- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- 2YT-34939-1012/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28221-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Pareiškėjas
- I. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. G. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Irena Beliačic, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtasis policijos komisariatas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas I. G. skundu prašo panaikinti antstolės Irenos Beliačic patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, taip pat prašo, jei pagal patvarkymą buvo nurašytos arba areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą joms tiek, kiek apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalis nuteistiesiems suteikia teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis, o pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Nurodo, kad skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė, o laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Pareiškėjas nurodo, kad pagal antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje, neatsižvelgiant, ar jos viršija MMA, todėl nelieka lėšų, kurias būtų galima naudoti asmeninėms reikmėms, įsigyti asmeninio naudojimo daiktų.
Antstolė Irena Beliačic 2017 m. liepos 18 d. patvarkymu atsisakė tenkinti I. G. skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodo, kad skolininko I. G. atžvilgiu vykdo (i) vykdomąją bylą Nr. 0011/13/02308 dėl 28, 96 Eur skolos išieškojimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato naudai, (ii) vykdomąją bylą Nr. 0011/13/07109 dėl 231, 70 Eur skolos išieškojimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato naudai, (iii) vykdomąją bylą Nr. 0011/13/07337 dėl 86, 89 Eur skolos išieškojimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato naudai, (iiii) vykdomąją bylą Nr. 0011/14/07493 dėl 289, 62 Eur skolos išieškojimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos naudai. Paaiškina, nustačius, kad skolininkas yra (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 8 d. buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolė pažymi, kad išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą. Antstolė atkreipia dėmesį, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas nustato, kad antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodo, kad CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių išieškoti negalima, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, įrodančių, kad skolininkas gauna CPK 739 straipsnyje numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti išieškojimo. Pažymi, jeigu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 14 dienų pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Kadangi byloje nėra duomenų apie CPK 739 straipsnyje nurodytų lėšų gavimą, nėra pagrindo naikinti arešto. Antstolės vertinimu, skolininkas nepateikė duomenų apie tai, jog iš jo buvo išieškotos lėšos, iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą, todėl skundas netenkintinas.
Suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtasis policijos komisariatas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimo į pareiškėjo skundą teismui nepateikė.
Šalys apie skundo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuotos įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Iš nagrinėjamos civilinės bylos ir vykdomųjų bylų Nr. 0011/13/02308, Nr. 0011/13/07109, Nr. 0011/13/07337, Nr. 0011/14/07493 duomenų nustatyta, kad antstolė Irena Beliačic vykdo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13N-2262561-13 dėl 28, 96 Eur skolos išieškojimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato naudai (1 t., v. b. Nr. 0011/13/02308, l. 1-2), Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.11.-881-831/2013 dėl 231, 70 Eur skolos išieškojimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato naudai (1 t., v. b. Nr. 0011/13/07109, l. 1-4), Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.2-5972-119/2013 dėl 86, 89 Eur skolos išieškojimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato naudai (1 t., v. b. Nr. 0011/13/07337, l. 1-2), Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-6272-865/2014 dėl 289, 62 Eur skolos išieškojimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos naudai (1 t., v. b. Nr. 0011/14/07493, l. 1-3). Antstolė, nustačiusi, kad skolininkas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) (1 t., v. b. Nr. 0011/13/02308, l. 67), 2017 m. birželio 8 d. priėmė Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S-17-11-24615, kuriuo areštavo 637, 17 Eur skolos ir 383, 71 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1020, 88 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) administruojamoje sąskaitoje bei Patvarkymą dėl skolos išieškojimo, Nr. S-17-11-24624, dėl išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų (1 t., v. b. Nr. 0011/13/02308, l. 73-75). Vykdomosiose bylose Nr. 0011/13/02308, Nr. 0011/13/07109, Nr. 0011/13/07337, Nr. 0011/14/07493 nėra duomenų, ar nurodytų patvarkymų pagrindu faktiškai buvo išieškotos lėšos iš skolininko. Pareiškėjas taip pat nenurodė, ar buvo nurašytos lėšos nuo jo sąskaitos, administruojamos įkalinimo įstaigos, bei kokia lėšų kilmė.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Iš pareiškėjo skundo ir vykdomųjų bylų Nr. 0011/13/02308, Nr. 0011/13/07109, Nr. 0011/13/07337, Nr. 0011/14/07493 duomenų nustatyta, kad antstolė, priimdama 2017 m. birželio 8 d. Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S-17-11-24615, nenurodė ribojimo, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į sumą, neviršijančią vienos MMA. Pareiškėjas reikalauja taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą išieškojimo ribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į sumą, neviršijančią vienos MMA.
