Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka ir nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Stonienės (toliau – ir prokurorė), nuteistojo O. K. gynėjo advokato Deivido Ivanausko, nuteistojo M. I. gynėjo advokato Aivaro Alimo ir nuteistojo A. K. (A. K.) gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 3 dalį (sutartys su „O.“) 400 MGL dydžio (15 064 Eur) bauda;

- BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (sutartys su „O.“), 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda;

- BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) 100 MGL dydžio (3 766 Eur) bauda;

- BK 220 straipsnio 1 dalį (Nr. XII-1871 redakcija galiojusi iki 2017 m. lapkričio 28 d.) 50 MGL dydžio (1 883 Eur) dydžio;

- BK 184 straipsnio 3 dalį (sutartys su „R.“) 400 MGL dydžio (15 064 Eur) bauda;

- BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (sutartys su „R.“), 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – 600 MGL (22 596 Eur) dydžio bauda.

O. K. įpareigotas sumokėti baudą per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Ši bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu, paskirta 400 MGL dydžio (20 000 Eur) bauda, prie šios griežtesnės bausmės (400 MGL dydžio (20 000 Eur) baudos) pridedant dalį Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudos) ir M. I. paskirta subendrinta bausmė – 600 MGL 27 532 Eur dydžio bauda.

M. I. įpareigotas baudą sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu M. I. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

- BK 24 straipsnio 6 dalį 184 straipsnio 3 dalį 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda;

- BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda;

- BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) 100 MGL dydžio (3 766 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.

A. K. įpareigotas baudą sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl valstybės biudžetui padarytos žalos patenkintas ir iš VšĮ „N.“ priteistas 166 139,25 Eur turtinės žalos atlyginimas

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys patenkintas ir iš VšĮ „N.“ priteistas 65 941,24 Eur turtinės žalos atlyginimas.

VšĮ „N.“ civilinis ieškinys patenkintas ir iš O. K. ir M. I. solidariai priteistas 378 533,92 Eur turtinės žalos atlyginimas; iš O. K. ir A. K. solidariai priteistas 92 852,01 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuosprendyje nurodytam O. K. turtui.

Nuosprendyje taip pat išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. O. K. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, o M. I. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį už tai, kad nuo 2010-08-02 iki 2017-02-23, būdamas VšĮ „N.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias VšĮ „N.“ pinigines lėšas, padedant M. I., „O.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), JAV, faktiniam vadovui, laikotarpiu nuo 2012-09-13 iki 2014-11-25 tyčia iššvaistė 378 533,92 Eur VšĮ „N.“ priklausančias pinigines lėšas. O. K. ir M. I., žinodami, kad VšĮ „N.“ iš „O.“ realiai trenerių ir sportininkų licencijos ir teisių naudoti jų įvaizdžio nepirks, suklastojo tris 2012-09-01, 2013-09-01 ir 2014-08-01 sutartis dėl žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo. Taip pat O. K. žinodamas, kad „O.“ faktinio vadovo M. I. pateiktose 17 sąskaitų faktūrų: 2012-09-01 Nr. 20120007 už 60 000 JAV dolerių, 2012-09-17 Nr. 20120003 už 60 000 JAV dolerių, 2013-01-09 Nr. 20130001 už 75 000 JAV dolerių, 2013-02-26 Nr. 20130003 už 75 000 JAV dolerių, 2013-03-27 Nr. 20130005 už 75 000 JAV dolerių, 2013-04-30 Nr. 20130007 už 75 000 JAV dolerių, 2013-05-31 Nr. 20130008 už 75 000 JAV dolerių, 2013-06-30 Nr. 20130013 už 75 000 JAV dolerių, 2013-12-13 Nr. 20130015 už 75 000 JAV dolerių, 2014-01-31 Nr. 2013008 už 300 000 JAV dolerių, 2014-02-28 Nr. 2014009 75 000 JAV dolerių, 2014-03-31 Nr. 2014010 už 75 000 JAV dolerių, 2014-04-30 Nr. 2014011 už 75 000 JAV dolerių, 2014-05-31 Nr. 2014012 už 75 000 JAV dolerių, 2014-08-29 Nr. 2014016 už 75 000 JAV dolerių, 2014-09-21 Nr. 2014017 už 75 000 JAV dolerių, 2014-12-31 Nr. 2014020 už 13 800 JAV dolerių, įrašyti aiškiai neteisingi duomenys dėl trenerių ir sportininkų įvaizdžio naudojimo teisių pardavimo iš viso už 1 059 012,27 Eur, laikotarpiu nuo 2012-09-13 iki 2014-11-25 38 mokėjimo dokumentais iš VšĮ „N.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, pervedė 1 057 426,98 Eur į „O.“ sąskaitą Nr. 002919283822, esančią „Bank of America“, už tariamai parduodamas trenerių ir sportininkų įvaizdžio naudojimo teises, o būtent:

- 2012-09-13 mokėjimo dokumentu Nr. 451894 su nuoroda „Kontraktas“ („Contract“) pervedė 80 481 Lt (23 308,91 Eur);

- 2012-09-21 mokėjimo dokumentu Nr. 4588888 su nuoroda „Kontraktas“ („Contract“) pervedė 3 9981 Lt (11 561,21 Eur);

- 2012-10-09 mokėjimo dokumentu Nr. 473804 su nuoroda „Kontraktas“ („Contract“) pervedė 199 440 Lt (57 671,62 Eur);

- 2013-01-04 mokėjimo dokumentu Nr. 473804 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 44 682,80 Lt (12 920,83 Eur);

- 2013-01-14 mokėjimo dokumentu Nr. 550582 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 78 057 Lt (22 606,87 Eur);

- 2013-02-20 mokėjimo dokumentu Nr. 580274 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 103 564 Lt (29 994,21 Eur);

- 2013-02-26 mokėjimo dokumentu Nr. 586424 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 78 339 Lt (22 688,54 Eur);

- 2013-03-15 mokėjimo dokumentu Nr. 604384 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 139 912,50 Lt (40 521,46 Eur);

- 2013-03-20 mokėjimo dokumentu Nr. 609612 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 186 746 Lt (54 085,38 Eur);

- 2013-05-10 mokėjimo dokumentu Nr. 678644 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 118 206 Lt (34 181,37 Eur);

- 2013-05-17 mokėjimo dokumentu Nr. 688182 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 112 677,60 Lt (32 633,71 Eur);

- 2013-05-28 mokėjimo dokumentu Nr. 705095 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 18 154,64 Lt (5 249,74 Eur);

- 2013-07-08 mokėjimo dokumentu Nr. 764971 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 182 131,20 Lt (52 748,84 Eur);

- 2013-08-07 mokėjimo dokumentu Nr. 812614 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 45 584 Lt (52 748,84 Eur);

- 2013-09-03 mokėjimo dokumentu Nr. 855166 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 97 953,75 Lt (28 369,36 Eur);

- 2013-09-27 mokėjimo dokumentu Nr. 891178 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 140 481 Lt (40 622,58 Eur);

- 2013-10-23 mokėjimo dokumentu Nr. 925313 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 55 550 Lt (16 088,39 Eur);

- 2013-10-25 mokėjimo dokumentu Nr. 929124 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 45 001,80 Lt (13 033,42 Eur);

- 2013-11-22 mokėjimo dokumentu Nr. 965877 su nuoroda „Įvaizdžio kontraktas už žaidėjus“ („Image contract for the players“) pervedė 74 680,80 Lt (21 629,05 Eur);

- 2013-12-16 mokėjimo dokumentu Nr. 994951 su nuoroda „Sąskaita 20130015 įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Invoice 20130015 Image rights for basketball players“) pervedė 188 235 Lt (54 516,62 Eur);

- 2013-12-23 mokėjimo dokumentu Nr. 7578 su nuoroda „Sąskaita 20130018 įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Invoice 20130018 Image rights for basketball players“) pervedė 177 338 Lt (51 360,63 Eur);

- 2014-03-28 mokėjimo dokumentu Nr. 129868 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 125 345 Lt (36 302,42 Eur);

- 2014-04-03 mokėjimo dokumentu Nr. 136738 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“)“ pervedė 100 000 Lt (28 962,00 Eur);

- 2014-04-14 mokėjimo dokumentu Nr. 149602 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 186 397,50 Lt (53 984,45 Eur);

- 2014-04-23 mokėjimo dokumentu Nr. 161460 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 75 051 Lt (21 736,27 Eur);

- 2014-05-06 mokėjimo dokumentu Nr. 179425 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“), pervedė 74 649 Lt (21 619,84 Eur);

- 2014-05-13 mokėjimo dokumentu Nr. 188245 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 75 234 Lt (21 789,27 Eur);

- 2014-05-26 mokėjimo dokumentu Nr. 207520 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 126 510 Lt (36 639,83 Eur) ;

- 2014-05-30 mokėjimo dokumentu Nr. 215152 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 38 095,50 Lt (11 033,22 Eur);

- 2014-06-03 mokėjimo dokumentu Nr. 219341 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 21 546,65 Lt (6 240,34 Eur);

- 2014-06-09 mokėjimo dokumentu Nr. 226284 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 37 935 Lt (10 986,74 Eur);

- 2014-06-12 mokėjimo dokumentu Nr. 231630 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 38 256 Lt (10 986,74 Eur);

- 2014-08-13 mokėjimo dokumentu Nr. 08131112 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 25 839 Lt (7 483,49 Eur);

- 2014-08-19 mokėjimo dokumentu Nr. 333787 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 99,326,15 Lt (28,766,84 Eur);

- 2014-09-02 mokėjimo dokumentu Nr. 355636 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 65 735 Lt (19 038,17 Eur);

- 2014-09-16 mokėjimo dokumentu Nr. 373435 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“) pervedė 149 458,40 Lt (43 286,14 Eur);

- 2014-09-22 mokėjimo dokumentu Nr. 381676 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“), pervedė 148 806,60 Lt (43 097,37 Eur);

- 2014-11-25 mokėjimo dokumentu Nr. 468543 su nuoroda „Įvaizdžio teisės už krepšinio žaidėjus“ („Image rights for basketball players“),, pervedė 55 702 Lt (16 132,41 Eur).

1.1. M. I., faktinis „O.“ vadovas, iš šių gautų 1 057 426,98 Eur laikotarpiu 2013-01-17 iki 2014-11-25 dalį pinigų – 678 893,06 Eur – pervedė VšĮ „N.“ 27 sportininkams ir darbuotojams į jų asmenines banko sąskaitas:

- N. B. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 103,10 Eur, kai neįtrauktą į apskaitą užmokestį už sportinę veiklą ir darbo užmokestį.

1.2. O. K. nepagrįstai pervedęs įmonei „O.“ didesnę dalį pinigų – 378 533,92 Eur, nei darbuotojams ir sportininkams buvo išmokėtas atlygis, padedant M. I., iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą, tuo padarydami VšĮ „N.“ 378 533,92 Eur žalą.

2. Be to, O. K. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 3 dalį už tai, kad iššvaistė jam patikėtą labai didelės vertės turtą, o A. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį už tai, kad padėjo O. K. iššvaistyti šiam patikėtą labai didelės vertės turtą. O. K. nuo 2010-08-02 iki 2017-02-23, būdamas VšĮ „N.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias VšĮ „N.“ pinigines lėšas, padedant A. K., „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Talinas, Estija, vadovui, laikotarpiu nuo 2015-09-17 iki 2016-11-23 tyčia iššvaistė 92 852,01 Eur VšĮ „N.“ priklausančias pinigines lėšas. O. K. ir A. K., žinodami, kad VšĮ „N.“ iš įmonės „R.“ realiai licencijos ir teisių naudotis trenerių ir sportininkų įvaizdžiu nepirks, suklastojo dešimt sutarčių dėl žaidėjų įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo: 2016-08-01 V. Š., 2016-06-29 T. K., 2016-10-23 O. K. J. (J.), 2016-08-01 A. Š., 2016-06-29 J. G. (G.), 2016-08-25 J. B. (J. B.), 2016-07-26 L. D. (L. D.) II, 2016-05-02 M. G., 2015-07-22 S. G., 2015-07-23 M. M..

2.1. Taip pat O. K. žinodamas, kad įmonės „R.“ vadovo A. K. pateiktose 22 sąskaitose faktūrose 2015-09-15 Nr. INV/2015/81 už 41 660,00 Eur, 2015-10-20 Nr. INV/2015/95 už 41 660,00 Eur, 2015-11-16 Nr. INV/2015/106 už 19 260,00 Eur, 2015-12-09 Nr. INV/2015/122 už 19 260,00 Eur, 2016-01-15 Nr. INV/2016/7 už 19 260,00 Eur, 2016-02-29 Nr. INV/2016/32 už 12 305,00 Eur, 2016-05-16 Nr. INV/2016/55 už 12 305,00 Eur, 2016-05-31 Nr. INV/2016/62 už 12 305,00 Eur, 2016-08-17 Nr. INV/2016/85 už 12 305,00 Eur, 2016-08-19 Nr. INV/2016/86 už 23 326,00 Eur, 2016- 08-19 Nr. INV/2016/87 už 19 260,00 Eur, 2016-08-19 Nr. INV/2016/88 už 12 840,00 Eur, 2016-09-19 Nr. INV/2016/100 už 14 980,00 Eur, 2016-06-19 Nr. INV/2016/101 už 15 537,88 Eur, 2016-09-19 Nr. INV/2016/102 už 12 611,48 Eur, 2016- 11-03 Nr. INV/2016/123 už 33 468,25 Eur, 2016-11-14 Nr. INV/2016/132 už 33 170,00 Eur, 2016-11-16 Nr. INV/2016/133 už 4 081,24 Eur, 2016-11-16 Nr. INV/2016/134 už 6 420,00 Eur, 2016-11-30 Nr. INV/2016/143 už 14 980,00 Eur, 2016- 12-20 Nr. INV/2016/155 už 9 708,73 Eur, 2016-12-22 Nr. INV/2016/156 už 36 600,86 Eur įrašyti aiškiai neteisingi duomenys dėl licencijos ir teisių naudotis sportininkų įvaizdžio teisėmis už iš viso 427 304,44 Eur, laikotarpiu nuo 2015-09-17 iki 2016-11-23 21 mokėjimo dokumentu iš VšĮ „N.“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, pervedė 427 303,62 Eur į „R..“ sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS SEB Bank, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank, AS, Estija, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Swedbank“ už tariamai perkamas teises ir licenciją naudotis sportininkų įvaizdžio teisėmis, o būtent:

- 2015-09-17 mokėjimo dokumentu Nr. 09171331 su nuoroda „Sąskaita Nr. INV/2015/81“ („Invoice No. INV/2015/81“) pervedė 41 660 Eur;

- 2015-10-21 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo dokumentu Nr. 10210922 su nuoroda „Sąskaita Nr. INV/2015/95“ („Invoice No. INV/2015/95“) pervedė 41 660 Eur;

- 2015-12-07 mokėjimo dokumentu Nr. 12071425 su nuoroda „Sąskaita Nr. INV/2015/106“ („Invoice No. INV/2015/106“) pervedė 7 000 Eur;

- 2015-12-16 mokėjimo dokumentu Nr. 12160836 su nuoroda „Sąskaita Nr. INV/2015/106“ („Invoice No. INV/2015/106“) pervedė 4 000 Eur;

- 2015-12-18 mokėjimo dokumentu Nr. 12181623 su nuoroda „Sąskaita Nr. INV/2015/106, Sąskaita Nr. INV/2015/122“ („Invoice No. INV/2015/106, Invoice No. INV/2015/122“) pervedė 27 520 Eur;

- 2016-03-02 mokėjimo dokumentu Nr. 03020825 su nuoroda „INV/2016/7“ pervedė 4 000 Eur;

- 2016-03-22 mokėjimo dokumentu Nr. 03221056 su nuoroda „INV/2016/7“ pervedė 10 000 Eur;

- 2016-04-18 mokėjimo dokumentu Nr. 04181605 su nuoroda „inv 2016/7, inv 2016/32“, pervedė 10 000 Eur „R.“,

- 2016-06-06 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, mokėjimo dokumentu Nr. 06061532 su nuoroda „inv 2016/32“ pervedė 7 565 Eur;

- 2016-08-22 mokėjimo dokumentu Nr. 08220735 su nuoroda „inv 2016“, pervedė 55 000 Eur;

- 2016-09-14 mokėjimo dokumentu Nr. 09141559 su nuoroda „INV/2016/87, INV/2016/88 ir mokėjimas į priekį“ („INV/2016/87, INV/2016/88 and advanced payment“) pervedė 50 000 Eur;

- 2016-09-26 mokėjimo dokumentu Nr. 09260934 su nuoroda „INV/2016/“ pervedė 15 000 Eur;

- 2016-10-25 mokėjimo dokumentu Nr. 10251055 su nuoroda „INV/2016/“ pervedė 35 000 Eur;

- 2016-11-11 mokėjimo dokumentu Nr. 11110857 su nuoroda „INV/2016/“ pervedė 14 500 Eur;

- 2016-11-11 mokėjimo dokumentu Nr. 11110859 su nuoroda „INV/2016/“ pervedė 14 500 Eur;

- 2016-11-14 mokėjimo dokumentu Nr. 11141743 su nuoroda „INV/2016/“ pervedė 14 500 Eur;

- 2016-11-23 mokėjimo dokumentu Nr. 11230639 su nuoroda „INV/2016/“ pervedė 14 500 Eur;

- 2016-12-22 mokėjimo dokumentu Nr. 12221648 su nuoroda „Sąskaita Nr. INV/2015/156 J. G.“ („Invoice No. INV/2015/156 J. G.“) pervedė 16 731 Eur;

- 2016-12-22 mokėjimo dokumentu Nr. 12221652 su nuoroda „Sąskaita Nr. INV/2015/156 L. D.“ („Invoice No. INV/2015/156 L. D.“), pervedė 10 457,39 Eur „R.“,

- 2016-12-22 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, mokėjimo dokumentu Nr. 12221645 su nuoroda „Invoice No. INV/2015/156“ pervedė 9 411,65 Eur;

- 2016-12-23 mokėjimo dokumentu Nr. 12221655 su nuoroda „Gruodžio 15 d. skolų suderinimo aktas“ pervedė 24 298,58 Eur.

2.2. A. K., „R.“ vadovas, iš šių gautų 427303,62 Eur pinigų laikotarpiu nuo 2015-09-18 iki 2016-12-27 dalį pinigų – 314 951,61 (334 451,61–5 000–14 500) Eur pervedė VšĮ „N.“ 10 sportininkų į jų asmenines banko sąskaitas:

- O. K. J. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 9 573,04 Eur, kaip neįtrauktą į apskaitą užmokestį už sportinė veiklą.

2.3. Be to, A. K., „R.“ vadovas, iš šių gautų 427 303,62 Eur pinigų 2016-12-27 bankiniu pavedimu pervedė 14 500,00 Eur į L. U. (L. U.) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, be jokio teisėto pagrindo.

2.4. O. K. nepagrįstai pervedęs įmonei „R.“ didesnę dalį pinigų – 112 352,01 Eur (92 852,01+5 000+14 500) nei sportininkams buvo išmokėtas atlygis, padedant A. K., iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą, tuo padarydami VšĮ „N.“ 112 352,01? Eur žalą.

3. Be to, O. K. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o M. I. ir A. K. nuteisti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad padėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą: O. K. nuo 2010-08-02 iki 2017-02-23, būdamas VšĮ „N.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr.IX-574) 21 str. 1 d. nuostatą ,,Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2012-08-15 iki 2016-12-22 Klaipėdos mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, padedant M. I., „O.“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), JAV, faktiniam vadovui, ir A. K., „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Talinas, Estija, vadovui, veikdamas per apskaitą tvarkiusius UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), darbuotojus, kurie nesuvokė jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, apgaulingai tvarkė VšĮ „N.“ buhalterinę apskaitą. O. K., padedant M. I. ir A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“,13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, kur nurodyta „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, nes apskaitą tvarkiusiems UAB „E.“ darbuotojams pateikė dokumentus, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, ir nepateikė duomenų realiai apie įvykusias ūkines finansines operacijas, todėl UAB „E.“ darbuotojai į VšĮ „N.“ buhalterinę apskaitą įtraukė 39 sąskaitas faktūras, išrašytas „O.“ ir „R.“ vardu, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės. Todėl VšĮ „N.“ laikotarpiu nuo 2013-01-17 iki 2014-11-25, laikotarpiu nuo 2015-09-18 iki 2016-12-27 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 190 atvejais iš viso 993 844,67 Eur neįtraukto į apskaitą atlygio už sportinę veiklą ir darbo užmokesčio išmokėjimo, o būtent:

3.1. O. K. žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2014-12-31 VšĮ „N.“ jokių paslaugų ir žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių iš „O.“ pagal M. I. pateiktas „O.“ 2012-09-01 sąskaitą faktūrą Nr. 20120007, išrašytą 60 000 JAV dolerių, 2012-09-17 sąskaitą faktūrą Nr. 20120003, išrašytą 60 000 JAV dolerių, 2013-01-09 sąskaitą faktūrą, Nr. 20130001 išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2013-02-26 sąskaitą faktūrą Nr. 20130003, išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2013-03-27 Nr. sąskaitą faktūrą 20130005, išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2013-04-30 sąskaitą faktūrą Nr. 20130007, išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2013-05-31 Nr. sąskaitą faktūrą 20130008, išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2013-06-30 sąskaitą faktūrą Nr. 20130013, išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2013-12-13 sąskaitą faktūrą Nr. 20130015, išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2014-01-31 Nr. sąskaitą faktūrą 2013008, išrašytą 300 000 JAV dolerių, 2014-02-28 sąskaitą faktūrą Nr. 2014009, išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2014-03-31 sąskaitą faktūrą Nr. 2014010, išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2014-04-30 sąskaitą faktūrą Nr. 2014011, išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2014-05-31 sąskaitą faktūrą Nr. 2014012, išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2014-08-29 sąskaitą faktūrą Nr. 2014016, išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2014-09-21 sąskaitą faktūrą Nr. 2014017, išrašytą 75 000 JAV dolerių, 2014-12-31 sąskaitą faktūrą Nr. 2014020, išrašytą 13 800 JAV dolerių, nepirko, pateikė jas VšĮ „N.“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems UAB „E.“ darbuotojams, kurie, būdami suklaidinti ir nesuvokdami jo nusikalstamos veikos pobūdžio, šiuos dokumentus įtraukė į VšĮ „N.“ buhalterinės apskaitos registrus ir tokiu būdu į VšĮ „N.“ buhalterinę apskaitą įtraukė 17 sąskaitų faktūrų, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės.

3.2. Taip pat O. K. žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2016-12-31 VšĮ „N.“ jokių paslaugų ir žaidėjų įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių iš „R.“ pagal A. K. pateiktas „R.“ išrašytas 2015-09-15 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2015/81 41 660,00 Eur, 2015-10-20 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2015/95 41 660,00 Eur, 2015-11-16 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2015/106 19 260,00 Eur, 2015-12-09 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2015/122 19 260,00 Eur, 2016-01-15 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/7 19 260,00 Eur, 2016-02-29 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/32 2 305,00 Eur, 2016-05-16 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/55 12 305,00 Eur, 2016-05-31 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/62 12 305,00 Eur, 2016-08-17 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/85 12 305,00 Eur, 2016-08-19 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/86 23 326,00 Eur, 2016-08-19 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/87 19 260,00 Eur, 2016-08-19 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/88 12 840,00 Eur, 2016-09-19 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/100 14 980,00 Eur, 2016-06-19 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/101 15 537,88 Eur, 2016-09-19 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/102 12 611,48 Eur, 2016-11-03 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/123 33 468,25 Eur, 2016-11-14 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/132 33 170,00 Eur, 2016-11-16 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/133 4 081,24 Eur, 2016-11-16 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/134 6 420,00 Eur, 2016-11-30 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/143 14 980,00 Eur, 2016-12-20 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/155 9 708,73 Eur, 2016-12-22 sąskaitą faktūrą Nr. INV/2016/156 36 600,86 Eur nepirko, pateikė jas VšĮ „N.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems UAB „E.“ darbuotojams, kurie būdami suklaidinti ir nesuvokdami jo nusikalstamos veikos pobūdžio, šiuos dokumentus įtraukė į VšĮ „N.“ buhalterinės apskaitos registrus ir tokiu būdu į VšĮ „N.“ buhalterinę apskaitą įtraukė 22 sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės.

3.3. Taip pat O. K. nuo 2013-01-17 iki 2014-11-25 ir nuo 2015-09-18 iki 2016-12-27 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė bei apskaitos registruose neužregistravo 32 (21+11) VšĮ „N.“ sportininkams ir darbuotojams išmokėto 190 atvejų 981 969,77 Eur atlygio už sportinę veiklą ir darbo užmokesčio, kuriuos padėjo išmokėti M. I. ir A. K.. O. K. laikotarpiu nuo 2013-01-17 iki 2014-11-25, padedant M. I., „O.“ faktiniam vadovui, išmokėjo 678 893,06 Eur neįtrauktą į apskaitą atlygį už sportinę veiklą ir darbo užmokestį VšĮ „N.“ 27 (18+8+1) sportininkams ir treneriams į jų asmenines banko sąskaitas, o būtent:

- N. B. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 103,10 Eur.

3.3.1. Šių piniginių lėšų išmokėjimo, kuriuos iš „O.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Bank of America“, bankiniais pavedimais išmokėjo M. I., O. K. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į VšĮ „N.“ buhalterinę apskaitą.

3.4. O. K. nuo 2015-09-18 iki 2016-12-27 padedant A. K., „R.“ vadovui, išmokėjo 314 951,61 Eur (334 451,61–5 000–14 500) neįtrauktus į apskaitą atlygį už sportinę veiklą VšĮ „N.“ 10 (6+4) sportininkų ir trenerių, o būtent:

- O. K. J. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 9 573,04 Eur.

3.5. Šių piniginių lėšų išmokėjimo, kuriuos iš „R.“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AS SEB Bank, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Danske Bank, AS, Estija, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AS „Swedbank“, bankiniais pavedimais išmokėjo A. K., O. K. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitą VšĮ „N.“ buhalterinėje apskaitoje. Dėl šių 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimų laikotarpiu nuo 2012-08-15 iki 2014-12-31 ir laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2016-12-27 negalima iš dalies nustatyti VšĮ „N.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

4. Be to, O. K. nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad, siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie VšĮ „N.“ turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms. O. K. nuo 2010-08-02 iki 2017-02-23, būdamas VšĮ „N.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, būdamas atsakingas už VšĮ „N.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą bei juose nurodytų teisingų duomenų pateikimą, veikdamas per VšĮ „N.“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2017-02-28 tvarkiusius UAB „E.“ į. k. (duomenys neskelbtini), darbuotojus, tyčia, laikotarpiu nuo 2012-01-03 iki 2016-12-31 pažeidė Lietuvos Respublikos 2002-07-02 gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“, 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur nurodyta, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“. Turėdamas tikslą išvengti sumokėti 166 139,25 Eur gyventojų pajamų mokesčio, laikotarpiu nuo 2012-10-15 iki 2014-11-25 ir nuo 2015-09-18 iki 2016-12-27 banko pavedimais išmokėjo 993 844,67? Eur atlygį pagal sportines veiklos sutartis, darbo užmokestį 33 sportininkams ir darbuotojams bei apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 33 sportininkams ir darbuotojams išmokėtą atlygį pagal sportinės veiklos sutartis, darbo užmokesčio priskaitymo 193 atvejais iš viso 1 173 686,42 Eur ir laikotarpiu nuo 2012-01-03 iki 2016-12-31 O. K. pagal 166 mokėjimo žiniaraščius išmokėjo varžybų aptarnaujančiam personalui iš viso 52 926,67 Eur maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų nenustatytiems asmenims nenustatytam asmenų skaičiui, dėl to UAB „E.“ darbuotojai, neturėdami šių duomenų, Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų 50-tyje deklaracijų už 2012 m. 1–4, 9–12 mėn., 2013 m. 1–5, 7–12 mėn., 2014 m. 1–6, 9–12 mėn., 2015 m. 1–6, 8–12 mėn., 2016 m. 1–4, 6, 8–12 mėn. (forma FR0572, pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninę deklaravimo sistemą) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą ir Metinėse A klasės išmokų nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio 4-se deklaracijose už 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2016 m. (forma FR0573, pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai per elektroninę deklaravimo sistemą) deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, o būtent:???????????????????????????????????????????????????????????????

