- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- 2S-703-275/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio Armino Naujokaičio atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo (skolininko) S. Z. (S. Z.) skundas dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų (suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, prašydamas: 1) panaikinti antstolio patvarkymą, kiek yra ribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis įkalinimo įstaigos parduotuvėje; 2) jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti lėšų areštą, kiek yra ribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Skundu nurodo, jog pagal antstolio patvarkymą išieškojimas yra nukreipiamas į visas pareiškėjo lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, tai yra net ir į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimaliosios mėnesinės algos. Todėl nelieka pajamų, kurias pareiškėjas galėtų panaudoti savo reikmėms, tai yra nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas antstolio patvarkymas prieštarauja Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 daliai, 733-743 straipsniams. Antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė šį skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Be to, lėšos nebuvo nurašytos. Antstolis taip pat nurodo, kad pareiškėjas, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, yra išlaikomas valstybės lėšomis. Valstybė garantuoja ir užtikrina būtiniausių pareiškėjo poreikių patenkinimą (Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi patenkino skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikino antstolio 2016 m. rugsėjo 23 d. patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog antstolis 2016 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 688 straipsnio nuostatomis, areštavo pareiškėjo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (105,42 Eur). Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi (bylos numeris 3K-3-154-313/2016), konstatavo, jog antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, nepagrįstai vadovavosi Civilinio proceso kodekso 688 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjo lėšos, esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje, turėtų būti kvalifikuojamos kaip kitos gaunamos pajamos ir išieškojimas iš tokių lėšų turi būti vykdomas pagal Civilinio proceso kodekso 733-743 straipsnius. Antstolis, areštavęs visas gautinas sumas (įsiskolinimo ir vykdymo išlaidų apimtimi), nesilaikė normų, reglamentuojančių išieškojimą iš pajamų (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnis). Be to, jeigu areštuotos lėšos ir nebūtų prilygintos kitoms pajamoms, antstolis vis tiek neturėtų teisės areštuoti visos sumos (įsiskolinimo ir vykdymo išlaidų apimtimi), nes galiotų Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio numatytas draudimas išieškoti iš sumos, mažesnės negu viena minimalioji mėnesinė alga.
Atskirojo skundo argumentai
Antstolis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį ir atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas yra grindžiamas tokiais argumentais:Tiek skundu dėl antstolio veiksmų, tiek ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nenurodomos konkrečios pareiškėjo teisės įsigyti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis pažeidimo aplinkybės. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog kažkuris antstolio veiksmas (dokumentas) yra neteisėtas, daryti. Pirmosios instancijos teismas nurodo, jog išieškojimas iš pareiškėjo lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, turi būti vykdomas pagal Civilinio proceso kodekso 733-743 straipsnių nuostatas. Tačiau teismas neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjas nedirba ir nėra pateikęs duomenų, patvirtinančių, jog jis periodiškai gauna pajamas, kurios galėtų būti prilygintos kitoms pajamoms (Civilinio proceso kodekso 737 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo išvados, jog išieškojimas iš pareiškėjo lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, turi būti vykdomas pagal Civilinio proceso kodekso 733-743 straipsnius, pagrįstumo. Antstolis laikosi pozicijos, jog tokios lėšos negali būti laikomos kitomis pajamomis, prilygintinomis darbo užmokesčiui. Civilinio proceso kodekso 737 straipsnis numato, kokios pajamos prilyginamos darbo užmokesčiui. Be kitų pajamų, darbo užmokesčiui prilyginami laimėjimai loterijose, konkursuose, varžybose (Civilinio proceso kodekso 737 straipsnio 5 punktas). Vadinasi, įplaukų periodiškumas nėra būtinoji pajamų prilyginimo darbo užmokesčiui sąlyga. Kitaip tariant, darbo užmokesčiui prilyginamos ir vienkartinės įplaukos (pajamos). Civilinio proceso kodekso 737 straipsnis nenumato, jog darbo užmokesčiui gali būti prilyginamos ir kitos – šios normos tiesiogiai nenumatytos – pajamos. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima suabsoliutinti aptariama procesinės teisės norma numatyto reguliavimo ir teikti tokio aiškinimo, jog Civilinio proceso kodekso LI skyriaus normos, reglamentuojančios išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką, taikomos tik išieškojimams iš darbo užmokesčio ir tokių pajamų, kurias tiesiogiai numato Civilinio proceso kodekso 737 straipsnis. Ši procesinės teisės norma negali būti aiškinama atskirai nuo kitų to paties Civilinio proceso kodekso skyriaus normų. Civilinio proceso kodekso 738 straipsnis numato išieškojimo iš socialinio draudimo pašalpų ir išmokų ypatumus. Civilinio proceso kodekso 739 straipsnis pateikia baigtinį pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, sąrašą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sisteminis šių proceso įstatymo normų (Civilinio proceso kodekso 737-739 straipsniai) aiškinimas sudaro pagrindą teigti, jog pajamomis, kurių atžvilgiu taikoma Civilinio proceso kodekso LI skyriaus nustatyta išieškojimo tvarka, turi būti laikomos visos skolininkui priklausančios pinigų sumos, kurios nėra numatytos Civilinio proceso kodekso 738-739 straipsniais. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad išieškojimui iš pareiškėjo lėšų taikytinos Civilinio proceso kodekso LI skyriaus numatytos taisyklės (733-743 straipsniai), yra pagrįsta.Civilinio proceso kodekso 733 straipsnio 3 dalis numato, jog patvarkymu dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų, be kita ko, turi būti nurodomas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis. Skundžiamu antstolio patvarkymu nėra nurodytas išskaitų, kurias numato Civilinio proceso kodekso 736 straipsnis, dydis. Šio nurodymo nebuvimas yra esminis skundžiamo antstolio patvarkymo trūkumas, užkertantis kelią išieškojimui iš pareiškėjo lėšų pagal Civilinio proceso kodekso LI skyriaus numatytas taisykles vykdyti. Kartu aptariamo nurodymo nebuvimas sudaro pagrindą antstolio patvarkymui panaikinti. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamą antstolio patvarkymą. Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų kėlė klausimą dėl Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies numatyto išieškojimo ribojimo taikymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi glaustai pasisakė šiuo klausimu. Aptariamas klausimas yra netiesiogiai keliamas ir atskiruoju skundu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nors šio klausimo išsprendimas ir neturi įtakos bylos baigčiai, pasisako dėl Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies numatyto išieškojimo ribojimo taikymo. Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato, jog, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininkui ar jo šeimai pragyventi, darbui pagal jo profesiją ar mokytis. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Ši procesinės teisės norma numato išieškojimo iš pinigų sumos, neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos, ribojimą. Tačiau nereiškia, jog šis ribojimas yra absoliutus ir visais atvejais turi būti besąlygiškai taikomas. Aptariama nuostata, numatanti išieškojimo iš pinigų sumos, neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos, ribojimą, turi būti aiškinama visame Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies kontekste, atsižvelgiant į šios normos esmę ir tikslą. Teisinis reguliavimas, kurį nustato Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis, skirtas būtiniausiems skolininko – fizinio asmens – poreikiams (pragyvenimo, darbo, mokymosi ir specialiesiems) užtikrinti. Valstybė, nustatydama išieškojimo iš Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies numatyto turto, įskaitant pinigų sumos, neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos, ribojimus, siekia sudaryti skolininkui – fiziniam asmeniui – sąlygas užsitikrinti bent jau minimalų būtiniausių poreikių patenkinimą. Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Vadinasi, valstybė užtikrina būtiniausių pareiškėjo poreikių patenkinimą (Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis). Nereiškia, jog pareiškėjo, kaip nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, statusas savaime užkerta kelią Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies numatytai garantijai taikyti. Tiesiog pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, kad jo atžvilgiu, siekiant užtikrinti Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies numatytus tikslus, tai yra būtiniausių poreikių patenkinimą, turi būti taikomas išieškojimo iš pinigų sumos, neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos, ribojimas. Pareiškėjas, kaip minėta, skundu dėl antstolio veiksmų kėlė klausimą dėl aptariamo išieškojimo ribojimo taikymo. Tačiau pareiškėjas nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių, jog pinigų suma, neviršijanti vienos minimaliosios mėnesinės algos, yra būtina Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies numatytiems tikslams užtikrinti. Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų reikalavo užtikrinti teisę įsigyti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis. Tačiau vien paties reikalavimo pareiškimo, aiškiai neįvardijus ir nepagrindus, kokie būtinieji pareiškėjo poreikiai nėra užtikrinami, nepakanka pareiškėjo teisei Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalies numatytu būdu ginti. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, konstatuotina, jog, priešingai negu nurodo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo aptariamam išieškojimo ribojimui taikyti.Kaip pripažinta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamą antstolio patvarkymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą nutartį nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį nepakeistą.