo įrašo viršuje rodomas data ir laikas, tad įvykis pradedamas fiksuoti 2019 m. rugsėjo 22 d., laikas 03:43:46. Vaizdas įraše rodomas juodai baltas, be garso. Vaizde matoma nedidelė patalpa, kurioje iš viso yra 7 asmenys, iš kurių 4 merginos ir 3 vaikinai. Asmenys susiskirstę į 3 kompanijas, dvi merginos, stovinčios atskirai dešiniajame patalpos kampe. J. J. su dviem merginomis kairiajame patalpos kampe bei S. A. su draugu arčiausiai prie patalpos išėjimo kairėje pusėje. Vaizdas pradedamas rodyti ir matoma iš J. J. gestikuliacijos ir artikuliacijos, kad jis konfliktuoja su S. A. draugu, kuris šiam kažką atsako. S. A. bando konflikto išvengti atsistodamas šonu ir uždengdamas nugara J. J. nuo draugo. S. A. draugas numoja ranka, parodydamas, kad nebekonfliktuos ir ketina išeiti, artėja prie išėjimo. S. A. nueina prie dešinės sienos įrengtos lentynos su vieta peleninėms ir gesina cigaretę. Matosi, kaip J. J. agresyvia veido išraiška kažką sako S. A., kuris niekaip nereaguoja. Draugas ragina S. A. kuo greičiau palikti patalpą, modamas šiam ranka. 12 įrašo sekundę J. J. praeina pro merginas, stovėjusias tarp jo ir S. A. ir vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkia S. A. į kairę veido pusę. Nuo smūgio S. A. virsta, sėsdamasis prie kairės pusės patalpos sienos. Tuo metu S. A. draugas atsisuka į J. J., nes iki smūgio stovėjo šonu, ir kažką pasako. J. J. kažką sako ir viena iš merginų. 18 įrašo sekundę į patalpą įeina apsaugos darbuotojas, tai matyti iš jo laikysenos, aprangos. J. J. pamatęs apsaugos darbuotoją sudeda priešais save sukryžiuotas rankas, lyg norėdamas parodyti, kad pasiduoda ar daugiau nesmogs. Tuo metu po truputį nuo žemės bando pasikelti S. A.. Apsaugos darbuotojas išsiveda nenustojantį kalbėti J. J. iš patalpos, kuris nesipriešina, su J. J. buvusios merginos eina paskui (1 t. b. l. 103-105).

Kauno teritorinė ligonių kasa 2019 m. spalio 28 d. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad nukentėjusiajam S. A. dėl padaryto sužalojimo buvo teiktos gydymo paslaugos, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir suteiktų paslaugų kaina yra 551,14 eurų (1 t. b. l. 181-187).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius patikslintu ieškiniu prašo atlyginti 2135,87 eurų žalos atlyginimą (2 t. b. l. 38-45, 62-63).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. A. nustatyta apatinio žandikaulio kairės pusės kampo lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, koja ir pan. Sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio kairės pusės kampo lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (1 t. b. l. 121-123).

Nukentėjusysis S. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 16 800,00 Eur žalos, t. y. 1800 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės, atlyginimo (1 t., b. l. 146).

Liudytojas Ž. N. 2019 m. spalio 28 d. apklausos metu parodė, kad 2019 m. spalio 26 d., apie 12:20 val., jis darbiniu automobiliu „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į savitarnos plovyklą esančią už (duomenys neskelbtini) degalinės (duomenys neskelbtini) mieste. Ten nuvykus jis priėjo prie automobilio galinio rato patikrinti ratų priveržimą ir tuo metu iš paskos jo sustojo automobilis PORCHE valstybinio numerio nepamena, ir iš jo išlipo jam pažįstamas asmuo J., kurio pavardės nežino, kas dar sėdėjo automobilyje, jis nematė. Jis priėjo prie Ž. N., pasisveikino, pakalbėjo, tuomet jis atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Kad minėtas asmuo kilnojo kojas ir mosavo rankomis jis matė, tačiau kodėl jis tai darė jis nežino. Jam minėtas asmuo nesudavė nei ranka nei koja, jokio fizinio skausmo nesukėlė. Taip pat jo automobilio neapgadino, jokios žalos jam nepadarė. Niekam jokių pretenzijų neturi, daugiau papasakoti neturi ką (2 t. b. l. 154-156).

2019 m. lapkričio 5 d. papildomos apklausos metu liudytojas Ž. N. papildomai prie savo parodymų, duotų 2019 m. spalio 28 d., kai buvo apklaustas kaip liudytojas nieko nenori paaiškinti. Dar kartą patvirtina, kad 2019 m. spalio 26 d., apie 12 val., savitarnos plovykloje (duomenys neskelbtini) jo pažįstamas vyras J., jo pavardės nežino, jo nesumušė ir jo automobilio „OPEL ZAFIRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neapgadino, t. y. priekinio kairės pusės vairuotojo lango stiklo neišdaužė. Ž. N. buvo parodytas 2019 m. spalio 26 d., 12.02 val., savitarnos plovykloje „E.“ (duomenys neskelbtini) vaizdo kameromis užfiksuotas vaizdas. Ž. N., peržiūrėjęs vaizdo įrašą, nurodė, kad nieko nenori komentuoti. Laikosi savo parodymų, kad jam J. smūgių nesudavė ir jo automobiliui lango stiklo neišspyrė. Neneigė ir patvirtino faktą, kad minėtą dieną ir valandą buvo sutikęs minėtoje plovykloje vaizdo įraše matomą asmenį vardu J., jo pavardės nežino. Tačiau su J. joks konfliktas nekilo. Savęs nukentėjusiuoju nelaiko, jam jokia turtinė, fizinė ar moralinė žala nepadaryta. Su J., kaip dabar žino jo pavardė J., niekada anksčiau jokių konfliktų nėra buvę, jį pažįsta tik iš matymo, su juo nebendrauja. Dėl šio įvykio nei J., nei kokie nors jo draugai jam jokio poveikio, kad jis neduotų parodymų, nedarė. Nei J., nei jo draugų jis nebijo, jam niekas negrasino. J. draugų jis net nepažįsta, nežino su kuo jis bendrauja (2 t. b. l. 157-160).