- 2012 m. sausio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 500 Lt arba 144,81 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 75 Lt arba 21,72 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2012 m. vasario mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 340 Lt arba 98,47 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 51 Lt arba 14,77 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2012 m. kovo mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 80 Lt arba 23,17 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 12 Lt arba 3,48 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2012 m. balandžio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2015-10-16, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 320 Lt arba 92,68 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 48 Lt arba 13,90 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2012 m. rugsėjo mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 460 Lt arba 133,23 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 69 Lt arba 19,98 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2012 m. spalio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 1 240 Lt arba 359,13 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 186 Lt arba 53,87 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2012 m. lapkričio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 1 040 Lt arba 301,20 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 156 Lt arba 45,18 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2012 m. gruodžio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 1 300 Lt arba 376,51 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 195 Lt arba 56,48 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2013 m. sausio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 94 357,08 Lt arba 27 327,70 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 14 153,56 Lt arba 4 099,15 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2013 m. vasario mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 104 209,60 Lt arba 30 181,19 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 15 631,44 Lt arba 4 527,18 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2013 m. kovo mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 375 782,64 Lt arba 100 145,57 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 56 367,40 Lt arba 16 325,13 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2013 m. balandžio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2015-10-16, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 1 040 Lt arba 301,20 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 156 Lt arba 45,18 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2013 m. gegužės mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 110 804,53 Lt arba 32 091,21 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 16 620,68 Lt arba 4 813,68 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2013 m. liepos mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2013-08-14, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 83 897,18 Lt arba 24 298,30 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma” ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 12 584,58 Lt arba 3 644,75 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2013 m. rugpjūčio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 60 Lt arba 17,38 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 9 Lt arba 2,61 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2013 m. rugsėjo mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 258 193,17 Lt arba 74 777,91 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 38 728,97 Lt arba 11 216,69 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2013 m. spalio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 25379,39 Lt arba 7350.38 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma” ir 23 eilutėje “Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 3806,91 Lt arba 1102.56 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2013 m. lapkričio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 61 846,88 Lt arba 17 912,09 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 9 277,03 Lt arba 2 686,81 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2013 m. gruodžio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 274 998,90 Lt arba 79 645,19 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 41 249,84 Lt arba 11 946,77 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2014 m. sausio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 17 381,60 Lt arba 5 034,06 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 2 607,24 Lt arba 755,11 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2014 m. vasario mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 840 Lt arba 243,28 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 126 Lt arba 36,49 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2014 m. kovo mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 108 586,13 Lt arba 31 448,72 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 16 287,92 Lt arba 4 717,31 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2014 m. balandžio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 303 285,60 Lt arba 87 837,58 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 45 492,84 Lt arba 13 175,64 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2014 m. gegužės mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 90 648,98 Lt arba 26 253,76 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 13 597,35 Lt arba 3 938,06 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2014 m. birželio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 49 865,72 Lt arba 14 442,11 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 7 479,86 Lt arba 2 16,32 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2014 m. rugsėjo mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 18 eilutėje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir PSD suma“ 17 298,68 Lt arba 5 010,04 Eur mažiau išmokų sumos, 19 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 20 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ 2 594,80 Lt arba 751,50 Eur mažiau pajamų mokesčio sumos, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 265 864,10 Lt arba 76 999,57 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 39 879,62 Lt arba 11 549,93 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2014 m. spalio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-02-12, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 9 331,80 Lt arba 2 702,67 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 1 399,77 Lt arba 405,40 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2014 m. lapkričio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2014-12-09, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 28 551 Lt arba 8 268,94 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 4 282,65 Lt arba 1 240,34 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2014 m. gruodžio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-06-22, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 460 Lt arba 133,22 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 69 Lt arba 19,98 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2015 m. sausio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-06-22, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 393,30 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 59 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2015 m. vasario mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2015-03-10, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 318,06 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 47,71 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2015 m. kovo mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-06-22, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 235,98 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 35,40 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2015 m. balandžio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-06-22, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 235,98 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 35,40 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2015 m. gegužės mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-06-22, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 314,64 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 47,20 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2015 m. birželio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2015-07-09, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 157,32 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 23,60 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2015 m. rugpjūčio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-06-22, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 23,94 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 3,59 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2015 m. rugsėjo mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-06-22, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 18 198,62 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 2 729,79 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2015 m. spalio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-09-15, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 18 804,90 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 2 820,74 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2015 m. lapkričio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-09-15, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 754,64 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 113,20 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2015 m. gruodžio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-09-15, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 29 109,92 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 4 366,49 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2016 m. sausio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-02-10, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 2 234,06 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 335,11 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2016 m. vasario mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-03-04, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 7 720 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 1 158 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2016 m. kovo mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2016-06-15, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 13 524,98 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 2 028,75 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2016 m. balandžio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2017-02-27, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 10 000 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 1500 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2016 m. birželio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2017-02-27, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 8 000 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 1 200 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2016 m. rugpjūčio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2017-01-03, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 54 800 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 8 220 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2016 m. rugsėjo mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2017-01-03, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 14 000 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 2 100 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2016 m. spalio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2017-01-04, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 172,86 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 25,93 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2016 m. lapkričio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2017-01-14, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 38 896,12 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 5 834,42 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2016 m. gruodžio mėnesio Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje, pildymo data 2017-02-24, 21 eilutėje „Išmokėtų išmokų neskaitant išmokų už gyventojų parduotą turtą, neatėmus pajamų mokesčio ir PSD sumą“ deklaravo 571 Eur mažiau išmokų sumos, 22 eilutėje „Išskaičiuoto pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) suma“ ir 23 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos (imtinai) suma“ deklaravo 85,65 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2012 metų Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 19 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma“ deklaravo 30 615,10 Lt arba 8 866,75 Eur mažiau išmokų sumos, 21 eilutėje „Sumokėta pajamų mokesčio suma“ deklaravo 4 592,27 Lt arba 1 330,01 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2013 metų Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje, pildymo data 2016-03-30, 19 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma“ deklaravo 304 126,25 Lt arba 88 081,05 Eur mažiau išmokų sumos, 21 eilutėje „Sumokėta pajamų mokesčio suma“ deklaravo 45 618,94 Lt arba 13 212,15 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2014 metų Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje, pildymo data 2015-10-22, 16 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. Draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų sumą“ deklaravo 17 298,68 Lt arba 5 010,04 Eur mažiau išmokų sumos, 17 eilutėje „išskaičiuota pajamų mokesčio sumą“ deklaravo 2 594,80 Lt arba 751,50 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio, 19 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma“ deklaravo 80 758,74 Lt arba 23 389,35 Eur mažiau išmokų sumos, 21 eilutėje „Sumokėta pajamų mokesčio suma“ deklaravo 12 113,82 Lt arba 3 508,40 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio;

- 2016 metų Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje, pildymo data 2017-07-25, 19 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų sumą (FR0573U priedo U12 laukelių sumą)“ deklaravo 106 151,61 Eur išmokų mažiau, 21 eilutėje „Sumokėta pajamų mokesčio sumą“ deklaravo 15 922,74 Eur mažiau mokėtino pajamų mokesčio.

4.1. Be to, O. K. pažeidė Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 21 d. valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 9 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, Lietuvos Respublikos 2011 m. gruodžio 20 d. valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2012 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XI-1826 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad „Nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, iš draudėjo <...> yra apskaičiuojamos“ 4 dalyje nurodytos „1) pensijų socialiniam draudimui – 3 procentai; 2) sveikatos draudimui – 6 procentai“, 5 dalies 1 ir 3 punktuose „pensijų socialiniam draudimui – 23,3 procento“, „sveikatos draudimui – 3 procentai“, 8 dalies 2 punkte „ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, – 2,2 procento“. Turėdamas tikslą išvengti iš viso 12 287,69 Eur valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įmokų sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2013-01-17 iki 2014-11-25 ir nuo 2015-09-18 iki 2016-12-27 banko pavedimais išmokėjo 993 844,67 Eur atlygį pagal sportines veiklos sutartis, darbo užmokestį 33 sportininkams ir darbuotojams bei apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 33 sportininkams ir darbuotojams atlygio pagal sportinės veiklos sutartis, darbo užmokesčio priskaitymo 193 atvejais iš viso 1 173 686,42 Eur, dėl to UAB „E.“ darbuotojai, neturėdami šių duomenų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2014-10-15 už 2014 m. rugsėjo mėn. pateikė 1 Pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM, pateiktame elektroniniu būdu), kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokas, nedeklaravo iš viso 5 010,04 Eur; pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutėje P20.4), ir iš viso 2 003,01 Eur įmokų (eilutėje P20.5), ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateiktose 6-e pranešimuose apie asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis iš sporto ar atlikėjo veiklos (forma 13-SD) už 2013-12-17, 2013-12-23, 2015-09-15, 2015-10-22, 2015-12-08, 2016-11-15, pateiktose tomis pačiomis dienomis, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokų sumas, tai yra šiuose pranešimuose įrašė iš viso 27 425,80 Eur mažiau pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (eilutė P5), 10 284,68 Eur mažiau įmokų sumų (eilutė P6), iš jų: 2013-12-17, 2013-12-23 pranešimuose 19 516 Eur (67 384,85? Lt) pajamų, 7 318,51 Eur (25 269,36 Lt) įmokų, 2015-09-15 pranešime 3 472 Eur pajamų, 1 302 Eur įmokų, 2015-10-22 pranešime 3 472 Eur pajamų, 1 302 Eur įmokų, 2015-12-08 520,80 Eur pajamų, 195,30 Eur įmokų, 2016-11-15 445 Eur pajamų, 166,87 Eur įmokų.??????????????????????????????????????????????? Tokiu būdu O. K. teikė neteisingus duomenis apie VšĮ „N.“ turtą Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tuo padarydamas 166 139,25 Eur dydžio nuostolį Valstybės biudžetui ir 12 287,69 Eur dydžio nuostolį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.????????????????

5. Be to, O. K. ir M. I. nuteisti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus ir padarė didelės žalos. O. K. nuo 2010-08-02 iki 2017-02-23, būdamas VšĮ „N.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir M. I., „O.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)2, JAV, faktinis vadovas, veikdami bendrai grupe, žinodami, kad „O.“ jokių atvaizdo teisių VšĮ „N.“ nesuteiks, laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2014-08-01 tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje tyčia pagamino netikrus dokumentus – licencijos ir teisių naudotis žaidėjų ir trenerių įvaizdžius teisėmis naudojimo sutartis dėl sportininkų ir trenerių atvaizdo teisių naudojimo pardavimo, patvirtino šias sutartis savo parašu, VšĮ „N.“ antspaudu ir pasirašė įmonės „O.“ atstovo J. S. (J. S.) vardu, t. y.:

- pagamino 2012-09-01 sutartį dėl žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „O.“ perka teisę naudoti žaidėjų ir trenerių įvaizdžius, t. y. trenerių K. M., T. R. ir žaidėjų D. J. M. (D. J. M.), D. G., E. D., G. G., L. M., M. R., M. M., M. G., M. S., M. K., N. B. (N. B.), R. D., R. B. (R. B.), S. G., V. V., V. Š. 2012–2013 metų sezonui už iš viso 645 000 JAV dolerių. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu bei VšĮ „N.“ antspaudu ir pasirašė J. S. vardu, „O.“ atstovo vardu, o M. I. sutartį patvirtino „O.“ antspaudu.

- pagamino 2013-09-01 sutartį dėl žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „O.“ perka teisę naudoti žaidėjų ir trenerių įvaizdžius, t. y. trenerių K. M., T. R. ir žaidėjų A. S. (A. S.), A. B., A. E., D. J. M., E. U., J. S., M. R., M. M., M. G., R. J., T. B. (T. B.), S. G., V. V., V. Š. 2013–2014 metų sezonui už iš viso 600 000 JAV dolerių. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu bei VšĮ „N.“ antspaudu ir pasirašė J. S. vardu, „O.“ atstovo vardu, o M. I. sutartį patvirtino „O.“ antspaudu.

- pagamino 2014-08-01 sutartį dėl žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „O.“ perka teisę naudoti žaidėjų ir trenerių įvaizdžius, t. y. trenerių K. M., T. R. ir žaidėjų A. B., J. S., M. M., M. G., M. S. (M. S.), K. B. (K. B.), S. G., V. V., V. Š. 2014–2015 metų sezonui už iš viso 163 800 JAV dolerių. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu bei VšĮ „N.“ antspaudu ir pasirašė J. S. vardu, „O.“ atstovo vardu, o M. I. sutartį patvirtino „O.“ antspaudu.

5.1. O. K. nenustatytu metu pateikė šias netikras sutartis VšĮ „N.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „E.“. Panaudojus šias netikras sutartis, netikrų sutarčių pagrindu O. K. laikotarpiu nuo 2012-09-13 iki 2014-11-25 išmokėjo 26 VšĮ „N.“ sportininkams ir darbuotojams iš viso 678 893,06 Eur neįtraukto atlygio už sportinę veiklą ir darbo užmokestį ir iššvaistė VšĮ „N.“ pinigines lėšas – 378 533,92 Eur, pervesdamas jas į „O.“ sąskaitą, tuo padarydamas VšĮ „N.“ didelę žalą.

6. O. K. ir A. K. nuteisti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus ir padarė didelės žalos. O. K. nuo 2010-08-02 iki 2017-02-23, būdamas VšĮ „N.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir A. K., būdamas „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Estijos Respublikoje, vadovu, veikdami bendrai grupe, žinodami, kad „R.“ jokių atvaizdo teisių VšĮ „N.“ nesuteiks, laikotarpiu nuo 2015-07-22 iki 2016-10-23 tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje tyčia pagamino netikrus dokumentus – 10 sutarčių dėl licencijos ir teisių naudotis teisėmis į žaidėjų įvaizdį pardavimo, patvirtino šias sutartis savo parašu, o būtent:

- pagamino 2015-07-22 sutartį dėl S. G. įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „R.“ perka teisę naudoti S. G. įvaizdį 2015–2016 metų ir 2016–2017 metų sezonais už 193 600 Eur. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu ir A. K. sutartį patvirtino savo parašu.

- Pagamino 2015-07-23 sutartį dėl M. M. įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „R.“ perka teisę naudoti M. M. įvaizdį 2015–2016 metų ir 2016–2017 metų sezonais už 257 800 Eur. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu ir A. K. sutartį patvirtino savo parašu.

- pagamino 2016-05-02 sutartį dėl M. G. įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „R.“ perka teisę naudoti M. G. įvaizdį 2016–2017 metų sezonui už 8 560 Eur. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu ir A. K. sutartį patvirtino savo parašu.

- pagamino 2016-06-29 sutartį dėl T. K. įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „R.“ perka teisę naudoti T. K. įvaizdį 2016–2017 metų sezonui už 12 840 Eur. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu ir A. K. sutartį patvirtino savo parašu.

- pagamino 2016-06-29 sutartį dėl J. G. įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „R.“ perka teisę naudoti J. G. įvaizdį 2016–2017 metų sezonui už 149 800 JAV dolerių. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu ir A. K. sutartį patvirtino savo parašu.

- pagamino 2016-07-26 sutartį dėl L. D. II įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „R.“ perka teisę naudoti L. D. II įvaizdį 2016–2017 metų sezonui už 85 600 JAV dolerių. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu ir A. K. sutartį patvirtino savo parašu.

- pagamino 2016-08-01 sutartį dėl V. Š. įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „R.“ perka teisę naudoti V. Š. įvaizdį 2016–2017 metų sezonui už 4 815 Eur. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu ir A. K. sutartį patvirtino savo parašu.

- pagamino 2016-08-01 sutartį dėl A. Š. įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „R.“ perka teisę naudoti A. Š. įvaizdį 2016–2017 metų sezonui 4 815 Eur. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu ir A. K. sutartį patvirtino savo parašu.

- pagamino 2016-08-25 sutartį dėl J. B. įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „R.“ perka teisę naudoti J. B. įvaizdį 2016–2017 metų sezonui už 96 300 JAV dolerių. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu ir A. K. sutartį patvirtino savo parašu.

- pagamino 2016-10-23 sutartį dėl O. K. J. įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad VšĮ „N.“ iš „R.“ perka teisę naudoti O. K. J. įvaizdį 2016–2017 metų sezonui už 74 900 JAV dolerių. Sutartį O. K. patvirtino savo parašu ir A. K. sutartį patvirtino savo parašu.

6.1. O. K. nenustatytu metu pateikė šias netikras sutartis VšĮ „N.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „E.“. Panaudojus šias netikras sutartis, netikrų sutarčių pagrindu O. K. laikotarpiu nuo 2015-09-18 iki 2016-12-27 išmokėjo 10 VšĮ „N.“ sportininkų iš viso 314 951,61 Eur neįtraukto į apskaitą atlygio už sportinę veiklą ir darbo užmokestį ir nuo 2015-09-17 iki 2016-11-23 iššvaistė VšĮ „N.“ priklausančias pinigines lėšas – 112 352,01 Eur pervesdamas jas į „R.“ sąskaitą, tuo padarant VšĮ „N.“ didelę žalą.

7. Be to, M. I. buvo kaltinamas ir pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismo išteisintas dėl to, kad jis, būdamas Jungtinių Amerikos Valstijų įmonės „O.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), JAV, faktiniu vadovu, žinodamas, kad į „O.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Bank of America“, yra pervedamos piniginės lėšos, kurios įgytos nusikalstamu (iššvaistymo) būdu iš VšĮ „N.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), suklastotų 2012-09-01, 2013-09-01, 2014-08-01 sutarčių dėl žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo pagrindu ir siekdamas šias VšĮ „N.“ pinigines lėšas įteisinti, naudojo jas „O.“ ūkinėje komercinėje veikloje ir su šiomis piniginėmis lėšomis atliko finansines operacijas.

