- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- 1A-183-658/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00261-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Virginija Liudvinavičienė, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- O. K., M. I., A. K.
- Advokatai
- Deividas Ivanauskas, Aivaras Alimas, Darius Raulušaitis
- Kategorijos
- 1.2.18.8.1Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL (BK 220 str. 1 d.)
- 1.2.29.1.3Kvalifikuotas dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 3 d.)
- 2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
- 14.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vitalijos Norkūnaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Stonienės (toliau – ir prokurorė), nuteistojo O. K. gynėjo advokato Deivido Ivanausko, nuteistojo M. I. gynėjo advokato Aivaro Alimo ir nuteistojo A. K. (A. K.) gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 3 dalį (sutartys su „O.“) 400 MGL dydžio (15 064 Eur) bauda;
- BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (sutartys su „O.“), 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda;
- BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) 100 MGL dydžio (3 766 Eur) bauda;
- BK 220 straipsnio 1 dalį (Nr. XII-1871 redakcija galiojusi iki 2017 m. lapkričio 28 d.) 50 MGL dydžio (1 883 Eur) dydžio;
- BK 184 straipsnio 3 dalį (sutartys su „R.“) 400 MGL dydžio (15 064 Eur) bauda;
- BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (sutartys su „R.“), 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – 600 MGL (22 596 Eur) dydžio bauda.
O. K. įpareigotas sumokėti baudą per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
M. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:
- BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda;
- BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda;
- BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) 100 MGL dydžio (3 766 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Ši bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu, paskirta 400 MGL dydžio (20 000 Eur) bauda, prie šios griežtesnės bausmės (400 MGL dydžio (20 000 Eur) baudos) pridedant dalį Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudos) ir M. I. paskirta subendrinta bausmė – 600 MGL 27 532 Eur dydžio bauda.
M. I. įpareigotas baudą sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu M. I. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
- BK 24 straipsnio 6 dalį 184 straipsnio 3 dalį 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda;
- BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda;
- BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) 100 MGL dydžio (3 766 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.
A. K. įpareigotas baudą sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl valstybės biudžetui padarytos žalos patenkintas ir iš VšĮ „N.“ priteistas 166 139,25 Eur turtinės žalos atlyginimas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys patenkintas ir iš VšĮ „N.“ priteistas 65 941,24 Eur turtinės žalos atlyginimas.
VšĮ „N.“ civilinis ieškinys patenkintas ir iš O. K. ir M. I. solidariai priteistas 378 533,92 Eur turtinės žalos atlyginimas; iš O. K. ir A. K. solidariai priteistas 92 852,01 Eur turtinės žalos atlyginimas.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuosprendyje nurodytam O. K. turtui.
Nuosprendyje taip pat išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. O. K. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, o M. I. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį už tai, kad nuo 2010-08-02 iki 2017-02-23, būdamas VšĮ „N.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias VšĮ „N.“ pinigines lėšas, padedant M. I., „O.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), JAV, faktiniam vadovui, laikotarpiu nuo 2012-09-13 iki 2014-11-25 tyčia iššvaistė 378 533,92 Eur VšĮ „N.“ priklausančias pinigines lėšas. O. K. ir M. I., žinodami, kad VšĮ „N.“ iš „O.“ realiai trenerių ir sportininkų licencijos ir teisių naudoti jų įvaizdžio nepirks, suklastojo tris 2012-09-01, 2013-09-01 ir 2014-08-01 sutartis dėl žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo. Taip pat O. K. žinodamas, kad „O.“ faktinio vadovo M. I. pateiktose 17 sąskaitų faktūrų: 2012-09-01 Nr. 20120007 už 60 000 JAV dolerių, 2012-09-17 Nr. 20120003 už 60 000 JAV dolerių, 2013-01-09 Nr. 20130001 už 75 000 JAV dolerių, 2013-02-26 Nr. 20130003 už 75 000 JAV dolerių, 2013-03-27 Nr. 20130005 už 75 000 JAV dolerių, 2013-04-30 Nr. 20130007 už 75 000 JAV dolerių, 2013-05-31 Nr. 20130008 už 75 000 JAV dolerių, 2013-06-30 Nr. 20130013 už 75 000 JAV dolerių, 2013-12-13 Nr. 20130015 už 75 000 JAV dolerių, 2014-01-31 Nr. 2013008 už 300 000 JAV dolerių, 2014-02-28 Nr. 2014009 75 000 JAV dolerių, 2014-03-31 Nr. 2014010 už 75 000 JAV dolerių, 2014-04-30 Nr. 2014011 už 75 000 JAV dolerių, 2014-05-31 Nr. 2014012 už 75 000 JAV dolerių, 2014-08-29 Nr. 2014016 už 75 000 JAV dolerių, 2014-09-21 Nr. 2014017 už 75 000 JAV dolerių, 2014-12-31 Nr. 2014020 už 13 800 JAV dolerių, įrašyti aiškiai neteisingi duomenys dėl trenerių ir sportininkų įvaizdžio naudojimo teisių pardavimo iš viso už 1 059 012,27 Eur, laikotarpiu nuo 2012-09-13 iki 2014-11-25 38 mokėjimo dokumentais iš VšĮ „N.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, pervedė 1 057 426,98 Eur į „O.“ sąskaitą Nr. 002919283822, esančią „Bank of America“, už tariamai parduodamas trenerių ir sportininkų įvaizdžio naudojimo teises, o būtent:
- 2012-09-13 mokėjimo dokumentu Nr. 451894 su nuoroda „Kontraktas“ („Contract“) pervedė 80 481 Lt (23 308,91 Eur);
- 2012-09-21 mokėjimo dokumentu Nr. 4588888 su nuoroda „Kontraktas“ („Contract“) pervedė 3 9981 Lt (11 561,21 Eur);
- 2012-10-09 mokėjimo dokumentu Nr. 473804 su nuoroda „Kontraktas“ („Contract“) pervedė 199 440 Lt (57 671,62 Eur);
- 2013-01-04 mokėjimo dokumentu Nr. 473804 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 44 682,80 Lt (12 920,83 Eur);
- 2013-01-14 mokėjimo dokumentu Nr. 550582 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 78 057 Lt (22 606,87 Eur);
- 2013-02-20 mokėjimo dokumentu Nr. 580274 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 103 564 Lt (29 994,21 Eur);
- 2013-02-26 mokėjimo dokumentu Nr. 586424 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 78 339 Lt (22 688,54 Eur);
- 2013-03-15 mokėjimo dokumentu Nr. 604384 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 139 912,50 Lt (40 521,46 Eur);
- 2013-03-20 mokėjimo dokumentu Nr. 609612 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 186 746 Lt (54 085,38 Eur);
- 2013-05-10 mokėjimo dokumentu Nr. 678644 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 118 206 Lt (34 181,37 Eur);
- 2013-05-17 mokėjimo dokumentu Nr. 688182 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 112 677,60 Lt (32 633,71 Eur);
- 2013-05-28 mokėjimo dokumentu Nr. 705095 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 18 154,64 Lt (5 249,74 Eur);
- 2013-07-08 mokėjimo dokumentu Nr. 764971 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 182 131,20 Lt (52 748,84 Eur);
- 2013-08-07 mokėjimo dokumentu Nr. 812614 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 45 584 Lt (52 748,84 Eur);
- 2013-09-03 mokėjimo dokumentu Nr. 855166 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 97 953,75 Lt (28 369,36 Eur);
- 2013-09-27 mokėjimo dokumentu Nr. 891178 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 140 481 Lt (40 622,58 Eur);
- 2013-10-23 mokėjimo dokumentu Nr. 925313 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 55 550 Lt (16 088,39 Eur);
- 2013-10-25 mokėjimo dokumentu Nr. 929124 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 45 001,80 Lt (13 033,42 Eur);
- 2013-11-22 mokėjimo dokumentu Nr. 965877 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 74 680,80 Lt (21 629,05 Eur);
- 2013-12-16 mokėjimo dokumentu Nr. 994951 su nuoroda „Sąskaita 20130015 įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Invoice 20130015 Image rights for basketball players“) pervedė 188 235 Lt (54 516,62 Eur);
- 2013-12-23 mokėjimo dokumentu Nr. 7578 su nuoroda „Sąskaita 20130018 įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Invoice 20130018 Image rights for basketball players“) pervedė 177 338 Lt (51 360,63 Eur);
- 2014-03-28 mokėjimo dokumentu Nr. 129868 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 125 345 Lt (36 302,42 Eur);
- 2014-04-03 mokėjimo dokumentu Nr. 136738 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“)“ pervedė 100 000 Lt (28 962,00 Eur);
- 2014-04-14 mokėjimo dokumentu Nr. 149602 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 186 397,50 Lt (53 984,45 Eur);
- 2014-04-23 mokėjimo dokumentu Nr. 161460 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 75 051 Lt (21 736,27 Eur);
- 2014-05-06 mokėjimo dokumentu Nr. 179425 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“), pervedė 74 649 Lt (21 619,84 Eur);
- 2014-05-13 mokėjimo dokumentu Nr. 188245 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 75 234 Lt (21 789,27 Eur);
- 2014-05-26 mokėjimo dokumentu Nr. 207520 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 126 510 Lt (36 639,83 Eur) ;
- 2014-05-30 mokėjimo dokumentu Nr. 215152 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 38 095,50 Lt (11 033,22 Eur);
- 2014-06-03 mokėjimo dokumentu Nr. 219341 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 21 546,65 Lt (6 240,34 Eur);
- 2014-06-09 mokėjimo dokumentu Nr. 226284 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 37 935 Lt (10 986,74 Eur);
- 2014-06-12 mokėjimo dokumentu Nr. 231630 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 38 256 Lt (10 986,74 Eur);
- 2014-08-13 mokėjimo dokumentu Nr. 08131112 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 25 839 Lt (7 483,49 Eur);
- 2014-08-19 mokėjimo dokumentu Nr. 333787 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 99,326,15 Lt (28,766,84 Eur);
- 2014-09-02 mokėjimo dokumentu Nr. 355636 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 65 735 Lt (19 038,17 Eur);
- 2014-09-16 mokėjimo dokumentu Nr. 373435 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 149 458,40 Lt (43 286,14 Eur);
- 2014-09-22 mokėjimo dokumentu Nr. 381676 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“), pervedė 148 806,60 Lt (43 097,37 Eur);
- 2014-11-25 mokėjimo dokumentu Nr. 468543 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“),, pervedė 55 702 Lt (16 132,41 Eur).
1.1. M. I., faktinis „O.“ vadovas, iš šių gautų 1 057 426,98 Eur laikotarpiu 2013-01-17 iki 2014-11-25 dalį pinigų – 678 893,06 Eur – pervedė VšĮ „N.“ 27 sportininkams ir darbuotojams į jų asmenines banko sąskaitas:
- N. B. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 103,10 Eur, kai neįtrauktą į apskaitą užmokestį už sportinę veiklą ir darbo užmokestį.
1.2. O. K. nepagrįstai pervedęs įmonei „O.“ didesnę dalį pinigų – 378 533,92 Eur, nei darbuotojams ir sportininkams buvo išmokėtas atlygis, padedant M. I., iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą, tuo padarydami VšĮ „N.“ 378 533,92 Eur žalą.
2. Be to, O. K. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 3 dalį už tai, kad iššvaistė jam patikėtą labai didelės vertės turtą, o A. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį už tai, kad padėjo O. K. iššvaistyti šiam patikėtą labai didelės vertės turtą. O. K. nuo 2010-08-02 iki 2017-02-23, būdamas VšĮ „N.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias VšĮ „N.“ pinigines lėšas, padedant A. K., „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Talinas, Estija, vadovui, laikotarpiu nuo 2015-09-17 iki 2016-11-23 tyčia iššvaistė 92 852,01 Eur VšĮ „N.“ priklausančias pinigines lėšas. O. K. ir A. K., žinodami, kad VšĮ „N.“ iš įmonės „R.“ realiai licencijos ir teisių naudotis trenerių ir sportininkų įvaizdžiu nepirks, suklastojo dešimt sutarčių dėl žaidėjų įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo: 2016-08-01 V. Š., 2016-06-29 T. K., 2016-10-23 O. K. J. (J.), 2016-08-01 A. Š., 2016-06-29 J. G. (G.), 2016-08-25 J. B. (J. B.), 2016-07-26 L. D. (L. D.) II, 2016-05-02 M. G., 2015-07-22 S. G., 2015-07-23 M. M..
2.1. Taip pat O. K. žinodamas, kad įmonės „R.“ vadovo A. K. pateiktose 22 sąskaitose faktūrose 2015-09-15 Nr. INV/2015/81 už 41 660,00 Eur, 2015-10-20 Nr. INV/2015/95 už 41 660,00 Eur, 2015-11-16 Nr. INV/2015/106 už 19 260,00 Eur, 2015-12-09 Nr. INV/2015/122 už 19 260,00 Eur, 2016-01-15 Nr. INV/2016/7 už 19 260,00 Eur, 2016-02-29 Nr. INV/2016/32 už 12 305,00 Eur, 2016-05-16 Nr. INV/2016/55 už 12 305,00 Eur, 2016-05-31 Nr. INV/2016/62 už 12 305,00 Eur, 2016-08-17 Nr. INV/2016/85 už 12 305,00 Eur, 2016-08-19 Nr. INV/2016/86 už 23 326,00 Eur, 2016- 08-19 Nr. INV/2016/87 už 19 260,00 Eur, 2016-08-19 Nr. INV/2016/88 už 12 840,00 Eur, 2016-09-19 Nr. INV/2016/100 už 14 980,00 Eur, 2016-06-19 Nr. INV/2016/101 už 15 537,88 Eur, 2016-09-19 Nr. INV/2016/102 už 12 611,48 Eur, 2016- 11-03 Nr. INV/2016/123 už 33 468,25 Eur, 2016-11-14 Nr. INV/2016/132 už 33 170,00 Eur, 2016-11-16 Nr. INV/2016/133 už 4 081,24 Eur, 2016-11-16 Nr. INV/2016/134 už 6 420,00 Eur, 2016-11-30 Nr. INV/2016/143 už 14 980,00 Eur, 2016- 12-20 Nr. INV/2016/155 už 9 708,73 Eur, 2016-12-22 Nr. INV/2016/156 už 36 600,86 Eur įrašyti aiškiai neteisingi duomenys dėl licencijos ir teisių naudotis sportininkų įvaizdžio teisėmis už iš viso 427 304,44 Eur, laikotarpiu nuo 2015-09-17 iki 2016-11-23 21 mokėjimo dokumentu iš VšĮ „N.“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, pervedė 427 303,62 Eur į „R..“ sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS SEB Bank, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank, AS, Estija, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Swedbank“ už tariamai perkamas teises ir licenciją naudotis sportininkų įvaizdžio teisėmis, o būtent:
- 2015-09-17 mokėjimo dokumentu Nr. 09171331 su nuoroda „Sąskaita Nr. INV/2015/81“ („Invoice No. INV/2015/81“) pervedė 41 660 Eur;
- 2015-10-21 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo dokumentu Nr. 10210922 su nuoroda „Sąskaita Nr. INV/2015/95“ („Invoice No. INV/2015/95“) pervedė 41 660 Eur;
- 2015-12-07 mokėjimo dokumentu Nr. 12071425 su nuoroda „Sąskaita Nr. INV/2015/106“ („Invoice No. INV/2015/106“) pervedė 7 000 Eur;
- 2015-12-16 mokėjimo dokumentu Nr. 12160836 su nuoroda „Sąskaita Nr. INV/2015/106“ („Invoice No. INV/2015/106“) pervedė 4 000 Eur;
- 2015-12-18 mokėjimo dokumentu Nr. 12181623 su nuoroda „Sąskaita Nr. INV/2015/106, Sąskaita Nr. INV/2015/122“ („Invoice No. INV/2015/106, Invoice No. INV/2015/122“) pervedė 27 520 Eur;
- 2016-03-02 mokėjimo dokumentu Nr. 03020825 su nuoroda „INV/2016/7“ pervedė 4 000 Eur;
- 2016-03-22 mokėjimo dokumentu Nr. 03221056 su nuoroda „INV/2016/7“ pervedė 10 000 Eur;
- 2016-04-18 mokėjimo dokumentu Nr. 04181605 su nuoroda „inv 2016/7, inv 2016/32“, pervedė 10 000 Eur „R.“,
- 2016-06-06 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, mokėjimo dokumentu Nr. 06061532 su nuoroda „inv 2016/32“ pervedė 7 565 Eur;
- 2016-08-22 mokėjimo dokumentu Nr. 08220735 su nuoroda „inv 2016“, pervedė 55 000 Eur;
- 2016-09-14 mokėjimo dokumentu Nr. 09141559 su nuoroda „INV/2016/87, INV/2016/88 ir mokėjimas į priekį“ („INV/2016/87, INV/2016/88 and advanced payment“) pervedė 50 000 Eur;
- 2016-09-26 mokėjimo dokumentu Nr. 09260934 su nuoroda „INV/2016/“ pervedė 15 000 Eur;
- 2016-10-25 mokėjimo dokumentu Nr. 10251055 su nuoroda „INV/2016/“ pervedė 35 000 Eur;
- 2016-11-11 mokėjimo dokumentu Nr. 11110857 su nuoroda „INV/2016/“ pervedė 14 500 Eur;
- 2016-11-11 mokėjimo dokumentu Nr. 11110859 su nuoroda „INV/2016/“ pervedė 14 500 Eur;
- 2016-11-14 mokėjimo dokumentu Nr. 11141743 su nuoroda „INV/2016/“ pervedė 14 500 Eur;
- 2016-11-23 mokėjimo dokumentu Nr. 11230639 su nuoroda „INV/2016/“ pervedė 14 500 Eur;
- 2016-12-22 mokėjimo dokumentu Nr. 12221648 su nuoroda „Sąskaita Nr. INV/2015/156 J. G.“ („Invoice No. INV/2015/156 J. G.“) pervedė 16 731 Eur;
- 2016-12-22 mokėjimo dokumentu Nr. 12221652 su nuoroda „Sąskaita Nr. INV/2015/156 L. D.“ („Invoice No. INV/2015/156 L. D.“), pervedė 10 457,39 Eur „R.“,
- 2016-12-22 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, mokėjimo dokumentu Nr. 12221645 su nuoroda „Invoice No. INV/2015/156“ pervedė 9 411,65 Eur;
- 2016-12-23 mokėjimo dokumentu Nr. 12221655 su nuoroda „Gruodžio 15 d. skolų suderinimo aktas“ pervedė 24 298,58 Eur.
2.2. A. K., „R.“ vadovas, iš šių gautų 427303,62 Eur pinigų laikotarpiu nuo 2015-09-18 iki 2016-12-27 dalį pinigų – 314 951,61 (334 451,61–5 000–14 500) Eur pervedė VšĮ „N.“ 10 sportininkų į jų asmenines banko sąskaitas:
- O. K. J. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 9 573,04 Eur, kaip neįtrauktą į apskaitą užmokestį už sportinė veiklą.
2.3. Be to, A. K., „R.“ vadovas, iš šių gautų 427 303,62 Eur pinigų 2016-12-27 bankiniu pavedimu pervedė 14 500,00 Eur į L. U. (L. U.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, be jokio teisėto pagrindo.
2.4. O. K. nepagrįstai pervedęs įmonei „R.“ didesnę dalį pinigų – 112 352,01 Eur (92 852,01+5 000+14 500) nei sportininkams buvo išmokėtas atlygis, padedant A. K., iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą, tuo padarydami VšĮ „N.“ 112 352,01? Eur žalą.
3. Be to, O. K. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o M. I. ir A. K. nuteisti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad padėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą: O. K. nuo 2010-08-02 iki 2017-02-23, būdamas VšĮ „N.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr.IX-574) 21 str. 1 d. nuostatą ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2012-08-15 iki 2016-12-22 Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, padedant M. I., „O.“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), JAV, faktiniam vadovui, ir A. K., „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Talinas, Estija, vadovui, veikdamas per apskaitą tvarkiusius UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), darbuotojus, kurie nesuvokė jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, apgaulingai tvarkė VšĮ „N.“ buhalterinę apskaitą. O. K., padedant M. I. ir A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“,13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, kur nurodyta „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, nes apskaitą tvarkiusiems UAB „E.“ darbuotojams pateikė dokumentus, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, ir nepateikė duomenų realiai apie įvykusias ūkines finansines operacijas, todėl UAB „E.“ darbuotojai į VšĮ „N.“ buhalterinę apskaitą įtraukė 39 sąskaitas faktūras, išrašytas „O.“ ir „R.“ vardu, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės. Todėl VšĮ „N.“ laikotarpiu nuo 2013-01-17 iki 2014-11-25, laikotarpiu nuo 2015-09-18 iki 2016-12-27 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 190 atvejais iš viso 993 844,67 Eur neįtraukto į apskaitą atlygio už sportinę veiklą ir darbo užmokesčio išmokėjimo, o būtent:
3.1. O. K. žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2014-12-31 VšĮ „N.“ jokių paslaugų ir žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių iš „O.“ pagal M. I. pateiktas „O.“ 2012-09-01 sąskaitą faktūrą Nr. 20120007, išrašytą 60 000 JAV dolerių, 2012-09-17 sąskaitą faktūrą Nr. 20120003, išrašytą 60 000 JAV dolerių, 2013-01-09 sąskaitą faktūrą, Nr. 20130001 išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2013-02-26 sąskaitą faktūrą Nr. 20130003, išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2013-03-27 Nr. sąskaitą faktūrą 20130005, išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2013-04-30 sąskaitą faktūrą Nr. 20130007, išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2013-05-31 Nr. sąskaitą faktūrą 20130008, išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2013-06-30 sąskaitą faktūrą Nr. 20130013, išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2013-12-13 sąskaitą faktūrą Nr. 20130015, išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2014-01-31 Nr. sąskaitą faktūrą 2013008, išrašytą 300 000 JAV dolerių, 2014-02-28 sąskaitą faktūrą Nr. 2014009, išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2014-03-31 sąskaitą faktūrą Nr. 2014010, išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2014-04-30 sąskaitą faktūrą Nr. 2014011, išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2014-05-31 sąskaitą faktūrą Nr. 2014012, išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2014-08-29 sąskaitą faktūrą Nr. 2014016, išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2014-09-21 sąskaitą faktūrą Nr. 2014017, išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2014-12-31 sąskaitą faktūrą Nr. 2014020, išrašytą 13 800 JAV dolerių, nepirko, pateikė jas VšĮ „N.“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems UAB „E.“ darbuotojams, kurie, būdami suklaidinti ir nesuvokdami jo nusikalstamos veikos pobūdžio, šiuos dokumentus įtraukė į VšĮ „N.“ buhalterinės apskaitos registrus ir tokiu būdu į VšĮ „N.“ buhalterinę apskaitą įtraukė 17 sąskaitų faktūrų, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės.
3.2. Taip pat O. K. žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2016-12-31 VšĮ „N.“ jokių paslaugų ir žaidėjų įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių iš „R.“ pagal A. K. pateiktas „R.“ išrašytas 2015-09-15 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2015/81 41 660,00 Eur, 2015-10-20 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2015/95 41 660,00 Eur, 2015-11-16 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2015/106 19 260,00 Eur, 2015-12-09 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2015/122 19 260,00 Eur, 2016-01-15 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/7 19 260,00 Eur, 2016-02-29 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/32 2 305,00 Eur, 2016-05-16 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/55 12 305,00 Eur, 2016-05-31 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/62 12 305,00 Eur, 2016-08-17 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/85 12 305,00 Eur, 2016-08-19 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/86 23 326,00 Eur, 2016-08-19 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/87 19 260,00 Eur, 2016-08-19 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/88 12 840,00 Eur, 2016-09-19 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/100 14 980,00 Eur, 2016-06-19 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/101 15 537,88 Eur, 2016-09-19 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/102 12 611,48 Eur, 2016-11-03 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/123 33 468,25 Eur, 2016-11-14 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/132 33 170,00 Eur, 2016-11-16 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/133 4 081,24 Eur, 2016-11-16 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/134 6 420,00 Eur, 2016-11-30 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/143 14 980,00 Eur, 2016-12-20 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/155 9 708,73 Eur, 2016-12-22 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/156 36 600,86 Eur nepirko, pateikė jas VšĮ „N.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems UAB „E.“ darbuotojams, kurie būdami suklaidinti ir nesuvokdami jo nusikalstamos veikos pobūdžio, šiuos dokumentus įtraukė į VšĮ „N.“ buhalterinės apskaitos registrus ir tokiu būdu į VšĮ „N.“ buhalterinę apskaitą įtraukė 22 sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės.
3.3. Taip pat O. K. nuo 2013-01-17 iki 2014-11-25 ir nuo 2015-09-18 iki 2016-12-27 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė bei apskaitos registruose neužregistravo 32 (21+11) VšĮ „N.“ sportininkams ir darbuotojams išmokėto 190 atvejų 981 969,77 Eur atlygio už sportinę veiklą ir darbo užmokesčio, kuriuos padėjo išmokėti M. I. ir A. K.. O. K. laikotarpiu nuo 2013-01-17 iki 2014-11-25, padedant M. I., „O.“ faktiniam vadovui, išmokėjo 678 893,06 Eur neįtrauktą į apskaitą atlygį už sportinę veiklą ir darbo užmokestį VšĮ „N.“ 27 (18+8+1) sportininkams ir treneriams į jų asmenines banko sąskaitas, o būtent:
- N. B. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 103,10 Eur.
3.3.1. Šių piniginių lėšų išmokėjimo, kuriuos iš „O.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Bank of America“, bankiniais pavedimais išmokėjo M. I., O. K. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į VšĮ „N.“ buhalterinę apskaitą.
3.4. O. K. nuo 2015-09-18 iki 2016-12-27 padedant A. K., „R.“ vadovui, išmokėjo 314 951,61 Eur (334 451,61–5 000–14 500) neįtrauktus į apskaitą atlygį už sportinę veiklą VšĮ „N.“ 10 (6+4) sportininkų ir trenerių, o būtent:
- O. K. J. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 9 573,04 Eur.
3.5. Šių piniginių lėšų išmokėjimo, kuriuos iš „R.“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS SEB Bank, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Danske Bank, AS, Estija, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AS „Swedbank“, bankiniais pavedimais išmokėjo A. K., O. K. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą VšĮ „N.“ buhalterinėje apskaitoje. Dėl šių 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimų laikotarpiu nuo 2012-08-15 iki 2014-12-31 ir laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2016-12-27 negalima iš dalies nustatyti VšĮ „N.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
4. Be to, O. K. nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad, siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie VšĮ „N.“ turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms. O. K. nuo 2010-08-02 iki 2017-02-23, būdamas VšĮ „N.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, būdamas atsakingas už VšĮ „N.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą bei juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, veikdamas per VšĮ „N.“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2017-02-28 tvarkiusius UAB „E.“ į. k. (duomenys neskelbtini), darbuotojus, tyčia, laikotarpiu nuo 2012-01-03 iki 2016-12-31 pažeidė Lietuvos Respublikos 2002-07-02 gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“, 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“. Turėdamas tikslą išvengti sumokėti 166 139,25 Eur gyventojų pajamų mokesčio, laikotarpiu nuo 2012-10-15 iki 2014-11-25 ir nuo 2015-09-18 iki 2016-12-27 banko pavedimais išmokėjo 993 844,67? Eur atlygį pagal sportines veiklos sutartis, darbo užmokestį 33 sportininkams ir darbuotojams bei apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 33 sportininkams ir darbuotojams išmokėtą atlygį pagal sportinės veiklos sutartis, darbo užmokesčio priskaitymo 193 atvejais iš viso 1 173 686,42 Eur ir laikotarpiu nuo 2012-01-03 iki 2016-12-31 O. K. pagal 166 mokėjimo žiniaraščius išmokėjo varžybų aptarnaujančiam personalui iš viso 52 926,67 Eur maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų nenustatytiems asmenims nenustatytam asmenų skaičiui, dėl to UAB „E.“ darbuotojai, neturėdami šių duomenų, Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų 50-tyje deklaracijų už 2012 m. 1–4, 9–12 mėn., 2013 m. 1–5, 7–12 mėn., 2014 m. 1–6, 9–12 mėn., 2015 m. 1–6, 8–12 mėn., 2016 m. 1–4, 6, 8–12 mėn. (forma FR0572, pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninę deklaravimo sistemą) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą ir Metinėse A klasės išmokų nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio 4-se deklaracijose už 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2016 m. (forma FR0573, pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninę deklaravimo sistemą) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, o būtent:???????????????????????????????????????????????????????????????
- 2012 m. sausio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 500 Lt arba 144,81 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 75 Lt arba 21,72 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2012 m. vasario mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 340 Lt arba 98,47 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 51 Lt arba 14,77 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2012 m. kovo mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 80 Lt arba 23,17 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 12 Lt arba 3,48 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2012 m. balandžio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2015-10-16, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 320 Lt arba 92,68 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 48 Lt arba 13,90 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2012 m. rugsėjo mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 460 Lt arba 133,23 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 69 Lt arba 19,98 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2012 m. spalio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 1 240 Lt arba 359,13 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 186 Lt arba 53,87 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2012 m. lapkričio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 1 040 Lt arba 301,20 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 156 Lt arba 45,18 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2012 m. gruodžio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 1 300 Lt arba 376,51 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 195 Lt arba 56,48 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2013 m. sausio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 94 357,08 Lt arba 27 327,70 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 14 153,56 Lt arba 4 099,15 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2013 m. vasario mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 104 209,60 Lt arba 30 181,19 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 15 631,44 Lt arba 4 527,18 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2013 m. kovo mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 375 782,64 Lt arba 100 145,57 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 56 367,40 Lt arba 16 325,13 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2013 m. balandžio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2015-10-16, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 1 040 Lt arba 301,20 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 156 Lt arba 45,18 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2013 m. gegužės mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 110 804,53 Lt arba 32 091,21 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 16 620,68 Lt arba 4 813,68 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2013 m. liepos mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2013-08-14, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 83 897,18 Lt arba 24 298,30 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma” ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 12 584,58 Lt arba 3 644,75 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2013 m. rugpjūčio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 60 Lt arba 17,38 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 9 Lt arba 2,61 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2013 m. rugsėjo mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 258 193,17 Lt arba 74 777,91 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 38 728,97 Lt arba 11 216,69 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2013 m. spalio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 25379,39 Lt arba 7350.38 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma” ir 23 eilutėje “Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 3806,91 Lt arba 1102.56 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2013 m. lapkričio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 61 846,88 Lt arba 17 912,09 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 9 277,03 Lt arba 2 686,81 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2013 m. gruodžio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 274 998,90 Lt arba 79 645,19 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 41 249,84 Lt arba 11 946,77 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2014 m. sausio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 17 381,60 Lt arba 5 034,06 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 2 607,24 Lt arba 755,11 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2014 m. vasario mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 840 Lt arba 243,28 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 126 Lt arba 36,49 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2014 m. kovo mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 108 586,13 Lt arba 31 448,72 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 16 287,92 Lt arba 4 717,31 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2014 m. balandžio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 303 285,60 Lt arba 87 837,58 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 45 492,84 Lt arba 13 175,64 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2014 m. gegužės mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 90 648,98 Lt arba 26 253,76 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 13 597,35 Lt arba 3 938,06 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2014 m. birželio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 49 865,72 Lt arba 14 442,11 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 7 479,86 Lt arba 2 16,32 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2014 m. rugsėjo mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 18 eilutėje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir PSD suma“ 17 298,68 Lt arba 5 010,04 Eur mažiau išmokų sumos, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ 2 594,80 Lt arba 751,50 Eur mažiau pajamų mokesčio sumos, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 265 864,10 Lt arba 76 999,57 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 39 879,62 Lt arba 11 549,93 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2014 m. spalio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-02-12, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 9 331,80 Lt arba 2 702,67 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 1 399,77 Lt arba 405,40 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2014 m. lapkričio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2014-12-09, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 28 551 Lt arba 8 268,94 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 4 282,65 Lt arba 1 240,34 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2014 m. gruodžio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-06-22, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 460 Lt arba 133,22 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 69 Lt arba 19,98 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2015 m. sausio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-06-22, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 393,30 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 59 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2015 m. vasario mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2015-03-10, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 318,06 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 47,71 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2015 m. kovo mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-06-22, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 235,98 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 35,40 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2015 m. balandžio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-06-22, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 235,98 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 35,40 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2015 m. gegužės mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-06-22, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 314,64 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 47,20 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2015 m. birželio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2015-07-09, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 157,32 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 23,60 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2015 m. rugpjūčio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-06-22, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 23,94 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 3,59 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2015 m. rugsėjo mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-06-22, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 18 198,62 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 2 729,79 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2015 m. spalio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-09-15, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 18 804,90 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 2 820,74 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2015 m. lapkričio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-09-15, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 754,64 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 113,20 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2015 m. gruodžio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-09-15, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 29 109,92 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 4 366,49 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2016 m. sausio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-02-10, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 2 234,06 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 335,11 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2016 m. vasario mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-04, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 7 720 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 1 158 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2016 m. kovo mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-06-15, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 13 524,98 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 2 028,75 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2016 m. balandžio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2017-02-27, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 10 000 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 1500 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2016 m. birželio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2017-02-27, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 8 000 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 1 200 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2016 m. rugpjūčio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2017-01-03, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 54 800 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 8 220 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2016 m. rugsėjo mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2017-01-03, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 14 000 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 2 100 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2016 m. spalio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2017-01-04, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 172,86 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 25,93 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2016 m. lapkričio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2017-01-14, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 38 896,12 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 5 834,42 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2016 m. gruodžio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2017-02-24, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 571 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 85,65 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2012 metų Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 19 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma“ deklaravo 30 615,10 Lt arba 8 866,75 Eur mažiau išmokų sumos, 21 eilutėje „Sumokėta pajamų mokesčio suma“ deklaravo 4 592,27 Lt arba 1 330,01 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2013 metų Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 19 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma“ deklaravo 304 126,25 Lt arba 88 081,05 Eur mažiau išmokų sumos, 21 eilutėje „Sumokėta pajamų mokesčio suma“ deklaravo 45 618,94 Lt arba 13 212,15 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2014 metų Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje, pildymo data 2015-10-22, 16 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. Draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų sumą“ deklaravo 17 298,68 Lt arba 5 010,04 Eur mažiau išmokų sumos, 17 eilutėje „išskaičiuota pajamų mokesčio sumą“ deklaravo 2 594,80 Lt arba 751,50 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio, 19 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma“ deklaravo 80 758,74 Lt arba 23 389,35 Eur mažiau išmokų sumos, 21 eilutėje „Sumokėta pajamų mokesčio suma“ deklaravo 12 113,82 Lt arba 3 508,40 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;
- 2016 metų Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje, pildymo data 2017-07-25, 19 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų sumą (FR0573U priedo U12 laukelių sumą)“ deklaravo 106 151,61 Eur išmokų mažiau, 21 eilutėje „Sumokėta pajamų mokesčio sumą“ deklaravo 15 922,74 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio.
4.1. Be to, O. K. pažeidė Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 9 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, Lietuvos Respublikos 2011 m. gruodžio 20 d. valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XI-1826 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad „Nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, iš draudėjo <...> yra apskaičiuojamos“ 4 dalyje nurodytos „1) pensijų socialiniam draudimui – 3 procentai; 2) sveikatos draudimui – 6 procentai“, 5 dalies 1 ir 3 punktuose „pensijų socialiniam draudimui – 23,3 procento“, „sveikatos draudimui – 3 procentai“, 8 dalies 2 punkte „ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, – 2,2 procento“. Turėdamas tikslą išvengti iš viso 12 287,69 Eur valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įmokų sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2013-01-17 iki 2014-11-25 ir nuo 2015-09-18 iki 2016-12-27 banko pavedimais išmokėjo 993 844,67 Eur atlygį pagal sportines veiklos sutartis, darbo užmokestį 33 sportininkams ir darbuotojams bei apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 33 sportininkams ir darbuotojams atlygio pagal sportinės veiklos sutartis, darbo užmokesčio priskaitymo 193 atvejais iš viso 1 173 686,42 Eur, dėl to UAB „E.“ darbuotojai, neturėdami šių duomenų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2014-10-15 už 2014 m. rugsėjo mėn. pateikė 1 Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM, pateiktame elektroniniu būdu), kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, nedeklaravo iš viso 5 010,04 Eur; pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4), ir iš viso 2 003,01 Eur įmokų (eilutėje P20.5), ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateiktose 6-e pranešimuose apie asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis iš sporto ar atlikėjo veiklos (forma 13-SD) už 2013-12-17, 2013-12-23, 2015-09-15, 2015-10-22, 2015-12-08, 2016-11-15, pateiktose tomis pačiomis dienomis, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokų sumas, tai yra šiuose pranešimuose įrašė iš viso 27 425,80 Eur mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutė P5), 10 284,68 Eur mažiau įmokų sumų (eilutė P6), iš jų: 2013-12-17, 2013-12-23 pranešimuose 19 516 Eur (67 384,85? Lt) pajamų, 7 318,51 Eur (25 269,36 Lt) įmokų, 2015-09-15 pranešime 3 472 Eur pajamų, 1 302 Eur įmokų, 2015-10-22 pranešime 3 472 Eur pajamų, 1 302 Eur įmokų, 2015-12-08 520,80 Eur pajamų, 195,30 Eur įmokų, 2016-11-15 445 Eur pajamų, 166,87 Eur įmokų.??????????????????????????????????????????????? Tokiu būdu O. K. teikė neteisingus duomenis apie VšĮ „N.“ turtą Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tuo padarydamas 166 139,25 Eur dydžio nuostolį Valstybės biudžetui ir 12 287,69 Eur dydžio nuostolį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.????????????????
5. Be to, O. K. ir M. I. nuteisti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus ir padarė didelės žalos. O. K. nuo 2010-08-02 iki 2017-02-23, būdamas VšĮ „N.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir M. I., „O.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)2, JAV, faktinis vadovas, veikdami bendrai grupe, žinodami, kad „O.“ jokių atvaizdo teisių VšĮ „N.“ nesuteiks, laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2014-08-01 tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje tyčia pagamino netikrus dokumentus – licencijos ir teisių naudotis žaidėjų ir trenerių įvaizdžius teisėmis naudojimo sutartis dėl sportininkų ir trenerių atvaizdo teisių naudojimo pardavimo, patvirtino šias sutartis savo parašu, VšĮ „N.“ antspaudu ir pasirašė įmonės „O.“ atstovo J. S. (J. S.) vardu, t. y.:
- pagamino 2012-09-01 sutartį dėl žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „O.“ perka teisę naudoti žaidėjų ir trenerių įvaizdžius, t. y. trenerių K. M., T. R. ir žaidėjų D. J. M. (D. J. M.), D. G., E. D., G. G., L. M., M. R., M. M., M. G., M. S., M. K., N. B. (N. B.), R. D., R. B. (R. B.), S. G., V. V., V. Š. 2012–2013 metų sezonui už iš viso 645 000 JAV dolerių. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu bei VšĮ „N.“ antspaudu ir pasirašė J. S. vardu, „O.“ atstovo vardu, o M. I. sutartį patvirtino „O.“ antspaudu.
- pagamino 2013-09-01 sutartį dėl žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „O.“ perka teisę naudoti žaidėjų ir trenerių įvaizdžius, t. y. trenerių K. M., T. R. ir žaidėjų A. S. (A. S.), A. B., A. E., D. J. M., E. U., J. S., M. R., M. M., M. G., R. J., T. B. (T. B.), S. G., V. V., V. Š. 2013–2014 metų sezonui už iš viso 600 000 JAV dolerių. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu bei VšĮ „N.“ antspaudu ir pasirašė J. S. vardu, „O.“ atstovo vardu, o M. I. sutartį patvirtino „O.“ antspaudu.
- pagamino 2014-08-01 sutartį dėl žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „O.“ perka teisę naudoti žaidėjų ir trenerių įvaizdžius, t. y. trenerių K. M., T. R. ir žaidėjų A. B., J. S., M. M., M. G., M. S. (M. S.), K. B. (K. B.), S. G., V. V., V. Š. 2014–2015 metų sezonui už iš viso 163 800 JAV dolerių. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu bei VšĮ „N.“ antspaudu ir pasirašė J. S. vardu, „O.“ atstovo vardu, o M. I. sutartį patvirtino „O.“ antspaudu.
5.1. O. K. nenustatytu metu pateikė šias netikras sutartis VšĮ „N.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „E.“. Panaudojus šias netikras sutartis, netikrų sutarčių pagrindu O. K. laikotarpiu nuo 2012-09-13 iki 2014-11-25 išmokėjo 26 VšĮ „N.“ sportininkams ir darbuotojams iš viso 678 893,06 Eur neįtraukto atlygio už sportinę veiklą ir darbo užmokestį ir iššvaistė VšĮ „N.“ pinigines lėšas – 378 533,92 Eur, pervesdamas jas į „O.“ sąskaitą, tuo padarydamas VšĮ „N.“ didelę žalą.
6. O. K. ir A. K. nuteisti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus ir padarė didelės žalos. O. K. nuo 2010-08-02 iki 2017-02-23, būdamas VšĮ „N.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir A. K., būdamas „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Estijos Respublikoje, vadovu, veikdami bendrai grupe, žinodami, kad „R.“ jokių atvaizdo teisių VšĮ „N.“ nesuteiks, laikotarpiu nuo 2015-07-22 iki 2016-10-23 tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje tyčia pagamino netikrus dokumentus – 10 sutarčių dėl licencijos ir teisių naudotis teisėmis į žaidėjų įvaizdį pardavimo, patvirtino šias sutartis savo parašu, o būtent:
- pagamino 2015-07-22 sutartį dėl S. G. įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „R.“ perka teisę naudoti S. G. įvaizdį 2015–2016 metų ir 2016–2017 metų sezonais už 193 600 Eur. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu ir A. K. sutartį patvirtino savo parašu.
- Pagamino 2015-07-23 sutartį dėl M. M. įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „R.“ perka teisę naudoti M. M. įvaizdį 2015–2016 metų ir 2016–2017 metų sezonais už 257 800 Eur. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu ir A. K. sutartį patvirtino savo parašu.
- pagamino 2016-05-02 sutartį dėl M. G. įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „R.“ perka teisę naudoti M. G. įvaizdį 2016–2017 metų sezonui už 8 560 Eur. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu ir A. K. sutartį patvirtino savo parašu.
- pagamino 2016-06-29 sutartį dėl T. K. įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „R.“ perka teisę naudoti T. K. įvaizdį 2016–2017 metų sezonui už 12 840 Eur. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu ir A. K. sutartį patvirtino savo parašu.
- pagamino 2016-06-29 sutartį dėl J. G. įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „R.“ perka teisę naudoti J. G. įvaizdį 2016–2017 metų sezonui už 149 800 JAV dolerių. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu ir A. K. sutartį patvirtino savo parašu.
- pagamino 2016-07-26 sutartį dėl L. D. II įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „R.“ perka teisę naudoti L. D. II įvaizdį 2016–2017 metų sezonui už 85 600 JAV dolerių. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu ir A. K. sutartį patvirtino savo parašu.
- pagamino 2016-08-01 sutartį dėl V. Š. įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „R.“ perka teisę naudoti V. Š. įvaizdį 2016–2017 metų sezonui už 4 815 Eur. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu ir A. K. sutartį patvirtino savo parašu.
- pagamino 2016-08-01 sutartį dėl A. Š. įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „R.“ perka teisę naudoti A. Š. įvaizdį 2016–2017 metų sezonui 4 815 Eur. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu ir A. K. sutartį patvirtino savo parašu.
- pagamino 2016-08-25 sutartį dėl J. B. įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „R.“ perka teisę naudoti J. B. įvaizdį 2016–2017 metų sezonui už 96 300 JAV dolerių. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu ir A. K. sutartį patvirtino savo parašu.
- pagamino 2016-10-23 sutartį dėl O. K. J. įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „R.“ perka teisę naudoti O. K. J. įvaizdį 2016–2017 metų sezonui už 74 900 JAV dolerių. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu ir A. K. sutartį patvirtino savo parašu.
6.1. O. K. nenustatytu metu pateikė šias netikras sutartis VšĮ „N.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „E.“. Panaudojus šias netikras sutartis, netikrų sutarčių pagrindu O. K. laikotarpiu nuo 2015-09-18 iki 2016-12-27 išmokėjo 10 VšĮ „N.“ sportininkų iš viso 314 951,61 Eur neįtraukto į apskaitą atlygio už sportinę veiklą ir darbo užmokestį ir nuo 2015-09-17 iki 2016-11-23 iššvaistė VšĮ „N.“ priklausančias pinigines lėšas – 112 352,01 Eur pervesdamas jas į „R.“ sąskaitą, tuo padarant VšĮ „N.“ didelę žalą.
7. Be to, M. I. buvo kaltinamas ir pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismo išteisintas dėl to, kad jis, būdamas Jungtinių Amerikos Valstijų įmonės „O.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), JAV, faktiniu vadovu, žinodamas, kad į „O.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Bank of America“, yra pervedamos piniginės lėšos, kurios įgytos nusikalstamu (iššvaistymo) būdu iš VšĮ „N.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), suklastotų 2012-09-01, 2013-09-01, 2014-08-01 sutarčių dėl žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo pagrindu ir siekdamas šias VšĮ „N.“ pinigines lėšas įteisinti, naudojo jas „O.“ ūkinėje komercinėje veikloje ir su šiomis piniginėmis lėšomis atliko finansines operacijas.
7.1. Laikotarpiu nuo 2012-09-17 iki 2014-05-06 11 atvejų pervedė iš viso 288 000 JAV dolerių į įmonės „N.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Londonas, Didžioji Britanija, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Tallin buissines bank“ Estijos Respublikoje:
- 2012-09-25 pervedė 20 000 JAV dolerių (53 352 Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Konsultacija“,
- 2012-10-15 pervedė 55 000 JAV dolerių (146 756,50 Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Įvaizdžio teisės“,
- 2013-07-19 pervedė 30 000 JAV dolerių (79 062? Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Susitarimas įvaizdžio teisės“,????????????????????????????????????????????????????????
- 2013-08-08 pervedė 17 000 JAV dolerių (44 143,9?0 Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Įvaizdžio susitarimas“,????????????????????????????????????????????????????????
- 2013-10-16 nenurodant pavedimo paskirties pervedė 10 000 JAV dolerių (25 452? Lt),????????????????????????????????????????????????????????
- 2013-10-23 nenurodant pavedimo paskirties pervedė 17 000 JAV dolerių (42 925? Lt),????????????????????????????????????????????????????????
- 2013-10-25 nenurodant pavedimo paskirties pervedė 17 000 JAV dolerių (42 501,7?0 Lt),????????????????????????????????????????????????????????
- 2013-10-28 nenurodant pavedimo paskirties pervedė 40 000 JAV dolerių (100 024? Lt),????????????????????????????????????????????????????????
- 2014-01-30 pervedė 22 000 JAV dolerių (55 600,6?0 Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Už įvaizdžio teises“,????????????????????????????????????????????????????????
- 2014-05-06 pervedė 40 000 JAV dolerių (99 532? Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Už įvaizdžio kontraktą“.???????????????????????????????????????????????????????
7.2. Taip pat 2014-08-12 vienu atveju 30 000 JAV dolerių (77 349? Lt) pervedė į įmonės „W.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Talinas, Estijos Respublika, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Tallin buissines bank“, Estijos Respublikoje, pavedimo paskirtyje nurodant „Tarpininkavimo sąskaita“.????????????????????????????????????????????????????????
7.3. Laikotarpiu 2014-08-25 iki 2014-09-29 4 atvejais pervedė iš viso 92 000 JAV dolerių N. S. į tyrimo metu nenustatytą sąskaitą nenustatytame banke, pavedimo paskirtyje matant tik operacijos numerius ir pavedimo paskirtį:
- 2014-08-25 pervedė 20 000 JAV dolerių (51 954? Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos grąžinimas“,????????????????????????????????????????????????????????
- 2014-08-29 pervedė 21 000 JAV dolerių (54 910,8?0 Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos grąžinimas“,????????????????????????????????????????????????????????
- 2014-09-23 pervedė 30 000 JAV dolerių (80 520? Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos grąžinimas“,????????????????????????????????????????????????????????
- 2014-09-29 pervedė 21 000 JAV dolerių (56 912,1?0 Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos grąžinimas“.????????????????????????????????????????????????????????
7.4. Tokiu būdu M. I. siekdamas įteisinti iš VšĮ „N.“ nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas – 410 000 JAV dolerių (1 063 921,6?0 Lt) arba 308 132,99 Eur – naudojo jas „O.“ ūkinėje, komercinėje veikloje ir su šiomis piniginėmis lėšomis atliko finansines operacijas.??????????????????
Žemesnės instancijos teismas
7.5. Pirmosios instancijos teismas M. I. dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Teismas konstatavo, kad pripažįstant įvairius turtinius ir finansinius sandorius nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, būtina nustatyti siekį nuslėpti tikrąją turto kilmę arba jį įteisinti. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų. Todėl vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, pavyzdžiui, kad toks turtas buvo parduotas, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veikos pagal BK 216 straipsnį. Taip pat nusikalstamu būdu įgytų lėšų naudojimas asmeninėms reikmėms savaime nepagrindžia siekio slėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu gautą turtą. Priešingu atveju praktiškai bet koks disponavimas nusikalstamai įgytu turtu būtų kvalifikuojamas kaip pinigų plovimas. Šioje byloje M. I. veika neatitinka Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme įvardintų veiksmų, vertinamų kaip pinigų plovimas, be to šiame įstatyme pinigų plovimo veikla yra siejama su konkrečiu tikslu – siekiu nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiu padėti nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių. Taigi, nenustačius atitinkamo tikslo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis besąlygiškai negali būti remiamasi kiekvienoje byloje. Pinigų pervedimas iš vienos banko sąskaitos į kitas banko sąskaitas buvo pasirinktas, ne siekiant įteisinti nusikalstamu būdu gautus pinigus, bet juos užvaldyti, nes kitaip realiai užvaldyti nusikalstamu būdu gautų piniginių lėšų nebuvo galima.
II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai
8. Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Stonienė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. I. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį: M. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą (BK 47 straipsnio 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo XI-1350 redakcija). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu M. I. paskirta subendrinta 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda, kuri paskirta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam subendrintą bausmę – 500 MGL (18 830 Eur) dydžio baudą, kurią subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu paskirta 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda, prie nauju nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės 500 MGL dydžio ( 18 830 Eur) baudos pridėti dalį Lietuvos apeliacinio teismo paskirtos 300 MGL (15 000 Eur) baudos ir paskirti M. I. galutinę bausmė – 700 MGL (33 830 Eur) dydžio baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas M. I. dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, išsamiai neištyrė ir neįvertino visų bylos aplinkybių, todėl padarė klaidingas ir nepagrįstas išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių dokumentų, gautų iš Estijos Respublikos pagal Europos tyrimo orderį, t. y. įmonės „N.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Londonas, Didžioji Britanija, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Tallin buissines bank“ Estijos Respublikoje, išrašo bei apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėta įmonės „N.“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad į šią sąskaitą nuo 2012-09-17 iki 2014-06-02 bendrovė „O.“ iš viso pervedė 348 000 JAV dolerių, tačiau dalis pinigų vėl buvo grąžinama į „O.“ sąskaitą. Be to, nustatyta, kad pinigai, gauti iš „O.“ buvo pervedami kitoms bendrovėms, nurodant, kad mokama už transporto priemonių įsigijimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino iš Estijos Respublikos pagal Europos tyrimo orderį gautų duomenų apie bendrovę „W.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini), Taline, kuriuose nurodoma, kad ši bendrovė nedeklaravo veiklos vykdymo bei nemokėjo mokesčių.
1.2. Skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta ir dėl liudytojo N. S. duotų parodymų vertinimo. Liudytojas tvirtino, kad bendrovė „O.“ atsiskaitė už paslaugas, prekes, reklamą, ir M. I. atsiskaitė kaip fizinis asmuo už jam suteiktą paskolą, jis jokių juridinių pretenzijų jam neturi. Tačiau liudytojas N. S. negalėjo nurodyti jokių konkrečių aplinkybių apie jo bendrovės „N.“, „W.“ veiklą, taip pat negalėjo nurodyti, už ką „O.“ jo bendrovėms pervedė pinigus: „N.“ – 288 000 JAV dolerių, o „W.“– 30 000 JAV dolerių. Liudytojas taip pat negalėjo paaiškinti ir dėl pavedimo paskirtyje nurodyto pagrindo „mokėjimas pagal įvaizdžio teises“. Be to, nors liudytojas N. S. patvirtino, kad iš „O.“ sąskaitos jam buvo pervesta 92 000 JAV dolerių ir tai buvo M. I. jam grąžinta paskola, tačiau paskolos sutarties ar kitokių dokumentų, patvirtinančių paskolos suteikimą, liudytojas nepateikė.
1.3. M. I. parodė, kad „O.“ atlikdavo pavedimus bendrovėms „N.“ ir „W.“ už teisines paslaugas, tarpininkavimą ir sportinės atributikos gamybą, nurodė, kad N. S. dalimis gražino iš „O.“ sąskaitos paskolą, kurią jis jam, kaip fiziniam asmeniui, buvo suteikęs. Jis taip pat tvirtino, kad pats jokių oficialių pareigų bendrovėje „O.“ niekada nėjo, ši bendrovė formaliai buvo registruota jo žmonos vardu, tačiau ji realios veiklos bendrovėje nevykdė. Šie M. I. parodymai yra prieštaringi, t. y., nors nurodo, kad jis „O.“ nedirbo, tačiau tuo pačiu tvirtino, kad savo asmeninę skolą grąžino pervesdamas pinigus iš bendrovės bankinės sąskaitos. Šios aplinkybės patvirtina, kad M. I. atlikti mokėjimai bankiniais pavedimais savo pažįstamam N. S. buvo ne skolos grąžinimas, o šiomis finansinėmis operacijomis buvo siekiama įteisinti neteisėtai gautas pinigines lėšas. Taip pat ir M. I. atlikti mokėjimai į N. S. užsienio kompanijas „W.“, kuri realiai veiklos nevykdė, bei į „N.“, kuri prekiavo automobiliais, o ne sportine atributika, buvo atlikti siekiant legalizuoti pinigines lėšas, kurios buvo gautos nusikalstamu būdu. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad minėtos bendrovės pinigus, gautus iš „O.“ vėl grąžindavo šiai bendrovei.
1.4. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. I. veikė tyčia, būdamas JAV įmonės „O.“ faktiniu vadovu, žinojo, kad į įmonės banko sąskaitą buvo neteisėtai gautos piniginės lėšos iš VšĮ „N.“. Jis, siekdamas šias pinigines lėšas įteisinti, atliko finansines operacijas ir taip legalizavo iš viso 308 132,99 Eur. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad M. I. suvokė, jog veikia nusikalstamai, kad pervesdamas pinigus į kitų įmonių bei fizinio asmens sąskaitas, nuslepia jų tikrąją kilmę. Nusikalstamu būdu įgytos piniginės lėšos M. I. veiksmais pateko į legalią apyvartą. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo M. I. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.
9. Apeliaciniame skunde nuteistojo O. K. gynėjas advokatas Deividas Ivanauskas prašo Klaipėdos apygardos 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria O. K. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir priimti dėl O. K. išteisinamąjį nuosprendį; VšĮ „N.“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą arba taikyti civilinio ieškinio sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismo išvados, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio nuostatų reikalavimus, nepagrįstos objektyviais įrodymais, išsamia bylos įrodymų visumos analize, visapusišku įrodymų ištyrimu ir teisingu įvertinimu. Taip pat pirmosios instancijos teismas O. K. atžvilgiu pažeidė ir nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimus, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, BPK 44 straipsnio nuostatos, nes O. K. kaltės klausimas buvo išspręstas ne konkrečių duomenų, kaip įrodymų, pagrindu, o nurodant argumentus, kurie susiję tik su spėjimais ir tariamomis galimybėmis padaryti nuosprendyje nurodytą nusikalstamą veiką. Teismas kriminalizavo civilinius teisinius santykius, o O. K. taikydamas baudžiamąją atsakomybę, nepagrįstai vadovavosi civilinėse bylose padarytomis išvadomis. Taip pat pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai neatskleidė visų faktinių bylos aplinkybių, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos dėl baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-26712011, Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-7-85/2013, Nr. 2K-518/2014), ir tai sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė ne teismo posėdyje tiesiogiai ir betarpiškai ištirtais įrodymais, o prielaidomis, nepasisakė, kokiais motyvais vadovaudamasis atmetė nuteistojo O. K. argumentus bei jį teisinančius įrodymus, kas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas bei BPK 301 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus.
2.2. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamasis nuosprendis O. K. atžvilgiu dėl turto iššvaistymo (pervedant bendrovei „O.“ pagal sudarytas rašytines sutartis didesnę dalį pinigų – 378 533,92 Eur bei pagal sudarytas rašytines sutartis pervedant bendrovei „R.“ didesnę dalį pinigų – 112 352,01 Eur) grindžiamas išimtinai prielaidomis. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad O. K., sudarydamas sutartis su bendrovėmis „O.“, „R.“ bei pervesdamas joms 378 533,92 Eur ir 112 352,01 Eur, turėjo išankstinį sumanymą tokiu būdu iššvaistyti VšĮ „N.“ turtą. Pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų, kodėl atmeta gynybos argumentus dėl O. K. inkriminuoto didelės vertės turto iššvaistymo nepagrįstumo.
2.3. Proceso metu O. K. nuosekliai teigė, kad jis, atstovaudamas VšĮ „N.“, nesiekė iššvaistyti šios įstaigos turto. Priešingai, savo vadovavimo laikotarpiu jis siekė tinkamai panaudoti klubo lėšas, siekiant optimaliausių sportinių rezultatų. Bendradarbiavimas su sportininkų ir įvaizdžio agentūromis, atsiskaitymas už sportininkų, trenerių veiklą yra daugelyje šalių ilgametė taikoma praktika sporto srityje. Darbas su bendrovėmis „O.“ ir „R.“ bei atsiskaitymas už paslaugas per šias bendroves turėjo daug privalumų. VšĮ „N.“ veikla bendradarbiaujant su minėtomis bendrovėmis davė siekiamų sportinių rezultatų ir padėjo optimizuoti bei sutaupyti VšĮ „N.“ mokamus mokesčius valstybinėms institucijoms. Pasirašytų sutarčių su bendrovėmis „O.“ ir „R.“ buvo laikomasi, o Valstybinė mokesčių inspekcija 2015 m. atlikusi patikrinimą, neuždraudė atsiskaityti su bendrovėmis „O.“ ir „R.“. VšĮ „N.“ valdyba, jos nariai žinojo ir nuolat buvo informuojami apie atsiskaitymą per šias bendroves, valdyba taip pat buvo informuota apie atlikto Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo išvadas.
2.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino sutarčių su „O.“ ir „R.“ teisėtumo ir ekonominės naudos. Kad minėtos sutartys buvo ir teisėtos, ir naudingos VšĮ „N.“ patvirtino liudytojai E. Ž., E. D., M. B., K. M., A. J., V. U., taip pat nuteistieji A. K., M. I., tačiau jų parodymai skundžiamame nuosprendyje nebuvo tinkamai įvertinti.
2.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai O. K. veiksmų neįvertino kaip civilinio delikto, nepateikė jokių argumentų ir išvadų, kodėl tarp O. K. ir bendrovių „O.“, „R.“ susiklostę civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius. Byloje esantys įrodymai, kurių neanalizavo pirmosios instancijos teismas, patvirtina, jog O. K., kaip VšĮ „N.“ direktoriaus, veiksmai neperžengė civilinės atsakomybės ribų.
2.6. Byloje nustatyta, kad VšĮ „N.“ dalininkai (valdybos nariai) niekada nesinaudojo galimybe civilinio proceso tvarka pripažinti O. K., kaip VšĮ „N.“ direktoriaus, sudarytas įvaizdžio teisių sutartis su bendrovėmis „O.“ ir „R.“ bei atliktus mokėjimus pagal šias sutartis negaliojančiais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad krepšinio klubo valdyba žinojo klubo biudžetą, kadangi jis pagrinde buvo sudaromas iš klubo valdyboje esančių narių ir jų įmonių skiriamos paramos klubui, valdybos posėdžiuose visada buvo sprendžiami finansiniai klubo klausimai, valdybai buvo teikiamos finansinės ataskaitos ir valdyba pritarė sudarytoms įvaizdžio teisių sutartims bei atliktiems mokėjimams bendrovėms „O.“ bei „R.“. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad bylai aktualiu laikotarpiu „N.“ klubui paramą teikę rėmėjai neturėjo pretenzijų O. K. dėl skirtos paramos naudojimo. Priešingai, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad klubo rėmėjai UAB „R.“, UAB „P.“, Krepšinio paramos ir vystymosi fondas teikė premijas VšĮ „N.“ vadovams už nepriekaištingą vadybą.
2.7. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius kriminalizavo. Byloje esantys 2014-09-19, 2015-02-27, 2015-08-08, 2016-07-29, 2016-11-25 VšĮ „N.“ valdybos protokolai, apie kuriuos pirmosios instancijos teismas nepasisakė, patvirtina, kad krepšinio klubo valdyboje buvo sprendžiami finansiniai klausimai, O. K. teikdavo finansines ataskaitas valdybai ir valdyba žinojo apie sudarytas įvaizdžio teisių sutartis bei mokėjimus bendrovėms „O.“ ir „R.“. 2015-02-27 VšĮ „N.“ valdybos protokolas patvirtina, kad buvo svarstyta dėl VšĮ „N.“ atlikto audito ataskaitos bei dėl finansinės ataskaitos už 2014 m. tvirtinimo. Iš byloje esančios UAB „MGI In Salvo“ finansinės ataskaitos matyti, kad visi patikrinti finansiniai dokumentai, sietini su darbuotojų darbo ir sportinės veiklos sutarčių apskaičiuotomis, sumokėtomis ar mokėtinomis sumomis, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir Eurolygos krepšinio klubams taikomus reikalavimus.
2.8. Pirmosios instancijos teismas, kriminalizuodamas civilinius teisinius santykius ir O. K. taikydamas baudžiamąją atsakomybę, vadovavosi teismų praktikoje, suformuotoje išskirtinai civilinėje byloje (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-451/2014, Nr. 2K-518/2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-11-15 nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, jog teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus; teismo nešališkumo užtikrinimas - viena iš teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų.
Šalies argumentai
2.9. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išskirtinai rėmėsi liudytojo V. L., kuris, kaip nustatyta, turėjo asmeninį konfliktą su O. K., parodymais ir nesirėmė liudytojų E. Ž., E. D., A. J., K. M., M. B. ir V. U. parodymais, kurie patvirtino, jog VšĮ „N.“ valdybai buvo atskleista įvaizdžio teisių sutarčių esmė, valdyba sprendė pasiūlymą mokėti atlyginimus per įvaizdžio teises, taip siekiant sutaupyti klubo biudžetą, ir tam buvo pritarta, klubas jokios žalos dėl sudarytų įvaizdžio teisių sutarčių nepatyrė, o valdybai buvo aktualu taupyti klubo biudžetą, kadangi valdybos nariai tiesiogiai patys ar per savo vadovaujamas įmones rėmė krepšinio klubą.
2.10. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad mokėjimai pagal įvaizdžio teisių sutartis atlikti bankiniais pavedimais, mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodant, kad yra pervedami pinigai už žaidėjų įvaizdžio naudojimą, ilgą laiką šie mokėjimai tenkino „N.“ krepšinio klubą, valstybinės institucijos tokiems mokėjimams neprieštaravo. VŠĮ „N.“ pirko ir įsigijo sportininkų teises į atvaizdą, o teisių į atvaizdą administravimą pagal sudarytas įvaizdžio teisių sutartis atliko bendrovės „O.“ ir „R.“. Pirmosios instancijos teismas VšĮ „N.“ turto iššvaistymą siejo tik su bendrovių „O.“ ir „R.“ gauta pelno marža. Tačiau kitus VšĮ „N.“ atliktus mokėjimus pagal tas pačias įvaizdžio teisių sutartis pirmosios instancijos teismas nelaikė nusikalstama veika. Pagal skundžiamo nuosprendžio logiką galima spręsti, kad jei bendrovės „O.“ ir „R.“ būtų teikusios tas pačias paslaugas VšĮ „N.“ nemokamai, tuomet nusikalstama veika nebūtų padaryta. Jei, pirmosios instancijos teismo nuomone, įvaizdžio teisių sutartys yra neteisėtos, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, tuomet visi mokėjimai pagal tokias sutartis bendrovėms „O.“ bei „R.“ turi būti laikomi nusikalstamais. Tačiau, jei pirmosios instancijos teismas sprendė, kad didžioji dalis mokėjimų pagal įvaizdžio teisių sutartis nesudaro nusikaltimo sudėties, tuomet pripažintina, kad šios sutartys yra teisėtos ir nesuprantama, kodėl dalis mokėjimų pagal įvaizdžio teisių sutartis, vertinami kaip nusikalstami.
2.11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jau sutarčių sudarymo metu sutarties šalys nesiruošė vykdyti sutarties sąlygų, egzistavo susiformavęs nusikalstamas sumanymas nepagrįstai iššvaistyti VŠĮ „N.“ turtą per fiktyvius sandorius, imituojant civilinius teisinius santykius. Byloje teismas nenustatė ir nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad O. K. kartu su M. I. ir A. K. turėjo vieningą sumanymą dėl turto iššvaistymo. Byloje apklausti liudytojai ir valdybos protokolai patvirtino, kad O. K. jokių nusikalstamų sumanymų neturėjo. Priešingai, O. K. siekė tinkamai panaudoti VŠĮ „N.“ lėšas, siekdamas optimaliausių sportinių rezultatų, o klubo valdyba tam pritarė ir davė sutikimą. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo sprendė, kad įvaizdžio teisių sutartys ir mokėjimai buvo fiktyvūs. Teismas nuosprendyje taip ir nepaaiškino, ar kita didžioji dalis mokėjimų pagal šias sutartis taip pat fiktyvūs.
2.12. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo kriminalizuodamas civilinius teisinius santykius nuosprendyje pabrėžė, kad O. K. tyčia iššvaistė jam patikėtą VšĮ „N.“ turtą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, kad teisėsaugos institucijos neturėtų nepagrįstai kištis į vadovų veiklą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-518/2014). Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamos tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį. Tyčinei kaltės formai yra būdingas informacijos nuslėpimas, nes tai apgaulės požymis. Šioje byloje jokių tyčinių O. K. veiksmų nenustatyta. VšĮ „N.“ valdyba palaikė klubo direktorių, valdybos posėdžių metu visada tvirtindavo mokėjimus pagal įvaizdžio teisių sutartis, valdyba norėjo optimizuoti ir sutaupyti mokamus mokesčius valstybei, valdybą tenkino sporto ir finansiniai klubo rezultatai, valdybos iniciatyva už gerus rezultatus O. K. buvo keliams atlyginimas, todėl esant šiomis aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai susiklostę sporto teisiniai santykiai be jokio pagrindo ir nesant tam jokių duomenų įvertinti kaip baudžiamojo pobūdžio ir juose nepagrįstai pripažinti tyčiniai O. K. veiksmai.
2.13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atvejai, kai, siekiant pagrįsti pinigų perleidimo teisėtumą, yra daromi manipuliaciniai veiksmai, kaip antai, melagingų sąskaitų faktūrų pateikimas į buhalterinę apskaitą, savaime rodo atliktų veiksmų didesnį pavojingumą, nes tikroji pinigų pervedimo priežastis yra maskuojama, dėl to nustatyti teisiškai reikšmingus faktus tampa sudėtinga. Atitinkamai tokiais atvejais, nors ir yra galimybė padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nėra galimybės svarstyti tokios teisinės atsakomybės klausimo, nes kaltinamieji pasirinko priešingą teisei veikimo būdą – ne mokėti mokesčius valstybei, o siekį bet kokiu būdu jų išvengti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tik formaliai į nuosprendį perkėlė kasacinio teismo baudžiamosios bylos Nr. 2K-73-943/2023 20 punktą, tačiau net ir cituodamas tokią išvadą, nesiaiškino, kaip numatyta kasacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2020, nurodyto tariamai fiktyvaus sandorio sudarymo tikslų, motyvų bei jų sukeltų teisinių pasekmių. Be to, pirmosios instancijos teismas, cituodamas minėtos nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-943/2023 20 punktą, nesigilino, kad cituojamoje byloje pripažįstant bankrutavusiai įmonei priklausančio turto perleidimo neteisėtumą, buvo įvertinta, jog pirma, suteiktos paskolos neatitiko bankrutuojančios įmonės ūkinės komercinės veiklos; antra, suteiktomis paskolomis buvo akivaizdžiai sumažinta kreditorių reikalavimų patenkinimo apimtis; trečia, tokiu būdu sumažinant jau bankrutavusio ir likviduojamo juridinio asmens turtą, tai savaime yra nesuderinama su juridinio asmens bankroto ir likvidavimo paskirtimi; ketvirta, nenustatyta, kad kreditorių susirinkimuose būtų svarstyta dėl kitos – paskolų teikimo; penkta, paskolos faktas buvo slepiamas nuo bankrutavusios įmonės kreditorių ir maskuojamas įmonės apskaitoje; šešta, su svetimu – bankrutavusiai įmonei priklausančiu – turtu, skirtu kreditorių reikalavimams užtikrinti, bankroto administratorius, elgėsi kaip su savu ir juo disponavo priešingais bankrutavusio ir likviduojamo juridinio asmens tikslais. Tuo tarpu šioje byloje pirmosios instancijos teismas tokių išvadų nepadarė, o VŠĮ „N.“ priklausiusio turto perleidimo neteisėtumą bendrovėms „O.“ bei „R.“ bandė pagrįsti civilinėse bylose padarytomis išvadomis. Todėl pirmosios instancijos teismas neįrodė, kad pirma, sudarytos įvaizdžio teisių sutartys ir mokėjimai bendrovėms „O.“ bei „R.“ neatitiko VŠĮ „N.“, kuris yra ne pelno siekiantis civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veiklos. Priešingai, VŠĮ „N.“ įstatų 9 punktas numato, kad klubo veiklos tikslai yra siekti, kad Klaipėda taptų viena svarbiausių ir sportinio gyvenimo centrų, garsintų Klaipėdos miestą ir Lietuvą, tokia veiklos forma buvo visiems priimtina. Krepšinio klubo tikslas buvo tenkinti viešuosius interesus vykdant sporto plėtojimo veiklą. Antra, byloje neįrodyta, kad sudarytomis sutartimis bei mokėjimais bendrovėms „O.“ ir „R.“ buvo sumažinti paramą klubui teikusių asmenų reikalavimai. Vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu, juridiniai asmenys, paramos gavėjai, gautą paramą gali naudoti šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams. Visuomenei naudingais tikslais, be kitų, taip pat laikoma veikla sporto srityje. Kaip minėta, paramą teikę rėmėjai neturėjo jokių pretenzijų O. K. dėl skirtos paramos naudojimo, priešingai, klubo rėmėjai skyrė premijas VšĮ „N.“ už nepriekaištingą vadybą. Trečia, nors VšĮ „N.“ valdyboje buvo sprendžiami klausimai, susiję su mokėjimais bendrovėms „O.“ ir „R.“, tačiau teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai atmetė ir nevertino VŠĮ „N.“ valdybos protokolų, liudytojos E. Ž. parodymų bei UAB „MGI In Salvo“ finansinės ataskaitos. Ketvirta, byloje įrodyta, kad VšĮ „N.“ valdybos nariams buvo žinomos sudarytos sutartys bei mokėjimai bendrovėms „O.“ ir „R.“ ir jie tokiai veiklai pritarė. Penkta, teismas neįrodė, jog su svetimu, VšĮ „N.“ priklausančiu turtu, O. K. elgėsi kaip su savu ir juo disponavo priešingais viešojo juridinio asmens tikslais.
2.14. Nagrinėjamu atveju vien tai, jog VšĮ „N.“ pasirinko įstatymu neuždraustą būdą mokėti sportininkams, kurie generuotų mažesnius mokesčius valstybei, savaime nereiškia tokių mokėjimų neteisėtumo. Iššvaistymo požymių buvimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagristą, nelogišką sandorį (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-518/2014). Tokiais atvejais būtina įsitikinti ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, kad patirta reali žala dėl kaltininko veiksmų (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-196-788/2017).
2.15. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, kad šiuo atveju O. K. pasiūlytas ir klubo valdybos pritartas sumanymas sportininkams mokėti atlygį už sportinę veiklą per įvaizdžio teisių sutartis ir tokiu būdu nuo šių išmokėjimų sumokėti mažiau mokesčių, lemia tai, kad tokio sumanymo tikslai buvo būtent sutaupyti VšĮ „N.“ lėšas, o ne jas iššvaistyti. Patikėto ar kaltininko žinioje perduoto turto tvarkymo tvarkos pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Liudytojo A. J. parodymai taip pat patvirtina, kad krepšinio klubo valdybos nariai stengėsi taupyti VšĮ „N.“ lėšas bei tokiu būdu mokėti mažesnius mokesčius valstybei, todėl sutiko dėl įvaizdžio teisių naudojimo, o tokį mokėjimo būdą naudojo ir dauguma klubų.
2.16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nepagrįstas išvadas dėl tariamai nusikalstamų O. K. veiksmų padarė ir dėl valstybinių institucijų (VMI ir Sodra) aiškios pozicijos trūkumo, neaiškaus teisinio reguliavimo. Tarp VšĮ „N.“ ir bendrovių „O.“ bei „R.“ susiformavę civiliniai teisiniai santykiai buvo realūs, o įvaizdžio teisių sutartys sukėlė realias teisines pasekmes krepšinio klubo sportininkai realiai perleido savo teises į įvaizdį bei realiai gavo už tai atlygį iš minėtų bendrovių, kurios realiai perleido sportininkų teises į įvaizdžius krepšinio klubui, kuris pagal šias sutartis atliko mokėjimus. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie fiktyvius sandorius yra nepagrįsta.
Dėl O. K. pripažinimo kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį
2.17. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo ir jo gynėjo argumentus, kurie patvirtina, kad sudarytos įvaizdžio teisių sutartys ir mokėjimai bendrovėms „O.“ ir „R.“ atitiko VšĮ „N.“, kuris yra ne pelno siekiantis civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, tikslus. VšĮ „N.“ valdyba buvo supažindinta su sutartimis sudarytomis su bendrovėmis „O.“ ir „R.“, žinojo apie mokėjimus šioms bendrovėms ir tam neprieštaravo. VšĮ „N.“ valdybą tenkino ir situacija, kad šiomis sudarytomis sutartimis yra optimizuojami ir mažinami mokami mokesčiai valstybei.
2.18. Atsižvelgiant į tai, kad sudarytos įvaizdžio teisių sutartys tarp „N.“ klubo sportininkų ir bendrovių „O.“ ir „R.“ bei tarp „N.“ klubo ir minėtų bendrovių yra tikros, už suteiktas paslaugas buvo išrašytos sąskaitos faktūros, pagal kurias „N.“ klubas atliko mokėjimus bankiniais pavedimais, nurodant aiškią mokėjimo paskirtį, jokia žala VšĮ „N.“ nebuvo padaryta, O. K. dėl šių kaltinimų taip pat turi būti išteisintas.
Dėl O. K. pripažinimo kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį
2.19. Pirmosios instancijos teismas šioje nuosprendžio dalyje nustatė, kad O. K., būdamas VšĮ „N.“ direktoriumi, siekė mokėti mažesnius mokesčius, todėl ir sudarė sutartis dėl įvaizdžio teisių su bendrovėmis „O.“ ir „R.“. Tuo tarpu, pripažindamas O. K. kaltu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VšĮ „N.“ jokių sportininkų įvaizdžio teisių nepirko, todėl pervesti pinigų bendrovėms „O.“ bei „R.“ neturėjo jokio pagrindo. Toks pirmosios instancijos teismo veikų kvalifikavimas yra prieštaringas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad paslaugų pirkimo nebuvo, o sudarytos rašytinės sutartys su bendrovėmis „O.“ ir „R.“ dėl įvaizdžio teisių yra neteisėtos, neturėjo pagrindo O. K. pripažinti kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.
2.20. Sudarytos įvaizdžio teisių sutartys tarp „N.“ klubo sportininkų ir bendrovių „O.“ ir „R.“ bei tarp „N.“ klubo ir minėtų bendrovių buvo tikros, šios bendrovės teikė tarpininkavimo paslaugas ir tokia veikla yra įprasta profesionaliame sporto pasaulyje. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai M. B., K. M., taip pat ir byloje apklausti sportininkai M. M., S. G. ir D. G., kurie parodė, jog, atstovaujant užsienio krepšinio klubuose, jie buvo pasirašę įvaizdžio teisių sutartis. Nagrinėjamu atveju O. K., kaip VšĮ „N.“ direktoriui, taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 220 straipsni 1 dalį nėra jokio pagrindo, todėl dėl šio kaltinimo jis taip pat turi būti išteisintas.
Dėl O. K. pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį
2.21. Kvalifikuojant O. K. veiksmus pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, buvo būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, bet ir pavojingus padarinius – didelę žalą bei priežastinį ryšį tarp padarytos veikos ir atsiradusios didelės žalos. Nagrinėjamu atveju aktualu, kad BK 300 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas šioje byloje yra neatsiejamas nuo O. K. veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 184 straipsnio 3 dalį. Pagal O. K. inkriminuotas nusikalstamų veikų aplinkybes, dokumentų klastojimas sudarė sąlygas iššvaistyti VšĮ „N.“ pinigines lėšas ir taip, tariamai, padaryti VŠĮ „N.“ didelę žalą.
2.22. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad O. K. žinojo, jog bendrovės „O.“ ir „R.“ jokių atvaizdo teisių VšĮ „N.“ nesuteiks, todėl tyčia pagamino netikrus dokumentus. Tačiau, kaip minėta, sudarytos įvaizdžio teisių sutartys tarp „N.“ klubo ir minėtų bendrovių buvo realios ir tikros, šios bendrovės teikė tarpininkavimo paslaugas, kas nėra kriminalinė veikla. Todėl pirmosios instancijos teismas, byloje spręsdamas klausimą dėl sutarčių pripažinimo suklastotais dokumentais, neįsitikino ir neįsigilino į šių sutarčių sudarymo tikslus bei motyvus. O. K., sudarydamas įvaizdžio teisių sutartis, išreiškė tikrąją VšĮ „N.“ ir jos valdybos valią teisėtai naudoti „N.“ krepšinio klubo pinigines lėšas. Byloje esančiose įvaizdžio teisių sutartyse užfiksuoti duomenys yra teisingi ir nepaneigti jokiais byloje esančiais įrodymais. Todėl O. K. veiksmai – įvaizdžio teisių sutarčių patvirtinimas savo, kaip direktoriaus, parašu savo esme negali būti vertinamas kaip dokumentų klastojimas. Sudarytose įvaizdžio teisių sutartyse nurodyta informacija yra aiški ir nemelaginga. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl O. K. pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį taip pat turi būti panaikinta ir O. K. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį turi būti išteisintas.
Dėl civilinių ieškinių
2.23. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, VŠĮ „N.“ ieškinį tenkino visiškai ir solidariai iš O. K. bei M. I. priteisė 378 533,92 Eur turtinės žalos atlyginimą, taip pat solidariai iš O. K. bei A. K. priteisė 92 852,01 Eur turtinės žalos atlyginimą. Teismas sprendė, kad civiliniu ieškiniu prašomas turtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas ir įrodytas, kadangi byloje nustatyta, jog O. K., M. I. ir A. K. iššvaistė nurodytos vertės VšĮ „N.“ priklausantį turtą. Tačiau šioje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl gynybos pateiktus argumentus, susijusius su pareikštu civiliniu ieškiniu, pripažino nepagrįstais ir jų nuosprendyje nedetalizavo.
2.24. Nagrinėjamu atveju priėmus dėl O. K. išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, civilinis ieškovas VŠĮ „N.“ turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, o klubo pareikštas ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu.
Šalies argumentai
2.25. Baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja senaties termino ieškiniams baudžiamajame procese reikšti, todėl taikytini Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyti civilinio ieškinio senaties terminai. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Įstatymas nenumato, kad vykstantis ikiteisminis tyrimas dėl galimai žalą padariusio asmens veikos sustabdo ar nutraukia ieškinio senaties terminą (CK 1.129 straipsnis, 1.130 straipsnis). Šiuo atveju VšĮ „N.“ valdybos protokolai, UAB „MGI In Salvo“ finansinė ataskaita, liudytojų E. Ž., E. D., A. J., K. M., A. E., V. U., taip pat nuteistųjų O. K., M. I., A. K. parodymai patvirtina, kad „N.“ krepšinio klubo valdyba visada žinojo apie sudarytas įvaizdžio teisių sutartis, atliktus mokėjimus, šiems sandoriams visada pritarė ir jų neginčijo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad paskutinis mokėjimas bendrovei „R.“ buvo atliktas 2016-12-23, todėl akivaizdu, kad VšĮ „N.“ šioje byloje, tik 2020-04-22 pareikšdama civilinį ieškinį, praleido numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Vien dėl šių nurodytų aplinkybių, dėl kurių apskritai nepasisakė pirmosios instancijos teismas, VšĮ „N.“ civilinis ieškinys turi būti atmestas. Be to, apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti ir tai, kad VšĮ „N.“ niekada neparašė atnaujinti praleistą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo.
2.26. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad nėra teisinio pagrindo taikyti ieškinio senatį, VšĮ „N.“ civilinis ieškinys turėtų būti atmestas, kadangi jis yra nepagrįstas. Sprendžiant, ar O. K. yra atsakingas už VšĮ „N.“ patirtą turtinę žalą, būtina nustatyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).
2.27. Nagrinėjamu atveju VšĮ „N.“ neįrodė O. K. neteisėtų veiksmų, kaltės ir žalos (nuostolių) fakto bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių). VšĮ „N.“ valdybai buvo žinomos įvaizdžio teisių sutartys ir pagal jas kiekvieną mėnesį atlikti mokėjimai, klubo valdybą sudaryti sandoriai tenkino. VšĮ „N.“ tik formaliai pateikė civilinį ieškinį, kurio byloje nepalaikė. Susiklosčius aptartai situacijai, kai VšĮ „N.“ valdyba pritarė sudarytiems sandoriams su bendrovėmis „O.“ ir „R.“, valdybą šie sandoriai tenkino, tokiu atveju civiliniais atsakovais byloje turėtų būti pripažinti visi tuo metu klubo valdyboje buvę nariai.
10. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. I. gynėjas advokatas Aivaras Alimas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria M. I. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį ir M. I. dėl šių kaltinimų išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o byloje pareikštą civilinį ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. I. kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nevertino byloje esančių įrodymų visumos, nepašalino egzistuojančių abejonių, išimtinai vertino nuteistąjį kaltinančius įrodymus, neanalizuodamas jį teisinančių įrodymų, tai lėmė netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą.
Dėl M. I. pripažinimo kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį
3.2. Nuosprendyje nurodoma, kad žaidėjams dalis atlyginimo buvo mokama iš bendrovės „O.“, tačiau šių aplinkybių M. I. nežinojo, to nepatvirtina ir baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys. Priešingai nei teigiama nuosprendyje, žaidėjai gaudavo atlyginimą iš VšĮ „N.“, o iš „O.“ jiems buvo mokama už įvaizdžio teises. M. I. negalėjo, o taip pat ir neturėjo nei galimybės, nei pareigos patikrinti VšĮ „N.“ atsiskaitymų su krepšininkais pagal sportinės veiklos sutartis. Konkretus susitarimas tarp M. I. ir O. K. žaidėjams bei treneriams mokėti atlyginimą pagal veiklos sutartis per bendrovę „O.“ nebuvo nustatytas.
3.3. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad „<...> VšĮ „N.“ jokių sportininkų įvaizdžio teisių pirkti nereikėjo, nes jas gavo pasirašydama su jais sutartis“. Sutiktina, kad krepšinio klubas pasirašydamas sutartis su krepšininkais įgijo pastarųjų įvaizdžio teises, tačiau pačio įvaizdžio panaudojimui, kaip krepšinio klubo populiarinimui, reikėjo atlikti ir kitus veiksmus, kuriuose būtent ir naudojamas krepšininkų įvaizdis, pavyzdžiui, marketingo srities vystymas, prekės ženklo kūrimas, renginių, viešųjų ryšių kampanijų organizavimas, socialinių tinklų administravimas, atributikos su klubo ir žaidėjų įvaizdžiu kūrimas, platinimas, klubo ir žaidėjų įtraukimas į socialinius renginius, bendruomenės veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad marketingo vystymas yra nemažai laiko reikalaujantis ir sudėtingas procesas, krepšinio klubas būtent ir sudarė sutartį su „O.“, kad pastarieji užsiimtų marketingo vystymu, naudodami krepšininkų atvaizdus. Taigi būtent šiuo teisėtu pagrindu VšĮ „N.“ ir mokėjo pinigus „O.“, t. y. atsiskaitė už paslaugas.
3.4. Pirmosios instancijos teismas M. I. įvardijo kaip „O.“ faktinį vadovą bei pateikė faktinio (de facto) juridinio asmens vadovo sąvoką bei kriterijus. Visgi nuosprendyje nenustatyta, kaip nuteistasis atitiko faktinio vadovo sąlygas, o deklaratyvūs teiginiai, kad „M. I. atstovavo bendrovei „O.“, „būtent M. I. vykdė bendrovės veiklą“ nėra pakankami konstatuoti, kad M. I. faktiškai vadovavo JAV bendrovei. Apeliantas nebuvo šios bendrovės direktorius ar darbuotojas, o tik laikinai ir ribotai atstovavo ją išimtiniuose sandoriuose, kaip ir nagrinėjamu atveju – sandoriuose tarp „O.“ ir VšĮ „N.“, atliekant pavedimus. Realiai „O.“ vadovavo ir visus sprendimus priėmė J. S.. Vien tai, kad JAV, vykdydama teisinės pagalbos pavedimą, negalėjo nustatyti J. S. buvimo vietos, nepaneigia jo vadovavimo „O.“. „O.“ registruotas atstovas liudytojas V. G. parodė, kad asmens, vardu J. S., jis nežino, mano, kad tai yra išgalvotas vardas. Tačiau šiuos parodymus paneigia į baudžiamąją bylą pateiktos krepšinio klubų „A.“ ir „B.“ 2014 m. sudarytos sutarčių kopijos su bendrove „O.“, kurias sudarė būtent bendrovės atstovas J. S., o tai ir patvirtina aplinkybes, jog atitinkamu laikotarpiu „O.“ santykiuose su kitais krepšinio klubais (ne vien tik VšĮ „N.“) atstovavo būtent J. S., o ne M. I.. Be to, pats O. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad bendravo su J. S., nes būtent pastarasis ir kreipėsi į O. K. siūlydamas bendradarbiauti.
3.5. Sutartis dėl trenerių ir sportininkų licencijos bei teisių naudoti jų įvaizdį sudarinėjo ir „O.“ vardu pasirašė bendrovės įgaliotas atstovas J. S.. Kadangi prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis turėjo ir M. I., jis galėjo atlikti mokėjimus J. S. nurodytiems gavėjams. M. I. žiniomis, sandoriai buvo realiai sudaryti, o paslaugos suteiktos, atlygis už įvaizdžio panaudojimą buvo išmokamas klubo žaidėjams ir treneriams, todėl jokių klausimų ir (ar) įtarimų dėl sutartinių įsipareigojimų įgyvendinimo nuteistajam nekilo. M. I. nežinojo, kad krepšinio klubo darbuotojams ir krepšininkams buvo pervestos mažesnės pinigų sumos nei gavo „O.“, nes konkrečių sandorių aplinkybių pastarasis su J. S. ir su O. K. neaptarė.
3.6. Priešingai nei nurodoma nuosprendyje, M. I. nesidomėjo, nesitarė ir nepriėmė sprendimų dėl susitarimų tarp „O.“ ir VšĮ „N.“, o tik atliko techninius darbus – J. S. nurodymu pervedė pinigus. Vien tai, kad jo kompiuteryje buvo rasti sutarčių tarp „O.“ ir VšĮ „N.“ ruošiniai, sąskaitos, išrašytos minėtam krepšinio klubui ar kiti juodraščiai su susijusiais duomenimis, nepatvirtina nei jo vadovavimo fakto, nei bendro siekio iššvaistyti bendrovės pinigus. Minėti dokumentai pastarojo kompiuteryje buvo todėl, kad įgaliotas atstovas J. S. yra kitatautis, nekalbantis lietuviškai, todėl sutarčių vertimus, siekiant sutaupyti laiko ir bereikalingų išlaidų vertimų biurams, atliko pats M. I.. Vien techninės funkcijos – sutarčių vertimo – atlikimas nėra ir negali būti sutapatinamas su sutarčių parengimu, o tuo labiau – prilyginamas sutarčių pasirašymui, kadangi sutarčių tekstą ir nuostatas rengė, be to, M. I. įsitikinimu, ir parašą uždėjo būtent „O.“ atstovas J. S.. Koks buvo tikrasis susitarimas tarp J. S. ir O. K. M. I. nėra žinoma, tačiau jis su pastaraisiais nesitarė, neplanavo ir neturėjo tikslo iššvaistyti VšĮ „N.“ turto, toks susitarimas nenustatytas ir baudžiamosios bylos medžiagoje.
3.7. Pirmosios instancijos teismas M. I. veiksmus klaidingai vertino kaip vadovavimą bendrovei „O.“, tačiau jis, J. S. nurodymu, tik atliko pavedimus ir šie techniniai veiksmai apibūdinami kaip „<...> sprendė bendrovės „O.“ veiklos, disponavimo piniginėmis lėšomis klausimus, darydavo bankinius pavedimus, naudojo bendrovės sąskaitose buvusius pinigus <...>“, nors šie visi veiksmai ir reiškia tik techninį pinigų pervedimą, bet ne esminių sprendimų priėmimą dėl bendrovės veiklos.
3.8. Nuosprendyje akcentuojama, kad nors VšĮ „N.“ valdybos nariai žinojo apie sudarytas sutartis dėl žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo ir pervedamus pinigus „O.“, tačiau tai savaime nereiškia, kad O. K. veiksmai buvo teisėti. Šis valdybos narių žinojimas apie minėtas aplinkybes patvirtina sandorių realumą. Šiuo atveju metai iš metų, nekeliant jokių klausimų ir pretenzijų, klubas toleravo esamą situaciją su aptariamų sutarčių vykdymu ir jų pagrindu atliekamais mokėjimais, tuo de facto pritardamas O. K. veiksmams.
3.9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nustačius, kad tam tikri sudaryti sandoriai nėra akivaizdžiai nesutampantys su įmonės interesais, pelningai įmonės veiklai iš esmės netrukdo, nėra ekonomiškai nepagrįsti ar nelogiški, nesudaryta kliūčių turtinius reikalavimus spręsti civilinės teisės priemonėmis, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 ir 184 straipsnius netaikytina (pvz., kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7- 262/2013). Todėl tuo atveju, jei krepšinio klubo dalininkai būtų įsitikinę, kad negavo atitinkamų paslaugų pagal sudarytas sutartis, jų būtų netenkinę paslaugų kokybė, jie juridinio asmens teises ir interesus galėjo atstovauti ir ginti kreipdamiesi į teismą civilinio proceso tvarka, tačiau jokių pretenzijų dėl to niekada nereiškė.
3.10. Nagrinėjamu atveju M. I. kaltė, tariamai padėjus O. K. iššvaistyti didelės vertės krepšinio klubo turtą, grindžiama išimtinai prielaidomis. Byloje nenustatyta ir nėra surinkta patikimų įrodymų, kurie pagrįstų, kad M. I. su O. K. turėjo išankstinį vieningą sumanymą dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo; kad M. I. rengė ir pasirašė sutartis, suvokdamas sudaromų sandorių fiktyvumą; kad M. I. suprato ir žinojo, kad krepšinio klubas, kaip teisėtas turto valdytojas, neteks to turto ir norėjo bei sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad M. I. veiksmai pasireiškė išimtinai techninio – funkcinio pobūdžio veiksmų – mokėjimo pavedimų atlikimu, gavus bendrovės atstovo pavedimą, kas savaime nepagrindžia nei M. I. dalyvavimo klubo ir JAV bendrovės sutartiniuose santykiuose, nei jo tariamo susitarimo su O. K. iššvaistyti krepšinio klubo turtą.
Dėl M. I. pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį
3.11. Vienintelis argumentas, kuriuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas pripažino M. I. kaltu dėl dokumentų klastojimo padarant didelės žalos, yra tai, kad jo kompiuteryje buvo rasti sutarčių tarp „O.“ ir VšĮ „N.“ ruošiniai, „O.“ išrašytos sąskaitos VšĮ „N.“. Ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių duomenų visumos ir išimtinai akcentavo nuteistąjį kaltinančius įrodymus.
3.12. Aplinkybę, kad JAV bendrovės vardu sutartis sudarinėjo ir pasirašė būtent J. S., patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (analogiško pobūdžio sutartys su kitais krepšinio klubais). M. I. ilgą laiką gyveno, žaidė ir dirbo užsienio valstybėse, todėl gali laisvai kalbėti ir rašyti anglų kalba, taigi byloje nagrinėjamose situacijose tik atliko sutarčių vertimą. Jokie kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys nepatvirtina M. I. tyčios pagaminti žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo bei pardavimo sutartis dėl sportininkų atvaizdo naudojimo. Šioje nuosprendžio dalyje nuteistojo kaltė grindžiama išimtinai prielaidomis, nevertinant rašytinių įrodymų, neanalizuojant ne tik tos aplinkybės, jog sutartis parengė ir pasirašė ne M. I., bet ir nevertinant ir nepasisakant dėl jo tyčios ir siekio elgtis nusikalstamai bei sukelti nuosprendyje nurodytus padarinius. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių sutarčių, patvirtinančių J. S. veikimą bei vadovavimą bendrovei „O. A., inc.“, nenustatinėjo nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje požymių M. I. veiksmuose, o jo kaltę grindė prielaidomis, jog neva sutarčių buvimas pastaroje žinioje neginčijamai patvirtina, kad jis jas ir suklastojo bei panaudojo. Toks deklaratyvus nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kadangi nuteistojo kaltė nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai įrodyta.
Dėl M. I. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį
3.13. Šioje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas konkrečių M. I. veiksmų ir juose esančių nusikalstamos veikos požymių neindividualizavo, o tik formaliai konstatavo, jog anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamųjų parengti netikri dokumentai, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės, buvo įtraukti į VšĮ „N.“ buhalterinę apskaitą.
3.14. Pasisakant dėl pirmojo epizodo (sąskaitų faktūrų pateikimo), apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. I., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme išsamiai ir detaliai nurodė JAV bendrovę „O.“ buvo įsteigusi jo sutuoktinė, kuri realiai jokios veiklos agentūroje nevykdė. Jokios veiklos ar oficialių pareigų bendrovėje neužėmė ir M. I.. Vis dėlto, kadangi „O.“ vykdė įvairią tarpininkavimo tarp žaidėjų ir sporto klubų veiklą, M. I., nors ir nebuvo šios bendrovės darbuotojas, tačiau, kaip buvęs sportininkas turėjo daug pažinčių sporto srityje, taip pat ir tarptautinę krepšinio agento licenciją, todėl jo ryšių ir įdirbio pagalba bendrovėje „O.“ vykdė savo veiklą. Maždaug 2011 m. prie agentūros veiklos prisijungė buvęs krepšininkas, krepšinio agentas J. S., turintis patirties sporto marketingo srityje, kuriam buvo išduotas įgaliojimas veikti bendrovės „O.“ vardu. Kadangi tuo metu M. I. turėjo kitų projektų, be kita ko, privalėjo rūpintis ir atstovauti jo paties vadovaujamai UAB „O.A.“, JAV agentūrai reikėjo patikimo žmogaus, galinčio atstovauti įmonę santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir kt. Dėl šios priežasties buvo nutarta, kad J. S. bus atsakingas už naujų klientų paieškas, sutarčių su jais pasirašymą bei sutartinių įsipareigojimų įgyvendinimą.
3.15. Pasisakydamas dėl sutarčių tarp „O.“ ir VšĮ „N.“, M. I. patvirtino, jog J. S. jį informavo apie tai, kad buvo sudarytas susitarimas dėl šiame klube žaidžiančių sportininkų įvaizdžio teisių perleidimo. Kadangi įmonės antspaudas ir kiti rekvizitai sutartims parengti bei sudaryti buvo pas J. S. ir jis turėjo atitinkamą įgaliojimą veikti bendrovės vardu, visas sandorio detales derino būtent jis. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad M. I. žinojo ir suvokė aplinkybę, jog krepšinio klubas jokių paslaugų ir žaidėjų ir/ar trenerių įvaizdžio teisių naudojimo licencijos bei teisių iš „O.“ nepirks, kadangi tokios aplinkybės neatitinka faktinės situacijos. Nuteistasis neinicijavo (o ir negalėjo, neturėdamas tam įgaliojimo) jokių sutarčių sudarymo, jų nerengė, nepasirašė ir niekam jų neperdavė.
3.16. Sandorių ir jų pagrindu suteiktų paslaugų realumą patvirtina ne tik VšĮ „N.“ bei „O.“ bendradarbiavimo laikotarpiu pasiekti aukšti krepšinio klubo sportiniai rezultatai, tačiau ir ženkliai išaugęs varžybų lankomumas, sirgalių bei rėmėjų skaičius ir jų suteikiamos paramos dydis ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Įvaizdžio teisių perleidimo sandoriai yra plačiai paplitusi verslo praktika, taikoma daugelyje sporto klubų, siekiant didinti atitinkamų sportininkų/sporto klubų žinomumą. Aptariamu laikotarpiu krepšinio klubas žaidė „Eurolygoje“, LKL finale, ženkliai padidėjo varžybose dalyvaujančių žiūrovų srautai, perkamų bilietų kiekis, o tai krepšinio klubui vien už parduotus bilietus į krepšinio varžybas sugeneravo nemažas pajamas. Be to, itin padidėjo varžybų stebėjimo per televiziją rodikliai, visuomenės susidomėjimas, kas pagerino ir paties klubo įvaizdį. Tad akivaizdu, jog prie klubo sėkmės prisidėjo ir sportininkų bei klubo teigiamo įvaizdžio formavimas, kurį atliko būtent „O.“, atstovaujama ne M. I., o įmonės įgalioto asmens J. S. Taigi, už realiai suteiktas paslaugas buvo išrašytos sąskaitos faktūros, pagal kurias krepšinio klubas visiškai pagrįstai atsiskaitė su „O.“.
3.17. Dėl antrojo epizodo (pavedimų atlikimo iš „O.“ banko sąskaitos) pažymima, kad M. I. turėjo „O.“ banko sąskaitos prisijungimo duomenis, todėl jis galėjo atlikti mokėjimo pavedimus su konkrečiomis sumomis už sportininko įvaizdžio naudojimą. Tačiau kokias konkrečias sumas reikia pervesti atitinkamam sportininkui M. I. pasakydavo „O.“ atstovas, tarpininkas santykiuose su krepšinio klubu J. S.. Iš bendravimo su J. S. M. I. suprato, kad buvo sudarytos atskiros sutartys su klubo žaidėjais ir treneriais, kuriose ir buvo numatytos išmokėtinos sumos. Kokie buvo tikrieji J. S. ir O. K. siekiai M. I. nebuvo žinoma, nes jis rengiant sutartis bei jas vykdant nedalyvavo, tačiau suprato, kad sandoriai buvo vykdomi ir jam nekilo priešingų abejonių. Taigi, mokėjimo pavedimus M. I. atlikdavo ne kaip bendrovės darbuotojas ir ne kaip faktinis įmonės vadovas, o tik kaip asmuo, turintis prieigą prie bankinės sistemos duomenų.
3.18. Pirmosios instancijos teismas neįrodė, kad M. I. atitinka faktiniam vadovui keliamus kriterijus. Pagal kasacinio teismo praktiką, asmuo yra pripažintinas įmonės vadovu de facto (faktiniu) tik tuomet, kai jis: atlikinėjo veiksmus, kurie yra būdingi įmonės vadovui (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012); įmonė veikė tokio asmens vadovaujama (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013); vadovui būdingų veiksmų atlikimas ir vadovavimas įmonei buvo nuolatinis ir sistemingas (kasacinio teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-427/2013, Nr. 3K-3-697/2013). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama ir tai, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265- 611/2017, 26 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad M. I. faktiškai vykdė vadovavimo funkcijas, nepagrįsta ir tai, kad M. I. tariamas faktinis vadovavimas buvo nuolatinio pobūdžio, t. y., kad jis sistemingai atliko veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Todėl vien tai, kad nuteistasis M. I., neužimdamas jokių pareigų bendrovėje, turėjo prieigą ir atliko techninio pobūdžio veiksmą – bankinio mokėjimo pavedimus, gavęs nurodymą iš bendrovę atstovaujančio J. S., nesudaro pagrindo jį pripažinti faktiniu bendrovės vadovu. Priešingu atveju, kiekvienas įmonės darbuotojas (ar darbuotojo artimas giminaitis, kitas asmuo), atsakingas už atskirų techninio pobūdžio veiksmų atlikimą ir (ar) turintis prieigą prie jautrių, kitų svarbių bendrovės duomenų, esant konkrečiai situacijai, galėtų būti pripažintas faktiniu įmonės vadovu.
3.19. Nuosprendžio dalis, kurioje konstatuota, kad tokiais savo veiksmais M. I. padėjo O. K. sukelti padarinius, dėl kurių atitinkamu laikotarpiu iš dalies nebuvo galima nustatyti krepšinio klubo veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, yra deklaratyvi, kadangi, vykdydamas techninio pobūdžio veiksmą – atlikdamas bankinį pavedimą pagal įgalioto bendrovės atstovo prašymą, M. I. atliko konkrečius mokėjimus pagal, jo manymu, egzistavusius sutartinius teisinius santykius, tačiau tokių santykių jis dirbtinai nesukūrė, ir jų neiškraipė.
3.20. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota tai, jog baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę ne už formalius pažeidimus, bet už pavojingus, realią žalą įstatymo saugomoms vertybėms keliančius veiksmus. Nagrinėjamu atveju M. I. veiksmuose, atliekant „šabloninę“ - techninę funkciją – banko mokėjimo pavedimus, esant kito asmens pateiktiems rekvizitams (gavėjui, mokėjimo paskirčiai, sumai), nėra nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnyje sudėties ir tokiais savo veiksmais, byloje nesant įrodytam susitarimui su O. K., M. I. niekaip neprisidėjo ir nepadėjo atsirasti atitinkamiems BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytiems padariniams.
3.21. Aplinkybė, kokius dokumentus krepšinio klubo vadovas įtraukė į buhalterinę apskaitą, o kokių ne, niekaip nepriklauso nuo trečiųjų asmenų, įskaitant ir M. I., valios. Už buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. tikslios, teisingos, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkines operacijas ir jų pateikimą įmonės, šiuo atveju – krepšinio klubo, buhalteriui yra atsakingas išimtinai ūkio subjekto vadovas.
3.22. Nė viename iš aptartų nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnyje, epizodų M. I. veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties požymių, o byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad aptartos paslaugos krepšinio klubui buvo suteiktos, todėl ir faktiškai apmokėtos. Aplinkybė, jog konkrečių buhalterinės apskaitos veiksmų neatliko bei jų įgyvendinimo neužtikrino krepšinio klubo direktorius, nesudaro pagrindo M. I. pripažinti kaltu.
3.23. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendi (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, Nr. 2K-315/2012, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-429/2013).
Dėl civilinio ieškinio
3.24. Byloje nesant jokių duomenų, patvirtinančių, jog sutartimis sulygtos paslaugos realiai suteiktos nebuvo, taip pat neįrodžius, jog M. I. dalyvavo JAV bendrovės „O.“ veikloje ir turėjo išankstinį vieningą susitarimą su krepšinio klubo direktoriumi dėl svetimo turto iššvaistymo, darytina išvada, kad civilinis ieškinys tenkintas nepagrįstai.
3.25. Civilinio ieškinio dydis (padaryta žala (nuostoliai)) yra tik viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Kitos atsakomybės sąlygos yra neteisėta (baudžiamojoje byloje – nusikalstama) veika, priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusių padarinių bei kaltė. Visos šios sąlygos yra civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pagrindas. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Šiuo atveju, civilinis ieškovas neįrodė ieškinio pagrindo (civilinės atsakomybės sąlygų), t. y., tariamai M. I. padarytos neteisėtos veikos, priežastinio ryšio tarp tokios veikos ir kilusių padarinių, o taip pat ir jo kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad M. I. nepadarė nusikalstamų veikų, dėl kurių skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu, todėl jis yra išteisintinas, šiuo pagrindu civilinis ieškinys turi būti atmestas.
Dėl procesinių prašymų
3.26. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos iš krepšinio klubų „A.“ ir „B.“ gautos 2014 m. sudarytų sutarčių kopijos su bendrove „O.“, kurias sudarė būtent bendrovės atstovas J. S.. Šie gynybos iniciatyva į bylą pateikti dokumentai ne tik paneigia liudytojo V. G. parodymus, kad J. S. yra išgalvotas asmuo, tačiau ir patvirtina aplinkybes, jog atitinkamu laikotarpiu „O.“ santykiuose su kitais krepšinio klubais (ne vien tik VšĮ „N.“) atstovavo būtent J. S., o ne M. I.. Pirmosios instancijos teisme taip pat buvo išreikštas prašymas apklausti liudytojus krepšinio klubo „A.“ vadovą O. Y. bei krepšinio klubo „B.“ vyriausiąjį trenerį V. C., apie jiems žinomas minėtų sutarčių sudarymo aplinkybes. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pagrįstai neargumentuodamas sprendimo, šių liudytojų nepaklausė, pateiktų dokumentų nenagrinėjo ir apie jų reikšmę nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų asmenų parodymai gali pašalinti byloje egzistuojančias abejones, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turi būti atliktas įrodymų tyrimas bei dėl nurodytų aplinkybių apklausti minėti asmenys O. Y. ir V. C..
11. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Darius Raulušaitis prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. pripažintas kaltu, panaikinti ir priimti dėl A. K. išteisinamąjį nuosprendį arba paskirti A. K. mažesnio dydžio baudas. VšĮ „N.“ civilinį ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai tenka vertinti, ar civilinės sutartys gali būti pripažintos nusikalstamos veikos padarymo priemone, reikia labai rūpestingai įvertinti, ar tokios sutartys buvo pasirašomos tyčia naudojant apgaulę, ar tokių sutarčių sudarymo tikslas vis tik turi būti siejamas su jas pasirašančių ūkio subjektų teisėtais komerciniais interesais (pvz. kasacinio teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-145-495/2021). Kasacinis teismas nutartyje, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2020, vertindamas asmenų sudarytas sutartis, kurios, kaip ir šioje byloje, kaltinimo buvo įvardijamos suklastotomis, pažymėjo, kad tokiais atvejais turi būti nustatyti tikrieji tariamų fiktyvių sandorių sudarymo tikslai, motyvai, jų sukeltos teisinės pasekmės, tikroji šalių valia. Kasacinis teismas, vadovaudamasis teismų praktika, suformuota civilinėse bylose, atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).
Šalies argumentai
4.2. Bylos duomenys patvirtina, kad A. K., bendrovės „R.“ vardu sudarydamas sutartis su klubo „N.“ žaidėjais ir VšĮ „N.“ bei gaudamas ir atlikdamas mokėjimus pagal šias sutartis, siekė tik komercinių „R.“ interesų ir neturėjo tikslo nei šių sutarčių klastoti, nei padėti švaistyti VšĮ „N.“ turtą bei apgaulingai tvarkyti šios įstaigos apskaitą.
4.3. Aptariamų sutarčių tikrumą, jų atitiktį tikrajai šalių valiai ir siekį šiomis sutartimis tenkinti tik komercinius „R.“ interesus, patvirtina šios bylos aplinkybės:
11.3.1. A. K. ir „R.“ aptariamose sutartyse nurodyta veikla užsiima daugiau kaip 18 metų, tokią veiklą vykdo bendradarbiaudamas su įvairiais sporto klubais visame pasaulyje, „N.“ klubas buvo tik vienas iš daugelio „R.“ klientų;
11.3.2. Sutarčių sudarymą iniciavo A. K. (pirmąjį pasiūlymą buvo pateikęs dar 2003 ar 2004 metais, tačiau tuomet „N.“ klubas bendradarbiauti nesutiko, o ne O. K.. Taigi sutarčių sudarymą lėmė A. K. siekis surasti dar vieną klientą, o ne O. K. ir A. K. susitarimas švaistyti VšĮ „N. sporto klubas“ turtą;
11.3.3. Prieš sudarydamas sutartis A. K. lankėsi Lietuvoje, buvo susitikęs su „N.“ klubo žaidėjais ir valdybos nariais, tarėsi dėl sutarčių sudarymo;
11.3.4. Aptariamos sutartys buvo realiai vykdomos, „R.“ realiai įsigijo VšĮ „N.“ žaidėjų teises į įvaizdį ir šias teises vėliau realiai pardavė VšĮ „N.“, realiai sumokėjo VšĮ „N.“ žaidėjams už įgyjamas jų teises į įvaizdį ir realiai gavo apmokėjimą iš VšĮ „N.“ už parduodamas žaidėjų teises į įvaizdį;
11.3.5. Pagal šias sutartis gauti mokėjimai bendrovėje „R.“ buvo tinkamai apskaityti, deklaruoti mokesčių administratoriui ir nuo jų sumokėti visi privalomi mokesčiai;
11.3.6. Iš 10 „N.“ klubo žaidėjų, turėjusių sutartis su „R.“, teisme buvo apklausti 6, o 4 iš jų (V. Š., M. M., M. G., S. G.) patvirtino, kad buvo pasirašę sutartis su „R.“ ir gavo mokėjimus iš šios bendrovės;
11.3.7. Ant „R.“ sutarčių su „N.“ klubo žaidėjais yra tikri jas pasirašiusių žaidėjų parašai, visi šias sutartis pasirašę žaidėjui iš „R.“ gavo mokėjimus į savo bankines sąskaitas ir šiuos mokėjimus priėmė;
11.3.8. Liudytojai M. B., K. M., E. Ž., V. U. parodė, kad A. K. ir „R.“ vykdyta prekybos sportininkų teisėmis į atvaizdus veikla yra teisėta ir plačiai paplitusi sporto klubų veikloje;
11.3.9. Sutarčių sudarymo faktas nebuvo slepiamas – liudytojai E. D., K. M., V. U., E. Ž., A. E., A. J. parodė, kad „N.“ klubo valdyba ir rėmėjai žinojo apie sutartis su „R.“ bei žinojo apie pagal jas daromus mokėjimus, iš „N.“ klubo valdybos posėdžių protokolų matyti, kad sutartys su „R.“ ir pagal jas daromi mokėjimai buvo svarstomi valdybos posėdžiuose, apie šias sutartis nuomonę teikė „N.“ klubo finansines atskaitomybes auditavę auditoriai.
11.4. Esant tokiems bylos duomenims, nėra jokio pagrindo teigti, kad aptariamų sutarčių šalys (bent jau A. K. ir „R.“) turėjo kokių nors kitų tikslų nei nurodyta sutartyse. A. K. „R.“ vardu sudarydamas šias sutartis, realiai siekė įgyti sutartyse nurodytas teises ir pareigas, jas įgijo ir įvykdė visus kitus iš sutarčių kylančius įsipareigojimus.
11.5. Nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, kad A. K. iš anksto žinojo, kad jokių teisių į atvaizdus „N.“ klubui nesuteiks, o „N.“ klubo žaidėjai nebuvo sudarę teisių į įvaizdį perleidimo sutarčių su „R.“. Šioje byloje niekam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl „R.“ ir „N.“ klubo žaidėjų sutarčių suklastojimo, šios sutartys nėra pripažintos negaliojančiomis ir šiuo metu yra visiškai įvykdytos.
11.6. Bylos duomenimis nustatyta, kad visi „N.“ klubo žaidėjai pasirašė sutartis su „R.“ dėl savo teisių į įvaizdį perleidimo, visi iš „R.“ gavo mokėjimus pagal šias sutartis ir juos priėmė, dalis žaidėjų tiesiogiai patvirtino, kad buvo sudarę sutartis su „R.“.
11.7. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio nėra aišku, kodėl ir kokių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog „N.“ klubo žaidėjai neperdavė „R.“ savo teisių į atvaizdus, nors byloje nustatyta, kad jie pasirašė atitinkamas sutartis ir gavo mokėjimus pagal šias sutartis. Neturtinių teisių perdavimo momentas siejamas su atitinkamų sutarčių pasirašymu ir niekaip papildomai neprivalo būti įforminamas. Nėra jokio pagrindo teigti, kad „R.“, turėdama realiai įsigijusi žaidėjų teises į atvaizdus, negalėjo jų realiai parduoti „N.“ klubui. Visos sutartys tarp „R.“ ir VšĮ „N.“ yra tinkamos formos, pasirašytos šalių, o „R.“ ir VšĮ „N.“ realiai įvykdė visus įsipareigojimus pagal šias sutartis. Vien tai, kad pagal aptariamas sutartis VšĮ „N.“ žaidėjams išmokėtos lėšos šio klubo vadovybės ir sportininkų sutarimu, galimai, buvo vertinamos kaip sportininkams mokamo atlygio dalis, aptariamų sutarčių nedaro neteisėtomis, o A. K. negali būti atsakingas už tokius klubo vadovybės ir sportininkų susitarimus.
11.8. Nuosprendyje nurodoma, kad „A. K., „R.“ vardu, pasirašydamas sutartis su VšĮ „N.“, atstovaujama O. K., žinojo, kad „R.“ jokių atvaizdo teisių „N.“ klubui nesuteiks, <...> tyčia pagamino netikrus dokumentus – 10 sutarčių dėl licencijos ir teisių naudotis teisėmis į žaidėjų įvaizdį pardavimo, patvirtino šias sutartis savo parašu“. Nuosprendyje šios suartys įvardijamos kaip suklastotos, netikros ir apsimestinės.
11.9. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad sandorio ydingumas gali pasireikšti dėl sandorio šalių valios, objekto, subjekto ir kt. Apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-695- 219/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2015).
11.10. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad abi aptariamų sandorių šalys, „R.“ ir VšĮ „N.“, aktualiu laikotarpiu buvo teisnūs ir veiksnūs juridiniai asmenys, turintys teisę sudaryti sandorius. Sutartys realiai buvo sudarytos tarp nurodytų šalių, nesant jokių ketinimų paslėpti ar pridengti kokią nors kitą šalį. Pagal aptariamas sutartis „R.“ realiai pardavė VšĮ „N.“ žaidėjų teises į įvaizdį, kurias būtent šiuo tikslu anksčiau buvo įsigijusi iš VšĮ „N.“ žaidėjų. Sutartys buvo realiai vykdomos ir yra visiškai įvykdytos. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad jos buvo apsimestinės, bent jau iš A. K. ir „R.“ pusės.
11.11. Skundžiamame nuosprendyje sutarčių netikrumas (suklastojimas) ir apsimestinis jų pobūdis siejamas su kaltinimo hipoteze, kad VšĮ „N.“ tokios suartys buvo ekonomiškai nenaudingos, tačiau šis faktas negali būti pagrindu teigti, kad sutartys yra suklastotos ar apsimestinės. Ekonomiškai nenaudingos gali būti ir tikros sutartys. Be to, šios sutartys „R.“ buvo ekonomiškai naudingos ir atitiko šios bendrovės komercinius interesus.
11.12. Net jeigu pagal aptariamas sutartis vykdyti mokėjimai vertinami kaip VšĮ „N.“ turto išvaistymas, tai savaime nelemia sutarčių netikrumo ar apsimestinio jų pobūdžio. Turtas gali būti iššvaistomas ir darant mokėjimus pagal tikras sutartis, taigi siekiant asmenį nuteisti už turto iššvaistymą nėra būtina konstatuoti, kad jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą jis nepagrįstai perleido kitiems asmenims būtinai pagal suklastotas ir apsimestines sutartis. Teismas baudžiamojoje byloje, darydamas išvadas apie civilinių sutarčių apsimestinį pobūdį, tačiau tokių savo išvadų negrįsdamas civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis sutarčių pripažinimą negaliojančiomis, sukūrė teisiškai prieštaringą situaciją – baigiamuoju teismo aktu įvardijo sutartis apsimestinėmis (suklastotomis), tačiau nepasisakė, kokias teisines pasekmes šalims toks sprendimas sukelia. Dėl to tampa neaišku, ar dėl aptariamų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis dar reikia inicijuoti atskirus civilinius procesus, ar šis teismo sprendimas jau savaime lemia CK 6.145 straipsnyje įtvirtintas pasekmes (restituciją).
11.13. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra tinkamai argumentuotas, jis yra prieštaringas, teismo išvados nepagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Iš nuosprendžio teksto ir rezoliucinės jo dalies matyti, kad tuos pačius A. K. ir O. K. veiksmus, pasirašant ir vykdant sutartis dėl VšĮ „N.“ žaidėjų teisių į įvaizdį, teismas vertino ir kaip padariusius žalą VšĮ „N.“ (A. K. ir O. K. nuteisti pagal BK 184 straipsnio 3 dalį; VšĮ „N.“ civilinis ieškinys patenkintas ir iš A. K. bei O. K. priteistas žalos atlyginimas), ir kaip lėmusius neteisėtą naudą VšĮ „N.“ (A. K. ir O. K. nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad VšĮ „N.“ žaidėjams buvo mokamas į apskaitą neįtrauktas atlygis už sportinę veiklą; Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civiliniai ieškiniai patenkintas ir priteistas žalos atlyginimas iš VšĮ „N.“).
11.14. Teismas vertindamas A. K. ir O. K. veiksmus, pasirašant ir vykdant sutartis dėl VšĮ „N.“ žaidėjų teisių į įvaizdį, ir siekdamas tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, turėjo tiksliai nustatyti kokio konkretaus tikslo šiais veiksmais A. K. ir O. K. siekė. Tačiau Teismas elgėsi prieštaringai, t. y. aprašydamas BK 184 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, nurodė, kad A. K. ir O. K. panaudodami aptariamas sutartis siekė iššvaistyti VšĮ „N.“ turtą, o aprašydamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, teismas nurodė, kad tos pačios sutartys buvo naudojamos kaip priemonė VšĮ „N.“ žaidėjams išmokėti neapskaitytą atlygį už sportinę veiklą. Taigi, pirmosios instancijos teismas tuos pačius A. K. ir O. K. veiksmus vertino kaip nulemtus iš esmės priešingų tikslų: 1) daryti žalą VšĮ „N.“ – iššvaistyti turtą, ir 2) gauti neteisėtos naudos VšĮ „N.“ – išmokėti žaidėjams atlyginimus už sportinę veiklą, palankesniu mokestiniu rėžimu. Tačiau tas pats veikimas negali būti nulemtas dviejų priešingų tikslų siekio.
11.15. Vertinant šios bylos aplinkybes, galbūt galima sutikti, kad VšĮ „N.“ vadovas O. K., tarpininkaudamas, kad žaidėjai sudarytų sutartis su „R.“ dėl teisių į įvaizdį, taip siekė sutaupyti VšĮ „N.“ lėšas ir žaidėjams išmokėti atlygį mažesnėmis sąnaudomis (išvengiant GPM ir VSD mokesčių), tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad jis tuo pačiu siekė dar ir švaistyti VšĮ „N.“ klubo turtą. Juolab nėra jokio pagrindo teigti, kad tokį tikslą turėjo A. K..
11.16. Taip pat, pirmosios instancijos teismas dalį mokėjimų pagal tas pačias sutartis laikė teisėtais, o dalį siejo su VšĮ „N.“ turto išvaistymu, t. y., pirmosios instancijos teismas prieštaringai vertino „R.“ ir VšĮ „N.“ sutartis dėl žaidėjų teisių j įvaizdį. A. K. ir „R.“ bei O. K. ir VšĮ „N.“ bendradarbiavimo nusikalstamas pobūdis siejamas tik su „R.“ gauta pelno marža, vykdant aptariamas sutartis, t. y., BK 184 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku laikoma tik ta VšĮ „N.“ lėšų dalis, kuri viršijo „R.“ žaidėjams išmokėto atlygio dydį ir pasiliko „R.“, kaip šių sandorių pelnas. Tuo tarpu, kita (gerokai didesnė) VšĮ „N.“ mokėjimų dalis, atlikta pagal tas pačias teisių į įvaizdį sutartis, pervesta tais pačiais mokėjimo pavedimais, nelaikoma BK 184 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos dalyku.
11.17. Pagal pirmosios instancijos teismo argumentaciją galima spręsti, kad jeigu „R.“ žaidėjų teises į įvaizdį VšĮ „N.“ būtų pardavusi už tą pačią kainą, kaip įsigijo iš žaidėjų, tai BK 184 straipsnyje numatyta nusikalstama veika nebūtų padaryta. Tačiau tokia argumentacija nėra nuosekli. Jeigu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutartys dėl įvaizdžio teisių turi būti laikomos nusikalstamos veikos padarymo priemone, tai visi mokėjimai pagal tokias sutartis turi būti laikomi nusikalstamos veikos rezultatu. Tuo tarpu, jeigu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad didžioji dalis mokėjimų pagal šias sutartis nesudaro jokio nusikaltimo sudėties, tai lemia, kad šios sutartys yra teisėtos ir tuomet tampa nesuprantama, kodėl dalis mokėjimų pagal šias sutartis vertinami kaip nusikalstami, o sutartys laikomos suklastotomis ir apsimestinėmis.