Liudytojas M. J. 2019 m. lapkričio 8 d. apklausos metu parodė, kad jau (duomenys neskelbtini) metų gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Jo gyvenamoji vieta ten yra šiuo adresu: (duomenys neskelbtini), ir naudojasi mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. +(duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini) susitvarkyti vairuotojo pažymėjimo. Tačiau jam buvo iškelta byla dėl grasinimo nužudyti, kuri šiuo metu nutraukta, todėl (duomenys neskelbtini) užsibuvo ilgiau. Planuoja iki Naujųjų metų vėl išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini). Kai grįžta į (duomenys neskelbtini), gyvena pas savo mamą (duomenys neskelbtini). Nori parodyti, kad maždaug prieš dvi savaites, t. y. šių metų spalio 23-24 d. jis pradėjo stipriai gerti alkoholį. Nuo to laiko ištįsai gėrė apie dvi savaites. Tačiau, šiuo metu dvi dienas jis jau nebegeria, šiandien yra blaivus, jo sveikatos būklė yra gera, gali duoti parodymus. Parodo, kad jis pažįsta vaikiną vardu J., jo pravardė „C.“, o pavardė kiek pamena J.. Jis yra (duomenys neskelbtini). Su šiuo vaikinu niekada gyvenime nėra susipykęs, jokių konfliktų su juo niekada nėra buvę. Neprisimena tokio atvejo, kad J. J. jam būtų sudavęs smūgius ar su juo būtų įvykęs koks nors konfliktas automobilių savitarnos plovykloje (duomenys neskelbtini), šių metų spalio 26 d. Žino, kad būdamas girtas J. mėgsta įsivelti į konfliktus, bet kad jis su juo būtų konfliktavęs ir jam buvo suduoti smūgiai minėtą dieną automobilių plovykloje, nepamena. Gali būti, kad šio įvykio jis neprisimena dėl to, kad kaip ir minėjo apklausos pradžioje, jau kelios dienos iki spalio 26 d., o ir po to, jis ištįsai gėrė alkoholinius gėrimus, todėl tų dienų įvykių ir nepamena. M. J. peržiūrėjęs jam pateiktą vaizdo įrašą mato, kad jame užfiksuotas vyras tikrai yra jis ir jį į plovyklą atvežė jo draugas D. Š., su savo „VOLVO“ automobiliu. Neprisimena, ar jis prašė, kad D. Š. jį pavežtų, taip pat iš kur jis jį vežė, bet turbūt, kad prašė, tik to nepamena dėl savo būsenos tuo metu- girtumo. Vaizdo įraše taip pat mato, kad jis prieina prie automobilio „AUDI“, iš kurio išlipęs J. J. jam suduota kumščiu į dešinę veido pusę, po to suduoda į veidą kumščiu dar kartą. Mato, kad jis veidą, kur buvo suduoti smūgiai, užsiima ranka. Pamatęs vaizdo įrašą jis neneigia, kad J. J. jam sudavė tuos du smūgius į veidą, tačiau vis tiek to atvejo neatsimena. Negali įvardinti priežasties, kodėl taip įvyko. Mano, kad šio įvykio neatsimena dėl girtumo. Jis negali pasakyti, ar jam nuo tų suduotų J. J. smūgių skaudėjo veidą, nes nepamena. Tačiau, ant jo veido toje vietoje jokių žymių nebuvo likę, jokių mėlynių nebuvo, pas medikus nesikreipė. Mano, kad jei būtų skaudėję veidą toje vietoje, būtų prisiminęs. Galvoja, kad galėjo su J. būdamas girtas susiskambinti ir kažką vienas kitam pasakyti negražaus, dėl to ir susitikti toje plovykloje. Bet čia tik jo manymas, o kaip buvo iš tikrųjų nepamena. Jis J. J. dėl tų dviejų suduotų smūgių jokių pretenzijų neturi. Savęs nukentėjusiuoju nelaiko, nes jam nepadaryta jokia žala, nei fizinė, nei moralinė ar materialinė. Jis nenori, kad dėl šio įvykio būtų atliekamas koks nors tyrimas. Jam J. J., ar jo draugai jokio poveikio, kad jis nesikreiptų į policiją dėl to kas įvyko, nedarė, jam niekas negrasino ir jo negąsdino. Jis su J. J. yra draugai, gyvenime nebuvo susipykę ir mano, kad tai, kas įvyko yra paprasčiausiai dviejų girtų vyrų nesusikalbėjimas. Jis naudojasi mobilaus ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), J. telefono numerio neturi, jei kada pasiskambina, tai per „Messenger“ programą, ar susirašo. J. J. „Messenger“ programoje įsivardinęs kaip „(duomenys neskelbtini)“, o jis save įvardinęs „(duomenys neskelbtini)“ (2 t. b. l. 174-177).

Liudytoja D. K. 2019 m. spalio 31 d. apklausos metu parodė, kad 2019 m. spalio 26 d., apie 12.00 val., ji su draugais L. J., A. K. ir J. Č. pastarojo automobiliu „AUDI“, valstybinio numerio nežino, juodos spalvos, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių savitarnos plovyklą „E.“. J. Č. trečioje plovykloje plovė savo automobilį, o ji su L. J., ir A. K. buvo išlipę ir stovėjo plovyklos aikštelėje. Ji išgirdo, kad aikštelėje, kur automobiliai laukia eilės prie plovyklos, kažkoks vyras garsiai šūkauja. Tada pasižiūrėjo ir pamatė, kad prie pilkos spalvos (duomenys neskelbtini) automobilio, kuriame sėdi vairuotojas, stovi ir garsiai šūkauja vyriškis, apie 170 cm ūgio, šviesių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs sportinį kostiumą šviesios ir tamsios spalvos. Pamatė, kaip tas vyras vieną kartą spyrė į (duomenys neskelbtini) automobilio priekinį vairuotojo stiklą ir stiklas išdužo. Po to, (duomenys neskelbtini) automobilis pradėjo važiuoti, apsisuko ir išvažinėjo iš aikštelės, o tas vyriškis dar kartą spyrė į nuvažiuojančio automobilio kairės pusės galinį keleivio lango stiklą, tačiau stiklas neišdužo. Nematė, kad (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas būtų išlipęs iš savo automobilio. Gali būti, kad pačios šio įvykio pradžios ji nematė, nes iš pradžių įdėmiai nestebėjo kas vyksta. Dėmesį atkreipė tada, kai išgirdo, kad vyriškis garsiai šūkauja. Kol matė, visą tą laiką vyriškis buvęs lauke kažką šaukė, rėkė, tačiau, ką tiksliai- nesuprato. Kiek pamena, tas vyriškis, kuris spyrė į automobilį atvažiavo su juodos spalvos džipu, kurio numerį ji užsirašė, tačiau pats džipo nevairavo. Iš to džipo daugiau vyrų nebuvo išlipę, tik tas vienas. Matė, kad po šio įvykio džipas išvažiavo iš plovyklos aikštelės, o vyras, kuris spyrė į automobilį, liko plovykloje. Plovykloje tuo metu buvo ir daugiau žmonių, kurie plovėsi savo automobilius. Dar tas vyras, kuris spyrė į automobilį, buvo priėjęs ir prie jų, kažką pasakė, tačiau prie jų nesikabinėjo ir jokio konflikto nebuvo. Jai atrodė, kad tas vyriškis, kuris spyrė į automobilį, yra neblaivus, matėsi, kad yra susinervinęs ir supykęs. Kas vyko toliau plovykloje nematė, nes jos su draugais išvažiavo, o tas vyras liko plovykloje. Dėl tokio šio vyriškio elgesio ji išsigando, matė, kad tas vyras elgiasi neadekvačiai. Todėl, bijodama, kad tas vyras dar ko nors blogo nepadarytų, nesumuštų žmonių, ji paskambino 112 ir apie šį įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Darbuotojai nurodė ir automobilio-džipo numerį, kuriuo buvo atvažiavęs tas vyras. Vyro, kuris spyrė į automobilį, ji nepažįsta, jį matė pirmą kartą, tačiau jį atpažinti galėtų. Dėl šio įvykio ji nenukentėjo, jai jokia žala nepadaryta, tik šio įvykio metu buvo sukrėsta, kad vyksta tokie dalykai (3 t. b. l. 21-24).

Liudytojas D. Š. apklausos metu nurodė, kad 2019 m. spalio 26 d. jam būnant namuose, prieš 12 val., jam per Facebook paskambino jo pažįstamas M. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini) ir paprašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini). Jis sutiko ir savo automobiliu „VOLVO V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) spalvos, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. M. J. jo laukė prie parduotuvės. Bendraudamas su juo suprato, kad jis yra išgėręs, todėl ir negali pats vairuoti automobilio. M. J. nebuvo labai apsvaigęs, buvo adekvatus. Važiuojant link (duomenys neskelbtini), M. J. jo paprašė jį nuvežti į automobilių savitarnos plovyklą „E.“, esančią mieste. Nepastebėjo, kad važiuojant automobiliu, M. J. kažkam skambintų ir tartųsi susitikti. Nuvažiavus į šios plovyklos teritoriją, jiems iš paskos atvažiavo tamsios spalvos automobilis „AUDI“, valstybino numerio neįsidėmėjo. Kiek šiame automobilyje buvo žmonių nematė. Šis automobilis sustojo jo automobiliui iš kairiojo šono, bet labiau jo automobiliui iš galo, nelygiagrečiai. Tada M. J. išlipo iš automobilio priekinės keleivio sėdinės ir nuėjo prie šio automobilio. Išlipdamas pasakė, kad jo palauktų. Per kairės pusės šoninį veidrodėlį pamatė, kaip iš automobilio „AUDI“ dešinės pusės galinės sėdinės išlipo jam nepažįstamas vyriškis. Matė, kad jis apsirengęs sportiniu kostiumu, daugiau nieko įsidėmėti nespėjo ir jo negalėtų atpažinti. Kai šis vyras išlipo iš automobilio „AUDI“, jam rodos, kad M. J. prieš šio automobilio dar nebuvo priėjęs. Mano, kad M. J. galėjo būti kažkur netoliese. Kas vyko toliau jis nežino, nes į automobilio veidrodėlį nežiūrėjo, atsisukęs taip pat nebuvo. Tik išgirdo triukšmą, kad rėkauja du vyrai, suprato, kad M. J. ginčijasi su tuo vyru, išlipusiu iš AUDI automobilio. Kuris kuriam ką sakė jis nežino, negali pasakyti. Ar šio konflikto metu buvo suduoti smūgiai jis nematė. Jis išlipęs iš savo automobilio nebuvo ir M. J. bei to vyro konflikto jis nestebėjo. Dėl ko vyko šis konfliktas jis nežino, taip pat nežino kuris pirmas jį pradėjo. Nematė, kad iš „AUDI“ automobilio būtų išlipę daugiau vyrų. Prasidėjus šiam konfliktui, jis nusprendė išvažiuoti iš plovyklos ir savo automobiliu apsuko ratą ir nuvažiavo link išvažiavimo iš plovyklos teritorijos. Ties išvažiavimu jis pamatė M. J., jis jau buvo vienas, kur buvo tas vyras su kuriuo jis konfliktavo jis nematė. Jis sustojo ir M. J. įsėdo į automobilį. Ant M. J. veido jokių sužalojimo žymių nematė. M. J. pasakė, tik tiek, kad „nesuprato pats kas čia įvyko“ ir daugiau nieko nekomentavo, ar vyras su kuriuo jis konfliktavo buvo jo draugas ar pažįstamas jam neminėjo. M. J. jo prašymu jis parvežė atgal į (duomenys neskelbtini) kaimą ir jis išlipo prie parduotuvės (3 t. b. l. 27-30).

Liudytoja J. G. apklausos metu parodė, kad jos vardu registruotas automobilis „PORSCHE CAYENNE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Juo naudojasi ji pati, taip pat juo važinėja ir jos vyras M. G.. Tik, jos vyras neturi vairuotojo pažymėjimo, nes jis yra paimtas dėl vairavimo neblaiviam, tai vyrą šiuo automobiliu paveža arba ji, arba jo draugai. Jis turi daug draugų, todėl vyrą vežioja visokie draugai. Negali atsakyti į tyrėjos klausimą, kas šiuo automobiliu važinėjo 2019 m. spalio 26 d. (duomenys neskelbtini), nes to nepamena. Buvo atvejis, kad jos vyras M. buvo palikęs šį automobilį (duomenys neskelbtini) kažkam iš draugų, bet ji nežino kam. Pamena, kad tai buvo savaitgalį, tačiau ar tai buvo spalio 26 ar kokią kitą dieną negali pasakyti. Vėliau šį automobilį M. draugai atvarė į (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko ir negali pasakyti apie tai (3 t. b. l. 34-36).

