Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) A. Z. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ar kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.). CPK 736 str. nustato pajamų rūšis į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Lėšos priklausančios skolininkui ir esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje nepatenka į išvardintą sąrašą pajamų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo. Kadangi lėšos pagal antstolio patvarkymą iš skolininko sąskaitos nurašytos nebuvo, teismas skolininko argumentus, kad antstolis negali nurašyti jam priklausančių lėšų, neviršijančių Lietuvos Respublikos nustatyto minimlaus mėnesio atlyginimo, atmetė. Antstolis areštuodamas skolininko lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje vykdymo tvarką reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis M. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0028/13/03461, pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 14185707 (išieškotojas SĮ „Susisiekimo paslaugos), vykdomąją bylą Nr. 0028/13/03062 pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2013 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 14113709 (išieškotojas SĮ „Susisiekimo paslaugos), vykdomąją bylą Nr. 0028/15/00083 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-45126-155/2014 (išieškotojas UAB „4finance“) dėl bendros skolos pagal minėtus vykdomuosius raštus išieškojimo iš skolininko A. Z.. Nustatyta, kad atliekant vykdymo veiksmus antstolis 2016 m. gegužės 23 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo skolininko lėšas šioje sąskaitoje 345,04 EUR skolos sumai ir 203 EUR vykdymo išlaidų sumai išieškoti, viso 548,02 Eur, patvarkė pervesti areštuotas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš pareiškėjo A. Z. skundo matyti, jog pareiškėjas nesutinka su antstolio priimtu patvarkymu, kuriuo areštuotos jo pajamos, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016. Pareiškėjas skunde nurodo, kad pagal skundžiamą patvarkymą iš jo yra išieškomos visos jam priklausančios (artimųjų pervedamos) piniginės lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepaisant to, jos viršija 1 MMA ar ne, todėl jam nelieka jokių pajamų, kurias jis galėtų naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, atkreipė dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Minėtos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas.