Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. M. (toliau – ir apeliantas, nuteistasis) gynėjo advokato Česlovo Bakasėno (toliau – ir gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 284 straipsnį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą subendrintos apėmimo būdu bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, visiškai pridėta bausmė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirta subendrinta – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmės dalis, arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, t. y. pridėtas vienas mėnuo, ir paskirta – 3 (trijų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta – 5 (penkių) metų 5 (penkių) mėnesių 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. kovo 12 d. 08.15 val. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, taip pat sulaikymo laikotarpiai nuo 2022 m. gruodžio 6 d. 12.45 val. iki 2022 m. gruodžio 7 d. 11.09 val., nuo 2023 m. sausio 25 d. 16.25 val. iki 2023 m. sausio 26 d. 16.02 val., nuo 2023 m. vasario 3 d. 13.45 val. iki 2023 m. liepos 3 d.

Paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nuspręsta palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteista iš A. M. civilinio ieškovo R. K. naudai 200,33 Eur turinės ir 10 000,00 Eur neturtinės žalos, 41,80 Eur procesinių išlaidų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, jas skaičiuojant nuo priteistos 10 242,13 Eur žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo procesinio sprendimo įvykdymo dienos.

Priteista iš A. M. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 42,84 Eur turtinės žalos už R. L. gydymą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, jas skaičiuojant nuo priteistos 42,84 Eur sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo procesinio sprendimo įvykdymo dienos.

Priteista iš A. M. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 1 139,77 Eur turtinės žalos už R. K. gydymą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, jas skaičiuojant nuo priteistos 1 139,77 Eur sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo procesinio sprendimo įvykdymo dienos.

Priteista iš A. M. 527,64 Eur valstybei už antrinės teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiajam R. K..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninių laikmenų kopijos, paliktini prie bylos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo A. M. gynėjo advokato Česlovo Bakasėno apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, faktinių aplinkybių

10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nors iš nukentėjusiojo parodymų galima spręsti apie nevienkartinį trauminį poveikį jam, tačiau nesant jokių kitų patikimų įrodymų, kurie leistų konstatuoti konkretų nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog gulinčiam ant žemės R. L., A. M. tyčia devynis kartus įspyrė į galvos sritį, todėl skundžiamamae nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės keistinos į „nenustatytą skaičių, bet ne mažiau nei vieną kartą“ (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Toks faktinės aplinkybės pakeitimas A. M. padaryto nusikaltimo kvalifikavimui įtakos neturi, nes BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, baudžiamoji atsakomybė kyla ne už atitinkamus veiksmus, jų skaičių, o sukeltas pasekmes.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte

16. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Tokiais atvejais, nukentėjusiajam patyrus nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis. Jei dėl chuliganiškų motyvų sutrikdoma viešoji tvarka ir kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-506/2013, 2K-269-697/2016).

17. Priešingai nei argumentuojama apeliaciniame skunde, A. M. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nagrinėjamu atveju lėmė ne tik tai, kad jo veiksmai ir nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam R. K. buvo padaryti viešoje vietoje – priešais VšĮ „Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras“ pastatą, bet visuma ir kitų byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių (be sveikatos sutrikdymo kilę kiti padariniai, nusikalstamos paskatos).