Liudytoja A. K. apklausos metu parodė, kad 2019 m. spalio 26 d. apie 12 val., kartu su sese D. K., sesės draugu L. J. ir draugu J. Č. atvyko į plovyklą ,,E.“, adresu (duomenys neskelbtini), nuplauti J. automobilį ,,Audi A6“, valstybinio numerio nežino. J. J. pavardė jai nežinoma, jo nepažįsta, tarpusavio santykio nėra, Ž. N. kaip asmens nepažįsta, tarpusavio santykio nėra, tik jį žino kaip (duomenys neskelbtini), naudojosi paslaugomis, gal 1 ar du kartus. J. plovė automobilį, o kartu su sese ir jos draugu stovėjo prie šiukšlinės. Ji stebėjo kaip draugas plauna automobilį. D. kažkuriuo metu pasakė, kad daužia langą. Ji atsisuko ir matė, kad prie (duomenys neskelbtini) automobilio stovi vyriškis, kuris jai nematytas, pakelta koja ir koja išmuša vairuotojo pusės langą. Girdėjo ir matė kaip dužo stiklas. (duomenys neskelbtini) automobilis norėjo apsisukti, tačiau tas vyriškis koja bandė spirti į automobilį, tačiau jam nepavyko ir (duomenys neskelbtini) automobilis išvažiavo. Po šio įvykio pasijuto nepatogiai, juto baimę, kad viešoje vietoje vyksta tokie įvykiai, liko šokiruota, jautė baimę, kad vyriškis gali ką nors padaryti joms ir automobiliui. Dėl įvykio bendruoju pagalbos telefonu skambino sesuo D., mano, kad ji buvo pilietiška ir norėjo pranešti apie įvykį. Matė, kad sesė buvo išsigandusi vyriškio ir jo elgesio, nes buvo stipriai apsikabinusi draugą L.. Iš karto po įvykio prie jų buvo priėjęs asmuo, kuris išdaužė langą. Jis pasisveikino, bandė jas su sese apsikabinti, tačiau iš karto paprašius to nedaryti vyriškis paleido. Po ko visi jie iš karto sėdo į automobilį ir visi išvažiavo į (duomenys neskelbtini) m. Vyriškis galimai buvo neblaivus, kuris buvo įniršęs, piktas, jo elgesys viešoje vietoje atrodė iššaukiamas. Ji pati jokių pretenzijų niekam neturi (3 t. b. l. 49-52).

Liudytojas L. J. apklausos metu parodė, kad 2019 m. spalio 26 d. apie 12 val., buvo (duomenys neskelbtini) mieste, savitarnos plovykloje ,,E.“, ten atvyko su draugais A. K., D. K. ir J. Č., nuplauti J. automobilį „Audi“. J. J. ir Ž. N. jis nepažįsta, jis jokio tarpusavio santykio su jais neturi. Plovykloje su draugais išlipo iš automobilio, J. plovė automobilį, jis stovėjo greta J., o merginos kiek pamena lauke. Netrukus išgirdo triukšmą, tai yra vyriškus balsus, todėl išėjo pažiūrėti kas vyksta. J. plovė automobilį. Matė plovyklos teritorijoje (duomenys neskelbtini) automobilį „Opel Zafira“, lyg tai sidabrinės spalvos, numerio nežino, kuriame sėdėjo tik vairuotojas ir automobilį „Porche Caen“, kuriame ant priekinių automobilio sėdynių sėdėjo du asmenys, kurių nepažįsta. Prie "Opel" automobilio stovėjo vyriškis, kurio vardo ir pavardės nežino, kurį matė pirmą kartą. Šis vyriškis garsiai šaukė ant (duomenys neskelbtini) sėdinčio vyriškio, matė kaip jis vieną kartą koja spyrė į (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojo pusės langą, kuris iš karto išdužo. (duomenys neskelbtini) automobilis norėjo išvažiuoti iš aikštelės, apsisukinėjo, tuomet vyriškis bandė dar kartą koja smūgiuoti į automobilį, tačiau nepavyko. (duomenys neskelbtini) automobilis išvažiavo, nepamena kuriuo metu iš aikštelės išvažiavo ir „Porche“ automobilis. Vyriškis, kuris spyrė į automobilį, vienas liko aikštelėje, kuris priėjo prie jo ir draugų. Vyriškis galimai buvo išgėręs, nes kalbėjo nerišliai, todėl negali įvardinti ką jis kalbėjo, tik jam parodė kumštį ir pasakė, kad duotų ,,žaibą“. Tai suprato kaip draugiškumo ženklą. Jie surėmė kumščius. Vyriškis nuo jų nuėjo atokiau užsirišti bato, o jie visi sėdo į J. automobilį ir važiavo (duomenys neskelbtini) miesto link. Važiuojant automobilyje matė, kad merginos buvo sunerimusios dėl įvykio ir norėjo būti pilietiškos, kad daugiau vyriškis neatliktų neteisėtų veiksmų, todėl skambino bendruoju pagalbos telefonu, kiek pamena, kad skambino D.. Jis pats jokių pretenzijų neturi ir nenukentėjo, nes vyriškis jo atžvilgiu piktas ir agresyvus nebuvo. Įvykiu, kurio metu, viešoje vietoje buvo išdaužtas automobilio langas, jam sukėlė nemalonumų, nes viskas vyko teritorijoje, kur lankosi žmonės dienos metu, toks nepažįstamo asmens elgesys jam sukėlė neigiamas emocijas, kad nuo vyriškio galėjo nukentėti ir daugiau asmenų. Įvykio metu nenukentėjo ir nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju (3 t. b. l. 55-58).

2019 m. spalio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vietos, esančios savitarnos automobilių plovykloje „E.“, (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu prie įvažiavimo aptiktos stiklo šukės, daugiau jokių nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (2 t. b. l. 95-100).

2019 m. spalio 28 d. savanoriškame daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad V. T. pateikė vaizdo įrašą iš autoplovyklos „E.“ (2 t. b. l. 101-103).

2019 m. spalio 29 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas. Apžiūros metu užfiksuota, kad įrašas darytas 2019 m. spalio 26 d. 12:02:02. Vaizdo įraše matyti automobilių savitarnos plovykla. Plovykloje yra trys vietos, kuriose galima plauti automobilius, matome, kad jos visos užimtos, o šalia aikštelėje matyti du automobiliai, kurie laukia eilės ir atvažiuoja trečias automobilis ir sustoja į laukimo eilę. Matyti, kad pirmas eilėje stovi „VOLVO“ automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis tamsios spalvos. Matyti, kad už jo stovi pilkos palvos automobilis, kurio bagažinė atidaryta ir prie galinio keleivio pusės rato stovi palinkęs vyriškis (jis pavadintas Nr. 1) ir kažką daro pasilenkęs prie keleivio pusės galinio rato. Tuo tarpu už jo sustoja trečias, tamsios spalvos automobilis ir iš jo galinės keleivio vietos išlipa vyriškis. Vyriškis (jis pavadintas Nr. 2) apsirengęs džemperį tamsios spalvos su šviesios spalvos rankovėmis ir dėvi tamsios spalvos kelnes su kelnių šonuose šviesios spalvos juostomis. Vyriškio asmenybė yra žinoma, t. y. J. J.. Matyti kad vyriškis Nr. 1 uždaro automobilio bagažinę, o tuo tarpu vyriškis Nr. 2 eina link vyriškio Nr. 1 ir jie susitinka prie uždarytos bagažinės. Matyti, kad abu vyriškiai stovi vienas priešais kitą ir kažką kalba, tuo tarpu vyriškis Nr. 2 užsimoja dešine ranka vyriškiui Nr. 1 imituodamas smūgį, tačiau nesuduoda, o vėliau užsimoja dar kartą ir suduoda vyriškiui Nr. 1, vieną smūgį į galvą. Tuo tarpu matyti, kad pirmoje plovykloje, žiūrint nuo įvažiavimo, stovi tamsios spalvos automobilis, kuris padengtas putomis. Antroje plovykloje matyti kaip vyriškis rankose laikydamas vandens pistoletą, plauna juodos spalvos automobilį. Plaudamas automobilį jis yra nugara atsisukęs į įvažiavimą į plovyklą. Trečioje plovyklos vietoje matyti, kad vyriškis iš automobilio vairuotojo pusės, galinės keleivio vietos išima kilimėlį ir nueina. Po gauto smūgio vyriškis Nr. 1 nueina ir sėdasi į savo automobilį, į vairuotojo vietą ir užsidaro vairuotojo duris, tuo metu vyriškis Nr. 2 prieina prie vairuotojo durelių ir vieną kartą spiria dešine koja į durelių pusę. Matyti, kad nuo durelių pabyra šukės. Matyti, kad vairuotojas Nr. 1 pradeda važiuoti, o vyriškis Nr. 2, vaikšto netoli automobilio pirmyn ir atgal išskėtęs rankas į šalis. Matyti, kad vyriškis, kuris plauna tamsios spalvos automobilį pirmoje plovykloje, plaudamas automobilį yra veidu atsisukęs į tą pusę, kurioje yra įvažiavimas į plovyklą. Matyti, kaip vyriškis Nr. 2 prieina prie vairuotojo durelių ir kažką su dešine ranka parodo vyriškiui Nr. 1. Matyti, kad automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo priešai pilką automobilį eilėje, pavažiuoja į priekį, o vyriškis Nr. 1, automobiliu išvažiuoja iš eilės ir tada matome, kad ant jo automobilio užklijuotus (duomenys neskelbtini) ženklus, valstybinio numerio nesimato, nes automobilio galas nešvarus. Vyriškis Nr. 1 apsisuka aikštelėje ir išvažiuoja iš jos, o tuo tarpu vyriškis Nr. 2 dar kartą dešine koja spiria į pilkos spalvos automobilio vairuotojo pusės galines dureles. Tuo tarpu, tamsios spalvos automobilis, kuriuo atvažiavo vyriškis Nr. 2, pavažiavo keliu į priekį ir praleido pravažiuoti pilkos spalvos automobiliui, kurį vairavo vyriškis Nr. 1, iš plovyklos aikštelės (2 t. b. l. 104-107).

2019 m. lapkričio 4 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad V. T. pateikė DVD diską su vaizdo įrašu iš automobilių plovyklos „E.“ (2 t. b. l. 111-113).

2019 m. lapkričio 11 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas DVD diskas su vaizdo įrašais. Apžiūros metu nustatyta, kad DVD-R diskas yra baltos spalvos su dešinėje pusėje užrašu DVD-R 120 min. 4.7 GB 4X/8X/16X, kairėje pusėje DVD užrašu, o viršuje užrašu Nr. 2. Disko viduje yra įrašyti keturi aplankalai, kuriuose yra video failai. Tyrimui reikalingas vaizdo įrašas yra pirmas aplankale pavadinimu 7. Atidarius pirmąjį video failą, pasileidžia vaizdo įrašas, kuriame matyti automobilių savitarnos plovykla. 2019-10-26 d. 12:08:40 val. į tuščia plovyklą įvažiuoja automobilis „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gelsvos spalvos ir „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos. 12:08:49 val. iš automobilio „Volvo V70“ priekinės keleivio vietos išlipa M. J. ir prieina prie šalia sustojusio automobilio „Audi A3“. 12:09:00 val. iš „Audi A3“ galinės keleivio vietos išlipa J. J. ir iškarto dešinės rankos kumščių smūgiuoja M. J. į veidą. Nuo gauto smūgio M. J. atsitraukia atgal, tačiau prie jo vėl prieina J. J. ir dar kartą dešinės rankos kumščiu smūgiuoja M. J. į veidą. Po to M. J. eina lauk iš plovyklos aikštelės. Jį seka J. J., tačiau truputi paėjęs apsisuka ir grįžta prie „Audi A3“ automobilio sustojusio plovimo vietoje. Automobilis „Volvo V70“ išvažiuoja iš plovyklos teritorijos. Iš vaido įrašo matyti, kad „Volvo V70“ automobiliu atvyko du asmenys, o „Audi A3“ automobiliu atvyko 3 asmenys (2 t. b. l. 114-116).

2019 m. spalio 29 d. savanoriškame daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytojas Ž. N. pateikė apžiūrai savo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 117-118).

2019 m. spalio 29 d. automobilio apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „Opel Zafira“ ant kurio priekinės ir galinės dalies matyti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Automobilis pilkos spalvos, 5 durų, galiniai automobilio langai tamsinti. Automobilis su skiriamaisiais (duomenys neskelbtini) automobilio ženklais. Ant automobilio abiejų šoninių pusių geltonos spalvos užrašas (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį iš visų pusių, vizualiai matomų pažeidimų nėra, visi automobilio stiklai sveiki. Atidarius vairuotojo dureles durelių stiklas iš lauko ir vidaus pusės sveikas, jokių pažeidimų nesimato. Apžiūrint vidaus saloną, ties vairuotojo sėdyne ant kilimėlio matyti skaidraus stiklo šukės. Prie vairuotojo sėdynės iš kairės pusės prie durelių ant kiliminės dangos matyti skaidraus stiklo šukių duženos. Po vairuotojo sėdyne, ant metalinės sėdynės konstrukcijos matyti skaidraus stiklo duženos. Apžiūros metu daugiau nusikalstamos veikos požymių nerasta (2 t. b. l. 120-129).

2019 m. lapkričio 8 d. savanoriškame daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytojas M. J. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną IPHONE 6S su SIM kortele „Labas“ apžiūrai (2 t. b. l. 132-134).

2019 m. lapkričio 8 d. telefono apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas mobilaus ryšio telefonas Apple Iphone 6s, Imei (duomenys neskelbtini), jame įdėta Bitės „Labas“ sim kortelė. Apžiūrint telefone esančią susirašinėjimo ir pokalbių programą Messenger. Tarp kontaktų su kuriais susirašinėjo telefono savininkas randamas kontaktas pasivadinęs save „(duomenys neskelbtini)“. Iš šiam kontaktui priskirtos nuotraukos matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra J. J.. Atidarius susirašinėjimą tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir M. J. randamas susirašinėjimas tarp jų, kuris prasideda 2019 m. spalio 26 d., 13:24 val., ir baigiasi 2019 m. spalio 27 d., 12:33 val. Iš susirašinėjimo matyti, jog 2019 m. spalio 26 d., 13:24 M. J. rašo J. J. žinutę su tekstu : „aš tau nieko nepadariau...nieko niekada nesu išdavęs ar pridavęs...“. 2019 m. spalio 27 d. J. J. klausia M. J. kaip jis jaučiasi, į tai M. J. atrašo „žiauriai blogai, kai nuo draugu gauni į snukį“, o J. J. atrašo „nesikrauk senį ( veidukas-šypsenėlė), viskas ok“. Taip pat užfiksuoti skambučiai per „Messenger“ programą vienas kitam. M. J. SMS žinute nusiunčia J. J. savo telefono numerį „(duomenys neskelbtini)“ ir prašo J. J. paskambint. Detalus visas tarp jų vykstantis susirašinėjimas pateikiamas fotolentelėje (2 t. b. l. 135-142).

2019 m. lapkričio 28 d. Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyrius pagal 2019 m. spalio 19 d. Šiaulių apskrities VPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos reikalavimą pateikė 2019 m. spalio 26 d. 12.09 val. telefoninio skambučio garso įrašą (2 t. b. l. 145-147).

2020 m. balandžio 29 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas pateiktas garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrima informacija, gauta iš Bendrojo pagalbos centro apie 2019 m. spalio 26 d., 12.09 val. užfiksuotą pranešėjos pranešimą iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Bendrojo pagalbos centro gauta informacija įrašyta į CD laikmeną, kuri pridedama prie apžiūros protokolo. Apžiūros metu užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir pranešėjos pokalbis (2 t. b. l. 148-151).

Teismas konstatuoja:

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-594/2023, 2K-73-654/2024 ir kt.). Be to, įžūlūs veiksmai gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-52/2012, 2K-407/2013, 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-164-387/2022, 2K-9-594/2023 ir kt.).

BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl to būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Kasacinės instancijos teismo praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018, 2K-160-697/2019, 2K-239-697/2022, 2K-106-697/2024 ir kt.).

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – kaltinamojo visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiųjų M. J., S. A., Ž. N., liudytojų L. B., D. K., D. Š., J. G., D. P., V. T., L. J., A. K. parodymais, apžiūros protokolais, specialisto išvada ir kitais nuosprendyje išvardintais ištirtais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad J. J. 2019 m. rugsėjo 22 d., apie 03.43 val., (duomenys neskelbtini) esančiame naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų, dėl mažareikšmės dingsties, tyčia vieną kartą smogė kairės rankos kumščiu nukentėjusiam S. A. į kairįjį apatinį žandikaulį ir tokiu būdu S. A. padarė apatinio žandikaulio kairės pusės kampo lūžimą, t. y. S. A. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat, J. J. 2019 m. spalio 26 d., apie 12.02 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – plovyklos „E.“ teritorijoje, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia užsimodamas dešine ranka grasino suduoti smūgį nukentėjusiam Ž. N. ir ranka smogė vieną kartą jam į galvą, o nukentėjusiam po suduoto smūgio įsėdus į automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietą, koja spyrė į šio automobilio kairės pusės vairuotojo durelių lango stiklą ir stiklą išdaužė, bei dar kartą spyrė į nuvažiuojančio automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės keleivio durelių lango stiklą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiam Ž. N. fizinį skausmą ir sugadino svetimą, nenustatytos vertės, nukentėjusiojo Ž. N. turtą, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, apie 12.09 val., tyčia smogė du smūgius dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam M. J. į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiam M. J. fizinį skausmą ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismas konstatuoja, kad pagal pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo J. J. padarytos nusikalstamos veikos atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio požymius.

Bausmės skyrimo motyvai

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytą žalą. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas pripažįsta J. J. recidyvistu, kadangi jis, būdamas pilnamečiu nuteistas net septynis kartus už tyčinius įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikaltimus, kėsinantis į įvairias įstatymo saugomas vertybes, padarė du naujus tyčinius nusikaltimus ir po to pasislėpė nuo bausmės vykdymo bei pradėto ikiteisminio tyrimo kol buvo sulaikytas užsienio valstybėje, jo asmenybę neigiamai charakterizuoja tai, kad jis iki jo sulaikymo nedirbo, ilgą laiką gyveno ignoruodamas visuomenei priimtinas moralines normas, savo elgesiu buvo pavojingas visuomenei, kėlė grėsmę.

Teismas, skirdamas J. J. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, baigtumą, kaltės formą jis tyčia padarė vieną apysunkį nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai, ir vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai (kuris taip pat pasireiškė ir pavojumi, sukelti žmogaus sveikatai, turtui), abu nusikaltimai baigti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis yra nevedęs, nedirba, registruoto turto savo vardu neturi, jis baustas už administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka (t. 4, b. l. 114, 118, 120, 124-125), iki jo sulaikymo nedirbo, buvo nuteistas septynis kartus už tyčinius įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikaltimus, yra baustas ir užsienio valstybėse, padarė du naujus tyčinius nusikaltimus netrukus po paskutinio nuosprendžio priėmimo ir po to pasislėpė nuo bausmės vykdymo bei pradėto ikiteisminio tyrimo kol buvo sulaikytas užsienio valstybėje. Kaltinamasis ilgą laiką ik jo sulaikymo gyveno ignoruodamas visuomenei priimtinas moralines normas, savo elgesiu buvo ir yra pavojingas visuomenei, kelia grėsmę. Kaltinamasis ilgą laiką buvo suimtas pagal Europos arešto orderį, nurodo, kad per tą laiką apmastė savo veiksmus, nori pakeisti gyvenimo būdą, pateikė duomenis, kad buvo skatinas suėmimo metu (t. 5, b.l. 57). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką ir vienai svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – žmogaus sveikatai, į tai, kad sistemingas įstatymo uždraustų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu, į tai, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės kaltinamojo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų darymo, nesulaikė ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kuris vėliau buvoo panaikintas, teismas daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl kaltinamajam už nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jų dydį nustatant didesnį, nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus, tačiau mažesnį nei vidurkis.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro pasiūlytas bausmes, t. y. už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytos nusikalstamos veikos padarymą 2 m. laisvės atėmimo bausmę, už BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, šios bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę (pridedamos bausmės dalį nustatant, įvertinus aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes) ir J. J. skirtina galutinė bausmė – dviejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Būtent tokio dydžio galutinė bausmė už padarytas nusikalstamas veikas, teismo nuomone, bus teisinga ir pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta trijų metų laisvės atėmimo bausme, prie jos pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir J. J. paskirtina galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 66 MGL (3300 Eur) bauda. Šiuo atveju atsižvelgiama į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Kaltinamajam paskelbus paiešką, buvo išduotas Europos arešto orderis, kurio pagrindu J. J. buvo suimtas (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. gegužės 1 d. ir laikomas suimtas iki perdavimo Lietuvos Respublikai 2024 m. rugsėjo 17 d., kaltinamasis 2024 m. rugsėjo 18 d. buvo suimtas Lietuvoje (2020 m. rugpjūčio 4 d. pagrindu), suėmimo terminas pratęstas iki 2025 m. kovo 18 d. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytina suėmime, tame tarpe ir vykdant ekstradiciją, išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 1 d.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019).

