- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-04
- Bylos Nr.
- 2S-384-881/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00688-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Kategorijos
- 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės T. G. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė T. G. ir Valstybinė ligonių kasa.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas J. B. kreipėsi į antstolę su skundu (Vykdomoji byla Nr. 0045/10/01298), kuriuo prašė panaikinti areštą jam priklausančioms lėšoms, esančioms Alytaus pataisos namų administruojamoje depozitinėje sąskaitoje. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 bei Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016, tvirtina, jog antstolės veiksmai, kuriais iš nuteistojo (suimtojo) sąskaitos nurašytos piniginės lėšos, kurios neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau ir MMA), yra neteisėti. Antstolė T. G. 2016 m. gegužės 5 d. patvarkymu Nr. 3.5.-S012460 atsisakė tenkinti skolininko J. B. skundą dėl antstolės veiksmų ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0045/10/01298 persiuntė jį teismui. Antstolė nurodė, kad J. B. asmeninėje sąskaitoje, esančioje Alytaus pataisos namuose, laikomoms lėšoms, kurios yra areštuotos 2015 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu, CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos. Antstolė tvirtina, jog CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas taikytinas tik grynųjų pinigų sumai, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, o ne apskritai bet kokio pobūdžio lėšoms. Pažymi, jog CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto, iš kurio negali būti išieškoma, detalus sąrašas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte, kuriame nustatoma, į kokių rūšių turtą ir daiktus negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizini asmenų, įskaitant ir grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino antstolės 2015 m. rugsėjo 11 d. patvarkymą.
6. Teismas nustatė, jog pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0045/10/01298 duomenys patvirtina, kad antstolė T. G. vykdo Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 14 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-109-348/2010 dėl 3 268,27 EUR skolos išieškojimo iš skolininko J. B. trečiosios eilės išieškotojo Valstybinės ligonių kasos naudai. 2015 m. rugsėjo 11 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. 3-5.-S028251 areštuoti lėšas, skolininko J. B. gaunamas Alytaus pataisos namuose, kur skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas J. B. kreipėsi į antstolę T. G. su skundu, prašydamas panaikinti areštą vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0045/10/01298 jam priklausančioms lėšoms, esančioms Alytaus pataisos namų administruojamoje depozitinėje sąskaitoje, pasikeitus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016).
7. Teismas pažymėjo, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išaiškino, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Šiuo išaiškinimu pareiškėjo nurodomoje 2016 m. balandžio 21 d. nutartyje Nr. 2S-988-254/2016 vadovavosi ir Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribojimų išieškoti iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto.
8. Teismas pažymėjo, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), taikytinas ne tik nuteistųjų skolininkų turimiems gryniesiems pinigams, kaip teigia antstolė, bet ir laisvės atėmimo vietos administruojamoje nuteistojo skolininko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms. Todėl teismas padarė išvadą, kad pasikeitus teismų praktikai, koreguotinas ir patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, turinys (dokumento forma).
9. Teismas pripažino antstolės T. G. veiksmus – 2015 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu Nr.3.5.-S028251 nukreipiant išieškojimą į skolininko J. B. pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), neteisėtais. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto vykdytinas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė T. G. prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skolininko skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, nes šios bylos faktinės aplinkybės yra kitokios. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad CPK XLVII skyriuje numatytos taisyklės, taikomos tam turtui ir pajamoms, kurį skolininkas turi tik pradėjus išieškojimą, o ne tam, kuris atsiranda vykdymo eigoje. Išieškojimas iš skolininko buvo pradėtas vykdyti 2010 m. rugpjūčio 16 d., todėl šiuo atveju netaikomas CPK 688 straipsnio 1 dalyje numatytas ribojimas išieškoti iš pinigų sumos, neviršijančios vienos minimalios mėnesinės algos. Aiškinant šia nuostatą priešingai, susidarytų situacija, kai skolininko sąskaitoje laikant ne didesnę nei viena minimali mėnesinė alga sumą ir sąskaitą nuolat papildant pinigų įnašais, neviršijančiais MMA sumos, išieškojimas taptų neįmanomas.
10.2. bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumą, esančią pas kitus asmenis, taip pat pinigų sumas, priklausančias skolininkui iš kitų asmenų;
10.3. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte nurodyta, kad nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolė, nustačiusi, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, priėmė skundžiamą patvarkymą. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, taigi antstolė veikė teisėtai.
10.4. skolininkas klaidingai vadovaujasi CPK 668 straipsniu, nurodydamas, jog negalima nukreipti išieškojimo į skolininko pajamas, mažesnes nei Vyriausybės nustatytas MMA, kadangi skolininkui į įkalinimo įstaigą pervedamos artimųjų lėšos, kaip parama, nepatenka nei į CPK 668 straipsnyje nustatytą sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, nei į CPK 739 straipsnyje nustatytą sąrašą, todėl išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas.
10.5. CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata galėtų būti taikoma lėšoms, kurios liko skolininko iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išlaidų išieškojimo. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, skolininkas negauna jokių pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, todėl CPK 668 straipsnio dalies norma netaikoma.
11. Išieškotojas Valstybinė ligonių kasa atsiliepimo į suinteresuoto asmens antstolės atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintas antstolės patvarkymas nukreipti išieškojimą į skolininko J. B. pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su vykdymo institutu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolė T. G. vykdo Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 14 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-109-348/2010 dėl 3 268,27 EUR skolos išieškojimo iš skolininko J. B. trečiosios eilės išieškotojo Valstybinės ligonių kasos naudai. 2015 m. rugsėjo 11 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. 3-5.-S028251 areštuoti lėšas, skolininko J. B. gaunamas Alytaus pataisos namuose, kur skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę.
13. Vertindamas antstolės veiksmus ir pripažindamas juos neteisėtais pirmosios instancijos teismas rėmėsi aukščiau nurodyta Kasacinio teismo nutartimi. Taigi, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į naujausią Kasacinio teismo praktiką, suformuotą 2016 m. kovo 23 d. nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje išaiškinti išieškojimui iš fizinių asmenų turto taikomi apribojimai pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodydamas tik esminius nutarties argumentus.
14. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius), t. y. vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų ir jų išskaitų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.
15. Pagal Kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz. gaunamos iš artimųjų) kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 str.), kurių dydis, kaip jau buvo minėta, reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.
16. Taigi remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolės priimtą 2015 m. rugsėjo 11 d. patvarkymą Nr. 3.5.-S028251 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriame nenurodytas reikalavimas vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA (CPK 736 str.), pripažino neteisėtu.
17. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad išieškojimo nukreipimas į skolininko gaunamas pajamas, mažesnes nei vienas MMA, apskritai nėra galimas. Pažymėtina, jog išieškojimas iš skolininko gaunamų kitų pajamų yra galimas atliekant išskaitas pagal CPK 736 straipsnį, o CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo nereglamentuoja CPK LI skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 punktas).
18. Dėl kitų apeliantės atskirojo skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
19. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog panaikindamas antstolės priimtą patvarkymą pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Kasacinio teismo praktikos ir priėmė teisingą bei pagrįstą nutartį, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.