- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-25
- Bylos Nr.
- 2S-2346-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23596-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (suinteresuoto asmens) antstolės V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. M. ir Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Apeliacinėje byloje sprendžiama, ar lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos administruojamoje sąskaitoje, taikomi įstatyme įtvirtinti išieškojimo iš fizinių asmenų turto apribojimai.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas S. M. kreipėsi į antstolę V. M. su skundu, prašydamas panaikinti patvarkymo dalį, kuria yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), o tuo atveju, jeigu buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, grąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą lėšoms toje dalyje, kurioje yra ribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pareiškėjas skunde rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-154-313/2016 ir nurodė, jog antstolė nepagrįstai, neatsižvelgdama į teismų praktiką, išieško iš jo asmeninėje sąskaitoje esančių lėšų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Pažymi, jog dėl nurodytos aplinkybės nebelieka pajamų, kurias galima panaudoti asmeninio naudojimo daiktams įsigyti, o jis neturi galimybių įsigyti reikiamų priemonių kitaip kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis (b. l. 2-3).
4. Antstolė V. M. 2016 m. liepos 1 d. patvarkymu skolininko skundo dėl antstolės veiksmų netenkino ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Antstolė nurodė, jog patvarkymas atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 8 priede esančią formą, skirtą užtikrinti veiksmingesnį išieškojimą iš bausmes atliekančių asmenų. Pažymėjo, jog iš laisvės atėmimo vietoje esančios skolininko sąskaitos 2015 m. buvo gauti tik du pavedimai, t. y. 2015-03-20 35 Eur ir 2015-10-19 93,85 Eur. Pažymėjo, kad nustačiusi, jog skolininkas gauna draudžiamąsias pajamas Vilniaus pataisos namuose, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 733 straipsniu, priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo, kuriuos persiuntė vykdyti Vilniaus pataisos namų administracijai. Nurodė, jog išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų vykdomos CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka, o skolininkas klaidingai vadovaujasi CPK 668 straipsniu, nurodydamas, kad negalima nukreipti išieškojimo į skolininko pajamas, mažesnes nei nustatytas MMA. Skolininko draudžiamosios pajamos, gaunamos iš Vilniaus pataisos namų, nėra priskiriamos nei vienai CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Pažymėjo, jog iš skolininko darbo užmokesčio išieškota ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 229,99 Eur suma (4 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino antstolės 2014 m. gegužės 22 d. patvarkymą dėl turtinių teisių arešto Nr. 44 15 2014 05 22 10908.
6. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuota praktika ir pažymėjo, jog pareiškėjo, būnant laisvės atėmimo vietos įstaigoje, periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Pažymėjo, jog minėta Kasacinio teismo praktika taip pat paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA išieškojimas apskritai negalimas.
7. Konstatavo, jog antstolė, skundžiamame patvarkyme laisvės atėmimo vietos įstaigai – Vilniaus pataisos namams – nurodydama areštuoti ir pervesti skolininkui išmokėtinas pinigines lėšas, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų (CPK 733–743 straipsniai), todėl pareiškėjas neturi teisės naudoti nė dalies piniginių lėšų, pervedamų artimųjų, savo reikmėms. Sprendė, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą antstolės patvarkymas dėl turtinių teisių arešto pripažinti neteisėtu.
8. Pažymėjo, kad antstolės priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kuriais iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalavo daryti išskaitas, laikytini pagrįstais ir būtent pagal juos (tokia tvarka) turi būti išieškoma iš pareiškėjui į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą jo artimųjų pervedamų lėšų.
9. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Kasacinio teismo praktiką iš pinigų sumų, likusių iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto ir bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA (b. l. 14-17).
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir palikti galioti patvarkymą dėl turtinių teisių arešto. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
10.1. skolininkas klaidingai vadovaujasi CPK 668 straipsniu, nurodydamas, jog negalima nukreipti išieškojimo į skolininko pajamas, mažesnes nei Vyriausybės nustatytas MMA, kadangi skolininko draudžiamosios pajamos, gaunamos iš Vilniaus pataisos namų, nepriskiriamos nei vienai iš CPK 668 straipsnyje ar CPK 739 straipsnyje nurodytų sumų, iš kurių išieškojimas yra negalimas;
10.2. patvarkymu areštuotos lėšos reikalingos išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms išieškoti. CPK 739 straipsnyje nustatytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas negalimas, tačiau skolininkas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę jog gaunamos lėšos patenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas negalimas. Pažymi, jog veikė laikydamasi įstatymų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, jokių teisės aktų normų nepažeidė.
Atsiliepimas
11. Pareiškėjas bei išieškotojas Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimų į suinteresuoto asmens antstolės V. M. atskirąjį skundą pagal CPK 335 straipsnio 2 dalį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl antstolės veiksmų, vykdant baudų išieškojimą iš skolininko S. M. pagal Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos 2007-01-24 administracinio teisės pažeidimo nutarimą Nr. E528653 (v. b. Nr. 0015/07/10908 1 l.), 2007-02-27 administracinio teisės pažeidimo nutarimą Nr. E229578 (v. b. Nr. 0015/07/11072 1 l.) ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-09-23 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-4899-506/2010 (v. b. Nr. 0015/10/04401 1 l.). Nustatyta, kad atliekant vykdymo veiksmus antstolė 2014-05-22 priėmė skundžiamą patvarkymą dėl turtinių teisių arešto Nr. 44 15 2014 05 22 10908, adresuotą Vilniaus pataisos namams, kuriuo areštavo skolininkui priklausančias turtines teises į jam išmokėtinas pinigines lėšas 10 051,22 Lt sumai bei nurodė, pinigines lėšas, išmokėtinas skolininkui, pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (v. b. Nr. 0015/07/10908 57 l.). Iš skolininko pagal minėtus patvarkymus išieškota iš viso 358,84 Eur (v. b. Nr. 0015/07/10908 109-110 l.). Nustatyta, jog pareiškėjas S. M. nesutinka su antstolės priimtu patvarkymu, kuriais areštuotos jam priklausančios sąskaitoje esančios lėšos, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016.
13. Pažymėtina, jog vertindamas antstolės veiksmus ir pripažindamas juos neteisėtais pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi aukščiau nurodyta Kasacinio teismo nutartimi. Taigi, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į naujausią Kasacinio teismo praktiką, suformuotą 2016 m. kovo 23 d. nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje išaiškinti išieškojimui iš fizinių asmenų turto taikomi apribojimai pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodydamas tik esminius nutarties argumentus.
14. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius), t. y. vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų ir jų išskaitų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.
15. Pagal Kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz. gaunamos iš artimųjų) kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai), kurių dydis, kaip jau buvo minėta, reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.
16. Taigi remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolės priimtą 2014-05-22 patvarkymą Nr. 44 15 2014 05 22 10908 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriame nenurodytas reikalavimas vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA (CPK 736 straipsnis), pripažino neteisėtu.
17. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi argumentu, jog išieškojimo nukreipimas į skolininko gaunamas pajamas, mažesnes nei vienas MMA, negalimas. Pažymėtina, jog išieškojimas iš skolininko gaunamų kitų pajamų yra galimas atliekant išskaitas pagal CPK 736 straipsnį, o CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo nereglamentuoja CPK LI skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 punktas). Kaip jau buvo minėta, minėtus argumentus konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
18. Dėl kitų apeliantės atskirojo skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
19. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog panaikindamas antstolės priimtą patvarkymą pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Kasacinio teismo praktikos ir priėmė teisingą bei pagrįstą nutartį, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties. Remiantis išdėstytu vertintina, jog atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.