Pažymėtina, kad kasacinio teismo panašioje savo aplinkybėmis byloje yra išaiškinta, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XL VII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 20 punktas).
Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.
Pabrėžtina, kad CPK 668 straipsniu reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto.
CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 punktas).
Antstolė Irena Beliačic skundžiamame 2017 m. birželio 8 d. Patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S-17-11-24615, nurodė, kad, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštuoja 1020, 88 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, įpareigojo (duomenys neskelbtini) areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolė, priimdama šį patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, t. y. nenurodė, kad, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnis). Nesant nurodytų sąlygų, skundžiamu patvarkymu areštavus visas lėšas, esančias pareiškėjo įkalinimo įstaigoje turimoje sąskaitoje, pareiškėjas neturi teisės naudoti nė dalies piniginių lėšų, pervedamų artimųjų, savo reikmėms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolės 2017 m. birželio 8 d. priimtas patvarkymas Nr. S-17-11-24615 pripažintinas neteisėtu, todėl yra pagrindas tenkinti skolininko skundą iš dalies (žr. taip pat Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-693-553/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-703-275/2017; 2017 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-642-262/2017; 2017 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-685-340/2017; 2017 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-631-794/2017; 2017 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-580-577/2017; 2017 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-384-881/2017, 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2346-803/2016; 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2163-232/2016; 2016 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1477-560/2016).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis pirmiau įvardyta kasacinio teismo nutartimi, iš pinigų sumų, likusių iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto. Tokių lėšų, likusių po išskaitų, bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA (žr. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 punktą).
Vertindamas skundžiamo patvarkymo pagrįstumą, teismas pažymi ir tai, kad prie pinigų sumų, kaip turto rūšies, be kita ko priskirtinos ir lėšos likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų ir skolininko turimos pradėjus išieškojimą. Taigi išieškojimas iš pareiškėjo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, pagal CPK 688 straipsnį yra galimas, tačiau tik skolininko iki pradedant išieškojimą turėtų lėšų apimtyje. Nagrinėjamu atveju antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, nesiaiškino, kokia dalis pareiškėjo įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančių lėšų laikytina jo turtu CPK XLVII skyriaus nuostatų prasme, t. y. kokia pinigų suma pareiškėjui yra likusi iš jos gautų pajamų pradedant išieškojimą, tačiau nukreipė išieškojimą į pareiškėjo gaunamas lėšas, nesilaikydama CPK 733-743 straipsniuose nustatytų ribojimų išieškojimui iš skolininko pajamų.
Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).
Išdėstytų motyvų pagrindu antstolės 2017 m. birželio 8 d. Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S-17-11-24615, naikintinas, ir antstolė įpareigotina išieškoti lėšas iš pareiškėjo, laikydamasi įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos bei vadovaudamasi nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais.
Pareiškėjas taip pat prašė grąžinti lėšas, jeigu jos buvo nuskaitytos nuo arešto taikymo pradžios. Teismui pateiktose vykdomosiose bylose Nr. 0011/13/02308, Nr. 0011/13/07109, Nr. 0011/13/07337, Nr. 0011/14/07493 nėra duomenų apie išieškotas sumas iš skolininko sąskaitos, administruojamos laisvės atėmimo įstaigos – (duomenys neskelbtini), pats pareiškėjas taip pat nenurodo, kokia suma buvo nuskaityta, todėl teismas klausimo dėl šių lėšų grąžinimo nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo I. G. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų tenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolės Irenos Beliačic 2017 m. birželio 8 d. Patvarkymą Nr. S-17-11-24615 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.