- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-08
- Bylos Nr.
- e2-8022-1099/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03591-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (nors ieškovė ieškinyje atsakove nurodžiusi Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, tačiau iš ieškinio turinio ir jo priedų matyti, kad reikalavimas reiškiamas kelio valdytojai – šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybei, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracija šiuo atveju laikytina savivaldybės atstove byloje, todėl ši aplinkybė laikytina neesminiu netikslumu, kuris ištaisomas netaikant ieškinio trūkumų instituto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 4 dalis)) 177,89 Eur žalos atlyginimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad 2023 m. lapkričio 17 d. apie 7.20 val. ieškovė jai priklausančiu automobiliu VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavusi iš savo namų ir važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve, link miesto centro, kelio atkarpoje ties (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelyje esančią duobę. Ieškovės teigimu, įvažiavusi į duobę ji iš karto pajuto trauką į dešinę pusę, o sustojusi, pamatė, kad jos automobilio dešinės pusės priekinė padanga visiškai nuleista. Ieškovė aiškina, kad apie įvykį telefonu pranešė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Grinda“, pokalbio metu dispečerė paaiškino ieškovei, jog pranešimas apie įvykį ir kelyje esančią duobę yra registruotas ir policijai apie tą patį įvykį pakartotinai pranešti nereikia, taip pat dispečerė paaiškino, kad užtenka el. paštu pateikti UAB „Grinda“ informaciją ir nuotraukas iš įvykio vietos. Ieškovė teigia, kad įvykdė UAB „Grinda“ darbuotojos instrukcijas. Taip pat ieškovė nurodo, kad nuvykusi į automobilių dirbtuves, sužinojo, jog buvo nežymiai apgadintas priekinis dešinės pusės ratlankis, kuris reikalavo remonto, bei nepataisomai sugadinta priekinė dešinės pusės padanga. Ieškovė paaiškina, kad kadangi tokių padangų jau nėra prekyboje, nes jos nebegaminamos, ieškovei teko pirkti dvi naujas padangas.
3. Ieškovė paaiškina, kad po kelių dienų UAB „Grinda“ ją informavo, jog ginčo kelio ruožą prižiūri trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“. Pažymi, kad ji kreipėsi į trečiąjį asmenį, tačiau 2023 m. lapkričio 28 d. trečiasis asmuo raštu informavo ieškovę, jog šiuo atveju už ieškovei padarytą žalą atsakomybė kyla atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei kaip kelio savininkei. Ieškovės teigimu, 2024 m. sausio 11 d. ji gavo iš atsakovės atsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, o teismas nėra įvertinęs prašomų atlyginti nuostolių dydžio pagrįstumo, todėl atsakovė neturi pagrindo šių nuostolių atlyginti. Ieškovė paaiškina, kad dėl ginčo įvykio ji patyrė 177,89 Eur turtinę žalą, t. y. 97,90 Eur ieškovė sumokėjo už naujų priekinių padangų įsigijimą, o 79,99 Eur – už montavimo ir susijusius darbus. Ieškovė akcentuoja, kad ši suma jai nėra mažareikšmė, žala buvo padaryta dėl eismo saugumui grėsmę keliančio kelio defekto – tinkamai nepažymėtos duobės kelyje, todėl atsakovė turėtų atlyginti ieškovės patirtą žalą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašo pasiūlyti ieškovei pakeisti atsakovę byloje – atsakove traukiant ne Vilniaus miesto savivaldybę, o UAB „YIT Lietuva“; netenkinus pirmojo prašymo – ieškinį atmesti; netenkinus ir antrojo atsakovės prašymo, sumažinti ieškiniu prašomų priteisti nuostolių dydį.
5. Atsakovė nurodo, kad neginčija fakto, jog ji yra kelio ((duomenys neskelbtini) g.) savininkė; kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 5 straipsnio 2 dalį, savivaldybės funkcijoms priskirtos viešosios paslaugos gali būti teikiamos pagal sudarytas sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Atsakovė aiškina, kad atsakovė 2021 m. gruodžio 2 d. su UAB „YIT Lietuva“ sudarė sutartį Nr. A62-193/21 (toliau – sutartis) dėl Rytinės Vilniaus miesto dalies gatvių, į kurią patenka (duomenys neskelbtini) gatvė, pagal kurią gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkciją ir gatvių valdymą perdavė UAB „YIT Lietuva“ (tai yra įtvirtinta sutarties techninės specifikacijos 7.1.4 ir 7.1.5 punktuose).