11.18. Suklastotomis laikomos tik sutartys tarp VšĮ „N.“ ir „R.“, tuo tarpu sutartys tarp „R.“ ir VšĮ „N.“ žaidėjų suklastotomis nelaikomos. Pirmosios instancijos teismo vertinimų ir sprendimų prieštaringumą pagrindžia ir tai, kad suklastotomis laikomos tik sutartys tarp VšĮ „N.“ ir „R.“, pagal kurias „R.“ pardavė VšĮ „N.“ teises į žaidėjų įvaizdį, tuo tarpu sutartys tarp „R.“ ir VšĮ „N.“ žaidėjų, pagal kurias „R.“ įsigijo VšĮ „N.“ žaidėjų teises į įvaizdį, nelaikomos suklastotomis ir šie sandoriai niekaip nekvestionuojami. Vadinasi, turi būti laikoma nustatyta, kad „R.“ realiai ir neginčijamai buvo įsigijusi VšĮ „N.“ žaidėjų teises į įvaizdį, tačiau tuomet tampa nesuprantama, kodėl šių realiai ir neginčijamai įsigytų teisių perleidimas VšĮ „N.“ jau vertinamas kaip apsimestinis sandoris, o teisių perleidimo sutartys laikomos suklastotomis.
11.19. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. K. ir O. K. veiksmais VšĮ „N.“ buvo padaryta turtinė žala. Vertinant šios bylos aplinkybes, matyti, kad VšĮ „N.“ vadovas O. K. nesiekė padaryti žalos klubui, o priešingai – siekė jam naudos, t. y., kuo mažesniais kaštais išmokėti žaidėjams atlyginimus ir kuo daugiau sutaupyti klubo lėšų, kurios būtų panaudotos kitiems klubo interesams. Sutiktina, kad O. K. pasirinktas atlygio žaidėjams mokėjimo būdas lėmė, jog dalis klubo lėšų atiteko A. K. bendrovei „R.“, tačiau ši suma buvo privaloma tokio veikimo sąlyga, dėl to jos negalima vertinti atsietai nuo bendro O. K. sumanymo sutaupyti VšĮ „N.“ lėšas. VšĮ „N.“ veikdamas aptartu būdu, net ir įvertinat „R.“ pelno maržą, kuri inkriminuojama kaip iššvaistyta VšĮ „N.“ lėšų suma, sutaupė gerokai daugiau lėšų nei būtų tekę sumokėti, jei žaidėjams būtų mokamas atlyginimas už jų sportinę veiklą. Kitaip tariant, lėšos sumokėtos „R.“ už šios bendrovės teiktas paslaugas (bendrovės pelno marža) yra dalis sumanymo sutaupyti VšĮ „N.“ lėšas, o ne atskiro sumanymo šias lėšas iššvaistyti pasekmė.
11.20. Šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad O. K. ar, juolab, A. K. būtų turėję savarankišką sumanymą iššvaistyti VšĮ „N.“ lėšas. Nors nusikaltimuose nuosavybei tokių veikų padarymo motyvas nėra privalomai įrodinėtina aplinkybė, pastebėtina, kad pagal bylos duomenis apskritai neįmanoma suprasti, dėl kokių priežasčių O. K. ir A. K. galėjo turėti interesą iššvaistyti VšĮ „N.“ turtą ir taip siekti daryti šiam klubui žalą.
Šalies argumentai
11.21. Nuosprendyje nurodoma, kad A. K. padėjimas O. K. iššvaistyti VšĮ „N.“ turtą, be kita ko, pasireiškė ir „R.“ atliktu 14 500 Eur mokėjimu L. U.. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad aptariamas mokėjimas L. U. buvo padarytas „R.“ lėšomis, todėl nėra jokio pagrindo šio mokėjimo sieti su VšĮ „N.“ lėšų iššvaistymu. Nei A. K., nei O. K. nebuvo kaltinami dėl VšĮ „N.“ lėšomis darytų mokėjimų V. U. (L. U.). Priešingai, pagal kaltinimo formulavimo logiką matyti, kad „R.“ atlikti mokėjimai VšĮ „N.“ žaidėjams neinkriminuojami kaip VšĮ „N.“ lėšų iššvaistymas, dėl to tampa neaišku, kodėl analogišku pagrindu padarytas mokėjimas V. U. (L. U.) vertinamas kaip VšĮ „N.“ turto iššvaistymas.
11.22. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad paminėtas mokėjimas buvo atliktas VšĮ „N.“ vadybininko V. U. prašymu, kuris buvo sudaręs teisių į įvaizdį perleidimo sutartį su „R.“ ir pagal šią sutartį turėjo teisę gauti mokėjimus. Jokiu teisės aktu nėra draudžiama asmeniui, turinčiam teisę gauti mokėjimus, prašyti tokius mokėjimus pervesti į kito asmens sąskaitą, taip pat nėra draudžiama tokius mokėjimus turinčiam daryti asmeniui į tokius prašymus atsižvelgti. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad „R.“ atliktas 14 500 Eur mokėjimas L. U. nepagrįstai kvalifikuotas kaip VšĮ „N.“ turto iššvaistymas.
11.23. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad A. K. veiksmai, pasirašant nuosprendyje nurodytas sutartis (net jei laikyti juos nusikalstamais) padarė didelę žalą VšĮ „N.“. Teismas niekaip neaptarė ir neįrodinėjo būtinojo BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymio – didelės žalos. Dėl to lieka neaišku, kuo pasireiškė VšĮ „N.“ padaryta didelė turtinė žala. Iš nuosprendžio turinio galima spėti, kad šiame baudžiamajame įstatyme nurodytas didelės žalos padarymo požymis tapatinamas su didelės vertės turtinės žalos VšĮ „N.“ padarymu iššvaistant turtą (BK 184 straipsnio 3 dalis). Tačiau toks tapatinimas yra negalimas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad tų pačių dokumentų pagrindu VšĮ „N.“ gavo ir naudą, t. y., žaidėjams išmokėjo atlyginimus palankesniu mokestiniu rėžimu. Be to, gauta nauda buvo gerokai didesnė už inkriminuojamą iššvaistyto turto vertę. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad O. K., VšĮ „N.“ vardu, ir A. K., „R.“ vardu, pasirašant sutartis dėl žaidėjų teisių į įvaizdį VšĮ „N.“ buvo padaryta žalos, juolab, didelės.
11.24. Pirmosios instancijos teismas tenkino VšĮ „N.“ civilinį ieškinį ir solidariai iš O. K. ir A. K. priteisė 92 852,01 Eur turtinės žalos atlyginimą, t. y., priteisė atlyginti visą laikoma iššvaistytą VšĮ „N.“ lėšų dalį, kuri buvo pervesta bendrovei „R.“.
11.25. Byloje nustatyta, kad VšĮ „N.“ lėšos, siejamos su turtine žala, buvo pervedamos bendrovei „R.“, o ne A. K.. Bendrovė šias lėšas apskaitė, deklaravo Estijos mokesčių administratoriui nuo jų sumokėjo visus reikalingus mokesčius. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad VšĮ „N.“ inkriminuojamas iššvaistytas lėšas gavo ir turi „R.“, kuri tai pripažįsta. Byloje nėra jokių duomenų, kad aptariamos lėšos kokiu nors būdu būtų perduotos A. K.. Byloje nustačius, kad VšĮ „N.“ lėšos buvo iššvaistytos, jos turėtų būti laikomos nusikalstamos veikos dalyku (rezultatu), o žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui klausimas pirmiausiai turi būti sprendžiamas baudžiamojo proceso metu šį turtą paimant ir grąžinant nukentėjusiam asmeniui. Civiliniai ieškiniai nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti reiškiami tik tuo atveju, jei pagrobto turto negalima surasti, paimti ar jis yra nepakankamas. Be to, šiuo atveju turėtų būti taikoma kasacinio teismo formuojama praktika mokestinių prievolių neįvykdymo bylose analogija, kai civilinės atsakomybės subjektu dėl mokestinės prievolės neįvykdymo paprastai yra juridinis asmuo, ir tik esant atitinkamoms sąlygoms, civilinės atsakomybės subjektu dėl žalos, padarytos nusikalstama veika, gali būti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti fiziniai asmenys – juridinio asmens vadovas ar kitas darbuotojas. Pastariesiems asmenims civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje galėtų būti pareiškiamas tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens pvz. dėl jo nemokumo (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Vadovaujantis šiuo kasacinio teismo išaiškinimu, šioje byloje civiliniu atsakovu turėjo būti pripažintas „R.“, o ne A. K.. Be to, sprendžiant dėl lėšų, pervestų „R.“, priteisimo VšĮ „N.“ turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad šios lėšos „R.“ buvo pervestos su VšĮ „N.“ aukščiausio valdymo organo – valdybos žinia ir pritarimu. Vien tai, kad praėjus kuriam laikui VšĮ „N.“ vykdyti ir aukščiausių valdymo organų akceptuoti sandoriai naujų VšĮ „N.“ vadovų buvo įvertinti kaip žalingi, negali būti pakankamu pagrindu pagal tokius sandorius gautas sumas priteisti iš juose dalyvavusių asmenų. Toks veikimas pažeidžia teisinio tikrumo principą.
11.26. Be to, iš bylos duomenų ir skundžiamo nuosprendžio, kuriuo patenkinti VMI ir VSDFV šioje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai, matyti, jog tie patys VšĮ „N.“ sandoriai su „R.“ vertinami ir kaip sukūrę neteisėtą mokestinę naudą VšĮ „N.“. Neteisėta mokestinė nauda yra net didesnė nei inkriminuojama žala. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad VšĮ „N.“ realiai patyrė žalos.
11.27. Abejonių kelia ir VšĮ „N.“ dvigubo procesinio statuso teisėtumas. Šioje byloje VšĮ „N.“ buvo pripažintas ir civiliniu ieškovu, ir civiliniu atsakovu. VšĮ „N.“, kaip civiliniam ieškovui ir kaip civiliniam atsakovui, atstovavo tas pats advokatas. Tas pats asmuo baudžiamoje byloje negali turėti priešingų procesinių statusų ir juolab negalima situacija, kai priešingus interesus atstovauja tas pats advokatas.
Dėl neteisingai paskirtų bausmių
11.28. Pirmosios instancijos teismas A. K. paskirtos bausmės tinkamai neindividualizavo ir jam paskyrė vienodas bausmes kaip kitam nuteistajam M. I., tačiau šiems asmenims inkriminuotos nusikalstamos veikos ir jų asmenybės skiriasi. Atsižvelgiant į A. K. inkriminuotų nusikatamų veikų pavojingumą ir jo asmenybę, visi bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskiriant straipsnių sankcijose numatytas minimalias bausmes – baudas, kurias subendrinus, bausmės dydis neviršytų 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudos.
12. Teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji O. K. ir M. I. bei nuteistųjų gynėjai prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Stonienės apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo A. K. gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo O. K. gynėjo advokato Deivido Ivanausko, ir nuteistojo M. I. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliaciniai skundai atmetami.
13. Teisėjų kolegija, atlikusi byloje įrodymų tyrimą, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu O. K. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos); taip pat M. I. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį bei pagal 300 straipsnio 3 dalį; taip pat A. K. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Šių nusikalstamų veikų požymius apygardos teismas nustatė laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės pagal minėtus BK straipsnius, nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių, išvados dėl nuteistųjų kaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl O. K., padedant A. K., nustatytos iššvaistytos pinigų sumos dydžio, todėl Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino M. I. dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, todėl ši nuosprendžio dalis naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis, pripažįstant M. I. kaltu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (BPK 329 straipsnio 2 punktas)
Dėl M. I., kaip faktinio „O.“ vadovo, statuso vertinimo
14. Nuteistojo M. I. apeliaciniame skunde, neigiant visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrįstumą, nurodoma, kad M. I. nėra faktinis „O.” vadovas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti argumentai nėra pakankami konstatuoti, jog M. I. faktiškai vadovavo JAV bendrovei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.
15. Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas). De facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 35 punktas). Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Sandorių pasirašymas bendrovės vardu nėra esminis kriterijus nustatant, ar asmuo yra de facto vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).
16. Dėl formalaus ir faktinio vadovų atsakomybės atribojimo yra pasisakyta ir teismų praktikoje baudžiamosiose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pripažinus, jog formaliai juridinio asmens vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais padarytą žalą taikoma tais pačiais pagrindais kaip ir de jure (pagal teisę) vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-427/2013, Nr. e3K-3-324-915/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-788/2017). Juridinio asmens vadovo baudžiamoji atsakomybė, ypač už kitų asmenų padarytus veiksmus, negali būti grindžiama vien tik jo pareigomis ir jam formaliai priskirta kompetencija. Bet kuri nusikalstama veika visada pasireiškia konkrečiu visuomenei pavojingu ir baudžiamojo įstatymo uždraustu veikimu ar neveikimu (BK 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis), o nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių inkriminavimas turi būti pagrįstas byloje esančiais įrodymais, o ne prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019).
17. M. I. šioje byloje nėra inkriminuotos nusikalstamos veikos, kurias gali padaryti tik specialiųjų požymių turintys subjektai, tačiau skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad jis inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė kaip faktinis ,,O.” vadovas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Nors pirmosios instancijos teisme nuteistasis M. I. kategoriškai neigė, jog buvo „O.“ ne tik vadovas, bet ir darbuotojas, parodė, jog bendrovei vadovavo J. S., o jis, pastarojo nurodymu, tik atliko mokėjimų pavedimus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu išsamiai paaiškino, kad jis vadovavo kompanijai „O.“ nuo pat jos įkūrimo, o akcininkė buvo jo žmona R. I.. Ji su „O.“ jokios veiklos nevykdė, įmonei nevadovavo, viską, kas susiję su veiklos vykdymu darė jis. Apie J. S. nuteistasis parodė tai, kad jis turėjo įgaliojimą atstovauti įmonę, jis vykdė veiklą tik JAV, jo funkcijos buvo žaidėjų paieška JAV teritorijoje ir įdarbinimas, sutarčių sudarymas įmonės vardu su klubais. Nuteistasis teigė, kad „O.“ apskaitą tvarkė V. G., jis teikė visas privalomas kasmetines ataskaitas JAV mokesčių administratoriui, visi dokumentai yra laikomi pas jį (t. 40, b. l. 101–105).
19. Būtent šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistojo parodymus patvirtina ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų, įvykdžius teisinės pagalbos pavedimą, pateiktos „O.“ registracijos dokumentų kopijos, kuriose nurodoma, kad įmonės steigėja yra R. I. (Klimaitė), įmonės savininkas M. I., registruotas atstovas V. G. (t. 31, b. l. 164–174, vertimas 182–196, t. 32, b. l. 1–9).
20. Vykdant minėtą teisinės pagalbos pavedimą buvo apklaustas liudytojas V. G., kuris parodė, kad jis yra sertifikuotas buhalteris, taip pat registruotas kaip „O.“ atstovas. Šios įmonės savininkas, vienintelis agentas, vadovas ir darbuotojas buvo M. I.. Apie pavedimus į Lietuvos bankus, pavedimus žaidėjams jis nieko nežino, mano, kad M. yra krepšininkų agentas. 2015 metais įmonė „O.“ buvo panaikinta (duomenys neskelbtini) valstijoje. Apie O. K. ir VšĮ „N.“ nėra girdėjęs. Nurodė, kad „O.“ registracijos adresas yra jam priklausanti pašto dėžutė. A. J. S., siejamo su „O.“ nežino, mano, kad tai yra išgalvotas vardas (t. 31, b. l. 166–168, vertimas, t. 32, b. l. 1–3). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtus pateiktus duomenis, Jungtinėms Amerikos Valstijoms vykdant teisinės pagalbos pavedimą, J. S. buvimo vieta nebuvo nustatyta.
21. Nors vėliau ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme M. I. parodė, kad atliko J. S. nurodymu tik techninio pobūdžio darbus, t. y., atliko bankinius pavedimus į jo nurodytas sąskaitas pagal pasirašytas sutartis, tačiau kratos metu iš M. I. paimtame nešiojamajame kompiuteryje (t. 10, b. l. 189–193) buvo rasti dokumentai, kuriuose surašytos VšĮ „N.“ žaidėjų ir trenerių pavardės su nurodytomis atitinkamomis pinigų sumomis JAV doleriais, datomis nuo 2012-09-17 iki 2014-09-22, taip pat sutarčių, sudarytų VšI „N.“ krepšinio klubo“ su „O.“, ruošiniai, sukurti 2015-09-18, sąskaitos, išrašytos VšĮ „N.“ už 2013 ir 2014 metus. Pažymėtina, nors M. I. nurodė, kad visi šie dokumentai jo kompiuteryje buvo naudojami atliekant minėtus bankinius pavedimus krepšinio žaidėjams, tačiau vertinant šiuos duomenis kartu su pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, o taip pat ir su byloje nustatyta aplinkybe, kad M. I. atliko bankinį pavedimą N. S., kaip parodė pats, taip grąžindamas asmeninę jam suteiktą paskolą, leidžia spręsti, jog M. I. buvo minėtos bendrovės „O.“ atstovas ir faktinis vadovas, o ne šios bendrovės atstovo J. S. pagalbininkas, oficialiai neturėjęs jokių pareigų bendrovėje. Be to, 2018-07-18 apžiūros protokole nurodyta, kad kratos metu iš M. I. gyvenamosios vietos paimtos banko kortelės: „MasterCard“, išduota banko „Bank of America“, R. I., kortelės numeris 5474 1519 3459 1337, „Visa“ išduota „Bank of America“ „O.“, R. I., kortelės Nr. 4635 8100 0078 3750, kortelė „Bank of America“ su kodais, išduota „O.“, numeris „S/N: GAAE22235406“ (t. 11, b. l. 1–16).
22. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo pateiktos krepšinio klubų „Association sportive de Monaco“ ir „Budivelnyk“ 2014 m. sudarytos sutarčių kopijos su bendrove „O.“, kurias, kaip nurodoma nuteistojo M. I. gynėjo apeliaciniame skunde, sudarė bendrovės atstovas J. S. (t. 45, b. l. 19–29). Nors pateiktose sutartyse prie bendrovės „O.“ rekvizitų yra nurodyta J. S. pavardė, tačiau tai neturi reikšmės šios nagrinėjamos bylos kontekste, nes byloje yra specialisto išvada Nr. 11K-96 (19), kurioje nurodoma, kad 2013-09-01, 2014-08-01, 2012-09-01 VšĮ „N.“ pateiktuose susitarimuose dėl įvaizdžio teisių pirkimo J. S. vardu pasirašė būtent O. K. (t. 21, b. l. 179–181).
23. Vis tik, tenkinant nuteistojo M. I. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą, 2024-07-12 vykusiame teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas V. C., klubo „B.“ atstovas, 2024-07-15 teismo posėdyje buvo apklaustas liudytojas O. Y., klubo „A.“ atstovas.
24. Liudytojas V. C. parodė, kad su J. S., kaip bendrovės „O.“ atstovu, jis bendravo programėlės „WhatsApp“ pagalba, taip pat kelis kartus jie buvo susitikę, tačiau jo kontaktų neturi, kur jį galima būtų rasti nežino. Liudytojas parodė ir tai, kad dirbant minėtame krepšinio klube, jis taip pat bendradarbiavo ir su M. I., su kuriuo vėliau bendradarbiavimas nutrūko, pastarasis pasiūlė kitą agentą – J. S.. Pastarasis buvo afroamerikietis, 2013–2014 m. jam buvo apie 35-40 metų, apie 186 cm ūgio. Liudytojas parodė nežinantis, kokie buvo J. S. ir M. I. santykiai, pastarasis tiesiog pasiūlė bendradarbiauti su J. S.. Liudytojas taip pat parodė, kad M. I. jų bendradarbiavimo laikotarpiu dirbo ir atstovavo bendrovę „O.“, registruotą Jungtinėse Amerikos Valstijose, tai buvo 2013 m.
25. Liudytojas O. Y. parodė, kad asmeniškai pažįsta tik M. I., kuris dirbo bendrovėje „O.“, su šia bendrove buvo pasirašyta sutartis dėl Dariaus Songailos, bendrovėje taip pat dirbo ir amerikietis J. S., su kuriuo bendravo per programėlę „WhatsApp“, gal buvo susitikęs asmeniškai 2012–2014 m. J. S. buvo afroamerikietis, 35–40 metų amžiaus, apie 190 cm ūgio.
26. Kolegija nesivadovauja šių liudytojų parodymais dėl jų bendravimo su J. S., nes pakankamai keistai ir nelogiškai atrodo, kad krepšinio pasaulyje bedirbantys liudytojai bendravo su kitu toje pačioje sferoje bedirbančiu asmeniu, kurį įvardijo kaip J. S., tačiau tas bendravimas atrodė pakankamai keistas, t. y. vykęs mobiliosios aplikacijos pagalba (kas reiškia, kad turėjo jiems būti žinomi tokie duomenys kaip telefono numeris), tačiau jokių kontaktų nei patys liudytojai, nei M. I. niekaip negalėjo teismui pateikti ir niekas nežino, kur tą asmenį rasti. Šiuo atveju teisėjų kolegija pasitiki ir vadovaujasi JAV įvykdyto teisinės pagalbos prašymu, kuriame nurodoma, kad toks asmuo nenustatytas. Tačiau apklausiant liudytojus V. C. ir O. Y. dar kartą pasitvirtino aplinkybė dėl M. I. kaip faktinio įmonės vadovo. Liudytojas V. C. ir O. Y. patvirtino, kad būtent M. I. jie pažįsta kaip „O.“ atstovą, su kuriuo bendradarbiavo. Kad M. I. buvo „O.“ atstovas bei, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje – faktinis vadovas, iš dalies patvirtina ir 2018-06-05 apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog „duomenys neskelbtini“ tinklapio informacijoje nurodomi kontaktiniai duomenys Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Lietuvoje (t. 16, b. l. 49–50, 51–54), o ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. M. taip pat parodė, kad „O.“ vadovas buvo M. I. (t. 4, b. l. 163–166), šiuos parodymus liudytojas patvirtino ir pirmosios instancijos teisme (t. 43, b. l. 155–156).
27. Visų šių išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent M. I. priėmė sprendimus dėl susitarimų tarp „O.“ ir VšĮ „N.“ krepšinio klubo“, pinigų pervedimo, būtent jis turėjo galimybę disponuoti bendrovės sąskaita. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. I. byloje nagrinėjamu laikotarpiu buvo faktinis „O.“ vadovas, yra pagrįsta ir teisinga.
Dėl BK 184 straipsnio 3 dalies taikymo
28. Pagal BK 184 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Aiškinant šią normą teismų praktikoje yra nurodyta, kad turto iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2010, Nr. 2K-210/2012, Nr. 2K-168/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-369-303/2017, Nr. 2K-7-56-511/2020, Nr. 2K-43-594/2023 ir kt.). Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-458/2021, Nr. 2K-89-303/2022, Nr. 2K-64-1073/2022, Nr. 2K-43-594/2023). Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, kad šis turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-241-942/2022). BK 184 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, taigi būtinasis jos požymis yra turtinės žalos padarymas. Dėl to kvalifikuojant turto ar turtinės teisės iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant šiuo turtu buvo padaryta turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210/2012). Nusikalstami padariniai šiuo atveju yra nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-234-942/2015).
29. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami bendrovės reikmėms, to nepagrįsdamas konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto išvaistymo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl turto panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti įmonės turtu jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto išvaistymą (BK 184 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) šis turtas buvo naudojamas. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamas įmonės turtas, savaime nepaneigia turto išvaistymo sudėties buvimo kaltininko veikoje. Gynybos argumentai, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, kai to nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, kaltinimo dėl turto išvaistymo nepaneigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, Nr. 2K-368/2008, Nr. 2K-163/2009, Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-197/2012, Nr. 2K-378-895/2016, Nr. 2K-150-628/2018, Nr. 2K-271-719/2019, Nr. 2K-85-719/2020).
30. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad O. K. įvykdytas turto išvaistymas, padedant M. I. ir A. K., pasireiškė tuo, kad, jis, būdamas VšĮ „N.“ direktorius, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias VšĮ „N.“ pinigines lėšas: (1) padedant M. I., laikotarpiu nuo 2012-09-13 iki 2014-11-25 nepagrįstai pervedė bendrovei „O.“ didesnę dalį pinigų – 378 533,92 Eur nei darbuotojams ir sportininkams buvo išmokėtas atlygis, padarydamas VšĮ „N.“ 378 533,92 Eur žalą; (2) padedant A. K., laikotarpiu nuo 2015-09-17 iki 2016-11-23 nepagrįstai pervedė bendrovei „R.“ didesnę dalį pinigų – 112 352,01 Eur (92 852,01+5 000+14 500) nei sportininkams buvo išmokėtas atlygis, padarydamas VšĮ „N.“ 112 352,01? Eur žalą. Apeliaciniame skunde nurodomą versiją, kad O. K. ne iššvaistė VšĮ „N.“ pinigines lėšas, o pervesdamas šias lėšas atsiskaitė su minėtomis bendrovėmis pagal sudarytas sutartis dėl žaidėjų įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje ištirtais įrodymais, atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir kitaip vertinti baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
31. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp VšĮ „N.“ ir „O.“ buvo pasirašytos 2012-09-01, 2013-09-01 ir 2014-08-01 sutartys (susitarimai) dėl jose nurodytų žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių perdavimo, kuriose, be kita ko, numatyta: žaidėjai bendrovei „O.“ (kuri sutartyje vadinama Agentūra) suteikė išskirtines teises naudoti žaidėjų atvaizdą, t. y. teisę bet kokiais komerciniais ar reklamos tikslais naudoti žaidėjų vardą, pavardę, kartais sukuriamą šūkį ir parašus, įvaizdį, atvaizdą, balsą, logotipus, aprangos stilių, inicialus, komandos ar būrio numerį, reputaciją, vaizdo įrašą arba filmo medžiagą apie žaidėją, biografijos faktus, grafinį žaidėjo vaizdavimą, elektroninį, animacinį arba kompiuteriu sukurtą žaidėjo atvaizdą ir/ar bet kokį kitą jo vaizdavimą ir/arba žaidėjo teisę jungtis į asociacijas ir/ar bet kokią kitą žaidėjo teisę arba tariamą teisę bet kurioje pasaulio šalyje, susijusią su jo vardu, reputacija, įvaizdžiu, reklamos paslaugomis ir/arba jo veikla, o kartu ir teisę kreiptis dėl tokių teisių įregistravimo; VšĮ „N.“ (kuri sutartyje vadinama Klubu) nori naudotis teisėmis į žaidėjo atvaizdą bet kokiems reklamos kūrimo ar komerciniams tikslams, susijusiems su Klubu, tokiu būdu, kuris Klubui atrodo tinkamas; Agentūra sutinka suteikti Klubui leidimą naudotis teisėmis į žaidėjo atvaizdą; kaip atlygį už teises į atvaizdą suteiktas Klubui, Klubas privalo sumokėti Agentūrai grynąjį mokestį (minėtose sutartyse numatyta, kad šis mokestis yra atitinkamai 645 000 JAV dolerių, 600 000 JAV dolerių ir 163 800 JAV dolerių) (t. 7, b. l. 22–25, 26–29, 30–33 t. 10, b. l. 27–30).
32. Taip pat byloje nustatyta, kad tarp VšĮ „N.“ ir bendrovės „R.“, atstovaujamos nuteistojo A. K., pasirašytos 2016-08-01, 2016-06-29, 2016-10-23, 2016-08-01, 2016-06-29, 2016-08-25, 2016-07-26, 2016-05-02, 2015-07-22, 2015-07-23 sutartys dėl žaidėjų V. Š., T. K., O. K. J., A. Š., J. G., J. B., L. D., M. G., S. G. ir M. M. teisių į atvaizdą panaudojimo. Sutartyse, be kita ko, numatyta, kad „R.“ (kuri sutartyje vadinama Agentūra) patvirtina, kad remiantis teisių perdavimo sutartimis, agentūra įgijo išskirtines ir neatšaukiamas teises naudotis žaidėjų atvaizdo teisėmis, jų parašo teisėmis, pavarde, balsu bet kokiems komerciniams tikslams ir kad jai suteikiama teisė naudoti, duoti leidimą šiomis teisėmis pasinaudoti trečiajai šaliai propagavimo, reklamos, marketingo ir komunikaciniais tikslais. Šiomis sutartimis agentūra suteikia VšĮ „N.“ (kuri sutartyje vadinama Klubu) leidimą naudotis žaidėjų atvaizdo teisėmis II skyriaus 4 punkte aptariamais atvejais (reklaminiuose filmuose, naudojant žaidėjo atvaizdą televizijos transliacijose, kine, internete, žaidėjo nuotraukų panaudojimui lauko reklamoje, skelbimams, nuotraukoms, reklaminiams ir rėmimo tekstams, atspausdintiems spaudoje ir pan.) (t. 37, b. l. 41–43, 43–45, 50–52, 53–56, 57–60, 62–65, 66–69, 70–72, 73–76, 77–79, 177–179).
33. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra bandoma paneigti krepšinio klubo ar atskirų jį atstovaujančių žaidėjų įvaizdžio svarbos, taip pat nėra bandoma patvirtinti, kad sutartys, susijusios su krepšinio žaidėjų įvaizdžio teisių įsigijimu/perleidimu/naudojimu, yra neegzistuojanti praktika, kad visos tokios sutartys iš esmės yra niekinės ar, kad sudarant tokias sutartis visais atvejais yra siekiama nusikalstamų tikslų. Iš O. K., M. I. ir A. K. parodymų, kuriuos patvirtina ir liudytojų M. B., A. J., E. U., S. G. ir kt. parodymai, o taip pat nuteistojo iš A. K. gynėjo apeliacinės instancijos teismui, kaip pavyzdžių, pateiktų sutarčių, pasirašytų tarp bendrovės „R.“ ir skirtingų krepšinio klubų, galima spręsti, kad tokio pobūdžio sutartys (nevertinant konkrečiai pirmosios instancijos teismui pateiktų sutarčių sudarymo tikslo ir (ar) jų vykdymo realumo) yra sudaromos. Tačiau vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vien tik minėtų sutarčių sudarymas (pasirašymas) pats savaime nepatvirtina nei pagal sutartis teikiamų paslaugų realumo, nei atsiradusios pareigos mokėti bendrovėms „O.“ ir „R.“.
34. CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių pagrindu. Vadinasi, tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai pripažįstami teisėtais tik, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių padarinių, o ne nusikalstamų tikslų. Taigi, pagrindinis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti, panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja.
35. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis yra šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad tarp šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad toks sandoris neturi teisinių padarinių. Taigi, tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas (kasacinės nutartys Nr. e3K-3-266-1075/2022; Nr. 2K-104-1073/2020 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekdami konstatuoti, kad ginčijamas sandoris yra tariamasis, teismai pirmiausiai turi aiškintis ne tik sutarties tekstą, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai vykdė atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-337/2008, Nr. e3K-3-110-916/2020 ir kt.).
36. Nagrinėjamu atveju, būtent tokia situacija ir yra susidariusi. Šioje byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad sudarytomis įvaizdžio teisių naudojimo, perleidimo sutartimis nebuvo siekiama realiai suteikti / gauti paslaugų, o tik imituoti sandorių sudarymą, kad išrašytomis sąskaitomis būtų galima pateisinti VšĮ „N.“ pinigų pervedimą bendrovėms „O.“ ir „R.“ ir taip užmaskuoti atlyginimo krepšinio žaidėjams ir treneriams sumokėjimą bei dalies pinigų išvaistymą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nagrinėjamos sutartys yra tariamo (fiktyvaus) pobūdžio, todėl negali būti aiškinamos kaip apsimestinės, kaip tai nurodoma nuteistojo A. K. gynėjo apeliaciniame skunde, o taip pat ir skundžiamame nuosprendyje.
37. Nors nuteistasis O. K. proceso metu savo kaltę dėl labai didelės vertės VšĮ „N.“ turto iššvaistymo neigė, jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodant, kad nuteistasis tinkamai naudojo klubo lėšas, siekiant optimaliausių sportinių rezultatų, tačiau teismas išvadas dėl byloje esančių duomenų vertinimo daro ne tik pagal kaltinamo asmens duotų parodymų turinį, jų logiškumą, nuoseklumą ir kt., bet ir sulyginęs juos su duomenimis, gautais iš kitų įrodymų šaltinių. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamo asmens parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis, kurie vienu ar kitu aspektu patvirtina arba paneigia nurodomas faktines aplinkybes. Nors nuteistojo O. K. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tačiau byloje O. K. pateikta pozicija paneigta tinkamai byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, nustatytomis kitomis viena kitą papildančiomis faktinėmis aplinkybėmis, leidusiomis padaryti atitinkamas išvadas dėl nuteistojo parodymų patikimumo bei jo kaltės. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai atskleidžia ir patvirtina nuteistojo O. K. padarytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų pakanka O. K. kaltei nustatyti ir paneigti gynybinę versiją, taip pat nurodytą ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, kad nuteistasis O. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 184 straipsnio 3 dalį nepadarė ir iš VšĮ „N.“ sąskaitos bendrovėms „O.“ bei „R.“ pinigai buvo pervedami kaip atsiskaitymas pagal sudarytas sutartis dėl žaidėjų įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, o sudarytos sutartys buvo naudingos VšĮ „N.“.
38. Darydama šią išvadą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į paties nuteistojo O. K. proceso metu duotus parodymus, kurie nebuvo nuoseklūs. Teisėjų kolegija nekvestionuoja nuteistojo teisės laisvai rinktis gynybos taktiką bei spręsti, kokio turinio parodymus duoti. Tačiau parodymuose esantys prieštaravimai bei nenuoseklumas dėl esminių byloje nagrinėjamų aplinkybių leidžia nuteistojo parodymus vertinti kaip derinamus prie baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, bei jais nesivadovauti.
Žemesnės instancijos teismas
39. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindu, O. K. parodė, kad sutartys su bendrovėmis „O.“ ir „R.“ buvo sudaromos tam, kad VšĮ „N.“ būtų galima naudoti žaidėjų įvaizdį reklamose ir panašiai. Iš šių bendrovių žaidėjai gaudavo pinigus už savo įvaizdį. O. K. paaiškino, kad žaidėjas su klubu sutardavo ir sportinės veiklos sutartyje nusistatydavo, kokią pinigų sumą žaidėjas gaus sezono metu. Pavyzdžiui, žaidėjas X turi per sezoną gaut 100 000 Eur. Sezono metu jam klubas išmokėdavo iš savo sąskaitos 60 000 Eur, o likusią dalį – 40 000 Eur žaidėjas gaudavo kaip atlygį už savo įvaizdžio naudojimą reklamose, varžybų anonsavime ir panašiai. Per bendrovę „O.“ taip pat buvo įsigytas žaidėjas D. J., taip pat kiti žaidėjai, kurių O. K. apklausos metu negalėjo įvardinti, bendrovė „R.“ taip pat teikė ir informaciją apie planuojamus pirkti žaidėjus, konsultuodavo komandos komplektavimo klausimais, patardavo kada, kur ir kokius geriau žaidėjus pirkti, suteikdavo informaciją, kur ir kokie klubai nemoka atlyginimų ir panašiai, iš kurių galima pigiau nusipirkti gerų žaidėjų (t. 39, b. l. 138–144).
40. Tačiau proceso metu liudytojams (VšĮ „N.“ žaidėjams, treneriui, trenerio asistentui) patvirtinus ne tik tai, kad jie užmokesčio už naudojimąsi jų įvaizdžio teisėmis negavo, o iš bendrovių „O.“ ir „R.“ jiems buvo pervedama dalis atlyginimo pagal sportinės veiklos sutartis, sudarytas su VšĮ „N.“, bet ir tai, kad beveik visi jų apskritai nežinojo apie jų įvaizdžio teisių perleidimą, nuteistasis O. K. pirmosios instancijos teisme parodymus iš dalies pakeitė, išsamiai dėstė apie VšĮ „N.“ pasiektus rezultatus jo vadovavimo laikotarpiu bei, pasak nuteistojo, tam įtakos turėjusią žaidėjų įvaizdžio teisių įsigijimo svarbą, tačiau aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie pagal sutartis suteiktas paslaugas iš esmės nieko konkretaus neparodė. Nuteistasis O. K. tvirtino, kad sudarant sutartis nebuvo tikslo nemokėti mokesčių ar jų išvengti. Pasak nuteistojo O. K., su bendrove „O.“ vyko nuolatinis bendradarbiavimas, betarpiškas informacijos apsikeitimas, žinojimas rinkoje laisvų žaidėjų, trenerių, kuriuos galėtų įsigyti klubas, informacijos valdymas, įvairių klausimų sprendimas. Nuteistasis paaiškino, kad dirbant su „O.“ aiškiai suprato įvaizdžio svarbą, kuri susideda iš paprastų dalykų, kai komandos nariai atvyksta į treniruotę, vyksta į rungtynes, keliauja, vilkėdami vienodą aprangą, paženklintą klubo atributika, dalyvauja įvairiuose renginiuose, turi gerą įvaizdį, dalyvauja tarptautiniuose turnyruose. Taip pat nuteistasis O. K. parodė, kad šiuo laikotarpiu padėjo bendradarbiauti su bendrove „S.“, teigiamas įvaizdis viešoje aplinkoje buvo ypatingai svarbus, tai padėdavo pritraukti kiekvienais metais naujų rėmėjų, žaidėjų, kitų darbuotojų, o visuma šio darbo leido pasiekti išskirtinai gerų rezultatų. Bendrovė „O.“ administravo įvaizdžio teises, teikė rekomendacijas dėl renginių, susitikimų su gerbėjais, šou elementų naudojimo rungtynių metu, ir už įvaizdžio teises, kurias administravo bendrovė „O.“ VšĮ „N.“ bendrovei apmokėjo. Vėliau, pasak nuteistojo O. K., tokio pobūdžio paslaugos, susijusios su įvaizdžio teisėmis, buvo įsigytos iš bendrovės „R.“. Tai buvo su VšĮ „N.“ veikla susijusios paslaugos, reikalingos sėkmingai klubo veiklai. Buvo įsigytos įvaizdžio paslaugos, nurodytos susitarimuose, sutartyse (t. 44, b. l. 125–129, 176, 182).
41. Apie tai, kad įstaigai VšĮ „N.“ buvo suteiktos paslaugos pagal su bendrovėmis „O.“ ir „R.“ pasirašytas sutartis negalima spręsti ir iš nuteistųjų M. I. bei A. K. proceso metu duotų parodymų.
42. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindu, nuteistasis M. I. parodė, kad bendrovė „O.“ klubui „N.“ buvo suradusi žaidėjus M. A., N. B., D. M., D. J., R. B., I. N., M. S.. Bendra sudarytų sutarčių esmė buvo pakelti krepšinio klubo lygį. Prieš krepšinio klubui sudarant sutartį su „O.“, buvo ieškoma žaidėjų. Jei su žaidėju pavykdavo susitarti, būdavo leidžiama reklama ir įvairūs straipsniai užsienio žiniasklaidoje apie žaidėjo pasiekimus, formuojamas jų įvaizdis socialiniuose tinkluose. Klubas tokius straipsnius, medžiagą rodydavo rėmėjams, prašydavo paramos, ir matant, kad žaidėjas yra geras, parama būdavo suteikiama. Tokiu būdu krepšinio klubas gali reklamuotis, kad pasikvietė gerai vertinamą žaidėją, o tai padeda pritraukti lankytojus, naujas paramas. Vėliau už tokį žaidėją klubas galėdavo reikalauti didesnės išpirkos bei brangiau parduoti kitam klubui. Tokiu principu buvo veikiama ir su krepšinio klubu „N.“. Buvo sudarytos sutartis, buvo ieškoma žaidėjų, o jį suradus, buvo keliamas ji įvaizdis, jo vertė. Visos derybos ir kiti klausimai dėl žaidėjų, reklamos, straipsnių, išpirkų, perkėlimų ir kitų panašių klausimų buvo derinami žodžiu, nesudaromos jokios sutartys, realus darbas nefiksuojamas. Už tokias paslaugas, kurios iš pažiūros yra abstrakčios, krepšinio klubui „N.“ būdavo išrašytos sąskaitos, kurias klubas apmokėdavo bankiniais pavedimais, o įmonė žaidėjams už tai būdavo mokamas atlyginimas už jų įvaizdžio kėlimą, naudojimą (t. 40, b. l. 101–105).
43. Tačiau ir šiuo atveju, liudytojams (krepšinio žaidėjams, treneriui, jo asistentui) parodžius, kad jie su „O.“ jokių susitarimų dėl jų įvaizdžio teisių perleidimo šiai bendrovei nebuvo sudarę, tokio pobūdžio paslaugos jiems nebuvo suteiktos, per šią bendrovę jiems buvo mokamas darbo užmokestis, M. I. parodė, kad tikroji sutarčių tarp VšĮ „N.“ ir „O.“ esmė yra ta, kad „O.“ atlygintinai perleido klube žaidžiančių sportininkų įvaizdžio teises klubui, turėjo administruoti klubo ir žaidėjų įvaizdžio teises, auginti jų vertę ir tuo pačiu už įvaizdžio teises įsipareigojo sumokėti sportininkams sutartyse numatytas sumas, o už įvaizdžio teisių administravimą gauti savo uždarbį. Tokiu būdu klubas užsitikrina, kad galės už fiksuotą įkainį neribotai naudoti žaidėjų įvaizdį savo veikloje, populiarinti klubą, pritraukti rėmėjus ir panašiai. Pasak nuteistojo M. I., krepšinio varžybų žiūrovų lankomumas patvirtina, kad „O.“ indėlis į klubo veiklą ir žaidėjų įvaizdžio gerinimą buvo sėkmingas (t. 44, b. l. 177–181, 182–183).
44. Nuteistasis A. K. proceso metu tvirtino, kad pagal su VšĮ „N.“ sudarytas sutartis jokios konkrečios paslaugos nebuvo suteiktos. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis parodė, kad pagal su VšĮ „N.“ sudarytas sutartis bendrovė „R.“ „N.“ pardavė teisę naudotis žaidėjų įvaizdžio teisėmis. „R.“ nebuvo atsakinga už žaidėjų įvaizdžio formavimą, jų įvaizdžio vertės kėlimą ir panašiai. Tai buvo tiesiog pirkimo pardavimo sandoris, pagal kurį tam tikram laikotarpiui klubui buvo parduota teisė naudotis žaidėjo atvaizdu pagal klubo nuožiūrą. Prieš sudarant sutartis su VšĮ „N.“, „R.“ sudarė sutartis ir su klubo žaidėjais. Mokėjimai klubo žaidėjams, kurių įvaizdžio teisės buvo perleistos VšĮ „N.“ nebuvo atlygis už kažkokį konkretų įvaizdžio naudojimo faktą, kaip pavyzdžiui, už asmens nuotraukos naudojimą ant atributinė aprangos ir panašiai. Tai buvo užmokestis už tai, kad jo teisės buvo naudojamos VšĮ „N.“ komerciniais tikslais (t. 41, b. l. 36–41).
Žemesnės instancijos teismas
45. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. K. parodė, kad jo atstovaujama bendrovė „R.“ teikė tarpininkavimo paslaugas – pagal sutartis perleido VšĮ „N.“ žaidėjų teises į atvaizdą. Byloje nagrinėjamose sutartyse nebuvo numatyta atlikti jokių paslaugų, susijusių su žaidėjų populiarinimu ar kokiomis nors rinkodaros priemonėmis. Bendrovės veikla yra įsigyti teises į įvaizdį ir jas perduoti, perleisti (t. 44, b. l. 183–184).
46. Kaip minėta, apie mokėjimus, gautus iš bendrovės „O.“ pirmosios instancijos teisme parodė liudytojai (M. M., T. R., D. G., E. D., M. R., V. V. A. E. ir kiti) byloje nagrinėjamu laikotarpiu sudarę sportinės veiklos bei darbo sutartis su VšĮ „N.“. Visi jie patvirtino, kad sutartys dėl žaidimo bei darbo krepšinio klube buvo sudarytos su VšĮ „N.“, ir iš bendrovės „O.“ bankiniais pavedimais gauti pinigai buvo jiems pagal šias sutartis mokamas atlyginimas (jo dalis); papildomo apmokėjimo iš minėtos bendrovės už naudojimąsi jų įvaizdžio teisėmis liudytojai parodė negavę ir apie bendrovę, jos veiklą ar juolab jiems suteiktas paslaugas, naudojant jų įvaizdžio teises iš esmės nei vienas paaiškinti negalėjo.
47. Liudytojas K. M. parodė, kad iš bendrovės „O.“ gaudavo atlyginimą tik už savo, kaip trenerio, darbą VšĮ „N.“ („gaudavau pinigus pagal kontraktą nei daugiau, nei mažiau, gavau tiek, kiek priklausė“). Liudytojas T. R., VšĮ „N. krepšini klubas“ dirbęs trenerio asistentu, parodė, kad iš bendrovės „O.“ gaudavo darbo užmokestį („tai buvo mano darbo atlygis“). Liudytojas D. G. parodė, kad iš bendrovės „O.“ į jo bankinę sąskaitą pervesti pinigai buvo jo atlyginimas už jo už sportinę veiklą VŠĮ „N.“. Su bendrove „O.“ jis sutarčių dėl įvaizdžio naudojimo ar įvaizdžio teisių perleidimo sudaręs nebuvo ir jokių paslaugų iš šios bendrovės jis negavo. Liudytojas E. D. parodė, kad buvo susidariusi skola pagal tarp jo ir VšĮ „N.“ sudarytą sportinės veiklos sutartį, ir O. K. jam paaiškino, kad ši skola buvo sumokėta iš bendrovės „O.“ („gavau atlyginimą iš tos agentūros, man paskui patvirtino, kad tai yra mano alga“). Liudytojas taip pat parodė, kad „VšĮ „N.“ už įvaizdžio teise jam nemokėjo. Liudytojas L. M. parodė, kad sutarties dėl naudojimosi jo įvaizdžio teisėmis nebuvo sudaręs ir, kiek žino, papildomai už įvaizdžio teises atlyginimo jis negavo, jam buvo mokamas atlyginimas pagal sportinės veiklos sutartį su VšĮ „N.“. Dalį šio atlyginimo jam sumokėjo (pervedė) bendrovė „O.“. Liudytojas M. R. parodė, kad pinigus gaudavo tik už žaidimą krepšinio klube, sutarties su bendrove „O.“ sudaręs nebuvo, negalėjo paaiškinti, kodėl dalis jo atlyginimo buvo pervesti ne iš VšĮ „N.“ („Aš nežinau, kodėl ne iš klubo „N.“ buvo pervesti pinigai, aš į tokius dalykus nesigilinau, nes buvo pervesti uždirbti pinigai“). Liudytojas R. D., kurio parodymai buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš „O.“ gavo atlyginimą už sportinę veiklą VšĮ „N.“. Su agentūra „O.“ nėra ir nebuvo sudaręs jokių susitarimų dėl jo įvaizdžio teisių perleidimo ar naudojimo. Apie šią agentūrą yra girdėjęs, jai vadovauja M. I.. Su juo jokių susitarimų dėl jo įvaizdžio teisių perleidimo taip pat nėra sudaręs. Liudytojas G. G., nors tiksliai pasakyti, ar dalis jo atlyginimo tikrai buvo pervedama būtent iš bendrovės „O.“, tačiau patvirtino, kad sutartį buvo pasirašęs su VšĮ „N.“, jokio kito susitarimo tuo metu sudaręs nebuvo. Liudytojas V. V. parodė, kad atlyginimą už sportinę veiklą VšĮ „N.“ buvo gavęs ir iš bendrovės „O.“. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo įvaizdžio teisių niekam perleidęs nebuvo (šių parodymų teisingumą jis patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje), o atlyginimą už sportinę veiklą krepšinio klube jis gaudavo ir iš bendrovės „O.“. Liudytojas A. E. parodė, kad su agentūra „O.“ neturėjo jokių reikalų, atlyginimą už sportinę veiklą krepšinio klube „N.“ gaudavo iš VšĮ „N.“ arba iš užsienio agentūros. Liudytojas E. U. parodė, kad atlyginimą gaudavo ir JAV doleriais, o ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su „O.“ jokių susitarimų neturėjo, ši įmonė jam neteikė jokių paslaugų ir savo teisių į įvaizdį jai nebuvo perleidęs. Liudytojas D. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atlyginimas buvo numatytas ir aptartas sportinės veiklos sutartyje su VŠĮ „N.“. Jis buvo vienintelis savo įvaizdžio teisių savininkas ir jokia kita agentūra neužsiėmė jo įvaizdžio teisių prekyba. Pavedimas iš bendrovės „O.“ Greičiausiai buvo jo atlyginimo dalis. Pirmosios instancijos teisme liudytojas patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Liudytojas E. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš „O.“. Gauti pinigai yra jo atlyginimo dalis, žaidžiant krepšinio klube „N.“, jis apie šią bendrovę nieko nežino, su ja nebuvo sudaręs jokių susitarimų dėl jo įvaizdžio perleidimo. Šių parodymų teisingumą liudytojas patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Liudytojas J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gauti mokėjimai iš „O.“ buvo jo atlyginimas iš krepšinio klubo „N.“ ir tai nebuvo pajamos už įvaizdžio teises. Apie bendrovę „O.“ liudytojas teigė nieko nežinantis, su ja nebuvo sudaręs jokių susitarimų dėl jo įvaizdžio teisių perleidimo, jo įvaizdžio teisės tuo metu, kai žaidė klube, priklausė klubui „N.“ ir jis jokių papildomų pajamų už savo įvaizdžio teisių naudojimą nėra gavęs. Pirmosios instancijos teisme liudytojas parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra tikriausiai teisingi, jam su bendrovės „O.“ atstovu bendrauti neteko. Liudytojas R. J. parodė, kad iš „O.“ jam buvo pervesti pinigai, kuriuos jam buvo skolinga VšĮ „N.“ – jo atlyginimas, buto nuomos išlaidos, premija. Liudytojas M. A. parodė, kad sportinės veiklos sutartį pasirašė su VšĮ „N.“, tačiau jam priklausantis atlyginimas buvo pervedamas ir iš bendrovės „O.“. Liudytojas V. Š. parodė, kad bendrovės „O.“ pavadinimas jam yra girdėtas, tačiau nepamena, kad su šia bendrove būtų pasirašęs kokį susitarimą. Jam žaidžiant krepšinio klube „N.“ atlyginimą jis gaudavo ne tik iš VšĮ „N.“, bet jam buvo nurodyta, kad „įkris pavedimas, tai yra mūsų sutartas darbo užmokestis“. Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „O.“ pavadinimas jam yra girdėtas, jis kartu su kitais komandos nariais buvo įspėti, kad per šią įmonę bus mokamas atlyginimas už sportinę veiklą klube, taip pat buvo kalbėta apie įvaizdžio teises. Ar su šia agentūra jis buvo pasirašęs kokius nors dokumentus, jis neprisimena, gal ir pasirašė neskaitęs, jeigu jam O. K. kažką padavė pasirašyti, bet galimai tai buvo padaryta tik tam, kad jis gautų atlyginimą už sportinę veiklą, nes jis savo įvaizdžio teisių šiai agentūrai perdavęs nebuvo ir už tai papildomo atlyginimo jis negavo. Visi pinigai, kurie yra gauti iš bendrovės „O.“ yra jo atlyginimas už sportinę veiklą krepšinio klube „N.“, o ne už jo įvaizdžių teisių naudojimą. Šie liudytojo parodymai buvo perskaityti ir pirmosios instancijos teisme, kur liudytojas M. M. papildomai parodė, kad yra gavęs atlyginimą iš bendrovės „O.“ Liudytojas M. G. pirmosios instancijos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą, kad atlyginimas už sportinę veiklą krepšinio klube buvo vedamas litais, vėliau eurais ir JAV doleriais. Dalį atlyginimo JAV doleriais jis gaudavo iš bendrovės „O.“, šie pinigai buvo jo atlyginimas už sportinę veiklą VšĮ „N.“, o ne papildomas atlyginimas už „kažkokių“ teisių perleidimą ar naudojimą. Liudytojas S. G. parodė, kad jam iš bendrovės „O.“ buvo mokamas atlyginimas, ir tokiu būdu VšĮ „N.“ norėjo sutaupyti valstybei mokamus mokesčius.
48. Kaip nurodyta ir nuteistojo A. K. gynėjo apeliaciniame skunde, liudytojai V. Š., M. M., M. G., S. G. parodė, kad jie buvo pasirašę sutartis su bendrove „R.“. Tačiau visi šie liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad pagal jų pasirašytas sutartis jiems buvo mokama sportinės veiklos sutartyse numatyto atlyginimo už jų sportinę veiklą dalis, papildomai už įvaizdžio teisių naudojimą jie jokio užmokesčio negavo.
49. Pažymėtina, kad kai kurie iš apklaustų liudytojų, pavyzdžiui, liudytojas K. M., V. V., A. B., A. Š., E. U., D. Z., T. K., M. M., M. G., M. A. ir kt., patvirtino, kad jiems žaidžiant, dirbant krepšinio klube „N.“, vyko renginiai, kurių metu buvo naudojamas jų įvaizdis – susitikimai su gerbėjais, rėmėjais, vyko socialiniai renginiai, jie buvo fotografuojami, socialiniame tinkle buvo talpinamos jų nuotraukos ir panašiai. Tačiau nė vienas iš liudytojų taip pat neparodė, kad už dalyvavimą šiuose renginiuose jie gavo papildomą užmokestį už jų įvaizdžio teisių naudojimą, taip pat byloje nėra ir duomenų, kad šios veiklos buvo organizuojamos sutarčių, pasirašytų su „O.“ ar (ir) „R.“ pagrindu, tokių aplinkybių nepaaiškino ir nuteistieji.
50. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad su sportininkais pasirašytose sportinės veiklos sutartyse buvo numatyta, kad VšĮ „N.“ turi teisę naudoti sportininko vardą ir atvaizdą reklamos tikslais klubo sutartomis sąlygomis sutarties galiojimo metu. Todėl šie duomenys, vertinant juos kartu su byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad sutartys su „O.“ ir „R.“ dėl konkrečių žaidėjų įvaizdžio teisių naudojimo buvo sudaromos po to, kai su žaidėju (taip pat ir treneriais) jau buvo pasirašyta sportinės veiklos sutartys, taip pat patvirtina, kad tokio pobūdžio sutartys VšĮ „N.“ net nebuvo reikalingos – VšĮ „N.“ galėjo naudotis minėtomis sportininkų įvaizdžio teisėmis, juolab, kad, kaip nustatyta iš minėtų nuteistojo A. K. parodymų, su „R.“ pasirašytose sutartyse nebuvo numatyta atlikti jokių paslaugų, susijusių su žaidėjų populiarinimu ar kokiomis nors rinkodaros priemonėmis, taip pat byloje nėra duomenų, kad „O.“ suteikė apeliaciniame skunde nurodytas paslaugas, susijusias su įvaizdžio teisių panaudojimu – marketingo srities vystymas, prekės ženklo kūrimas, renginių, viešųjų ryšių kampanijų organizavimas, socialinių tinklų administravimas, atributikos su klubo ir žaidėjų įvaizdžiu kūrimas ir panašiai. Nuteistasis A. K. vardindamas suteiktų paslaugų pobūdį, šių paslaugų suteikimą patvirtinančių objektyvių duomenų nepateikė.
51. Išvados, kad sudarytos sutartys buvo reikalingos bei naudingos VšĮ „N.“ negalima spręsti ir iš nuteistojo M. I. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su krepšinio klubo pasiekimais, ženkliai išaugusiu varžybų lankomumu, sirgalių bei rėmėjų skaičiumi ir panašiai, kam įtakos turėjo ir sportininkų bei klubo teigiamo įvaizdžio formavimas, kurį atliko būtent „O.“. Neneigiant VšĮ „N.“ pasiektų teigiamų rezultatų O. K. vadovavimo laikotarpiu, byloje nėra duomenų, kad šiems rezultatams pasiekti įtakos turėjo kokios nors bendrovės „O.“ suteiktos paslaugos. Kaip jau buvo minėta, byloje nagrinėjamu laikotarpiu krepšinio klube žaidę sportininkai ne tik, kad nežinojo apie bendrovę „O.“, tačiau iš esmės negalėjo ir nieko paaiškinti apie jų įvaizdžio formavimą, iš ko būtų galima spręsti apie sutarčių realumą. Be to, byloje apklausti liudytojai parodė, kad krepšinio klubo pasiektiems rezultatams įtakos turėjo „Švyturio“ arenos pastatymas, taip pat ir jų asmeninis indėlis, dirbant VšĮ „N.“ (apie tai parodė liudytojai V. U., A. E., V. R.).
52. O. K. kaltės dėl VšĮ „N.“ turto iššvaistymo, o M. I. ir A. K. kaltės padėjus O. K. iššvaistyti minėtos įstaigos lėšas nepaneigia ir O. K. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad Valstybinės mokesčių inspekcija, atlikusi patikrinimą, neuždraudė atsiskaityti su bendrovėmis „O.“ ir „R.“ ir „taip veikti nedraudė“. Visų pirma, skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad O. K. VšĮ „N.“ lėšas išvaistė, o A. K. padėjo jam šias lėšas iššvaistyti nuo 2015-09-17 iki 2016-11-23. Tuo tarpu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinis tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2015-07-31, t. y., mokesčių administratorius, atlikdamas VšĮ „N.“ mokestinį patikrinimą, nevertino tarp VšĮ „N.“ ir „R.“ sudarytų sutarčių ar jų pagrindu atliktų mokėjimų žaidėjams ir apie tai pranešime apie atliktą mokestinį patikrinimą nepasisakė. Tačiau iš 2016-03-31 pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą matyti, kad sutartys, sudarytos tarp VšĮ „N.“ ir „O.“, buvo aptartos. Tačiau iš minėto pranešimo turinio nėra jokio pagrindo teigti, kad Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo žinoma, jog dalis žaidėjams (treneriui, asistentui) priklausančio darbo užmokesčio buvo mokamas per šią bendrovę ar, juolab, kad ši institucija leido (neuždraudė) per bendrovę „O.“ mokėti atlyginimą (ar dalį jo) žaidėjams (treneriui, asistentui), nemokant atitinkamų mokesčių valstybei. Minėtame pranešime nurodyta, kad Klubas pagal sutartis Agentūrai 2013 m. ir 2014 m. sumokėjo atitinkamas pinigų sumas; Agentūra pinigų sumokėjimui Klubui kas mėnesį išrašydavo sąskaitas, „kuriose nurodyta už Žaidėjų įvaizdžio panaudojimą, tačiau nėra jokių pateisinančių dokumentų, kokias paslaugas atliko ar, kur tų krepšininkų įvaizdis buvo panaudotas. Apie tai, kokias paslaugas Agentūra suteikė Klubui, direktorius paaiškinti negalėjo. Paslaugų pirkimą priskyrė leidžiamiems atskaitymams“ (t. 16, b. l. 35–40). Taigi akivaizdu, kad mokestinį patikrinimą atlikusiai institucijai nebuvo žinoma apie minėtu būdu per „O.“ mokamus atlyginimus krepšinio klubo žaidėjams, treneriui bei jo asistentui, tokios informacijos O. K. institucijai nepateikė, ir minėti O. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad mokesčių administratorius leido atsiskaityti VšĮ „N.“ byloje nagrinėjamu būdu per sudarytas įvaizdžio teisių sutartis, taip pat yra nepagrįsti.
53. Pažymėtina ir tai, kad po atlikto mokestinio patikrinimo, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į JAV mokesčių administratorių dėl VšĮ „N.“ ir „O.“ sutarčių. 2017-11-01 JAV mokesčių administratorius pateikė informaciją, kad „O.“ už 2012-2014 m. nėra pateikusi deklaracijų apie mokėjimus fiziniams ir juridiniams asmenims ir deklaracijų apie mokėjimus užsienio vienetams (t. 16, b. l. 68–72).
