Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio D. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-15 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą dėl antstolio D. T. veiksmų, suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas 2016-11-07 skundu prašo panaikinti antstolio 2015-12-03 patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti būtiniausių reikmenų ir maisto produktų (pagal fiziologines mitybos normas, atsižvelgiant į pareiškėjo ligą) įkalinimo įstaigos parduotuvėje, t. y. leisti pareiškėjui įsigyti būtiniausius pragyvenimui reikmenis įkalinimo įstaigos parduotuvėje už pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA.

Antstolis D. T. 2016-11-21 priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 1 dalis, Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti būtiniausių pragyvenimui reikmenų ir maisto produktų. Pažymi, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6 punktą, išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA – 380 EUR. Pasak pareiškėjo, toks teisinis reguliavimas reikšmingas skundžiamo patvarkymo požiūriu, kadangi skundžiamas patvarkymas nagrinėjamu atveju apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, kurių negali užtikrinti įkalinimo įstaiga. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikiamų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Pareiškėjo teigimu, laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo. Pareiškėjas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pagal skundžiamą patvarkymą iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms. Pareiškėjas papildomai teismui pateiktame 2016-12-06 prašyme nurodė, kad jis nėra pakankamai aprūpinamas būtinais pragyvenimui reikmenimis, ypač higienos reikmenimis, rūbais, avalyne, todėl antstoliui nurašius 100 procentų lėšų, esančių jo sąskaitoje įkalinimo įstaigoje, jis pats neturi galimybės jų įsigyti. Taip pat nurodė, kad antstolis klaidina teismą, nurodydamas, kad neturi duomenų, patvirtinančių, kad pradėjus išieškojimą, pareiškėjui priklausančioje Alytaus pataisos namų sąskaitoje buvo pinigų suma, neviršijanti vienos MMA, ir kurios atžvilgiu turėjo būti taikytos CPK 668 straipsnio nuostatos.

Antstolis patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-29 nutarimą Nr. A2.2-4716-654/2011 dėl 86,89 EUR skolos išieškojimo iš skolininko A. Z. išieškotojos valstybės naudai. Nurodė, kad vadovaujantis CPK 688 straipsniu ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, 2015 m. gruodžio 3 d. buvo išsiųstas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pažymi, kad skolininkui esant Alytaus pataisos namuose, jis yra visiškai išlaikomas valstybės ir aprūpintas visaverčiu maistu, suimtiesiems yra užtikrintas nemokamas maitinimas ir aprūpinimas apranga bei kitais būtiniausiais reikmenimis. Nurodo, kad antstolio funkcijos nesuteikia jam teisės vertinti ir nuspręsti, ar valstybės suteikiamas aprūpinimas suimtajam yra pakankamas. Be to, pažymi, kad laisvės atėmimo įstaigos parduotuvėje įsigyjamos prekės skirtos papildomiems, bet ne būtiniesiems poreikiams tenkinti, todėl nagrinėjamu atveju CPK 668 straipsnis netaikytinas. Teigia, kad 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, taikytina ne naujai gaunamoms skolininko pajamoms vykdomo priverstinio išieškojimo metu, o jau turimoms skolininko pajamoms, pradėjus išieškojimą. Antstolis pažymi, kad jis neturi duomenų, patvirtinančių, kad pradėjus išieškojimą, skolininko vardu atidarytoje sąskaitoje laisvės atėmimo vietos įstaigoje, buvo pinigų suma, neviršijanti vieno MMA ir kurios atžvilgiu turėjo būti taikytos CPK 668 straipsnio nuostatos. Teigia, kad būtent tokiu aspektu minėtos normos taikymą aiškina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje pažymima, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. jau turimo turto, pradėjus išieškojimą, ir iš užmokesčio ir kitų pajamų. Pažymi, kad Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato draudimo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nes šios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą baigtinį sąrašą lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas, nei į CPK 737 straipsnyje numatytą baigtinį sąrašą lėšų, kurioms turi būti taikomos CPK 736 straipsnyje nustatytos išieškojimo taisyklės. Teigia, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems artimųjų pervedamos lėšos turi būti traktuojamos kaip dovana.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-15 nutartimi pareiškėjo A. Z. skundą dėl antstolio D. T. veiksmų patenkino ir panaikino antstolio D. T. 2015-12-03 patvarkymą Nr. 11 241 2015 12 03 3295 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Teismas pažymėjo, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, nesivadovavo CPK 736 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, numatančiomis išskaitų dydžių ribojimus, atsižvelgiant į skolininko gaunamas pajamas (kai jos viršija vieną MMA ir neviršija vieno MMA). Vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733-743 straipsnių normomis, antstolis pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tačiau patvarkyme privalėjo nurodyti, kad reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnis). Nesant nurodytų sąlygų, skundžiamu patvarkymu areštavus visas lėšas, esančias pareiškėjo įkalinimo įstaigoje turimoje sąskaitoje, pareiškėjas neturi teisės naudoti nė dalies piniginių lėšų savo reikmėms. Teismas konstatavo, kad atsižvelgus į pasikeitusią praktiką, iki minėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo antstolio veiksmai laikytini teisėtais, todėl visa tai, kas išieškota pagal minėtą patvarkymą iki jo panaikinimo išieškota pagrįstai.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu antstolis D. T. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-15 nutartį ir pareiškėjo skundą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentas: Kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškinta, kad CPK 688 straipsnio nuostatos taikomos tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyrius nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų priskiriamos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo.CPK 737 straipsnis nustato baigtinį tokių pajamų sąrašą. Laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančių asmenų iš artimųjų, draugų ar kitų asmenų gaunamos lėšos į šį sąrašą nepatenka, todėl CPK 736 straipsnyje nustatyta išskaitų tvarka netaikoma. Skolininkas nepateikė, o Vilniaus miesto apylinkės teismas nenustatė duomenų, įrodančių, kad iš artimųjų gaunamos lėšos gali būti traktuojamos kaip darbo užmokestis ar jam prilyginamos lėšos. Būtent tokios nuomonės laikosi Vilniaus apygardos teismas nutartyje Nr. 2S-2559-392/2016.Skolininkui giminaičių mokamos lėšos turi būti traktuojamos kaip dovana. Teisės aktai nenustato, kokia apimtimi antstolis gali išieškoti iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje, esančių piniginių lėšų, kurios yra gaunamos iš trečiųjų asmenų. Taigi, antstolis visa apimtimi gali nukreipti išieškojimą į laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančias ir skolininkui priklausančias pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų, nes tokios lėšos nepatenka į CPK 739 str.. 733-743 str., 668 str. 1 d. nurodytus atvejus.