Kaltinamasis ir jog gynėjas nepateikė teismui jokių argumentų dėl bausmės vykdymo atidėjimo pakartotinai, tokio prašymo nesuformulavo. Kaltinamajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo pasitikėjimo jis nepateisino, pasislėpė nuo bausmės vykdymo ir pradėto ikiteisminio tyrimo, bausmės vykdymo atidėjimas jo atžvilgiu buvo panaikintas. Atsižvelgiant į tai bei į prieš tai nurodytas aplinkybes dėl kaltinamojo charakterizavimo bei nusikaltimų padarymo aplinkybių, nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kaltinamojo neizoliuojant nuo visuomenės, nes iš nurodytų duomenų matyti, kad kaltinamasis nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinės, o dėsninga nusikalstamo elgesio pasekmė, todėl teismas nenustatė pagrindo šiuo atveju taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą (2020 m. kovo 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 2 dalis numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.263 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 551,14 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t. b. l. 181-187), civilinis ieškinys pagrįstas, motyvuotas, su jo dydžiu sutiko ir kaltinamasis, nurodyta turtinė žala priteistina atlyginti civiliniam ieškovui iš kaltinamojo J. J..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius pareiškė 2135,87 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (2 t. b. l. 38-45, 62-63), civilinis ieškinys pagrįstas, motyvuotas, su jo dydžiu sutiko ir kaltinamasis, nurodyta turtinė žala priteistina atlyginti civiliniam ieškovui iš kaltinamojo J. J..

Nukentėjusysis S. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 16 800,00 Eur žalos, t. y. 1800 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės, atlyginimo (1 t., b. l. 146). Kaltinamasis nurodė, jog iš dalies pripažįsta S. A. ieškinį, tačiau mano, kad jis per didelis, sutinka sumokėti 5000 Eur.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. A. parodė, kad savo civilinį ieškinį palaiko, paaiškino, kad nebuvo apsidraudęs, iškentėjo daug kančių. Čekių ir mokėjimo kvitų nerinko, turtinę žalą sudaro pirkti pilna kaina vaistai penkis ar šešis mėnesius, kelionės pas gydytojus, nedarbingumas (algos gaudavo apie 1000 eurų, o nedarbingumas, trukęs 3-4 mėnesius, buvo tik apie 400 eurų). Jaučia diskomfortą iki šios dienos, dar lankosi pas dantistę, nes yra likęs blogas sąkandis. Didžiąją dalį vaistų pirkdamas mokėjo grynaisiais pinigais, negali pateikti įrodymų. Neturtinę žalą sudaro išgyvenimai, pergyvenimas, kad negalėjo net valgyti 3-4 mėnesius, jautė skausmą kiekvieną vakarą, po įvykio mėnesį ar du buvo užsidaręs namuose, negalėjo vykti į darbą, slėgė finansų praradimas, galimybės bendrauti. Po to grįžo į darbą.

Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.

Nukentėjusysis S. A. turtinę žalą pagrindė tik įrodymais dėl prarastų pajamų. Nukentėjusiojo pateiktais duomenimis, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktais duomenimis nustatyta, kad vidutinis S. A. darbo užmokestis (neskaičiuojant rugsėjo mėnesio, kai tapo nedarbingas) buvo 895,33 Eur, jo nedarbingumo laikotarpis tęsėsi nuo 2019 m. rugsėjo 22 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d., už šį laikotarpį nukentėjusiajam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos buvo išmokėta 1687,32 Eur išmoka, atskaičius privalomus mokėti mokesčius (2 t, b. l. 20-27, 40-45, 5 t, b. l. 80-87), taigi, dėl padarytos nusikalstamos veikos per nedarbingumo laikotarpį jis prarado 327,17 Eur pajamų (895,33 Eur x 2 + 223,83 Eur - 1687,32=327,17 Eur).

Nukentėjusysis nepateikė daugiau įrodymų dėl patirtos turtinės žalos, pripažindamas, kad jų negali pateikti, nerinko, atsiskaitė grynaisiais ir pan. Nors nukentėjusysis nurodė, kad lankėsi ir lankosi pas odontologą, tačiau realiai patirtų išlaidų įrodymų nepateikė. Nukentėjusiojo pateiktoje 2019 m. gruodžio 18 d. IĮ (duomenys neskelbtini) odontologijos kabineto medicinos išraše nurodytas nukentėjusiajam paskirtas dantų gydymo planas (5 t., b. l. 76), tačiau viena vertus iš išrašo negalima nustatyti, kurie iš plane nurodyti darbai yra susiję su patirta trauma dėl nusikalstamos veikos, o kurie – ne; antra vertus gydymo suma nurodyta tik apytikslė ( + -2800 Eur). Be to, išrašas sudarytas prieš penkis metus, gydymas, jei jis buvo būtinas, per šį laiką turėjo būti atliktas ir teismui nukentėjusysis turėjo pateikti įrodymus apie patirtas išlaidas, pavyzdžiui odontologijos kabineto išduotą pažymą apie realiai sumokėtas sumas dėl gydymo, tačiau net ir sudarius galimybę nukentėjusiajam surinkti papildomus įrodymus dėl ieškinio, paskelbus pertrauką, tikslių duomenų dėl patirtų išlaidų, susijusių su odontologinėmis paslaugomis, nukentėjusysis teismui nepateikė, taip pat paaiškinimais neįvardino, kad turtinę žalą patyrė dėl papildomų odontologinių paslaugų. Taip pat nukentėjusysis nepateikė įrodymų dėl patirtų išlaidų vaistams bei kelionės išlaidoms, todėl šioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas.

Nukentėjusiajam įrodžius, kad dėl padaryto nusikaltimo patyrė 327,17 Eur turtinę žalą, teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo pagrįstas iš dalies, 327,17 Eur turtinė žala priteistina nukentėjusiajam S. A. iš kaltinamojo J. J.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais CK 6.250 straipsnio 1 dalis. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013, 2K-132-942/2021). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pabrėžiama ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-132-942/2021). Tačiau teismų praktikoje aiškinama, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, trukmę, netekto darbingumo laipsnį, atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse), kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui. Šios aplinkybės reikšmingos, nustatant jų piniginį-kompensacinį ekvivalentą, t. y. priteisiamos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018).