54. Byloje esanti UAB „MGI In Salvo“ nepriklausomo auditoriaus išvada (t. 43, b. l. 42–50) taip pat nepatvirtina nei tarp VšĮ „N.“ ir „O.“ sudarytų sutarčių realumo, nei, kad VšĮ „N.“ valdybai buvo žinoma, jog dalis darbo užmokesčio žaidėjams, treneriui, jo asistentui buvo mokama iš „O.“ įvaizdžio teisių naudojimo sutarčių pagrindu. Šioje ataskaitoje nurodytas ir O. K. gynėjo apeliaciniame skunde cituojamas teiginys, kad „visi...<>...patikrinti finansiniai dokumentai, sietini su darbuotojų darbo ir sportinės veiklos sutarčių apskaičiuotomis, sumokėtomis ar mokėtinomis sumomis, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir „Eurolygos“ krepšinio klubams taikomus reikalavimus“, o šį auditą atlikusi liudytoja E. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ši išvada buvo pristatyta ir VšĮ „N.“ valdybos nariams. Tačiau pirmosios instancijos teisme liudytoja E. Ž. parodė ir tai, kad jai nebuvo žinoma, jog dalis žaidėjams, treneriui, asistentui priklausančio atlyginimo buvo mokama per bendrovę „O.“, taip pat jai nebuvo žinoma, kokios paslaugos buvo suteiktos pagal tarp VšĮ „N.“ ir bendrovės „O.“ sudarytas sutartis, o šių sutarčių realumą ji vertino pagal tai, kad jai buvo pateiktos sutartys, o finansiniuose dokumentuose ji matė pagal šias sutartis atliktus mokėjimus bendrovei „O.“. Liudytoja taip pat parodė, kad skolų nebuvimo faktas audito išvadoje konstatuotas įvertinus jai pateiktus krepšinio žaidėjų patvirtinimus, kad klubas su jais pagal sportinės veiklos sutartis yra atsiskaitęs. Be to, E. Ž., priešingai nei nurodyta O. K. apeliaciniame skunde, nieko neparodė apie tai, kad valdybos narius ji taip pat informavo apie sutartis dėl įvaizdžio teisių, Valstybinės mokesčių inspekcijos atliktą patikrinimą ir apie tai, jog ši institucija nebuvo nurodžiusi, kad taip veikti, t. y. pagal įvaizdžio teisių sutartis, negalima. Visų pirma, nepriklausomas auditas buvo baigtas 2014-11-28 (t. 43, b. l. 43), jis valdybos nariams buvo pristatytas 2015-02-27 (t. 43, b. l. 38–39, 40), o Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinis tyrimas atliktas 2016-03-31 pagal 2015-08-17 užduotį (t. 16, b. l. 35–40), t. y., po nepriklausomo audito atlikimo ir valdybos posėdžio, kuriame buvo pristatyta nepriklausomo audito išvada. Be to, liudytoja E. Ž. patikslino, kad atliekant auditą, jai buvo žinoma, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai kas mėnesį buvo teikiama informacija dėl PVM deklaracijų, kaip minėta, pati E. Ž. nežinojo apie dalies atlyginimų mokėjimą per bendrovę „O.“ ir parodė, kad valdyboje apie galimas rizikas ji informavo pasakydama, jog klubas turi dirbti atvirai su valstybinėmis institucijomis, gaudamas rekomendacijas, pastabas ir panašiai, nes nebuvo visiškai aiškus apmokestinimas ir jis kito (kiek tai susiję su pajamomis, gaunamomis pagal individualią veiklą ir pagal sportinės veiklos sutartis). Prie tokių mokėjimų liudytoja priskyrė „draudimą, tai apima tam tikras pajamas natūra, naudojimąsi poilsio patalpomis, gal automobiliu, tokiu atveju gautas už reklamą ar už įvaizdį tam tikras individualias sumas, kurių aš nežinojau, kad mokėjimai buvo traktuojami kaip susiję su sportine veikla“.
55. Kad tikroji įvaizdžio teisių sutarčių esmė buvo žinoma VšĮ „N.“ valdybos nariams negalima spręsti ne tik iš liudytojo V. L. parodymų, kurių teisingumas dėl to yra ginčijamas O. K. gynėjo apeliaciniame skunde, bet, priešingai nei nurodoma šiame apeliaciniame skunde, taip pat ir iš kitų liudytojų E. D., A. J., M. B. ir V. U. aprodymų.
56. Liudytojas E. D. parodė, kad apie sutartis su bendrovėmis „O.“ ir „R.“ tiek jis, tiek valdyba žinojo, niekas dėl to pretenzijų nereiškė. Tačiau prokurorei uždavus klausimą, ar liudytojas žinojo, taip pat ar valdyboje buvo svarstytas klausimas dėl dalies sportininkams ir treneriams priklausančio atlyginimo mokėjimo per minėtas užsienyje registruotas bendroves, liudytojas E. D. parodė, kad į šį klausimą jis atsakyti tiksliai negali, parodė į tai nesigilinęs, jam buvo svarbus galutinis klubo rezultatas (t. 45, b. l. 8–9; liudytojui užduodami klausimai girdimi teismo posėdžio garso įraše).
57. Liudytojas A. J. parodė, kad jam, kaip krepšinio asociacijos „N.“ prezidentui, buvo žinoma apie VšĮ „N.“ sudarytas sutartis dėl įvaizdžio teisių, tačiau teigė nesigilinęs į finansinius reikalus, žinojo tai, kad žaidėjai gaudavo piniginį atlygį už reklamą (t. 43, b. l. 179–180).
58. Liudytojai M. B. ir V. U., priešingai nei nurodoma O. K. apeliaciniame skunde, nieko neparodė apie tai, kad VšĮ „N.“ valdyba žinojo apie per užsienio bendroves mokamus atlyginimus krepšinio žaidėjams bei treneriams. M. B. parodė apie kitų krepšinio klubų, Lietuvos krepšinio rinktinės praktiką dėl žaidėjų įvaizdžio teisių naudojimo; liudytojas V. U. parodė apie jam mokamą atlygį už jo atvaizdo naudojimą (t. 45, b. l. 9–11, 171–173).
59. Pažymėtina, kad liudytojas K. M., kuris gavo dalį atlyginimo per bendrovę „O.“, parodė, jog jam tekę dalyvauti VšĮ „N.“ valdybos posėdžiuose kaip komandos treneriui. Prisimena, kad buvo pokalbiai, jog galima sutaupyti klubo biudžeto lėšų ir mokėti atlyginimus, sutaupant mokesčius (t. 45, b. l. 9). Vertinant šiuos parodymus kartu su liudytojo A. J., taip pat liudytojos L. P. (t. 43, b. l. 105–106), tvarkiusios įstaigos buhalterinę apskaitą, parodymais, kad O. K. pristatant Valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo rezultatus, valdyba buvo informuota, kad įvaizdžio teisių sutartys buvo tikrinamos, o pažeidimų nenustatyta, darytina išvada, kad valdybos nariai žinojo apie byloje sudarytas įvaizdžio teisių sutartis, tačiau tikrosios informacijos, kad šių sutarčių pagrindu bus veikiama neteisėtai, nemokant mokesčių valstybės institucijoms ar juolab švaistant įstaigos lėšas, jie neturėjo.
60. Liudytojas V. L., kuris buvo VšĮ „N.“ valdybos pirmininkas, valdybos narys taip pat parodė, kad valdyba konkrečių mokėjimų niekada netvirtindavo, valdyba nediskutuodavo konkrečiais klausimais, tam buvo direktorius. Valdyba tokių klausimų kaip atlygis už įvaizdį nesvarstė, jis apie atlygį už įvaizdį girdi pirmą kartą. Krepšinio klubo valdyba patvirtindavo biudžetą, bet valdyba netvirtindavo jokių konkrečių mokėjimų. Valdybai buvo pateikiamos ataskaitos, kokios yra skolos, valdybos nariai žinojo, kiek yra skolingi treneriams, žaidėjams. Liudytojas taip pat teigė, kad jis turėjo prisijungimą prie VšĮ „N.“ bankinės sąskaitos, tačiau juo nesinaudojo (t. 43, b. l. 102–104).
61. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, 2024 m. birželio 17 d. nutartimi buvo kreiptasi į AB „Šiaulių bankas“ su prašymu pateikti duomenis, ar V. L. laikotarpiu nuo 2012-09-13 iki 2014-11-25 ir laikotarpiu nuo 2015-09-17 iki 2016-11-23 turėjo teisę jungtis prie VšĮ „N.“ bankinių sąskaitų. Iš AB „Šiaulių bankas“ pateikto atsakymo nustatyta, kad V. L. teisė jungtis prie klubo interneto banko ir peržiūrėti priskirtas sąskaitas buvo suteikta 2016-04-20, ir V. L. prie bankinių sąskaitų 2016-05-03–2016-11-23 laikotarpiu jungėsi 6 kartus. Tačiau ir šiuo atveju pateikti duomenys niekaip nepatvirtina, kad V. L. (ar kitiems valdybos nariams) buvo žinoma, jog VšĮ „N.“ žaidėjams per bendrovę „R.“ (tuo pačiu pažymėtina, kad atlyginimai sportininkams ir treneriui per bendrovę „O.“ buvo vykdomi ankstesniu laikotarpiu) buvo mokamas būtent darbo užmokestis, taip vengiant mokėti mokesčius valstybei, nes tokios informacijos prisijungus prie VšĮ „N.“ liudytojas matyti negalėjo.
62. Išvada, kad valdybos nariai žinojo apie atlyginimų mokėjimą per užsienyje registruotas bendroves, negali būti padaryta ir įvertinus byloje esančius VšĮ „N.“ posėdžių protokolus ar posėdžių, susirinkimo darbotvarkę, kurių turinys patvirtina O. K. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (valdyboje buvo sprendžiami finansiniai klausimai, O. K. teikdavo finansines ataskaitas), tačiau šie dokumentai taip pat nepatvirtina, jog įstaigos valdybai buvo žinomas tikrasis sudarytų sutarčių su užsienio bendrovėmis tikslas ir ji tokiam nusikalstamam sumanymui pritarė (t. 43, b. l. 40, 61, 62, 63; t. 45, b. l. 177, 178).
63. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad O. K., kaip VšĮ „N.“ direktorius, pasirašydamas sutartis su M. I. atstovaujama „O.“ ir A. K. atstovaujama „R., OU“ dėl įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, žinojo, kad šios bendrovės realiai nesuteiks paslaugų, bet tokias sutartis pasirašė. Tai, kad šių sutarčių pagrindu pateiktos sąskaitos faktūros buvo apmokamas bankiniais pavedimais, nurodant mokėjimo paskirtį, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad sudarytos sutartys bei jų pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros buvo nefiktyvios. Išvada apie duomenų atitiktį tikrovei grindžiama atitiktimi tikrosioms aplinkybėms, t. y. už sumokėtą pinigų sumą realiai suteiktomis paslaugomis, o tai nebuvo padaryta. Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, kokiais tikslais, motyvais O. K. veikė, yra pakankamas pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 184 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju nėra svarbu, dėl kokių paskatų O. K. iššvaistė jam svetimą įstaigos turtą. Įrodinėti šį įstatymo numatytą subjektyvųjį požymį šiuo atveju nėra būtinumo. BK 184 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nenumatyta veikos motyvo ir tikslo, todėl šie požymiai nusikalstamos veikos sudėčiai nėra privalomi.
64. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad turto išvaistymas pasireiškė tuo, kad pagal fiktyvių sutarčių pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras bendrovėms „O.“ ir „R.“ buvo pervedama didesnė pinigų dalis nei darbuotojams ir sportininkams buvo išmokėtas atlygis ir nebuvo nustatyta, kad pervestos sumos buvo panaudotos VšĮ „N.“ reikmėms. Be kita ko, kaip išvaistytas turtas, pervedant didesnes pinigų dalis, buvo įvertinta ir per „R., OU“ atliktas mokėjimas L. U..
65. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad šis mokėjimas L. U. atliktas VšĮ „N.“ darbuotojo V. U. prašymu, ir vien ta aplinkybė, kad dalis atlyginimo V. U. prašymu iš „R.“ jam buvo pervesta ne į jam priklausančią, o į jo tėvo L. U. bankinę sąskaitą, nesuteikia pagrindo išvadai, kad ir ši pinigų suma (14 500 Eur) taip pat buvo iššvaistyta, o ne panaudota VšĮ „N.“ reikmėms. Kaip pagrįstai nurodyta ir A. K. gynėjo apeliaciniame skunde, jokiu teisės aktu nėra draudžiama asmeniui, turinčiam teisę gauti mokėjimus iš darbdavio, prašyti tokius mokėjimus pervesti į kito asmens sąskaitą, taip pat nėra draudžiama tokius mokėjimus turinčiam teisę daryti asmeniui į tokius prašymus atsižvelgti. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad „R.“ atliktas 14 500 Eur mokėjimas L. U. nepagrįstai kvalifikuotas kaip VšĮ „N.“ turto iššvaistymas, nes ši suma buvo panaudota VšĮ „N.“ interesais, todėl O. K. ir A. K. inkriminuota iššvaistyta lėšų suma – 112 352,01 Eur, mažintina 14 500 Eur sumai, konstatuojant, kad O. K. iššvaistė, o A. K. padėjo iššvaistyti labai didelės vertės svetimą turtą – 97 852,01 Eur, pašalinant įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad L. U. 14 500 Eur suma buvo pervesta be jokio teisinio pagrindo, nes ši suma buvo pervesta kaip V. U. darbo užmokestis VšĮ „N. krepšinio klube“. Šis pakeitimas įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi, nes ir 97 852,01 Eur vertės turtas laikytinas labai didelės BK 190 straipsnio prasme. Pažymėtina ir tai, kad šis pakeitimas kitų nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, vertinimui įtakos neturi, nes sprendžiant dėl neteisingų duomenų apie turtą pateikimo, taip pat dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, buvo vertinami valstybinėms institucijoms nesumokėti mokesčiai ir įmokos mokant žaidėjams ir darbuotojams atlyginimus, ir L. U. pervestos piniginės lėšos nebuvo vertinamos.
66. BK 184 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, taigi būtinasis jos požymis yra turtinės žalos padarymas. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su nuteistųjų gynėjų apeliacinių skundų argumentais, kad nuteistųjų veiksmais jokia žala VšĮ „N.“ nebuvo padaryta. Nagrinėjamu atveju O. K. neteisėtai labai didelės vertės įstaigos turtą – pinigines lėšas perdavė M. I. ir A. K. atstovaujamoms bendrovėms, tačiau VšĮ „N.“ dėl bendrovėms „O.“ ir „R.“ pervestos didesnės sumos nei buvo sumokėti atlyginimai darbuotojams ir sportininkams, negavo jokio ekonomiškai lygiaverčio ekvivalento (naudos) ir dėl to sumažėjo šios įstaigos turto piniginė vertė. Taigi, nuteistojo O. K., padedant M. I. ir A. K., išvaistytos sumos yra pripažįstamos VšĮ „N.“ patirta turtine žala.
67. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodoma ir apeliaciniuose skunduose, sudarant sutartis dėl tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, tačiau jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Be to, vertinant formaliai, didelės dalies turtinio pobūdžio nusikaltimų atveju nukentėjusysis gali savo interesus apginti civilinio proceso tvarka, tačiau tai kaltininko nusikalstamos veikos savaime nepadaro mažiau pavojinga ir nešalina jo baudžiamosios atsakomybės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad turto iššvaistymo požymių buvimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-518/2014, Nr.2K-302-489/2017, Nr. 2K- 7-648/2019, Nr. 2K-149-303/2019). Tokie atvejai taip pat vertinami kaip peržengiantys civilinių teisinių santykių ribas. Nagrinėjamos bylos kaltinime nurodytos aplinkybės, kurios teismo pripažintos nustatytomis remiantis bylos įrodymais atitinka turto išvaistymo požymius ir iš to kilusios pasekmės peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Šiuo atveju susiklostę santykiai nelaikytini civiliniais teisiniais santykiais, nes jie peraugo į baudžiamuosius. Šiame kontekste pažymėtina, kad civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o tyčios turėjimas sandorio metu nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-719/2018, Nr. 2K-139-719/2022). Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistųjų tyčia, be kita ko, buvo nukreipta į nuteistajam O. K. patikėto VšĮ „N.“ iššvaistymą, panaudojant netikrus dokumentus, o ne siekiant iš civilinių teisinių santykių kylančių padarinių – paslaugų suteikimo. Esant aptartoms aplinkybėms, byloje susiklosčiusius teisinius santykius vertinti kaip civilinius nėra pagrindo, nes turto perleidimas kitiems asmenims netikrų dokumentų pagrindu nepatenka į civilinių teisinių santykių ribas tiek dėl pasirinkto veikimo būdo, tiek dėl apsunkintos galimybės kreditoriui tokį turtą atgauti naudojant civilinės teisės priemones, kadangi formaliai (pagal esančius dokumentus) sandoris ir piniginės perlaidos preziumuojamos teisėtais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal nustatytas aplinkybes, veikos, susijusios su svetimo turto iššvaistymu, negali būti vertinamos kaip nepavojingos ir neužtraukiančios baudžiamosios atsakomybės. Šioje byloje baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.
Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo
68. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos tvarkymas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-273-693/2017, Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-139-628/2019, Nr. 2K-158-689/2020). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. daromus nusikaltimus finansų sistemai ir nuosavybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-696/2017, Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-159-696/2018).
69. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų (tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų) padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, Nr. 2K-123-1073/2020). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-414-693/2016, Nr. 2K-245-303/2017, Nr. 2K-33-303/2017, Nr. 2K-139-628/2019). Tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas, kuris specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gautus duomenis vertina teisės požiūriu visų bylos duomenų kontekste (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017). Taigi galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, Nr. 2K-322-1073/2019).
70. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad O. K. byloje nagrinėjamu laikotarpiu buvo VšĮ „N.“ krepšinio klubo direktorius. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jis, siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, padedant M. I., bendrovės O.“ faktiniam vadovui, ir A. K., bendrovės „R.“ vadovui, veikdamas per apskaitą tvarkiusius UAB „E.“ darbuotojus, kurie nesuvokė jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pateikė dokumentus, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, ir nepateikė duomenų apie realiai įvykusias ūkines finansines operacijas, todėl UAB „E.“ darbuotojai į VšĮ „N.“ buhalterinę apskaitą įtraukė 39 sąskaitas faktūras, išrašytas bendrovių „O.“ ir „R.“ vardu, kuriose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės. Todėl VšĮ „N.“ laikotarpiu nuo 2013-01-17 iki 2014-11-25, laikotarpiu nuo 2015-09-18 iki 2016-12-27 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 190 atvejais iš viso 993 844,67 Eur į apskaitą neįtraukto atlygio už sportinę veiklą ir darbo užmokesčio išmokėjimo. Byloje pateikta specialisto išvada, kurios teisingumas apeliaciniuose skunduose be kita ko nėra ginčijamas, nustatyta, kad atlikus VšĮ „N.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, nustatyta, jeigu bendrovės „O.“ ir „R.“ laikotarpiu nuo 2013-01-17 iki 2014-11-25, laikotarpiu nuo 2015-09-18 iki 2016-12-27 190 atvejų iš viso 981 969,77 Eur pervedė VšĮ „N.“ krepšinio klubo sportininkams, darbuotojams kaip atlygį pagal sportines veiklos sutartis, darbo sutartis, VšĮ „N.“ apskaitos dokumentais nepagrindė, į apskaitą neįtraukė ir apskaitos registruose neužregistravo 32 sportininkams, darbuotojams priskaičiuoto atlygio, darbo užmokesčio 190 atvejais, iš viso 1 159 013,70 Eur, ir nuo neįtraukto į apskaitą atlygio neapskaičiavo iš viso 226 817,85 Eur mokesčių ir įmokų, iš jų: 161 518,19 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 65 299,66 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies, 12 str. 1 dalies, 13 str. 1 dalies 4 punkto pažeidimų laikotarpiu nuo 2012-08-15 iki 2014-12-31, laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2016-12-27 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
71. Apgaulingos apskaitos tvarkymas, kartu padarant ir dokumentų klastojimą buvo atliktas siekiant išvengti mokesčių valstybei. Sudarydami byloje nagrinėjamas sutartis, pagal kurias jokios paslaugos nebuvo suteiktos, kaltinamieji, patys taip pat būdami bendrovių vadovai (M. I. įvardijamas kaip faktinis vadovas) akivaizdu, žinojo, kad dėl to nebus galima bent iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Dėl bendrininkavimo instituto taikymo
72. Sutiktina su apeliacinių skundų argumentai, kad baudžiamojoje byloje tiesioginių įrodymų dėl O. K. ir M. I. bei tarp O. K. ir A. K. susitarimo padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 3 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, nėra. Tačiau byloje pirmiau aptartais įrodymais nustatytos aplinkybės dėl sutarčių pasirašymo, jų abipusio (ne)vykdymo, sutarčių (ne)reikalingumo, rodo buvusį ne tik tarpusavio susitarimą, bet ir pastarųjų sutikimą bei norą taip veikti. Kiekvieno nuteistųjų veiksmai patvirtina supratimą ir žinojimą, jog su VšĮ „N.“ ir atskirais žaidėjais sudarytomis sutartimis buvo siekiama ne sutartyse numatytų susitarimų vykdymo. M. I. ir A. K., priimdami iš VšĮ „N.“ atliktus apmokėjimus, sumokėtus pagal suklastotas sąskaitas faktūras, iš tikrųjų skirtus sumokėti krepšininkams jų darbo užmokestį, dalį lėšų, kurie nebuvo skirti šiems darbo užmokesčiams, padėjo O. K. išvaistyti, nes patys jie (jų vadovaujamos įmonės) realiai neatliko jokių savo prievolių pagal sutartį, o jų įmonės buvo panaudotos tik tenkinant nusikalstamą sumanymą – iššvaistyti VšĮ „N.“ lėšas.
73. Byloje nustatytą bei nuteistųjų naudotą nusikalstamą schemą bei nuteistųjų susitarimą pasirašytų sutarčių pagrindu veikti bendrai, darant nusikalstamas veikas, o ne teikti / gauti šiose sutartyse numatytas paslaugas patvirtina ir liudytojo S. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 107–110), kurių teisingumą liudytojas patvirtino pirmosios instancijos teisme. Liudytojas parodė, kad jam žaidžiant krepšinio klube „N.“ jis dalį atlyginimo gavo iš „R.“. Vėliau jam O. K. davė pasirašyti kitą sutartį, kur vietoje VšĮ „N.“ buvo nurodytas kitas krepšinio klubas, t. y., „L.“ ir jam žaidžiant šiame klube jis taip pat gavo atlygį per „R.“ jam jau žaidžiant krepšinio klube „L.“. Šie liudytojo parodymai apie gautą atlyginimą už žaidimą krepšinio klube „L.“ įvertinti ir specialistės, teikiant papildomus atsakymus dėl specialisto išvados dėl VšĮ „N.“ ūkinės finansinės veiklos (t. 29, b. l. 109–117) ir už žaidimą krepšinio klube „L.“ per bendrovę „R.“ S. G. gautos piniginės lėšos skundžiamame nuosprendyje įvertintos ne kaip žaidėjo gautas atlygis per užsienio bendrovę, o nurodytos prie iššvaistytų VšĮ „N.“ lėšų. Taigi, vertinant šiuos parodymus atsiskleidžia visų trijų nuteistųjų šioje byloje bendras suvokimas ir žinojimas apie nusikalstamą schemą, įvertinant M. I. sąsajas su krepšinio klubu „L.“ (bei jo nuteisimą Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalį), O. K. veiksmus duodant pasirašyti sutartį ir dėl „L.“ klubo, kuris niekaip nesusijęs su VšĮ „N.“, tačiau susijęs su M. I., bei A. K. vadovaujamos bendrovės R.“ sutartis, pagal kurias, kaip jau aprašyta šiame nuosprendyje, jokios realios paslaugos nebuvo teikiamos. To pakanka konstatuoti, kad kiekvienas iš nuteistųjų puikiai suvokė ne tik savo vaidmenį, ir bendrą tikslą, ir norėjo taip veikti.
74. Tiek skundžiamame nuosprendyje išdėstytas, tiek šiame procesiniame sprendime teisėjų kolegijos aptartas įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo išvadai, kad faktinės aplinkybės, susijusios su aptariamomis nuteistiesiems inkriminuotomis veikomis, byloje buvo nustatytos neteisingai. Visi pirmiau išdėstyti bylos duomenys pagrįstai buvo pripažinti įrodymais, sudarę tarpusavyje vieningą įrodomąją logišką grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir leidusią daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų. Teigti, kad kaltės klausimai buvo išspręsti netinkamai, nėra jokio pagrindo. Ištirti įrodymai ir jais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ne tik nuteistųjų suvokimą, norą veikti kartu neteisėtai, bet ir atskleidžia tyčios turinį. Nuo pat sumanymo pradžios sąmoningai ir sistemingai visi nuteistieji nukreipė savo pastangas tam, kad atsirastų nusikalstami padariniai, visų veiksmai sudarė sąlygas nusikalstamiems tikslams pasiekti, todėl tarp jų bendrų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kiekvieno iš jų dalyvavimas padarant aptariamas nusikalstamas veikas atskleistas byloje ištirtų įrodymų pagrindu surinktų duomenų visuma, įvertinus nuteistųjų veiksmus, santykį. Nusikalstamų veikų įrodinėtinos aplinkybės tinkamai nustatytos vienas kita papildančiais pakankamais įrodymais, todėl šioje dalyje pagrindas naikinti nuosprendį, apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, nėra nustatytas. Dėl nuteistųjų veiksmų, kuriais jie siekė atitinkamų padarinių kilimo, baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai. Aptartų įrodymų visuma įrodyta, kad kiekvienas jų buvo nusikalstamos veikos dalyvis, be kurių vaidmens (įtakos) tokia veika nebūtų buvus padaryta.
75. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad asmenų bendrininkavimas gali ir neatitikti nė vienos iš baudžiamajame įstatyme numatytų bendrininkavimo formų. Taigi, nėra būtina, kad visais atvejais būtų nustatyta bendrininkų grupė. Bendrininkavimas konstatuojamas ir tais atvejais, kai vienas yra vykdytojas, o kitas – padėjėjas ir pan. Tokiais atvejais konstatuojamoje dalyje nurodoma, kad asmenys veiką padarė, veikdami kartu, bendrai. Pirmosios instancijos teismas nepripažino kad šioje veikoje egzistuoja baudžiamajame įstatyme įtvirtinta bendrininkavimo forma – bendrininkų grupė, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ją egzistavus, tačiau išanalizavo, kodėl galima konstatuoti nuteistųjų veiksmų, darant nusikalstamas veikas, bendrumą. Nors nuteistųjų O. K. veiksmai, šiam veikiant kaip vykdytojui, o M. I. ir A. K. veikiant kaip padėjėjams, neatitinka BK 25 straipsnyje numatytos bendrininkavimo formos, tačiau nustačius bendrus bendrininkų veiksmus, susitarimą veikti bendrai, tyčią, tai nepaneigia bendrininkavimo instituto taikymo šiems bendrininkams. Kaip jau minėta, be kiekvieno iš jų veiksmų tokia veika nebūtų buvus padaryta.
Dėl BK 300 straipsnio 3 dalies taikymo
76. Pagal BK 300 straipsnį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė už tikro dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelė žala. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisinių pasekmių, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą fakto – būtina atskleisti kaltės turinį, nustatant kaltininko psichinį santykį tiek su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2010, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-7-47-895/2016).
77. Skundžiamu nuosprendžiu O. K., M. I. ir A. K. pripažinti kaltais pagal BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad pagamino kaltinime nurodytus netikrus dokumentus (sutartis) ir juos panaudojo, pateikdamas netikras sutartis VšĮ ,,N.” buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „E.”. Panaudojus šias netikras sutartis O. K. išmokėjo sportininkams ir darbuotojams neįtraukto į apskaitą atlygio už sportinę veiklą darbo užmokestį ir iššvaistė VšĮ „N.“ priklausančios pinigines lėšos, tuo padarant VšĮ „N.“ didelę žalą. Taigi, minėtų netikrų dokumentų klastojimas, kartu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, šioje byloje buvo priemonė, sudariusi galimybę O. K., padedant M. I. ir A. K., kaltinime nurodytam tikslui – iššvaistyti VšĮ „N.“ lėšas bei išmokėti darbuotojams ir sportininkams neapskaitytą darbo užmokestį.
78. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad O. K., padedant M. I., panaudodamas netikrus dokumentus, iššvaistė 378 533,92 Eur vertės svetimą turtą bei šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad O. K., padedant A. K., iššvaistė 97 852,01 Eur vertės svetimą turtą. Taip pat byloje nustatyta ir tai, kad panaudojus netikrus dokumentus, per užsienio bendrove VšĮ „N.“ darbuotojams buvo išmokėtas darbo užmokestis, nesumokant mokesčių valstybinėms institucijoms, taip padarant 166 139,25 Eur žalą Valstybinei mokesčių inspekcijai bei 65 941,24 Eur žalą Valstybinio socialinio draudimo fondui. Taigi, šiuo nuosprendžiu net ir sumažinus iššvaistytos sumos dydį iki minėto 97 852,01 dydžio, akivaizdu, kad padaryta žala abiem atvejais viršija 400 MGL dydžio sumą, numatytą BK 190 straipsnyje.
79. O. K., M. I. ir A. K. veiksmai: dokumentų – teisės į atvaizdą naudojimo sutarčių, kuriose įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. netikrų sutarčių pagaminimas ir šių pagamintų netikrų sutarčių panaudojimas, pateikiant juos įtraukti į VšĮ ,,N.“ buhalterinę apskaitą, kas nulėmė labai didelės vertės turto iššvaistymą bei neteisingų duomenų apie turtą pateikimą padarant žalą VšĮ „N.“ ir valstybinėms institucijoms, atitinka BK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimo sudėtį. Tos aplinkybės, kad pagal byloje pateiktą kaltinimą, sutartys, sudarytos žaidėjų vardu su bendrove „R.“ nuteistiesiems A. K. ir O. K. nebuvo inkriminuotos, nerodo, kad sutartys, sudarytos tarp VšĮ „N.“ ir „O.“ bei „R.“ taip pat yra nesuklastotos. Kaltinimai buvo pateikti tik šioje apimtyje, o pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas kaltinimo ribų šias aplinkybes kruopščiai ištyrė ir išdėstė savo išvadas nuosprendyje. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl kitų sutarčių neįvertinimo ir neinkriminavimo kaip suklastotų, neturi įtakos priimto nuosprendžio teisėtumui, ir nesudaro pagrindo jo naikinti.
Dėl BK 220 straipsnio 1 dalies taikymo
80. Skundžiamu nuosprendžiu O. K. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (Nr. XII-1871 redakcija galiojusi iki 2017-11-28) už tai, kad siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie VšĮ „N.“ turtą ir teikė neteisingus duomenis apie VšĮ „N.“ turtą Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tuo padarydamas 166 139,25 Eur dydžio nuostolį Valstybės biudžetui ir 12 287,69 Eur dydžio nuostolį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
81. Nesutikdamas su O. K. nuteisimu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, jo gynėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą iš esmės tik dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio prieštaringumo. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šioje nuosprendžio dalyje nustatė, kad O. K., būdamas VšĮ „N.“ direktoriumi, siekė mokėti mažesnius mokesčius, todėl ir sudarė sutartis dėl įvaizdžio teisių su bendrovėmis „O.“ ir „R.“. Tuo tarpu pripažindamas O. K. kaltu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VšĮ „N.“ jokių sportininkų įvaizdžio teisių nepirko, todėl pervesti pinigų bendrovėms „O.“ bei „R.“ neturėjo jokio pagrindo. Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad paslaugų pirkimo nebuvo, o sudarytos rašytinės sutartys su bendrovėmis „O.“ ir „R.“ dėl įvaizdžio teisių yra neteisėtos, neturėjo pagrindo O. K. pripažinti kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliaciniame skunde nurodytas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, kvalifikuotų pagal BK 184 straipsnio 3 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį, traktavimas nėra pagrįstas.
82. Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos) O. K. pripažintas kaltu už tai, kad nepagrįstai pervedęs bendrovėms „O.“ ir „R.“ didesnę dalį pinigų nei darbuotojams ir sportininkams buvo išmokėtas atlygis, iššvaistė (padedant M. I. ir A. K.) labai didelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas VšĮ „N.“ žalą. Pirmosios instancijos teismas šioje nuosprendžio dalyje konstatavo, kad O. K. nusikalstami veiksmai, iššvaistant VšĮ „N.“ pinigus, pasireiškė tuo, kad jis suklastotų sutarčių pagrindu pervedė pinigines sumas bendrovėms „O.“ ir „R.“. Dalis pervestų pinigų buvo panaudoti VšĮ „N.“ reikmėms, t. y., sumokant jos darbuotojams ir sportininkams atlygį, kita dalis minėtoms bendrovėms pervestų pinigų buvo iššvaistyta, nes realiai pagal sudarytas sutartis jokios paslaugos suteiktos nebuvo ir apmokėjimas bendrovėms buvo atliktas fiktyvių sutarčių pagrindu, tik imituojant paslaugų pirkimą. Ta aplinkybė, kad šio sutartys buvo suklastotos (netikros), nereiškia, kad jos neegzistavo klubo apyvartoje ir nebuvo panaudotos. Būtent šių sudarytų fiktyvių sutarčių pagrindu VšĮ „N.“ darbuotojams ir žaidėjams buvo mokama dalis darbo užmokesčio per bendroves „O.“ ir „R.“. Tačiau šių per minėtas bendroves išmokėtų darbo užmokesčio sumų, taip siekiant išvengti mokesčių, apskaitos dokumentais O. K., kaip VšĮ „N.“ direktorius, nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė. Buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB „E.“, neturėdama šių duomenų, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą bei pateikė juos Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat pranešimuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokų sumas bei teikė šiuos duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. O. K., kaip VšĮ ,,N.“ direktorius, buvo atsakingas už tinkamą įstaigos mokesčių deklaravimą, kitų teisingų duomenų teikimą, todėl privalėjo užtikrinti, kad mokesčių inspekcijai bei Socialinio draudimo fondo valdybai būtų pateikiamos teisingos įstaigos finansinę padėtį atspindinčios deklaracijos bei pranešimai.
83. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu O. K. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pagrįstai pripažintas kaltu, o jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią iki 2017-11-28, ir nuosprendžio prieštaringumo šiuo aspektu konstatuoti nėra pagrindo.
Dėl prokurorės apeliacinio skundo ir BK 216 straipsnio 1 dalies taikymo
84. Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, taip pat tas, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu (2013-12-19 įstatymo Nr. XII-702 redakcija, galiojusi nuo 2014-01-08).
85. BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno alternatyvaus veiksmo atlikimo (atlikus finansinę operaciją, sandorį ir pan.) siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar turtą. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus suponuoja būtinumą nustatyti: 1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę (tokia kilmė negali būti preziumuojama; aplinkybė, jog kaltininkas, įteisindamas pinigus ar turtą, turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-330/2011); 2) bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legalią apyvartą (finansinę operaciją, kitokį sandorį, naudojimą ūkinėje, komercinėje veikloje, melagingą nurodymą, kad tai gauta iš teisėtos veiklos). Kita vertus, kaip nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas, pavyzdžiui, vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, pavyzdžiui, kad toks turtas buvo parduotas, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veiką pagal šį BK straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135/2012), nenustačius ir byloje nesant įrodytiems visiems būtiniesiems šios nusikalstamos veikos sudėties požymiams (t. y. iš nusikalstamos veikos gauto turto, pinigų kilmės, taip pat subjektyviųjų – kaltės, tikslo).
86. Kalbant apie subjektyviuosius požymius, pažymėtina, kad nagrinėjama nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). Kaltininkas, atlikdamas minėtus alternatyvius veiksmus, suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, žino, kad tie pinigai, jų dalis ar turtas gauti nusikalstamu būdu, ir siekia taip veikti. BK 216 straipsnio formuluotė „siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą“ reiškia, kad šios nusikalstamos veikos sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra ir tikslas. Tokios veiklos pagrindinis tikslas – įteisinti savo ar kito asmens nelegaliai įgytus pinigus ar turtą. Iš esmės toks tikslas pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (2008 m. sausio 24 d. įstatymo redakcija, nagrinėjamų veikų padarymo metu) 2 straipsnio 14 dalį (kai pakeičiama turto teisinė padėtis arba turtas perduodamas, žinant, kad jis yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti bet kokiam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių; kai turto tikrasis pobūdis, tikroji kilmė, šaltinis, vieta, disponavimas, judėjimas, nuosavybės teisės arba su nuosavybe susijusios teisės nuslepiamos arba užmaskuojamos, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje; kai turto įgijimo, valdymo ar naudojimo, įgijimo (perdavimo) metu žinoma, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje; esant rengimuisi, pasikėsinimui padaryti, bendrininkaujant darant bet kurią pirmiau nurodytą veiką) pripažįstamas pinigų plovimu.
87. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas M. I. dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, tokį sprendimą ir motyvavo tuo, kad šioje byloje nebuvo nustatytas nusikalstamos veikos tikslas – siekis nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekis padėti nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pinigų pervedimas iš vienos banko sąskaitos į kitas banko sąskaitas buvo pasirinktas, ne siekiant įteisinti nusikalstamu būdu gautus pinigus, bet juos užvaldyti, nes kitaip realiai užvaldyti nusikalstamu būdu gautų piniginių lėšų nebuvo galima. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka. Šios išvados padarytos neįvertinus visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, t. y., liudytojo N. S. parodymų, bendrovių, kurioms piniginės lėšos iš „O.“ bankinės sąskaitos buvo pervestos, vykdomos veiklos, iš Estijos Respublikos, įvykdžius prašymą pagal Europos tyrimo orderį, gautų duomenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyto tikslo – siekio įteisinti nusikalstamu būdu gautą turtą.
88. Nagrinėjamoje byloje nusikalstama pinigų kilmė yra nustatyta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. I. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį už tai, kad padėjo O. K. iššvaistyti VšĮ „N.“ pinigines lėšas, ir šis nusikaltimas pasireiškė tuo, kad pinigai pagal fiktyvių sutarčių pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras buvo pervedami bendrovei „O.“, kurios faktinis vadovas buvo M. I.. Iš dalies šių „O.“ pervestų pinigų buvo sumokamas darbo užmokestis VšĮ „N.“ krepšinio žaidėjams bei darbuotojams, taip pinigus panaudojant VšĮ „N.“ reikmėms, kita dalis (iš viso 378 533,92 Eur) O. K. buvo iššvaistyta, padedant M. I..
89. Taip pat byloje nustatyta, to neginčija ir nuteistasis M. I., kad laikotarpiu nuo 2012-09-17 iki 2014-05-06 per 11 kartų M. I. pervedė 288 000 JAV dolerių į „N.“ bankinę sąskaitą; 2014-08-12 M. I. pervedė 30 000 JAV dolerių į įmonės „W.“ bankinę sąskaitą; taip pat laikotarpiu nuo 2014-08-25 iki 2014-09-29 per 4 kartus M. I. pervedė 92 000 JAV dolerių į N. S. bankinę sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
90. Dėl atliktų mokėjimų bendrovėms „N.“, „W.“, taip pat ir N. S. nuteistasis M. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bendroves „N.“ ir „W.“ atstovavo N. S., šioms bendrovėms bankiniais pavedimais buvo sumokama už tarpininkavimą, teikiant teisines paslaugas, už sportinės atributikos gamybą. Taip pat nuteistasis parodė, kad N. S. jam buvo paskolinęs pinigų, ir jis (M. I.) šią paskolą N. S. dalimis gražino iš „O.“ sąskaitos (t. 40, b. l. 179–180). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis M. I. parodė, kad minėtoms bendrovėms buvo sumokėta už realiai tiek bendrovei „O.“, tiek ir J. S., kaip individualiam sporto agentui, suteiktas paslaugas. Tačiau šiuo atveju nuteistasis negalėjo įvardinti, kokios paslaugos buvo suteiktos, teigė, kad J. S. užsakydavo „įvairių“ paslaugų, susijusių su jo, kaip agento, veikla. Dėl bendrovės „O.“ atlikto mokėjimo N. S. nuteistasis paaiškino, kad jis grąžino asmeninę paskolą iš „O.“ sąskaitos, o vėliau „buhalteriškai šis sumokėjimas buvo sudengtas su mano uždarbiu „O.“ (t. 44, b. l. 177–181).
91. Liudytojas N. S. nei ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 119, 120–123), nei pirmosios instancijos teisme taip pat negalėjo tiksliai įvardinti, už kokias suteiktas paslaugas bendrovė „O.“ atsiskaitė su bendrovėmis „N.“ ir „W.“, teigė, kad tai buvo atlikta už paslaugas, prekes ir reklamą, taip pat už suteiktas juridines paslaugas. Taip pat liudytojas parodė, kad M. I., kaip fizinis asmuo, su kuriuo bendravo retai, grąžino jam suteiktą paskolą. Paklaustas apie bendrovių „N.“ ir „W.“ veiklą, liudytojas taip pat tik abstrakčiai parodė, kad bendrovių veikla buvo plati – prekyba ir paslaugos, o paprašytas įvardinti konkrečiau teigė, kad bendrovė „N.“ vertėsi automobilių prekyba, maisto produktų prekyba, subsidijavimu, mėsos produktų prekyba; bendrovė „W.“ vykdė prekybą automobiliais, metalo laužu, teikė teisines paslaugas (t. 43, b. l. 122–123).
92. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistojo M. I. ir liudytojo N. S. parodymai yra nepagrįsti, prieštaringi, jų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, ir tai leidžia spręsti, kad šiomis finansinėmis operacijomis M. I. turėjo tikslą įteisinti nusikalstamu būdu (iššvaistant VšĮ „N.“) bendrovėje „O.“ gautas pinigines lėšas.
93. Estijos Respublika, įvykdžius prašymą pagal Europos tyrimo orderį, pateikė medžiagą, kurioje nurodyta, kad bendrovė „W.“ 2012–2013 metų laikotarpiu vertėsi kitų motorinių transporto priemonių prekyba, duomenų apie jos veiklos sritį 2014–2015 metų laikotarpiu nėra, bendrovėje 2012–2015 metais registruotų darbuotojų nebuvo, bendrovė nėra pateikusi nė vienos pelno ir socialinio mokesčio deklaracijos (t. 45, b. l. 136–142), todėl akivaizdu, kad ir pervedimai šiai bendrovei nebuvo atsiskaitymas už teisines paslaugas ar sportinę atributiką. Liudytojo N. S. nurodytas bendrovės „N.“ veiklos pobūdis (automobilių prekyba, maisto produktų prekyba, subsidijavimu, mėsos produktų prekyba) taip pat niekaip nesusijęs nei su nuteistojo M. I. nurodytomis įsigytomis paslaugomis iš šios bendrovės, nei su dalyje bankinių pavedimų nurodyta mokėjimų paskirtimi (konsultacija, įvaizdžio teisės ir panašiai). Nepagrįstas ir nuteistojo bei liudytojo paaiškinimas dėl M. I. suteiktos paskolos, kurios suteikimą pagrindžiančių duomenų byloje nėra, o M. I. parodymai dėl šių aplinkybių yra prieštaringi – teigęs, kad su bendrove „O.“ jis iš esmės niekaip nesusijęs, paaiškino, kad iš šios bendrovės bankiniais pavedimais grąžino N. S. jam suteiktą paskolą.
94. Nustačius tokias aplinkybes, nekelia abejonių, kad atliktomis finansinėmis operacijomis nusikalstamu būdu gauti pinigai buvo legalizuojami, siekiant įteisinti nusikalstamu būdu įgytas lėšas, o M. I. tai suvokė ir to siekė, juolab, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog dalis pinigų, pervestų bendrovei „N.“, vėl buvo grąžinama į „O.“ sąskaitą. Iš 2020-01-24 apžiūros protokolo nustatyta, kad minėtai bendrovei iš „O.“ bankinės sąskaitos per tris kartus pervesta iš viso 67 980 JAV dolerių, pavedimo paskirtyje nurodant „kitas mokėjimas“ („other payment“).
95. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko nustatytomis šias faktines aplinkybes:
„M. I., būdamas Jungtinių Amerikos Valstijų įmonės „O.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), faktiniu vadovu, žinodamas, kad į „O.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Bank of America“, yra pervedamos piniginės lėšos, kurios įgytos nusikalstamu (iššvaistymo) būdu iš VšĮ „N.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, suklastotų 2012-09-01, 2013-09-01, 2014-08-01 sutarčių dėl žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo pagrindu ir siekdamas šias VšĮ „N.“ pinigines lėšas įteisinti, naudojo jas „O.“ ūkinėje komercinėje veikloje ir su šiomis piniginėmis lėšomis atliko finansines operacijas.
Laikotarpiu nuo 2012-09-17 iki 2014-05-06 11 atvejų pervedė iš viso 288 000 JAV dolerių į įmonės „N.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Londonas, Didžioji Britanija, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Tallin buissines bank“ Estijos Respublikoje:
- 2012-09-25 pervedė 20 000 JAV dolerių (53 352 Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Konsultacija“,
- 2012-10-15 pervedė 55 000 JAV dolerių (146 756,50 Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Įvaizdžio teisės“,
- 2013-07-19 pervedė 30 000 JAV dolerių (79 062? Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Susitarimas įvaizdžio teisės“,?????????????????????????????????????????????????????????
- 2013-08-08 pervedė 17 000 JAV dolerių (44 143,9?0 Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Įvaizdžio susitarimas“,?????????????????????????????????????????????????????????
- 2013-10-16 nenurodant pavedimo paskirties pervedė 10 000 JAV dolerių (25 452? Lt),?????????????????????????????????????????????????????????
- 2013-10-23 nenurodant pavedimo paskirties pervedė 17 000 JAV dolerių (42 925? Lt),?????????????????????????????????????????????????????????
- 2013-10-25 nenurodant pavedimo paskirties pervedė 17 000 JAV dolerių (42 501,7?0 Lt),?????????????????????????????????????????????????????????
- 2013-10-28 nenurodant pavedimo paskirties pervedė 40 000 JAV dolerių (100 024? Lt),?????????????????????????????????????????????????????????
- 2014-01-30 pervedė 22 000 JAV dolerių (55 600,6?0 Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Už įvaizdžio teises“,?????????????????????????????????????????????????????????
- 2014-05-06 pervedė 40 000 JAV dolerių (99 532? Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Už įvaizdžio kontraktą“.???????????
Taip pat 2014-08-12 vienu atveju 30 000 JAV dolerių (77 349? Lt) pervedė į įmonės „W.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Talinas, Estijos Respublika, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Tallin buissines bank“, Estijos Respublikoje, pavedimo paskirtyje nurodant „Tarpininkavimo sąskaita“.???????????
Laikotarpiu 2014-08-25 iki 2014-09-29 4 atvejais pervedė iš viso 92 000 JAV dolerių N. S. į tyrimo metu nenustatytą sąskaitą nenustatytame banke, pavedimo paskirtyje matant tik operacijos numerius ir pavedimo paskirtį:
- 2014-08-25 pervedė 20 000 JAV dolerių (51 954? Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos grąžinimas“,?????????????????????????????????????????????????????????
- 2014-08-29 pervedė 21 000 JAV dolerių (54 910,8?0 Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos grąžinimas“,?????????????????????????????????????????????????????????
- 2014-09-23 pervedė 30 000 JAV dolerių (80 520? Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos grąžinimas“,?????????????????????????????????????????????????????????
- 2014-09-29 pervedė 21 000 JAV dolerių (56 912,1?0 Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos grąžinimas“.?????????????????????????????????????????????????????????
Tokiu būdu M. I. siekdamas įteisinti iš VšĮ „N.“ nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas – 410 000 JAV dolerių (1 063 921,6?0 Lt) arba 308 132,99 Eur – naudojo jas „O.“ ūkinėje, komercinėje veikloje ir su šiomis piniginėmis lėšomis atliko finansines operacijas“.?????????“??????????
Dėl civilinių ieškinių
96. Nagrinėjamoje byloje 2020-02-19 Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė 166 139,25 Eur civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltų asmenų žalos atlyginimą, atsakovais nurodydama O. K. ir VšĮ „N. (t. 38, b. l. 98–105).
97. Taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė 67 217,88 Eur civilinį ieškinį, prašydama priteisti subsidiariai iš O. K. ir VšĮ „N.“ žalos atlyginimą (t. 38, b. l. 126–133). Vėliau buvo gautas patikslintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys, kurio suma 65 941,24 Eur (t. 38, b. l. 160–168).
98. Taip pat 2020-04-27 VšĮ „N.“ byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama solidariai iš O. K. ir M. I. priteisti 378 533,92 Eur žalos atlyginimą bei solidariai iš O. K. ir A. K. priteisti 92 852,01 Eur žalos atlyginimą.
99. Skundžiamu nuosprendžiu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys patenkintas ir iš VšĮ „N.“ priteistas 166 139,25 Eur žalos atlyginimas; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys patenkintas ir iš VšĮ „N.“ priteistas 65 941,24 Eur žalos atlyginimas; VšĮ „N.“ civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš O. K. ir M. I. priteistas 378 533,92 Eur žalos atlyginimas bei solidariai iš O. K. ir A. K. priteistas 92 852,01 Eur žalos atlyginimas.
100. Nuteistųjų gynėjų apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu visiškai tenkinti VšĮ „N.“ civilinį ieškinį motyvuodami tuo, jog nuteistieji nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiame procesiniame sprendime jau pasisakė dėl nuteistųjų kaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl atmeta kaip nepagrįstus šių apeliantų skundų argumentus, kad iš nuteistųjų negalėjo būti priteisti civiliniai ieškiniai, nes jie nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų.
101. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad O. K., padedant M. I. (veikiant pagal sutartis su „O.“) ir padedant A. K. (veikiant pagal sutartis su „R., OU“) iššvaistė O. K. patikėtą VšĮ „N.“ labai didelės vertės turtą. Taigi nuteistųjų nusikalstama veika VšĮ „N.“ buvo padaryta žala. Pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog pinigų suma, kuri buvo sumokėta kaip darbo užmokestis V. U., pervedant šiuos pinigus į jo tėvo L. U. bankinę sąskaitą, iššvaistyta nebuvo. Tačiau kaip matyti iš VšĮ „N.“ civilinio ieškinio, ši suma į padarytos žalos dydį taip pat nebuvo įtraukta (t. 39, b. l. 12–15). Todėl nėra pagrindo koreguoti priteistiną sumą. Atsižvelgiant į tai, kad turtinę žalą O. K. padarė bendrai su M. I. ir A. K. (dvi nusikalstamos veikos), šios sumos iš nuteistųjų pagrįstai priteistos solidariai.
102. Nesutinkant su šia nuosprendžio dalimi, nuteistojo O. K. gynėjas apeliaciniame skunde kelia ieškinio senaties klausimą, nurodydamas, kad VšĮ „N.“ valdyba visada žinojo apie sudarytas įvaizdžio teisių sutartis, atliktus mokėjimus, šiems sandoriams visada pritarė ir jų neginčijo. Bendrovei „R.“ paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2016-12-23, ir tai reiškia, kad VšĮ „N.“ šioje byloje tik 2020-04-22 pareikšdama civilinį ieškinį praleido numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.
103. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal bendrąją taisyklę ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-89-689/2021). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-37-648/2023).
104. Kaip jau buvo minėta, byloje nenustatyta, jog VšĮ „N.“ valdybos nariai žinojo tikrąjį nuteistųjų nusikalstamą sumanymą, kad suklastotų sutarčių pagrindu bus daromos nusikalstamos veikos, siekiant išvengti mokesčių ar, juolab, iššvaistyti VšĮ „N.“ labai didelės vertės turtą. Byloje nustatyta, kad valdybos nariai buvo klaidingai informuoti, jog Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi mokestinį patikrinimą, nenustatė pažeidimų, susijusių su sudarytomis sutartimis su „O.“ ir „R.“. Todėl nėra jokio pagrindo sutarčių sudarymą sieti su senaties termino skaičiavimo pradžia.
105. Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį pradėtas 2017-10-04 pagal VšĮ „N.“ pareiškimą (t. 1, b. l. 2–195, t. 2, b. l. 1–195, t. 3, b. l. 1–149). VšĮ „N.“ byloje civilinį ieškinį pateikė 2020-04-27 (t. 39, b. l. 12–15), t. y., nepraleidęs trejų metų ieškinio senaties termino.
106. Taip pat atsakant į nuteistojo A. K. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, susijusius su VšĮ „N.“ dvigubu statusu baudžiamojoje byloje, pažymėtina, kad gali būti situacijų, kai toje pačioje byloje tas pats asmuo turi skirtingus statusus – jis yra tiek ieškovas, tiek atsakovas, tačiau tokia situacija nereiškia, kad tokie ieškiniai negali būti priimti, nes jie yra susiję su nagrinėjama baudžiamąja byla, ieškinių dalykas ir pagrindas nesutampa, taip pat skiriasi ir atsakovai. Be to, tiek įmonė turi teisę prašyti nuteistojo atlyginti žalą, atsiradusią nuteistajam padarius turtinio pobūdžio veikas, tiek valstybinė institucija turi teisę prašyti priteisti nesumokėtus mokesčius valstybei. Kasacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-134-511/2023 nurodė, kad net ir esant duomenų, jog neteisėtais nuteistojo veiksmais juridiniam asmeniui buvo padaryta žala, sprendžiant civilinio ieškinio dėl valstybei nesumokėtų mokesčių priteisimo klausimą, nėra pagrindo nukrypti nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, jog juridinio asmens vadovo atsakomybė, vykdant mokestines prievoles, yra subsidiarioji. Žalos, padarytos valstybei dėl nesumokėtų mokesčių, subjektas yra mokesčių mokėtojas, kuriam pagal įstatymą tenka prievolė mokėti valstybei atitinkamus mokesčius, šiuo atveju – įmonė, o įmonės vadovo atsakomybė, esant visumai teismų praktikoje išdėstytų sąlygų, gali būti tik subsidiarioji. Aplinkybė, kad nuteistojo veiksmais buvo padaryta žala įmonei, šiuo požiūriu nėra reikšminga. Taigi, byloje susidariusi situacija, kai dėl Valstybinei mokesčių inspekcijai nesumokėtų mokesčių bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl nesumokėtų įmokų atsakovas yra VšĮ „N.“, kuri šioje byloje taip pat yra ir civilinis ieškovas dėl žalos, atsiradusios nuteistųjų veiksmais, iššvaisčius įstaigos pinigines lėšas, yra galima, ir įstaigos dvigubas statusas baudžiamojoje byloje nereiškia, kad VšĮ „N.“ pareikštas civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas.
107. Taip pat nepagrįstas ir nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad civilinis ieškinys turi būti priteisiamas ne iš A. K., o iš bendrovės „R.“, nes byloje nustatyta, kad VšĮ „N.“ lėšos, siejamos su turtine žala, buvo pervedamos bendrovei „R.“, o ne A. K..
108. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina ir tai, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, dėl padarytos nusikalstamos veikos atsiradusią žalą privalo atlyginti tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu už tos nusikalstamos veikos padarymą kaltu pripažintas asmuo. Šiuo atveju VšĮ „N.“ žala atsirado, be kita ko, ir dėl A. K. asmeniškai padarytų nusikalstamų veiksmų, šiam padėjus iššvaistyti VšĮ „N.“ lėšas. Todėl ir teismų praktika, minėta šiame procesiniame sprendime, kuomet žala valstybei (mokesčių administratoriui) pirmiausiai priteisiama iš juridinio asmens, netaikytina. Įvertinus prievolės atsiradimo pagrindus ir žalos pobūdį (turtinė žala padaryta nusikaltimu juridiniam asmeniui, o ne valstybei), spręstina, kad teismas pagrįstai ją priteisė iš fizinio asmens – nuteistojo.
Dėl bausmių
109. Teisėjų kolegijai šiuo nuosprendžiu M. I. pripažinus kaltu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, spręstinas ir bausmės už šį nusikaltimą paskyrimo jam klausimas.
110. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.
111. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.
112. BK 216 straipsnio 1 dalies sankcijoje, galiojusioje nusikalstamos veikos padarymo metu, numatyta, kad asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
113. Padarytas nusikaltimas yra sunkus, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Nusikalstamos veikos padarymo metu M. I. teistas nebuvo, baustas administracine tvarka, dirba, turi šeimą. M. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstama veika, už kurios padarymą M. I. pripažįstamas kaltu, padaryta prieš 10 metų.
114. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą kartu su kitomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, už nusikaltimų, numatytų BK 216 straipsnio 1 dalyje, M. I. parenka bausmės rūšį – baudą, jos dydį atitinkamai nustatant mažesnį nei baudos, numatytos už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, galiojusi veikos padarymo laikotarpiu) vidurkis. Parinktas bausmės dydis užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą bei neprieštaraus teisingumo ir proporcingumo principams, t. y. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį M. I. skiriant 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą, atsižvelgus į veikos padarymo laikotarpį, taikomas MGL dydis, galiojęs veikos padarymo metu (BK 3 straipsnio 3 dalis).
115. Teisėjų kolegija, vertindama nuosprendžiu nuteistajam paskirtas bausmes pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, konstatuoja, kad keisti jas pagrindo nėra. M. I. gynėjo apeliaciniame skunde papildomi argumentai dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių nepateikti. Šiame kontekste pažymėtina, jog M. I. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtos sankcijose numatytos švelniausios bausmės rūšys – baudos, o pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmės rūšis – taip pat bauda. Paskirtos baudos yra mažesnės už atitinkamai galimų skirti baudų vidurkius, jos yra tinkamai individualizuotos.
116. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė subendrinama dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu M. I. paskirta subendrinta 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda, kuri paskirta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį 222 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą bausmę 500 MGL (18 830 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė bendrinama dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu, paskirta 400 MGL dydžio (20 000 Eur) bauda, prie nauju nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės 500 MGL dydžio (18 830 Eur) baudos pridedant dalį Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir M. I. skirtina galutinė bausmė – 700 MGL (33 830) Eur dydžio bauda.
117. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam O. K. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (sutartys su „O.“), 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį (sutartys su „R.“), 300 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės taip pat nėra aiškiai per griežtos, todėl švelninti paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo. Ir šiuo atveju už visas nusikalstamas veikas O. K. paskirtos švelniausios rūšies bausmės – baudos, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos) baudos bausmės paskirtos, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį. Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (padaryti keturi sunkūs, vienas apysunkis ir vienas nesunkus nusikaltimai; nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų; O. K. charakterizuojamas teigiamai), tinkamai įvertino laikotarpį praėjusį po nusikalstamų veikų padarymo. Nustatytų baudų dydžiai atitinka bausmės paskirtį, paskirtos bausmės yra proporcingos padarytiems nusikaltimams ir neprieštarauja teisingumo principui. Bausmių bendrinimo taisyklės nagrinėjamu atveju nėra pažeistos.
118. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį paskirta 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.
119. Nuteistojo A. K. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į A. K. inkriminuotų nusikatamų veikų pavojingumą ir jo asmenybę, visi bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskiriant straipsnių sankcijose numatytas minimalias bausmes – baudas, kurias subendrinus, bausmės dydis neviršytų 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudos. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. A. K. atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė realius padarinius – žalą, todėl paskyrus jo gynėjo prašomą galutinę subendrintą baudos dydį neviršijantį 150 MGL dydžio baudos, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, būtų sudarytas pernelyg švelnios bausmės įvaizdis bei nebaudžiamumo efektas. Pažymėtina, jog A. K. skundžiamu nuosprendžiu už visas padarytas nusikalstamas veikas paskirtos švelniausios rūšies bausmės – baudos, kurių dydžiai yra mažesni už baudų, numatytų BK 47 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktuose atitinkamai už apysunkius ir sunkius nusikaltimus, vidurkį. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, tiek ir paskirta galutinė subendrinta 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda yra teisinga, nėra aiškiai per griežta, tinkamai individualizuota, todėl jos švelninti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo švelninti A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo nuosprendžiu mažinama suma, kurią A. K. padėjo O. K. iššvaistyti. Kaip jau buvo minėta, už BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą A. K. paskirta 300 MGL dydžio bauda, ir šis dydis yra gerokai mažesnis už nuteistajam galimos paskirti baudos (nuo 1 MGL iki 1 500 MGL) vidurkį. Kaip nekartą yra pažymėjęs ir kasacinės instancijos teismas, teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per griežtos, bet ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016). Nagrinėjamu atveju A. K. už minėto nusikaltimo padarymą, net ir mažinant šio nusikaltimo apimtį, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 3 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria M. I. išteisintas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį:
M. I. pripažinti kaltu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2013-12-19 įstatymo Nr. XII-702 redakcija), ir paskirti jam bausmę – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą 300 MGL (11 298 Eur) baudą subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu M. I. paskirta subendrinta 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda, kuri paskirta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintą bausmę – 500 MGL (18 830 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu, paskirta 400 MGL dydžio (20 000 Eur) bauda, prie nauju nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės 500 MGL dydžio (18 830 Eur) baudos pridedant dalį Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti M. I. galutinę subendrintą bausmę – 700 MGL (33 830) Eur dydžio baudą.
Įpareigoti M. I. paskirtą baudą sumokėti per 24 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Išaiškinti nuteistajam M. I., kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
P. K. apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria O. K., pripažinto kaltu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, ir A. K., pripažinto kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį, nustatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, ir pripažinti įrodytu, kad O. K. iššvaistė, o A. K. padėjo iššvaistyti labai didelės vertės svetimą turtą – 97 852,01 Eur.
Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodytomis pripažintas aplinkybes, jog L. U. 14 500 Eur suma buvo pervesta be jokio teisinio pagrindo, nurodant kad ši suma buvo pervesta kaip V. U. darbo užmokestis VšĮ „N.“.
Kitos Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalies nekeisti.
Nuteistųjų O. K. gynėjo advokato Deivido Ivanausko ir nuteistojo M. I. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinius skundus atmesti.