18. Kaip nagrinėjamoje byloje nustatė pirmosios instancijos teismas, A. M. viešoje vietoje – priešais VšĮ „Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras“ pastatą, kitų žmonių akivaizdoje, šaligatviu ėjusiam R. K. sudavė tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu į galvos sritį, R. K. parkritus ant žemės, jis, tęsdamas veiksmus, spyrė ne mažiau kaip nei tris kartus gulinčiam nukentėjusiajam į galvos sritį ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą (veido sumušimą ir dešinės momeninės srities sumušimą). Šiuos neteisėtus A. M. veiksmus matė liudytojai P. M., L. D., A. M., E. M. ir M. D.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas P. M. parodė, kad išėjęs iš ligoninės pamatė, kad gatvėje vyras spyrė koja į galvos sritį gulinčiam ant šaligatvio kitam žmogui. Daugiau smūgių jis nematė, tuo metu gatvėje buvo daugiau žmonių, kurie viską matę. Jis nedelsiant priėjo prie jų, keli žmonės nusivijo mušeiką. Sumuštajam, kuris labai sunkiai kvėpavo, nereagavo į aplinką, iškvietė pagalbą (1 t., b. l. 151–154). Tuo tarpu apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. D. parodė, kad stovėdama prie gydymo įstaigos durų, išgirdo duslų garsą, lyg kažkas būtų griuvęs. Atsisukusi pamatė ant šaligatvio gulintį vyrą, kurį į galvos sritį, t. y. į galvos šonus du kartus, spardė kitas vyras, o trečias spyris buvo koja iš viršaus, aukštai, su visa jėga, kad ji net aiktelėjo iš siaubo. Liudytojos L. D. teigimu, gulintis vyras nuo spyrių nesigynė, nesidengė, gal buvo be sąmonės. Ji puolė eiti link mušeikos iš šaukė „ką tu darai“, o ateinantiems žmonėms šaukė kviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Artėdama prie mušeikos norėjo apginti gulintį vyrą, arti nepriėjo, o kai pradėjo šaukti, mušeika išsigando ir ramiai nuėjo tiesiai. Ji spėjo telefonu pafilmuoti nueinanti vyrą. Pasak liudytojos L. D., ji pati buvo išsigandusi (1 t., b. l. 157–160). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kita įvykį stebėjusi liudytoja A. M. taip pat parodė mačiusi, kaip asmuo, ant šaligatvio kažką spardė. Iš pradžių užstojo automobilis, bet paėjusi į šoną pamatė smūgį koją iš viršaus ir, kad ant žemės guli vyriškis. Anot liudytojos A. M., ji matė du spyrius į galvos sritį iš viršaus gulinčiam vyriškiui, o kiek po to spardė, jai nesimatė, bet tikrai daugiau nei du kartus, matėsi iš vyriškio judesių, užmojų, rankų mostus. Jai vyras šūktelėjo skambinti 112, tai ji ir paskambino, pranešė, kad sumuštas žmogus guli be sąmonės, o smurtautojas nueina (1 t., b. l. 163–166). Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir su liudytoja kartu atvykęs jos sutuoktinis E. M., kuris paaiškino, kad išlipęs iš automobilio pamatė, kaip vyriškis trenkė vieną kartą kumščiu į galvos sritį vyrui, kuris iš karto nukrito. Dėl automobilių blogai matė, kas ten vyko toliau, tačiau pagal judesius, iš rankų mostų matė, kad vyras spardė gulintį vyriškį. Liepė skambinti policijai ir greitajai. Sumuštas vyriškis gulėjo, retai kvėpavo, buvo užsimerkęs. Liudytojo E. M. manymu, jis buvo be sąmonės. Kraujo nematė, nes vyras buvo su kapišonu, viena jo plaštaka buvo į viršų, o kita per riešą užsisukusi ir labai mėlyna (1 t., b. l. 169–172). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas policijos pareigūnas, liudytojas M. D. parodė, kad per darbovietės langą pamatė, kaip prie gydymo įstaigos, ant šaligatvio, policijai gerai žinomas asmuo A. M. rankomis ir kojomis muša kitą žmogų. Dėl aikštelėje buvusių automobilių negalėjo matyti, kaip ir kiek kartų buvo suduoti smūgiai ant žemės gulinčiam asmeniui. Reaguodamas į įvykį, su kolega automobiliu vyko į vietą, šalia sumušto asmens stovėjo keturi asmenys ir rankomis rodė į nueinantį vyriškį, todėl jie nestojo ir važiavo link galimo įtariamojo, kurį sulaikė. Pasak liudytojo M. D., A. M. paklaustas, kodėl sumušė žmogų, atsakė, kad ką nori, tą muša. Privažiavus prie įvykio vietos, ant šaligatvio gulėjo vyras, kuris nejudėjo, nekalbėjo, kvėpavimas buvo, į kalbas nereagavo, pasiteiravo, ar iškviesta greitoji pagalba ir sakė nejudinti vyriškio. Liudytojai nurodė, kad gulintį žmogų rankomis ir kojomis sumušė asmuo, kuris yra jų laikino sulaikymo patalpoje (1 t., 175–178). Nors nukentėjusysis R. K. proceso metu tvirtino nepamenantis sumušimo aplinkybių, kadangi buvo išgėręs, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuteistąjį žinojo, matė jį (duomenys neskelbtini), tačiau gatvėje su juo nekalbėdavo, gal tik pasisveikindavo. Pasak nukentėjusiojo R. K., jis buvo užėjęs paprašyti nuteistojo cigaretės, kuris jį pavaišino, kartu parūkė, kažką kalbėjo apie gyvenimą (duomenys neskelbtini), tačiau jokio konflikto nebuvo (1 t., b. l. 108–111). Taigi, sugretinus tarpusavyje minėtų asmenų parodymus matyti, kad liudytojų parodymai bei paaiškinimai esminėse aplinkybėse sutampa su byloje nustatytomis aplinkybėmis bei atitinka tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytas aplinkybes (1 t., b. l. 83–86) bei jas patvirtina.

19. Kaip jau buvo minėta, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas, suniokotas svetimas turtas ir pan. Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje – šalia gydymo įstaigos prieigų, priešais VšĮ „Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centras“ pastatą, esantį Ukmergėje, Vytauto g. 105, apie 08.00 val., kai įprastai toje vietoje yra nemažas srautas žmonių ir šią išvadą patvirtina, jog aptariamą įvykį matė gatvėje buvę keturi asmenys, matant ar girdint ne vienam asmeniui, nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie atvyko greičiau nei buvo iškviesti dėl paties policijos pareigūno, tiesiogiai stebėjusio įvykį per darbovietės langą, greitoji medicinos pagalba, aplinkiniams bei aplinkai demonstruota nepagarba. Taigi pagal aptartus padarinius nuteistasis A. M. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

20. Nors baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nuteistasis A. M. ir apeliaciniame skunde nurodė, kad nukentėjusysis jam lietė pilvą, todėl, būdamas piktas, jį užsipuolė, tačiau nukentėjusysis R. K. proceso metu tokių aplinkybių nenurodė, juolab, jis apskritai neprisiminė aplinkybių dėl sumušimo, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nėra konfliktavęs su A. M.. Nukentėjusysis R. K. parodė, kad jei tai tiesa, kad A. M. jam smūgiavo, tai jis yra nustebęs ir nežino kodėl (1 t., b. l. 108–111). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nuteistojo A. M. poziciją vertina kaip gynybinę, kaip siekį minimizuoti savo neteisėtus veiksmus ir išvengti baudžiamosios atsakomybės.

21. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą. Tačiau pažymėtina, jog motyvai ir tikslai, jų analizė yra svarbūs teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014). Vadinasi, sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka BK 284 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimo sudėtį, turi būti atsižvelgiama ir į tokio elgesio paskatas.

22. Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad smurtinius veiksmus A. M. atliko nesant jokio aiškaus nukentėjusiojo ir nuteistojo asmeninio pobūdžio konflikto, nors jie vienas kitą iki tol ir pažinojo iš gyvenimo (duomenys neskelbtini), tačiau konfliktas įvyko visai kitoje vietoje, nei jų tuometinė gyvenamoji vieta. Akivaizdu, kad tokie teisės ir moralės požiūriu nepriimtini A. M. veiksmai viešoje vietoje buvo pavojingi ne tik konkrečiam nukentėjusiajam, bet ir aplinkai bei aplinkiniams ir dėl jų konfliktą pamatę asmenys patyrė nesaugumo jausmą, kaip nurodė liudytoja L. D., ji buvo išsigandusi, taigi buvo sutrikdytas įprastas žmonių gyvenimas, o svarbiausia, nukentėjusiajam R. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas be jokios paaiškinamos priežasties. Šios nustatytos faktinės aplinkybės atitinka visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo požymius, t. y. viešosios tvarkos pažeidimo padarinius pagal BK 284 straipsnį. Byloje nustatytas konflikto pobūdis, A. M. elgesys su pažįstamu asmeniu, viešoje vietoje be jokios dingsties, matant kitiems asmenims, naudojant prieš jį fizinį smurtą, padarant jam sužalojimus, taip pat patvirtina, kad nuteistasis suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl, įvertinus nuteistojo A. M. veiksmų paskatas, pobūdį, trukmę bei intensyvumą, įvykio vietos specifiką, kitas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistojo nusikalstama veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota pagrįstai, nes jis savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką.

23. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką šio straipsnio dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-506/2013).

25. Atsižvelgdama į aptartas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas A. M. veiksmus kaip nusikalstamų veikų sutaptį pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, teisės taikymo klaidos nepadarė ir nuo teismų praktikos nenukrypo.

Dėl nuteistajam A. M. paskirtos bausmės

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, parinkdamas skirtinų bausmių rūšis ir nustatydamas jų dydį, BK 41 ir 54 straipsnių nuostatų, nepažeidė. Tvirtinti, kad nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra aiškiai per griežta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

28. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. M. paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio, pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šiuo baudžiamojo įstatymo straipsniu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

29. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. M. skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 1–2 punktų reikalavimų, įvertino tai, kad jis tiesiogine tyčia padarė du nusikaltimus, priskiriamus prie nesunkių ir vieną apysunkį nusikaltimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir A. M. asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis anksčiau yra teistas tris kartus, baustas administracine tvarka, nedirbantis, neįrašytas į psichiatrinę ir narkologinę įskaitą. Be to, teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatų, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta A. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti tikslai gali būti įgyvendinti A. M. paskyrus galutinę švelnesnę bausmę ar laisvės atėmimo bausmę paskyrus trumpesniam terminui. Iš byloje esančių Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį (1 t., b. l. 120–127) matyti, kad ankstesniais sprendimais A. M. buvo paskirtos tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmės, be kita ko, už analogiškų smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, tačiau pozityvių išvadų jis nedaro, savo elgesio nekeičia, yra linkęs nusikalsti.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau paminėtas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, pagrįstai už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytų ir nusikaltimų padarymą paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatydamas mažesnius nei šios bausmės, skiriamos atitinkamai už nesunkius nusikaltimus, vidurkis, o už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalie 8 punkte, padarymą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas jos dydį artimą vidurkiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. M. už atskiras nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis bei jų dydžius, pagrįstai atsižvelgė, kad nusikaltimai padaryti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o bendrindamas paskirtas bausmes tarpusavyje, pagrįstai taikė nuteistajam A. M. bendrinimo būdus. Veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarytos realia sutaptimi, todėl už jų padarymą skirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu, o prie subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, visiškai pridėta bausmė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šiuo aspektu pažymėtina, jog tik teismo diskrecijai priskiriama teisė parinkti bausmių bendrinimo būdą, proceso dalyviai gali tik teikti savo pasiūlymus dėl bendrinimo būdo, todėl kolegijos vertinimu, teismo parinktas visiško sudėjimo bausmių bendrinimo būdas neprieštarauja įstatymui, o atsižvelgiant į tai, kad visos A. M. veikos nukreiptos į tą patį objektą (žmogaus sveikatą), pasirinktas bendrinimo būdas laikytinas proporcingu siekiamiems tikslams pasiekti ir laikytinas pernelyg griežtu.

31. Visgi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai subendrino skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę pirma su vėliausiu A. M. atžvilgiu priimtu procesiniu sprendimu - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir tik po to su ankstesniu - Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, be to, bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, įstatymas imperatyviai nurodo į galutinę paskirtą bausmę įskaityti pagal ankstesnį nuosprendį atliktą bausmę, kas rezoliucinėje skundžiamo nuosprendžio dalyje nėra padaryta, todėl šios klaidos ištaisytinos šiuo nuosprendžiu (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

32. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme ir skirtina subendrinta – 5 metų 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė, prie kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatomis, pridėtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 50 parų arešto bausmės dalis – 1 mėnuo, kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu bei 2 dalimi, keistina laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir A. M. skirtina galutinė subendrinta 5 metų 5 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytina pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmės dalis ir įskaityti laikotarpiai.

33. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta įskaityti laikotarpius, A. M. išbūtus laikinajame sulaikyme ir suėmime. Kardomąją priemonę suėmimą nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. BK 139 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kardomosios priemonės baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju, priimtas ne išteisinamasis, o apkaltinamasis nuosprendis, todėl kardomoji priemonė - suėmimas turėjo būti palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Bausmės vykdymo pradžios apylinkės teismas taip pat nenustatė, todėl šie klausimai spręstini šiuo nuosprendžiu, o skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

34. Nagrinėjamu atveju įvertinus nuteistojo kriminalinę patirtį, jį charakterizuojančius duomenis, trumpesnės laisvės atėmimo bausmės arba su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nėra pakankamos užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį ir gali formuoti nebaudžiamumo įspūdį, taigi sudaryti formalaus teisingumo ir formalios bausmės įspūdį. Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš bausmės paskirčių yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Akivaizdu, jog švelnesnių bausmių skyrimas nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jis pakartotinai nusikalsdavo, t. y. sąlyginai švelnios nubaudimo priemonės nuteistojo elgesiui neturėjo jokios įtakos. Pagrindą taip manyti sustiprina ir ta aplinkybė, kad po to, kai nuteistajam A. M. buvo suteiktas pasitikėjimas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 3 d. nuosprendžiu buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir po to, kai Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi išnagrinėjus nuteistojo skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, jo skundas buvo patenkintas ir minėta nutartis panaikinta, t. y. ir vėl įvertinus nuteistojo asmenybę bei elgesį buvo suteiktas pasitikėjimas paliekant taikytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą, šis po septynių dienų, t. y. nuteistasis 2023 m. gruodžio 27 d. padarė nusikalstamą veiką nukentėjusiojo R. L. atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės rodo nuteistojo A. M. antivisuomenines nuostatas bei leidžia pagrįstai spręsti, kad padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o priešingai, buvo įprastas nuteistojo elgesys, rodantis cinišką pastarojo požiūrį į visuomenėje galiojančias elgesio normas.

35. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau aptartų aplinkybių visuma sudarė pagrindą nuteistajam A. M. skirti būtent laisvės atėmimo bausmę bei nustatyti sankcijų ribose numatytą jų dydį. Nors pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BK 75 straipsnio 8 dalies reikalavimų, nepasisakė dėl galimybės nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad remiantis šios nutarties 29–31 dalyse nurodytomis aplinkybėmis sprendžiama, kad šiuo atveju taikyti šį baudžiamojo įstatymo institutą nėra teisinio pagrindo.

Dėl nukentėjusiojo R. K. pareikšto civilinio ieškinio

36. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nukentėjusiajam R. K. priteista 10 242,13 Eur neturtine ir 200,33 Eur turtine žala, prašant sumažinti priteistą 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

37. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą ir šioje dalyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino nukentėjusiojo R. K. dėl nusikalstamos veikos patirtus padarinius, neįvertino nuteistojo veiksmų, patirtos žalos, neatsižvelgė į teismų praktiką analogiškose bylose, dėl to priteisė R. K. nepagrįstai didelę sumą neturtinei žalai atlyginti. Tuo tarpu priteisdamas nurodytą turtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir pagrįstai nukentėjusiajam priteisė 200,33 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusysis į bylą pateikė išlaidas, susijusias su medikamentų pirkimu, maisto papildais, pagrindžiančius įrodymus (vaistinių kvitus) (3 t., b. l. 60–64). Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo priteista 200,33 Eur žalos atlyginimo, dar labiau mažinti priteistą turtinę žalą, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, juolab įvertinus ir tai, kad iš pateiktų medikamentų įsigijimo kvitų matyti, kad iš tiesų nukentėjusysis patyrė kiek didesnę – 203,32 Eur turtinę žalą (7,83+23,70+6,97+15,66+13,26+1,95+8,90+27,23+12,81+12,29+10,64+14,70+11,05+7,73+28,60 = 203,32 Eur). Argumentų, pagrindžiančių prašymą mažinti nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą, nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Taigi, net ir nagrinėjamu atveju, siekiant nepabloginti nuteistojo teisinės padėties, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos nukentėjusiajam priteisimo, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

38. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų A. M. veiksmų – fizinio smurto panaudojimo viešoje vietoje nukentėjusysis R. K. patyrė ne tik nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet ir nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. M. veiksmais nukentėjusiajam R. K. padaryta neturtinė žala. Vis tik, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio ir tenkindamas R. K. pareikštą civilinį ieškinį iš dalies (buvo prašoma priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), neįvertino visų reikšmingų aplinkybių.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1 000 iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024). Tuo tarpu įprastai, didesnio dydžio, kaip nagrinėjamu atveju 10 000 Eur priteisė pirmosios instancijos teismas, priteistina baudžiamosiose bylose dėl tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarius sunkų sveikatos sutrikdymą ir šis dydis svyruoja nuo 1 449 Eur iki 23 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350-222/2015, 2K-170-139/2015, 2K-364-696/2015, 2K-397-222/2016, 2K-604-788/2015, 2K-300-222/2017).

40. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam R. K. iš nuteistojo priteisė 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, lakoniškai motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiajam toks dydis yra pakankama kompensacija už patirtus išgyvenimus, dalinį sveikatos praradimą, stresą ir kitas neigiamas pasekmes. Motyvų, kodėl nukentėjusiajam turėtų būti priteistinas didesnis neturtinės žalos dydis nei nustatytas tokio pobūdžio bylose, kuris svyruoja nuo 1 000 Eur iki 4 000 Eur, pirmosios instancijos teismas nepateikė. Be to, pagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, kad tikslinga įvertinti ir nukentėjusiojo R. K. elgesį, kuomet jis pasišalino iš gydymo įstaigos. Tokią aplinkybę patvirtina byloje esantys duomenys, jog buvo paskelbta nukentėjusiojo paieška dėl jo gyvybei pavojingos būklės (kraujo išsiliejimo į galvą), kuo skubiau grąžinant nukentėjusįjį į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 98–99), kuris buvo sugrąžintas praėjus penkioms valandoms (1 t., b. l. 100). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Nustatant nukentėjusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį, ne mažiau svarbūs ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

41. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat ir į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, trukmę, netekto darbingumo laipsnį, atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse), kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui. Šios aplinkybės reikšmingos, nustatant jų piniginį-kompensacinį ekvivalentą, t. y. priteisiamos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018).

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino nusikalstamos veikos pasekmes, reikšmingas vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, t. y. pagrįstai atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtą sveikatos sutrikdymo mastą, patirtą dvasinį sukrėtimą bei kaltininko tyčią. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dydžius, pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei kartu ir gana atsainų nukentėjusiojo elgesį šiam pasišalinus iš gydymo įstaigos.

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau aptartas bylos aplinkybes, taip pat į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismų praktiką, mano, kad, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismo R. K. priteistos neturtinės žalos dydis – 10 000 Eur – yra per didelis, todėl mažina jį iki 4000 Eur. (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam, teisėjų kolegijos vertinimu, yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką, todėl laikytinas teisingu.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

44. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2024 m. gruodžio 9 d. pažymą Nr. APD-2024-12465 dėl 256,78 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokato Česlovo Bakasėno suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. M..

45. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju teismas A. M. gynėją paskyrė BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 322 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, t. y. atsižvelgdamas į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjo dalyvavimas būtinas, o pats A. M. su jokiu gynėju susitarimo dėl gynybos nebuvo sudaręs. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo A. M., į jo turtinę padėtį (bedarbis), sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Nuteistojo A. M. gynėjo advokato Česlovo Bakasėno apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 11 d. nuosprendį pakeisti.

Pakeisti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas įrodytomis pripažintas faktines aplinkybes, kad „gulinčiam ant žemės R. L. tyčia devynis kartus įspyrė į galvos sritį“ ir nustatyti, kad „spyrė nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip vieną kartą, į galvos sritį gulinčiam ant žemės R. L.“.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl A. M. paskirtos bausmės subendrinimo su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirtomis bausmėmis, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirtą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausme ir skirti subendrintą – 5 (penkerių) metų 4 (keturių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę, prie kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatomis, pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmės dalį – 1 (vieną) mėnesį, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu bei 2 dalimi, pakeisti laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir A. M. skirti galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų 5 (penkių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į A. M. paskirtą galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų 5 (penkių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. teismo baudžiamąjį įsakymą A. M. atliktą bausmės dalį ir įskaitytus laikotarpius.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. M. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiajam R. K. iš nuteistojo A. M. priteistą 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų).

Neišieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų dėl nuteistojo A. M. gynybos apeliacinės instancijos teisme.

Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Šis nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.