Pareiškėjas atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-15 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Antstolis turi išieškojimą vykdyti nepažeidžiant nei išieškotojo nei skolininko teisių. Šiuo atveju antstolis savo patvarkymu pažeidė antstolio etiką ir Antstolių įstatymo 3 straipsnį.Nuo 2017-01-01 pasikeitus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksui, pareiškėjui ir taip įstatymas apribojo teisę įsigyti būtiniausių reikmenų. Antstolis negali labiau riboti nei nustato įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-12-15 nutartimi nutarė panaikinti antstolės patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-12-15 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Byloje nustatyta, kad antstolis D. T. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-29 nutarimą Nr. A2.2-4716-654/2011 dėl 86,89 EUR baudos išieškojimo iš skolininko A. Z. išieškotojos valstybės naudai. Antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, 2015-12-03 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo įpareigojo Alytaus pataisos namus daryti patvarkyme nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos, taip pat tą pačią dieną priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 86,89 EUR skolą ir 188,56 EUR vykdymo išlaidas, iš viso – 275,45 EUR sumą, priklausančią skolininkui ir esančią Alytaus pataisos namų sąskaitoje, ir įpareigojo Alytaus pataisos namus areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančių asmenų iš artimųjų, draugų ar kitų asmenų gaunamos lėšos į CPK 737 straipsnio sąrašą nepatenka, todėl CPK 736 straipsnyje nustatyta išskaitų tvarka netaikoma. Esą skolininkas nepateikė, o teismas nenustatė duomenų, įrodančių, kad iš artimųjų gaunamos lėšos gali būti traktuojamos kaip darbo užmokestis ar jam prilyginamos lėšos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad į suinteresuoto asmens A. Z. sąskaitą pervestos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai buvo vertinami pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 str.). Tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą, sprendžiant vykdymo veiksmų teisėtumo klausimą, išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančio asmens analogiškos kilmės lėšų, t. y. iš lėšų, kurias jam pervedė artimieji (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Apeliantas nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2016-11-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2559-392/2016, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotas precedento taikymo taisykles, laikomasi naujesnės ir gausesnės teismų praktikos analogiškose bylose.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.