7.1. Laikotarpiu nuo 2012-09-17 iki 2014-05-06 11 atvejų pervedė iš viso 288 000 JAV dolerių į įmonės „N.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Londonas, Didžioji Britanija, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Tallin buissines bank“ Estijos Respublikoje:

- 2012-09-25 pervedė 20 000 JAV dolerių (53 352 Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Konsultacija“,

- 2012-10-15 pervedė 55 000 JAV dolerių (146 756,50 Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Įvaizdžio teisės“,

- 2013-07-19 pervedė 30 000 JAV dolerių (79 062? Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Susitarimas įvaizdžio teisės“,????????????????????????????????????????????????????????

- 2013-08-08 pervedė 17 000 JAV dolerių (44 143,9?0 Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Įvaizdžio susitarimas“,????????????????????????????????????????????????????????

- 2013-10-16 nenurodant pavedimo paskirties pervedė 10 000 JAV dolerių (25 452? Lt),????????????????????????????????????????????????????????

- 2013-10-23 nenurodant pavedimo paskirties pervedė 17 000 JAV dolerių (42 925? Lt),????????????????????????????????????????????????????????

- 2013-10-25 nenurodant pavedimo paskirties pervedė 17 000 JAV dolerių (42 501,7?0 Lt),????????????????????????????????????????????????????????

- 2013-10-28 nenurodant pavedimo paskirties pervedė 40 000 JAV dolerių (100 024? Lt),????????????????????????????????????????????????????????

- 2014-01-30 pervedė 22 000 JAV dolerių (55 600,6?0 Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Už įvaizdžio teises“,????????????????????????????????????????????????????????

- 2014-05-06 pervedė 40 000 JAV dolerių (99 532? Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Už įvaizdžio kontraktą“.???????????????????????????????????????????????????????

7.2. Taip pat 2014-08-12 vienu atveju 30 000 JAV dolerių (77 349? Lt) pervedė į įmonės „W.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Talinas, Estijos Respublika, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Tallin buissines bank“, Estijos Respublikoje, pavedimo paskirtyje nurodant „Tarpininkavimo sąskaita“.????????????????????????????????????????????????????????

7.3. Laikotarpiu 2014-08-25 iki 2014-09-29 4 atvejais pervedė iš viso 92 000 JAV dolerių N. S. į tyrimo metu nenustatytą sąskaitą nenustatytame banke, pavedimo paskirtyje matant tik operacijos numerius ir pavedimo paskirtį:

- 2014-08-25 pervedė 20 000 JAV dolerių (51 954? Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos grąžinimas“,????????????????????????????????????????????????????????

- 2014-08-29 pervedė 21 000 JAV dolerių (54 910,8?0 Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos grąžinimas“,????????????????????????????????????????????????????????

- 2014-09-23 pervedė 30 000 JAV dolerių (80 520? Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos grąžinimas“,????????????????????????????????????????????????????????

- 2014-09-29 pervedė 21 000 JAV dolerių (56 912,1?0 Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos grąžinimas“.????????????????????????????????????????????????????????

7.4. Tokiu būdu M. I. siekdamas įteisinti iš VšĮ „N.“ nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas – 410 000 JAV dolerių (1 063 921,6?0 Lt) arba 308 132,99 Eur – naudojo jas „O.“ ūkinėje, komercinėje veikloje ir su šiomis piniginėmis lėšomis atliko finansines operacijas.??????????????????

II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai

2.8. Pirmosios instancijos teismas, kriminalizuodamas civilinius teisinius santykius ir O. K. taikydamas baudžiamąją atsakomybę, vadovavosi teismų praktikoje, suformuotoje išskirtinai civilinėje byloje (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-451/2014, Nr. 2K-518/2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-11-15 nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, jog teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus; teismo nešališkumo užtikrinimas - viena iš teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų.

Dėl O. K. pripažinimo kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

Dėl O. K. pripažinimo kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį

Dėl O. K. pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį

Dėl civilinių ieškinių

2.24. Nagrinėjamu atveju priėmus dėl O. K. išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, civilinis ieškovas VŠĮ „N.“ turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, o klubo pareikštas ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu.

Dėl M. I. pripažinimo kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį

Dėl M. I. pripažinimo kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį

Dėl M. I. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį

Dėl civilinio ieškinio

Dėl procesinių prašymų

4.1. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai tenka vertinti, ar civilinės sutartys gali būti pripažintos nusikalstamos veikos padarymo priemone, reikia labai rūpestingai įvertinti, ar tokios sutartys buvo pasirašomos tyčia naudojant apgaulę, ar tokių sutarčių sudarymo tikslas vis tik turi būti siejamas su jas pasirašančių ūkio subjektų teisėtais komerciniais interesais (pvz. kasacinio teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-145-495/2021). Kasacinis teismas nutartyje, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2020, vertindamas asmenų sudarytas sutartis, kurios, kaip ir šioje byloje, kaltinimo buvo įvardijamos suklastotomis, pažymėjo, kad tokiais atvejais turi būti nustatyti tikrieji tariamų fiktyvių sandorių sudarymo tikslai, motyvai, jų sukeltos teisinės pasekmės, tikroji šalių valia. Kasacinis teismas, vadovaudamasis teismų praktika, suformuota civilinėse bylose, atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).

11.20. Šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad O. K. ar, juolab, A. K. būtų turėję savarankišką sumanymą iššvaistyti VšĮ „N.“ lėšas. Nors nusikaltimuose nuosavybei tokių veikų padarymo motyvas nėra privalomai įrodinėtina aplinkybė, pastebėtina, kad pagal bylos duomenis apskritai neįmanoma suprasti, dėl kokių priežasčių O. K. ir A. K. galėjo turėti interesą iššvaistyti VšĮ „N.“ turtą ir taip siekti daryti šiam klubui žalą.

11.25. Byloje nustatyta, kad VšĮ „N.“ lėšos, siejamos su turtine žala, buvo pervedamos bendrovei „R.“, o ne A. K.. Bendrovė šias lėšas apskaitė, deklaravo Estijos mokesčių administratoriui nuo jų sumokėjo visus reikalingus mokesčius. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad VšĮ „N.“ inkriminuojamas iššvaistytas lėšas gavo ir turi „R.“, kuri tai pripažįsta. Byloje nėra jokių duomenų, kad aptariamos lėšos kokiu nors būdu būtų perduotos A. K.. Byloje nustačius, kad VšĮ „N.“ lėšos buvo iššvaistytos, jos turėtų būti laikomos nusikalstamos veikos dalyku (rezultatu), o žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui klausimas pirmiausiai turi būti sprendžiamas baudžiamojo proceso metu šį turtą paimant ir grąžinant nukentėjusiam asmeniui. Civiliniai ieškiniai nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti reiškiami tik tuo atveju, jei pagrobto turto negalima surasti, paimti ar jis yra nepakankamas. Be to, šiuo atveju turėtų būti taikoma kasacinio teismo formuojama praktika mokestinių prievolių neįvykdymo bylose analogija, kai civilinės atsakomybės subjektu dėl mokestinės prievolės neįvykdymo paprastai yra juridinis asmuo, ir tik esant atitinkamoms sąlygoms, civilinės atsakomybės subjektu dėl žalos, padarytos nusikalstama veika, gali būti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti fiziniai asmenys – juridinio asmens vadovas ar kitas darbuotojas. Pastariesiems asmenims civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje galėtų būti pareiškiamas tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens pvz. dėl jo nemokumo (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Vadovaujantis šiuo kasacinio teismo išaiškinimu, šioje byloje civiliniu atsakovu turėjo būti pripažintas „R.“, o ne A. K.. Be to, sprendžiant dėl lėšų, pervestų „R.“, priteisimo VšĮ „N.“ turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad šios lėšos „R.“ buvo pervestos su VšĮ „N.“ aukščiausio valdymo organo – valdybos žinia ir pritarimu. Vien tai, kad praėjus kuriam laikui VšĮ „N.“ vykdyti ir aukščiausių valdymo organų akceptuoti sandoriai naujų VšĮ „N.“ vadovų buvo įvertinti kaip žalingi, negali būti pakankamu pagrindu pagal tokius sandorius gautas sumas priteisti iš juose dalyvavusių asmenų. Toks veikimas pažeidžia teisinio tikrumo principą.

11.26. Be to, iš bylos duomenų ir skundžiamo nuosprendžio, kuriuo patenkinti VMI ir VSDFV šioje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai, matyti, jog tie patys VšĮ „N.“ sandoriai su „R.“ vertinami ir kaip sukūrę neteisėtą mokestinę naudą VšĮ „N.“. Neteisėta mokestinė nauda yra net didesnė nei inkriminuojama žala. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad VšĮ „N.“ realiai patyrė žalos.

11.27. Abejonių kelia ir VšĮ „N.“ dvigubo procesinio statuso teisėtumas. Šioje byloje VšĮ „N.“ buvo pripažintas ir civiliniu ieškovu, ir civiliniu atsakovu. VšĮ „N.“, kaip civiliniam ieškovui ir kaip civiliniam atsakovui, atstovavo tas pats advokatas. Tas pats asmuo baudžiamoje byloje negali turėti priešingų procesinių statusų ir juolab negalima situacija, kai priešingus interesus atstovauja tas pats advokatas.

Dėl neteisingai paskirtų bausmių

12. Teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji O. K. ir M. I. bei nuteistųjų gynėjai prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Stonienės apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo A. K. gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo O. K. gynėjo advokato Deivido Ivanausko, ir nuteistojo M. I. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliaciniai skundai atmetami.

13. Teisėjų kolegija, atlikusi byloje įrodymų tyrimą, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu O. K. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos); taip pat M. I. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį bei pagal 300 straipsnio 3 dalį; taip pat A. K. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Šių nusikalstamų veikų požymius apygardos teismas nustatė laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės pagal minėtus BK straipsnius, nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių, išvados dėl nuteistųjų kaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl O. K., padedant A. K., nustatytos iššvaistytos pinigų sumos dydžio, todėl Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino M. I. dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, todėl ši nuosprendžio dalis naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis, pripažįstant M. I. kaltu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (BPK 329 straipsnio 2 punktas)

Dėl M. I., kaip faktinio „O.“ vadovo, statuso vertinimo

14. Nuteistojo M. I. apeliaciniame skunde, neigiant visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrįstumą, nurodoma, kad M. I. nėra faktinis „O.” vadovas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti argumentai nėra pakankami konstatuoti, jog M. I. faktiškai vadovavo JAV bendrovei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

15. Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas). De facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 35 punktas). Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Sandorių pasirašymas bendrovės vardu nėra esminis kriterijus nustatant, ar asmuo yra de facto vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

16. Dėl formalaus ir faktinio vadovų atsakomybės atribojimo yra pasisakyta ir teismų praktikoje baudžiamosiose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pripažinus, jog formaliai juridinio asmens vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais padarytą žalą taikoma tais pačiais pagrindais kaip ir de jure (pagal teisę) vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-427/2013, Nr. e3K-3-324-915/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-788/2017). Juridinio asmens vadovo baudžiamoji atsakomybė, ypač už kitų asmenų padarytus veiksmus, negali būti grindžiama vien tik jo pareigomis ir jam formaliai priskirta kompetencija. Bet kuri nusikalstama veika visada pasireiškia konkrečiu visuomenei pavojingu ir baudžiamojo įstatymo uždraustu veikimu ar neveikimu (BK 11 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis), o nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių inkriminavimas turi būti pagrįstas byloje esančiais įrodymais, o ne prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-788/2019).

17. M. I. šioje byloje nėra inkriminuotos nusikalstamos veikos, kurias gali padaryti tik specialiųjų požymių turintys subjektai, tačiau skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad jis inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė kaip faktinis ,,O.” vadovas.

19. Būtent šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistojo parodymus patvirtina ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų, įvykdžius teisinės pagalbos pavedimą, pateiktos „O.“ registracijos dokumentų kopijos, kuriose nurodoma, kad įmonės steigėja yra R. I. (Klimaitė), įmonės savininkas M. I., registruotas atstovas V. G. (t. 31, b. l. 164–174, vertimas 182–196, t. 32, b. l. 1–9).

22. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo pateiktos krepšinio klubų „Association sportive de Monaco“ ir „Budivelnyk“ 2014 m. sudarytos sutarčių kopijos su bendrove „O.“, kurias, kaip nurodoma nuteistojo M. I. gynėjo apeliaciniame skunde, sudarė bendrovės atstovas J. S. (t. 45, b. l. 19–29). Nors pateiktose sutartyse prie bendrovės „O.“ rekvizitų yra nurodyta J. S. pavardė, tačiau tai neturi reikšmės šios nagrinėjamos bylos kontekste, nes byloje yra specialisto išvada Nr. 11K-96 (19), kurioje nurodoma, kad 2013-09-01, 2014-08-01, 2012-09-01 VšĮ „N.“ pateiktuose susitarimuose dėl įvaizdžio teisių pirkimo J. S. vardu pasirašė būtent O. K. (t. 21, b. l. 179–181).

27. Visų šių išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent M. I. priėmė sprendimus dėl susitarimų tarp „O.“ ir VšĮ „N.“ krepšinio klubo“, pinigų pervedimo, būtent jis turėjo galimybę disponuoti bendrovės sąskaita. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. I. byloje nagrinėjamu laikotarpiu buvo faktinis „O.“ vadovas, yra pagrįsta ir teisinga.

Dėl BK 184 straipsnio 3 dalies taikymo

32. Taip pat byloje nustatyta, kad tarp VšĮ „N.“ ir bendrovės „R.“, atstovaujamos nuteistojo A. K., pasirašytos 2016-08-01, 2016-06-29, 2016-10-23, 2016-08-01, 2016-06-29, 2016-08-25, 2016-07-26, 2016-05-02, 2015-07-22, 2015-07-23 sutartys dėl žaidėjų V. Š., T. K., O. K. J., A. Š., J. G., J. B., L. D., M. G., S. G. ir M. M. teisių į atvaizdą panaudojimo. Sutartyse, be kita ko, numatyta, kad „R.“ (kuri sutartyje vadinama Agentūra) patvirtina, kad remiantis teisių perdavimo sutartimis, agentūra įgijo išskirtines ir neatšaukiamas teises naudotis žaidėjų atvaizdo teisėmis, jų parašo teisėmis, pavarde, balsu bet kokiems komerciniams tikslams ir kad jai suteikiama teisė naudoti, duoti leidimą šiomis teisėmis pasinaudoti trečiajai šaliai propagavimo, reklamos, marketingo ir komunikaciniais tikslais. Šiomis sutartimis agentūra suteikia VšĮ „N.“ (kuri sutartyje vadinama Klubu) leidimą naudotis žaidėjų atvaizdo teisėmis II skyriaus 4 punkte aptariamais atvejais (reklaminiuose filmuose, naudojant žaidėjo atvaizdą televizijos transliacijose, kine, internete, žaidėjo nuotraukų panaudojimui lauko reklamoje, skelbimams, nuotraukoms, reklaminiams ir rėmimo tekstams, atspausdintiems spaudoje ir pan.) (t. 37, b. l. 41–43, 43–45, 50–52, 53–56, 57–60, 62–65, 66–69, 70–72, 73–76, 77–79, 177–179).

33. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nėra bandoma paneigti krepšinio klubo ar atskirų jį atstovaujančių žaidėjų įvaizdžio svarbos, taip pat nėra bandoma patvirtinti, kad sutartys, susijusios su krepšinio žaidėjų įvaizdžio teisių įsigijimu/perleidimu/naudojimu, yra neegzistuojanti praktika, kad visos tokios sutartys iš esmės yra niekinės ar, kad sudarant tokias sutartis visais atvejais yra siekiama nusikalstamų tikslų. Iš O. K., M. I. ir A. K. parodymų, kuriuos patvirtina ir liudytojų M. B., A. J., E. U., S. G. ir kt. parodymai, o taip pat nuteistojo iš A. K. gynėjo apeliacinės instancijos teismui, kaip pavyzdžių, pateiktų sutarčių, pasirašytų tarp bendrovės „R.“ ir skirtingų krepšinio klubų, galima spręsti, kad tokio pobūdžio sutartys (nevertinant konkrečiai pirmosios instancijos teismui pateiktų sutarčių sudarymo tikslo ir (ar) jų vykdymo realumo) yra sudaromos. Tačiau vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vien tik minėtų sutarčių sudarymas (pasirašymas) pats savaime nepatvirtina nei pagal sutartis teikiamų paslaugų realumo, nei atsiradusios pareigos mokėti bendrovėms „O.“ ir „R.“.

34. CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių pagrindu. Vadinasi, tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai pripažįstami teisėtais tik, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių padarinių, o ne nusikalstamų tikslų. Taigi, pagrindinis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti, panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja.

35. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis yra šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad tarp šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad toks sandoris neturi teisinių padarinių. Taigi, tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas (kasacinės nutartys Nr. e3K-3-266-1075/2022; Nr. 2K-104-1073/2020 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekdami konstatuoti, kad ginčijamas sandoris yra tariamasis, teismai pirmiausiai turi aiškintis ne tik sutarties tekstą, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai vykdė atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-337/2008, Nr. e3K-3-110-916/2020 ir kt.).

36. Nagrinėjamu atveju, būtent tokia situacija ir yra susidariusi. Šioje byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad sudarytomis įvaizdžio teisių naudojimo, perleidimo sutartimis nebuvo siekiama realiai suteikti / gauti paslaugų, o tik imituoti sandorių sudarymą, kad išrašytomis sąskaitomis būtų galima pateisinti VšĮ „N.“ pinigų pervedimą bendrovėms „O.“ ir „R.“ ir taip užmaskuoti atlyginimo krepšinio žaidėjams ir treneriams sumokėjimą bei dalies pinigų išvaistymą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nagrinėjamos sutartys yra tariamo (fiktyvaus) pobūdžio, todėl negali būti aiškinamos kaip apsimestinės, kaip tai nurodoma nuteistojo A. K. gynėjo apeliaciniame skunde, o taip pat ir skundžiamame nuosprendyje.

37. Nors nuteistasis O. K. proceso metu savo kaltę dėl labai didelės vertės VšĮ „N.“ turto iššvaistymo neigė, jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodant, kad nuteistasis tinkamai naudojo klubo lėšas, siekiant optimaliausių sportinių rezultatų, tačiau teismas išvadas dėl byloje esančių duomenų vertinimo daro ne tik pagal kaltinamo asmens duotų parodymų turinį, jų logiškumą, nuoseklumą ir kt., bet ir sulyginęs juos su duomenimis, gautais iš kitų įrodymų šaltinių. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamo asmens parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis, kurie vienu ar kitu aspektu patvirtina arba paneigia nurodomas faktines aplinkybes. Nors nuteistojo O. K. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tačiau byloje O. K. pateikta pozicija paneigta tinkamai byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, nustatytomis kitomis viena kitą papildančiomis faktinėmis aplinkybėmis, leidusiomis padaryti atitinkamas išvadas dėl nuteistojo parodymų patikimumo bei jo kaltės. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai atskleidžia ir patvirtina nuteistojo O. K. padarytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų pakanka O. K. kaltei nustatyti ir paneigti gynybinę versiją, taip pat nurodytą ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, kad nuteistasis O. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 184 straipsnio 3 dalį nepadarė ir iš VšĮ „N.“ sąskaitos bendrovėms „O.“ bei „R.“ pinigai buvo pervedami kaip atsiskaitymas pagal sudarytas sutartis dėl žaidėjų įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo, o sudarytos sutartys buvo naudingos VšĮ „N.“.

38. Darydama šią išvadą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į paties nuteistojo O. K. proceso metu duotus parodymus, kurie nebuvo nuoseklūs. Teisėjų kolegija nekvestionuoja nuteistojo teisės laisvai rinktis gynybos taktiką bei spręsti, kokio turinio parodymus duoti. Tačiau parodymuose esantys prieštaravimai bei nenuoseklumas dėl esminių byloje nagrinėjamų aplinkybių leidžia nuteistojo parodymus vertinti kaip derinamus prie baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, bei jais nesivadovauti.

40. Tačiau proceso metu liudytojams (VšĮ „N.“ žaidėjams, treneriui, trenerio asistentui) patvirtinus ne tik tai, kad jie užmokesčio už naudojimąsi jų įvaizdžio teisėmis negavo, o iš bendrovių „O.“ ir „R.“ jiems buvo pervedama dalis atlyginimo pagal sportinės veiklos sutartis, sudarytas su VšĮ „N.“, bet ir tai, kad beveik visi jų apskritai nežinojo apie jų įvaizdžio teisių perleidimą, nuteistasis O. K. pirmosios instancijos teisme parodymus iš dalies pakeitė, išsamiai dėstė apie VšĮ „N.“ pasiektus rezultatus jo vadovavimo laikotarpiu bei, pasak nuteistojo, tam įtakos turėjusią žaidėjų įvaizdžio teisių įsigijimo svarbą, tačiau aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie pagal sutartis suteiktas paslaugas iš esmės nieko konkretaus neparodė. Nuteistasis O. K. tvirtino, kad sudarant sutartis nebuvo tikslo nemokėti mokesčių ar jų išvengti. Pasak nuteistojo O. K., su bendrove „O.“ vyko nuolatinis bendradarbiavimas, betarpiškas informacijos apsikeitimas, žinojimas rinkoje laisvų žaidėjų, trenerių, kuriuos galėtų įsigyti klubas, informacijos valdymas, įvairių klausimų sprendimas. Nuteistasis paaiškino, kad dirbant su „O.“ aiškiai suprato įvaizdžio svarbą, kuri susideda iš paprastų dalykų, kai komandos nariai atvyksta į treniruotę, vyksta į rungtynes, keliauja, vilkėdami vienodą aprangą, paženklintą klubo atributika, dalyvauja įvairiuose renginiuose, turi gerą įvaizdį, dalyvauja tarptautiniuose turnyruose. Taip pat nuteistasis O. K. parodė, kad šiuo laikotarpiu padėjo bendradarbiauti su bendrove „S.“, teigiamas įvaizdis viešoje aplinkoje buvo ypatingai svarbus, tai padėdavo pritraukti kiekvienais metais naujų rėmėjų, žaidėjų, kitų darbuotojų, o visuma šio darbo leido pasiekti išskirtinai gerų rezultatų. Bendrovė „O.“ administravo įvaizdžio teises, teikė rekomendacijas dėl renginių, susitikimų su gerbėjais, šou elementų naudojimo rungtynių metu, ir už įvaizdžio teises, kurias administravo bendrovė „O.“ VšĮ „N.“ bendrovei apmokėjo. Vėliau, pasak nuteistojo O. K., tokio pobūdžio paslaugos, susijusios su įvaizdžio teisėmis, buvo įsigytos iš bendrovės „R.“. Tai buvo su VšĮ „N.“ veikla susijusios paslaugos, reikalingos sėkmingai klubo veiklai. Buvo įsigytos įvaizdžio paslaugos, nurodytos susitarimuose, sutartyse (t. 44, b. l. 125–129, 176, 182).

50. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad su sportininkais pasirašytose sportinės veiklos sutartyse buvo numatyta, kad VšĮ „N.“ turi teisę naudoti sportininko vardą ir atvaizdą reklamos tikslais klubo sutartomis sąlygomis sutarties galiojimo metu. Todėl šie duomenys, vertinant juos kartu su byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad sutartys su „O.“ ir „R.“ dėl konkrečių žaidėjų įvaizdžio teisių naudojimo buvo sudaromos po to, kai su žaidėju (taip pat ir treneriais) jau buvo pasirašyta sportinės veiklos sutartys, taip pat patvirtina, kad tokio pobūdžio sutartys VšĮ „N.“ net nebuvo reikalingos – VšĮ „N.“ galėjo naudotis minėtomis sportininkų įvaizdžio teisėmis, juolab, kad, kaip nustatyta iš minėtų nuteistojo A. K. parodymų, su „R.“ pasirašytose sutartyse nebuvo numatyta atlikti jokių paslaugų, susijusių su žaidėjų populiarinimu ar kokiomis nors rinkodaros priemonėmis, taip pat byloje nėra duomenų, kad „O.“ suteikė apeliaciniame skunde nurodytas paslaugas, susijusias su įvaizdžio teisių panaudojimu – marketingo srities vystymas, prekės ženklo kūrimas, renginių, viešųjų ryšių kampanijų organizavimas, socialinių tinklų administravimas, atributikos su klubo ir žaidėjų įvaizdžiu kūrimas ir panašiai. Nuteistasis A. K. vardindamas suteiktų paslaugų pobūdį, šių paslaugų suteikimą patvirtinančių objektyvių duomenų nepateikė.

53. Pažymėtina ir tai, kad po atlikto mokestinio patikrinimo, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į JAV mokesčių administratorių dėl VšĮ „N.“ ir „O.“ sutarčių. 2017-11-01 JAV mokesčių administratorius pateikė informaciją, kad „O.“ už 2012-2014 m. nėra pateikusi deklaracijų apie mokėjimus fiziniams ir juridiniams asmenims ir deklaracijų apie mokėjimus užsienio vienetams (t. 16, b. l. 68–72).

54. Byloje esanti UAB „MGI In Salvo“ nepriklausomo auditoriaus išvada (t. 43, b. l. 42–50) taip pat nepatvirtina nei tarp VšĮ „N.“ ir „O.“ sudarytų sutarčių realumo, nei, kad VšĮ „N.“ valdybai buvo žinoma, jog dalis darbo užmokesčio žaidėjams, treneriui, jo asistentui buvo mokama iš „O.“ įvaizdžio teisių naudojimo sutarčių pagrindu. Šioje ataskaitoje nurodytas ir O. K. gynėjo apeliaciniame skunde cituojamas teiginys, kad „visi...<>...patikrinti finansiniai dokumentai, sietini su darbuotojų darbo ir sportinės veiklos sutarčių apskaičiuotomis, sumokėtomis ar mokėtinomis sumomis, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir „Eurolygos“ krepšinio klubams taikomus reikalavimus“, o šį auditą atlikusi liudytoja E. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ši išvada buvo pristatyta ir VšĮ „N.“ valdybos nariams. Tačiau pirmosios instancijos teisme liudytoja E. Ž. parodė ir tai, kad jai nebuvo žinoma, jog dalis žaidėjams, treneriui, asistentui priklausančio atlyginimo buvo mokama per bendrovę „O.“, taip pat jai nebuvo žinoma, kokios paslaugos buvo suteiktos pagal tarp VšĮ „N.“ ir bendrovės „O.“ sudarytas sutartis, o šių sutarčių realumą ji vertino pagal tai, kad jai buvo pateiktos sutartys, o finansiniuose dokumentuose ji matė pagal šias sutartis atliktus mokėjimus bendrovei „O.“. Liudytoja taip pat parodė, kad skolų nebuvimo faktas audito išvadoje konstatuotas įvertinus jai pateiktus krepšinio žaidėjų patvirtinimus, kad klubas su jais pagal sportinės veiklos sutartis yra atsiskaitęs. Be to, E. Ž., priešingai nei nurodyta O. K. apeliaciniame skunde, nieko neparodė apie tai, kad valdybos narius ji taip pat informavo apie sutartis dėl įvaizdžio teisių, Valstybinės mokesčių inspekcijos atliktą patikrinimą ir apie tai, jog ši institucija nebuvo nurodžiusi, kad taip veikti, t. y. pagal įvaizdžio teisių sutartis, negalima. Visų pirma, nepriklausomas auditas buvo baigtas 2014-11-28 (t. 43, b. l. 43), jis valdybos nariams buvo pristatytas 2015-02-27 (t. 43, b. l. 38–39, 40), o Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinis tyrimas atliktas 2016-03-31 pagal 2015-08-17 užduotį (t. 16, b. l. 35–40), t. y., po nepriklausomo audito atlikimo ir valdybos posėdžio, kuriame buvo pristatyta nepriklausomo audito išvada. Be to, liudytoja E. Ž. patikslino, kad atliekant auditą, jai buvo žinoma, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai kas mėnesį buvo teikiama informacija dėl PVM deklaracijų, kaip minėta, pati E. Ž. nežinojo apie dalies atlyginimų mokėjimą per bendrovę „O.“ ir parodė, kad valdyboje apie galimas rizikas ji informavo pasakydama, jog klubas turi dirbti atvirai su valstybinėmis institucijomis, gaudamas rekomendacijas, pastabas ir panašiai, nes nebuvo visiškai aiškus apmokestinimas ir jis kito (kiek tai susiję su pajamomis, gaunamomis pagal individualią veiklą ir pagal sportinės veiklos sutartis). Prie tokių mokėjimų liudytoja priskyrė „draudimą, tai apima tam tikras pajamas natūra, naudojimąsi poilsio patalpomis, gal automobiliu, tokiu atveju gautas už reklamą ar už įvaizdį tam tikras individualias sumas, kurių aš nežinojau, kad mokėjimai buvo traktuojami kaip susiję su sportine veikla“.

62. Išvada, kad valdybos nariai žinojo apie atlyginimų mokėjimą per užsienyje registruotas bendroves, negali būti padaryta ir įvertinus byloje esančius VšĮ „N.“ posėdžių protokolus ar posėdžių, susirinkimo darbotvarkę, kurių turinys patvirtina O. K. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (valdyboje buvo sprendžiami finansiniai klausimai, O. K. teikdavo finansines ataskaitas), tačiau šie dokumentai taip pat nepatvirtina, jog įstaigos valdybai buvo žinomas tikrasis sudarytų sutarčių su užsienio bendrovėmis tikslas ir ji tokiam nusikalstamam sumanymui pritarė (t. 43, b. l. 40, 61, 62, 63; t. 45, b. l. 177, 178).

64. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad turto išvaistymas pasireiškė tuo, kad pagal fiktyvių sutarčių pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras bendrovėms „O.“ ir „R.“ buvo pervedama didesnė pinigų dalis nei darbuotojams ir sportininkams buvo išmokėtas atlygis ir nebuvo nustatyta, kad pervestos sumos buvo panaudotos VšĮ „N.“ reikmėms. Be kita ko, kaip išvaistytas turtas, pervedant didesnes pinigų dalis, buvo įvertinta ir per „R., OU“ atliktas mokėjimas L. U..

66. BK 184 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, taigi būtinasis jos požymis yra turtinės žalos padarymas. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su nuteistųjų gynėjų apeliacinių skundų argumentais, kad nuteistųjų veiksmais jokia žala VšĮ „N.“ nebuvo padaryta. Nagrinėjamu atveju O. K. neteisėtai labai didelės vertės įstaigos turtą – pinigines lėšas perdavė M. I. ir A. K. atstovaujamoms bendrovėms, tačiau VšĮ „N.“ dėl bendrovėms „O.“ ir „R.“ pervestos didesnės sumos nei buvo sumokėti atlyginimai darbuotojams ir sportininkams, negavo jokio ekonomiškai lygiaverčio ekvivalento (naudos) ir dėl to sumažėjo šios įstaigos turto piniginė vertė. Taigi, nuteistojo O. K., padedant M. I. ir A. K., išvaistytos sumos yra pripažįstamos VšĮ „N.“ patirta turtine žala.

67. Pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodoma ir apeliaciniuose skunduose, sudarant sutartis dėl tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, tačiau jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Be to, vertinant formaliai, didelės dalies turtinio pobūdžio nusikaltimų atveju nukentėjusysis gali savo interesus apginti civilinio proceso tvarka, tačiau tai kaltininko nusikalstamos veikos savaime nepadaro mažiau pavojinga ir nešalina jo baudžiamosios atsakomybės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad turto iššvaistymo požymių buvimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-518/2014, Nr.2K-302-489/2017, Nr. 2K- 7-648/2019, Nr. 2K-149-303/2019). Tokie atvejai taip pat vertinami kaip peržengiantys civilinių teisinių santykių ribas. Nagrinėjamos bylos kaltinime nurodytos aplinkybės, kurios teismo pripažintos nustatytomis remiantis bylos įrodymais atitinka turto išvaistymo požymius ir iš to kilusios pasekmės peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Šiuo atveju susiklostę santykiai nelaikytini civiliniais teisiniais santykiais, nes jie peraugo į baudžiamuosius. Šiame kontekste pažymėtina, kad civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o tyčios turėjimas sandorio metu nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-719/2018, Nr. 2K-139-719/2022). Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistųjų tyčia, be kita ko, buvo nukreipta į nuteistajam O. K. patikėto VšĮ „N.“ iššvaistymą, panaudojant netikrus dokumentus, o ne siekiant iš civilinių teisinių santykių kylančių padarinių – paslaugų suteikimo. Esant aptartoms aplinkybėms, byloje susiklosčiusius teisinius santykius vertinti kaip civilinius nėra pagrindo, nes turto perleidimas kitiems asmenims netikrų dokumentų pagrindu nepatenka į civilinių teisinių santykių ribas tiek dėl pasirinkto veikimo būdo, tiek dėl apsunkintos galimybės kreditoriui tokį turtą atgauti naudojant civilinės teisės priemones, kadangi formaliai (pagal esančius dokumentus) sandoris ir piniginės perlaidos preziumuojamos teisėtais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal nustatytas aplinkybes, veikos, susijusios su svetimo turto iššvaistymu, negali būti vertinamos kaip nepavojingos ir neužtraukiančios baudžiamosios atsakomybės. Šioje byloje baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

69. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų (tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų) padarymo atsiranda padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, Nr. 2K-123-1073/2020). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-414-693/2016, Nr. 2K-245-303/2017, Nr. 2K-33-303/2017, Nr. 2K-139-628/2019). Tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas, kuris specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gautus duomenis vertina teisės požiūriu visų bylos duomenų kontekste (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017). Taigi galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, Nr. 2K-322-1073/2019).

70. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad O. K. byloje nagrinėjamu laikotarpiu buvo VšĮ „N.“ krepšinio klubo direktorius. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jis, siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, padedant M. I., bendrovės O.“ faktiniam vadovui, ir A. K., bendrovės „R.“ vadovui, veikdamas per apskaitą tvarkiusius UAB „E.“ darbuotojus, kurie nesuvokė jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pateikė dokumentus, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės, ir nepateikė duomenų apie realiai įvykusias ūkines finansines operacijas, todėl UAB „E.“ darbuotojai į VšĮ „N.“ buhalterinę apskaitą įtraukė 39 sąskaitas faktūras, išrašytas bendrovių „O.“ ir „R.“ vardu, kuriose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys) neatitinka tikrovės. Todėl VšĮ „N.“ laikotarpiu nuo 2013-01-17 iki 2014-11-25, laikotarpiu nuo 2015-09-18 iki 2016-12-27 apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 190 atvejais iš viso 993 844,67 Eur į apskaitą neįtraukto atlygio už sportinę veiklą ir darbo užmokesčio išmokėjimo. Byloje pateikta specialisto išvada, kurios teisingumas apeliaciniuose skunduose be kita ko nėra ginčijamas, nustatyta, kad atlikus VšĮ „N.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, nustatyta, jeigu bendrovės „O.“ ir „R.“ laikotarpiu nuo 2013-01-17 iki 2014-11-25, laikotarpiu nuo 2015-09-18 iki 2016-12-27 190 atvejų iš viso 981 969,77 Eur pervedė VšĮ „N.“ krepšinio klubo sportininkams, darbuotojams kaip atlygį pagal sportines veiklos sutartis, darbo sutartis, VšĮ „N.“ apskaitos dokumentais nepagrindė, į apskaitą neįtraukė ir apskaitos registruose neužregistravo 32 sportininkams, darbuotojams priskaičiuoto atlygio, darbo užmokesčio 190 atvejais, iš viso 1 159 013,70 Eur, ir nuo neįtraukto į apskaitą atlygio neapskaičiavo iš viso 226 817,85 Eur mokesčių ir įmokų, iš jų: 161 518,19 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 65 299,66 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies, 12 str. 1 dalies, 13 str. 1 dalies 4 punkto pažeidimų laikotarpiu nuo 2012-08-15 iki 2014-12-31, laikotarpiu nuo 2015-09-15 iki 2016-12-27 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

71. Apgaulingos apskaitos tvarkymas, kartu padarant ir dokumentų klastojimą buvo atliktas siekiant išvengti mokesčių valstybei. Sudarydami byloje nagrinėjamas sutartis, pagal kurias jokios paslaugos nebuvo suteiktos, kaltinamieji, patys taip pat būdami bendrovių vadovai (M. I. įvardijamas kaip faktinis vadovas) akivaizdu, žinojo, kad dėl to nebus galima bent iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Dėl bendrininkavimo instituto taikymo

72. Sutiktina su apeliacinių skundų argumentai, kad baudžiamojoje byloje tiesioginių įrodymų dėl O. K. ir M. I. bei tarp O. K. ir A. K. susitarimo padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 3 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, nėra. Tačiau byloje pirmiau aptartais įrodymais nustatytos aplinkybės dėl sutarčių pasirašymo, jų abipusio (ne)vykdymo, sutarčių (ne)reikalingumo, rodo buvusį ne tik tarpusavio susitarimą, bet ir pastarųjų sutikimą bei norą taip veikti. Kiekvieno nuteistųjų veiksmai patvirtina supratimą ir žinojimą, jog su VšĮ „N.“ ir atskirais žaidėjais sudarytomis sutartimis buvo siekiama ne sutartyse numatytų susitarimų vykdymo. M. I. ir A. K., priimdami iš VšĮ „N.“ atliktus apmokėjimus, sumokėtus pagal suklastotas sąskaitas faktūras, iš tikrųjų skirtus sumokėti krepšininkams jų darbo užmokestį, dalį lėšų, kurie nebuvo skirti šiems darbo užmokesčiams, padėjo O. K. išvaistyti, nes patys jie (jų vadovaujamos įmonės) realiai neatliko jokių savo prievolių pagal sutartį, o jų įmonės buvo panaudotos tik tenkinant nusikalstamą sumanymą – iššvaistyti VšĮ „N.“ lėšas.

73. Byloje nustatytą bei nuteistųjų naudotą nusikalstamą schemą bei nuteistųjų susitarimą pasirašytų sutarčių pagrindu veikti bendrai, darant nusikalstamas veikas, o ne teikti / gauti šiose sutartyse numatytas paslaugas patvirtina ir liudytojo S. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 107–110), kurių teisingumą liudytojas patvirtino pirmosios instancijos teisme. Liudytojas parodė, kad jam žaidžiant krepšinio klube „N.“ jis dalį atlyginimo gavo iš „R.“. Vėliau jam O. K. davė pasirašyti kitą sutartį, kur vietoje VšĮ „N.“ buvo nurodytas kitas krepšinio klubas, t. y., „L.“ ir jam žaidžiant šiame klube jis taip pat gavo atlygį per „R.“ jam jau žaidžiant krepšinio klube „L.“. Šie liudytojo parodymai apie gautą atlyginimą už žaidimą krepšinio klube „L.“ įvertinti ir specialistės, teikiant papildomus atsakymus dėl specialisto išvados dėl VšĮ „N.“ ūkinės finansinės veiklos (t. 29, b. l. 109–117) ir už žaidimą krepšinio klube „L.“ per bendrovę „R.“ S. G. gautos piniginės lėšos skundžiamame nuosprendyje įvertintos ne kaip žaidėjo gautas atlygis per užsienio bendrovę, o nurodytos prie iššvaistytų VšĮ „N.“ lėšų. Taigi, vertinant šiuos parodymus atsiskleidžia visų trijų nuteistųjų šioje byloje bendras suvokimas ir žinojimas apie nusikalstamą schemą, įvertinant M. I. sąsajas su krepšinio klubu „L.“ (bei jo nuteisimą Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalį), O. K. veiksmus duodant pasirašyti sutartį ir dėl „L.“ klubo, kuris niekaip nesusijęs su VšĮ „N.“, tačiau susijęs su M. I., bei A. K. vadovaujamos bendrovės R.“ sutartis, pagal kurias, kaip jau aprašyta šiame nuosprendyje, jokios realios paslaugos nebuvo teikiamos. To pakanka konstatuoti, kad kiekvienas iš nuteistųjų puikiai suvokė ne tik savo vaidmenį, ir bendrą tikslą, ir norėjo taip veikti.

74. Tiek skundžiamame nuosprendyje išdėstytas, tiek šiame procesiniame sprendime teisėjų kolegijos aptartas įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo išvadai, kad faktinės aplinkybės, susijusios su aptariamomis nuteistiesiems inkriminuotomis veikomis, byloje buvo nustatytos neteisingai. Visi pirmiau išdėstyti bylos duomenys pagrįstai buvo pripažinti įrodymais, sudarę tarpusavyje vieningą įrodomąją logišką grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir leidusią daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų. Teigti, kad kaltės klausimai buvo išspręsti netinkamai, nėra jokio pagrindo. Ištirti įrodymai ir jais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ne tik nuteistųjų suvokimą, norą veikti kartu neteisėtai, bet ir atskleidžia tyčios turinį. Nuo pat sumanymo pradžios sąmoningai ir sistemingai visi nuteistieji nukreipė savo pastangas tam, kad atsirastų nusikalstami padariniai, visų veiksmai sudarė sąlygas nusikalstamiems tikslams pasiekti, todėl tarp jų bendrų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kiekvieno iš jų dalyvavimas padarant aptariamas nusikalstamas veikas atskleistas byloje ištirtų įrodymų pagrindu surinktų duomenų visuma, įvertinus nuteistųjų veiksmus, santykį. Nusikalstamų veikų įrodinėtinos aplinkybės tinkamai nustatytos vienas kita papildančiais pakankamais įrodymais, todėl šioje dalyje pagrindas naikinti nuosprendį, apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, nėra nustatytas. Dėl nuteistųjų veiksmų, kuriais jie siekė atitinkamų padarinių kilimo, baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai. Aptartų įrodymų visuma įrodyta, kad kiekvienas jų buvo nusikalstamos veikos dalyvis, be kurių vaidmens (įtakos) tokia veika nebūtų buvus padaryta.

75. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad asmenų bendrininkavimas gali ir neatitikti nė vienos iš baudžiamajame įstatyme numatytų bendrininkavimo formų. Taigi, nėra būtina, kad visais atvejais būtų nustatyta bendrininkų grupė. Bendrininkavimas konstatuojamas ir tais atvejais, kai vienas yra vykdytojas, o kitas – padėjėjas ir pan. Tokiais atvejais konstatuojamoje dalyje nurodoma, kad asmenys veiką padarė, veikdami kartu, bendrai. Pirmosios instancijos teismas nepripažino kad šioje veikoje egzistuoja baudžiamajame įstatyme įtvirtinta bendrininkavimo forma – bendrininkų grupė, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ją egzistavus, tačiau išanalizavo, kodėl galima konstatuoti nuteistųjų veiksmų, darant nusikalstamas veikas, bendrumą. Nors nuteistųjų O. K. veiksmai, šiam veikiant kaip vykdytojui, o M. I. ir A. K. veikiant kaip padėjėjams, neatitinka BK 25 straipsnyje numatytos bendrininkavimo formos, tačiau nustačius bendrus bendrininkų veiksmus, susitarimą veikti bendrai, tyčią, tai nepaneigia bendrininkavimo instituto taikymo šiems bendrininkams. Kaip jau minėta, be kiekvieno iš jų veiksmų tokia veika nebūtų buvus padaryta.

Dėl BK 300 straipsnio 3 dalies taikymo

76. Pagal BK 300 straipsnį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė už tikro dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelė žala. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisinių pasekmių, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą fakto – būtina atskleisti kaltės turinį, nustatant kaltininko psichinį santykį tiek su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2010, Nr. 2K-7-251/2013, Nr. 2K-7-47-895/2016).

77. Skundžiamu nuosprendžiu O. K., M. I. ir A. K. pripažinti kaltais pagal BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad pagamino kaltinime nurodytus netikrus dokumentus (sutartis) ir juos panaudojo, pateikdamas netikras sutartis VšĮ ,,N.” buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „E.”. Panaudojus šias netikras sutartis O. K. išmokėjo sportininkams ir darbuotojams neįtraukto į apskaitą atlygio už sportinę veiklą darbo užmokestį ir iššvaistė VšĮ „N.“ priklausančios pinigines lėšos, tuo padarant VšĮ „N.“ didelę žalą. Taigi, minėtų netikrų dokumentų klastojimas, kartu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, šioje byloje buvo priemonė, sudariusi galimybę O. K., padedant M. I. ir A. K., kaltinime nurodytam tikslui – iššvaistyti VšĮ „N.“ lėšas bei išmokėti darbuotojams ir sportininkams neapskaitytą darbo užmokestį.

78. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad O. K., padedant M. I., panaudodamas netikrus dokumentus, iššvaistė 378 533,92 Eur vertės svetimą turtą bei šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad O. K., padedant A. K., iššvaistė 97 852,01 Eur vertės svetimą turtą. Taip pat byloje nustatyta ir tai, kad panaudojus netikrus dokumentus, per užsienio bendrove VšĮ „N.“ darbuotojams buvo išmokėtas darbo užmokestis, nesumokant mokesčių valstybinėms institucijoms, taip padarant 166 139,25 Eur žalą Valstybinei mokesčių inspekcijai bei 65 941,24 Eur žalą Valstybinio socialinio draudimo fondui. Taigi, šiuo nuosprendžiu net ir sumažinus iššvaistytos sumos dydį iki minėto 97 852,01 dydžio, akivaizdu, kad padaryta žala abiem atvejais viršija 400 MGL dydžio sumą, numatytą BK 190 straipsnyje.

79. O. K., M. I. ir A. K. veiksmai: dokumentų – teisės į atvaizdą naudojimo sutarčių, kuriose įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. netikrų sutarčių pagaminimas ir šių pagamintų netikrų sutarčių panaudojimas, pateikiant juos įtraukti į VšĮ ,,N.“ buhalterinę apskaitą, kas nulėmė labai didelės vertės turto iššvaistymą bei neteisingų duomenų apie turtą pateikimą padarant žalą VšĮ „N.“ ir valstybinėms institucijoms, atitinka BK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimo sudėtį. Tos aplinkybės, kad pagal byloje pateiktą kaltinimą, sutartys, sudarytos žaidėjų vardu su bendrove „R.“ nuteistiesiems A. K. ir O. K. nebuvo inkriminuotos, nerodo, kad sutartys, sudarytos tarp VšĮ „N.“ ir „O.“ bei „R.“ taip pat yra nesuklastotos. Kaltinimai buvo pateikti tik šioje apimtyje, o pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas kaltinimo ribų šias aplinkybes kruopščiai ištyrė ir išdėstė savo išvadas nuosprendyje. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl kitų sutarčių neįvertinimo ir neinkriminavimo kaip suklastotų, neturi įtakos priimto nuosprendžio teisėtumui, ir nesudaro pagrindo jo naikinti.

Dėl BK 220 straipsnio 1 dalies taikymo

80. Skundžiamu nuosprendžiu O. K. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (Nr. XII-1871 redakcija galiojusi iki 2017-11-28) už tai, kad siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie VšĮ „N.“ turtą ir teikė neteisingus duomenis apie VšĮ „N.“ turtą Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tuo padarydamas 166 139,25 Eur dydžio nuostolį Valstybės biudžetui ir 12 287,69 Eur dydžio nuostolį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

81. Nesutikdamas su O. K. nuteisimu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, jo gynėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą iš esmės tik dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio prieštaringumo. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šioje nuosprendžio dalyje nustatė, kad O. K., būdamas VšĮ „N.“ direktoriumi, siekė mokėti mažesnius mokesčius, todėl ir sudarė sutartis dėl įvaizdžio teisių su bendrovėmis „O.“ ir „R.“. Tuo tarpu pripažindamas O. K. kaltu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VšĮ „N.“ jokių sportininkų įvaizdžio teisių nepirko, todėl pervesti pinigų bendrovėms „O.“ bei „R.“ neturėjo jokio pagrindo. Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad paslaugų pirkimo nebuvo, o sudarytos rašytinės sutartys su bendrovėmis „O.“ ir „R.“ dėl įvaizdžio teisių yra neteisėtos, neturėjo pagrindo O. K. pripažinti kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliaciniame skunde nurodytas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, kvalifikuotų pagal BK 184 straipsnio 3 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį, traktavimas nėra pagrįstas.

82. Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos) O. K. pripažintas kaltu už tai, kad nepagrįstai pervedęs bendrovėms „O.“ ir „R.“ didesnę dalį pinigų nei darbuotojams ir sportininkams buvo išmokėtas atlygis, iššvaistė (padedant M. I. ir A. K.) labai didelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas VšĮ „N.“ žalą. Pirmosios instancijos teismas šioje nuosprendžio dalyje konstatavo, kad O. K. nusikalstami veiksmai, iššvaistant VšĮ „N.“ pinigus, pasireiškė tuo, kad jis suklastotų sutarčių pagrindu pervedė pinigines sumas bendrovėms „O.“ ir „R.“. Dalis pervestų pinigų buvo panaudoti VšĮ „N.“ reikmėms, t. y., sumokant jos darbuotojams ir sportininkams atlygį, kita dalis minėtoms bendrovėms pervestų pinigų buvo iššvaistyta, nes realiai pagal sudarytas sutartis jokios paslaugos suteiktos nebuvo ir apmokėjimas bendrovėms buvo atliktas fiktyvių sutarčių pagrindu, tik imituojant paslaugų pirkimą. Ta aplinkybė, kad šio sutartys buvo suklastotos (netikros), nereiškia, kad jos neegzistavo klubo apyvartoje ir nebuvo panaudotos. Būtent šių sudarytų fiktyvių sutarčių pagrindu VšĮ „N.“ darbuotojams ir žaidėjams buvo mokama dalis darbo užmokesčio per bendroves „O.“ ir „R.“. Tačiau šių per minėtas bendroves išmokėtų darbo užmokesčio sumų, taip siekiant išvengti mokesčių, apskaitos dokumentais O. K., kaip VšĮ „N.“ direktorius, nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė. Buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB „E.“, neturėdama šių duomenų, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą bei pateikė juos Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat pranešimuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir įmokų sumas bei teikė šiuos duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. O. K., kaip VšĮ ,,N.“ direktorius, buvo atsakingas už tinkamą įstaigos mokesčių deklaravimą, kitų teisingų duomenų teikimą, todėl privalėjo užtikrinti, kad mokesčių inspekcijai bei Socialinio draudimo fondo valdybai būtų pateikiamos teisingos įstaigos finansinę padėtį atspindinčios deklaracijos bei pranešimai.

83. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu O. K. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pagrįstai pripažintas kaltu, o jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią iki 2017-11-28, ir nuosprendžio prieštaringumo šiuo aspektu konstatuoti nėra pagrindo.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo ir BK 216 straipsnio 1 dalies taikymo

85. BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno alternatyvaus veiksmo atlikimo (atlikus finansinę operaciją, sandorį ir pan.) siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar turtą. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus suponuoja būtinumą nustatyti: 1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę (tokia kilmė negali būti preziumuojama; aplinkybė, jog kaltininkas, įteisindamas pinigus ar turtą, turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-330/2011); 2) bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legalią apyvartą (finansinę operaciją, kitokį sandorį, naudojimą ūkinėje, komercinėje veikloje, melagingą nurodymą, kad tai gauta iš teisėtos veiklos). Kita vertus, kaip nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas, pavyzdžiui, vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, pavyzdžiui, kad toks turtas buvo parduotas, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veiką pagal šį BK straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135/2012), nenustačius ir byloje nesant įrodytiems visiems būtiniesiems šios nusikalstamos veikos sudėties požymiams (t. y. iš nusikalstamos veikos gauto turto, pinigų kilmės, taip pat subjektyviųjų – kaltės, tikslo).

86. Kalbant apie subjektyviuosius požymius, pažymėtina, kad nagrinėjama nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). Kaltininkas, atlikdamas minėtus alternatyvius veiksmus, suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, žino, kad tie pinigai, jų dalis ar turtas gauti nusikalstamu būdu, ir siekia taip veikti. BK 216 straipsnio formuluotė „siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą“ reiškia, kad šios nusikalstamos veikos sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra ir tikslas. Tokios veiklos pagrindinis tikslas – įteisinti savo ar kito asmens nelegaliai įgytus pinigus ar turtą. Iš esmės toks tikslas pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (2008 m. sausio 24 d. įstatymo redakcija, nagrinėjamų veikų padarymo metu) 2 straipsnio 14 dalį (kai pakeičiama turto teisinė padėtis arba turtas perduodamas, žinant, kad jis yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti bet kokiam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių; kai turto tikrasis pobūdis, tikroji kilmė, šaltinis, vieta, disponavimas, judėjimas, nuosavybės teisės arba su nuosavybe susijusios teisės nuslepiamos arba užmaskuojamos, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje; kai turto įgijimo, valdymo ar naudojimo, įgijimo (perdavimo) metu žinoma, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje; esant rengimuisi, pasikėsinimui padaryti, bendrininkaujant darant bet kurią pirmiau nurodytą veiką) pripažįstamas pinigų plovimu.

87. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas M. I. dėl kaltinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, tokį sprendimą ir motyvavo tuo, kad šioje byloje nebuvo nustatytas nusikalstamos veikos tikslas – siekis nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekis padėti nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pinigų pervedimas iš vienos banko sąskaitos į kitas banko sąskaitas buvo pasirinktas, ne siekiant įteisinti nusikalstamu būdu gautus pinigus, bet juos užvaldyti, nes kitaip realiai užvaldyti nusikalstamu būdu gautų piniginių lėšų nebuvo galima. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka. Šios išvados padarytos neįvertinus visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, t. y., liudytojo N. S. parodymų, bendrovių, kurioms piniginės lėšos iš „O.“ bankinės sąskaitos buvo pervestos, vykdomos veiklos, iš Estijos Respublikos, įvykdžius prašymą pagal Europos tyrimo orderį, gautų duomenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyto tikslo – siekio įteisinti nusikalstamu būdu gautą turtą.

88. Nagrinėjamoje byloje nusikalstama pinigų kilmė yra nustatyta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. I. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį už tai, kad padėjo O. K. iššvaistyti VšĮ „N.“ pinigines lėšas, ir šis nusikaltimas pasireiškė tuo, kad pinigai pagal fiktyvių sutarčių pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras buvo pervedami bendrovei „O.“, kurios faktinis vadovas buvo M. I.. Iš dalies šių „O.“ pervestų pinigų buvo sumokamas darbo užmokestis VšĮ „N.“ krepšinio žaidėjams bei darbuotojams, taip pinigus panaudojant VšĮ „N.“ reikmėms, kita dalis (iš viso 378 533,92 Eur) O. K. buvo iššvaistyta, padedant M. I..

89. Taip pat byloje nustatyta, to neginčija ir nuteistasis M. I., kad laikotarpiu nuo 2012-09-17 iki 2014-05-06 per 11 kartų M. I. pervedė 288 000 JAV dolerių į „N.“ bankinę sąskaitą; 2014-08-12 M. I. pervedė 30 000 JAV dolerių į įmonės „W.“ bankinę sąskaitą; taip pat laikotarpiu nuo 2014-08-25 iki 2014-09-29 per 4 kartus M. I. pervedė 92 000 JAV dolerių į N. S. bankinę sąskaitą.

91. Liudytojas N. S. nei ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 119, 120–123), nei pirmosios instancijos teisme taip pat negalėjo tiksliai įvardinti, už kokias suteiktas paslaugas bendrovė „O.“ atsiskaitė su bendrovėmis „N.“ ir „W.“, teigė, kad tai buvo atlikta už paslaugas, prekes ir reklamą, taip pat už suteiktas juridines paslaugas. Taip pat liudytojas parodė, kad M. I., kaip fizinis asmuo, su kuriuo bendravo retai, grąžino jam suteiktą paskolą. Paklaustas apie bendrovių „N.“ ir „W.“ veiklą, liudytojas taip pat tik abstrakčiai parodė, kad bendrovių veikla buvo plati – prekyba ir paslaugos, o paprašytas įvardinti konkrečiau teigė, kad bendrovė „N.“ vertėsi automobilių prekyba, maisto produktų prekyba, subsidijavimu, mėsos produktų prekyba; bendrovė „W.“ vykdė prekybą automobiliais, metalo laužu, teikė teisines paslaugas (t. 43, b. l. 122–123).

92. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistojo M. I. ir liudytojo N. S. parodymai yra nepagrįsti, prieštaringi, jų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, ir tai leidžia spręsti, kad šiomis finansinėmis operacijomis M. I. turėjo tikslą įteisinti nusikalstamu būdu (iššvaistant VšĮ „N.“) bendrovėje „O.“ gautas pinigines lėšas.

93. Estijos Respublika, įvykdžius prašymą pagal Europos tyrimo orderį, pateikė medžiagą, kurioje nurodyta, kad bendrovė „W.“ 2012–2013 metų laikotarpiu vertėsi kitų motorinių transporto priemonių prekyba, duomenų apie jos veiklos sritį 2014–2015 metų laikotarpiu nėra, bendrovėje 2012–2015 metais registruotų darbuotojų nebuvo, bendrovė nėra pateikusi nė vienos pelno ir socialinio mokesčio deklaracijos (t. 45, b. l. 136–142), todėl akivaizdu, kad ir pervedimai šiai bendrovei nebuvo atsiskaitymas už teisines paslaugas ar sportinę atributiką. Liudytojo N. S. nurodytas bendrovės „N.“ veiklos pobūdis (automobilių prekyba, maisto produktų prekyba, subsidijavimu, mėsos produktų prekyba) taip pat niekaip nesusijęs nei su nuteistojo M. I. nurodytomis įsigytomis paslaugomis iš šios bendrovės, nei su dalyje bankinių pavedimų nurodyta mokėjimų paskirtimi (konsultacija, įvaizdžio teisės ir panašiai). Nepagrįstas ir nuteistojo bei liudytojo paaiškinimas dėl M. I. suteiktos paskolos, kurios suteikimą pagrindžiančių duomenų byloje nėra, o M. I. parodymai dėl šių aplinkybių yra prieštaringi – teigęs, kad su bendrove „O.“ jis iš esmės niekaip nesusijęs, paaiškino, kad iš šios bendrovės bankiniais pavedimais grąžino N. S. jam suteiktą paskolą.

94. Nustačius tokias aplinkybes, nekelia abejonių, kad atliktomis finansinėmis operacijomis nusikalstamu būdu gauti pinigai buvo legalizuojami, siekiant įteisinti nusikalstamu būdu įgytas lėšas, o M. I. tai suvokė ir to siekė, juolab, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog dalis pinigų, pervestų bendrovei „N.“, vėl buvo grąžinama į „O.“ sąskaitą. Iš 2020-01-24 apžiūros protokolo nustatyta, kad minėtai bendrovei iš „O.“ bankinės sąskaitos per tris kartus pervesta iš viso 67 980 JAV dolerių, pavedimo paskirtyje nurodant „kitas mokėjimas“ („other payment“).

95. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko nustatytomis šias faktines aplinkybes:

„M. I., būdamas Jungtinių Amerikos Valstijų įmonės „O.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), faktiniu vadovu, žinodamas, kad į „O.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Bank of America“, yra pervedamos piniginės lėšos, kurios įgytos nusikalstamu (iššvaistymo) būdu iš VšĮ „N.“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, suklastotų 2012-09-01, 2013-09-01, 2014-08-01 sutarčių dėl žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo licencijos ir teisių pardavimo pagrindu ir siekdamas šias VšĮ „N.“ pinigines lėšas įteisinti, naudojo jas „O.“ ūkinėje komercinėje veikloje ir su šiomis piniginėmis lėšomis atliko finansines operacijas.

Laikotarpiu nuo 2012-09-17 iki 2014-05-06 11 atvejų pervedė iš viso 288 000 JAV dolerių į įmonės „N.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Londonas, Didžioji Britanija, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Tallin buissines bank“ Estijos Respublikoje:

- 2012-09-25 pervedė 20 000 JAV dolerių (53 352 Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Konsultacija“,

- 2012-10-15 pervedė 55 000 JAV dolerių (146 756,50 Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Įvaizdžio teisės“,

- 2013-07-19 pervedė 30 000 JAV dolerių (79 062? Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Susitarimas įvaizdžio teisės“,?????????????????????????????????????????????????????????

- 2013-08-08 pervedė 17 000 JAV dolerių (44 143,9?0 Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Įvaizdžio susitarimas“,?????????????????????????????????????????????????????????

- 2013-10-16 nenurodant pavedimo paskirties pervedė 10 000 JAV dolerių (25 452? Lt),?????????????????????????????????????????????????????????

- 2013-10-23 nenurodant pavedimo paskirties pervedė 17 000 JAV dolerių (42 925? Lt),?????????????????????????????????????????????????????????

- 2013-10-25 nenurodant pavedimo paskirties pervedė 17 000 JAV dolerių (42 501,7?0 Lt),?????????????????????????????????????????????????????????

- 2013-10-28 nenurodant pavedimo paskirties pervedė 40 000 JAV dolerių (100 024? Lt),?????????????????????????????????????????????????????????

- 2014-01-30 pervedė 22 000 JAV dolerių (55 600,6?0 Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Už įvaizdžio teises“,?????????????????????????????????????????????????????????

- 2014-05-06 pervedė 40 000 JAV dolerių (99 532? Lt) pavedimo paskirtyje nurodant „Už įvaizdžio kontraktą“.???????????

Taip pat 2014-08-12 vienu atveju 30 000 JAV dolerių (77 349? Lt) pervedė į įmonės „W.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Talinas, Estijos Respublika, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Tallin buissines bank“, Estijos Respublikoje, pavedimo paskirtyje nurodant „Tarpininkavimo sąskaita“.???????????

