Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-01-27 · Civilinė byla Nr. 2S-580-577/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-27
Bylos Nr.
2S-580-577/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-41056-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Pareiškėjas
V.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4-asis policijos komisariatas
Civilinė byla Nr. 2S-580-577/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41056-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.5.11; 3.5.21.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio D. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. (V.) P. skundą dėl antstolio D. T. veiksmų, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4-asis policijos komisariatas.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas V. P. antstoliui D. T. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio patvarkymo dalį, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Skunde nurodė, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; taip pat į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Nuteistajam (suimtajam) nenumatyta kitokių galimybių įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų kitaip, kaip tik artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Skunde pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, ir pabrėžė, kad pagal skundžiamą patvarkymą iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms.Antstolis D. T. 2016 m. lapkričio 8 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino ir jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, 2016 m. spalio 20 d. išsiųstas vadovaujantis CPK 688 straipsniu ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių kodekso 173 straipsnyje nurodyta, kokie nuteistojo poreikiai yra patenkinami valstybės lėšomis; be to, laisvės atėmimo įstaigos parduotuvėje įsigyjamos prekės skirtos ne būtiniesiems poreikiams tenkinti, todėl CPK 668 straipsnis netaikytinas. Ši norma taikoma ne naujai gaunamoms skolininko pajamoms vykdomo priverstinio išieškojimo metu, o jau turimoms skolininko pajamoms, pradėjus išieškojimą. Antstolis neturi duomenų, kad pradėjus išieškojimą, skolininko vardu atidarytoje sąskaitoje laisvės atėmimo vietos įstaigoje buvo pinigų suma, neviršijanti vieno MMA ir kurios atžvilgiu turėjo būti taikytos CPK 668 straipsnio nuostatos. Pasak antstolio, būtent tokiu aspektu minėtos normos taikymą aiškina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Pažymi, kad Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato draudimo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nes šios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą baigtinį sąrašą lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas, nei į CPK 737 straipsnyje numatytą baigtinį sąrašą lėšų, kurioms turi būti taikomos CPK 736 straipsnyje nustatytos išieškojimo taisyklės. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4-asis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad antstolio D. T. patvarkymas yra teisėtas, todėl prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino, panaikino antstolio D. T. 2016 m. spalio 20 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teismas pareiškėjo periodiškai iš artimųjų gaunamas lėšas kvalifikavo kaip gaunamas kitas pajamas, todėl antstolio veiksmus vertino pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, pažymėjo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja.Įvertinęs skundžiamą 2016 m. spalio 20 d. patvarkymą padarė išvadą, kad antstolis nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, nesivadovavo CPK 736 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, numatančiomis išskaitų dydžių ribojimus, atsižvelgiant į skolininko gaunamas pajamas (kai jos viršija vieną MMA ir neviršija vieno MMA). Teismo nuomone, antstolis pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tačiau patvarkyme privalėjo nurodyti CPK 736 straipsnyje numatytus ribojimus. Nesant duomenų apie nurašytas lėšas pagal panaikintą patvarkymą, klausimo dėl nurašytų lėšų grąžinimo skolininkui nesprendė.Teismas antstolį įpareigojo išieškoti lėšas iš pareiškėjo, laikantis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Antstolis D. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nesutinka su teismo išvada, kad antstolis nukreipdamas išieškojimą į skolininko pajamas, nesilaikė CPK 733-743 straipsniuose nustatytų išskaitų ribojimo, ir dėl to 2016 m. spalio 20 d. patvarkymas naikintinas. CPK 733, 737-738 straipsniuose nustatyti išsamūs pajamų, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui, sąrašai, iš kurių išskaitos turi būti vykdomos CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka. Laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančių asmenų iš artimųjų, draugų ar kitų asmenų gaunamos lėšos į šį sąrašą nepatenka, todėl, pasak antstolio, CPK 736 straipsnyje nustatyta išskaitų tvarka netaikoma. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas, tačiau pareiškėjo nurodomos lėšos į jį nepatenka. Teisės aktai nenustato, kokia apimtimi antstolis gali išieškoti iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančių piniginių lėšų, gaunamų iš trečiųjų asmenų. Teigia, kad antstolis nukreiptis išieškojimą į šias pinigines lėšas gali visa apimtimi, nes jos nepatenka į CPK 739, 733-743 straipsniuose, 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4-asis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, jog palaiko antstolio atskirąjį skundą, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį.Pareiškėjas V. P. atsiliepime prašo netenkinti antstolio D. T. skundo ir palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 nurodė, jog teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai, nei išieškojimą iš kitų asmenų. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios vieną MMA (civilinė byla Nr. 2S-988-254/2016). Mano, jog CPK 736 straipsnyje nustatyta išskaitų tvarka netaikoma.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0241/15/00936 nustatyta, kad antstolis D. T. vykdo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4-ojo policijos komisariato 2015 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 15N-28076951-15 dėl 57 Eur baudos išieškojimo iš skolininko V. P. išieškotojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4-ojo policijos komisariato naudai (v. b. l. 2). Antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, 2016 m. spalio 20 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo, vadovaujantis CPK 611, 733-743 straipsniais, iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos pareikalauta kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolis 2016 m. spalio 20 d. taip pat priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. l. 66), kuriuo vadovaujantis 688 straipsniu areštavo 57 Eur skolos ir 91,63 Eur vykdymo išlaidų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, priklausančių skolininkui. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti patvarkymo dalį, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigoje. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino 2016 m. spalio 20 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolis, nesutikdamas su teismo išvadomis, pateikė atskirąjį skundą, teigdamas, kad nukreipti išieškojimą į laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančių pinigines lėšas, gaunamas iš trečiųjų asmenų, galima visa apimtimi, nes jos nepatenka į CPK 739, 733-743 straipsniuose, 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiai apelianto pozicijai. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi naujausia teismų praktika, t.y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Šioje byloje buvo nagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame, be kita ko, pareiškėjas prašė leisti artimiems žmonėms siųsti labdarą, grąžinti atsiųstą labdarą, į kurią nukreiptas išieškojimas bei panaikinti sąskaitos areštą. Kasacinis teismas išaiškino, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK LI skyriuje (733-743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų - vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. (..) Įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia kasatoriaus poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Taip pat kasacinis teismas pažymėjo, kad antstolė ir bylą nagrinėję teismai, nors ir netaikė CPK 668 straipsnyje nustatyto vieno MMA dydžio išskaitų ribojimo, tačiau, pasisakydami dėl išieškojimo iš skolininko pajamų, nepagrįstai rėmėsi CPK 668 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimą iš turto. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėjo, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl antstolė ir teismai nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.Taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo nutartyje nagrinėto skundo pobūdį, nutartyje išdėstytus argumentus dėl CPK 668 straipsnio taikymo tik išieškojimui iš skolininko turto (taip pat apibrėžiant, kokios lėšos gali būti priskiriamos tokiam turtui), apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl pareiškėjui artimųjų pervedamų lėšų kvalifikavimo ir išskaitų pagal CPK 736 straipsnį ribojimo. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas klaidingai nurodo, jog kasacinis teismas pasisakė dėl CPK 688 straipsnio nuostatų taikymo. Kaip minėta, nutartyje analizuojamas CPK 668 straipsnio reglamentavimas. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

19. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič