Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens antstolio I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal S. Z. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys B. S., L. S., SĮ „Susisiekimo paslaugos“, antstolis I. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino prašymą panaikinti antstolio patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje nustatyta, kad antstolis I. G. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0008/12/01204,Nr. 0008/15/01296,Nr. 0008/15/02669, Nr. 0008/15/05050, 0008/15/05870, 0008/15/05900 dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko S. Z. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai, Nr. 0008/03/03547 dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko S. Z. išieškotojo B. S. naudai ir Nr. 0008/03/03548 dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko S. Z. išieškotojo L. S. naudai. 2016 m. rugsėjo 29 d. antstolis vykdomojoje byloje Nr. 000/03/03547 priėmė patvarkymą Nr. S1-14819 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir nurodė, kad areštuoja 358,69 Eur skolos ir 386,37 Eur vykdymo išlaidų (iš viso 745,06 Eur) iš skolininkui S. Z. priklausančių sąskaitų, esančių Lukiškių tardymo izoliatoriaus sąskaitoje, su reikalavimu minėtą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Ta pačią dieną, t. y. 2016 m. rugsėjo 29 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S1-14816 dėl skolos išieškojimo, kuriame nurodė kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų dalies, neviršijančios vienos MMA.Skundu apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininko lėšos, esančios laisvės atėmimo įstaigos sąskaitose, yra laikomos kitomis pajamomis CPK 736 straipsnio prasme, taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Apeliantas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, kadangi pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Kaip nurodo apeliantas, šiuo atveju netaikytina taisyklė, kad negalima išieškoti iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo vietos įstaigos sąskaitoje, kadangi pastarosios lėšos nėra laikomos darbo užmokesčiu ar jam prilyginamomis kitomis pajamomis, todėl nepatenka į CPK 736 straipsnio taikymo sritį. Be to, valstybė garantuoja būtiniausių skolininko poreikių užtikrinimą , todėl šiuo atveju nėra taikytinas ir 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas išieškoti iš skolininko turto, neviršijančio 1 MMA dydžio. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto argumentu nesutinka. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Apeliantas klaidingai teigia, kad skolininko S. Z. pajamos, esančios laisvės atėmimo įstaigos sąskaitose, nelaikomos kitomis pajamomis CPK 736 straipsnio atžvilgiu. Apeliantas aiškindamas ,,kitų pajamų“ sąvoką, remiasi CPK 737 straipsnyje įtvirtintu sąrašu. Su tokiu apelianto aiškinimu sutikti negalima, kadangi CPK 737 straipsnis nurodo sąrašą pajamų, kurios yra prilyginamos darbo užmokesčiui, o CPK 736 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, apeliantas neteisingai teigia, kad kitomis pajamomis yra laikomos pajamos, įvardytos CPK 737 straipsnyje, t. y. kad tai pajamos, prilyginamos darbo užmokesčiui. Aiškinant CPK 736 ir 737 straipsnius galima išskirsti trijų rūšių pajamas: darbo užmokestis, darbo užmokesčiui prilyginimo pajamos ir kitos pajamos. Teismų praktikoje CPK 736 straipsnio prasme kitos pajamos yra vienkartinės ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamos lėšų įplaukos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi nagrinėjamu atveju, skolininko S. Z., į Lukiškių tardymo izoliatoriaus sąskaitą gaunamos lėšos, prilyginamos kitoms pajamoms – vienkartinėmis ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamomis lėšų įplaukomis, ir atsižvelgiant į tai, kad tokios pajamos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nustatytą sąrašą sumų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, išieškojimas iš S. Z. lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, turi būti vykdomas laikantis CPK 733 – 743 straipsniuose nustatytos tvarkos.Apeliantas 2016 m. rugsėjo 29 d. priėmė du patvarkymus. Vienu patvarkymu (Nr. S1-14816) antstolis, vadovaudamasis CPK 611, 733-743 straipsniais nurodė areštuoti 70 ir 20 procentų dalis nuo skolininko gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilyginamų kitų pajamų. Kitu patvarkymu (Nr. S1-14819) antstolis, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, nurodė areštuoti visas skolininko lėšas. Taigi, antrasis antstolio patvarkymas buvo priimtas netinkamai pritaikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą ir sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patvarkymas Nr. S1-14819 buvo nepagrįstas, t. y. nepagrįstai remiantis CPK 688 straipsniu bei perteklinis. Apelianto minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje taip pat nurodoma, kad CPK 688 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl antstolis nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad valstybė garantuoja bausmę atliekančio skolininko S. Z. minimalių ir būtinų poreikių patenkinimą, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Todėl šiuo atveju, net jei antstolis būtų vykdęs išieškojimą taikant CPK 688 straipsnį (jei šio straipsnio taikymas būtų buvęs pagrįstas), jis vis tiek negalėtų nepaisyti CPK 688 straipsnio 1 dalyje nustatyto ribojimo – išieškoti iš skolinimo S. Z. turto, kuris neviršija 1 MMA dydžio. Išnagrinėjus atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą dėl antstolio neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.