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui.

2019 m. spalio 24 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad S. A. buvo padarytas apatinio žandikaulio kairės pusės kampo lūžis, S. A. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 121-123).

Dėl patirto žandikaulio lūžio nukentėjusysis buvo hospitalizuotas, jam atlikta operacija, keturioms savaitėms rekomenduota nesiremti į žandikaulį, uždėtas įtvaras, dėl ko jam buvo sunku kalbėti, jo valgymas, miegojimas buvo apsunkintas, po operacijos gydytojo pastebėta dislokacija, po žandikaulio gydymo lankėsi pas odontologą, kuri buvo sudarytas gydymo planas po traumos, nuodyta gydymo suma – 2800 Eur (5 t., b. l. 76), situacija dėl lūžusio žandikaulio iki šiol iki galo nėra atsistačiusi, sąkandis netinkamas. Teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje akivaizdu, kad dėl padaryto sveikatos sužalojimo nukentėjusysis S. A. patyrė ilgalaikį skausmą, taip pat dvasinį sukrėtimą neigiamus išgyvenimus, susijusius tiek su gydymu, tiek su buitiniais nepatogumais, turėjo diskomfortą, vieną – du mėnesius buvo užsidaręs namuose, todėl sumažėjo jo bendravimas, po žandikaulio kaulo gydymo ilgai tęsiasi šios traumos įtakotinas dantų gydymas. Pats nukentėjusysis S. A. nurodė, jog iki šiol jaučia jam suduoto smūgio pasekmes, sąkandis liko netaisyklingas po šio smūgio, išreiškė nerimą dėl tolimesnio žandikaulio ir dantų gydymo. Teismas neturi pagrindo netikėti nurodytais nukentėjusiojo S. A. teiginiais, nes juos patvirtina medicininiai išrašai, o nusikalstama veika sukėlė pasekmes – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirtų nepatogumų išsakyti nukentėjusiojo nusiskundimai adekvatūs.

Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Šioje byloje kaltinamasis J. J. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam S. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą vienu smūgiu kumščiu į nukentėjusiojo veidą – pavojingą kūno vietą, po to nukentėjusysis nugriuvo, iki šiol nukentėjusysis jaučia žandikaulio nepatogumus, netaisyklingą sukandimą. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą. Įvertinant kaltinamojo turtinę padėtį, atsižvelgiama į tai, kad J. J. yra darbingas, tačiau nedirbo iki jo sulaikymo, ilgą laiką buvo suimtas pagal Europos arešto orderį, šiuo metu suimtas, registruoto turto, taip pat lėšų banko sąskaitose neturi (t. 4, b.l.112, 118, 120-127), neturi išlaikytinių, nenustatyta ir kitų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis objektyviai negalėtų atlyginti žalos nukentėjusiajam.

Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Pagal nacionalinių teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, jos dydis svyruoja nuo 1000 iki 4 500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-85-594/2024, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-45-1072/2025, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-40-557-2025, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-324-954/2024).

Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, tai, kad patirta trauma sukėlė nukentėjusiajam ilgalaikes pasekmes, tai kad nenustatyta netinkamo nukentėjusiojo elgesio, įtakojusio nusikaltimo padarymą, ar nesavalaikį, ar netinkamą kreipimąsi dėl medicinos pagalbos teikimo, tai, kad kaltinamasis nurodė, jog sutinka atlyginti nukentėjusiajam iki 5000 Eur žalą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiojo J. J. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 4 500 Eur. Nustatyti didesnį neturtinės žalos dydį nėra pakankamo pagrindo, nes nenustatyta, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam būtų esmingai apribotos bendravimo galimybės, jis būtų atskirtas nuo artimųjų, o teismų praktikoje didesnės neturtinės žalos sumos paprastai priteisiamos esant sunkesniems ar daugiau patirtų sužalojimų. Teismo vertinimu, tokio dydžio piniginės kompensacijos priteisimas yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką, todėl laikytinas teisingu.

Kiti klausimai

Kaltinamajam J. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnio, 96 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, septyni CD diskai su garso ir vaizdo įrašais, kurie laikomi prie baudžiamosios bylos, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kaltinamajam J. J. pasislėpus, buvo pakeista kardomoji priemonė, paskelbta paieška, išduotas Europos arešto orderis, kurį vykdant (J. J. ekstradicija iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką) ekstradicijos išlaidos sudarė 2843,32 Eur (t 4, b. l. 70-93). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir todėl išieškotinos iš kaltinamojo (BPK 103, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti J. J. recidyvistu.

Pripažinti J. J. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso padarius Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei 284 straipsnyje ir jį nubausti:

-pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 2 metams;

-pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti J. J. bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (laisvės atėmimu 3 metams ir 66 MGL (3300 Eur) bauda), prie jos pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams ir 66 MGL (3300 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmime (tame tarpe Jungtinėje karalystėje) išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

J. J. bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

J. J. paskirtą kardomą priemonę – suėmimą – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti atlyginti civilinio ieškovo naudai 551,14 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 14 ct) turtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo J. J..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti atlyginti civilinio ieškovo naudai 2 135,87 Eur (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt penkis eurus 87 ct) turtinės žalos atlyginimą iš kaltinamojo J. J..

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. A. naudai iš kaltinamojo J. J. 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų 0 ct.) neturtinės žalos ir 327,17 Eur (trijų šimtų dvidešimt septynių eurų 17 ct) turtinės žalos atlyginimą.

Iš J. J. išieškoti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos 2 843,32 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt tris eurus 32 ct) proceso išlaidų, susidariusių dėl ekstradicijos vykdymo (Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT047044060007821039, AB SEB bankas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,– septynis CD diskus su garso ir vaizdo įrašais (CD su 2019-09-22 vaizdo įrašu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, paimtas pagal 2019-10-01 savanorišką daiktų pateikimo protokolą; CD su 2019-10-26 vaizdo įrašu ir dviem fotonuotraukom iš plovyklos E., paimtas pagal 2019-10-28 savanorišką daiktų pateikimo protokolą; 2 vnt. CD su 2019-10-26 vaizdo įrašu iš plovyklos E., paimti pagal 2019-11-04 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą; CD su 2019-10-26 BPC telefoninio pranešimo garso įrašu, pateiktu 2019-11-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini); CD su 2019-12-30 liudytojos A. K. apklausos vaizdo ir garso įrašu; CD su 2024-09-19 teismo posėdžio dėl kardomosios priemonės vaizdo ir garso įrašu), laikomus prie baudžiamosios bylos, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Vaiva Bėčienė