6. Atsakovė pažymi, kad minėtos sutarties pagrindinis tikslas buvo perduoti Vilniaus miesto kelių dangos tvarkymo ir priežiūros darbus savo srities profesionalams, įgalinant juos turėti savo žinioje, t. y. suteikiant teisę daryti jiems ūkinį bei fizinį poveikį, atlikti savo nuožiūra kelių priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, todėl laikytina, kad būtent UAB „YIT Lietuva“ tapo daikto valdytoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. rangovė (UAB „YIT Lietuva“) prisiėmė pareigą veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir savo nuožiūra bei iniciatyva pašalinti kliūtis iš gatvių ir jų statinių, automobilių stovėjimo aikštelių, pravažiavimų, gatvėse atsiradus įgriuvoms ar įdubimams, nustatyti jų priežastis ir t. t.
7. Papildomai nurodo, kad sudaryta sutartis su UAB „YIT Lietuva“ įrodo, jog buvo tinkamai rūpintasi miesto gatvėmis. Be to, pasak atsakovės, siekdama įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą, ieškovė apsiribojo abstraktaus pobūdžio pastebėjimais, nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovės darbuotojų nerūpestingumas ir neatidumas organizuojant Vilniaus miesto gatvių priežiūrą. Anot atsakovės, ieškovė nepateikė jokių įvykio schemų, kuriose atsispindėtų automobilio važiavimo kryptis ir duobės vieta. Atsakovė teigia, kad iš ieškovės pateiktų nuotraukų nėra aiškus duobės gylis, taip pat nėra aišku ar ieškovės automobilis iš tikrųjų įvažiavo į nuotraukoje matomą duobę. Taip pat atsakovė akcentuoja, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės automobilio techninę būklę iki ginčo įvykio. Taip pat atsakovė nurodo, kad vertinant ieškovės automobiliui padarytą žalą nedalyvavo atsakovės atstovai, o po eismo įvykio ieškovė nekvietė policijos. Atsakovės nuomone, dėl šių priežasčių nėra ir jokio teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
8. Be to, atsakovė pažymi, kad iš bylos medžiagos nėra aišku kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis ir ar buvo laikomasi teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Anot atsakovės, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji nepažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET). Esant prastoms eismo sąlygoms ar nesant geram matomumui vairuotojas turėjo atidžiai stebėti eismo sąlygas kelyje bei imtis visų atsargumo priemonių kelyje, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo būti lemiamas veiksnys, sąlygojęs žalos atsiradimą. Anot atsakovės, byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotoja, veikdama tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl atsakovė mano, jog vairuotoja, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos.
9. Trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“ atsiliepime į ieškinį konkrečios pozicijos (sutikimo/nesutikimo) dėl ieškinio nenurodė.
10. Trečiasis asmuo teigia, kad jis ir atsakovė 2021 m. gruodžio 2 d. sudarė sutartį Nr. A62-193/21, pagal kurios nuostatas atsakovė pavedė, o trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus.
11. Trečiasis asmuo pažymi, kad vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, 6.266 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 4 straipsnio 3 dalimi, VSĮ 6 straipsnio 32 punktu, vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba, tačiau šiuo atveju atitinkamo tarybos sprendimo nebuvo. Taigi, anot trečiojo asmens, atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, valdymo teisė kitokiomis sutartimis (pvz., gatvių techninės priežiūros sutartimis) negali būti perduodama.
12. Trečiasis asmuo nurodo, kad ir kitose jau išnagrinėtose civilinėse bylose buvo konstatuota, jog trečiajam asmeniui nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, trečiasis asmuo pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Anot trečiojo asmens, teismai panašaus pobūdžio bylose padarė išvadą, jog atsakovė, kaip kelio savininkė, yra tinkama atsakovė ir remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi yra atsakinga už žalą, padarytą dėl kelio trūkumų.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2024 m. balandžio 8 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2024 m. balandžio 2 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/paaiškinimus/prašymus.
Šalies argumentai
14. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose ji akcentuoja savo turimą vairavimo stažą (20 metų), gerą automobilio techninę būklę, nurodo, kad įvykio metu ji vairavo itin atsakingai, nes vežė savo ir kaimynų nepilnamečius vaikus į mokyklą, taip pat nurodo, kad duobės kelyje objektyviai nebuvo galima pamatyti.
15. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nei per teismo nustatytą terminą, nei iki šio sprendimo priėmimo, papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
16. CPK 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija penkių tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 17 d. apie 7.20 val. ieškovė, vairuodama automobilį VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)g., Vilniuje, kelio atkarpoje ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), važiuojant link miesto centro pusės, įvažiavo į asfalto dangoje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta, paženklinta ar apšviesta. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės į bylą pateikti įrodymai – automobilio ir kelio duobės nuotraukos bei ieškovės 2023 m. lapkričio 17 d. pranešimas UAB „Grinda“ apie eismo įvykį.
18. Byloje pateikti įrodymai dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos 177,89 Eur sumai: 2023 m. lapkričio 21 d. personalinės įmonės (toliau – PĮ) „Vilmonta“ išrašyta PVM sąskaita faktūra už padangų montavimą, ratlankių lyginimą ir ratų suvedimą, kurios suma – 79,99 Eur, ir tos pačios dienos kasos orderis, patvirtinantis, kad ieškovė sumokėjo PĮ „Vilmonta“ 79,99 Eur; 2023 m. lapkričio 17 d. UAB „Handlopex Baltic“ išrašyta PVM sąskaita faktūra už parduotas dvi padangas, kurios suma – 97,90 Eur, ir kvitas, patvirtinantis, kad ieškovė apmokėjo šią sąskaitą.
19. Nustatyta, kad ieškovė 2023 m. lapkričio 17 d. elektroniniu paštu pranešė UAB „Grinda“ apie ginčo įvykį, tačiau UAB „Grinda“ informavo ieškovę, kad Naujosios Vilnios seniūnijoje kelių priežiūros ir remonto darbus vykdo trečiasis asmuo UAB „YIT Lietuva“, todėl ieškovė turėtų kreiptis į šią bendrovę. Ieškovė 2023 m. lapkričio 23 d. elektroniniu paštu kreipėsi į trečiąjį asmenį, iš kurio 2023 m. lapkričio 28 d. gavo raštą, kuriame trečiasis nurodė, kad nėra atsakingas už ieškovės patirtą žalą, nes vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, už dėl kelio trūkumų atsiradusios žalos atlyginimą yra atsakingas kelio valdytojas, šiuo atveju – atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė.
20. Taip pat nustatyta, kad ieškovė 2023 m. gruodžio 11 d. raštu kreipėsi į atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2024 m. sausio 11 d. rašte nurodė, jog neįrodytos jos civilinės atsakomybės sąlygos, teismas nėra įvertinęs ieškovės patirtų nuostolių pagrįstumo, taigi atsakovė, nesant patvirtinto nuostolių dydžio, neturi teisinio pagrindo ieškovei šių nuostolių padengti.
Dėl (ne)tinkamos atsakovės
21. Kasacinis teismas, formuodamas CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, nes tokiu atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Taigi, tuo atveju, kai viešame registre nurodytas statinio savininkas (valdytojas) siekia paneigti statinio valdymo prezumpciją ir taip ginčija savo atsakomybę už statinio defektais padarytą žalą, būtina nustatyti, ar konkrečia sutartimi daikto valdymas CK 6.266 straipsnio prasme buvo perleistas kitam asmeniui.
22. Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
23. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra savininkė kelio ruožo, esančio (duomenys neskelbtini)g., Vilniuje, kuriame buvo kelio dangos defektas ir įvyko ginčo eismo įvykis. Atsakovė, ginčydama savo, kaip kelio savininkės ir valdytojos atsakomybę už kelio defektu transporto priemonei padarytą žalą, teigė, kad sutartimi yra perdavusi Vilniaus miesto Rytinės dalies gatvių, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) gatvės, valdymą trečiajam asmeniui UAB ,,YIT Lietuva“, kuris, anot atsakovės, yra faktinis gatvių valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme.
24. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė. Teismas, spręsdamas dėl sutarties sąlygų turinio, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011).
25. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 2 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės (užsakovės) ir UAB „YIT Lietuva“ (rangovės) buvo sudaryta sutartis Nr. A62-193/21, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (Sutarties specialiųjų sąlygų 1.1 punktas). Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1.6 punktą rangovas įsipareigoja darbus vykdyti pagal užsakovo ir rangovo suderintą darbų atlikimo grafiką arba vykdyti darbus pagal atskirus užsakovo užsakymus (kaip nustatyta techninėje specifikacijoje) laikantis atskiruose užsakymuose arba specialiosiose sutarties sąlygose nurodytų terminų, o pagal 5.1.7 punktą pateikti užsakovui faktiškai atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas ir rangovo atliktų darbų ataskaitas specialiosiose sutarties sąlygose numatytais terminais. Tuo tarpu užsakovas, remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 6.1.2 punktu, įsipareigoja priimti ir sumokėti rangovui už tinkamai ir faktiškai atliktus darbus specialiosiose sutarties sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Remiantis techninės specifikacijos 7.1.5 punktu tiekėjas nuo sutarties įsigaliojimo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos atitinkamos Vilniaus miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, o pagal 7.1.6 punktą tiekėjas, gavęs perkančiosios organizacijos užsakymą (Sutarties 3 priedas), darbus privalo pradėti ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų; 7.1.4 punkte teigiama, jog tiekėjas privalo nuolat vykdyti jam perduotų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Tiekėjas vykdys gatvių valdytojo teises ir pareigas, avarinius dangos defektus (duobes, kurių gylis daugiau kaip 5 cm) nustatys ir šalins be atskiro perkančiosios organizacijos pavedimo. Ši nuostata neriboja perkančiosios organizacijos teisės duoti ir atskirus užsakymus. Defektus, kurie kelia grėsmę visų eismo dalyvių saugumui, tiekėjas privalo nedelsdamas pažymėti gairelėmis, aptverti ir šalinti (taisyti) ir apie šią aplinkybę informuoti perkančiąją organizaciją. Jeigu defektai nekelia grėsmės eismo dalyvių saugumui, tiekėjas apie juos privalo informuoti perkančiąją organizaciją ir darbus atlikti pagal perkančiosios organizacijos užsakymą (Sutarties 3 priedas) ir jame nurodytus darbų kiekiu.
26. Taigi, sutartimi šalys susitarė, kad rangovė (trečiasis asmuo) atliks nuolatinę priskirtų gatvių ir kiemų stebėseną, tačiau visais atvejais prieš atlikdama kelio remonto darbus rangovė privalo gauti užsakovės (atsakovės) raštišką užsakymą. Tik tais atvejais, kai kelio defektai kelia grėsmę eismo saugumui, atsakovės užsakymas nebūtinas, tačiau atsakovė apie tokią situaciją turi būti informuojama. Įvertinus šių sutarties nuostatų turinį, nėra pagrindo išvadai, kad rangovė priskirtų prižiūrėti kelių valdymą įgyvendino savarankiškai (CK 6.193 straipsnis). Vertinant šių sutarties nuostatų visumą, aplinkybė, kad sutartyje įrašyta nuostata, jog rangovė yra kelio valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme ir įsipareigojo atlyginti nuostolius dėl netinkamos kelių priežiūros, savaime nėra pagrindas daryti priešingos išvados. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik sutarties nuostatos, kad rangovė yra laikoma gatvių ir kiemų dangos valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, savaime neįrodo, kad rangovė yra kelio ir jame esančių įrenginių valdytoja (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-503-560/2019). Nagrinėjamu atveju iš sutarties turinio matyti, kad rangovei teisė savo nuožiūra valdyti kelius nebuvo perduota, su ja pasirašyta sutartis kvalifikuotina kaip kelių techninės priežiūros sutartis.
27. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei VSĮ nuostatos. Pagal minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalį savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 63 straipsnio 3 dalis). Taigi, savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Nagrinėjamu atveju apie tokį perdavimą duomenų byloje nėra. CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017).
Dėl žalos atlyginimo
29. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl statinio (kelio) trūkumų, atlyginimo. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką taikant minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad minėtoje teisės normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiūros metu, ypač atidžiai laikytis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).
31. KĮ 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia kelio sąvoką: tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Minėto straipsnio 10 dalyje apibrėžta kelio priežiūros sąvoka: nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio ir jo statinių naudojimo laiką. Kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi. Vieno ar kelių kelio struktūrinių įrenginių sugriuvimas ar įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantis konstrukcijų trūkumas, dėl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindą taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę.
32. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad duobė, buvusi ginčo kelio važiuojamojoje dalyje, dėl kurios įvyko eismo įvykis, yra kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiūros (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininko (valdytojo) atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu.
33. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad duobė, buvusi (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais (byloje nėra tai patvirtinančių duomenų; atsakovė šios aplinkybės taip pat neginčijo). Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu automobilio valdytoja būtų važiavusi neleistinu greičiu, staigiai ir neatsargiai manevravusi (CPK 178 straipsnis). Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad 2023 m. vasario 10 d. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išdavė privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, kurioje nurodė, kad ieškovei priklausantis ginčo automobilis atitinka techninius reikalavimus. Kita vertus, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą aplinkybę, kad eismo įvykio metu ieškovės vairuojama transporto priemonė buvo tinkamos techninės būklės. Teismui taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę eismo įvykyje (CPK 178 straipsnis). Taigi, nustatyta, jog automobilio valdytojos veiksmuose įvažiuojant į duobę nebuvo neatsargumo ir neatidumo (KET 4, 9 punktai), nes, nematydama jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, ji neturėjo pareigos važiuoti lėčiau nei leistinu maksimaliu greičiu (KET 133 punktas), nei pareigos sulėtinti greitį ar stabdyti, nei pareigos apvažiuoti nematomą kliūtį (KET 8-11 punktai). Byloje pateiktų įrodymų visuma ir jais nustatytos eismo įvykio aplinkybės neleidžia teismui konstatuoti, jog automobilis buvo apgadintas dėl vairuotojos didelio neatsargumo, todėl nėra pagrindo netaikyti atsakovės civilinės atsakomybės ar sumažinti žalos dydį. Akcentuotina, kad vien tas faktas, kad ieškovė nekvietė policijos po eismo įvykio, nepaneigia šių teismo nustatytų aplinkybių, nes, pirma, ieškovė neturėjo tokios pareigos, antra, ieškinyje nurodytos aplinkybės yra pagrįstos kitais į bylą pateiktais įrodymais.
34. Atsakovė nesutikimą su transporto priemonei padarytos žalos dydžiu iš esmės grindžia teiginiu, jog byloje nepateikta duomenų, kad būtent šio įvykio metu transporto priemonė buvo apgadinta. Nagrinėjant šiuos argumentus pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.
35. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas savo aplinkybes ar paneigiančių ieškovės išdėstytas aplinkybes, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, ieškovė nurodo, kad dėl įvykio patyrė 177,89 Eur žalą ir pateikė įrodymus, patvirtinančius šios žalos dydį (žiūrėti šio sprendimo 18 punktą).
36. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl atlyginimo jos patirtų nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos už pirktas naujas padangas ir jų montavimą, taip pat susijusias paslaugas (ratlankių lyginimas ir pan.). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria ir šalių nuomone nuostolių dydis yra skirtingas, arba jeigu ieškovo pateikti įrodymai prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertindamas šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008). Nurodyta įstatymo nuostata neįpareigoja teismo visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų sumų dydžiui nustatyti. Taikant CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismai turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
37. Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo dydžio (padangų pirkimas, su tuo susijusiomis automobilių remonto paslaugomis (montavimu, ratlankių lyginimu)), privalu atsižvelgti į tai, kad ieškovės rašytiniai paaiškinimai (kurie nuo įvykio datos bei bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs) apie ginčo eismo įvykį, tikslią jo vietą, mechanizmą (ieškovė ieškinyje nurodo, jog įvykio metu buvo sugadintas priekinis dešinės pusės ratas, apgadintas dešinės pusės ratlankis), priežastis (ieškovei išvažiavus į duobę) vertina, jog ginčo eismo įvykis, labiausiai tikėtina, įvyko būtent ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir eismo įvykio metu buvo pažeista ieškovės automobilio padanga ir ratlankis (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
38. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovės patirti nuostoliai atsirado greitu metu po ginčo eismo įvykio datos – eismo įvykis įvyko 2023 m. lapkričio 17 d., tą pačią dieną ieškovė nusipirko dvi padangas, kurios buvo sumontuotos 2023 m. lapkričio 21 d. Šios aplinkybės taip pat netiesiogiai liudija, kad ieškovės patirti nuostoliai yra sąlygoti būtent ginčo eismo įvykio, kai ieškovė įvažiavo į kelyje esančią duobę.
39. Atsižvelgiant į tai, kad po remonto automobilis turi atitikti visus saugaus eismo reikalavimus, darytina išvada, kad automobiliui turi būti uždėtos saugumo standartus atitinkančios padangos, sutaisytas ratlankis, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinas 177,89 Eur žalos atlyginimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
40. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 22 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
41. Trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir/ar jas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos jam neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
42. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovės J. K. ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 111109233, ieškovei J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 177,89 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 89 ct) žalos atlyginimo ir 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.