Laikotarpiu 2014-08-25 iki 2014-09-29 4 atvejais pervedė iš viso 92 000 JAV dolerių N. S. į tyrimo metu nenustatytą sąskaitą nenustatytame banke, pavedimo paskirtyje matant tik operacijos numerius ir pavedimo paskirtį:

- 2014-08-25 pervedė 20 000 JAV dolerių (51 954? Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos grąžinimas“,?????????????????????????????????????????????????????????

- 2014-08-29 pervedė 21 000 JAV dolerių (54 910,8?0 Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos grąžinimas“,?????????????????????????????????????????????????????????

- 2014-09-23 pervedė 30 000 JAV dolerių (80 520? Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos grąžinimas“,?????????????????????????????????????????????????????????

- 2014-09-29 pervedė 21 000 JAV dolerių (56 912,1?0 Lt) pavedimo paskirtyje nurodydamas „Paskolos grąžinimas“.?????????????????????????????????????????????????????????

Tokiu būdu M. I. siekdamas įteisinti iš VšĮ „N.“ nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas – 410 000 JAV dolerių (1 063 921,6?0 Lt) arba 308 132,99 Eur – naudojo jas „O.“ ūkinėje, komercinėje veikloje ir su šiomis piniginėmis lėšomis atliko finansines operacijas“.?????????“??????????

Dėl civilinių ieškinių

96. Nagrinėjamoje byloje 2020-02-19 Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė 166 139,25 Eur civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltų asmenų žalos atlyginimą, atsakovais nurodydama O. K. ir VšĮ „N. (t. 38, b. l. 98–105).

97. Taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė 67 217,88 Eur civilinį ieškinį, prašydama priteisti subsidiariai iš O. K. ir VšĮ „N.“ žalos atlyginimą (t. 38, b. l. 126–133). Vėliau buvo gautas patikslintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys, kurio suma 65 941,24 Eur (t. 38, b. l. 160–168).

98. Taip pat 2020-04-27 VšĮ „N.“ byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama solidariai iš O. K. ir M. I. priteisti 378 533,92 Eur žalos atlyginimą bei solidariai iš O. K. ir A. K. priteisti 92 852,01 Eur žalos atlyginimą.

99. Skundžiamu nuosprendžiu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys patenkintas ir iš VšĮ „N.“ priteistas 166 139,25 Eur žalos atlyginimas; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys patenkintas ir iš VšĮ „N.“ priteistas 65 941,24 Eur žalos atlyginimas; VšĮ „N.“ civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš O. K. ir M. I. priteistas 378 533,92 Eur žalos atlyginimas bei solidariai iš O. K. ir A. K. priteistas 92 852,01 Eur žalos atlyginimas.

100. Nuteistųjų gynėjų apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu visiškai tenkinti VšĮ „N.“ civilinį ieškinį motyvuodami tuo, jog nuteistieji nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiame procesiniame sprendime jau pasisakė dėl nuteistųjų kaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl atmeta kaip nepagrįstus šių apeliantų skundų argumentus, kad iš nuteistųjų negalėjo būti priteisti civiliniai ieškiniai, nes jie nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų.

101. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad O. K., padedant M. I. (veikiant pagal sutartis su „O.“) ir padedant A. K. (veikiant pagal sutartis su „R., OU“) iššvaistė O. K. patikėtą VšĮ „N.“ labai didelės vertės turtą. Taigi nuteistųjų nusikalstama veika VšĮ „N.“ buvo padaryta žala. Pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog pinigų suma, kuri buvo sumokėta kaip darbo užmokestis V. U., pervedant šiuos pinigus į jo tėvo L. U. bankinę sąskaitą, iššvaistyta nebuvo. Tačiau kaip matyti iš VšĮ „N.“ civilinio ieškinio, ši suma į padarytos žalos dydį taip pat nebuvo įtraukta (t. 39, b. l. 12–15). Todėl nėra pagrindo koreguoti priteistiną sumą. Atsižvelgiant į tai, kad turtinę žalą O. K. padarė bendrai su M. I. ir A. K. (dvi nusikalstamos veikos), šios sumos iš nuteistųjų pagrįstai priteistos solidariai.

102. Nesutinkant su šia nuosprendžio dalimi, nuteistojo O. K. gynėjas apeliaciniame skunde kelia ieškinio senaties klausimą, nurodydamas, kad VšĮ „N.“ valdyba visada žinojo apie sudarytas įvaizdžio teisių sutartis, atliktus mokėjimus, šiems sandoriams visada pritarė ir jų neginčijo. Bendrovei „R.“ paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2016-12-23, ir tai reiškia, kad VšĮ „N.“ šioje byloje tik 2020-04-22 pareikšdama civilinį ieškinį praleido numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

103. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal bendrąją taisyklę ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-89-689/2021). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-37-648/2023).

104. Kaip jau buvo minėta, byloje nenustatyta, jog VšĮ „N.“ valdybos nariai žinojo tikrąjį nuteistųjų nusikalstamą sumanymą, kad suklastotų sutarčių pagrindu bus daromos nusikalstamos veikos, siekiant išvengti mokesčių ar, juolab, iššvaistyti VšĮ „N.“ labai didelės vertės turtą. Byloje nustatyta, kad valdybos nariai buvo klaidingai informuoti, jog Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi mokestinį patikrinimą, nenustatė pažeidimų, susijusių su sudarytomis sutartimis su „O.“ ir „R.“. Todėl nėra jokio pagrindo sutarčių sudarymą sieti su senaties termino skaičiavimo pradžia.

105. Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį pradėtas 2017-10-04 pagal VšĮ „N.“ pareiškimą (t. 1, b. l. 2–195, t. 2, b. l. 1–195, t. 3, b. l. 1–149). VšĮ „N.“ byloje civilinį ieškinį pateikė 2020-04-27 (t. 39, b. l. 12–15), t. y., nepraleidęs trejų metų ieškinio senaties termino.

106. Taip pat atsakant į nuteistojo A. K. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, susijusius su VšĮ „N.“ dvigubu statusu baudžiamojoje byloje, pažymėtina, kad gali būti situacijų, kai toje pačioje byloje tas pats asmuo turi skirtingus statusus – jis yra tiek ieškovas, tiek atsakovas, tačiau tokia situacija nereiškia, kad tokie ieškiniai negali būti priimti, nes jie yra susiję su nagrinėjama baudžiamąja byla, ieškinių dalykas ir pagrindas nesutampa, taip pat skiriasi ir atsakovai. Be to, tiek įmonė turi teisę prašyti nuteistojo atlyginti žalą, atsiradusią nuteistajam padarius turtinio pobūdžio veikas, tiek valstybinė institucija turi teisę prašyti priteisti nesumokėtus mokesčius valstybei. Kasacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-134-511/2023 nurodė, kad net ir esant duomenų, jog neteisėtais nuteistojo veiksmais juridiniam asmeniui buvo padaryta žala, sprendžiant civilinio ieškinio dėl valstybei nesumokėtų mokesčių priteisimo klausimą, nėra pagrindo nukrypti nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, jog juridinio asmens vadovo atsakomybė, vykdant mokestines prievoles, yra subsidiarioji. Žalos, padarytos valstybei dėl nesumokėtų mokesčių, subjektas yra mokesčių mokėtojas, kuriam pagal įstatymą tenka prievolė mokėti valstybei atitinkamus mokesčius, šiuo atveju – įmonė, o įmonės vadovo atsakomybė, esant visumai teismų praktikoje išdėstytų sąlygų, gali būti tik subsidiarioji. Aplinkybė, kad nuteistojo veiksmais buvo padaryta žala įmonei, šiuo požiūriu nėra reikšminga. Taigi, byloje susidariusi situacija, kai dėl Valstybinei mokesčių inspekcijai nesumokėtų mokesčių bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl nesumokėtų įmokų atsakovas yra VšĮ „N.“, kuri šioje byloje taip pat yra ir civilinis ieškovas dėl žalos, atsiradusios nuteistųjų veiksmais, iššvaisčius įstaigos pinigines lėšas, yra galima, ir įstaigos dvigubas statusas baudžiamojoje byloje nereiškia, kad VšĮ „N.“ pareikštas civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas.

107. Taip pat nepagrįstas ir nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad civilinis ieškinys turi būti priteisiamas ne iš A. K., o iš bendrovės „R.“, nes byloje nustatyta, kad VšĮ „N.“ lėšos, siejamos su turtine žala, buvo pervedamos bendrovei „R.“, o ne A. K..

108. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina ir tai, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, dėl padarytos nusikalstamos veikos atsiradusią žalą privalo atlyginti tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu už tos nusikalstamos veikos padarymą kaltu pripažintas asmuo. Šiuo atveju VšĮ „N.“ žala atsirado, be kita ko, ir dėl A. K. asmeniškai padarytų nusikalstamų veiksmų, šiam padėjus iššvaistyti VšĮ „N.“ lėšas. Todėl ir teismų praktika, minėta šiame procesiniame sprendime, kuomet žala valstybei (mokesčių administratoriui) pirmiausiai priteisiama iš juridinio asmens, netaikytina. Įvertinus prievolės atsiradimo pagrindus ir žalos pobūdį (turtinė žala padaryta nusikaltimu juridiniam asmeniui, o ne valstybei), spręstina, kad teismas pagrįstai ją priteisė iš fizinio asmens – nuteistojo.

Dėl bausmių

109. Teisėjų kolegijai šiuo nuosprendžiu M. I. pripažinus kaltu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, spręstinas ir bausmės už šį nusikaltimą paskyrimo jam klausimas.

110. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

111. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

112. BK 216 straipsnio 1 dalies sankcijoje, galiojusioje nusikalstamos veikos padarymo metu, numatyta, kad asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

113. Padarytas nusikaltimas yra sunkus, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Nusikalstamos veikos padarymo metu M. I. teistas nebuvo, baustas administracine tvarka, dirba, turi šeimą. M. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstama veika, už kurios padarymą M. I. pripažįstamas kaltu, padaryta prieš 10 metų.

114. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą kartu su kitomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, už nusikaltimų, numatytų BK 216 straipsnio 1 dalyje, M. I. parenka bausmės rūšį – baudą, jos dydį atitinkamai nustatant mažesnį nei baudos, numatytos už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, galiojusi veikos padarymo laikotarpiu) vidurkis. Parinktas bausmės dydis užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą bei neprieštaraus teisingumo ir proporcingumo principams, t. y. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį M. I. skiriant 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą, atsižvelgus į veikos padarymo laikotarpį, taikomas MGL dydis, galiojęs veikos padarymo metu (BK 3 straipsnio 3 dalis).

115. Teisėjų kolegija, vertindama nuosprendžiu nuteistajam paskirtas bausmes pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, konstatuoja, kad keisti jas pagrindo nėra. M. I. gynėjo apeliaciniame skunde papildomi argumentai dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių nepateikti. Šiame kontekste pažymėtina, jog M. I. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtos sankcijose numatytos švelniausios bausmės rūšys – baudos, o pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmės rūšis – taip pat bauda. Paskirtos baudos yra mažesnės už atitinkamai galimų skirti baudų vidurkius, jos yra tinkamai individualizuotos.

116. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė subendrinama dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu M. I. paskirta subendrinta 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda, kuri paskirta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį 222 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą bausmę 500 MGL (18 830 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė bendrinama dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu, paskirta 400 MGL dydžio (20 000 Eur) bauda, prie nauju nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės 500 MGL dydžio (18 830 Eur) baudos pridedant dalį Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir M. I. skirtina galutinė bausmė – 700 MGL (33 830) Eur dydžio bauda.

117. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam O. K. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (sutartys su „O.“), 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį (sutartys su „R.“), 300 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės taip pat nėra aiškiai per griežtos, todėl švelninti paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo. Ir šiuo atveju už visas nusikalstamas veikas O. K. paskirtos švelniausios rūšies bausmės – baudos, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos) baudos bausmės paskirtos, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį. Skirdamas bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (padaryti keturi sunkūs, vienas apysunkis ir vienas nesunkus nusikaltimai; nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų; O. K. charakterizuojamas teigiamai), tinkamai įvertino laikotarpį praėjusį po nusikalstamų veikų padarymo. Nustatytų baudų dydžiai atitinka bausmės paskirtį, paskirtos bausmės yra proporcingos padarytiems nusikaltimams ir neprieštarauja teisingumo principui. Bausmių bendrinimo taisyklės nagrinėjamu atveju nėra pažeistos.

118. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį paskirta 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.

119. Nuteistojo A. K. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į A. K. inkriminuotų nusikatamų veikų pavojingumą ir jo asmenybę, visi bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskiriant straipsnių sankcijose numatytas minimalias bausmes – baudas, kurias subendrinus, bausmės dydis neviršytų 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudos. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. A. K. atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė realius padarinius – žalą, todėl paskyrus jo gynėjo prašomą galutinę subendrintą baudos dydį neviršijantį 150 MGL dydžio baudos, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, būtų sudarytas pernelyg švelnios bausmės įvaizdis bei nebaudžiamumo efektas. Pažymėtina, jog A. K. skundžiamu nuosprendžiu už visas padarytas nusikalstamas veikas paskirtos švelniausios rūšies bausmės – baudos, kurių dydžiai yra mažesni už baudų, numatytų BK 47 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktuose atitinkamai už apysunkius ir sunkius nusikaltimus, vidurkį. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, tiek ir paskirta galutinė subendrinta 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda yra teisinga, nėra aiškiai per griežta, tinkamai individualizuota, todėl jos švelninti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo švelninti A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo nuosprendžiu mažinama suma, kurią A. K. padėjo O. K. iššvaistyti. Kaip jau buvo minėta, už BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą A. K. paskirta 300 MGL dydžio bauda, ir šis dydis yra gerokai mažesnis už nuteistajam galimos paskirti baudos (nuo 1 MGL iki 1 500 MGL) vidurkį. Kaip nekartą yra pažymėjęs ir kasacinės instancijos teismas, teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per griežtos, bet ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016). Nagrinėjamu atveju A. K. už minėto nusikaltimo padarymą, net ir mažinant šio nusikaltimo apimtį, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 3 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria M. I. išteisintas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį:

M. I. pripažinti kaltu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2013-12-19 įstatymo Nr. XII-702 redakcija), ir paskirti jam bausmę – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą 300 MGL (11 298 Eur) baudą subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžiu M. I. paskirta subendrinta 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda, kuri paskirta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, ir paskirti subendrintą bausmę – 500 MGL (18 830 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu, paskirta 400 MGL dydžio (20 000 Eur) bauda, prie nauju nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės 500 MGL dydžio (18 830 Eur) baudos pridedant dalį Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti M. I. galutinę subendrintą bausmę – 700 MGL (33 830) Eur dydžio baudą.

Įpareigoti M. I. paskirtą baudą sumokėti per 24 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Išaiškinti nuteistajam M. I., kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

P. K. apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria O. K., pripažinto kaltu pagal BK 184 straipsnio 3 dalį, ir A. K., pripažinto kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 3 dalį, nustatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, ir pripažinti įrodytu, kad O. K. iššvaistė, o A. K. padėjo iššvaistyti labai didelės vertės svetimą turtą – 97 852,01 Eur.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodytomis pripažintas aplinkybes, jog L. U. 14 500 Eur suma buvo pervesta be jokio teisinio pagrindo, nurodant kad ši suma buvo pervesta kaip V. U. darbo užmokestis VšĮ „N.“.

Kitos Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistųjų O. K. gynėjo advokato Deivido Ivanausko ir nuteistojo M. I. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinius skundus atmesti.